herbas-L_spalvotas

LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2017 M. RUGSĖJO 19 D. NUTARIMO NR. 03-148 „DĖL LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2023 m. vasario 9 d. Nr. 03-47

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 ir 17 punktais, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos banko finansinio turto valdymo politiką, patvirtintą Lietuvos banko valdybos 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 03-148 „Dėl Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos patvirtinimo“:

1. Pakeisti 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4. Atsižvelgiant į finansinio turto paskirtį, finansinio turto valdymas grindžiamas saugumo, likvidumo, pelningumo ir tvarumo principais. Saugumo principas yra prioritetinis kitų principų atžvilgiu. Pelningumo ir likvidumo principai yra prioritetiniai tvarumo principo atžvilgiu.“

2. Papildyti nauju 5 punktu:

5. Vadovaujantis saugumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad neigiamas investicijų vertės pokytis neviršytų priimtino rizikos lygio. Finansų rinkose nėra absoliučiai saugių investicijų, visos investicijos yra daugiau ar mažiau rizikingos. Investuojamo finansinio turto vertės pokyčius gali lemti kredito, rinkos, likvidumo ar kitų rūšių rizika. Vadovaujantis saugumo principu, valdant finansinį turtą yra keliamas uždavinys šių rūšių riziką identifikuoti ir valdyti taip, kad patiriamos rizikos lygis (neigiamas investuojamo finansinio turto vertės pokytis) su didele tikimybe atitiktų priimtiną rizikos lygį. Svarbi saugumo principo įgyvendinimo nuostata – atskirų investicijų rizika (kaip ir grąža) neišskiriama atskirai ir vertinama tik atsižvelgiant į visą portfelį. Individuali, bet rizikinga investicija gali mažinti viso investicijų portfelio riziką, jei įgyvendinamos strategijos yra mažai tarpusavyje susijusios ir užtikrina didesnį rizikos išskaidymą (diversifikaciją).“

3. Buvusius 5–7 punktus atitinkamai laikyti 6–8 punktais.

4. Papildyti nauju 9 punktu:

9. Vadovaujantis tvarumo principu, valdant finansinį turtą siekiama mažinti su klimato kaita susijusią riziką. Kadangi tvarių investicijų pasirinkimas gali būti susijęs su tam tikrais kaštais (mažesne grąža, didesniais valdymo mokesčiais ar pan.), renkantis tvarias investicijas atsižvelgiama į tvarumo ir pelningumo santykį bei priimtiną kitų finansiniam turtui keliamų tikslų vykdymą.“

5. Buvusius 8–10 punktus atitinkamai laikyti 10–12 punktais.

6. Buvusius 11–13 punktus atitinkamai laikyti 13–15 punktais ir juos išdėstyti taip:

13. Investicinį portfelį sudaro investicijos eurais (įskaitant lėšas TARGET2 sąskaitoje) ir kitomis valiutomis. Šio portfelio tikslas – sukaupti trejų slenkamųjų metų laikotarpiu kuo didesnę investicijų grąžą, diversifikuojant susijusią riziką ir veiksmingai naudojant rizikos biudžetą, suteiktą vienų slenkamųjų metų laikotarpiui, bei, esant galimybei, renkantis tvarias investicijas. Investicinio portfelio minimalų ir maksimalų dydį nustato Lietuvos banko valdyba.

14.   Rezervų portfelį sudaro investicijos JAV doleriais. Šio portfelio tikslas – užtikrinti pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą. Atsižvelgiant į rezervų portfelio tikslą, šio portfelio valiutinė rizika nedraudžiama, todėl galimi nemaži portfelio vertės eurais svyravimai. Tvarios investicijos pasirenkamos tik tuomet, kai tai neprieštarauja portfelio tikslui. Minimalų ir maksimalų rezervų portfelio dydį nustato Lietuvos banko valdyba.

15.   Trumpalaikį portfelį sudaro trumpalaikės investicijos. Jam priskiriamos ir Lietuvos banke laikomos valstybės iždo lėšos užsienio valiuta. Tvarios investicijos pasirenkamos tik tuomet, kai tai neprieštarauja jų paskirčiai.“

7. Buvusį 131 punktą laikyti 16 punktu ir jį išdėstyti taip:

16. Algoritminį portfelį sudaro ateities sandoriai ir lėšos, reikalingos siekiant užtikrinti prekybą ateities sandoriais. Šio portfelio tikslas – siekti grąžos investicinius sprendimus priimant remiantis iš anksto nustatytomis ir kompiuterinių algoritmų vykdomomis taisyklėmis. Kadangi šio portfelio tikslas pasiekiamas išvestinėmis priemonėmis, o ne realiomis investicijomis, į tvarumą šiame portfelyje neatsižvelgiama.“

8. Buvusį 14 punktą laikyti 17 punktu ir jį išdėstyti taip:

17. Aukso portfelį sudaro Lietuvos banko aukso atsargos. Aukso portfelis investuojamas į aukso indėlius arba laikinai iškeičiamas į eurus ar kitą valiutą. Atsižvelgiant į šio portfelio valdymo specifiką investuojama taip, kad aukso kiekis reikšmingai nesikeistų ir siektų 186–188 tūkstančius Trojos uncijų. Tvarios investicijos pasirenkamos tik tuomet, kai tai neprieštarauja jų paskirčiai.“

9. Buvusį 15 punktą laikyti 18 punktu.

10. Buvusį 16 punktą laikyti 19 punktu ir jį išdėstyti taip:

19. Strateginė investicinio portfelio struktūra išreiškiama Lietuvos banko valdybos tvirtinamu strateginiu lyginamuoju portfeliu, kurį sudarant siekiama maksimaliai išskaidyti portfelio investicijų rizikos šaltinius. Strateginė investicinio portfelio struktūra nustatoma atsižvelgiant į finansinio turto valdymo principus, priimtinas turto klases, rizikos biudžetą ir kitus apribojimus bei, esant galimybei, renkantis tvarias investicijas.“

11. Buvusius 17 ir 18 punktus atitinkamai laikyti 20 ir 21 punktais.

12. Buvusį 19 punktą laikyti 22 punktu ir jį išdėstyti taip:

22. Aktyvaus valdymo tikslas – gauti didesnę grąžą nei strateginio lyginamojo portfelio grąža, veiksmingai naudojant suteiktą rizikos biudžetą. Šis rizikos biudžetas yra išreikštas maksimalia priimtina aktyvaus valdymo neigiama grąža strateginio lyginamojo portfelio atžvilgiu per nustatytą laikotarpį. Vykdant aktyvų valdymą priimamais sprendimais negali būti reikšmingai keičiamas Lietuvos banko valdybos nustatyto strateginio lyginamojo portfelio rizikos, grąžos ir tvarumo pobūdis. Aktyvaus valdymo rezultatai vertinami lyginant juos su strateginiu lyginamuoju portfeliu ir ne už trumpesnį nei nustatytą trejų metų investavimo laikotarpį.“

13. Buvusius 20–22, 221, 23–27 ir 29 punktus atitinkamai laikyti 23–32 punktais.

14. Papildyti Politiką nauju VIII skyriumi:

VIII SKYRIUS

Su KLIMATO KAITA Susiję FINANSINIO TURTO VALDYMO TIKSLAI

 

33. Su klimato kaita susijęs finansinio turto valdymo tikslas - valdant finansinį turtą siekti, kad kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip iki 2050 metų, finansinio turto įtaka klimato kaitai būtų neutrali.

34. Su klimato kaita susijusius finansinio turto valdymo tarpinius tikslus nustato Lietuvos banko valdyba. Kadangi investicijų pasirinkimas yra ribotas, o jų įtaka klimato kaitai priklauso nuo emitentų klimato politikos, su klimato kaita susiję finansinio turto valdymo tarpiniai tikslai nustatomi atsižvelgiant į rinkos aplinkybes ir kitus finansiniam turtui keliamus tikslus.“

15. Buvusius VIII–XIII skyrius atitinkamai laikyti IX–XIV skyriais.

16. Buvusius 30–52 punktus atitinkamai laikyti 35–57 punktais.

17. Buvusį 53 punktą laikyti 58 punktu ir jį išdėstyti taip:

58. Kartą per ketvirtį Rinkos operacijų departamento Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius teikia Lietuvos banko valdybai finansinio turto ir jo dalių investavimo rezultatų, prisiimtos ir patirtos rizikos, grąžos ir rizikos šaltinių bei tvarumo ataskaitą.“

18. Buvusį 54 punktą laikyti 59 punktu ir jį išdėstyti taip:

59. Bent kartą per metus Rinkos operacijų departamento Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius atlieka ir teikia Lietuvos banko valdybai:

59.1.   vertinimą, ar finansinio turto valdymo strategija ir prisiimamos rizikos lygis yra tinkami siekiant įgyvendinti finansinio turto valdymo tikslus;

59.2.   vertinimą, ar finansinio turto valdymo strategija ir įgyvendinimo priemonės yra tinkamos siekiant įgyvendinti su klimato kaita susijusius tikslus.“

19. Buvusius 55 ir 56 punktus atitinkamai laikyti 60 ir 61 punktais.

 

 

 

Valdybos pirmininkas                                                                               Gediminas Šimkus