LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL Kriterijų, į kuriuos Lietuvos bankas atsižvelgia vertindamas sėkmingo įstaigos ar finansinės grupės pertvarkymo galimybę, aprašo patvirtinimo

2015 m. gruodžio 29 d. Nr. 03-212

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei šio straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsniu ir įgyvendindama 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

Patvirtinti Kriterijų, į kuriuos Lietuvos bankas atsižvelgia vertindamas sėkmingo įstaigos ar finansinės grupės pertvarkymo galimybę, aprašą (pridedama).

Valdybos pirmininko pavaduotojas,

pavaduojantis Valdybos pirmininką                                                                  Raimondas Kuodis

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2015 m. gruodžio 29 d.

nutarimu Nr. 03-212

KRITERIJŲ, į kURIUOS Lietuvos bankas atsižvelgia vertindamaS sėkmingo įstaigos ar finansinės grupės pertvarkymo galimybę, APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Kriterijų, į kuriuos Lietuvos bankas atsižvelgia vertindamas sėkmingo įstaigos ar finansinės grupės pertvarkymo galimybę, aprašas (toliau – Aprašas) parengtas siekiant detalizuoti Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 20 bei 21 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias atitinkamai įstaigos ir finansinės grupės sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą nustatant minimalų kriterijų sąrašą, į kuriuos vertinimo metu privaloma atsižvelgti.

2.  Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme.

3.  Kai vertinama sėkmingo grupės pertvarkymo galimybė, nuorodos į įstaigą taip pat apima bet kurį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą subjektą arba įstaigą, priklausančią grupei.

4.  Apraše vartojama kompensacinio (back-to-back) sandorio sąvoka apibrėžiama kaip sandoris, kurį sudaro du grupės subjektai, kad perduotų visą arba dalį rizikos, kylančios dėl kito sandorio, sudaryto vieno iš tų grupės subjektų ir trečiojo asmens.

II SKYRIUS

VERTINIMO KRITERIJAI

5.  Vertindamas sėkmingo įstaigos arba grupės pertvarkymo galimybę, Lietuvos bankas įvertina šiuos dalykus:

5.1. kokiu mastu įstaiga gali pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos veiklą susieti su juridiniais asmenimis;

5.2. kokiu mastu teisinės ir įmonės struktūros suderintos su pagrindinėmis verslo linijomis ir ypatingos svarbos veikla;

5.3. kokiu mastu yra sukurtos struktūros, kuriomis užtikrinami pakankami personalo, infrastruktūros, finansavimosi, likvidumo ir kapitalo ištekliai pagrindinėms verslo linijoms bei ypatingos svarbos veiklai remti ir vykdyti;

5.4. kokiu mastu įgyvendintini įstaigos sudaryti paslaugų susitarimai įstaigos pertvarkymo atveju;

5.5. kokiu mastu įstaigos valdymo struktūra pakankama siekiant valdyti įstaigos vidaus politiką, susijusią su susitarimais dėl paslaugų lygio, ir siekiant užtikrinti, kad jos bus laikomasi;

5.6. kokiu mastu įstaiga yra įdiegusi pagal susitarimą dėl paslaugų lygio numatytų paslaugų perleidimo tretiesiems asmenims procesą ypatingos svarbos funkcijų arba pagrindinių verslo linijų atskyrimo atveju;

5.7. kokiu mastu įdiegti nenumatytų atvejų planai ir priemonės, kuriais užtikrinama nuolatinė galimybė naudotis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemomis;

5.8. koks yra valdymo informacinių sistemų pakankamumas užtikrinant, kad Lietuvos bankas galėtų rinkti tikslią ir išsamią informaciją apie pagrindines verslo linijas ir ypatingos svarbos veiklą, kad būtų galima sparčiau priimti sprendimus;

5.9. koks yra valdymo informacinių sistemų gebėjimas bet kuriuo metu, net sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis, teikti informaciją, būtiną veiksmingam įstaigos pertvarkymui užtikrinti;

5.10. kokiu mastu įstaiga yra testavusi savo valdymo informacines sistemas taikydama Lietuvos banko apibrėžtus nepalankiausių sąlygų scenarijus;

5.11. kokiu mastu įstaiga gali užtikrinti savo valdymo informacinių sistemų veikimo tęstinumą pertvarkomos įstaigos ir naujos įstaigos atžvilgiu tais atvejais, kai ypatingos svarbos veikla ir pagrindinės verslo linijos atskirtos nuo kitos veiklos ir verslo linijų;

5.12. kokiu mastu įstaiga yra įdiegusi procesus, tinkamus užtikrinti, kad teiktų Lietuvos bankui informaciją, būtiną indėlininkų tapatybei ir pagal indėlių garantijų sistemas apdraustųjų indėlių sumoms nustatyti;

5.13. kai grupėje yra naudojamos grupės subjektų tarpusavio garantijos, kokiu mastu tos garantijos suteikiamos rinkos sąlygomis ir kiek atsparios su jomis susijusios rizikos valdymo sistemos;

5.14. kai grupė yra kompensacinių sandorių dalyvė, kokiu mastu tie sandoriai vykdomi rinkos sąlygomis ir kokiu mastu atsparios su ta sandorių praktika susijusios rizikos valdymo sistemos;

5.15. kokiu mastu dėl grupės subjektų tarpusavio garantijų naudojimo arba kompensacinių sandorių registravimo didėja poveikio plitimas grupėje;

5.16. kokiu mastu grupės teisinė struktūra kliudo taikyti pertvarkymo priemones dėl juridinių asmenų skaičiaus, grupės struktūros sudėtingumo arba sunkumų verslo linijas priskiriant grupės subjektams;

5.17. įstaigos tinkamų įsipareigojimų suma ir rūšis;

5.18. kai vertinimas susijęs su mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja bendrove, kokiu mastu grupės subjektų, kurie yra įstaigos arba finansų įstaigos, pertvarkymas gali turėti neigiamų padarinių nefinansinei grupės daliai;

5.19. ar yra sudarytų susitarimų dėl paslaugų lygio ir ar jie patikimi;

5.20. ar trečiųjų valstybių institucijos turi pertvarkymo priemonių, būtinų Lietuvos banko vykdomiems pertvarkymo veiksmams remti, ir koks yra Lietuvos banko ir trečiųjų valstybių institucijų koordinuojamų veiksmų mastas;

5.21. kokia galimybė, atsižvelgiant į turimas priemones ir įstaigos struktūrą, naudoti pertvarkymo priemones taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai;

5.22. kokiu mastu grupės struktūra leidžia Lietuvos bankui pertvarkyti visą grupę arba vieną ar daugiau grupės subjektų, nesukeliant didelių tiesioginių ar netiesioginių neigiamų padarinių finansų sistemai, pasitikėjimui rinka arba ekonomikai ir siekiant kuo labiau pakelti visos grupės vertę;

5.23. kokios procedūros ir priemonės galėtų palengvinti grupių, turinčių pagal kitą jurisdikciją įsteigtų patronuojamųjų įmonių, pertvarkymą;

5.24. ar įmanoma, atsižvelgiant į galimą poveikį kreditoriams, sandorio šalims, klientams ir darbuotojams bei veiksmus, kurių gali imtis trečiųjų valstybių institucijos, naudoti pertvarkymo priemones taip, kad būtų įvykdyti pertvarkymo tikslai;

5.25. kokiu mastu galima adekvačiai įvertinti įstaigos pertvarkymo poveikį finansų sistemai ir pasitikėjimui finansų rinka;

5.26. kokiu mastu įstaigos pertvarkymas galėtų turėti didelių tiesioginių ar netiesioginių neigiamų padarinių finansų sistemai, pasitikėjimui rinka arba ekonomikai;

5.27. kokiu mastu būtų galima užkirsti kelią problemos plitimui į kitas įstaigas ar finansų rinkas taikant pertvarkymo priemones ir naudojantis įgaliojimais;

5.28. kokiu mastu įstaigos pertvarkymas galėtų daryti reikšmingą poveikį mokėjimo arba atsiskaitymo sistemų veikimui;

5.29. kitą svarbią informaciją.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6.  Lietuvos bankas, vertindamas įstaigų, kurioms pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas taikomi supaprastinti reikalavimai dėl sėkmingo pertvarkymo vertinimo kriterijų ir reikalavimų, sėkmingo pertvarkymo galimybę, Aprašo II skyriuje išdėstytus kriterijus taiko vadovaudamasis proporcingumo principu.

__________________