Administracinė byla Nr. A-2402-520/2022
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00034-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei K. M. E., jos atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,
vertėjai Nomedai Gritėnaitei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. E. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. E. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė K. M. E. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65434 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos laikinojo apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Užsienietė nurodė, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietės teigimu, tokiu būdu būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.
4. Migracijos Departamentas nurodė, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyta pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas apskųstas, byla dar neišnagrinėta, sprendimas dėl prieglobsčio neįsiteisėjęs. Užsienietė vengė bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijų tarnautojais, kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Kadangi buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog Užsienietė gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą apgyvendinti ją laikinojoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
5. Migracijos Departamento teigimu, Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjos tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl yra pagrįstas. Užsienietės prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta.
II.
7. Teismas nustatė, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Registraciją patvirtinančiame lape nurodoma, kad Užsienietės tapatybė nenustatyta, dokumentai yra telefone. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlės statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė Užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietė su minėtu sprendimu supažindinta 2022 m. sausio 6 d. Nesutikdama su minėtu sprendimu Užsienietė pateikė skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose skundas neišnagrinėtas, todėl galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, ji yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimu byloje Nr. A20.-60-1036/2022 nuspręsta skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
9. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65434 įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti Užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Sprendime pažymėta, kad Užsienietė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant jos grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad ji pasislėps. Su Sprendimu Užsienietė supažindinta 2022 m. vasario 17 d.
10. Teismas įvertino tai, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, ir tai rodo, jog Užsienietė siekia apsunkinti jos grąžinimą į kilmės valstybę. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas Užsienietę apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundu prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 3 d.). Atitinkamai tai reiškia, kad užsieniečiui gali būti taikomos tik Įstatymo 14019 straipsnyje nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 14019 straipsnis nenumato galimybės taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau savo turiniu analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė yra įtvirtinta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kurioje įtvirtinta galimybė užsienietį apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog Migracijos departamento Sprendimas apgyvendinti Užsienietę laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teises. Užsienietė neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsienietei pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, Užsienietei taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
13. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo Sprendimo kontekste, Užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundą atmetė.
III.
14. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. skundą tenkinti.
15. Užsienietė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento argumentais, jog ji nebendradarbiauja (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.) ir dėl to yra pagrindas apgyvendinti Užsienietę laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16. Užsienietė pažymi, kad Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimamas tik esant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, t. y. pateikiamas baigtinis vertinamų aplinkybių sąrašas. Neteisėtas atvykimas į Lietuvą nėra numatytas kaip aplinkybė, vertintina priimant sprendimą apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymas nenumato ir aplinkybės dėl prieglobsčio prašymo pateikimo laiko.
17. Užsienietė nurodo, kad pats teismas konstatuoja, jog ji yra prieglobsčio prašytoja, jos skundas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo nesuteiktas prieglobstis, neišnagrinėtas. Todėl teismo argumentai dėl Užsienietės nebendradarbiavimo dėl jos grąžinimo nepagrįsti.
18. Užsienietė teigia, kad ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis tam, jog būtų išspręstas jos prašymas suteikti prieglobstį: ji pateikė savo asmens tapatybės dokumento kopiją, atsakovas nenurodo, kad būtų nenustatyta jos tapatybė, ji siekė gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bendravo su kompetentingų institucijų darbuotojams (dalyvavo apklausose, skundė sprendimus), nurodė prašymo suteikti prieglobstį motyvus, nėra pateikti duomenys apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jos padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės laikotarpiu. Pasislėpimo rizikos šiame kontekste nėra. Atsakovui nepateikiant kitų argumentų, pagrindžiančių Užsienietės pasislėpimo riziką, neegzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytai aplinkybei, laikoma, kad nėra nustatyta jos pasislėpimą pagrindžiančių aplinkybių, t. y. neįrodyta, kad ji gali pasislėpti.
19. Užsienietė nurodo, kad į Lietuvą atvyko prieš daugiau nei pusę metų. Nuo atvykimo į Lietuvą ji apgyvendinta laikinojo apgyvendinimo stovyklose daugiau kaip 8 mėnesius ribojant jos judėjimo laisvę. Užsienietė yra apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre Medininkuose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendinta uždarame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje teritorijoje, t. y. jai iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Tai de facto (faktiškai) yra sulaikymas. Užsienietė teigia, kad jai tebesant prieglobsčio prašytoja, jai bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, nėra pagrindo riboti jos teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, savo esme iš esmės tapati sulaikymui ir nėra proporcinga dar 6 mėnesius riboti asmens judėjimo laisves vien dėl to, kad asmuo pasiprašė prieglobsčio. Todėl Užsienietė prašo paskirti švelnesnę, mažiau Užsienietės teises ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p., 5 d.).
21. Migracijos departamentas nurodo, kad Užsienietės skundas dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jai prieglobsčio Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtas, teismo sprendimo paskelbimas atidėtas 2022 m. gegužės 16 d. 11.00 val., t. y. minėtas Migracijos departamento sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.
22. Migracijos departamento vertinimu, Užsienietės atveju buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad ji gali pasislėpti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti Užsienietę laikinojoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, įvertinęs tiek faktines bylos aplinkybes, tiek Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, nustatęs, kad Užsienietei priimtas sprendimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir pareiškėjos skundo netenkino. Kadangi Užsienietei nėra priimtas sprendimas dėl jos sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę.
23. Migracijos departamentas taip pat nurodo, kad Užsienietė iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsienietei pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsienietės skundo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65434 dalį dėl jos laikinojo apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.
25. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Migracijos departamento Sprendimo 3 dalį, t. y. Užsienietę apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdama sieną atvyko 2021 m. liepos 5 d. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlės statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė Užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietė su šiuo sprendimu supažindinta 2022 m. sausio 6 d. Nesutikdama su minėtu sprendimu Užsienietė pateikė skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose skundas neišnagrinėtas, todėl galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, ji yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimu byloje Nr. A20.-60-1036/2022 nuspręsta skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
27. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 22S65434 įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir, pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti Užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Sprendimas priimtas nurodant, kad Užsienietė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant jos grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad ji pasislėps.
28. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, be kita ko, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.
29. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).
30. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
31. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
32. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2239-968/2022 yra pasisakęs, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, joje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra abi tam būtinos kumuliatyvios sąlygos: 1) per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas; 2) toks galutinis sprendimas nėra priimtas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad Migracijos departamentui nebelieka teisinio ir faktinio pagrindo priimti Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose tuo atveju, kai iki tokio sprendimo priėmimo prieglobsčio prašytojas teisės aktuose nustatyta tvarka yra sulaikytas, ar jam nustatyta tvarka yra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2293-381/2022 nurodė, kad Migracijos departamentas negali skirti Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatytos priemonės, kai yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 79 str. 1 d., 1408str. 8 d.), t. y. Įstatymas nenumato galimybės skirtingų subjektų iniciatyva ir / arba skirtingų subjektų sprendimais tam pačiam užsieniečiui bei tam pačiam laikotarpiui skirti viena kitą dubliuojančias alternatyvias sulaikymui priemones, <...> Įstatymas tiesiogiai numato, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo priima tik tais atvejais, kai alternatyvi sulaikymui priemonė prieglobsčio prašytojui nėra paskirta. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime nurodė, kad Migracijos departamentas neturi teisės spręsti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo klausimo į ateitį, kai galioja teismo sprendimu paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.
35. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamento Sprendimo 2 punktu buvo nuspręsta dėl pareiškėjos apgyvendinimo į ateitį, t. y. nuspręsta pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (kuri buvo paskirta iki 2022 m. balandžio 5 d.) taikymui apgyvendinti Užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Be to, Sprendimas dėl pareiškėjos apgyvendinimo priimtas, kai teismo sprendimu pareiškėjai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nors Įstatymo 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas jau yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi Sprendimas dėl pareiškėjos apgyvendinimo priimtas nesilaikant Įstatymo nuostatų ir suformuotos teismų praktikos.
36. Tačiau nagrinėjamu atveju Sprendimo 2 punktas nepanaikinamas dėl pirmiau nurodytų argumentų, nes šioje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad Užsienietei Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimas jau pasibaigęs, Užsienietė apgyvendinta ir gyvena Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Sprendimą. Iš teismo posėdyje proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pasibaigus teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimui dėl pareiškėjos apgyvendinimo nebuvo priimtas kitas sprendimas. Taigi faktinė ir teisinė situacija byloje yra pasikeitusi, taip pat bylos faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi ir nuo anksčiau minėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų. Užsienietė nagrinėjamu atveju nesutinka būtent su Sprendimo dalimi, kuria ji apgyvendinta Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Medininkų Užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekia, kad ji būtų apgyvendinta VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Todėl teisėjų kolegija vertina minėtos Sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą bei Užsienietės apgyvendinimo nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrįstumą ir proporcingumą.
37. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, ir padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti.
38. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, jog, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vertinama, be kita ko, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimu paprastai pripažįstama valstybės sienos kirtimas ne per pasienio kontrolės punktą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimas, pasišalinimas iš stovyklos, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir kt. (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4462-822/2021; kt.). Tačiau vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022; kt.).
40. Nagrinėjamu atveju Užsienietė Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirto ne per pasienio kontrolės punktą 2021 m. liepos 5 d., t. y. jau galiojant Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbtai ekstremaliajai situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai ir po 2022 m. balandžio 5 d. turi būti ribojama judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimu pareiškėja įleista į Lietuvos Respubliką, pareiškėja yra pateikusi tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, paaiškinimus tiek Migracijos departamentui, tiek teismui dėl prieglobsčio motyvų.
41. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar apie jos padarytus nusižengimus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu ar anksčiau. Pareiškėjai pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvų vertinimas yra negalimas, nes ginčas inicijuotas ne dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį, o dėl jai taikomo laikinojo apgyvendinimo ribojimų, jos prašymo motyvai yra nagrinėjami Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, kurie ir pasisakys dėl šių motyvų pagrįstumo.
42. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsienietės judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina ir Užsienietė Sprendimu apgyvendintina Medininkų Užsieniečių registracijos centre netaikant laisvės judėjimo apribojimų.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas pareiškėjos prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui panaikinus Sprendimo dalį dėl pareiškėjos judėjimo laisvės ribojimų apgyvendinant ją Medininkų Užsieniečių registracijos centre, pareiškėjos apgyvendinimo klausimas netaikant laisvės judėjimo apribojimų jau yra išspręstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. E. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 22S64376 dalį dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės K. M. E. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.
Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė