Administracinė byla Nr. eAS-275-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00475-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 2D-615 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą nustatyti naują terminą 2018 m. birželio 28 d. privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. PN-775 (toliau – ir Nurodymas) įvykdyti arba atnaujinti ir pratęsti nurodyme nurodytą terminą; 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.
Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas pažymėjo, jog šioje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas nepratęsė Nurodymo įvykdymo termino, nes pareiškėja pateikė prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą, jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Teismas pažymėjo, kad asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi pareigą pateikti įrodymus, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus, taip pat padaryti neatitaisomą ar sunkiai atitaisoma žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl turėjo būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, juo labiau nepateikė argumentų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ji nepateikė duomenų apie tai, jog neva nebus padaryta didelė žala, yra nepagrįstas. Pareiškėja pažymi, kad jau yra gautas antstolio patvarkymas pateikti įrodymus per 3 darbo dienas, kad tvora nugriauta (pagrindinis ginčo klausimas). Jei antstolio patvarkymas turi būti vykdomas, tuomet: 1) bylos nagrinėjimas teisme nebetenka prasmės, nes rodo išankstinę teismo nuostatą priimti sprendimą pareiškėjos skundo netenkinti arba teigiamas sprendimas byloje nebeturės prasmės (kam pratęsinėti laiką tvorai nugriauti, jei ji jau bus nugriauta, t. y. nurodymas įvykdytas); 2) be to, esant teigiamam teismo sprendimui, t. y. teismui patenkinus skundą, liktų nebeaišku išvis, ką daryti toliau, nes esant nugriautai tvorai, pareiškėja nebetenka galimybės savo teisių ginti toliau, kadangi visos šios bylos esmė – gauti galimybę griauti tvorą vėlesniu laiku, t. y. ne kai yra ledinė žemė ir pilna sniego; taip pat pareiškėjas nebeturės galimybės toliau kovoti dėl savo sklypo ribų, ką ji ketina daryti bendrosios kompetencijos teisme; 3) tvora yra ne maža, o keturių pusių tvora aplink 15 arų sklypą ir traukti ją reikia visose pusėse, o tai ir didelis darbas, ir didelė darbų kaina, nes tvorą reikia ne tiesiog nugriauti, bet patraukti. Tvora yra metalinė, įmūryta į žemę ir dar apaugusi augalais (ne bet kokiais, o į tvorą įaugusiais dideliais medžiais).
Pareiškėja taip pat pažymi, kad matavimai, atlikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir pareiškėjos samdyto matininko, kai kur skiriasi net iki metro. Traukiant pareiškėjai priklausančią tvorą, to neįmanoma padaryti neliečiant kaimyno tvoros, be to, pareiškėjai visiškai neaišku, kodėl ji turi traukti kaimyno tvorą, jei ji pastatyta ne vietoje ir dėl to neatitinka pareiškėjos sklypo ribos. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos schemą kairioji tvoros dalis yra ne pareiškėjos, todėl net nesuprantama, kaip pareiškėją gali būti įpareigota griauti svetimą turtą, svetimą nuosavybę. Tokios tvoros aplink sklypą stovi daugiau nei 10 metų, o tokios sklypo ribos – daugiau nei 40 metų, todėl dabar stengtis kuo greičiau viską išardyti, įskaitant išpjauti daugiamečius medžius (nes kitaip tvoros nepatrauksi, kadangi jie peraugę ir įsiterpę į tinklą), tiesiog nėra racionalu, to nebūtų įmanomą atitaisyti. Patraukus tvorą, pareiškėjos daugiamečiai vaismedžiai lieka neatitverti, todėl reikėtų išspręsti bent jų kompensavimo klausimą. Esant tiek neaiškumų vienoje byloje ir pareiškėjai nė nežinojus apie priimtą Nurodymą, reikalavimas nugriauti tvorą yra labai skubotas ir neįmanomas įvykdyti tiek dėl gamtinių sąlygų, tiek dėl paties Nurodymo neteisėtumo. Kaimynė nežino, kad bus griaunama jos tvora.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal administracinių teismų praktiką gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę matyti, kad nors pareiškėja nurodo, kad prašo sustabdyti ginčijamo Sprendimo vykdymą, tačiau iš esmės siekia sustabdyti Nurodymo nugriauti jos tvorą vykdymą. Tačiau minėtas Nurodymas nėra šios administracinės bylos pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja skundu šioje byloje ginčija tik Sprendimą, kuriuo nepratęstas terminas Nurodymui įvykdyti. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjamu atveju nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo skundo reikalavimais panaikinti Sprendimą ir pratęsti (atnaujinti) terminą Nurodymui įvykdyti, nes paties Nurodymo nugriauti tvorą teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčijamas, pareiškėja nagrinėjamu atveju nesutinka tik su termino trukme Nurodymui įvykdyti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Be kita ko, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad, nesiėmus jos nurodomos užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jos teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės. Pareiškėjos hipotetinio pobūdžio argumentai, kad bus nugriauta tvora, o vėliau išaiškės aplinkybės, kurios bus pasekmė neteisėtų veiksmų, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, o reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjai atsirastų dideli nuostoliai ar suma aiškiai apsunkintų jos ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais, tačiau šiuo atveju pareiškėja to nepadarė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija