HERB21

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2016 M. LAPKRIČIO 11 D. ĮSAKYMO NR. D1-754 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.02:2016 „PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS IR SERTIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. sausio 11 d. Nr. D1-23

Vilnius

 

 

1P a k e i č i u statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“:

1.1. pakeičiu 3.18 papunktį ir jį išdėstau taip:

3.18. LST EN ISO 52000-1:2017 „Energetinės pastatų charakteristikos. Visapusis energinių pastatų charakteristikų vertinimas. 1 dalis. Bendroji struktūra ir procedūros. (ISO 52000-1:2017).“;

1.2. papildau 3.41 papunkčiu:

3.41. LST EN 13141-7:2011 „Pastatų vėdinimas. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo komponentų ir (arba) gaminių eksploatacinių charakteristikų bandymai. 7 dalis. Mechaninių vėdinimo sistemų, skirtų vienos šeimos būstui, mechaninių tiekiamųjų ir šalinamųjų vėdinimo įrenginių (įskaitant šilumos atgavimą) eksploatacinių charakteristikų bandymai“;

1.3. papildau 3.42 papunkčiu:

3.42. LST EN 308:2001 „Šilumokaičiai. Bandymo procedūros šilumos rekuperatorių „oras–oras” ir „oras-dūmų dujos” eksploatacinėms charakteristikoms nustatyti.“;

1.4. pakeičiu 1 lentelę ir ją išdėstau taip:

 

1 lentelė

Eil. Nr.

Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo klasė

Reikalavimai atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatams (jų dalims)

1.

E klasės pastatai (jų dalys)

1.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

1.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 84 punkto reikalavimus

2.

D klasės pastatai (jų dalys)

2.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

2.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 84 punkto reikalavimus

3.

C klasės pastatai (jų dalys)

3.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C1 vertė turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

3.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 85 punkto reikalavimus

3.3. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

4.

B klasės pastatai (jų dalys)

 

4.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

4.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 85 punkto reikalavimus

4.3. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

4.4. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

4.5. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus reikalavimus

5.

A klasės pastatai (jų dalys)

 

5.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

5.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 86 punkto reikalavimus

5.3. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,75 Wh/m³. Šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams

5.4. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

5.5. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

5.6. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus reikalavimus

6.

A+ klasės pastatai (jų dalys)

6.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

6.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 87 punkto reikalavimus

6.3. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,75, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³. Šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams

6.4. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

6.5. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

6.6. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus reikalavimus

7.

Energijos beveik nevartojantys pastatai (jų dalys), t. y. A++ klasės pastatai (jų dalys)

7.1. pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti Reglamento 15 punkto reikalavimus

7.2. pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti Reglamento 2 priedo 88 punkto reikalavimus

7.3. jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³. Šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams

7.4. pastato (jo dalių) pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės turi atitikti Reglamento IX skyriaus reikalavimus

7.5. pastato (jo dalies) sandarumas turi atitikti Reglamento X skyriaus reikalavimus

7.6. šiluminės energijos sąnaudos pastatui (jo daliai) šildyti turi atitikti Reglamento 2 priedo XXIX skyriaus reikalavimus

7.8. pastate (jo dalyje) sunaudota energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių turi atitikti Reglamento 2 priedo 89 punkto reikalavimus, t. y. didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija“.

 

1.5. pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:

15. Atitinkamos energinio naudingumo klasės pastato (jo dalies) energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės turi atitikti šiuos reikalavimus:

15.1. A++ klasės: C1<0,3 ir C2 ≤ 0,70;

15.2. A+ klasės: C1<0,5 ir C2 ≤ 0,80;

15.3. A klasės: C1<0,7 ir C2 ≤ 0,85;

15.4. B klasės: C1< 1 ir C2 ≤ 0,99;

15.5. C klasės: C1< 1,5;

15.6. D klasės: C1< 2;

15.7. E klasės: C1< 2,5;

15.8. F klasės: C1< 3;

15.9. G klasės: C1≥ 3.“;

1.6. pakeičiu 22.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

22.2. pastatai, kuriems leidimas modernizuoti pastatą (jo dalį) ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1] po 2014 m. sausio 1 d., kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C, bet ne žemesnė negu pastato energinio naudingumo klasė iki modernizavimo;“;

1.7. pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

24. Jei naujai statomo pastato dalyje įrengta autonominė (kita, negu pastate) šildymo sistema arba autonominė energijos šiai pastato daliai šildyti apskaita, šios pastato dalies energinio naudingumo klasė turi atitikti Reglamento 17–21 punktuose nurodytus reikalavimus.“.

1.8. pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

31. Ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficientų vertės nustatomos vienu iš žemiau nurodytų būdų:“;

31.1. ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės apskaičiuojamos pagal LST EN ISO 10211:2008 [3.15] reikalavimus. Skaičiavimuose ilginių šiluminių tiltelių ilgiai turi būti imami pagal išorinius pastato matmenis; langų, stoglangių, švieslangių, kitų skaidrių atitvarų ir durų angų perimetru – pagal mažiausius išorinius angų matmenis; tiltelių ilginiams šilumos perdavimo koeficientams skaičiuoti su gruntu besiribojančių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti nustatyta esant būdingam grindų matmeniui 4 m;

31.2. jei ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės pagal LST EN ISO 10211:2008 [3.15] reikalavimus neskaičiuojamos, jos nustatomos vadovaujantis  Reglamento 6 priedo 6.1 lentelės duomenimis;

31.3. ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertė gali būti nustatyta iš kitų duomenų, kurie atitinka tiltelio įrengimo schemą, ir šie duomenys apskaičiuoti pagal 31.1 papunkčio reikalavimus, taip pat nustatant funkcines tarpines vertes tarp šiuose duomenyse nurodytų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficiento verčių;

31.4. ilginių šiluminių tiltelių projektinės šilumos perdavimo koeficientų vertės turi būti nustatytos dviejų skaičių po kablelio tikslumu.“;

1.9. pakeičiu 3 lentelę ir ją išdėstau taip:

3 lentelė

Eil. Nr.

Atitvaros rūšis

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

1.

Pastato energinio naudingumo klasė

C

B

C

B

C

B

2.

 

Stogai

r

0,16

0,15

0,2·k15)

0,18·k15)

0,25×k15)

0,22·k15)

Perdangos6)

ce

3.

 

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,25

0,22

0,3·k15)

0,24·k15)

0,4×k15)

0,33·k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

4.

Sienos

w

0,20

0,18

0,25·k15)

0,22·k15)

0,3·k15)

0,26·k15)

5.

Langai7), stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

1,63)

1,43)

1,6·k14),5)

1,4·k14),5)

1,9×k15)

1,7·k15)

6.

Durys, vartai

d

1,6

1,5

1,9·k15)

1,9·k15)

1,9×k15)

1,9·k15)

7.

Pastabos:

1) viešosios paskirties pastatams priskiriami: administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, viešbučių ir specialiosios paskirties pastatai [3.6], [3.9];

2) pramonės pastatams priskiriami: sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai [3.6];

3) jei gyvenamųjų pastatų suminis langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 25 % pastato sienų ploto, visų šių atitvarų (langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų) šilumos perdavimo koeficiento U(C,B) vertė turi būti 1,3 W/(m²×K);

4) jei viešosios paskirties pastatų suminis langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 35 % pastato sienų ploto, visų šių atitvarų (langų, stoglangių, švieslangių ir kitų skaidrių atitvarų) šilumos perdavimo koeficiento U(C,B) vertė turi būti 1,3 W/(m²×K). Šis reikalavimas netaikomas prekybos paskirties pastatų pirmo aukšto langams;

5) k1 = 20/(qiH – 0,6) – temperatūros pataisa pramonės, paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų atitvaroms, qiH– pramonės  paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų vidaus temperatūra šildymo sezono metu (°C). Imama iš pastato projekto, o nesant duomenų, imama iš Reglamento 2 priedo 2.4 lentelės;

6) perdangos virš pravažiavimų ar praėjimų;

7) langų atitvaroms taip pat priskiriamos įstiklintos ir neįstiklintos durys į įstiklintus balkonus, įstiklintas galerijas ir šiltnamius.“;

 

 

1.10pakeičiu 4 lentelę ir ją išdėstau taip:

 

4 lentelė

Eil. Nr.

Atitvarų apibūdinimas

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

1.

Stogai

r

0,14

0,15·k15)

0,19×k15)

Perdangos6)

ce

2.

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,16

0,18

0,25×k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

3.

Sienos

w

0,15

0,18·k15)

0,22×k15)

4.

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

1,0

1,2·k15)

1,4×k15)

5.

Durys, vartai

d

1,4

1,8·k15)

1,9×k15)

1), 2) , 5) , 6) žr. 3 lentelės 7 punktą.“;

 

1.11. pakeičiu 5 lentelę ir ją išdėstau taip:

 

5 lentelė

Eil. Nr.

Atitvarų apibūdinimas

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

1.

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

2.

Stogai

r

0,12

0,13·k15)

0,17×k15)

Perdangos6)

ce

3.

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,14

0,16·k15)

0,21×k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

4.

Sienos

w

0,13

0,15·k15)

0,19×k15)

5.

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

0,9

1,0·k15)

1,1×k15)

6.

Durys, vartai

d

1,3

1,6·k15)

1,8×k15)

1), 2) , 5) , 6) žr. 3 lentelės 7 punktą.“;

1.12.  pakeičiu 6 lentelę ir ją išdėstau taip:

6 lentelė

Eil. Nr.

Atitvarų apibūdinimas

Atitvarą žymintis poraidis

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės

pastatai2)

1.

Stogai

r

0,1

0,11·k15)

0,15×k15)

Perdangos6)

ce

2.

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

fg

0,12

0,14·k15)

0,18×k15)

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

cc

3.

Sienos

w

0,11

0,12·k15)

0,17×k15)

4.

Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros

wda

0,8

0,9·k15)

1×k15)

5.

Durys, vartai

d

1,2

1,4·k15)

1,7×k15)

 

1), 2) , 5) , 6) žr. 3 lentelės 7 punktą.“;

1.13pakeičiu 9 lentelę ir ją išdėstau taip:

 

9 lentelė

Eil. Nr.

Pastato elementai

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė

Gyvenamieji pastatai

Negyvenamieji pastatai

Viešosios paskirties pastatai1)

Pramonės pastatai2)

1.

Pertvaros

A

0,5

0,6·k15)

0,73·k15)

A+

0,43

0,5·k15)

0,63·k15)

A++

0,37

0,4·k15)

0,57·k15)

2.

Tarpaukštiniai perdenginiai

A

0,47

0,5·k15)

0,63·k15)

A+

0,4

0,43·k15)

0,57·k15)

A++

0,33

0,37·k15)

0,5·k15)

 

1), 2) , 5) žr. 3 lentelės 7 punktą.“;

1.14pakeičiu 10 lentelę ir ją išdėstau taip:

10 lentelė

Eil.

Nr.

Pastato paskirtis [3.6]

Pastato energinio

naudingumo klasė

n50.N,

(1/h)

1.

Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo

C

2

B

1,5

A

1

A+, A++

0,6

2.

Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų1), sporto, transporto1), specialioji1) ir poilsio

C, B

22)

A

1,52)

A+ ir A++

12)

3.

Pastabos:

1) paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų šildomoms patalpoms, kuriose įrengti vartai tarp šių patalpų ir išorės arba bet kurio tipo nešildomų patalpų (šiltnamio, įstiklintų galerijų, nešildomo pastato, nešildomų apšiltintų patalpų), sandarumo reikalavimai nekeliami.

2) paslaugų, transporto ir specialiosios paskirties pastatų atveju šis reikalavimas taikomas tai pastato daliai, kurioje nėra vartų tarp šildomų patalpų ir išorės arba bet kurio tipo nešildomų patalpų (šiltnamio, įstiklintų galerijų, nešildomo pastato, nešildomų apšiltintų patalpų).“;

 

1.15.  pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

39. Sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Pastato sandarumas turi būti išmatuotas šiais atvejais:

39.1. C ir B klasės pastatams, kurių projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis;

39.2. visų paskirčių A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatams.“;

1.16.  pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:

40. Kitų, negu nurodyta 39 punkte, C ir B energinio naudingumo klasės pastatų oro apykaitos pastate n50 vertė (h-1) gali būti apskaičiuota pagal Reglamento 2 priedo 26.1 papunkčio reikalavimus; ji neturi būti didesnė už nurodytą 10 lentelėje. Jei apskaičiuotoji sandarumo vertė neatitinka 10 lentelės reikalavimų, turi būti atlikti pastato sandarumo matavimai pagal LST EN ISO 9972:2015 [3.19] nurodytą bandymų metodą. Jei išmatuotas pastato sandarumas neatitinka 10 lentelės reikalavimų, pastato negalima priskirti C arba B energinio naudingumo klasei.“;

1.17.  papildau 65.51 papunkčiu:

65.51. duomenis apie pastato sandarumą nustatyti taip:

65.51.1. Reglamento 40 punkte nurodytais atvejais pastato sandarumas apskaičiuojamas pagal Reglamento 2 priedo 26.1 papunkčio reikalavimus;

65.51.2. Reglamento 39 punkte nurodytais atvejais pastato sandarumas nustatomas pagal pastato sandarumo bandymų protokolo duomenis, kurie skelbiami akredituotų pastatų sandarumo bandymų laboratorijų duomenų bazėse;

65.51.3. akredituotos pastatų sandarumo bandymų laboratorijos privalo savo internetinėje svetainėje skelbti informaciją apie jos išduotus, sustabdytus ar panaikintus pastatų sandarumo bandymų protokolus, nurodant bandymo protokolo išdavimo datą, protokolo numerį, pastato (ar jo dalies) unikalų numerį, pastato (ar jo dalies) adresą, oro apykaitos pastate laipsnio rodiklio n50 vertę, oro apykaitos matavimo laipsnio rodiklio vertę.“;

1.18.  papildau 65.52 papunkčiu:

65.52. pastato fasado nuotrauka. Šioje nuotraukoje turi būti užfiksuotas pastato fasado vaizdas pastato energinio naudingumo sertifikavimo metu. Nuotrauka turi būti pateikta pastato energinio naudingumo skaičiavimo kompiuterinėje rinkmenoje.“;

1.19.  papildau 1 priedą 7.12 papunkčiu:

7.12. rekuperatoriaus naudingumo koeficiento vertę patvirtinančiuose dokumentuose nurodyti duomenys turi būti pagrįsti bandymais pagal [3.42] arba [3.43] nurodytus bandymo metodus.

1.20.  papildau 1 priedą 14.5 papunkčiu:

14.5. duomenys apie šilumos šaltinių galią ir minimalią leistiną išorės oro temperatūrą, kuriai esant gali veikti šilumos šaltinis. Jeigu tokių dokumentų nėra, tai turi būti nurodyta pastato būklės duomenyse.“;

 

 

 

1.21pakeičiu 2 priedo 2.4 lentelę ir ją išdėstau taip:

 

Įvairios paskirties pastatų įvairių rodiklių vertės pastatų energinio naudingumo skaičiavimams [3.20]

2.4 lentelė

Eil. Nr. 

Pastato paskirtis [3.6] 

Vidaus tempe-ratūra šildymo sezono metu, θiH, °C

Vidaus tempe-ratūra nešildymo sezono metu (vasarą), θiC, °C

Plotas vienam žmogui*,

Ao, m2/žm.

Žmogaus išskiriama šiluma,

go,

W/žm.

Žmonių buvimo patalpoje laikas per parą (vidutinis mėnesio),

t,

h/(para)

Metinis elektros energijos suvartojimas pastato ploto vienetui*,

ψ E

kWh/(m2·

metai)

Elektros energijos dalis, sunaudojama pastato šildomose patalpose,

fE

 

Išorės oro kiekis 1 m2 pastato vėdinimui*,

vo,

m3/(hžm2)

Metinis šiluminės energijos poreikis karštam vandeniui gaminti 1 m2 pastato*,

ψhw,

kWh/(m2·metai)

1.

Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai (namai)

20

24

60

70

12

20

0,9

0,7

10

2.

Kiti gyvenamieji pastatai (namai )

20

24

40

70

12

30

0,9

0,7

20

3.

Administracinės paskirties pastatai

20

24

20

80

6

20

0,9

0,7

10

4.

Mokslo paskirties pastatai

20

24

10

70

4

10

0,9

0,7

10

5.

Gydymo paskirties pastatai

22

24

30

80

16

30

0,8

1

30

6.

Maitinimo paskirties pastatai

20

24

5

100

3

30

0,8

1,2

60

7.

Prekybos paskirties pastatai

20

24

10

90

4

30

0,8

0,7

10

8.

Sporto paskirties pastatai, išskyrus baseinus

18

24

20

100

6

10

0,9

0,7

80

9.

Baseinai

28

28

20

60

4

60

0,9

0,7

80

10.

Kultūros paskirties pastatai

20

24

5

80

3

20

0,8

1

10

11.

Garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatai

18**

24

20

100

6

20

0,9

0,7

10

12.

Sandėliavimo paskirties pastatai

18**

24

100

100

6

6

0,9

0,3

1,4

13.

Viešbučių paskirties pastatai

20

24

40

70

12

30

0,7

0,7

20

14.

Paslaugų paskirties pastatai

20**

24

20

80

6

20

0,9

0,7

10

15.

Transporto paskirties pastatai

20**

24

20

80

6

20

0,9

0,7

10

16.

Poilsio paskirties pastatai

18

24

20

100

6

10

0,9

0,7

80

17.

Specialiosios paskirties pastatai

20**

24

40

70

12

30

0,7

0,7

20

18.

Pastabos:

* nurodytų dydžių vertės susietos su pastato šildomu plotu.

** šių temperatūrų vertės skaičiavimuose turi būti naudojamos, kai pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu nežinoma. Kitais atvejais skaičiavimuose turi būti naudojama projekte numatyta pastato vidaus temperatūra šildymo sezono metu.“;

 

 

 

 

1.22.  pakeičiu 2 priedo 17.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

17.1. kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg3,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg3,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg3,m (W) šilumos srautas per su gruntu besiribojančias šildomų rūsių atitvaras, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:

 

 

(2.49)

 

 

;       

 

(2.50)

 

 

;

 

(2.51)

 

 

čia:    Afg3.sum – šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg3,x – atitinkamo „x“ rūsio su gruntu besiribojančių sienų ir grindų bendras plotas (m2): Afg3,x=Abf3,x+zbf,x·P3,x. Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Abf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, grindų plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpe3,x – kiekvienų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.53) formulę;

U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ufg3,xatitinkamo „x“ rūsio vidutinis su gruntu besiribojančių sienų ir grindų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)):  ;

Ubf3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.54) arba (2.55) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą,;

Ubw3,x – atitinkamų „x“ šildomų rūsių sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.57) formulę;

zbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

β3,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis ant grunto, kai grindys apšiltintos pakraščiuose,  pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

 

;

 

(2.52)

 

 

čia:    dt3,x – apskaičiuojamas pagal (2.56) formulę.

Atitinkamų „x“ šildomų rūsių atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe3,x  (W/K), apskaičiuojami pagal formulę:

 

.

 

(2.53)

Atitinkamų „x“ šildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf3,x  apskaičiuojamas pagal formules:

a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x < B′3,x):

 

 

 

(2.54)

 

b) gerai apšiltintų rūsio grindų (dt3,x + 0,5·zbf,x ≥ B3,x):

 

.

 

(2.55)

Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt3,x apskaičiuojamas:

 

;

 

(2.56)

 

 

čia:    Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2·K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

Atitinkamų „x“ šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw3,x apskaičiuojamas pagal formulę:

 

;

 

(2.57)

 

(2.57) formulė naudojama, kai dw,x ≥ dt3,x. Jei dw,x < dt3,x, tai vietoje dt3,x imama dw,x:

 

;

 

(2.58)

 

 

čia:    dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.7. pav.).

Jei šildomas rūsys yra tik po dalimi pastato, o kitoje dalyje – grindys ant grunto, galima skaičiuoti apytiksliai, laikant, kad po visu pastatu yra rūsys, tačiau jo įgilinimas imamas lygus pusei rūsio įgilinimo.“;

1.23.  pakeičiu 2 priedo 19.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

19.1. kiekvieno mėnesio „m“ norminis ΦN.H.fg5,m (W), atskaitinis ΦR.H.fg5,m (W) ir skaičiuojamasis ΦH.fg5,m (W) šilumos srautas per grindis virš nešildomų vėdinamų rūsių, pagal kurį skaičiuojami energijos poreikiai pastatui šildyti, apskaičiuojamas pagal formules [3.14]:

 

 

(2.71)

 

 

 

(2.72)

 

 

;

 

(2.73)

 

 

čia:    Afg5.sum – grindų virš nešildomų rūsių suminis plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Afg5,x – atitinkamų „x“ grindų virš nešildomų rūsių plotas (m2). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

Hpe5,x – kiekvienų „x“ grindų virš nešildomų rūsių išoriniai savitieji šilumos nuostoliai. Apskaičiuojami pagal (2.76) formulę;

Ufg5,x atitinkamų „x“ grindų virš vėdinamų pogrindžių šilumos perdavimo koeficientas (W/(m²·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.75) formulę;

U(C,B).fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 3 lentelės;

UR.fg – atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)), imamas iš Reglamento 2 lentelės;

Ubf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.77) arba (2.78) formulę atsižvelgiant į grindų apšiltinimą;

Ubw,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2·K)). Apskaičiuojamas pagal (2.80) formulę;

zbf,x – atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų gylis nuo grunto paviršiaus (m). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus;

β5,x – rodiklis, įvertinantis šilumos srauto per atitinkamas ‚x“ grindis virš nešildomų rūsių pokyčio vėlavimą lyginant su išorės oro temperatūros pokyčiu (mėnesiai);

 

 

;

 

(2.74)

 

 

čia:    dt5,x – apskaičiuojamas pagal (2.79) formulę.

 

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio Ufg5,x (W/(m²·K)) vertė apskaičiuojama taip:

 

 

;

 

(2.75)

 

 

čia:    nx – oro pasikeitimo dažnis atitinkamame „x“ nešildomame rūsyje (h-1). Nesant duomenų, imama n=0,3 h-1;

V5,x – atitinkamo „x“ nešildomo rūsio patalpų tūris (m³). Nustatomas pagal Reglamento 7 priedo reikalavimus.

 

Atitinkamų „x“ grindų virš nešildomo rūsio išoriniai savitieji šilumos nuostoliai Hpe5,x  (W/K) apskaičiuojami pagal formulę:

 

.

(2.76)

 

Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas Ubf,x  apskaičiuojamas pagal formules:

a) neapšiltintų arba mažai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x < B′5,x):

 

 

 

(2.77)

 

 

b) gerai apšiltintų rūsio grindų (dt5,x + 0,5·zbf,x ≥ B5,x):

 

.

 

(2.78)

Atitinkamų „x“ rūsio grindų atstojamasis storis dt5,x apskaičiuojamas:

 

;

 

(2.79)

 

čia:    Rbf,x – atitinkamų „x“ rūsio grindų (su termoizoliaciniu sluoksniu) suminė varža (m2·K/W). Apskaičiuojant Rbf,x, galima nevertinti grindų betoninės plokštės ir plonos grindų dangos. Išlyginamojo grunto pasluoksnio λ imamas toks kaip ir grunto, todėl jo šiluminė varža taip pat nevertinama.

Atitinkamų „x“ nešildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas Ubw,x apskaičiuojamas pagal formulę:

 

;

 

(2.80)

 

(2.80) formulė naudojama, kai dw,x ≥ dt5,x. Jei dw,x < dt5,x, taivietoje dt5,x imama dw,x:

 

;

 

(2.81)

 

 

čia:    dw,x – atstojamasis rūsio požeminės dalies sienos storis (m);

Rbw,x – atitinkamų „x“ rūsio sienos požeminės dalies suminė šiluminė varža (m2·K/W) (žr. 2.9. pav.).

1.24pakeičiu 2 priedo 30 punktą ir jį išdėstau taip:

 

30. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.mvH,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

;

 

(2.112)

čia:    jeigu QH,m, apskaičiuotas pagal (2.169) formulę, mažesnis už 0,1, tada QH2.vent.reH,m,x = 0;

ηmvH.air,x – atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.16 lentelės;

Visų pastato mechaninio vėdinimo be rekuperacijos sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.mvH,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

.“;

 

(2.113)

 

 

1.25pakeičiu 2 priedo 31 punktą ir jį išdėstau taip:

 

31. Atitinkamos „x“ pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

 

;

 

(2.114)

 

 

čia:  jeigu QH,m, apskaičiuotas pagal (2.169) formulę, mažesnis už 0,1, tada QH2.vent.reH,m,x = 0; ηreH.air,x– atitinkamos „x“ mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos, kurioje yra į patalpas tiekiamo oro pašildymas, oro pašildymui naudojamo šilumos šaltinio skaičiuojamasis naudingumo koeficientas, vieneto dalys. Nesant duomenų, imamas iš 2.16 lentelės.“

Visų pastato mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemų, kuriose yra oro pašildymas, skaičiuojamosios mėnesinės šiluminės energijos sąnaudos į pastato vidų tiekiamam išorės orui sušildyti iki patalpų temperatūros QH2.vent.reH,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

.

(2.115)

 

Šilumos šaltinių, naudojamų mechaninėse vėdinimo sistemose išorės orui pašildyti, skaičiuojamųjų naudingumo koeficientų ηmvH.air ir ηreH.air vertės

2.16 lentelė

Eil. Nr.

Šilumos šaltinio apibūdinimas

ηmvH.air,

ηreH.air

1.

Šilumos tinklai

1

2.

Dujinis katilas

0,94

3.

Skystojo kuro katilas

0,87

4.

Kietojo kuro katilas

0,85

5.

Šildymas elektra

1

6.

Šiluminis siurblys

ηSPF*

 

*sezoninis naudingumo koeficientas (SPF) pagal LST EN 15450:2008 [3.33]. Imamas iš šiluminio siurblio techninės dokumentacijos, nesant duomenų, imamas iš 2.17 lentelės.

 

 

Šiluminių siurblių skaičiuojamųjų sezoninių naudingumo koeficientų ηSPF vertės

2.17 lentelė

Eil. Nr.

Šiluminio siurblio apibūdinimas

ηSPF

1.

Šiluminis siurblys, kai energija imama iš oro

3,0 

2.

Šiluminis siurblys, kai energija imama iš grunto

4,0

3.

Šiluminis siurblys, kai energija imama iš vandens

4,5

 

1.26.  pakeičiu 2 priedo 34.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

34.3. kiekvieno mėnesio „m“ atskaitinės neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QR.PRn.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

 

;

(2.125)

 

 

čia:    fR.PRn.E – atskaitinis neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Faktoriaus vertė imama iš 2.18 lentelės 10 eilutės.“;

1.27.  pakeičiu 2 priedo 34.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

34.4. kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

- jei pastate naudojama iš bendrų elektros tinklų tiekiama elektros energija arba elektros energija iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių tiekiama viso pastato elektros sistemai,

 

;

(2.126)

 

- jei atskirose pastato zonose įrengtos autonominės (viena nuo kitos atskirtos) elektros sistemos, (2.126) formulės dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto Ap (m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto AE,z (m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“ turi būti apskaičiuotos kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m,z (kWh/(m²·mėn.)); viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijai QPRn.E,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

 

;

(2.127)

 

 

čia:    fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius elektros energijai. Imama fPRn.E =2,3;

QE.Eq,m – apskaičiuojama pagal 35 punkto reikalavimus;

QE.lg,m – apskaičiuojama pagal 36 punkto reikalavimus;

QE.e,m – apskaičiuojama pagal 37 punkto reikalavimus;

QE.vent,m – apskaičiuojama pagal 38 punkto reikalavimus;

QH.E,m – pagrindinių pastato šildymo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų orui pašildyti vėdinimo sistemos įrenginiuose suminės elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules;

Qhw.E,m – pagrindinių pastato karšto vandens ruošimo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.589)–(2.591) formules;

QC.E,m – apskaičiuojama pagal (2.566) formulę;

QE.SK+WE+HE.m – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintos elektros energijos sąnaudos pastate (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.562) formulę;

QE.PRn.SK+WE+HE.m – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros energijos gamybai (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamos pagal (2.563) formulę.

 

Energijos gamybai naudojamų energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPRn  (vnt.), atsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus fPR,r  (vnt.) ir CO2 emisijų faktoriaus MCO2 (kgCO2/kWh) vertės

2.18 lentelė

Eil.

Nr.

Energijos šaltinis

fPRn,

vnt

fPRr,

vnt

MCO2, kgCO2/kWh

1.

Mazutas[3.18]

1,1

0

0,29

2.

Orimulsija[3.18]

1,1

0

0,29

3.

Dyzelinas, krosninis skystas kuras, skalūnų alyva[3.18]

1,1

0

0,29

4.

Suskystintos dujos[3.18]

1,1

0

0,22

5.

Durpės[3.18]

1,1

0

0,36

6.

Akmens anglis[3.18]

1,2

0

0,36

7.

Biokuras (mediena, šiaudai, biodujos, bioalyva ir kt.)[3.18]

0,2

1

0,04

8.

Gamtinės dujos[3.18]

1,1

0

0,22

9.

Elektra, gaminama hidroelektrinėse

0,06

1

0,01

10.

Elektros įvairių gamybos būdų vidurkis[3.18]

2,3

0,2

0,42

11.

Fotovoltiniai Saulės kolektoriai

0,01

1

0

12.

Vandenį šildantys Saulės kolektoriai[3.18]

0

1

0

13.

Vėjo elektrinės

0,01

1

0

14.

Šiluma iš šilumos tinklų (Lietuvos vidurkis)

0,62

0,63

0,10

15.

Šiluma iš AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,49

0,60

0,11

16.

Šiluma iš AB „Kauno energija“ šilumos tinklų

0,36

0,74

0,08

17.

Šiluma iš AB „Klaipėdos energija“ šilumos tinklų

0,44

0,70

0,10

18.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ šilumos tinklų

0,43

0,66

0,10

19.

Šiluma iš AB „Prienų šilumos tinklai“ Prienų šilumos tinklų

0,39

0,70

0,09

20.

Šiluma iš AB „Šiaulių energija“ šilumos tinklų

0,49

0,61

0,12

21.

Šiluma iš UAB „Akmenės energija“ šilumos tinklų

0,53

0,67

0,12

22.

Šiluma iš UAB „Birštono šiluma“ šilumos tinklų

0,50

0,68

0,12

23.

Šiluma iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šilumos tinklų

0,28

0,80

0,06

24.

Šiluma iš UAB „Fortum Joniškio energija“ šilumos tinklų

0,49

0,69

0,11

25.

Šiluma iš UAB „Fortum Švenčionių energija“ šilumos tinklų

0,54

0,70

0,12

26.

Šiluma iš UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,73

0,85

0,17

27.

Šiluma iš UAB „Kaišiadorių šiluma“ šilumos tinklų

0,38

0,76

0,09

28.

Šiluma iš UAB „Kretingos šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,43

0,73

0,10

29.

Šiluma iš UAB „Lazdijų šiluma“ šilumos tinklų

0,34

0,84

0,08

30.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ Alytaus šilumos tinklų

0,41

0,70

0,10

31.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ šilumos tinklų

0,42

0,77

0,10

32.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos tinklų

0,36

0,74

0,09

33.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“ šilumos tinklų

0,39

0,75

0,10

34.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje šilumos tinklų

0,27

0,81

0,06

35.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Marijampolėje šilumos tinklų

0,47

0,65

0,11

36.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ šilumos tinklų

0,31

0,81

0,07

37.

Šiluma iš UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ šilumos tinklų

0,39

0,72

0,10

38.

Šiluma iš UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,35

0,84

0,08

39.

Šiluma iš UAB „Molėtų šiluma“ šilumos tinklų

0,29

0,83

0,06

40.

Šiluma iš UAB „Pakruojo šiluma“ šilumos tinklų

0,39

0,73

0,09

41.

Šiluma iš UAB „Plungės šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,35

0,76

0,08

42.

Šiluma iš UAB „Radviliškio šiluma“ šilumos tinklų

0,34

0,76

0,08

43.

Šiluma iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,58

0,70

0,17

44.

Šiluma iš UAB „Skuodo šiluma“ šilumos tinklų

0,27

0,85

0,06

45.

Šiluma iš UAB „Šakių šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,39

0,82

0,09

46.

Šiluma iš UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,49

0,65

0,12

47.

Šiluma iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,29

0,85

0,06

48.

Šiluma iš UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,31

0,77

0,08

49.

Šiluma iš UAB „Širvintų šiluma“ šilumos tinklų

0,27

0,86

0,06

50.

Šiluma iš UAB „Tauragės šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,29

0,85

0,06

51.

Šiluma iš UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tinklų

0,53

0,61

0,12

52.

Šiluma iš UAB „Utenos šilumos tinklai“ šilumos tinklų

0,35

0,81

0,08

53.

Šiluma iš UAB „Varėnos šiluma“ šilumos tinklų

0,28

0,82

0,06

54.

Energijos šaltinis norminėms sąnaudoms skaičiuoti

1,3

0,26

0,29“

 

1.28.  pakeičiu 2 priedo 39.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

39.2. kiekvieno mėnesio „m“ norminės QN.PRn.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) ir atskaitinės QR.PRn.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti apskaičiuojamos taip [3.22], [3.23]:

 

;

 

(2.132)

 

 

;

 

(2.133)

 

 

čia:    QN.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.145) formulę, vietoje Uhw.avg.Lv skaičiavimuose naudojant UN.hw.Lv vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LV  skaičiavimams naudojant (2.146) formulę;

QN.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.147) formulę, vietoje Uhw.avg.Ls skaičiavimuose naudojant UN.hw.Ls vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio Ls skaičiavimams naudojant (2.148) formulę;

QN.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.149) formulę, vietoje U‘hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘N.hw.LSL vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LSL  skaičiavimams naudojant (2.150) formulę;

QR.hw.Lv,m – apskaičiuojamas pagal (2.145) formulę, vietoje Uhw.avg.Lv  skaičiavimuose naudojant UR.hw.Lv vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LV  skaičiavimams naudojant (2.146) formulę;

QR.hw.Ls,m – apskaičiuojamas pagal (2.147) formulę, vietoje Uhw.avg.Ls  skaičiavimuose naudojant UR.hw.Ls vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio Ls  skaičiavimams naudojant (2.148) formulę;

QR.hw.LSL – apskaičiuojamas pagal (2.149) formulę, vietoje U‘hw.avg.LSL skaičiavimuose naudojant U‘R.hw.LSL vertes iš 2.20 lentelės ir vamzdynų ilgio LSL  skaičiavimams naudojant (2.150) formulę;

ηN.hw.eq, ηR.hw.eq – imama iš 2.20 lentelės;

fN.PRn.hw – energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, norminis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.18 lentelės 54 eilutės;

fR.PRn.hw – energijos šaltinio, naudojamo karštam vandeniui ruošti, atskaitinis pirminės energijos faktorius. Faktoriaus vertė imama iš 2.20 lentelės;“;

1.29.  pakeičiu 2 priedo 39.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

39.3. pastato karšto vandens ruošimo sistemų mėnesinės skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamos taip: [3.22], [3.23]:

jei karštam vandeniui ruošti nenaudojama elektros energija, –

 

 

(2.134)

jei karštam vandeniui ruošti naudojama tiktai elektros energija,

; (2.135)

 

jei karštam vandeniui ruošti naudojama elektros energiją vartojanti ir nevartojanti įranga,

 

(2.136)

 

 

čia: (2.134) - (2.136) formulėse:

jei ,

imama ;

jei , imama ;

 

Qhw.hwSK.SW,m,x – apskaičiuojama pagal 51 punkto reiklavimus ir pagal (2.189) formulę;

QIhw.hwSK.SW,m,x – apskaičiuojama pagal 53 punkto reikalavimus ir pagal (2.215) formulę;

ηhw.eq1 – karšto buitinio vandens ruošimo įrangų, kurios nenaudoja elektros energijos, naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.21 lentelės 1–8 eilutės. Jei karštam vandeniui ruošti naudojami keli 1–8 eilutėje nurodyti įrangų tipai, apskaičiuojama pagal (2.137) formulę;

ηhw.eq2  – karšto buitinio vandens ruošimo įrangų, kurios naudoja elektros energiją, naudingumo koeficientas. Imamas iš 2.21 lentelės 9–12 eilutės. Jei karštam vandeniui ruošti naudojami keli 9–12 eilutėse nurodyti įrangų tipai, apskaičiuojama pagal (2.137) formulę;

Qhw,m– karšto buitinio vandens ruošimo sistemos mėnesinis šiluminės energijos poreikis (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.139) formulę;

Qhw.hwSK,m, QIhw.hwSK,m – apskaičiuojama pagal (2.183) ir (2.206) formules;

Qhw.SK+WE+HE,m – vėjo elektrinėse, hidroelektrinėse ir Saulės kolektoriuose pagamintas suminis energijos kiekis karštam vandeniui ruošti pastato ploto vienetui (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.558) formulę;

Qhw.PRn.SK+WE+HE,m – vėjo elektrinių, hidroelektrinių ir Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamos pagal (2.559) formulę;

fPRn.hw.eq1–2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardintų energijos šaltinių, nenaudojančių elektros energijos, neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (žr. 2.18 lentelę). Kai naudojami keli 2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardinti energijos šaltiniai karštam vandeniui ruošti (dujos ir kietasis kuras; dujos ir šilumos tinklai, panašiai), skaičiavimuose turi būti naudojama šių energijos šaltinių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorių vidutinė vertė;

fPRn.hw.eq2 – 2.21 lentelės 9–12 eilutėse išvardintų energijos šaltinių, naudojančių elektros energijos, neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius. fPRn.hw.eq2=2,3 (žr. 2.18 lentelę);

-jei karšto vandens ruošimo sistemoje, kurioje panaudota 2.21 lentelės 1–3, 5–8 arba 12 eilutėse nurodyta įranga, įrengtas ir kombinuotas tūrinis šildytuvas, tai 1–3 ir 9–12 metų mėnesiais tūrinio šildytuvo energijos sąnaudos neskaičiuojamos, o 4–8 metų mėnesiais turi būti skaičiuojamos tik tūrinio šildytuvo energijos sąnaudos, t. y. šiais mėnesiais skaičiavimams turi būti naudojami tik kombinuoto tūrinio šildytuvo duomenys, nurodyti 2.21 lentelės 11 eilutėje.

 

  ,    ;

(2.137)

 

 

 

 

 

čia:    ηhw.eq1,x – karšto buitinio vandens ruošimo atitinkamos „x“ įrangos, kuri nevartoja elektros energijos (žr. 2.21 lentelės 1–8 eilutes), naudingumo koeficientas;

neq1 –karštam buitiniam vandeniui ruošti naudojamų 2.21 lentelės 1–8 eilutėse išvardintų įrangų tipų kiekis;

ηhw.eq2,x – karšto buitinio vandens ruošimo atitinkamos „x“ įrangos, kuri vartoja elektros energiją (žr. 2.21 lentelės 9–12 eilutes), naudingumo koeficientas;

neq2 – karštam buitiniam vandeniui ruošti naudojamų 2.21 lentelės 9–12 eilutėse išvardintų įrangų tipų skaičius kiekis.

Jei atskirose pastato zonose naudojamos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos arba atskirose pastato zonose karštam vandeniui ruošti naudojama skirtinga karšto vandens ruošimo įranga, arba pastato atskirose zonose karštam vandeniui ruošti naudojami skirtingi energijos kiekiai iš Saulės kolektorių ir vėjo elektrinių, (2.134)–(2.136) formulių dešinėje pusėje esančių dedamųjų skaičiavimai turi būti atlikti ne pastato šildomo ploto Ap(m²) vienetui, bet kiekvienos zonos „z“ ploto Ahw,z(m²) vienetui. Kiekvienoje pastato zonoje „z“  turi būti apskaičiuotos  kiekvieno mėnesio „m“ skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m,z (kWh/(m²·mėn.))., o viso pastato skaičiuojamosios neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QPRn.hw,m (kWh/(m²·mėn.)) turi būti apskaičiuotos taip:

Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos mėnesinis šiluminės energijos poreikis Qhw,m (kWh/(m2·mėn.)) apskaičiuojamas taip:

.                         

(2.138)

 

;

(2.139)

 

 

čia (2.138) ir (2.139) formulėse:

ψhw – metinis energijos poreikis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m2·metai)). Imamas iš 2.4 lentelės.

Qhw.dis,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens ruošimo sistemos vamzdynuose (kWh/(m2·mėn.)). Nustatomi pagal 41 punkto reikalavimus;

QhwSW,m – mėnesiniai skaičiuojamieji šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose karšto vandens ruošimo sistemoje (kWh/(m2·mėn.)). Nustatomi pagal 42 punkto reikalavimus;

Ahw,z – pastato plotas, kuriame naudojama atitinkama karšto vandens ruošimo sistema (m2). Jei skirtingose pastato dalyse įrengtos skirtingos karšto vandens ruošimo sistemos, šių pastato dalių plotai turi būti įvertinti taip, kad jų suma atitiktų pastato naudingąjį plotą, t. y. turi būti:

 

;

 

(2.140)

 

1.30.  pakeičiu 2 priedo 2.21 lentelę ir ją išdėstau taip:

 

2.21 lentelė

Eil.

Nr.

Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos tipo apibūdinimas

Karšto buitinio vandens ruošimo sistemos įrangos reguliavimo apibūdinimas

ηhw.eq1

1.

Šilumos tinklai + centrinis šilumos punktas

Rankinis

0,77

Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu

0,81

2.

Šilumos tinklai + pastato šilumos punktas

Rankinis

0,88

Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu

0,93

Automatinis, įvertinantis vartotojo elgseną

1,03

3.

Šilumos tinklai + autonominis greitaeigis šildytuvas

-

0,95

4.

Dujinis greitaeigis šildytuvas

-

0,90

5.

Dujinis katilas su greitaeigiu vandens šildymu

-

0,90

6.

Dujinis katilas be greitaeigio vandens šildymo

Rankinis

0,81

Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu

0,95

Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal užduotą režimą reguliavimu

1,03

Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną

1,08

7.

Skystojo kuro katilas

 

Rankinis

0,72

Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu

0,76

Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu

0,92

Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną

0,96

8.

Kietojo kuro katilas

-

0,68

 

 

 

ηhw.eq2

9.

Elektrinis tūrinis šildytuvas

Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu

0,95

Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu

1,15

Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną

1,20

10.

Elektrinis greitaeigis šildytuvas

-

1

11.

Kombinuoto tūrinio

šildytuvo duomenys

Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu

0,95

Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu

1,15

Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną

1,20

12.

Šiluminis siurblys + akumuliacinė talpa

Automatinis, su karšto vandens pastovios temperatūros palaikymu

0,66·ηSPF*

Automatinis, su karšto vandens temperatūros pagal nustatytą režimą reguliavimu

0,8·ηSPF*

Automatinis, įvertinant vartotojo elgseną

0,84·ηSPF*“

 

1.31.  pakeičiu 2 priedo XX skyrių ir jį išdėstau taip:

 

XX SKYRIUS

NEATSINAUJINANČIOS PIRMINĖS ENERGIJOS SĄNAUDŲ PASTATE, SUSIJUSIŲ SU ENERGIJOS GAMYBA SAULĖS KOLEKTORIUOSE IR VĖJO ELEKTRINĖSE, SKAIČIAVIMAS

 

51. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

51.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų karšto vandens ruošimo sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos buitiniam karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.hw.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.182)

 

 

čia:    Qhw.hwSK,m – karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.183) formulę;

QE.hw.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos karšto vandens ruošimo sistemoje su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.));

fPRn.hwSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės.

51.2. kiekvieną mėnesį „m“ karšto vandens ruošimo sistemose su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms karštam vandeniui ruošti Qhw.hwSK,m (kWh/(m²·mėn.)) skaičiuoti naudojama 2.183 formulė ir jos taikymo sąlygos [3.25]:

 

;

(2.183)

 

 

čia:    Qhw.hwSK.out,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengti vandenį šildantys Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.186) formulę;

Qhw.hwSK.dis,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos šilumos nuostoliai vamzdynuose nuo Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn.)). Jei vamzdynai apšiltinti Qhw.hwSK.dis,m,x=0,02·Qhw.hwSK.out,m,x, jei neapšiltinti – Qhw.hwSK.dis,m,x= 0,05·Qhw.hwSK.out,m,x [3.25];

Qhw.hwSK.SW,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.189) formulę;

(2.183) formulės taikymo sąlygos:  

-     jei Qhw.hwSK,m<0, tai Qhw.hwSK,m=0;

-     jei

,

(2.184)

tai

,

(2.185)

 

 

o kitu atveju Qhw.hwSK,matitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.183) formulę;

čia:    Qhw,m– apskaičiuojama pagal XV skyriuje nurodytą tvarką.

(2.185) formulėje karšto vandens ruošimo sistemos įrenginio efektyvumas ηhw.eq priimamas lygus1, nes vandenį šildantys Saulės kolektoriai į karšto vandens ruošimo sistemą energiją tiekia tiesiogiai ir jų energijos gamybos efektyvumas įvertintas kolektorių detaliuose skaičiavimuose.

51.3. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje įrengtų vandenį šildančių Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis Qhw.hwSK.out,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:

(2.186)

 

 

čia:    Xm,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.187) formulę (vnt. dalys);

Ym,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.188) formulę (vnt. dalys);

1,029; 0,065; 0,245; 0,0018; 0,0215 – Saulės kolektorių koreliacijos faktoriai [3.25];

51.4. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.187)

 

 

čia:    AhwSK,x– atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančių vandenį šildančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];

AhwSK,x,y– atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];

75 – projektinis karšto vandens talpos tūris, vienam m² Saulės kolektoriaus ploto (l) [3.25];

VhwSW,x– suminis karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ karšto vandens ruošimo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai(l);

a1,x,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės;

ηloop Saulės kolektoriaus kontūro efektyvumo faktorius [3.25]. Imama ηloop =0,9.

 

Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių šilumos nuostolių koeficientų a1 (W/(m²·K))vertės

2.38 lentelė

Eil. Nr.

Saulės kolektoriaus apibūdinimas

Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas a1,

W/(m²·K)

1.

Vamzdinis vakuuminis kolektorius

1,8

2.

Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius

3,5

3.

Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius

15

 

51.5. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.188)

 

 

čia:    IAMx,y – atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25].

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ vandenį šildančio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

 

Atitinkamos rūšies Saulės kolektorių Saulės kritimo kampo pataisos koeficiento IAM (vnt. dalys) vertės

2.39 lentelė

Eil. Nr.

Saulės kolektoriaus apibūdinimas

Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas, vnt. dalys

1.

Vamzdinis vakuuminis kolektorius su plokščiu šilumos sugėrikliu

0,97

2.

Vamzdinis vakuuminis kolektorius su žiediniu šilumos sugėrikliu

1

3.

Stiklu dengtas plokščiasis kolektorius

0,94

4.

Stiklu nedengtas plokščiasis kolektorius

1

 

51.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose Qhw.hwSK.SW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

 

;

 

(2.189)

 

 

čia:    θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y =13 °C [3.23];

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θi,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus.

51.7. mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais QE.hw.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.25]:

;

 

(2.190)

 

 

čia:    tcp.hw.hwSK,m,x – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.191) formulę [3.25]:

;

 

(2.191)

 

 

čia:    tcp.hw.hwSK.an – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus karšto vandens ruošimo sistemose su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik karštam vandeniui ruošti (h). Imama tcp.hw.hwSK.an =2000 h [3.25].

52. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

52.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.H.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.192)

 

 

čia:    QH.hwSK,m – pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.193) formulę;

QE.H.hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.));

fPRn.hwSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami karšto vandens ruošimo Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

52.2. kiekvieną mėnesį „m“ pastato šildymo sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudoms pastatui šildyti QH.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) skaičiuoti naudojama žemiau pateikta formulė ir jos taikymo sąlygos [3.25]:

;

(2.193)

 

 

čia:    QH.hwSK.out,m,x- kiekvieno mėnesio „m“ šiluminės energijos kiekis, kurį pagamina atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengti Saulės kolektoriai (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.196) formulę;

QH.hwSK.SW,m,x–kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo tikslams naudojamose karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.199) formulę;

(2.193) formulės taikymo sąlygos:

- jei QH.hwSK,m<0 arba QH,m=0, tai QH.hwSK,m=0,

- jei

QH.hwSK,m≥QH,m / η1,

(2.194)

tai

QH.hwSK,m=QH,m  / η1,

(2.195)

 

o kitu atveju QH.hwSK,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautam pagal (2.193) formulę.

čia:    QH,m –apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę);

η1 – imamas iš 2.44 lentelės;

52.3. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis QH.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:

 

;

(2.196)

 

 

čia:    QH,m – šilumos poreikis pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojamas Apskaičiuojami pagal (2.169) formulę;

Xm,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.197) formulę (vnt. dalys);

Ym,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.198) formulę (vnt. dalys);

52.4. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.197)

 

 

čia:    AhwSK,x – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];

AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];

100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.25];

VHSW,x – suminis pastato šildymo reikmėms naudojamų karšto vandens talpų tūris, prie kurių prijungti visi atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos vandenį šildantys Saulės kolektoriai(l);

a1,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

52.5. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

(2.198)

 

 

čia:    IAMx,y –atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25].

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

52.6. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai QH.hwSK.SW,m,x (kWh/(m²·mėn.)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talposeapskaičiuojami taip:

 

;

 

 

(2.199)

 

 

čia:    η1 – imamas iš 2.44 lentelės;

θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens akumuliacinė talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y = 13 °C [3.23];

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, esant vandens temperatūra temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);

52.7. mėnesinės elektros energijos sąnaudos QE.H.hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais apskaičiuojamos taip [3.25]:

 

;

 

(2.200)

 

 

čia:    tcp.H.hwSK,m,x– cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su Saulės kolektoriais (h). Apskaičiuojamas pagal (2.201) formulę;

 

;

 

(2.201)

 

 

čia:    tcp.H.hwSK.an – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus pastato šildymo sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami tik pastatui šildyti (h). Imama tcp.H.hwSK.an = 2000 h [3.25].

53. Energijos iš vandenį šildančių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

53.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų Saulės kolektorių sistemų su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(hw+H).hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.202)

 

 

čia:    Q(hw+H).hwSK,m– Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos sąnaudos atitinkamą mėnesį „m“ karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.205) formulę;

QE.(hw+H).hwSK,m – mėnesinės elektros energijos sąnaudos sistemose su Saulės kolektoriais, kurios naudojamos karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamos pagal (2.220) formulę;

fPRn.hwSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami vandenį šildantys Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

fPRn.E – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijos šaltinis – elektra (įvairių elektros gamybos būdų vidurkis) (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

53.2. karštą vandenį ruošiančių Saulės kolektorių sistemų, naudojamų pastatui šildyti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti, per atitinkamą mėnesį „m“ pagamintos šiluminės energijos dalys, tenkančios karštam vandeniui ruošti fhw.hwSK,m (vnt. dalis) ir pastatui šildyti fH.hwSK,m (vnt. dalis) apskaičiuojamos taip:

;

(2.203)

;

(2.204)

 

 

čia:    η1 – imamas iš 2.44 lentelės;

53.3. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti Q(hw+H).hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.25]:

;

(2.205)

 

53.4. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIhw.hwSK,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

,

(2.206)

 

 

čia:    QIhw.hwSK.out,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.212) formulę;

QIhw.hwSK.dis,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ sistemos su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai vamzdynuose tarp Saulės kolektoriaus ir karšto vandens talpos (kWh/(m²·mėn.)). Jei vamzdynai apšiltinti QIhw.hwSK.dis,m,x = 0,02·QIhw.hwSK.out,m,x, jei neapšiltinti, – QIhw.hwSK.dis,m,x= 0,05·QIhw.hwSK.out,m,x [3.25];

QIhw.hwSK.SW,m,x– kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.215) formulę;

(2.206) formulės taikymo sąlygos:

-jei QIhw.hwSK,m<0, tada QIhw.hwSK,m=0

(2.207)

-     jei ,

tai

,

(2.208)

 

o kitu atveju Qhw.hwSK,m atitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.206) formulę;

čia:    Qhw.hwSK,m,x – atitinkamos „x“ vandenį šildančių Saulės kolektorių sistemos pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.183) formulę;

53.5. kiekvieną mėnesį „m“ sistemų su Saulės kolektoriais pagamintos šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QIH.hwSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.209)

 

 

čia:    QIH.hwSK.out,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.216) formulę;

QIH.hwSK.SW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai buitinio karšto vandens talpose, esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.219) formulę;

(2.209) formulės taikymo sąlygos:

- jei QIH.hwSK,m< 0 arba QH,m=0, tai QIH.hwSK,m= 0,

- jei

(2.210)

tai

,

(2.211)

 

kitu atveju QIH.hwSK,matitinka skaičiavimo rezultatui, gautam pagal (2.209) formulę; (QH,m apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę);

53.6. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos su Saulės kolektoriais pagamintas šiluminės energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIhw.hwSK.out,m,x(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:

;

(2.212)

 

 

čia:    Xm,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.213) formulę (vnt. dalys);

Ym,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais esančio „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.214) formulę (vnt. dalys);

53.7. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.213)

 

 

čia:    AhwSK,x – atitinkamoje „x“ sistemoje esančiųSaulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];

AhwSK,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];

fhw.hwSK,m,x – atitinkamą mėnesį „m“ Saulės kolektorių pagamintos šiluminės energijos dalis, tenkanti karštam vandeniui ruošti (vnt. dalys). Apskaičiuojama pagal (2.203) formulę;

a1,x,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

VIhwSW,x – prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris, kuriose ruošiamas karštas vanduo (l). Nustatomas taip:

- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris VISW,x (l),tai VIhwSW,x = 0,5·VISW,x (l);

- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose naudojamas talpų karštam vandeniui ruošti suminis tūris (l);

53.8. atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.214)

 

 

čia:    IAMx,y – atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25];

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

53.9. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose QIhw.hwSK.SW,m,x(kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

 

;

 

(2.215)

 

 

čia:    KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, temperatūra esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūra θi,x,y(kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);

θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y =13 °C [3.23];

θIhw.hwSK.SWm,x,y– atitinkamos „y“ karšto buitinio vandens talpos vidaus temperatūra atitinkamą „m“ mėnesį (°C). Nustatoma taip:

- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, laikoma priimama, kad 1–4 ir 10–12 metų mėnesiais θhwSW,m,x,y = 70 °C, o 5–9 metų mėnesį mėnesiais θhwSW,m,x,y = 50 °C;

- jei karštam vandeniui ruošti naudojamos atskiros talpos, bet kurį metų mėnesį θhwSW,m,x,y = 50 (°C).

53.10. kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ šildymo sistemoje įrengtų Saulės kolektorių pagamintas šiluminės energijos kiekis pastatui šildyti QIH.hwSK.out,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip [3.25]:

 

;

(2.216)

 

 

čia:    QH,m – šilumos poreikis pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m2·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.169) formulę;

η1 – imamas iš 2.44 lentelės;

Xm,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.217) formulę (vnt. dalys);

Ym,x,y – atitinkamoje„x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius. Apskaičiuojamas pagal (2.218) formulę (vnt. dalys);

53.11. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis X faktorius Xm,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.217)

 

 

čia:    AhwSK,x– atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančių Saulės kolektorių suminis vidinis plotas (m²) [3.34];

AhwSK,x,y– atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus vidinis plotas (m²) [3.34];

100 – projektinė temperatūra cirkuliaciniame kontūre tarp Saulės kolektoriaus ir akumuliacinės talpos (°C) [3.25];

a1,x,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus šilumos nuostolių koeficientas (W/(m²·K)). Imamas iš 2.38 lentelės.

VIhwSW,x– prie atitinkamos „x“ Saulės kolektorių sistemos prijungtų vandens talpų pastatui šildyti suminis tūris (l). Nustatomas taip:

- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, kurių suminis tūris VISW,x (l), tai VIHSW,x=0,5·VISW,x (l);

- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos atskiros talpos, skaičiavimuose turi būti naudojamas talpų pastatui šildyti suminis tūris (l);

53.12. atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus mėnesinis Y faktorius Ym,x,y (vnt. dalys) apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.218)

 

 

čia:    IAMx,y – atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus Saulės kritimo kampo pataisos koeficientas. Imamas iš 2.39 lentelės [3.25].

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje esančio atitinkamo „y“ Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelės duomenis;

53.13. kiekvieno mėnesio „m“ atitinkamos „x“ pastato šildymo sistemos su Saulės kolektoriais šilumos nuostoliai QIH.hwSK.SW,m,x(kWh/(m²·mėn.)) pastato šildymo reikmėms naudojamose akumuliacinėse vandens talposeapskaičiuojami taip:

 

;

 

(2.219)

 

 

čia:    η1 – imamas iš 2.44 lentelės;

θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y = 13 °C [3.23];

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje kai vandens temperatūra 50 °C ir aplinkos temperatūra 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C);

53.14. mėnesinės elektros energijos sąnaudos atitinkamoje „x“ sistemoje su Saulės kolektoriais QE.(hw+H).hwSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.25]:

;

 

(2.220)

 

 

čia:    tcp.(hw+H).hwSK,m,x – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per atitinkamą mėnesį „m“ atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su vandenį šildančiais Saulės kolektoriais, kai kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Apskaičiuojamas pagal (2.221) formulę;

;

 

(2.221)

čia:    tcp.(hw+H).hwSK.an – cirkuliacinių siurblių darbo laikas per metus sistemose su Saulės kolektoriais, kai šie kolektoriai naudojami karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (h). Imama tcp.(hw+H).hwSK.an =2000 h [3.25].

54. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienete QPRn.E.fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama tik elektros prietaisams, apskaičiuojamos taip [3.26]:

;

(2.222)

 

čia:    (2.222) formulės taikymo sąlygos:

-    kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t. y. jei

 

(2.223)

tai

(2.224)

 

kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.222) formulę. Jei kurį nors mėnesį yra poreikis pastatui vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m= 0;

-     kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

,

(2.225)

 

tai QE.fvSK,m  apskaičiuojama pagal (2.224) formulę, bet jei

(2.226)

ir pagal (2.226) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ,

(2.227)

 

jei pagal (2.226) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

o kitais mėnesiais ;

(2.228)

 

 

čia:    QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QC.E,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.131), (2.190), (2.200), (2.220) ir (2.566) formules. Jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, o pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m =0;

fPRn.fvSK – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojami fotovoltiniai Saulės kolektoriai (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

QE.fvSK,m – Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintas elektros energijos kiekis (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas taip:

 

;

(2.229)

;

(2.229-1)

 

 

čia: QGEN.fvSK – visų Saulės kolektorių sistemų, kuriose įrengta dvipusės energijos apskaita, per metus pagamintas elektros energijos kiekis (kWh/(m²·mėn));

Isol,m,x,y – mėnesinis Saulės bendrosios spinduliuotės srauto tankis į atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus paviršių (W/m²). Apskaičiuojamas pagal atitinkamo „y“ kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kolektoriaus pasvirimo kampą pagal 2.33–2.35 lentelėse pateiktus duomenis.

KfvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus pikinė galia (kW/m²). Imama iš kolektoriaus gamintojo techninės dokumentacijos, o nesant duomenų, imama iš  2.40 lentelės;

ffvSK,x,y – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus efektyvumo faktorius (vnt. dalys). Imama iš  2.41 lentelės;

AfvSK,x – atitinkamos „x“ kolektorių sistemos atitinkamo „y“ fotovoltinio Saulės kolektoriaus plotas neįskaitant rėmo užimamo ploto (m²);

IfvSK.ref  bazinė bendrosios Saulės spinduliuotės srauto tankio vertė lygi 1 kW/m²;

 

Įvairių fotovoltinių Saulės kolektorių pikinės galios KfvSK (kW/m²) vertės [3.26]

2.40 lentelė

Eil. Nr.

Fotovoltinio kolektoriaus tipas

KfvSK,

kW/m²

1.

Monokristalinio silicio kolektorius

0,15

2.

Polikristalinio silicio kolektorius

0,13

3.

Plonasluoksnis (plėvelės tipo) amorfinio silicio kolektorius

0,06

4.

Plonasluoksnis (plėvelės tipo) vario–indžio–galio diselenidų kolektorius

0,105

5.

Plonasluoksnis (plėvelės tipo) kadmio telūrido kolektorius

0,095

6.

Kiti plonasluoksniai (plėvelės tipo) kolektoriai

0,035

 

Fotovoltinių Saulės kolektorių efektyvumo faktorių ffvSK (vnt. dalys) vertės [3.26]

2.41 lentelė

Eil. Nr.

Fotovoltinio kolektoriaus tipas

ffvSK,

vnt. dalys

1.

Nevėdinamas

0,70

2.

Vidutiniškai vėdinamas

0,75

3.

Intensyviai vėdinamas

0,80

 

55. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

55.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienete QPRn.hw.fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.26]:

 

;

(2.230)

 

čia:     (2.230) formulės taikymo sąlygos:

-            kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t. y. jei

,

(2.231)

tai

,

(2.232)

 

kitais atvejais Qhw.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.230) formulę;

-            kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

, tai,

(2.233)

jei

(2.234)

 

ir pagal (2.234) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ;

(2.235)

jei pagal (2.234) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

, o kitais mėnesiais ;

(2.236)

 

 

čia:    Qhw.E,m – atitinkamo „m“ mėnesio pastato karšto vandens ruošimo sistemos pagrindinių šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.589)–(2.591) formules;

Qhw.fvSK,m– fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas taip:

 

 

(2.237)

 

 

 

čia:    jei Qhw.fvSK,m<0, tai Qhw.fvSK,m=0;

Qhw.fvSK.out,m,x – kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas elektros energijos kiekis (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.238) formulę;

QhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.239) formulę;

;

(2.238)

 

 

čia: paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

55.2. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose QhwSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

 

;

 

(2.239)

 

čia:    θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto buitinio vandens talpa, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y = 13 °C [3.23];

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ karšto buitinio vandens talpoje, kai esant vandens temperatūrai 50 °C ir aplinkos temperatūrai θi,x,y (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y vertė (°C).

56. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama tik pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

56.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienete QPRn.H.fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip [3.26]:

 

;

(2.240)

 

čia:     (2.240) formulės taikymo sąlygos:

-    kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei

,

(2.241)

tai

,

(2.242)

kitais atvejais QH.fvSK,m atitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.240) formulę;

-    kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

, tai,

(2.243)

jei

,

(2.244)

ir pagal (2.244) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ;

(2.245)

jei pagal (2.244) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

, o kitais mėnesiais ;

(2.246)

 

čia:    QH.E,m – pagrindinių pastato šildymo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų orui pašildyti vėdinimo sistemos įrenginiuose atitinkamo „m“ mėnesio suminės elektros energijos sąnaudos, kai nenaudojama elektros energija iš Saulės kolektorių, vėjo ir hidroelektrinių. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules.

QH.fvSK,m – atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.247)

 

čia:    jei QH.fvSK,m< 0 arba QH,m= 0, tai QH.fvSK,m= 0;

QH.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos pagamintas elektros energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.248) formulę;

QHSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.249) formulę;

 

;

(2.248)

paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

56.2. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose QHSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ šildymo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

 

;

(2.249)

paaiškinimus žiūrėti prie (2.239) formulės.

57. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti, apskaičiuojamos taip:

57.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams ir karštam vandeniui ruošti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+hw).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.250)

čia:    QIE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.253) formulę;

QIhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.260) formulę;

57.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IE.fvSK,m (vnt. dalis) ir karšto vandens ruošimo sistemų energijos suvartojimui f.Ihw.fvSK,m (vnt. dalis), apskaičiuojamos taip:

 

(2.251)

(2.252)

 

 

čia:    – jei kurį mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;

57.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos elektros prietaisams QIE.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.253) formulę ir formulės taikymo sąlygas:

(2.253)

čia:     formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

(2.253) formulės taikymo sąlygos:

- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei

(2.254)

tai

(2.255)

kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.253) formulę. Jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m= 0.

- kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

 

 

(2.256)

 

 

tai QIE.fvSK,m  apskaičiuojama pagal (2.255) formulę, bet jei

(2.257)

ir pagal (2.257) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais

(2.258)

jei pagal (2.257) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

 

kitais mėnesiais ;

(2.259)

 

čia:    QE.eq,m, QE.lg,m,x, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m,x, QE.H.hwSK,m,x, QE.(hw+H).hwSK,m,x, QE.fvSK,m,x – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.242), (2.190), (2.200), (2.220) ir (2.229) formules;

57.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.260)

 

čia:    QIhw.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas elektros energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.267) formulę;

QIhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.268) formulę;

(2.260) formulės taikymo sąlygos:

-     jei QIhw.fvSK,m<0, tai QIhw.fvSK,m=0,

-            kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį karštam vandeniui ruošti, t. y. jei

 

,

(2.261)

tai

,

(2.262)

 

kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.260) formulę;

-            kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

,

(2.263)

tai QIhw.fvSK,m  apskaičiuojama pagal (2.262) formulę, bet jei

,

(2.264)

ir pagal (2.264) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ,

(2.265)

jei pagal (2.264) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

kitais mėnesiais

(2.266)

čia:    Qhw.E,m – atitinkamo „m“ mėnesio pastato karšto vandens ruošimo sistemos pagrindinių šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojama pagal (2.589)–(2.591) formules;

Qhw.fvSK,m – mėnesinės Saulės kolektorių sistemų elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.237) formulę; 

57.5. atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintas elektros energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.267) formulę:

(2.267)

 

 

čia:     formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

57.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose QIhwSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

;

(2.268)

čia:     formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.239) formulės.

58. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

58.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+H).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

;

(2.269)

 

 

čia:    QIIE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.272) formulę;

QIIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.279) formulę;

58.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IIE.fvSK,m (vnt. dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IIH.fvSK,m (vnt. dalis) apskaičiuojamos taip:

 

(2.270)

 

(2.271)

 

 

čia:    jei kurį mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m= 0;

58.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos elektros prietaisams QIIE.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.272) formulę ir formulės taikymo sąlygas:

(2.272)

 

čia:    f.IIE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.270) formulę (vnt. dalys);

kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

(2.272) formulės taikymo sąlygos:

- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas pastate, t. y. jei

(2.273)

-     tai

(2.274)

kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautam pagal (2.272) formulę;

-    kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

(2.275)

 

tai QIIE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.274) formulę, bet jei

(2.276)

ir pagal (2.276) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ;

(2.277)

jei pagal (2.276) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

 

,

kitais mėnesiais ;

 

 

 

 

 

(2.278)

 

 

čia:    QE.eq,m, QE.lg,m,x, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QE.fvSK,m, QIE.fvSK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)) pastate. Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.131), (2.190), (2.200), (2.220), (2.229) ir (2.253) formules;

– jei kurį mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;

58.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos pastatui šildyti QIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.279)

 

 

čia:    QIIH.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas elektros energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.286) formulę;

QIIHSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.287) formulę;

(2.279) formulės taikymo sąlygos:

-     jei QIIH.fvSK,m< 0 arba QH,m= 0, tai QIIH.fvSK,m= 0,

-    kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei

,

(2.280)

tai

,

(2.281)

kitais atvejais QIIH.hwSK,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.279) formulę;

-      kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

,

(2.282)

tai QIIH.fvSK,m  apskaičiuojama pagal (2.281) formulę, bet jei

,

(2.283)

ir pagal (2.283) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ;

(2.284)

jei pagal (2.283) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

kitais mėnesiais ;

(2.285)

 

 

čia:    QH.E,m – pagrindinių pastato šildymo sistemos šilumos šaltinių elektros energijos sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų orui pašildyti vėdinimo sistemos įrenginiuose atitinkamo „m“ mėnesio suminės elektros energijos sąnaudos, kai nenaudojama elektros energija iš Saulės kolektorių, vėjo ir hidroelektrinių. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules;

QH.fvSK,m – fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos sąnaudos pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.247) formulę.

58.5. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos elektros energijos kiekis pastatui šildyti QIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.286) formulę:

(2.286)

 

 

čia:     f.IIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.271) formulę (vnt. dalys);

kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

 

58.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose QIIHSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ pastato šildymo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

 

;

(2.287)

 

 

čia:    θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y =13 °C [3.23];

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, kai vandens temperatūra 50 °C ir aplinkos temperatūra 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C).

59. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

59.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(hw+H).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

 

;

(2.288)

 

 

čia:    QIIIhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.291) formulę;

QIIIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.300) formulę;

59.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos energijos suvartojimui karštam buitiniam vandeniui ruošti f.IIIhw.fvSK,m (vnt. dalis) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IIIH.fvSK,m (vnt. dalis), apskaičiuojamos taip:

(2.289)

(2.290)

 

59.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIIIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip:

;

(2.291)

 

 

čia:    QIIIhw.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.267) formulę;

QIIIhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.268) formulę;

(2.291) formulės taikymo sąlygos:

-     jei QIIIhw.fvSK,m<0, tai QIIIhw.fvSK,m=0,

-    kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei

,

(2.292)

tai

,

(2.293)

kitais atvejais QIIIhw.fvSK,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.291) formulę;

-    kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei:

,

(2.294)

tai QIIIhw.fvSK,m  apskaičiuojama pagal (2.293) formulę; jei

(2.295)

ir pagal (2.295) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ,

(2.296)

jei pagal (2.295) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

kitai mėnesiais ;

(2.297)

 

 

čia:    Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m – Saulės kolektorių sistemų pagamintos elektros energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamos pagal (2.237) ir (2.260) formules;

59.4. aitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIIIhw.fvSK,m,x (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.298) formulę:

(2.298)

 

 

čia:     f.IIIhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.289) formulę (vnt. dalys);

kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

59.5. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto buitinio vandens talpose QIIIhwSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

 

;

 

 

 

 

(2.299)

 

 

čia:    θIIIhwSWm,x,y – atitinkamos „y“ karšto buitinio vandens talpos vidaus temperatūra atitinkamą „m“ mėnesį (°C). Nustatoma taip:

- jei karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti naudojamos tos pačios talpos, laikoma, kad 1–4 ir 10–12 metų mėnesiais θhwSW,m,x,y = 70 °C; 5–9 metų mėnesiais θhwSW,m,x,y = 50 °C;

-      jei karštam vandeniui ruošti naudojamos atskiros talpos, bet kurį metų mėnesį θhwSW,m,x,y = 50 (°C);

59.6. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti QIIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.300)

 

 

čia:    QIIIH.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.307) formulę;

QIIIHSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.308) formulę;

(2.300) formulės taikymo sąlygos:

-    jei QIIIH.fvSK,m<0 arba QH,m=0, tai QIIIH.fvSK,m=0,

-    kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei

,

(2.301)

tai

(2.302)

kitais atvejais QIIIH.fvSK,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.300) formulę;

-    kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

,

(2.303)

tai QIIIH.fvSK,m  apskaičiuojama pagal (2.302) formulę, bet jei

(2.304)

ir pagal (2.304) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, o kitais mėnesiais ,

(2.305)

o jei pagal (2.304) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

o kitais mėnesiais ;

(2.306)

čia:     QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m – apskaičiuojami pagal (2.247) ir (2.279) formules;

59.7. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis pastatui šildyti QIIIH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.307) formulę:

(2.307)

 

 

čia:     f.IIIH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.290) formulę (vnt. dalys);

kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

59.8. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose QIIIHSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

(2.308)

 

 

čia:    θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y = 13 °C [3.23];

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, kai vandens temperatūra 50 °C ir aplinkos temperatūra 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojami pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C).

60. Energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastate, kai ši energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti, apskaičiuojamos taip:

60.1. kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos elektros prietaisams, karštam buitiniam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti pastato šildomo ploto vienetui QPRn.(E+hw+H).fvSK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.309)

 

 

čia:    Ap.(E+hw+H).fvSK – pastato šildomas plotas, kuriame atitinkamos „x“ fotovoltinių Saulės kolektorių sistemos pagaminta energija naudojama elektros prietaisams, karštam vandeniui ruošti ir pastatui šildyti (m²);

QIVE.fvSK,m– apskaičiuojamas pagal (2.313) formulę;

QIVhw.fvSK,m– apskaičiuojamas pagal (2.320) formulę;

QIVH.fvSK,m– apskaičiuojamas pagal (2.329) formulę;

60.2. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos dalys per atitinkamą mėnesį „m“, kurios priskiriamos elektros prietaisų energijos suvartojimui f.IVE.fvSK,m (vnt. dalys), energijos suvartojimui karštam vandeniui ruošti f.IVhw.fvSK,m (vnt. dalys) ir energijos suvartojimui pastatui šildyti f.IVH.fvSK,m (vnt. dalys) apskaičiuojamos taip:

(2.310)

 

(2.311)

 

(2.312)

 

 

čia:    – jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;

60.3. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos elektros prietaisams QIVE.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.313) formulę ir formulės taikymo sąlygas:

(2.313)

 

 

čia:     f.IVE.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.310) formulę (vnt. dalys);

kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

(2.313) formulės taikymo sąlygos:

- kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau elektros energijos už elektros prietaisų energijos sąnaudas šiame plote, t. y. jei

(2.314)

tai

(2.315)

 

kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka gautą pagal (2.313) formulę;

-   kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

,

(2.316)

 

tai QIVE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.313) formulę, bet jei

(2.317)

ir pagal (2.317) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ,

(2.318)

o jei pagal (2.317) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

kitais mėnesiais ;

(2.319)

 

 

čia:    QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QC.E,m, QE.fvSK,m,QIE.fvSK,m, QIIE.fvSK,m – elektros energijos sąnaudos pastate atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.190), (2.200), (2.220), (2.566), (2.229), (2.253) ir (2.272) formules. Jei kurį nors mėnesį reikia pastatą vėsinti, tačiau pastate neįrengta oro vėsinimo sistema, imama QC.E,m=0;

60.4. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti QIVhw.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.320)

 

 

čia:    QIVhw.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis karštam buitiniam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.327) formulę;

QIVhwSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.328) formulę;

(2.320) formulės taikymo sąlygos:

-     jei QIVhw.fvSK,m<0, tai QIVhw.fvSK,m=0,

-            kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį karštam vandeniui ruošti pastate, t. y. jei

,

(2.321)

tai

,

(2.322)

kitais atvejais QIVhw.fvSK,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.320) formulę;

 

-                kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

 

(2.323)

tai QIVE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.320) formulę, bet jei

(2.324)

ir pagal (2.324) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ,

(2.325)

o jei pagal (2.324) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

kitais mėnesiais ;

(2.326)

 

 

čia:    Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m, QIIIhw.fvSK,m – Saulės kolektorių sistemų pagamintos energijos mėnesinės sąnaudos karštam vandeniui ruošti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamos pagal  (2.237), (2.260) ir (2.291) formules;

60.5. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis karštam vandeniui ruošti QIVhw.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.327) formulę:

(2.327)

čia:     f.IVhw.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.311) formulę (vnt. dalys);

kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

60.6. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai karšto vandens talpose QIIIhwSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

(2.328)

 

čia:     formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.239) formulės;

60.7. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos sąnaudos pastatui šildyti QIVH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.329)

 

čia:    QIVH.fvSK,m,x– kiekvieną mėnesį „m“ atitinkamos „x“ sistemos fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintas energijos kiekis pastatui šildyti (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas pagal (2.336) formulę;

QIVHSW,m,x – kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose atitinkamoje „x“ sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.337) formulę;

(2.329) formulės taikymo sąlygos:

-     jei QIVH.fvSK,m<0 arba QH,m=0, tai QIVH.fvSK,m=0,

-    kai pastate nenaudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai fotovoltinės Saulės kolektorių sistemos pagamina daugiau energijos už energijos poreikį pastatui šildyti, t. y. jei

,

(2.330)

tai

,

(2.331)

kitais atvejais QIVH.fvSK,matitinka skaičiavimo rezultatą, gautą pagal (2.329) formulę;

-   kai pastate naudojama iš fotovoltinių Saulės kolektorių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

(2.332)

,

tai QIVE.fvSK,m apskaičiuojama pagal (2.329) formulę, bet jei

(2.333)

ir pagal (2.333) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ;

(2.334)

jei pagal (2.333) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

,

kitais mėnesiais ;

(2.335)

čia:    QH.E,m, – elektros energijos poreikis pastatui šildyti. Apskaičiuojama pagal (2.587) arba (2.588) formules;

QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m, QIIIH.fvSK,m – energijos sąnaudos pastatui šildyti atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojama pagal (2.247), (2.279) ir (2.300) formules;

60.8. fotovoltinių Saulės kolektorių sistemų atitinkamą „m“ mėnesį pagamintos energijos kiekis pastatui šildyti QIVH.fvSK,m (kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos pagal (2.336) formulę:

(2.336)

čia:     f.IVH.fvSK,m – apskaičiuojamas pagal (2.312) formulę (vnt. dalys);

kitus formulės paaiškinimus žiūrėti prie (2.229) formulės;

60.9. kiekvieno mėnesio „m“ šilumos nuostoliai pastato šildymo reikmėms naudojamose karšto vandens talpose QIVHSW,m,x (kWh/(m²·mėn.)), esančiose atitinkamoje „x“ karšto vandens ruošimo sistemoje su fotovoltiniais Saulės kolektoriais, apskaičiuojami taip:

(2.337)

čia:    θi,x,y – patalpų, kuriose įrengta atitinkama „y“ karšto vandens talpa pastatui šildyti, temperatūra (°C). Jei talpa įrengta šildomose patalpose, θi,x,y = θiH, jei nešildomose patalpose, – θi,x,y =13 °C [3.23];

KSW50,x,y – šilumos nuostoliai per parą atitinkamoje „y“ pastato šildymo reikmėms naudojamoje karšto vandens talpoje, kai vandens temperatūra 50 °C ir aplinkos temperatūra 20 °C (kWh/para). Apskaičiuojama pagal 42.2 ir 42.3 papunkčių reikalavimus;

70 – vidutinė temperatūra akumuliacinėse talpose šildymo sezono metu (°C);

30 – temperatūrų skirtumas, kuriam esant nustatyta KSW50,x,y (°C).

61. Energijos, pagamintos vandenį šildančiuose ir fotovoltiniuose Saulės kolektoriuose, suminės sąnaudos pastate apskaičiuojamos taip:

61.1. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių pagamintos energijos (šiluminės ir elektros) suminės sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti Qhw.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.338)

čia:     Qhw.hwSK,m, QIhw.hwSK,m, Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m, QIIIhw.fvSK,m, QIVhw.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.183), (2.206), (2.237), (2.260), (2.291) ir (2.320) formules;

61.2. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos karštam buitiniam vandeniui ruošti QPRn.hw.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.339)

čia:     QPRn.hw.hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.182) formulę;

fhw..hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.203) formulę;

QPRn.(hw+H).hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.202) formulę;

fPRn.fvSK – fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

61.3. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių pagamintos energijos (šiluminės ir elektros) suminės sąnaudos pastatui šildyti QH.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

;

(2.340)

čia:     QH.hwSK,m, QIH.hwSK,m, QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m, QIIIH.fvSK,m, QIVH.fvSK,m, – apskaičiuojami pagal (2.193), (2.209), (2.247), (2.279), (2.300) ir (2.329) formules;

61.4. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastatui šildyti QPRn.H.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

(2.341)

čia:    QPRn.H.hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.192) formulę;

fH.hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.204) formulę;

QPRn.(hw+H).hwSK,m– apskaičiuojama pagal (2.202) formulę;

fPRn.fvSK – fotovoltinių Saulės kolektorių neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (vnt.). Imamas iš 2.18 lentelės;

61.5. kiekvieną mėnesį „m“ fotovoltinių Saulės kolektorių pateiktas į pastato elektros sistemą suminis elektros energijos kiekis QE.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamas taip:

(2.342)

čia:    QE.fvSK,m, QIE.fvSK,m, QIIE.fvSK,m, QIVE.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.229), (2.253), (2.272) ir (2.313) formules;

Qhw.fvSK,m, QIhw.fvSK,m, QIIIhw.fvSK,m, QIVhw.fvSK,m –  apskaičiuojama pagal (2.237), (2.260), (2.291) ir (2.320) formules;

QH.fvSK,m, QIIH.fvSK,m, QIIIH.fvSK,m, QIVH.fvSK,m – apskaičiuojama pagal (2.247), (2.279), (2.300) ir (2.329) formules;

61.6. kiekvieną mėnesį „m“ visų tipų Saulės kolektorių į pastato elektros sistemą pateiktos elektros energijos neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos QPRn.E.sum.SK,m(kWh/(m²·mėn.)) apskaičiuojamos taip:

(2.343)

 

62. Kiekvieną mėnesį „m“ energijos iš vėjo ir hidroelektrinių neatsinaujinančios pirminės energijos sąnaudos pastato šildomo ploto vienetui QPRn.E.WE+HE,m(kWh/(m²·mėn.)), kai ši energija naudojama tik elektros prietaisams, apskaičiuojamos taip:

;

(2.344)

čia:    fPRn.WE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos vėjo elektrinės. Imamas iš 2.18 lentelės;

fPRn.HE – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius, kai energijai gaminti naudojamos hidroelektrinės. Imamas iš 2.18 lentelės;

QE.WE,m,QE.HE,m – atitinkamai vėjo ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos suvartojimas atitinkamą „m“ mėnesį pastate (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.345)

 

;

(2.346)

Vėjo ir hidroelektrinėse per metus pagaminti elektros energijos kiekiai QGEN.WE ir QGEN.HE (kWh/m²·per metus) apskaičiuojami taip:

  ir  ;

(2.3461)

čia:    PHE,m,x,y – atitinkamos „x“ hidroelektrinių sistemos atitinkamos „y“ hidroelektrinės vidutinė metinė elektros gamybos galia (W). Imama iš hidroelektrinės techninės dokumentacijos, nesant duomenų imama PHE,m,x,y = 0;

QE.eq,m, QE.lg,m, QE.e,m, QE.vent,m, QE.hw.hwSK,m, QE.H.hwSK,m, QE.(hw+H).hwSK,m, QE.sum.SK,m – elektros energijos suvartojimai atitinkamą „m“ mėnesį (kWh/(m²·mėn.)). Apskaičiuojami pagal (2.128), (2.129), (2.130), (2.242), (2.190), (2.200), (2.220) ir (2.342) formules.

Em,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės skaičiuojamasis vietovės vėjo energetinis potencialas atitinkamą „m“ mėnesį (W/m²). Apskaičiuojamas pagal empirinę (2.360) formulę;

AHWE,x,y –  atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio darbinis plotas (m²). Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, nesant duomenų, apskaičiuojamas pagal (2.362) formulę;

CHWE,m,x,y  – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio galios koeficientas atitinkamą „m“ mėnesį. Pagal vidutinį pastato vietovės mėnesinį vėjo greitį elektrinės vėjaračio ašies aukštyje virš žemės paviršiaus νwind.HWE,m,x,y, kuris apskaičiuojamas pagal (2.361) formulę, CHWE,m,x,y  vertė nustatoma iš grafiko vėjo elektrinės techninėje dokumentacijoje, nusakančio priklausomybę tarp vidutinio vėjo greičio ir šio koeficiento vertės.  CHWEm,x,y vertė neturi būti didesnė už 0,593. Nesant duomenų, CHWEm,x,y laikomas nekintamu dydžiu visais metų mėnesiais, t. y. CHWEm,x,y = const = 0,48;

η1,HWE,x,y  – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės mechaninis naudingumo koeficientas. Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, nesant duomenų, laikoma η1,HWE,x,y = 0,99;

η2,HWE,x,y  – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės elektrinis naudingumo koeficientas. Imamas iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, nesant duomenų, laikoma η2,HWE,x,y = 0,96;

PVWE,x,y – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių sistemos atitinkamos „y“ vertikalios ašies vėjo elektrinės elektros gamybos galia (W) esant vidutiniam mėnesio vėjo greičiui νwind.VWE,ds (m/s). Imama iš vėjo elektrinės techninės dokumentacijos, nesant duomenų imama PVWE,x,y = 0;

νwind.VWE,m,x,y – apskaičiuojamas pagal (2.361) formulę, kurioje vietoje  hHWE,y skaičiavimams naudojamas aukštis nuo žemės paviršiaus iki vertikalios ašies vėjo elektrinės vėjaračio centro hVWE,y (m);

νwind.VWEds,m,x,y – atitinkamos „x“ vėjo elektrinių sistemos atitinkamos „y“ vertikalios ašies vėjo elektrinės projektinis vėjo greitis, kuriam esant gamintojas deklaruoja elektrinės galią (m/s);

0,3 – faktoriaus vertė, nusakanti vertikalios ašies vėjo elektrinės galios išnaudojimo efektyvumą (vnt.);

0,5 – faktoriaus vertė, nusakanti hidroelektrinės galios išnaudojimo efektyvumą (vnt.).

(2.345) formulės taikymo sąlygos:

-        kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai vėjo elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t. y. jei

(2.347)

tai

(2.348)

kitu atveju rezultatas atitinka gautą pagal (2.345) formulę.

-        kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

(2.349)

 

tai QE.WE,m  apskaičiuojama pagal (2.345) formulę, bet jei

(2.350)

 

ir pagal (2.350) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ,

(2.351)

o jei pagal (2.350) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

 

kitais mėnesiais ;

(2.352)

(2.346) formulės taikymo sąlygos:

-      kai pastate nenaudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita ir kai šios elektrinės pagamina daugiau elektros energijos už elektros energijos poreikį pastate, t. y. jei

(2.353)

tai

(2.354)

kitais atvejais skaičiavimo rezultatas atitinka sumai, apskaičiuotai pagal (2.345) ir (2.346) formules;

-      kai pastate naudojama iš vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagamintos elektros energijos dvipusė apskaita, jei

(2.355)

 

tai (QE.WE,m+QE.HE,m)apskaičiuojama sumuojant skaičiavimų rezultatus pagal (2.345) ir (2.346) formules, bet jei

(2.356)

 

ir pagal (2.356) formulę rezultatas gaunamas pirmąjį skaičiuojamąjį mėnesį (sausio mėnesį), tai

, kitais mėnesiais ,

(2.357)

jei pagal (2.356) formulę rezultatas gaunamas kitą (ne sausio) mėnesį, tai šį mėnesį

kitais mėnesiais ;

(2.358)

QE.HE,m apskaičiuojama taip:

,

(2.359)

 

;

(2.360)

čia:    1,258 – oro tankis esant 10 °C temperatūrai ir 760 mm Hg slėgiui (kg/m³);

νwind.HWE,m,x,y – vidutinis mėnesinis vėjo greitis atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės ašies aukštyje virš žemės paviršiaus (m/s). Apskaičiuojamas taip:

;

(2.361)

čia:    hHWE,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės aukštis virš žemės paviršiaus, t. y. atstumas nuo žemės paviršiaus iki vėjo elektrinės vėjaračio ašies (m);

νwind,m – vidutinis mėnesinis vėjo greitis pastato vietovėje (m/s). Imamas iš 2.42 lentelės.

 

;

(2.362)

čia:    RHWE,x,y – atitinkamos „y“ horizontalios ašies vėjo elektrinės sparnų ilgis, t. y. atstumas nuo vėjo elektrinės ašies iki sparno galo (m).

 

Mėnesiniai vėjo greičiai skirtingose vietovėse skirtingais metų mėnesiais νwind,m (m/s)

2.42 lentelė

Eil. Nr.

Pastato vietovės apibūdinimas

Metų mėnesio numeris

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1.

Akmenės rajonas

3,7

3,4

3,4

3,1

2,9

2,9

2,8

2,6

3,0

3,4

3,6

3,5

2.

Alytaus rajonas

3,6

3,3

3,3

3,2

2,8

2,7

2,7

2,5

2,8

3,2

3,7

3,5

3.

Anykščių rajonas

3,8

3,6

3,5

3,3

3,0

2,9

2,7

2,6

3,0

3,4

3,9

3,7

4.

Biržų rajonas

4,2

4,1

4,0

3,8

3,5

3,3

3,0

2,8

3,2

3,8

4,3

4,1

5.

Ignalinos rajonas

3,7

3,3

3,2

3,0

2,8

2,7

2,5

2,4

2,9

3,2

3,6

3,6

6.

Jonavos rajonas

4,5

4,2

4,2

3,9

3,4

3,2

3,0

3,0

3,6

4,0

4,6

4,5

7.

Joniškio rajonas

3,6

3,5

3,4

3,3

3,1

2,9

2,8

2,6

2,9

3,3

3,7

3,5

8.

Jurbarko rajonas

4,1

4,1

4,1

3,9

3,6

3,3

3,1

2,9

3,3

3,7

4,1

4,0

9.

Kaišiadorių rajonas

4,5

4,2

4,2

3,9

3,4

3,2

3,0

3,0

3,6

4,0

4,6

4,5

10.

Kauno rajonas

4,9

4,3

4,4

3,9

3,4

3,2

3,1

3,1

3,7

4,3

4,6

4,8

11.

Kėdainių rajonas

3,8

3,7

3,6

3,6

3,2

2,9

2,7

2,6

2,9

3,4

3,8

3,6

12.

Kelmės rajonas

4,6

4,3

4,2

3,8

3,5

3,3

3,1

2,9

3,4

4,0

4,5

4,2

13.

Klaipėdos rajonas

5,8

5,1

5,0

4,5

4,1

4,2

4,7

4,6

5,4

5,8

6,5

6,1

14.

Kretingos rajonas

5,8

5,1

5,0

4,5

4,1

4,2

4,7

4,6

5,4

5,8

6,5

6,1

15.

Kupiškio rajonas

3,8

3,6

3,5

3,3

3,0

2,9

2,7

2,6

3,0

3,4

3,9

3,7

16.

Lazdijų rajonas

4,1

3,7

3,7

3,5

3,1

3,0

3,0

2,8

3,2

3,6

4,2

4,1

17.

Marijampolės rajonas

4,6

4,1

4,2

3,7

3,2

3,0

2,9

2,9

3,4

4,0

4,4

4,4

18.

Mažeikių rajonas

4,6

4,3

4,2

3,8

3,5

3,3

3,1

2,9

3,4

4,0

4,5

4,2

19.

Molėtų rajonas

4,3

3,9

3,8

3,4

3,2

3,0

2,8

2,7

3,3

3,8

4,2

4,3

20.

Pakruojo rajonas

4,2

4,0

4,0

3,8

3,4

3,2

3,1

3,0

3,4

3,6

4,3

4,1

21.

Panevėžio rajonas

4,2

4,0

4,0

3,8

3,4

3,2

3,1

3,0

3,4

3,6

4,3

4,1

22.

Pasvalio rajonas

4,2

4,0

4,0

3,8

3,4

3,2

3,1

3,0

3,4

3,6

4,3

4,1

23.

Plungės rajonas

4,6

4,3

4,2

3,8

3,5

3,3

3,1

2,9

3,4

4,0

4,5

4,2

24.

Prienų rajonas

4,6

4,1

4,2

3,7

3,2

3,0

2,9

2,9

3,4

4,0

4,4

4,4

25.

Radviliškio rajonas

4,2

4,0

4,0

3,8

3,4

3,2

3,1

3,0

3,4

3,6

4,3

4,1

26.

Raseinių rajonas

4,1

4,1

4,1

3,9

3,6

3,3

3,1

2,9

3,3

3,7

4,1

4,0

27.

Rokiškio rajonas

3,8

3,6

3,5

3,3

3,0

2,9

2,7

2,6

3,0

3,4

3,9

3,7

28.

Šakių rajonas

4,9

4,3

4,4

3,9

3,4

3,2

3,1

3,1

3,7

4,3

4,6

4,8

29.

Šalčininkų rajonas

3,0

2,9

2,9

2,8

2,5

2,4

2,3

2,1

2,3

2,7

3,2

2,9

30.

Šiaulių rajonas

3,6

3,5

3,4

3,3

3,1

2,9

2,8

2,6

2,9

3,3

3,7

3,5

31.

Šilalės rajonas

4,6

4,3

4,2

3,8

3,5

3,3

3,1

2,9

3,4

4,0

4,5

4,2

32.

Šilutės rajonas

4,5