LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2017 M. rugsėjo 19 D. NUTARIMO NR. 03-148 „DĖL LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. balandžio 15 d. Nr. 03-69

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 17 punktais, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 03-148 „Dėl Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos banko finansinio turto valdymo politiką:

1. pakeisti 23–26 punktus ir juos išdėstyti taip:

„23. Investicinio portfelio rizikos biudžetas yra 250 mln. eurų, t. y. investicinio portfelio neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 250 mln. eurų.

24. Rezervų portfelio rizikos biudžetas yra 40 mln. JAV dolerių, t. y. rezervų portfelio neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 40 mln. JAV dolerių.

25. Aktyvaus investicinio ir rezervų portfelių valdymo bei algoritminio portfelio rizikos biudžeto dydžius nustato Lietuvos banko valdyba.

26. Investicinio ir rezervų portfelių struktūros gali skirtis nuo strateginių lyginamųjų portfelių struktūrų, neviršijant suteikto rizikos biudžeto ir laikantis kitų Lietuvos banko valdybos ir Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyriaus nustatytų limitų.“;

2. panaikinti 28 punktą;

3. pakeisti 36–40 punktus ir juos išdėstyti taip:

„36. Bendra užsienio valiutų atviroji pozicija negali viršyti 40 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.

37. Vienos užsienio valiutos, išskyrus JAV dolerį, atviroji pozicija negali viršyti 10 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.

38. Finansinis turtas investuojamas tik į tokias obligacijas ir sandoriai sudaromi tik su tomis sandorių šalimis (įskaitant institucijas, kuriose Lietuvos bankas turi korespondentines, vertybinių popierių saugojimo arba tarpuskaitos sąskaitas), kurioms nustatytas ilgalaikis investicinis reitingas. Neatidėliotino atsiskaitymo (angl. spot) pirkimo–pardavimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma DVP (angl. delivery-versus-payment) principu, ir ateities sandorius, kai atsiskaitymai už juos vykdomi per kliringo agentą, galima sudaryti su sandorio šalimis, kurios neturi ilgalaikio investicinio reitingo, kai Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius įvertina jų priimtinumą.

39. Jeigu obligacijai reitingas nesuteiktas ir obligacija yra nesubordinuota kitų turtu neužtikrintų skolos vertybinių popierių atžvilgiu, atsižvelgiama į emitento reitingą.

40. Jeigu institucija ir jos patronuojančioji institucija yra skirtingi juridiniai vienetai, į patronuojančiajai institucijai suteiktą reitingą atsižvelgiama tik turint jos rašytinę garantiją.“.

Valdybos pirmininkas                                                                                      Gediminas Šimkus