Kasacinio skundo Nr. DOK-360/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31674-2019-6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Daivos Pranytės – Zalieckienė ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo V. K. (V. K.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus: panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir pritaikius BK 37 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti; taip pat panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš jo nukentėjusiojo P. J. naudai; kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą. Jo nuomone, teismai nepagrįstai netaikė jam BK 37 straipsnio nuostatų esant pagrindui taikyti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius skunde neginčija žemesnės instancijos teismų išvadų dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau tvirtina, kad teismai nepakankami atsižvelgė į specifines bylos aplinkybes – kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, į ilgalaikę tarp jų konfliktinę situaciją, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, kilusių padarinių trumpalaikį pobūdį, žalos dydį bei pobūdį, nepagrįstai padarytos veikos nepripažino mažareikšme ir dėl to nepagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų.
Atrankos kolegija pažymi, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis dėl kurių paduotas kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju BK 37 straipsnio netaikymas, kurį kasatorius nurodo kaip galimą pagrindą šios bylos peržiūrėjimui kasacine tvarka, grindžiamas ne teisiniais argumentais, o savaip traktuojamomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi vien tai, kad kasatoriui yra netinkamas bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl veikos pripažinimo mažareikšme, vertinimas – tai nesuponuoja pagrindo kasacijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas neatitinka BK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,