Administracinė byla Nr. eA-2452-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03298-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00256/44U-5136 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Ukrainos piliečiui M. K.“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu atsakovas jam atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendime nurodyta, kad kartu su prašymu M. K. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pagrindžiant jo įgytą profesinę kvalifikaciją, Migracijos departamentui buvo pateiktas Černigovo profesinio statybos licėjaus (toliau – Profesinė mokykla) 2018 m. gegužės 19 d. išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas įgijo tinkuotojo kvalifikaciją (toliau – ir Liudijimas). Nagrinėjant M. K. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, paaiškėjo, kad Liudijimas neva yra suklastotas, o jo suklastojimo faktas buvo grindžiamas Profesinės mokyklos 2020 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu atsiųstu Profesinės mokyklos direktorius pasirašytu raštu Nr. 01/23-288, kuriame atsakant į Migracijos departamento paklausimą dėl Liudijimo autentiškumo patvirtinimo, buvo nurodyta, kad M. K. Profesinėje mokykloje nesimokė, o Profesinė mokykla negali patvirtinti Liudijime esančių parašų ir antspaudų autentiškumo. Remiantis tuo, Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimo, todėl vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, jam buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
3. M. K. su tokia atsakovo padaryta išvada nesutiko ir teigė, kad yra realiai baigęs tinkuotojo mokymus, įgijęs tinkuotojo kvalifikaciją, taip pat baigė tinkuotojo kvalifikacijos kėlimo kursus, be to, tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje pareiškėjas pagal įgytą kvalifikaciją dirbo tinkuotoju. M. K. paaiškino, kad jis Ukrainoje dirbo statybininku ir atliko įvairius statybos rangos darbus. 2018 m. darbdavys pareiškėjui pasiūlė įgyti tinkuotojo profesinę kvalifikaciją. M. K., sutikęs su darbdavio pasiūlymu, realiai mokėsi darbdavio jam pasiūlytoje Profesinėje mokykloje tinkuotoju. Baigus mokslus, pareiškėjui buvo išduotas Liudijimas, pagrindžiantis, kad jis įgijo tinkuotojo profesinę kvalifikaciją, o faktinė aplinkybė, jog minėtas Liudijimas galbūt yra suklastotas, M. K. tapo žinomas tik gavus ginčijamą Migracijos departamento sprendimą. Pareiškėjui ši faktinė aplinkybė buvo visiškai netikėta, jis, realiai baigęs tinkuotojo mokslus bei gavęs tai liudijantį dokumentą, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jo baigti mokslai buvo netikri, o išduotas Liudijimas – suklastotas.
4. M. K. pažymėjo, kad jam kyla abejonių, ar atsakovui Profesinės mokyklos pateiktame atsakyme nebuvo sąžiningai suklysta dėl jo mokymosi fakto tikrumo, kadangi atsakymas buvo gautas tą pačią dieną, kai buvo išsiųstas Migracijos departamento paklausimas, o pareiškėjas mokslus baigė 2018 m., todėl gavus paklausimą dėl Liudijimo tikrumo, Profesinės mokyklos darbuotojams atsirado būtinybė šiuos duomenis patikrinti archyve, o tai objektyviai reikalauja papildomų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Be to, atsakymas buvo gautas elektroniniu paštu, o tai neleidžia patikrinti elektroninį laišką surašiusio asmens kompetencijos ir įgaliojimų tokį atsakymą pateikti bei iš esmės panaikina galimybę įsitikinti tokio atsakymo autentiškumu. Kaip matyti iš Profesinės mokyklos pateikto atsakymo, nebuvo paneigtas Liudijime esančio antspaudo ir parašo tikrumas, nurodyta, kad nėra galimybės patvirtinti jų autentiškumo, tačiau jų suklastojimo faktas taip pat nebuvo konstatuotas. Pareiškėjas, Migracijos departamentui pateikdamas galbūt suklastotą Liudijimą, sąžiningai klydo, nes buvo suklaidintas ir trečiųjų asmenų apgautas dėl jo Profesinėje mokykloje baigtų mokymų tikrumo. M. K. nurodė, kad gyvena Lietuvoje ir realiai dirba tinkuotoju, taigi jis pagal Migracijos departamentui pateiktus duomenis faktiškai vykdo darbinę veiklą Lietuvoje. Be to, pareiškėjas yra baigęs tinkuotojo kvalifikacijos kėlimo mokymus ir įgijęs trečiojo laipsnio tinkuotojo kvalifikaciją, o tai objektyviai įrodo jam išduotas liudijimas – Darbuotojų mokymų, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo centro „Dyzel Temp“ (toliau – Mokymų centras) 2020 m. liepos 9 d. išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažymėjimas), iš kurio matosi, kad M. K. nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. liepos 9 d. dalyvavo darbuotojų paruošimo programoje, išklausė visą teorinį mokymų kursą, įvykdė praktinę dalį bei išlaikė kvalifikacijos egzaminą ir jam buvo suteikta trečiojo laipsnio tinkuotojo kvalifikacija.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad mokymai Mokymų centre vyko nuotoliniu būdu, todėl jam nebuvo jokios būtinybės vykti į Baltarusiją. Nurodė, kad tai buvo kvalifikacijos kėlimo mokymai, t. y. buvo tobulinamos jau turimos pagrindinės žinios, todėl nuotolinio mokymo forma ir būdas M. K. lūkesčius bei poreikius atitiko. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas galbūt tyčia Sprendime ignoruoja faktinę aplinkybę, kad 2020 m. birželio 25 d. jis išvyko iš Lietuvos ir kirto Lietuvos Respublikos bei Baltarusijos sieną. M. K. pažymėjo, kad 2020 m. birželio 25 d. išvyko į Baltarusiją, kad Mokymų centre išlaikytų praktinį egzaminą. Išlaikius egzaminą, pareiškėjui buvo išduotas Pažymėjimas. M. K. teigė, kad aplinkybė, jog mokymų metu jis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokymų tikrumo fakto nepaneigia. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nėra nurodyta, kokiais kontaktais buvo bandoma susisiekti su Mokymų centro atstovais, nėra pateikta įrodymų, kad buvo siųsti paklausimai paštu ar elektroniniu paštu, todėl jis neturi galimybės patikrinti Migracijos departamento teiginių pagrįstumo ir atitikties tikrovei. Nurodė, kad jo darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurogida“ Mokymų centrui siųsti paklausimai elektroniniu paštu buvo tinkamai įteikti bei atitinkamai iš atsakingų Mokymų centro įgaliotų asmenų buvo gauti atsakymai. M. K. akcentavo, kad atsakovo samprotavimai yra grindžiami objektyviai netinkamais ir neleistinais įrodymais: neaiškaus pobūdžio „Google maps“ informacija, telefonu gauta netikslia informacija, kurią jam suteikė su Mokymų centru visiškai nesusijusi bendrovė ir kuri neatitinka tikrovės.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš iš Mokymų centro gautos pažymos objektyviai matosi, kad Mokymų centras yra įsikūręs (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuris yra nurodytas pareiškėjo ir Mokymų centro sudarytoje sutartyje ir kuris buvo nurodytas Migracijos departamentui. Be to, analogiškas Mokymų centro adresas yra nurodytas ir šios įstaigos registracijos pažymėjime bei akte apie Mokymų centro įtraukimą į apskaitą. M. K. akcentavo, kad šie oficialūs Baltarusijos valstybinių institucijų išduoti dokumentai įrodo atsakovo teiginių nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentui buvo pateikta jo ir Mokymų centro 2020 m. balandžio 14 d. sudaryta sutartis (apie neatlygintinų paslaugų teikimą) (toliau – ir Profesinio mokymo sutartis) bei apostile patvirtintas Pažymėjimas. M. K. nuomone, jeigu Pažymėjimas būtų buvęs suklastotas ar jį būtų išdavusi realiai neegzistuojanti mokymo įstaiga, toks pažymėjimas apostile nebūtų buvęs patvirtintas. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimo dalis dėl Pažymėjimo kvestionavimo yra grindžiama tik subjektyviais Migracijos departamento samprotavimais ir prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o atsakovo samprotavimai prieštarauja objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
7. M. K. nurodė, kad jo pateikta informacija apie įgytą tinkuotojo kvalifikaciją yra tikra, pareiškėjas disponuoja tikrais jo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, o tai paneigia Sprendimo išvadą, jog M. K. neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų. Pareiškėjas akcentavo, kad net darant prielaidą, jog atsakovui pateiktas pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinantis Liudijimas yra netikras, iš aprašytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad M. K. ši aplinkybė nebuvo žinoma. Pareiškėjas teigė, kad turi kitą tikrą jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą (Mokymų centro išduotą pažymėjimą), kuris buvo pateiktas Migracijos departamentui ir kurio tikrumas yra pagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovo išvada, jog M. K. neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta.
8. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka visus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, taip pat ir minėtos nuostatos b papunkčio reikalavimus – disponuoja jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, kurie buvo pateikti Migracijos departamentui.
9. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. birželio 1 d. M. K., remdamasis tuo, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „Eurogida“, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir siekdamas įvertinti, ar minėtas užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, M. K. paprašė pateikti jo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas pateikė Profesinės mokyklos 2018 m. gegužės 19 d. išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jam buvo suteikta tinkuotojo kvalifikacija.
11. Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 12 d. oficialiu Profesinės mokyklos pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė paklausimą, kuriame prašė patvirtinti, jog M. K. mokėsi minėtoje profesinėje mokykloje, ir patvirtinti Liudijimo autentiškumą. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjo pateikto Liudijimo skaitmeninė kopija. 2020 m. birželio 12 d. Profesinė mokykla atsakovui atsiuntė Profesinės mokyklos direktoriaus pasirašytą raštą Nr. 01/23-288, kuriame nurodyta, kad M. K. Profesinėje mokykloje nesimokė ir kad Profesinė mokykla negali patvirtinti Liudijime esančių parašų bei antspaudų autentiškumo. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas Liudijimas neatitinka tikrovės, ir padarė išvadą, kad M. K., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją.
12. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas kartu su skundu jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis mokėsi Profesinėje mokykloje ir pabaigė mokymus, nepateikė. M. K. pats į Profesinę mokyklą nesikreipė, o tai leidžia abejoti jo sąžiningumu ir pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių tikrumu. Atsakovas teigė, kad aplinkybė, jog Profesinė mokykla pareiškėjo pateiktame Liudijime esančio antspaudo ir parašo tikrumo nepaneigė, nėra reikšminga, kadangi Profesinei mokyklai pateikus duomenis, jog M. K. šioje mokykloje nesimokė, jam negalėjo būti išduotas ir Liudijimas, o kaip ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas Liudijimą gavo, Migracijos departamentas netiria ir šios bylos kontekste tai nėra svarbu. Atsakovas akcentavo, kad nesimokydamas Profesinėje mokykloje, M. K. jokios profesinės kvalifikacijos įgyti negalėjo, todėl Migracijos departamentui jo pateikti priešingi duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje esančiame registre yra galimybė patikrinti duomenis apie asmeniui išduotą dokumentą apie įgytą kvalifikaciją (diplomą, liudijimą), taip pat apie Ukrainoje veikiančias švietimo įstaigas. Minėtame registre duomenų, kad pareiškėjui buvo išduotas jo kvalifikaciją patvirtinantis diplomas, nebuvo rasta.
13. Atsakovas pažymėjo, kad vykstant M. K. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimui, jis Migracijos departamentui taip pat pateikė Baltarusijos Respublikoje esančio Mokymų centro 2020 m. liepos 9 d. išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. liepos 9 d. mokėsi Mokymų centre ir jam buvo suteikta trečiojo atskyrio tinkuotojo kvalifikacija. Migracijos departamentas pareiškėjui išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-23)10K-23676, kuriame prašė iki 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikti papildomus duomenis: mokymosi sutartį su Mokymų centru, M. K. pasirašytą paaiškinimą apie tai, kaip vyko mokymai, kiek laiko jie truko, kas buvo užsieniečio mokymų vadovas, kiek asmenų dalyvavo mokymuose, Mokymų centro kontaktinius duomenis, visą pareiškėjo turimo paso kopiją. 2020 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas gavo M. K. atsakymą, kuriame buvo nurodyti Mokymų centro kontaktiniai duomenys, o kartu su atsakymu pareiškėjas pateikė ir prašomą Profesinio mokymo sutartį, kurioje nurodyti Mokymų centro rekvizitai, tačiau išsamaus paaiškinimo apie tai, kaip vyko mokymai, kas buvo mokymų vadovas, kiek laiko vyko mokymai ir kiek asmenų juose dalyvavo, nepateikė. Jis taip pat nepateikė viso paso kopijos. Gavęs papildomus dokumentus, atsakovas nustatė, kad M. K. pateikta Profesinio mokymo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini), sutarties numeris nėra nurodytas, o ją pasirašė pareiškėjas ir Mokymų centro vadovas. Atsakovas pažymėjo, kad jo turimais duomenimis, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. kovo 10 d., o iš Lietuvos Respublikos išvyko 2020 m. birželio 29 d. Duomenų apie tai, kad M. K. būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d., Migracijos departamentas neturi. Atsakovas nurodė, kad su Mokymų centru bandė susisiekti pareiškėjo nurodytais kontaktais, tačiau atsakymo negavo. Nepavykus susisiekti su minėta įstaiga, Migracijos departamentas, naudodamasis „Google“ žemėlapiais, nustatė, kad pareiškėjo pateiktoje Profesinio mokymo sutartyje nurodytu Mokymų centro adresu yra įregistruota Baltarusijos įmonė ZAO „Belgazmontazh“. Susisiekus su minėta Baltarusijos įmone, atsakovui buvo paaiškinta, kad nurodytu adresu Mokymų centro nėra ir jis niekada ten nebuvo registruotas.
14. Migracijos departamentas pažymėjo, kad M. K. pateiktoje Profesinio mokymo sutartyje nėra nurodyta, jog mokymai bus vykdomi nuotoliniu būdu, šios aplinkybės pareiškėjas Migracijos departamentui nenurodė ir 2020 m. rugsėjo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Priešingai, iš šios sutarties turinio galima suprasti, kad mokymo įstaiga įsipareigojo M. K. suteikti tiesioginius, o ne nuotolinius mokymus; Profesinio mokymo sutartyje nėra įtvirtinta, kad mokymo įstaiga įsipareigoja ar gali sudaryti sąlygas pareiškėjui mokytis nuotoliniu būdu. Be to, ši sutartis yra pasirašyta abiejų sutarties šalių parašais, Profesinio mokymo sutartį pareiškėjas pasirašė ranka, todėl kilo klausimas, kaip tai galėjo būti padaryta, jeigu M. K. nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Profesinio mokymo sutartyje yra nurodyta, jog ji galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., nors pareiškėjas teigė mokymus pabaigęs 2020 m. liepos 9 d. M. K. teigė, kad 2020 m. liepos 25 išvyko į Baltarusiją laikyti egzamino, tačiau iš išrašo apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus matyti, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2020 m. birželio (nurodytas liepos mėnuo laikytinas rašymo apsirikimu) 29 d. Atsakovas pažymėjo, kad jam kilo pakankamai pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas apskritai galėjo mokytis Mokymų centre.
15. Susipažinęs su M. K. pateiktais skundo priedais – Profesinio mokymo sutartimi bei elektroniniais laiškais, atsakovas nustatė, kad 2020 m. spalio 8 d. UAB „Eurogida“ direktorius A. K. (A. K.) iš elektroninio pašto dėžutės, kurios adresas: (duomenys neskelbtini) išsiuntė elektroninį laišką, adresu: (duomenys neskelbtini). Iš šios pašto dėžutės buvo gautas nepasirašytas atsakymas, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad M. K. nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. liepos 9 d. mokėsi Mokymų centre ir jam buvo išduotas pažymėjimas. Migracijos departamentas pažymėjo, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) Profesinio mokymo sutartyje nėra nurodytas, kokiam asmeniui priklauso šis elektroninis paštas, nėra aišku, kadangi elektroninio pašto dėžutę tokiu pavadinimu galėjo susikurti iš esmės bet kas, nebūtinai Mokymų centras. Be to, atsižvelgus į tai, kad iš šios elektroninio pašto dėžutės atsiųstas laiškas nėra pasirašytas jokio asmens, nėra aišku, ar elektroninį laišką surašęs asmuo apskritai turėjo teisę patvirtinti faktus apie M. K. mokymąsi Mokymų centre ir šios mokymosi įstaigos pabaigimą. Atsižvelgęs į tai, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašas nepatvirtina, kad jis iš tiesų mokėsi Mokymų centre ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją.
16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad susipažinęs su M. K. pateiktais dokumentais, nustatė, jog mokymų sutartyje Mokymų centro adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), o Mokymų centro pažymoje, išduotoje 2020 m. rugsėjo 28 d., nurodyta, kad šios įstaigos adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. skirtinguose dokumentuose nurodyti Mokymų centro adresai nesutampa. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas abejoti pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos apie Mokymų centrą ir jo buveinę tikrumu.
17. Migracijos departamentas pažymėjo, kad dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille) yra reikalinga tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje, tačiau apostilė dokumente esančios informacijos tikrumo nepatvirtina, o vien aplinkybė, kad dokumentas yra patvirtintas apostile, nereiškia, jog jame esanti informacija negali būti suklastota, taigi aplinkybė, kad pareiškėjo pateiktas Mokymų centro išduotas pažymėjimas yra patvirtintas apostile, savaime nereiškia, jog M. K. yra pabaigęs mokymus Mokymų centre ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją. Priešingai, Profesinio mokymo sutarties sudarymo metu ir joje nurodytu mokymosi laikotarpiu pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikoje, o ne Baltarusijoje, aplinkybės, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog jam būtų buvę suteikti nuotoliniai mokymai, kad Profesinio mokymo sutartyje nurodytais kontaktais su Mokymų centru susisiekti nėra galimybės ir šioje sutartyje nurodytu adresu Mokymų centras neveikia, leidžia spręsti, jog pareiškėjas Mokymų centre nesimokė ir reikiamos kvalifikacijos neįgijo.
18. Atsakovas padarė išvadą, kad M. K., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo papildomai pateiktas Pažymėjimas, atsižvelgus į jo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir atliktų veiksmų visumą, negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu M. K. turimą profesinę kvalifikaciją, ir kelia pagrįstų abejonių dėl autentiškumo, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nebuvo pateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.
19. Atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas sprendė, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
20. Migracijos departamentas nurodė, kad priimdamas Sprendimą, įvertino M. K. socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nesieja.
21. Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2020 m. liepos 20 d. pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią iki 2020 m. lapkričio 2 d. Ši viza M. K. buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgęs į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o atsakovas jam atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, M. K. nebegali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Be to, įvertinus, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, taip pat buvo pagrindas panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
22. Migracijos departamento nuomone, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės yra motyvuotos; sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, remdamasis tuo, jog ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „Eurogida“, 2020 m. birželio 1 d. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka ir pridėjo reikiamų dokumentų kopijas. Šis M. K. prašymas 2020 m. birželio 3 d. buvo priimtas nagrinėti.
25. Pacitavęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 44 straipsnio 2 dalies nuostatas bei išsamiai aptaręs su pareiškėjo prašymo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimu susijusias aplinkybes, teismas pažymėjo, kad M. K. į Lietuvos Respubliką atvyko 2020 m. kovo 10 d., o iš jos išvyko 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo įvestas karantinas, kuris ribojo atvykimą ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo pateikta Profesinio mokymo sutartis 2020 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ji yra pasirašyta pareiškėjo ir Mokymų centro vadovo, tačiau duomenų, kad M. K. nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. būtų išvykęs iš Lietuvos Respublikos, nėra. Atsakovas su Mokymų centru bandė susisiekti pareiškėjo nurodytais kontaktais, tačiau atsakymo negavo. Migracijos departamentas, naudodamasis „Google“ žemėlapiais, nustatė, kad pareiškėjo pateiktoje Profesinio mokymo sutartyje nurodytu Mokymų centro veiklos adresu yra registruota įmonė ZAO „Belgazmontazh“, o Mokymų centro ten nėra.
26. Apžvelgęs Sprendimo turinį, teismas akcentavo, kad M. K. pateiktoje mokymų sutartyje nėra nurodyta, jog mokymai vyks nuotoliniu būdu, šios aplinkybės nėra nurodytos ir jo teiktuose 2020 m. rugsėjo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Profesinio mokymo sutarties turinys patvirtina, kad mokymo įstaiga pareiškėjui įsipareigojo suteikti tiesioginius mokymus, joje nėra nurodyta, kad mokymo įstaiga įsipareigoja ar gali sudaryti sąlygas pareiškėjui mokytis nuotoliniu būdu. Be to, Profesinio mokymo sutartis, sudaryta 2020 m. balandžio 14 d., buvo pasirašyta abiejų šalių, nors M. K. nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad mokymus baigė 2020 m. liepos 9 d., o Profesinio mokymo sutartis galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. liepos 25 d. išvyko į Baltarusiją laikyti egzamino, tačiau iš pateikto išrašo apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus matyti, kad jis iš Lietuvos Respublikos išvyko 2020 m. birželio (nurodytas liepos mėnuo laikytinas rašymo apsirikimu) 29 d., todėl kyla abejonių, ar jis galėjo mokytis minėtame Mokymų centre.
27. Teismas pažymėjo, kad M. K. papildomai pateikė elektroninių laiškų kopijas, kurios patvirtina, jog 2020 m. spalio 8 d. UAB „Eurogida“ direktorius A. K. iš elektroninio pašto dėžutės išsiuntė elektroninį laišką adresu: (duomenys neskelbtini) iš kurios buvo gautas nepasirašytas atsakymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. liepos 9 d. mokėsi Mokymų centre ir jam buvo išduotas Pažymėjimas. Teismas pažymėjo, kad šis elektroninio pašto adresas Profesinio mokymo sutartyje nėra nurodytas, neaišku, kokiam asmeniui šis elektroninis paštas priklauso, taip pat nėra aišku, ar elektroninį laišką surašęs asmuo turėjo teisę patvirtinti faktus apie pareiškėjo mokymąsi. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad šio susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašas nepatvirtina, jog M. K. iš tiesų mokėsi Mokymų centre ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją.
28. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktoje Profesinio mokymo sutartyje Mokymų centro adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Mokymų centro pažymoje, išduotoje 2020 m. rugsėjo 28 d., nurodyta, kad Mokymų centro adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. skirtinguose dokumentuose nurodomi Mokymų centro adresai nesutampa. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas abejoti pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos apie Mokymų centrą bei jo buveinę tikrumu.
29. Teismas akcentavo, kad M. K. pateikti Profesinio mokymo sutartis ir Pažymėjimas yra patvirtinti apostile, tačiau tai nereiškia, jog juose esanti informacija negali būti suklastota, kadangi dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažyma (Apostille) yra reikalinga tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje, tačiau apostilė dokumente esančios informacijos tikrumo nepatvirtina. Byloje esančių įrodymų visuma teismui suteikė pagrindą išvadai, kad pareiškėjas Mokymų centre nesimokė ir reikiamos kvalifikacijos neįgijo.
30. Teismo nuomone, atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad M. K., pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Pacitavęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3.3 punkto nuostatą, teismas akcentavo, kad remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė: M. K., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas); nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – M. K. atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas). Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, jog vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires, kurios nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
32. Teismas akcentavo, kad atsižvelgus į tai, jog daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui atsisakius išduoti jam leidimą laikinai gyventi, pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, M. K. nepagrindus numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, išduota nacionalinė viza buvo pagrįstai ir teisėtai panaikinta. Taip pat buvo įvertinta tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, todėl nacionalinė viza pagrįstai ir teisėtai buvo panaikinta ir vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata.
III.
34. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ginčijamą atsakovo sprendimą panaikinti.
35. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, o teismo padaryta išvada, kad M. K. Mokymų centre nesimokė ir reikiamos kvalifikacijos neįgijo, yra grindžiama išimtinai teismo abejonėmis, subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis, kurie nėra pagrįsti absoliučiai jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
36. Pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, jog jis Mokymų centre nesimokė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nebuvo paneigtas M. K. pateiktų rašytinių įrodymų apie jo mokymosi faktą Mokymų centre autentiškumas ir tikrumas. Priešingai nei konstatuota teismo sprendime, pareiškėjo nuomone, byloje pateiktų įrodymų visuma pagrindžia jo mokymosi fakto Mokymų centre bei M. K. išduoto Pažymėjimo tikrumą.
37. Pareiškėjas paaiškina, kad Profesinio mokymo sutartis su Mokymų centru buvo sudaryta nuotoliniu būdu naudojantis ryšio priemonėmis. Teigia, kad galimybė sudaryti sutartį nuotoliniu būdu yra įtvirtinta tiek įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.192 straipsnis, 6.2288 straipsnio 1 dalis), tiek plačiai paplitusi verslo praktikoje, todėl teismo sprendimo argumentai, kad M. K. negalėjo sudaryti ir pasirašyti Profesinio mokymo sutarties, kadangi tuo metu buvo Lietuvoje, yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos, nes prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. birželio 25 d. jis išvyko į Baltarusiją, jog Mokymų centre išlaikytų praktinį egzaminą. Išlaikius mokymų egzaminą, jam buvo išduotas Pažymėjimas. Taigi aplinkybė, kad mokymų metu M. K. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, mokymų tikrumo fakto nepaneigia.
38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime, pagrindžiant išvadą, jog jo mokymai galbūt buvo netikri, akcentuojama faktinė aplinkybė, kad Profesinio mokymo sutartis galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau logiškai nebuvo paaiškinta, kaip ši sutarties nuostata paneigia mokymų tikrumo faktą. M. K. pažymi, kad Profesinio mokymo sutartis apibrėžė galutinį laikotarpį, per kurį pareiškėjas turėjo baigti mokymus, ir tai objektyviai pagrindžia sutarties 3.2.1 punktas, kuriame yra nustatyta M. K., kaip užsakovo, teisė pakartotinai mokytis apmokėtu laikotarpiu, jei mokymus jis nutraukė dėl ligos.
39. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendime yra visiškai nepagrįstai nurodyta, kad jis iki 2020 m. birželio 29 d. nebuvo išvykęs iš Lietuvos į Baltarusiją, nes teismui buvo pateikta M. K. paso kopija, kurio 8 puslapyje yra spaudo žyma, kad jis per Šalčininkų patikros punktą kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną, tačiau teismo sprendime ši faktinė aplinkybė buvo tiesiog ignoruota, teigiant, kad tokių duomenų nėra, o tai objektyviai įrodo priimto sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
40. Pareiškėjas nurodo, kad iš Pažymėjimo matosi, jog jis nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. liepos 9 d. dalyvavo darbuotojų paruošimo programoje, išklausė visą teorinį mokymų kursą, įvykdė praktinę dalį bei išlaikė kvalifikacijos egzaminą ir jam buvo suteikta trečiojo laipsnio tinkuotojo kvalifikacija. Teigia, kad faktą, jog Pažymėjimas yra tikras, pagrindžia tai, kad jis buvo patvirtintas apostile. M. K. nuomone, Pažymėjimą patvirtinus apostile yra objektyvus pagrindas išvadai, jog šis dokumentas yra tikras ir buvo išduotas būtent Mokymų centro, o jame esantis parašas ir antspaudas yra tikri, todėl esant įrodymams, kad Pažymėjimas yra tikras, nėra jokio objektyvaus pagrindo tuo abejoti. Be to, Pažymėjimo tikrumo faktas buvo patvirtintas Mokymų centro gautu elektroniniu paštu bei kitais Mokymų centro pareiškėjui pateiktais oficialiais dokumentais.
41. M. K. paaiškina, kad mokymai Mokymų centre vyko nuotoliniu būdu, todėl jam nebuvo jokios būtinybės mokymų metu vykti į Baltarusiją. Tai buvo kvalifikacijos kėlimo mokymai, todėl pareiškėjo lūkesčius ir poreikius nuotolinio mokymo forma bei būdas atitiko. M. K. akcentuoja, kad mokymų nuotolinis būdas buvo pasirinktas dėl Lietuvoje galiojusio karantino ir galiojusių judėjimo į Lietuvą ir iš jos ribojimų, byloje nėra jokių duomenų, kurie šiuos teiginius paneigtų. Priešingai, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2020 m. spalio 8 d. UAB „Eurogida“ direktoriaus A. K. iš elektroninio pašto dėžutės išsiųsto elektroninio laiško kopija su prašymu patvirtinti pareiškėjo mokymo fakto tikrumą. Teismui taip pat buvo pateiktas iš Mokymų centro gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad M. K. iš tikrųjų nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. liepos 9 d. mokėsi Mokymų centre ir jam buvo išduotas Pažymėjimas.
42. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime iškėlė abejones dėl Mokymų centro atsiųsto laiško tikrumo, nes elektroninio pašto adresas, iš kurio buvo gautas Mokymų centro atsakymas, Profesinio mokymo sutartyje nebuvo nurodytas ir elektroninis laiškas nebuvo pasirašytas. M. K. akcentuoja, kad be nuodyto laiško teismui buvo pateikti ir kiti Mokymų centro oficialūs Baltarusijos valstybinių institucijų išduoti dokumentai: pažymos apie bendrovės veiklos vietos adresą, registracijos pažymėjimo ir akto apie Mokymų centro įtraukimo į apskaitą kopijos su vertimais į lietuvių kalbą, kurių pareiškėjai objektyviai negalėjo gauti iš jokių kitų trečiųjų asmenų, o tai objektyviai įrodo, kad M. K., siekdamas surinkti šiai bylai reikšmingus dokumentus, iš tikrųjų bendravo su atsakingais Mokymų centro įgaliotais asmenimis. Pareiškėjo nuomone, šis faktas neabejotinai įrodo, kad ir atsakymą į jo darbdavio laišką pateikė įgalioti Mokymų centro atstovai.
43. M. K. atkreipia dėmesį, kad pateikė Mokymų centro išduotą pažymą apie bendrovės veiklos vykdymo vietą, tačiau ir šis jo į bylą pateiktas įrodymus, nesant jokių jo suklastojimo faktą pagrindžiančių duomenų, buvo įvertintas kritiškai. Taigi, susiklostė tokia faktinė situacija, kad M. K. pateikti rašytiniai įrodymai, remiantis vien teismo subjektyvia nuomone, buvo įvertinti kritiškai, o tai akivaizdžiai yra neteisėta.
44. Pareiškėjas pažymi, kad jis disponuoja kitu tikru jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją pagrindžiančiu dokumentu (Pažymėjimu), kuris buvo pateiktas atsakovui ir kurio tikrumas yra pagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. K. neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio reikalavimų, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta.
45. Remdamasis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo, pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nebuvo paneigtas jo pateiktų rašytinių įrodymų apie baigtus tinkuotojo mokymus Mokymų centre tikrumas, tačiau teismas juos visus vertino kritiškai, nors įrodymų autentiškumas nebuvo paneigtas, taip ir iš esmės M. K. sukeldamas pareigą įrodinėti jo baigtų mokslų tikrumą iki begalybės, o tai yra neteisėta ir prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms.
46. Pareiškėjas teigia, kad jis atitinka visus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, taip pat ir minėtos nuostatos b papunkčio reikalavimus – disponuoja jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais, kurie buvo pateikti Migracijos departamentui, teismo sprendimas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant įrodinėjimą reguliuojančias teisės normas, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
47. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
48. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.
49. Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas yra išsamus, pagrįstas bei motyvuotas, jis buvo priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei tinkamai pritaikius ginčui aktualias teisės normas ir teismų praktiką. Atsakovas akcentuoja, kad būtent pareiškėjas, ginčydamas Migracijos departamento priimtą 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, privalėjo tinkamais įrodymais pagrįsti, kad mokėsi Mokymų centre ir įgijo reikiamą kvalifikaciją, o ne pirmosios instancijos teismas turėjo įrodyti priešingas aplinkybes. Migracijos departamentas teigia, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų visumą, o pareiškėjo pageidavimas dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nebuvo privalomas.
50. Atsakovas akcentuoja, kad jeigu Profesinio mokymo sutartis su Mokymų centru būtų buvusi sudaryta nuotoliniu būdu, pareiškėjas būtų galėjęs pateikti tai patvirtinančius elektroninius laiškus ar kitus dokumentus, iš kurių būtų matyti, jog jis sutartį pasirašė naudodamasis nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau tokie įrodymai nei Migracijos departamentui, nei teismui nebuvo pateikti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju reikšminga yra tai, jog mokymų sutartį, kuri buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14 d., Mokymų centro atstovas bei M. K. pasirašė ranka, sutarties sudarymo vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to ginčo nėra. Atsižvelgus į tai, yra akivaizdu, jog M. K. šios sutarties pasirašyti Baltarusijos Respublikoje negalėjo, o aplinkybė, kad Profesinio mokymo sutartis tariamai buvo sudaryta nuotoliniu būdu, nebuvo įrodyta; vien deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai dėl reikšmingų bylos aplinkybių teisinės reikšmės neturi ir teismas jais, priimdamas sprendimą, neprivalėjo vadovautis.
51. Migracijos departamentas nesutinka su M. K. apeliacinio skundo teiginiais, kad tai, jog pareiškėjas mokymus baigė 2020 m. liepos 9 d., o Profesinio mokymo sutartis galiojo iki 2020 m. gruodžio 13 d., mokymų tikrumo fakto nepaneigia. Atsakovas pažymi, kad šioje sutartyje nėra įtvirtinta galimybė mokymus baigti anksčiau ir pareiškėjas tokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų, jog Profesinio mokymo sutartis buvo įvykdyta anksčiau joje įtvirtinto termino, nepateikė, o jo nurodomas sutarties 3.2.1 punktas, pagal kurį įtvirtinama galimybė mokytis pakartotinai apmokėtu laikotarpiu, M. K. teiginių dėl mokslų pabaigimo per sutrumpintą laikotarpį nepagrindžia. Kita vertus, tai, kad pareiškėjas tariamai mokymosi procesą pabaigė anksčiau, nei Profesinio mokymo sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo ne vienintelė, o tik viena iš daugelio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti jo pateiktais duomenimis apie profesinės kvalifikacijos įgijimą, kurių visuma leido spręsti, jog pareiškėjas Mokymų centre nesimokė ir reikiamos kvalifikacijos neįgijo.
52. Atsakovas pažymi, kad pateikta M. K. paso kopija tik patvirtina Migracijos departamento bei teismo nustatytas reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Lietuvos Respublikos sieną per Šalčininkų patikros postą jis kirto būtent 2020 m. birželio 29 d., o ne anksčiau po 2020 m. kovo 10 d. Šių aplinkybių M. K. jokiais įrodymais nepaneigė.
53. Migracijos departamentas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad pareiškėjo pateiktas Mokymų centro išduotas pažymėjimas yra patvirtintas apostile, savaime nereiškia, jog M. K. yra pabaigęs mokymus Mokymų centre ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, kad pareiškėjo pateiktas susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašas nepatvirtina, jog jis iš tiesų mokėsi Mokymų centre ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją. M. K. šios teismo padarytos išvados nepaneigė, jokie nauji įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teiginius, nebuvo pateikti. M. K. taip pat neteikė jokių įrodymų, kad mokymo medžiaga jam buvo siunčiama ar atsiskaitymai vykdavo nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad Mokymų centre jis mokėsi nuotoliniu būdu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
54. Migracijos departamentas pažymi, kad M. K. nepateikė įrodymų, kaip ir iš ko gavo dokumentus, o jų autentiškumas nėra patvirtintas. Be to, nei Mokymų centro pažyma apie bendrovės veiklos vietos adresą, nei registracijos pažymėjimo kopija, nei aktas apie Mokymų centro įtraukimą į apskaitą nepagrindžia, kad pareiškėjas mokėsi Mokymų centre ir kad jam iš tiesų buvo išduotas tinkuotojo kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas.
55. Atsakovas akcentuoja, kad aplinkybė, jog teismas M. K. byloje pateiktus įrodymus vertino kitaip, nei jis to pageidavo, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas, teismui teikdamas skundą ir juo ginčydamas Sprendimą, turėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų šiame sprendime daromas išvadas ir pagrįstų, jog jis yra įgijęs reikiamą kvalifikaciją, atitinkančią darbo vietą, kaip to reikalauja Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis, tačiau to nepadarė. Tiek M. K. skundas pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinis skundas yra grindžiami deklaratyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, nepatikimais įrodymais, netinkamu įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktus įrodymus, kaip nepagrindžiančius jo pareikšto skundo reikalavimų ir neįrodančius M. K. teisės gauti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
56. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, nereiškia, jog jis atitinka imperatyvius Įstatymo reikalavimus, kad jam galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Nagrinėdamas M. K. prašymą ir vertindamas, ar jis atitinka prašomą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, atsakovas turėjo teisę tikrinti pareiškėjo pateiktų dokumentų, taip pat ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tikrumą bei pagrįstumą ir šiuo atveju buvo objektyviai nustatyta, kad tiek Profesinės mokyklos 2018 m. gegužės 19 d. išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Mokymų centro 2020 m. liepos 9 d. išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra netikri, o tai reiškia, jog pareiškėjas neturi reikiamos tinkuotojo kvalifikacijos, atitinkančios darbo vietą. Migracijos departamento nuomone, šios Sprendime padarytos išvados nebuvo paneigtos jokiais pareiškėjo pateiktais įrodymais, o ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame buvo atsakyta į visus M. K. pareikštus reikalavimus, Sprendimas buvo priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikant teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
57. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00256/44U-5136, kuriame buvo nuspręsta M. K. atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, teisėtumo bei pagrįstumo.
58. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė. M. K. su teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ginčijamą atsakovo sprendimą panaikinti. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, o teismo padaryta išvada, kad M. K. Mokymų centre nesimokė ir reikiamos kvalifikacijos neįgijo, yra grindžiama išimtinai teismo abejonėmis, subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis, kurie nėra pagrįsti absoliučiai jokiais objektyviais įrodymais bei prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
59. Sprendimo turinys patvirtina, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Migracijos departamentas, įvertinęs M. K. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu surinktų duomenų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas Liudijimas neatitinka tikrovės, ir sprendė, kad M. K., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgęs į užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir atliktų veiksmų visumą, atsakovas sprendė, kad Pažymėjimas taip pat negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu M. K. turimą profesinę kvalifikaciją ir kelia pagrįstų abejonių dėl autentiškumo. Atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsakovas padarė išvadą, kad M. K. atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad M. K. su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat nesieja šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, atsakovas pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikino jam išduotą nacionalinę vizą.
60. Teisėjų kolegija su aptartomis atsakovo Sprendime padarytomis išvadomis sutinka. Aplinkybę, kad Profesinės mokyklos 2018 m. gegužės 19 d. išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, patvirtina Profesinės mokyklos pateikta informacija, jog M. K. joje nesimokė, ši mokykla taip pat negalėjo patvirtinti Liudijime esančių direktoriaus parašo bei antspaudų autentiškumo. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo abejoti pateiktos informacijos teisingumu. Nors M. K. teigia, kad jis, atsakovui teikdamas dokumentus, kuriais grindė turimą profesinę kvalifikaciją, sąžiningai klydo dėl teikiamų dokumentų tikrumo, tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021), darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nežinojo apie Liudijimo suklastojimą ir buvo apgautas, šiuo atveju negali turėti lemiamos teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui yra atsakingas pats užsienietis. Aplinkybė, kad Profesinė mokykla pareiškėjo pateiktame Liudijime esančio antspaudo ir parašo tikrumo nepaneigė, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi Profesinei mokyklai pateikus duomenis, jog M. K. šioje mokykloje nesimokė, darytina išvada, kad jam Liudijimas negalėjo būti išduotas.
61. Įgytą kvalifikaciją M. K. taip pat grindė Mokymų centro 2020 m. liepos 9 d. išduotu pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pažymėjimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. liepos 9 d. mokėsi Mokymų centre ir jam buvo suteikta trečiojo atskyrio tinkuotojo kvalifikacija. Profesinio mokymo sutartis su Mokymų centru buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14 d., (duomenys neskelbtini), ji ranka buvo pasirašyta pareiškėjo ir Mokymų centro vadovo, tačiau byloje esantys duomenys, be kita ko, ir M. K. pateikta paso dalies kopija, patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. buvo Lietuvoje. Nors M. K. teigė, kad Profesinio mokymo sutartis buvo pasirašyta nuotoliniu būdu, tačiau kaip ir kada ji abiejų sutarties šalių buvo pasirašyta ranka, nepaaiškino. Pareiškėjas taip pat nei atsakovui, nei teismams nepateikė jokių įrodymų (elektroninių laiškų ir panašiai), kurie patvirtintų, kad Profesinio mokymo sutartis su Mokymų centru buvo sudaryta nuotoliniu būdu naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad minėtos sutarties pasirašyti Baltarusijos Respublikoje M. K. negalėjo, o aplinkybė, kad Profesinio mokymo sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu, nebuvo įrodyta. Taip pat administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad už mokymus buvo sumokėta.
62. M. K. teiginių, kad mokymai vyko nuotoliniu būdu, taip pat tinkamai nepagrindė. Įvertinus Profesinio mokymo sutarties turinį, negalima daryti išvados, kad joje buvo numatyta galimybė mokytis nuotoliniu būdu. Pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, kad mokymo medžiaga jam buvo siunčiama ar atsiskaitymai vykdavo nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Be to, Profesinio mokymo sutartyje yra nurodyta, jog ji galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau mokymus pareiškėjas baigė 2020 m. liepos 9 d. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje sutartyje nėra įtvirtinta galimybė mokymus baigti anksčiau, o M. K. nurodytas Profesinio mokymo sutarties 3.2.1 punktas, kuriame yra įtvirtinta galimybė mokytis pakartotinai apmokėtu laikotarpiu, M. K. teiginių dėl mokslų pabaigimo per sutrumpintą laikotarpį nepagrindžia. Be to, M. K. nurodė, kad tai buvo kvalifikacijos kėlimo mokymai, tačiau pagal Profesinio mokymo sutarties nuostatas, tai buvo parengimas pagal programą (pažymėtas būtent punktas „parengimas“, o ne kitas punktas „kvalifikacijos kėlimas“). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. K. išsamaus paaiškinimo apie tai, kaip vyko mokymai, kas buvo mokymų vadovas, kiek laiko jie vyko ir kiek asmenų mokymuose dalyvavo, Migracijos departamentui nepateikė. Su Mokymų centru pareiškėjo nurodytais kontaktais atsakovui susisiekti nepavyko, o jo pateiktas darbdavio susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašas nepatvirtina, jog M. K. iš tiesų mokėsi Mokymų centre ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją, kadangi nėra galimybės patikrinti tokio susirašinėjimo tikrumo, t. y. kad jis iš tikrųjų vyko su atsakingais Mokymų centro darbuotojais, tuo labiau, kad pateiktas atsakymas iš viso nėra pasirašytas (nėra nurodyti jį pateikusio asmens duomenys), taip pat nėra aišku, kam jis priklauso. M. K. pateikti dokumentai – Mokymų centro pažyma apie bendrovės veiklos vietos adresą, Mokymo centro registracijos pažymėjimo kopija bei aktas apie Mokymų centro įtraukimą į apskaitą – taip pat nepatvirtina, kad jis šiame centre mokėsi ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją, pareiškėjas nepaaiškino, kaip jie galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes. M. K. įgytos kvalifikacijos nepatvirtina ir tai, kad siekdamas gauti šiuos dokumentus, jis galbūt bendravo su atsakingais Mokymų centro įgaliotais asmenimis ir šiuos dokumentus gavo pats. Pažymėtina ir tai, kad Profesinio mokymo sutartyje Mokymų centro adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), o Mokymų centro pažymoje, išduotoje 2020 m. rugsėjo 28 d., nurodyta, kad šios įstaigos adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. skirtinguose dokumentuose nurodyti Mokymų centro adresai nesutampa. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viename iš nurodytų pareiškėjo pateiktų dokumentų elektroninio pašto adresas, kuriuo vyko susirašinėjimas, nėra nurodytas. Jis nėra nurodytas ir Profesinio mokymo sutartyje.
63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad Pažymėjimo patvirtinimas žyma (Apostille) įrodo šio dokumento turinio tikrumą. Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo ir panaikinimo, pasirašytos 1961 m. spalio 5 d. Hagoje (toliau – ir Konvencija), kurios šalimi yra ir Lietuvos Respublika, užsienio valstybėje išduoto dokumento patvirtinimas Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kuri yra tinkamai užpildyta, patvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą (Konvencijos 5 straipsnis). Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybės institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, patvirtinti minėta pažyma, yra laikomi tinkamai patvirtintais ir preziumuojama, kad šie dokumentai yra autentiški, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta. Taigi, Migracijos departamentas, suabejojęs Pažymėjimo turinio tikrumu, pagrįstai ėmėsi priemonių patikrinti dokumento turinio tikrumą ir buvo objektyviai nustatyta, kad Mokymų centro 2020 m. liepos 9 d. išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras, o tai reiškia, jog pareiškėjas neturi reikiamos tinkuotojo kvalifikacijos, atitinkančios darbo vietą.
64. Teisėjų kolegijos nuomone, duomenų apie profesinės kvalifikacijos įgijimą visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjas Mokymų centre nesimokė ir reikiamos kvalifikacijos neįgijo. Jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų ar įtikinamų argumentų M. K. nepateikė.
65. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, o jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl M. K. atvykimo į Lietuvos Respubliką ir gyvenimo joje tikslo bei sąlygų ir sąžiningo pareiškėjo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Nors M. K. teigia, kad jo tikslas Lietuvoje buvo dirbti tinkuotoju, tačiau pagal atsakovui pateiktus duomenis, jis tinkuotoju dirbti negalėjo, kadangi nurodytos kvalifikacijos nebuvo įgijęs.
66. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. M. K. aptartų atsakovo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio, reguliuojančio atsisakymo užsieniečiui išduoti leidimą pagrindus, 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, Migracijos departamentas pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir remdamasis tuo bei vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio, nustatančio nacionalinės vizos panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 ir 10 punktais, panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
67. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad valstybės ir visuomenės interesas, jog teisė gyventi Lietuvos Respublikoje būtų suteikiama tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius duomenis ir nekelia nelegalios migracijos grėsmės, yra svarbesnis už pareiškėjui galbūt kilsiančius nepatogumus. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
68. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino M. K. reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti M. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija