Autentiškas vertimas

Vyriausybės kanceliarijos

Dokumentų valdymo skyrius

2018 03 27

 

 

2014–2021 m. Norvegijos finansinis mechanizmas

LIETUVA

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS,

TOLIAU – VALSTYBĖ, PARAMOS GAVĖJA,

IR

NORVEGIJOS KARALYSTĖS,

TOLIAU – NORVEGIJA,

VISOS SUSITARIMO MEMORANDUMO ŠALYS TOLIAU VADINAMOS ŠALIMIS,

 

SUSITARIMO MEMORANDUMAS

DĖL 2014–2021 M. NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO

 

 

Kadangi Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimu dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo nustatytas finansinis mechanizmas (toliau – 2014–2021 m. Norvegijos finansinis mechanizmas), kuriuo naudodamasi Norvegija prisidės prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje;

 

kadangi 2014–2021 m. Norvegijos finansiniu mechanizmu siekiama stiprinti Norvegijos ir valstybės, paramos gavėjos, santykius siekiant abipusės naudos savo žmonėms;

 

kadangi glaudesnis Norvegijos ir valstybės, paramos gavėjos, bendradarbiavimas padės užtikrinti tvirtą, taikią ir klestinčią Europą, pagrįstą geru valdymu, demokratinėmis institucijomis, teisinės valstybės principu, pagarba žmogaus teisėms ir tvaria plėtra;

 

kadangi Šalys, siekdamos užtikrinti veiksmingą 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimą, susitaria nustatyti bendradarbiavimo pagrindą,

 

s u s i t a r ė:

 

 

 

1 straipsnis

Tikslai

 

1. 2014–2021 m. Norvegijos finansiniu mechanizmu iš esmės siekiama prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti dvišalius Norvegijos ir valstybių, paramos gavėjų, santykius skiriant finansinių įnašų 2 dalyje išvardytiems prioritetiniams sektoriams. Todėl šio Susitarimo memorandumo Šalys stengiasi atrinkti ir finansuoti tas programas, kurios padėtų pasiekti nurodytus tikslus.

 

2. Finansiniai įnašai skiriami toliau nurodytiems prioritetiniams sektoriams:

 

a) inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo ir konkurencingumo;

 

b) socialinės įtraukties, jaunimo užimtumo ir skurdo mažinimo;

 

c) aplinkos, energetikos, klimato kaitos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

 

d) kultūros, pilietinės visuomenės, gero valdymo, pagrindinių teisių ir laisvių;

 

e) teisingumo ir vidaus reikalų.

 

 

2 straipsnis

Teisinis pagrindas

 

Šis Susitarimo memorandumas aiškinamas kartu su toliau nurodytais su šiuo Susitarimo memorandumu 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo teisinį pagrindą sudarančiais dokumentais:

 

a) Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimu dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo (toliau – Susitarimas);

 

b) 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo reglamentu (toliau – Reglamentas), kurį Norvegija parengia vadovaudamasi Susitarimo 10 straipsnio 5 dalimi;

 

c) programų susitarimais, kurie bus sudaryti dėl kiekvienos programos;

 

d) visomis vadovaujantis Reglamentu Norvegijos užsienio reikalų ministerijos (toliau – NURM) priimtomis gairėmis.

 

 

 

3 straipsnis

Finansinė schema

 

1. Remiantis Susitarimo 2 straipsnio 1 dalimi, visa finansinio įnašo suma yra 1 253,7 mln. EUR; ji kasmet nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. įskaitytinai išmokama po 179,1 mln. EUR.

 

2. Remiantis Susitarimo 6 straipsniu, per 1 dalyje nurodytą laikotarpį valstybei, paramos gavėjai, iš viso skiriama 61 400 000 EUR.

 

3. Remiantis Susitarimo 3 straipsnio 2 dalies b punktu, 1 proc. visos 2 dalyje nurodytos sumos atidedama Deramo darbo ir trišalio dialogo skatinimo fondui.

 

4. Remiantis Susitarimo 10 straipsnio 4 dalimi ir Reglamento 1.9 straipsniu, Norvegijos valdymo išlaidos dengiamos iš nurodytos bendros sumos. Išsamesnės nuostatos išdėstytos Reglamente. Valstybei, paramos gavėjai, skirtų lėšų neto suma yra 56 795 000 EUR.

 

 

 

4 straipsnis

Funkcijos ir pareigos

 

1. Norvegija lėšas skiria valstybės, paramos gavėjos, pasiūlytoms tinkamoms finansuoti programoms, kurioms pritaria NURM, kurios skirtos Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems prioritetiniams sektoriams ir kurios atitinka Susitarimo priede nurodytas programines sritis. Norvegija ir valstybė, paramos gavėja, gali konsultuotis dėl programų koncepcijos aprašų, kuriuose būtų apibrėžiama kiekvienos programos mastas ir numatomi rezultatai, parengimo.

 

2. Valstybė, paramos gavėja, užtikrina visapusišką pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinį mechanizmą remiamų programų bendrąjį finansavimą remiantis B priedu ir programų susitarimais.

 

3. NURM valdo 2014–2021 m. Norvegijos finansinį mechanizmą ir priima sprendimus dėl finansinės paramos skyrimo vadovaujantis Reglamento nuostatomis.

 

4. NURM padeda Finansinių mechanizmų valdyba (toliau – FMV). FMV atsakinga už 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo kasdienę veiklą ir ryšių palaikymą.

 

 

 

5 straipsnis

Institucijų paskyrimas

 

Valstybė, paramos gavėja, įgalioja nacionalinę koordinavimo instituciją veikti jos vardu. Nacionalinei koordinavimo institucijai tenka visa atsakomybė už 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo tikslų pasiekimą ir už 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimą valstybėje, paramos gavėjoje, pagal Reglamentą. Remiantis Reglamento 5.2 straipsniu, nacionalinė koordinavimo institucija, tvirtinančioji institucija, audito institucija ir pažeidimų institucija nurodyti A priede.

 

 

 

6 straipsnis

Daugiamečio programavimo schema

 

1. Remdamosi Reglamento 2.5 straipsniu, Šalys susitarė dėl įgyvendinimo schemos, kurią sudaro toliau nurodyti finansiniai ir turinio dalykai:

 

a) programų, dėl kurių susitarta, sąrašas, 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo finansinis įnašas pagal programas;

 

b) programų, jų tikslo, objekto, kuriam skiriama daugiausia Šalių dėmesio, jei žinoma, kiekvienai programai skiriamos paramos sumos, dvišalių siekių, taip pat bet kurių ypatingų interesų, susijusių su tikslinėmis grupėmis, geografinėmis teritorijomis ar kitais klausimais, nustatymas;

 

c) programų operatorių nustatymas, jei žinoma;

 

d) donorų programos partnerių nustatymas, jei žinoma;

 

e) tarptautinių partnerių organizacijų nustatymas, jei žinoma;

 

f) iš anksto numatytų projektų, kurie bus įtraukiami į atitinkamas programas, nustatymas.

 

2. Įgyvendinimo schema pateikta B priede.

 

 

 

7 straipsnis

Dvišalio bendradarbiavimo fondas

Remiantis Reglamento 4 straipsnio 6 dalimi, valstybė, paramos gavėja, atideda lėšas dvišaliams Norvegijos ir valstybės, paramos gavėjos, tarpusavio santykiams stiprinti. Nacionalinė koordinavimo institucija kontroliuoja, kaip naudojamos dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšos ir remdamasi Reglamento 4 straipsnio 2 dalimi įsteigia Jungtinį dvišalio fondo komitetą.

 

8 straipsnis

Metiniai posėdžiai

 

Remiantis Reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, rengiami metiniai NURM ir nacionalinės koordinavimo institucijos atstovų posėdžiai. Metiniuose posėdžiuose NURM ir nacionalinės koordinavimo institucijos atstovai aptaria per ankstesnį ataskaitinį laikotarpį pasiektą pažangą ir susitaria dėl bet kokių būtinų priemonių. Metinis posėdis yra forumas, kuriame aptariami abipusio intereso klausimai.

 

 

 

9 straipsnis

Priedų pakeitimas

 

A ir B priedai gali būti keičiami NURM ir nacionalinės koordinavimo institucijos atstovams pasikeičiant raštais.

 

 

 

10 straipsnis

Kontrolė ir galimybė susipažinti su informacija

 

NURM, Norvegijos Karalystės Generalinio auditoriaus biuras ir jų atstovai turi teisę atlikti techninius arba finansinius patikrinimus arba peržiūrą, kuri, jų nuomone, būtina siekiant kontroliuoti programų ir projektų planavimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir lėšų naudojimą. Valstybė, paramos gavėja, teikia visą būtiną pagalbą, informaciją ir dokumentus.

 

 

 

11 straipsnis

Reglamentavimo principai

 

1. Šio Susitarimo memorandumo įgyvendinimas visais aspektais reglamentuojamas Reglamentu ir vėliau padarytais jo pakeitimais.

 

2. 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo tikslų siekiama Norvegijai ir valstybei, paramos gavėjai, glaudžiai bendradarbiaujant. Per visus 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo etapus Šalys sutinka užtikrinti aukščiausio lygio skaidrumą, atskaitomybę bei išlaidų efektyvumą ir laikytis gero valdymo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo, tvarios plėtros, lyčių lygybės ir vienodų galimybių principų.

 

3. Valstybė, paramos gavėja, imasi iniciatyvos užtikrinti šių principų paisymą visais 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo lygmenimis.

 

4. Ne vėliau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d. šio Susitarimo memorandumo Šalys apsvarsto pažangą, pasiektą įgyvendinant šį Susitarimo memorandumą, o po to susitaria atitinkamai dėl lėšų perskirstymo programų viduje ir tarp programų. Nacionalinė koordinavimo institucija atsižvelgia į tokių svarstymų išvadas teikdama pasiūlymą dėl Reglamento 1.11 straipsnyje nurodyto rezervo perskirstymo.

 

 

12 straipsnis

Įsigaliojimas

 

Šis Susitarimo memorandumas įsigalioja kitą dieną po to, kai jį pasirašo paskutinė Šalis.

 

 

 

********

 

Šis Susitarimo memorandumas pasirašomas dviem originaliais egzemplioriais anglų kalba.

 

 

 

Pasirašyta 2018 m. balandžio 24 d.                              Pasirašyta 2018 m. balandžio 24 d.

 

Vilniuje                                                                         Vilniuje

 

Lietuvos Respublikos vardu                                         Norvegijos Karalystės vardu

 


A priedas

 

 

Nacionalinės valdymo ir kontrolės struktūros

 

 

1. Nacionalinė koordinavimo institucija

 

Finansų ministerijos Investicijų departamentas (ID) veikia kaip nacionalinė koordinavimo institucija.

 

ID yra atskiras ministerijos departamentas,  kuris yra atskaitingas viceministrui, atsakingam už finansines paslaugas, tarptautinę finansinę paramą ir ES investicijas. ID direktorius veikia kaip nacionalinės koordinavimo institucijos vadovas.

 

Nacionalinės koordinavimo institucijos funkcijos ir pareigos nurodytos Reglamente, visų pirma jo 5.3 straipsnyje. Be to:

 

• Finansų ministerijos Komunikacijų skyrius (KS) atsakingas už informacijos ir komunikacijos funkcijas,

 

• Finansų ministerijos Finansų politikos departamentas (FPD) atsakingas už vertinimų planavimą ir vykdymą.

 

Nacionalinės koordinavimo institucijos vadovas prisiima visą atsakomybę siekiant užtikrinti, kad visos Reglamente numatytos nacionalinės koordinavimo institucijos funkcijos būtų atliktos. KS ir FPD koordinuoja savo veiklą ir atsiskaito nacionalinės koordinavimo institucijos vadovui pateikdami informaciją apie jiems priskirtų nacionalinės koordinavimo institucijos funkcijų atlikimą.

 

 

 

2. Tvirtinančioji institucija

 

Finansų ministerijos Išlaidų investicijoms deklaravimo departamentas (IIDD) veikia kaip tvirtinančioji institucija.

 

IIDD yra atskiras ministerijos departamentas, kuris yra atskaitingas viceministrui, atsakingam už finansines paslaugas, tarptautinę finansinę paramą ir ES investicijas. IIDD direktorius veikia kaip tvirtinančiosios institucijos vadovas.

 

Tvirtinančiosios institucijos funkcijos ir pareigos nurodytos Reglamente, visų pirma jo 5.4 straipsnyje. Be to, įsipareigojimus, susijusius su Reglamento 5.4 straipsnio 2 dalyje nurodytos banko sąskaitos atidarymu ir tvarkymu, prisiima Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas. Valstybės iždo departamentas neturi jokios veiksmų laisvės, susijusios su lėšų pervedimais, atliekamais griežtai pagal iš anksto numatytas procedūras laikantis Reglamento ir atitinkamų nacionalinės teisės aktų.

 

 

 

3. Audito institucija

 

Nacionalinė koordinavimo institucija ir NURM apsikeisdamos raštais susitaria dėl audito institucijos skyrimo.

 

Audito institucijos funkcijos ir pareigos nurodytos Reglamente, visų pirma jo 5.5 straipsnyje. Audito institucija veikia nepriklausomai nuo nacionalinės koordinavimo institucijos ir tvirtinančiosios institucijos.

 

 

 

 

 

4. Pažeidimų institucija

 

Finansų ministerijos Išlaidų investicijoms deklaravimo departamentas atsakingas už pažeidimų ataskaitų rengimą ir teikimą. IIDD yra atskiras ministerijos departamentas, kuris yra atskaitingas viceministrui, atsakingam už finansines paslaugas, tarptautinę finansinę paramą ir ES investicijas. IIDD direktorius veikia kaip nacionalinio viešojo subjekto, atsakingo už pažeidimų ataskaitų rengimą ir teikimą, vadovas.

 

Pažeidimų institucijos funkcijos ir pareigos numatytos Reglamente, visų pirma jo 12.3 straipsnyje.

 

 

 

5. Strateginė ataskaita

 

Remiantis Reglamento 2.6 straipsniu, nacionalinė koordinavimo institucija kasmet NURM pateikia strateginę 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo valstybėje, paramos gavėjoje, ataskaitą. Strateginė ataskaita turi būti pateikiama NURM bent prieš du mėnesius iki metinio posėdžio, nebent susitariama kitaip.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6. Organizacinės struktūros schema

 

Išlaidų investicijoms deklaravimo departamentas (jo direktorius veikia kaip tvirtinančiosios ir pažeidimų institucijų vadovas),Nacionalinė koordinavimo institucija,Tvirtinančioji institucija,Valstybės iždo departamentas 
,Finansų ministras
,Viceministras,Viceministras
,Investicijų departamentas (jo direktorius veikia kaip nacionalinės koordinavimo institucijos vadovas)

,Pažeidimų institucija,Kancleris,Finansų politikos departamentas,Viceministras
,Audito institucija,Sutariama apsikeičiant raštais,Komunikacijos skyrius
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


B priedas

Įgyvendinimo schema

 

 

Vadovaudamosi Reglamento 2.5 straipsniu, šio Susitarimo memorandumo Šalys susitarė dėl šiame priede pateiktos įgyvendinimo schemos.

 

 

1. Įgyvendinimo schemos finansiniai parametrai

 

 

Lietuva

 

 

Norvegijos FM įnašas

Nacionalinis įnašas

 

Programos

1

Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ

14 000 000 EUR

2 470 588 EUR

2

Socialinis dialogas – deramas darbas

1 250 000 EUR

-

3

Aplinkosauga, energetika, klimato kaita

12 000 000 EUR

2 117 647 EUR

4

Teisingumas ir vidaus reikalai

25 000 000 EUR

4 411 765 EUR

 

Kitos skirtos lėšos

 

 

 

Techninė parama valstybei, paramos gavėjai (1.10 str.)

920 000 EUR

-

 

Rezervas (1.11 str.)

2 395 000 EUR

-

 

Rezervas, skirtas projektams užbaigti pagal FM 2009−2014 m. (1.12 str.)

-

-

 

Dvišalio bendradarbiavimo fondas (4.6.1 str.)

1 230 000 EUR

-

 

Lietuvai skirtos grynosios lėšos

56 795 000 EUR

9 000 000 EUR

 

2. Ypatingi interesai

 

Norvegijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai stiprinami siekiant skatinti ir plėtoti ilgalaikį bendradarbiavimą visose Susitarimo priede išvardytose srityse. Taip pat siekiama sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą politiniu ir Europos lygmeniu bendro intereso srityse.

 

 

 

3. Įgyvendinimo schemos turinio parametrai

 

Toliau nurodytos programos bus įgyvendinamos pritarus NURM, vadovaujantis Reglamento 6.3 straipsniu.

 

 

 

A. Programa: Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ

 

Programos tikslas:                           Didesnės vertės kūrimas ir tvarus augimas

 

Programai skirtos lėšos:                  14 000 000 EUR

 

Programos bendrasis finansavimas:  2 470 588 EUR

 

Programos operatorius:                   Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA)

 

Donorų programos partneris (-iai): „Innovation Norway“

 

Programos sritis (-ys):                     Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ

 

Ypatingi interesai:                            Programoje dėmesys bus skiriamas šioms sritims: žaliosioms pramonės inovacijoms, įskaitant bioekonomiką. Dėl dviejų papildomų sričių gali būti susitarta per koncepcijos aprašo rengimo etapą.  

 

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra programos partnerė, aktyviai dalyvauja ir veiksmingai prisideda prie programos kūrimo ir įgyvendinimo.

 

 

Dvišaliai siekiai:

 

125 000 EUR programai skiriama iš dvišalio bendradarbiavimo fondo. Tai netrukdo Jungtiniam dvišalio fondo komitetui skirti programai papildomų lėšų.

 

 

 

B. Programa: Socialinis dialogas – deramas darbas

 

Programos tikslas:                           Glaudesnis trišalis bendradarbiavimas tarp darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų bei valdžios institucijų ir deramo darbo skatinimas 

 

Programai skirtos lėšos:                  1 250 000 EUR

 

Programos bendrasis finansavimas: Netaikoma

 

Programos operatorius:                   Finansinių mechanizmų valdyba, kaip nurodyta Reglamento 6.13 straipsnyje. „Innovation Norway“ paskirta fondo operatore vadovaujantis Reglamento 6.13 straipsnio 4 punktu.

 

Programos sritis (-ys):                    Socialinis dialogas – deramas darbas

 

 

 

Ypatingi interesai:                    Svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, kuriuos vykdytų Lietuvos ir Norvegijos darbo inspekcijos ir kuriems būtų skirta ne daugiau nei 650 000 EUR.

 

 

C. Programa: Aplinkosauga, energetika, klimato kaita

 

Programos tikslas:                           Geresnė ekosistemų aplinkosauginė būklė ir sumažintas neigiamas taršos ir kitos žmonių veiklos poveikis

 

Programai skirtos lėšos:                  12 000 000 EUR

 

Programos bendrasis finansavimas:  2 117 647 EUR

 

Programos operatorius:                   Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)

 

Programos sritys:                            Aplinkosauga ir ekosistemos

 

Atsinaujinantys energijos ištekliai, energijos vartojimo  efektyvumas, energetinis saugumas

 

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos

 

Nelaimių prevencija ir pasirengimas joms

 

 

Ypatingi interesai:                                           Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra programos partnerės, aktyviai dalyvauja ir veiksmingai prisideda prie  programos kūrimo ir įgyvendinimo. Jos inter alia aktyviai dalyvauja sprendžiant su politika susijusius klausimus ir skatinant dvišalį bendradarbiavimą.

Programa, be kita ko, apima priemones, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, ir priemones, susijusias su saugiu atliekų tvarkymu.

 

Rengiant koncepcijos aprašą svarstomas iš anksto numatytas projektas su Norvegijos radiacinės saugos tarnyba kaip donorų projekto partnere dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir kitos susijusios veiklos.

 

Per koncepcijos aprašo rengimo etapą nagrinėjama galimybė įrengti Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemą atsižvelgiant į kaimyninėse šalyse esančių atominių elektrinių keliamą pavojų.

 

Per koncepcijos aprašų rengimo etapą gali būti svarstomos priemonės, susijusios su kitomis pavojingomis atliekomis ir (arba) jūrų valdymo gebėjimų stiprinimu.

 

 

 

 

 

 

Dvišaliai siekiai:

 

75 000 EUR programai skiriama iš dvišalio bendradarbiavimo fondo. Tai netrukdo Jungtiniam dvišalio fondo komitetui skirti programai papildomų lėšų.

 

 

 

 

 

D. Programa: Teisingumas ir vidaus reikalai

 

Programos tikslas:                           Teisinės valstybės stiprinimas

 

Programai skirtos lėšos:                  25 000 000 EUR

 

Programos bendrasis finansavimas:  4 411 765 EUR

 

Programos operatorius:                   Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA)

 

Donorų programos partneris (-iai): Norvegijos teisingumo ministerija (NMOJ)

 

Norvegijos pataisos tarnybos direktoratas (KDI)

 

Norvegijos teismų administracija (DA)

 

Nacionalinis policijos direktoratas (POD)

 

Tarptautinė(-ės) partnerių

 

organizacija (-os):                            Europos taryba (ET)

 

Programos sritis (-ys):                     Teismų sistemos efektyvumas ir veiksmingumas,                                                   teisinės valstybės stiprinimas 

 

Pataisos tarnybos ir kardomasis kalinimas

 

Tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir kova su nusikalstamumu

 

Smurtas šeimoje ir dėl lyties

 

Geras valdymas, atskaitingos institucijos, skaidrumas

 

 

 

Ypatingi interesai:                            Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos generalinė prokuratūra yra programos partnerės, aktyviai dalyvauja ir veiksmingai prisideda prie  programos kūrimo ir įgyvendinimo. Jos inter alia aktyviai dalyvauja sprendžiant su politika susijusius klausimus ir skatinant dvišalį bendradarbiavimą.  

 

Programa apima priemones, skatinančias sankcijų, alternatyvių įkalinimui, taikymą.

 

Turi būti užtikrinamos programos sričių sinergijos siekiant stiprinti teisingumo grandinę, be kita ko, geriau užtikrinant teisę kreiptis į teismą, įkalinimui alternatyvių sankcijų naudojimą ir kovą su smurtu dėl lyties. Skatinamas bendravimas ir bendradarbiavimas su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

 

Apytiksliai 53 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Pataisos tarnybos ir kardomasis kalinimas“ siekiant tobulinti Lietuvos pataisos tarnybų sistemą. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, įskaitant mokymo centro ir ne daugiau nei dviejų bandomųjų pataisos centrų įkūrimą.

 

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti perėjimui nuo kalėjimo prie lygtinio paleidimo taikant pusiaukelės namų ir elektroninio stebėjimo priemones.

 

Apytiksliai 25 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Teismų sistemos efektyvumas ir veiksmingumas, teisinės valstybės stiprinimas“, įskaitant galimą baudžiamojo persekiojimo komponentą. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, skirtus Europos teisminės kultūros koncepcijai ir Europos konvencijai dėl žmogaus teisių.

 

Apytiksliai 12 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir kova su nusikalstamumu“. Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, skirtus dvišaliam bendradarbiavimui su Norvegijos policijos tarnyba kovos su tarptautiniu ir organizuotu nusikalstamumu srityje siekiant palengvinti operatyvinį bendradarbiavimą, remiantis dabartinėmis tendencijomis ir baudžiamosiomis bylomis, t. y. susijusiomis su prekyba žmonėmis ir kitais siekti pelno skirtais nusikaltimais.

 

Apytiksliai 10 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų skiriama programos sričiai „Smurtas šeimoje ir dėl lyties“.  Rengiant koncepcijos aprašą svarstoma galimybė iš anksto numatyti projektus, skirtus Stambulo konvencijos tikslams siekti ir vertybėms diegti, politikai tobulinti, policijos tyrimams, teismo procesams ir gerajai praktikai plėtoti.

 

Konkrečios programos sritims paskirstytos lėšų sumos nurodomos koncepcijos apraše.  

 

Siekiama, kad infrastruktūrai būtų skiriama ne daugiau kaip 60 % visų tinkamų finansuoti programos išlaidų („kietosios“ priemonės). 

 

Infrastruktūrai („kietosios“ priemonės) turėtų būti skiriama ne daugiau nei 50 % visų tinkamų finansuoti programos srities „Smurtas šeimoje ir dėl lyties“ lėšų. 

 

Dvišaliai siekiai:                               125 000 EUR programai skiriama iš dvišalio bendradarbiavimo fondo. Tai netrukdo Jungtiniam dvišalio fondo komitetui skirti programai papildomų lėšų.

 

 

 

 

 

Ši programa bus įgyvendinta kartu su programa „Teisingumas ir vidaus reikalai“, kuri įgyvendinama pagal 2014−2021 m. EEE finansinį mechanizmą.