LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL REGIONO KULTŪROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2015 m. liepos 23 d. Nr. V-825
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Regiono kultūros studijų krypties aprašu iki 2016 m. birželio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-825
REGIONO KULTŪROS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Regiono kultūros studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami regiono kultūros studijų krypties programų specialieji reikalavimai.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. V-2212 „Dėl Studijų pakopų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. V-501 „Dėl Laipsnį suteikiančių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-826 „Dėl Magistrantūros studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. V-2463 „Dėl Studijų krypties arba krypčių grupės aprašo rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.
3. Regiono kultūros studijų specialistai rengiami tik universitetinėse studijų programose. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios ir antrosios studijų pakopų universitetinėms studijų programoms.
4. Aprašo tikslas:
4.1. Apibrėžti regiono kultūros studijų programų specifiką, atskirų studijų pakopų tikslus ir studijų rezultatus, specialistų kompetencijas;
4.3. Padėti aukštosioms mokykloms rengti, tobulinti ir atnaujinti regiono kultūros studijų krypties studijų programas;
5. Regiono kultūros studijų kryptis priskiriama humanitarinių mokslų srities istorijos, filosofijos, teologijos ir kultūros studijų krypčių grupei. Aprašas taikomas regiono kultūros studijų krypties šakoms: Azijos studijos, Artimųjų Rytų studijos, Japonologija, Arabistika, Indologija, Turkologija, Korėjistika, Iranistika, Sinologija.
6. Baigus regiono kultūros studijų krypties studijas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija:
6.1. Baigus pirmosios studijų pakopos studijas, įgyjamas regiono kultūros studijų krypties arba šakos bakalauro kvalifikacinis laipsnis, liudijamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro diplomu;
7. Regiono kultūros studijų kryptis gali būti gretutinė pirmosios studijų pakopos studijų programoje.
8. Suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis atitinka šeštąjį, magistro kvalifikacinis laipsnis – septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį.
9. Regiono kultūros studijų krypties studijos gali būti organizuojamos nuolatine ir ištęstine forma. Studijų programų sandara, apimtis, studijų turinys, susijęs su pamatinėmis regiono kultūros studijų krypties specialisto kompetencijomis, ir studijų rezultatai turi būti vienodi, nepriklausomai nuo studijų formos.
10. Bendrieji priėmimo į studijas reikalavimai yra šie:
10.1 Į regiono kultūros studijų krypties pirmosios studijų pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
10.2. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka būtų priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus arba per pirmosios studijų pakopos studijas pasiekę studijų rezultatus, užtikrinančius pasirengimą studijuoti regiono kultūros studijų krypties magistrantūros studijų programose. Pasirengimas studijuoti gali būti įgyjamas papildomųjų studijų metu;
11. Papildomųjų regiono kultūros studijų krypties dalykų sąrašą ir studijų turinį turi nustatyti aukštoji mokykla. Per šias studijas studentas turi įgyti žinių ir gebėjimų, būtinų antrosios pakopos studijoms atitinkamoje studijų programoje.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
13. Regiono kultūros studijos, dar vadinamos regionistika, yra bendrinis terminas, apibūdinantis pasirinkto geografinio regiono kultūrą. Tokias studijas sudaro studijuojamo regiono pasaulėžiūros (religijos, filosofijos, meno ir kitų) ir visuomenės (istorijos, politikos, ekonomikos ir kitų) pažinimas. Rekomenduojama, kad regiono kultūros studijų pirmosios, o esant reikalui – ir antrosios studijų pakopos programose būtų studijuojama regiono kalba.
14. Regiono kultūros studijų krypties studijų programos gali apimti šių regionų studijas: Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, Europos, Artimųjų Rytų, Afrikos (Šiaurės Afrikos, Užsacharės Afrikos), Azijos (Vidurio Azijos, Pietų Azijos, Pietryčių Azijos, Rytų Azijos, Šiaurės Azijos), Okeanijos. Šis regionų sąrašas nėra baigtinis, priešingai, stambesni regionai gali būti dalomi į mažesnius ir atvirkščiai, priklausomai nuo studijų ir tyrimų tradicijos.
15. Regiono kultūros studijų krypties studijų programos yra išskirtinai daugiadalykės (apimančios dvi ar daugiau akademinių disciplinų) ir (arba) tarpdalykinės. Jos skatina regiono pažinimą derinant humanitarinių ir socialinių mokslų požiūrius.
16. Pagrindinis regiono kultūros studijų krypties studijų tikslas – studijuojamo regiono kultūros pažinimas taikant disciplininius ir (arba) tarpdalykinius požiūrius. Sudėtinė studijų turinio dalis gali būti lyginamoji analizė ir pažinimas.
17. Regiono kultūros studijų krypties studijų programoms būdinga:
17.1. Metodologinis ir konceptualus nuoseklumas, kurį laiduoja skirtingų disciplininių ar tarpdalykinių požiūrių išmanymas ir taikymas;
18. Regiono kultūros studijų krypties studijose gali būti naudojami įvairios humanitarinių ir socialinių mokslų, taip pat tarpdalykinės pažinimo strategijos ir tyrimo metodai, tačiau visos studijų programos privalo laiduoti gebėjimą analizuoti studijuojamo regiono kultūrą, remiantis pirminiais rašytiniais ir (arba) vaizdiniais ir (arba) žodiniais šaltiniais.
19. Regiono kultūros studijų krypties programų sudėtinė dalis gali būti regiono arba specialybės kalba (-os). Kalbos (-ų) studijoms skiriama proporcinė dalis ir ugdomos kalbinės kompetencijos, priklausomai nuo numatomų studijų programos rezultatų. Studijų programos, kuriose regionų kalbos ir literatūra sudaro studijų pagrindą, turi būti parengtos vadovaujantis atitinkamais filologijos studijų krypčių grupės studijų krypčių aprašais.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
20. Šiame skyriuje nurodyti siekiami pamatiniai regiono kultūros studijų krypties studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų išsamaus turinio specifikacija.
21. Baigę pirmosios pakopos universitetines regiono kultūros studijų krypties studijas, studentai turi pasiekti šiuos rezultatus:
21.1. Žinios, jų taikymas:
21.1.1. Pažinti studijuojamo regiono kultūrą taikant keleto disciplinų arba tarpdalykinius pažinimo modelius;
21.1.2. Apibrėžti pagrindines studijų krypties sudėtinių disciplinų ar tarpdalykinių laukų sąvokas ir taikyti jų pažinimo metodus;
21.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
21.2.1. Naudoti ir analizuoti pirminius ir antrinius rašytinius ir (arba) vaizdinius ir (arba) žodinius šaltinius jų originalo kalba;
21.2.2. Rengti ir rašyti tiriamąjį darbą naudojantis bibliotekiniais ir internetiniais šaltiniais, analizuoti tekstus studijuojamo regiono, lietuvių (nebūtina užsienio šalių studentams) ir viena Vakarų Europos kalba ir naudoti žodinę ir (arba) vaizdinę medžiagą kaip kitos kultūros pažinimo priemonę.
21.3. Socialiniai gebėjimai:
21.3.1. Bendrauti su specialistais ir visuomene sprendžiant profesinės veiklos uždavinius, pristatyti informaciją ir idėjas, pagal poreikį naudojant audiovizualines priemones;
21.4. Asmeniniai gebėjimai:
21.4.1. Dirbti savarankiškai demonstruojant gebėjimą planuoti ir valdyti asmeninį studijų ir profesinio tobulėjimo procesą, reflektuoti savo pasiekimus ir suvokimą;
21.5. Specialieji gebėjimai:
21.5.1. Kalbėti, rašyti, skaityti ir suprasti studijuojamo regiono kalbą lygiu, atitinkančiu B2 pagal bendruosius Europos kalbų metmenis, ir taikyti kalbos žinias tyrimuose;
21.5.2. Kritiškai taikyti disciplininiuose ir tarpdalykiniuose tyrimuose disciplinines žinias iš studijų programą sudarančių ne mažiau kaip dviejų toliau išvardytų disciplinų: antropologijos, archeologijos, ekonomikos, estetikos, etnologijos, filosofijos, filmų ir medijų studijų, geografijos, istorijos, (regiono) kalbos, kultūros studijų, literatūros, meno ir jo istorijos, politikos mokslų, sociologijos, religijotyros ir (arba) tautosakos.
22. Baigę antrosios pakopos universitetines regiono kultūros studijų krypties studijas, studentai turi pasiekti šiuos studijų rezultatus:
22.1. Žinios, jų taikymas:
22.1.1. Apibendrinti studijų krypties ir studijuojamo regiono studijų pasaulinę praktiką ir istorines slinktis;
22.1.2. Išmanyti studijų krypties kompleksinę prigimtį ir jos santykius su kitomis disciplinomis bei tarpdalykiniais laukais;
22.2. Gebėjimai vykdyti tyrimus:
22.2.1. Gebėjimas kritiškai lyginti ir priešpriešinti skirtingas disciplinines prieigas regiono kultūros tyrime;
22.2.2. Rengti ir rašyti probleminį tiriamąjį darbą taikant disciplinines ir tarpdalykines metodologijas bei teorijas;
22.3. Socialiniai gebėjimai:
22.3.3. Pristatyti apibendrintą informaciją, idėjas ir spręstinas problemas specialistams ir kitiems asmenims, įvertinant auditorijos lūkesčius ir dalykinės kompetencijos skirtumus;
22.4. Asmeniniai gebėjimai:
22.4.1. Dirbti savarankiškai, demonstruojant gebėjimą planuoti ir valdyti asmeninį studijų ir profesinio tobulėjimo procesą, reflektuoti savo pasiekimus ir suvokimą;
22.5. Specialieji gebėjimai:
22.5.1. Pasirinkti ir taikyti tinkamas studijuojamo (-ų) regiono (-ų) tekstinės, vaizdinės ir žodinės kultūros tyrimų metodologijas ir teorijas;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Regiono kultūros studijų krypties studijų organizavimo, mokymosi ir vertinimo strategija turi atspindėti aktualius dabartinės visuomenės poreikius ir skatinti aktyvų studentų dalyvavimą studijų procese. Ji turi būti aiškiai apibrėžta regiono kultūros studijų krypties studijų programose.
24. Regiono kultūros studijų krypties programų dėstytojai turėtų numatyti tokius studijų metodus, kurie geriausiai atitiktų konkrečios studijų programos tikslus bei rezultatus ir derėtų su naujausiomis didaktinėmis tendencijomis, pagrįstomis aktyvių, į studentą orientuotų studijų metodika.
25. Gali būti taikomos šios studijų formos: įvairių tipų paskaitos, pratybos, savarankiškas darbas, projektai, baigiamasis (bakalauro ar magistro) darbas ir kita.
26. Dėstytojai turi rinktis įvairius studijų metodus, pavyzdžiui, grupių diskusijas, darbą grupėse, savarankišką mokymąsi, projektų rengimą, praktika grįstą mokymąsi, teorinės medžiagos pateikimą, aiškinimą, iliustravimą ir komentavimą, pristatymus, pateiktis, filmų peržiūras, minčių lietų, sąvokų žemėlapį, debatus, rašinius, lauko tyrimus. Gali būti taikomos probleminės studijos, e. mokymas, virtualios studijos ir kita.
27. Studento veikla praktikos vietoje turi būti tinkamai organizuojama. Būtinos sudėtinės praktikos dalys yra studentų mokymas, dėstytojų ir praktikos vadovų organizacijoje bendradarbiavimas rengiant individualias studentų užduotis, praktikos organizacijos procesų išaiškinimas, studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas.
28. Regiono kultūros studijų krypties studijų programos vertinimo strategijos turi būti susietos su studijų rezultatais. Vertinimo metodai turi apimti tiek žinių, tiek gebėjimų lygmenį, suteikti studentams galimybę pademonstruoti specifinius ir bendruosius gebėjimus, suvokimą ir žinias. Vertinimo metodai turi skatinti studentų savarankiškumą ir kūrybiškumą.
29. Gali būti taikomi tokie vertinimo metodai: apklausa, testas, sąvokų žemėlapiai, pasakojimas, pristatymas, dienoraščio rengimas, esė, projektas, atvejo analizė, literatūros apžvalga, aplanko metodas, pranešimas, projektų rengimas ir pristatymas, praktinių įgūdžių vertinimas, egzaminas.
30. Darbo kompiuteriu vertinimas turėtų būti pagrįstas darbo su akademinėmis pirminių ir antrinių šaltinių duomenų bazėmis ir (arba) archyvais įgūdžiais.
31. Studentų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti patikimas ir pagrįstas aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais, turi būti atsižvelgiama į darbo atlikimo sąlygas ir turėtus išteklius. Studentams turi būti suteikiama galimybė dalyvauti priimant sprendimus dėl studijų rezultatų pasiekimų vertinimo būdų ir kriterijų, užduočių skaičiaus ir apimties.
V SKYRIUS
Studijų programų VYKDYMO REIKALAVIMAI
33. Aukštoji mokykla, vykdanti ir rengianti naują regiono kultūros studijų krypties studijų programą, turi atsižvelgti į šias studijų programai būtinas prielaidas:
33.1. Turėti studijų programai reikalingų išteklių: sukauptą konkretaus regiono srities knygų, dokumentų, periodinių leidinių fondą, prieigą prie elektroninių duomenų bazių, suteikiančių galimybę studijuoti konkretų regioną;
34. Regiono kultūros studijų krypties studijų programų turinio reikalavimai:
34.1. Regiono kultūros studijų krypties studijų programoje turi būti įvardytas ir aiškiai apibrėžtas atitinkamas regionas (pavyzdžiui, Azijos studijos), bet studijų programa gali būti papildomai orientuojama į konkretaus subregiono gilesnį pažinimą (pavyzdžiui, Rytų Azijos studijos ir japonistikos studijos);
34.2. Regiono kultūros studijų krypties studijų programos dalykas apibrėžiamas kaip specializuotas dalykas, kai yra skirtas konkretaus regiono ir (arba) konkrečios disciplinos pagrindų studijoms;
34.3. Siekiant užtikrinti programos daugiadalykiškumą ir (arba) tarpdalykiškumą, regiono kultūros studijų krypties studijų programa turi aprėpti humanitarinių mokslų srities, socialinių mokslų srities ir (arba) menotyros srities akademinius laukus. Jų kiekybinis tarpusavio santykis gali skirtis, priklausomai nuo studijų programos koncepcijos;
34.4. Studijų programos turinys turi atspindėti regiono studijų tarpinę padėtį tarp globaliųjų ir specializuotųjų (konkrečiai kultūrai skirtų) dalykų. Studijų programos pagrindą gali sudaryti konceptualus regioninių ir specializuotųjų dalykų derinys (jų tarpusavio santykis gali būti įvairus). Be konkrečiam regionui skirtų dalykų, pirmosios studijų pakopos studijų programose turi būti dalykų, orientuotų į bendrųjų religijotyros, antropologijos, socialinių mokslų, menotyros, regionistikos teorijų pažinimą, platesnio tarpregioninio konteksto supratimą, taip pat į praktinį kalbinės ir tarpkultūrinės kompetencijos ugdymą.
34.5. Regiono kultūros studijų krypties studijų programos dalykų visuma gali pasireikšti vienu iš šių dviejų būdų:
34.5.1. metodologinis ir konceptualinis dalykų derinys, pagrįstas skirtingų dalykinių ir tarpdalykinių prieigų suvokimu ir taikymu;
34.6. Regiono kultūros studijų krypties studijų programos absolventai gali veikti kaip studijuoto regiono ir už jo ribų esančių visuomenių tarpininkai, todėl studijų programoje turi būti numatytas eksplicitinis arba implicitinis lyginamasis aspektas gretinant:
35. Regiono kultūros studijų krypties studijų programų vykdymo rekomendacijos:
35.1. Pagrindinių studijų programoje turėtų būti numatyta galimybė įskaityti dalines studijas studijuojamame regione, gilinančias regiono pažinimą. Šių dalinių (nuo vienos savaitės iki vienų mokslo metų) studijų laikotarpis turi būti įskaitomas studijų kreditais. Dalines studijas gali sudaryti formalios studijos ar tyrimo projektas užsienio aukštojoje mokykloje, praktika užsienio institucijoje;
35.2. Per studijas studentai turėtų būti tinkamai motyvuojami ir informuojami apie jų studijų esmę ir pobūdį būsimo darbo kontekste. Tai turėtų būti atliekama per praktiką, kurios įgyvendinimo prielaidas sudarytų glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais;
35.3. Studentai nuo pat studijų pradžios turėtų būti skatinami dalyvauti užklasinėje veikloje kaip mentoriai, savanoriai, klubų ar kitų organizacijų nariai, projektų vykdytojai ir taip raginami nuosekliai ir kryptingai tobulinti asmeninius, socialinius ir specialiuosius gebėjimus;
35.4. Studentai turėtų būti tinkamai konsultuojami dėl studijų planų ir karjeros galimybių, akademinio judumo, taip pat tinkamai motyvuojami ir informuojami apie studijų esmę ir pobūdį, būsimo darbo galimybes;
35.5. Studento savarankiškas darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko (modulio) apimties;
35.7. Studijuojant nuotoliniu būdu, nuotolinės studijos turi sudaryti ne daugiau kaip trečdalį studijų apimties dalykų ir kreditų; tiesioginės tarpusavio sąveikos, refleksijos ir praktinių įgūdžių reikalaujantys gebėjimai negali būti ugdomi nuotolinėmis studijomis.
35.8. Studijos užbaigiamos absolvento kompetencijų įvertinimu per baigiamojo darbo (projekto) gynimą:
35.8.1. Pirmosios studijų pakopos studijų programos bakalauro baigiamojo darbo (projekto) rengimui, gynimui ir baigiamiesiems egzaminams (kai jie numatyti) skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų. Jeigu suteikiamas dvigubas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, turi būti numatyti pagrindinės studijų krypties (šakos) ir gretutinės studijų krypties (šakos) baigiamieji darbai (projektai), taip pat baigiamieji egzaminai (kai tai nustatyta norminiuose teisės aktuose), jiems iš viso skiriant ne mažiau kaip 15 studijų kreditų;
35.9. Pirmosios ir antrosios studijų pakopų baigiamasis darbas (projektas) yra savarankiškas tiriamasis kvalifikacinis darbas, kurio tyrimų objekte turi būti įvardijamas konkretus regionas. Darbas gali būti konstruojamas disciplininiu, tarpdalykiniu arba daugiadalykiu principu.
35.9.1. Pirmosios studijų pakopos baigiamasis darbas turi būti pagrįstas per studijas įgytomis žiniomis ir gebėjimais, atskleisti programos studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus darbus, aprašyti savo atliktą praktinį ir (arba) tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus. Rekomenduojama, kad jo darbas būtų grįstas pirminių rašytinių ir (arba) vaizdinių ir (arba) žodinių šaltinių originalo kalba analize;
35.9.2. Antrosios studijų pakopos baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis programos studijų rezultatus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau tiriamoje srityje atliktus darbus, savarankiškai atlikti tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus;
35.9.3. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš tyrimais, dėstymu ar praktine veikla su regionu tiesiogiai susijusių kompetentingų specialistų: mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų. Komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa baigiama.
35.11. Studijų programa turi atspindėti mokslo ir studijų krypties pokyčius, ji turi būti nuolat tobulinama ir atnaujinama. Studijų programos vykdytojai turi užtikrinti, kad į studijų programą būtų įtraukiamos naujos temos, kad studentai dar per studijas susidurtų su naujovėmis, būtų skatinami įžvelgti, numatyti studijų krypties raidos perspektyvas.
36. Regiono kultūros studijų krypties studijų programų dėstytojams keliami reikalavimai:
36.1. Pirmosios studijų pakopos studijų programoje ne mažiau kaip pusę studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai. Antrosios studijų pakopos studijų programoje ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų turi dėstyti mokslininkai ir ne mažiau kaip 20 procentų krypties dalykų apimties – profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;
36.2. Dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę, pedagoginę ir praktinę patirtį, dalyvavimą moksliniuose tyrimuose, vadovavimą projektams ar dalyvavimą juose, šiuolaikinių dėstymo metodų taikymą, sugebėjimą laisvai bendrauti bent viena iš tarptautinio bendradarbiavimo kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimąsi ir entuziazmą kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, mokslinį lygį, pripažinimą profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimą švietimo programose, profesinį įžvalgumą ir asmeninį domėjimąsi studentų mokslo ir savarankiškais darbais;
36.3. Dėstytojų kompetentingumas vertinamas pagal jų kvalifikaciją atitinkamoje studijų kryptyje ir pagal regioninę kompetenciją, kurią nurodo jų tyrimai, susiję su konkrečiu regionu, kalbinė kompetencija, patirtis atliekant tyrimus regione ir kita;
36.4. Praktikos vadovai aukštojoje mokykloje turi turėti ne žemesnį nei magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį (nebūtinai regiono kultūros studijų kryptyje) ir ne mažesnę kaip trejų metų dėstymo, mokslinės ar praktinės veiklos patirtį konkrečios studijų programos ypatumus atitinkančioje srityje.
37. Studijų materialinei bazei keliami bendrieji reikalavimai:
37.1. Auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus. Jose turi būti šiuolaikiška garso ir vaizdo aparatūra, demonstravimo priemonės;
37.2. Aukštojoje mokykloje turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga: interneto ryšys, literatūros katalogai, paieškos sistemos, tinkama kalbų mokymosi įranga;
37.3. Bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamai studijų programai įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitos reikiamos literatūros lietuvių, Vakarų Europos ir studijuojamo regiono kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su internetine prieiga prie tarptautinių duomenų bazių. Bibliotekų skaityklos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, turėti gerą garso izoliaciją.
38. Studentams turi būti prieinama visa studijų medžiaga ir informacija apie studijas (studijų tvarkaraščiai, dalykų aprašai, baigiamojo darbo reikalavimai ir kita).
39. Praktika turi būti integrali ir privaloma pirmosios studijų pakopos regiono kultūros studijų krypties studijų programos dalis. Praktikos apimtis pirmosios studijų pakopos studijų programose turi būti ne mažiau kaip 15 studijų kreditų.
41. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka, kurioje apibrėžiami praktikos reikalavimai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui atliekant praktiką, taip pat kriterijai, pagal kuriuos vertinami per praktiką studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai.
42. Regiono kultūros studijų krypties praktika organizuojama mokslinių tyrimų institutuose, leidyklose, muziejuose, archyvuose, studijuojamame regione veikiančiose įmonėse ar įstaigose, nacionalinėse ir tarptautinėse valdžios ir nevyriausybinėse institucijose bei organizacijose, verslo įmonėse. Aukštoji mokykla gali numatyti galimybę studentams atlikti praktiką, kurios turinys būtų susijęs su vertimu arba pedagogine veikla švietimo įstaigose.
VI SKYRIUS
PASIEKTŲ STUDIJŲ REZULTATŲ LYGMENYS
43. Pirmosios studijų pakopos regiono kultūros studijų krypties studijų rezultatai skirstomi į tris pasiekimo lygmenis: slenkstinį, tipinį ir puikų. Šie lygmenys atitinka minimalius, vidutinius (arba standartinius) ir aukštesnius nei vidutiniai reikalavimus.
43.1. Slenkstinis pasiekimų lygmuo:
43.1.1. Demonstruoja bazines studijų krypties sudėtinių disciplinų žinias ir iš esmės tinkamai taiko jų pažinimo metodus;
43.1.2. Studijuoto regiono kalbos išmanymas siekia minimalų nustatytą lygį, leidžiantį fragmentiškai naudotis pirminiais ir antriniais studijuojamo regiono šaltiniais. Absolventas demonstruoja bazinius įgūdžius rengti tiriamuosius darbus, naudotis internetiniais šaltiniais ir tekstais gimtąja ir (arba) Vakarų Europos kalbomis;
43.1.3. Gebėjimas žodžiu ir raštu pateikti informaciją, gebėjimas atsakyti į klausimus ir dirbti su auditorija specialistams ir visuomenei yra bazinis;
43.1.4. Demonstruoja pakankamą gebėjimą dirbti savarankiškai, planuoti ir valdyti studijų procesą, gebėjimas reflektuoti savo pasiekimus ir žinių lygį – bazinis;
43.2. Tipinis pasiekimų lygmuo:
43.2.1. Regiono kultūros išmanymas ir disciplininių arba tarpdalykinių modelių taikymas siekiant ją pažinti yra vidutinis. Absolventas demonstruoja gebėjimą tinkamai dirbti su pagrindinėmis studijuotų sričių sąvokomis ir puikiai taikyti jų pažinimo metodus, bazinį studijuoto regiono skirtingos kilmės kultūros tyrimų išmanymą ir gebėjimą fragmentiškai palyginti studijuoto regiono kultūrą su kitų pasaulio regionų kultūromis. Turi bazines disciplinines žinias (studijuoto regiono antropologijos, ekonomikos, etnologijos, estetikos, filosofijos, istorijos, literatūros, menotyros, politikos, religijos ir kitose mokslų srityse), geba fragmentiškai jas taikyti tyrimuose;
43.2.2. Demonstruoja gerą studijuoto regiono kalbos išmanymą ir gebėjimą analizuoti rašytinius, vaizdinius ir (arba) žodinius šaltinius originalo kalba, turi gerus tiriamųjų darbų rengimo ir rašymo įgūdžius. Gebėjimas naudotis bibliotekiniais ir kitais šaltiniais lietuvių ar užsienio kalbomis – vidutinis;
43.2.3. Gebėjimas pristatyti informaciją žodžiu ar raštu atitinka aukštesnius nei minimalius reikalavimus, bendravimas su auditorija ir sugebėjimas prisitaikyti kintančiose situacijose – geras, užduotis atlieka laiku ir derindamas interesus su kitais grupės nariais;
43.2.4. Geba dirbti savarankiškai, sėkmingai planuoti laiką, imtis intelektinės iniciatyvos, savo išreikštas mintis tinkamai pagrįsti įrodymais ir argumentais, apibendrinti informaciją, įvertinti pateiktas pastabas;
43.2.5. Įgijęs profesinės patirties, šį lygmenį pasiekęs absolventas gali tapti geru praktiku, turinčiu ekspertinį išmanymą, leidžiantį jam dalyvauti tyrimuose ir akademinėje veikloje, taip pat dirbti konkrečios srities vadybinį darbą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, užsitikrinant realias karjeros perspektyvas eiti aukštesnio lygmens vykdytojo pareigas.
43.3. Puikus pasiekimų lygmuo:
43.3.1. Regiono kultūros studijų krypties supratimas itin išsamus, gebėjimas dirbti su studijuoto regiono kultūros pažinimo modeliais ir skirtingos kilmės kultūros tyrimais viršija aukštesnius nei vidutinius reikalavimus. Absolventas demonstruoja puikų tarpkultūriškumo ir tarptautiškumo išmanymą, puikiai geba remdamasis šiomis sąvokomis palyginti studijuoto regiono ir kitų pasaulio regionų kultūrinius panašumus ir skirtumus. Demonstruoja gebėjimą taikyti disciplinines žinias apie studijuoto regiono antropologiją, archeologiją, ekonomiką, filosofiją, medijų studijas, geografiją, istoriją, literatūrą, meno istoriją, politikos, religijos ir kitus mokslus disciplininiuose ir tarpdalykiniuose tyrimuose;
43.3.2. Demonstruoja puikų studijuoto regiono kalbos išmanymą (ypač gabūs studentai – atitinkantį B2 lygį pagal bendruosius Europos kalbų metmenis), puikiai taiko kalbos žinias tyrimuose ir analizuodamas pirminius bei antrinius studijuoto regiono šaltinius, turi aukštesnius nei vidutinius tiriamųjų darbų rengimo įgūdžius, puikiai geba naudotis šaltiniais įvairiomis kalbomis, naudoti žodinę ir vaizdinę medžiagą siekdamas pažinti kitą kultūrą;
43.3.3. Geba dirbti su auditorija, atsakyti į pateiktus klausimus, suprantamai ir efektyviai pristatyti informaciją bei idėjas raštu ir žodžiu, darbą grupėje visuomet atlieka laiku, rodo iniciatyvą ir pats geba suformuluoti problemų sprendimo būdus;
43.3.4. Demonstruoja puikų gebėjimą dirbti savarankiškai ir sklandžiai, laiku planuoti ir valdyti studijų procesą, puikiai reiškia ir pagrindžia mintis, kritines pastabas priima adekvačiai, pagal jas geba formuluoti pagrįstus vertinimus;
43.3.5. Šiuo lygmeniu studijas baigę absolventai skatinami tęsti studijas tolesnėse studijų pakopose ir gali užsiimti akademine veikla, ilgainiui imti savarankiškai vykdyti tyrimus. Jų žinios ir gebėjimai suteikia realią galimybę eiti reikšmingos atsakomybės aukštesnio lygmens vykdytojų pareigas įvairiose privataus ir viešojo sektoriaus institucijose.
44. Antrojoje studijų pakopoje taikomas tipinis ir puikus studijų lygmenys.
44.1. Tipinis pasiekimų lygmuo:
44.1.1. Geba apibendrinti pasaulinę studijuoto regiono pažinimo praktiką, istorines slinktis, gerai išmano studijų krypties kompleksinę prigimtį ir santykį su kitomis disciplinomis;
44.1.2. Geba kritiškai palyginti skirtingų disciplinų metodologijas studijuoto regiono ar regionų kultūros tyrimuose, turi tinkamus probleminio tiriamojo darbo rengimo įgūdžius.
44.1.3. Geba laiku atlikti skirtas užduotis, dirbti komandoje, identifikuoti problemas, tinkamai parinkti jų sprendimo būdus;
44.1.4. Turi gerus savarankiško darbo įgūdžius, geba sėkmingai valdyti studijų procesą, imtis iniciatyvos, pristatyti informaciją ir idėjas;
44.1.5. Demonstruoja gebėjimą tinkamai pasirinkti ir taikyti studijuoto regiono ar regionų kultūros tyrimų metodologijas ir teorijas, turi gerus medžiagos atrankos ir skirtingų disciplininių sampratų bei idėjų palyginimo įgūdžius;
44.2. Puikus pasiekimų lygmuo:
44.2.1. Geba puikiai apibendrinti studijų krypties ir regiono pažinimo pasaulinę praktiką ir labai gerai išmano savo studijų krypties kompleksinės prigimties santykį su kitomis disciplinomis ir tarpdisciplininiais dalykais, puikiai geba regiono kultūros analizėje taikyti viena kitą papildančias teorijas ir metodologijas;
44.2.2. Geba kritiškai palyginti ir priešpriešinti skirtingus disciplininius metodus regiono kultūros tyrimuose, probleminio tiriamojo darbo rengimo ir rašymo įgūdžiai viršija vidutinius, puikiai taiko disciplinines ir tarpdalykines metodologijas ir teorijas;
44.2.3. Puikiai prisitaiko prie situacijų ir tinkamai planuoja laiką atlikdamas užduotis raštu ir žodžiu. Ne tik geba dirbti tarpdalykinėje komandoje, bet dažnai pasižymi lyderio savybėmis, puikiai identifikuoja problemas ir taiko jų sprendimo būdus;
44.2.4. Geba dirbti savarankiškai, puikiai valdo studijų procesą ir planuoja laiką, puikiai reflektuoja savo supratimą ir pasiekimus, o informaciją gali pristatyti ne tik suprantamai ir efektyviai, bet ir įvertindamas auditorijos lūkesčius ir jos dalykinę kompetenciją;
44.2.5. Demonstruoja puikų gebėjimą pasirinkti ir pritaikyti studijuoto regiono (-ų) tekstinės, vaizdinės ir žodinės kultūros tyrimų metodologijas ir teorijas, o gebėjimas įžvalgiai ir tinkamai palyginti iš skirtingos disciplininės ir geografinės aplinkos kylančias idėjas ir sampratas pranoksta vidutinį lygmenį;