Administracinė byla Nr. A-4311-968/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01507-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ladida“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ladida“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ladida“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 3R2‑35(AG2‑27/14-2018) (toliau – Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimas) ir išspręsti ginčą iš esmės – panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 38SV-7 (toliau – Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad:
2.1. Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu uždraustas 54 950 kg šalutinių gyvūnų produktų (toliau – ir ŠGP), sandėliuojamų Įmonės nuomojamame šaldytuve (kameros Nr. 2, 3 ir 4), esančiame UAB „Kretingos žuvininkystės ūkis“ (toliau – ir Galvijų skerdena), nepaženklintų atitinkamų ŠGP ženklu ir be dokumentų, įrodančių, kad iš Galvijų skerdenos yra pašalintos specifinės pavojingos medžiagos (stuburai, stuburo smegenys), tiekimas rinkai. Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo panaikinimo buvo atmestas.
2.2. Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atkartoja Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo motyvaciją, neįsigilinant į pareiškėjo pateiktų įrodymų, esančių pareiškėjo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros dispozicijoje, svarbą. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu (b. l. 59‑60), vadovaudamasis Tarnybos 2018 m. kovo 28 d. „ŠGP / ŠGPG siuntų atsekamumo užtikrinimo patikrinimo aktu“ Nr. ŠGP-4 (toliau – 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas) (b. l. 28), nutarė Galvijų skerdeną realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, o 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo vykdymo dalį dėl turto konfiskavimo pavesti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos AVMI). Klaipėdos AVMI atsisakius vykdyti 2018 m. balandžio 18 d. nutarimą (Komisijos byla, b. l. 8), remiantis Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 26–27), buvo uždraustas Galvijų skerdenos tiekimas rinkai. Viešojo administravimo subjekto (Tarnybos) sprendimas dėl to paties dalyko negalėjo būti pakeistas, remiantis kompetencijos veterinarijos srityje neturinčios Klaipėdos AVMI išvadomis. Siekiant pašalinti prieštaravimus Tarnybos priimtuose sprendimuose dėl Galvijų skerdenos tiekimo rinkai, turėjo būti skiriama nepriklausoma veterinarijos specialistų ekspertizė. Komisijos posėdyje pareiškėjas prašė skirti ekspertizę arba išklausyti nepriklausomą specialistą iš Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, tačiau toks prašymas formaliai nepatenkintas.
2.3. Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimu nepagrįstai apribota pareiškėjo nuosavybės teisė į (54 950 kg) mėsos produktų. Be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. birželio 4 d. priimtu nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 minėtus produktus siekiama sunaikinti kaip neturinčius produktų kilmę ir sveikumą įrodančių dokumentų ir ŠGP važtaraščių. Nesant produkcijos kilmę įrodančių dokumentų, veterinarijos specialistai negali nuspręsti, dėl kokių priežasčių produkcijos tiekimas rinkai uždraustas. Šiuo atveju prekių kilmė tirta nebuvo, produktų netinkamumą rinkai nustatė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė, kuri neturi tam reikalingų specialių žinių. Panaikinus Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, atsirastų nauja esminė aplinkybė, dėl kurios prokurorės nutarimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, leidžiantis Įmonei realizuoti minėtą produkciją.
3. Atsakovas atsiliepime (b. l. 19–25) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad:
3.1. Tarnyba su Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos AVPK) pareigūnais 2018 m. kovo 28 d. atliko pareiškėjo nuomojamo sandėlio neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo vertinama, ar pareiškėjo vykdoma veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atlikus pareiškėjo patikrinimą, surašytas 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo aktas, kuriame užfiksuotos nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo veiklos tvarkant ŠGP. 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo akte nebuvo spręsta dėl klausimų, susijusių su pareiškėjo nuosavybės teisėmis į rastus ŠGP ir jų konfiskavimu.
3.2. Tarnyba, įvertinusi Klaipėdos AVPK pateiktą informaciją, kad pareiškėjas galimai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus užsiima šaldytų gyvūninės kilmės maisto produktų (mėsos, žuvies ir kitų jūros gėrybių) realizavimu, patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 patvirtintu Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašu, Tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 38A2-53 „Dėl veterinarinio patvirtinimo sustabdymo“ (Komisijos byla, b. l. 43), sustabdė pareiškėjui suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį, t. y. pareiškėjas prarado teisę verstis ŠGP tvarkymo veikla.
3.3. Tarnyba, siekdama apsaugoti visuomenės interesus, kad į rinką nepatektų nesaugūs ŠGP ar mėsos produktai, pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, kuriuo uždraudė patikrinimo metu rastus pareiškėjo ŠGP produktus tiekti į rinką. Tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 38A2-31 „Dėl veterinarinio patvirtinimo“ (Komisijos byla, b. l. 42) pareiškėjui buvo suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris, suteikiantis teisę užsiimti 3 kategorijos ŠGP tvarkymo veikla (ŠGP tarpinė tvarkymo / sandėliavimo veikla, ŠGP surinkimas, buvę maisto produktai ir kiti neperdirbti ŠGP). Patikrinimo metu pirmiausia buvo preziumuojama ir 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo akte nurodyta, kad produktai yra 3 kategorijos ŠGP, nes tik tokios kategorijos (t. y. mažiausiai pavojingus) ŠGP pareiškėjas turėjo teisę tvarkyti pagal jam suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo ŠGP produktų kilmės, sveikumo ir atsekamumo duomenų pilnai išsiaiškinti nebuvo įmanoma, Įmonės atžvilgiu priėmė Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą, uždraudžiant patikrinimo metu rastus ŠGP produktus tiekti į rinką dėl jų potencialaus pavojingumo kaip pavojingiausios kategorijos (1 kategorijos) ŠGP. Trūkstant duomenų, kad patikrinimo metu rasti ŠGP yra tikrai priskiriami 3 kategorijai, atsargumo principo pagrindu daryta išvada, kad patikrinimo metu rasti ŠGP priskirtini pavojingiausiai, t. y. 1 kategorijai, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad iš galvijų skerdenų dalių-pusių yra pašalintos specifinės pavojingos medžiagos – stuburai, stuburų smegenys, ir pagal pareiškėjo pateiktus ŠGP dokumentus, tokie ŠGP dėl jų kilmės negalėtų būti tiekiami į rinką.
3.4. Prievolė turėti ŠGP atsekamumą ir sveikumą patvirtinančius dokumentus tenka pareiškėjui. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gabenamus ŠGP ar jų gaminius lydinčiuose prekybos dokumentuose ir sveikumo sertifikatuose turi būti bent informacija apie šių produktų kilmę, paskirties vietą ir kiekį, šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių aprašas bei jų žymėjimo, jei tokio žymėjimo reikia pagal šį reglamentą, aprašas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodė, jog patikrinimo metu rasti ŠGP nebuvo paženklinti kaip ŠGP, taip pat nebuvo pateikti visi neabejotini ŠGP kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinantys dokumentai, todėl valstybinę veterinarinę kontrolę atliekantys pareigūnai pagrįstai padarė išvadą, kad nežinomos kilmės ir sveikatos būklės gyvūninės kilmės produktai / maisto produktai kelia aukščiausią riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai, aplinkai (t. y. priskirtini 1 kategorijos ŠGP) ir negali būti realizuojami rinkoje.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 142/2011), 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 999/2001), Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 882/2004) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (toliau kartu – Reglamentai).
6. Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo akte ir Tarnybos 2018 m. kovo 14 d. surinktų 3 kategorijos ŠGP tvarkymo / sandėliavimo įmonės patikrinimo akte Nr. 38ŠGP-3 (b. l. 33‑36) (toliau – 2018 m. kovo 14 d. patikrinimo aktas) Tarnybos direktoriaus 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. B1-352 patvirtintų Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų (toliau – PŠGP), skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklių (toliau – ŠGP taisyklės) 44 punkto reikalavimai atitinka Reglamentų nuostatas.
7. Teismas, įvertinęs Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą ir Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 nuostatas dėl ŠGP skirstymo į kategorijas, sprendė, kad Komisija padarė tinkamą išvadą, jog Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendime pagrįstai konstatuota, kad Galvijų skerdenos, turinčios specifinių pavojingų medžiagų (stuburai, stuburo smegenys), turi būti priskiriamos 1 kategorijos ŠGP ir saugiai tvarkomos, t. y. perdirbamos, deginamos 1 kategorijos ŠGP perdirbimo ar deginimo įmonėje. Teismas taip pat sprendė, kad produktų tinkamumą tiekti rinkai privalėjo įrodyti pareiškėjas.
8. Teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, darė išvadą, kad Komisija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, Komisija 2018 m. liepos 19 d. sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos Komisijos išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino Komisijos posėdyje ištirtus įrodymus. Teismas, iš esmės sutikdamas su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritarė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartojo. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Tiek atsakovo, tiek Komisijos sprendimai yra atitinkantys šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįsti bei teisingi. Komisija sprendimą įvertino ir pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nenustatyta Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, netenkinamas ir reikalavimas panaikinti Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą.
III.
9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 87–88), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą, ir ginčą išspręsti iš esmės, panaikinant Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas tinkamai neįvertino, ar Komisija sprendime padarė teisingą išvadą dėl teisėtai ir pagrįstai uždraustų tiekti rinkai mėsos produktų, netinkamų žmonių maistui, kas laikytina savarankišku apeliacijos pagrindu.
9.2. Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimas negalėjo būti priimtas galiojant 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo aktui. Dėl Galvijų skerdenos identifikavimo, jos tiekimo rinkai tinkamumo veterinarijos specialistų ekspertizės nėra, prieštaravimai atsakovo priimtuose sprendimuose nepašalinti. Ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai, kurie negali būti nagrinėjamos bylos teisme dalyku, neatitinka esamos faktinės padėties, kuri iš esmės spręstina neteisėtai apkaltinto pareiškėjo naudai.
9.3. Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimu apribota Įmonės nuosavybės teisė į (54 950 kg) mėsos produktus, kuriuos Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. birželio 4 d. priimtu nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 siekiama sunaikinti, kaip neturinčius produktų kilmę ir sveikumą įrodančių dokumentų ir ŠGP važtaraščių. Panaikinus Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimą, atsirastų nauja esminė aplinkybė, dėl kurios prokurorės nutarimas turėtų būti panaikintas arba priimtas naujas nutarimas, leidžiantis Įmonei minėtą produkciją realizuoti.
9.4. Suinteresuotumo administracinės procedūros baigtimi momentas – ikiteisminio tyrimo pareigūnams norima įrodyti, kad Įmonė ir jos direktorius kontrabandos nevykdo, legaliai įsigydamas žuvies ir mėsos produktus, netinkamus žmonių vartojimui, iš verslo partnerių užsienyje (tai patvirtina duomenys, kurie gauti iš Klaipėdos teritorinės muitinės). Be to, pareiškėjas pažymi, jog produktų netinkamumą rinkai nustatė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti, veterinarijos srityje neturinti specialių žinių, prokurorė, kuri nurodė atsakovo specialistams vykdyti neplaninius patikrinimus Įmonės nuomojamuose sandėliuose, įtariant, kad sandėliuojama produkcija yra kontrabandos rezultatas.
9.5. Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų nuostatos įrodomosios reikšmės Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendime neturi, nes Galvijų skerdenos produktai jau buvo pateikti nepažeidžiant įstatymų Lietuvos rinkai ir kontroliuojami Tarnybos.
k o n s t a t u o j a:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, kuriuo uždraustas Galvijų skerdenos tiekimas rinkai, ir Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo, kuriuo Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl minėto Tarnybos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame savo nesutikimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui teiktame skunde.
13. Nustatyta, kad Tarnyba 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą priėmė, išnagrinėjusi 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. kovo 28 d. patikrinimų aktų medžiagą ir nustačiusi, kad Įmonei priklausančiuose šaldytuvuose sandėliuojama Galvijų skerdena yra nepaženklinta ŠGP ženklu, ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad iš Galvijų skerdenos yra pašalintos specifinės pavojingos medžiagos (stuburai, stuburo smegenys). Šiame sprendime Tarnyba konstatavo, kad Įmonė, netinkamai paženklinusi Galvijų skerdeną ir nepateikusi paminėtų įrodymų, pažeidė Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VII priedo II skyriaus 1, 2 dalis ir, vadovaudamasi, be kita ko, Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnio 2 dalies b punktu, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, Tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. B1-12 patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinio poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14.3 papunkčiu, uždraudė Galvijų skerdenos tiekimą rinkai (b. l. 26–27).
14. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 17 straipsnyje, kuriame reglamentuojami reikalavimai dėl ŠGP prekybos dokumentų ir sveikumo sertifikatų, identifikavimo, rinkimo, vežimo ir atsekamumo, 1 dalies (a) punkte įtvirtinta pareiga ūkio subjektams užtikrinti, kad ŠGP ir jų gaminiai atitiktų šio reglamento VIII priedo I ir II skyriuose nustatytus rinkimo, vežimo ir identifikavimo reikalavimus. Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo „Surinkimas, vežimas ir atsekamumas“ II skyriaus „Identifikavimas“:
(1) 1 dalyje nustatyta, kad turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad: a) ŠGP ir jų gaminių siuntos būtų identifikuotos ir laikomos atskirai ir būtų identifikuojamos surenkant ŠGP kilmės vietoje ir vežimo metu; b) žymeklio medžiaga konkrečios kategorijos ŠGP ar jų gaminiams identifikuoti būtų naudojama tik tai kategorijai, kuriai ji turi būti naudojama pagal šį reglamentą, arba tai būtų nustatyta pagal 4 punktą; c) ŠGP ir jų gaminių siuntos išsiunčiamos iš vienos valstybės narės į kitą pakuotėse, talpyklose ar transporto priemonėse, kurios yra nuolat arba bent vežimo laikotarpiui paženklintos nenutrinamu spalviniu kodu informacijai, numatytai šiam reglamente, pateikti ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės paviršiaus ar dalies paviršiaus arba etiketeje ar naudojant jiems taikomą simbolį taip: i) jei tai 1 kategorijos medžiagos – naudojant juodą spalvą; ii) jei tai 2 kategorijos medžiagos (ne mėšlas ir virškinimo trakto turinys) – naudojant geltoną spalvą; iii) jei tai 3 kategorijos medžiagos – naudojant žalią spalvą su didele mėlynos spalvos priemaiša, kad ji aiškiai išsiskirtų iš kitų spalvų; iv) jei tai importuotos siuntos – naudojant atitinkamai medžiagai nurodytą spalvą pagal i, ii ir iii punktus, pradedant tuo metu, kai siunta praeina pirmo įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postą;
(2) 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vežant ir saugant etiketėje ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės turi būti: a) aiškiai nurodyta ŠGP ar jų gaminių kategorija; ir b) ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės aiškiai ir įskaitomai įrašyti atitinkamai šie žodžiai: i) jei tai 3 kategorijos medžiagos – frazė „neskirta vartoti žmonėms“; ii) jei tai 2 kategorijos medžiagos (išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį) ir jų gaminiai – frazė „neskirta vartoti gyvūnams“; tačiau kai 2 kategorijos medžiaga skirta gyvūnų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 18 straipsnio 1 dalyje, pašarams pagal tame straipsnyje numatytas sąlygas, etiketėje vietoj „šerti …“ nurodomas konkrečios rūšies gyvūnų, kurie šeriami ta medžiaga, pavadinimas; iii) jei tai 1 kategorijos medžiaga ir 1 kategorijos medžiagų gaminiai, kurie skirti: naikinti – frazė „tik sunaikinti“ (pirma įtrauka); gyvūnų augintinių ėdalui gaminti – frazė „tik gyvūnų augintinių ėdalui gaminti“ (antra įtrauka); skirti Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 36 straipsnyje nurodytam ŠGP gaminiui gaminti – frazė „tik šalutinių gyvūninių produktų gaminiams gaminti. Neskirta žmonėms ar gyvūnams vartoti ar berti į dirvą“ (trečia įtrauka).
15. Pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktą, nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones – maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą. Reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnio, kuriame reglamentuojami veiksmai nustačius neatitikimą reikalavimams, 2 dalies b punkte nustatyta, kad tam tikrais atvejais gali būti taikomos šios priemonės pašarų, maisto ar gyvūnų pateikimo į rinką, importo ar eksporto apribojimas arba uždraudimas. Aprašo 14, 14.3 punktuose nustatyta, kad sprendimas „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ priimamas, kai ūkio subjektas tiekia produktą, kuris neatitinka juslinių, sudėties ir (ar) kitų reikalavimų, nesusijusių su produkto sauga, ir negali per protingą terminą pašalinti produkto netinkamumo vartoti priežasčių ar per protingą terminą šių priežasčių nepašalino.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
(1) Tarnyba, atlikusi Įmonės patikrinimą dėl atitikties teisės aktams, reglamentuojantiems žmonėms vartoti neskirtų ŠGP ir jų gaminių sveikumo taisykles, ŠGP ir PŠGP tvarkymo apskaitos reikalavimus, surašė 2018 m. kovo 14 d. patikrinimo aktą (b. l. 33–36). Tarnyba 2018 m. kovo 14 d. patikrinimo akte konstatavo, kad Įmonės sandėliuojami produktai tinkamai nesuženklinti, todėl pažeisti ŠGP taisyklių 44 punkto reikalavimai, t. y.: atskirų rūšių 3 kategorijos ŠGP ir PŠGP turi būti aiškiai vienas nuo kito atskirti; laikymo ir transportavimo metu prie transporto priemonės, konteinerio ar pakuotės turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje aiškiai turi matytis užrašai ŠGP – „3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai“, „neskirti žmonėms“. Taip pat 2018 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Tarnyba nurodė, kad neteikiamos arba teikiamos nesavalaikiai ataskaitos, todėl pažeisti Tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 (Tarnybos direktoriaus 2012 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. B1-45 redakcija) patvirtintų Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų IV straipsnio 21 punktas (t. y. nepateiktos ataskaitos už 2017 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., o ataskaitos už 2017 m. lapkričio mėn., 2018 m. sausio–vasario mėn. pateiktos pavėluotai, t. y vėliau nei mėnesio 5 d.). Tarnyba 2018 m. kovo 14 d. patikrinimo akte nurodė, kad Įmonė iki 2018 m. kovo 19 d. turi pateikti ir suderinti trūkumų planą. Įmonė Tarnybai pateikė 2018 m. kovo 16 d. trūkumų šalinimo planą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 16 d. sandėliuojamus produktus suženklino ir pateikė ataskaitas (Komisijos byla, b. l. 60);
(2) Tarnyba 2018 m. kovo 28 d. atliko neplaninį Įmonės patikrinimą ir surašė 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo aktą (b. l. 28–31). Tarnyba 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo akte konstatavo, kad: sandėliuojami produktai nesuženklinti, pažeisti ŠGP taisyklių 44 punkto reikalavimai; atskirų rūšių 3 kategorijos ŠGP ir PŠGP turi būti aiškiai vienas nuo kito atskirti; laikymo transportavimo metu prie transporto priemonės, konteinerio ar pakuotės turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje aiškiai turi matytis užrašai ŠGP – „3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai“, o PŠGP – turi būti nurodomas produktų pavadinimas, o po jų užrašas „gauti iš 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų“; užrašas „neskirti vartoti žmonėms“. Tarnyba 2018 m. kovo 28 d. patikrinimo akte nurodė, kad iki atskiro Tarnybos leidimo draudžiamas bet koks ŠGP tvarkymas.
17. Nutarties 16 punkte nustatytas aplinkybes įvertinusi Nutarties 14 ir 15 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo ir visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pakartotinai pažeidė Reglamento (ES) Nr. 142/2011 17 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad ŠGP ir jų gaminiai atitiktų šio reglamento VIII priedo I ir II skyriuose nustatytus rinkimo, vežimo ir identifikavimo reikalavimus, šio pažeidimo per protingą terminą nepašalino. Todėl Tarnyba skundžiamu 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pagrįstai vadovaudamasi Aprašo 14, 14.3 punktais uždraudė Galvijų skerdenos tiekimą rinkai, o Komisija 2018 m. liepos 19 d. priimtu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Tarnybos ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
18. Teisėjų kolegija, atsakydama į Nutarties 9.3, 9.4 punktuose nurodytus pareiškėjo argumentus, pabrėžia, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje administracinėje byloje nėra vertinamas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 priimto 2018 m. birželio 4 d. prokuroro nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, nes toks vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, nėra vertinami.
19. Kaip teisiškai nereikšmingas atmetamas ir Nutarties 9.5 punkte nurodytas pareiškėjo argumentas dėl skundžiamuose Tarnybos ir Komisijos sprendimuose minimų „Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų nuostatų įrodomosios reikšmės“. Šiuo aspektu paminėtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Taigi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo grindžiami skundžiami Tarybos ir Komisijos sprendimai, nelaikytini įrodymais administracinėje byloje. Argumentų, kodėl teisinis reguliavimas, kuriuo grindžiami skundžiami Tarnybos ir Komisijos sprendimai, turėtų būti vertinamas taikant įrodymų vertinimo taisykles, nepateikia ir pareiškėjas.
20. Pareiškėjas teigia, kad Galvijų skerdenos produktai buvo patikrinti muitinėje ir be įstatymų pažeidimų pateikti Lietuvos rinkai. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos pareiškėjo teiginius, pažymi, kad faktas, jog ŠGP pateko į Lietuvos rinką, savaime nepatvirtina, kad yra laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės patikrinimo akte (Komisijos byla, b. l. 13) nurodyta, jog muitinės pareigūnai krovinį – Galvijų skerdeną – vizualiai apžiūrėjo prie konteinerio durų, be kita ko, konstatavę, kad nepateikti reikalingi veterinariniai įvežimo dokumentai, nebuvo veterinarinių plombų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad Galvijų skerdenos produktai buvo patikrinti muitinėje ir be įstatymų pažeidimų pateikti Lietuvos rinkai, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl šioje byloje ginčijamo Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pabrėžta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261‑3555/2011), dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų detaliai nepasisako, nes jie bet kuriuo atveju nepaneigia išvados, kad Tarnybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimas, kuriuo uždraustas Galvijų skerdenos tiekimas rinkai, ir Komisijos 2018 m. liepos 19 d. sprendimas, kuriuo Komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl minėto Tarnybos sprendimo, yra teisėti ir pagrįsti.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ladida“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.