LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2015 M. SAUSIO 9 D. ĮSAKYMO NR. D1-12 „DĖL KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IŠSAUGOJIMO 2015–2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. kovo 14 d. Nr. D1-181
Vilnius
P a k e i č i u Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“:
2. Pakeičiu 4 punktą ir išdėstau jį taip:
„4. Plane numatyti strateginiai ir kiti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai ir uždaviniai, saugomų teritorijų tikslai ir uždaviniai. Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijai ir jų siekiamos reikšmės pateiktos Plano 1 priede. Veiksmų plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės pateiktos Plano 2 priede. Reikalavimai kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektų ir etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektų rengimui ir kraštovaizdžio formavimui pateikiami Plano 3 priede. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių nacionaliniai apsaugos tikslai pateikiami 4 priede.“
3. Pakeičiu 11.1 papunktį ir išdėstau jį taip:
„11.1. Pirmasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – siekti palankios saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir buveinių tipų apsaugos būklės.
Lietuvoje aptinkama apie 20,5 tūkst. gyvūnų, 1,8 tūkst. augalų ir 6,1 tūkst. grybų rūšių, iš kurių 767 rūšys įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, 53 augalų bendrijos įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašo patvirtinimo“. Lietuvoje ir jos teritorinėje jūroje aptinkami 54 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir 101 Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšis.
Siekiant tinkamos biologinės įvairovės apsaugos, įskaitant saugomų rūšių apsaugą, svarbu tobulinti šios srities teisės aktus. Gyvosios gamtos (floros ir faunos) apsaugą reglamentuoja LR laukinės augalijos įstatymas, LR laukinės gyvūnijos įstatymas, LR saugomų teritorijų įstatymas, LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. Šių įstatymų nuostatas būtina peržiūrėti įvertinant naujus augalijos ir gyvūnijos apsaugos, atkūrimo, naudojimo poreikius, prisiimtus ES ir kitus tarptautinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad biologinės įvairovės apsaugos priemonės turi būti integruotos į kitus ūkio sektorius, ir į tai, kad šiais teisės aktais vadovaujasi ne tik gamtos apsaugos specialistai, siektina koncentruoti svarbiausius gyvosios gamtos klausimus viename įstatyme. Sujungus minėtus įstatymus, gyvosios gamtos apsaugos ir naudojimo klausimai būtų suprantamesni visuomenei.
Kitų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių saugomų rūšių apsaugą, ir priemonių (veisimas, reintrodukcija, buveinių tvarkymas) nepakanka rūšių apsaugai. Lietuvoje yra apie 20 saugomų rūšių, kurių išsaugojimui būtina skubiai imtis specialiųjų priemonių. Trūksta saugomų rūšių apsaugos planų ir kitų dokumentų konkrečioms saugomų rūšių apsaugos priemonėms įgyvendinti. Be to, Lietuvoje priimant sprendimus dėl ūkinės veiklos nepakankamai naudojamasi Saugomų rūšių informacine sistema, nesudaryti griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos reglamentai, neatliktas saugomų rūšių įvertinimas pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) nustatytas kategorijas.
Išlieka didelė saugomų rūšių gyvenamosios aplinkos – buveinių – nykimo grėsmė, buveinėse prastėja palankūs šioms rūšims veiksniai. Buveinių nykimo procesas ypač suaktyvėjo dėl pasikeitusių miškų ūkio, žemės ūkio technologijų, tradicinės žemėnaudos formų žemės ūkyje nykimo ar jų kaitos, natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo, urbanistinės infrastruktūros plėtros ir vandens telkinių pakrančių urbanizacijos, turizmo infrastruktūros plėtros. Pasyvios rūšių buveinių apsaugos (kai rūšys saugomos nuo tiesioginio fizinio naikinimo medžioklės, žvejybos, skynimo, rinkimo ir kt. panašiais būdais) nepakanka, nes įvairios rūšys prarandamos ne tik jas sunaikinant fiziškai, bet jos pasitraukia ar eliminuojamos, nyksta vykstant natūraliai buveinių ir ekosistemų kaitai, kai susiklosčiusios sąlygos labiau atitinka kitų, o ne saugomų rūšių poreikius (pvz., kai dėl natūralaus hidrologinio režimo sutrikdymo atvirą pelkės buveinę pakeičia krūmynai, kurie netinka saugomoms rūšims veistis). Įgyvendinus projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ (toliau – projektas) surinkti patikimi duomenys apie buveinių plotus mūsų šalyje ir jų paplitimą. Remiantis projekto duomenimis Plano 4 priede nustatomi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių nacionaliniai apsaugos tikslai.“
4. Pakeičiu 11.3 papunktį ir išdėstau jį taip:
„11.3. Antrasis biologinės įvairovės išsaugojimo tikslas – plėtoti biologinės įvairovės, ekosistemų mokslinius tyrimus, šiais tyrimais gautus duomenis panaudojant ekosistemų ir biologinės įvairovės aspektų integravimui į viešosios politikos sektorius.
Formuojant biologinės įvairovės išsaugojimo politiką ir priimant nacionalinius teisės aktus trūksta susistemintų biologinės įvairovės ir ekosistemų mokslinių tyrimų (ypač ilgalaikių) ir duomenų. Dažnai praktikoje taikomas nepakankamai veiksmingas tradicinis biologinės įvairovės apsaugos būdas – saugoti pavienes rūšis arba individualias vertingas biologine įvairove teritorijas. Europoje ir pasaulyje siekiama saugoti šalies mastu vertingus kraštovaizdžius, buveines ir svarbius kitus biologinės įvairovės elementus, apskaityti, saugoti ir atkurti sunaikintas ar susilpnintas ekosistemų funkcijas. Lietuvoje teisiškai ir erdviškai įteisinta gamtinio karkaso sistema, tačiau jo vystymas ir ekologinių jo funkcijų stiprinimas ir atstatymas gali būti ribotas dėl nepakankamų mokslinių žinių apie biologinę įvairovę, nykimo priežastis, apsaugos būdus, jų efektyvumą, ekosistemų teikiamas paslaugas. Šiuo požiūriu svarbu įvertinti ekosistemų būklę, jų gebėjimą teikti paslaugas ir teikiamų ekosistemų paslaugų kokybę, sukurti ir palaikyti mokslinės informacijos apie svarbius biologinės įvairovės objektus ir ekosistemų būklę kaupimo ir atnaujinimo sistemą.
Dėl klimato kaitos kyla grėsmė ekosistemų teikiamoms paslaugoms ir biologinei įvairovei. Klimato kaitos poveikio nustatymą apsunkina tai, kad poveikio kraštovaizdžiui, ekosistemoms ir biologinei įvairovei tyrimų Lietuvoje atliekama nepakankamai. Viena iš priežasčių – tyrimai turi būti ilgalaikiai, trunkantys ne kelerius metus, bet ilgiau, kad, remiantis daugiamečiais duomenimis ir stebėjimais būtų galima nustatyti klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Per pastaruosius kelis dešimtmečius stebimi sezoniniai atskirų gyvūnų rūšių populiacijų gausos ir migracijos laiko, krypčių pokyčiai gali būti siejami su klimato kaita. Dėl šios priežasties biologinės įvairovės, augalijos ir gyvūnijos tyrimai ir apsauga, saugomų teritorijų išskyrimas ir ypač jų tvarkymas Lietuvoje atliekamas iš dalies įvertinant gamtinius procesus ir klimato kaitos sąsajas.
Esama gyvosios gamtos monitoringo sistema veikia pagal patvirtintas programas ir metodikas, tačiau nestabili ilgalaikiu požiūriu ir labai priklauso nuo finansavimo. Didžiąją Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315, priemonių, skirtų gyvosios gamtos būklės vertinimui, dalį sudaro stebėjimai, skirti tik Europos Bendrijai svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklei vertinti. Siekiant įgyvendinti ES reikalavimus, tarptautinius įsipareigojimus ir patenkinti visuomenės poreikius ir lūkesčius, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas saugomų rūšių, įskaitant saugomas nacionaliniu lygiu, ir jų buveinių, natūralių buveinių, invazinių rūšių tyrimams, taip pat tyrimams, susijusiems su rūšių, buveinių ir ekosistemų prisitaikymu prie klimato kaitos.
Sukurta saugomų rūšių informacinė sistema turėtų būti patobulinta naujomis technologinėmis funkcijomis. Valstybinio aplinkos monitoringo duomenų surinkimo įrankiu BIOMON surinkti duomenys apie saugomų rūšių radavietes ir augavietes taip pat turėtų būti automatizuotu būdu pateikiami, saugomi ir viešinami saugomų rūšių informacinėje sistemoje.“
5. Pakeičiu 16 punktą ir išdėstau jį taip:
6. Pakeičiu 18 punktą ir išdėstau jį taip:
„18. Įgyvendinant Planą partnerystės ir kitais pagrindais gali dalyvauti savivaldybės, valstybinių miškų urėdijos ir kitos kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės išsaugojimu suinteresuotos valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir švietimo įstaigos, jeigu jos prisideda prie Plane numatytų priemonių įgyvendinimo materialiais, žmogiškaisiais ir intelektualiais ištekliais, perima priemonių įgyvendinimo metu sukurtą turtą, jį prižiūri, užtikrina Plane numatytų veiklų tęstinumą arba kitokiu būdu prisideda prie Plane nurodytų priemonių įgyvendinimo.“
7. Pakeičiu 2 priedo 9 punktą ir išdėstau jį taip:
„
8. Pakeičiu 2 priedo 14 punktą ir išdėstau jį taip:
„
9. Pakeičiu 2 priedo 33 punktą ir išdėstau jį taip:
„
| 33. |
Parengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektus (tarp jų ir skirtų žaliajai infrastruktūrai), skirtus palaikyti kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai, ekosistemų stabilumui, teritorijų renatūralizacijai, erozijos pažeistų teritorijų tvarkymui, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės palaikymui ir didinimui (ne mažiau kaip 30) |
2023 |
26000/7530120 |
Savivaldybės |
“
10. Pakeičiu 2 priedo 48 punktą ir išdėstau jį taip:
„
11. pakeičiu 2 priedo 49 punktą ir išdėstau jį taip:
„
| 49. |
Parengti ES ir nacionaliniais teisės aktais saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planus. Rūšys, kurioms rengiami apsaugos planai: dvilapis purvuolis; plikažiedis linlapis; niūriaspalvis auksavabalis; šiaurinis auksinukas; pelkinis satyras; dvijuostė nendriadusė, ovalioji geldutė; plačiažnyplis vėžys; skiauterėtasis tritonas; raudonpilvė kūmutė; tetervinas; didysis apuokas; didžioji kuolinga; didžioji miegapelė). Rūšys, kurioms rengiami veiksmų planai: plačialapė klumpaitė (3 veiksmų planai); pelkinė uolaskėlė (3 veiksmų planai); vėjalandė šilagėlė (3 veiksmų planai); dvilapis purvuolis (3 veiksmų planai); plikažiedis linlapis (3 veiksmų planai); niūriaspalvis auksavabalis (3 veiksmų planai); šiaurinis auksinukas (3 veiksmų planai); purpurinis plokščiavabalis (3 veiksmų planai); pelkinis satyras (3 veiksmų planai); kraujalakinis melsvys (3 veiksmų planai); ovalioji geldutė (3 veiksmų planai); plačiažnyplis vėžys (10 veiksmų planų); skiauterėtasis tritonas (3 veiksmų planai); raudonpilvė kūmutė (3 veiksmų planai); balinis vėžlys (3 veiksmų planai); žuvininkas (3 veiksmų planai); kurtinys (3 veiksmų planų korekcija); stulgys (2 veiksmų planai); dirvinis sėjikas (2 veiksmų planai); tetervinas (3 veiksmų planai); didysis apuokas (3 veiksmų planai); didžioji kuolinga (3 veiksmų planai); didžioji miegapelė (3 veiksmų planai) |
2016 |
830/240385 |
Aplinkos ministerija |
“
12. Pakeičiu 2 priedo 54 punktą ir išdėstau jį taip:
„
| 54. |
Įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-675 „Dėl stumbro (Bison bonasus l.) apsaugos plano patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-836 „Dėl stumbro (Bison bonasus l.) apsaugos plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintame Stumbro apsaugos plane numatytas apsaugos plano priemones |
2020 |
7000/2027340 |
Aplinkos ministerija |
“
13. Pakeičiu 2 priedo 55 punktą ir išdėstau jį taip:
„
| 55. |
Organizuoti saugomų rūšių (balinio vėžlio, kurtinio, didžiojo apuoko, raudonpilvės kūmutės) veisimą ir jų išleidimą į aplinką (apima veisimo dokumentų rengimą, priežiūrą, reikiamos įrangos, patalpų įsigijimą) |
2016 |
5000/1448100 |
Aplinkos ministerija, Lietuvos zoologijos sodas, Saugomų teritorijų direkcijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
“
14. Papildau šiuo 3 priedu:
„Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano
3 priedas
REIKALAVIMAI
KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO IR EKOLOGINĖS BŪKLĖS GERINIMO GAMTINIO KARKASO TERITORIJOSE PROJEKTŲ IR ETALONINIO KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO PASIENIO TERITORIJOSE PROJEKTŲ RENGIMUI IR KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMUI
I SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1. Reikalavimais kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose projektų ir etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektų rengimui ir kraštovaizdžio formavimui (toliau – Metodiniai reikalavimai) turi būti vadovaujamasi rengiant kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose ir etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose projektus (toliau – kraštovaizdžio tvarkymo projektai), finansuojamus Europos Sąjungos fondų ir (ar) valstybės lėšomis.
2. Kraštovaizdžio apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuos būtina įvertinti vykdant su kraštovaizdžio formavimu susijusią veiklą:
2.2. Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacija CM/Rec (2008 m. vasario 6 d.) 3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių;
2.4. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
2.4.1. Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normos ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4.2. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 „Dėl atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4.3. Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinis reglamentas ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinis reglamentas, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“;
2.4.4. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
2.4.5. Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 „Dėl želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2.4.6. Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“;
2.6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“;
2.7. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“;
2.8. Gamtinio karkaso nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96“Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“;
3. Rengiant kraštovaizdžio tvarkymo projektus taip pat turi būti įvertinti ir išanalizuoti naujausi mokslo darbai ir tyrimai kraštovaizdžio srityje, informacinių sistemų duomenys (Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos informacinių rinkmenų duomenys ir kt.).
II SKYRIUS
PRIEŠPROJEKTINIAI DARBAI
4. Prieš pradedant rengti kraštovaizdžio tvarkymo projektą, turi būti parengta ir patvirtinta visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa – tai planuojamos vykdyti veiklos viešumą ir visuomenės įsitraukimą užtikrinantis dokumentas, kuriame pateikiama apibendrinta informacija apie planuojamą vykdyti veiklą, jos tikslus ir uždavinius, paaiškinama, kokias problemas siekiama spręsti, nustatomi įgyvendinimo veiksmai, jų prioritetiškumas, pristatomi konsultavimosi su visuomene ir specialistais metodai, priemonės ir būdai, pateikiama kita svarbi informacija.
5. Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa patvirtinama savivaldybės teisės aktu. Prieš tvirtinant šią programą, turi būti įvykdytos šios viešumą užtikrinančios priemonės:
5.1. visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa iki ją patvirtinant turi būti patalpinta savivaldybės interneto svetainėje (prieiga nuo pagrindinio puslapio) su nurodyta data, vieta ir laiku, kada įvyks programos viešas pristatymas;
5.2. visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa kartu su kvietimu dalyvauti viešame programos pristatyme turi būti išsiųsta (raštu ar elektroniniu būdu) seniūnijai (-oms), kurios teritorijoje planuojama vykdyti veiklą, Aplinkos apsaugos agentūrai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijomis (jei teritorija yra valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje arba ribojasi su ja), Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (jei teritorijoje yra kultūros paveldo objektų arba ji ribojasi su kultūros paveldo objekto teritorija, kultūriniu rezervatu, istoriniu nacionaliniu parku, kultūriniu draustiniu), Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (kai vykdoma etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijoje veikla), vietos bendruomenėms, kitoms teritorijoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms (registruotiems subjektams). Valstybės institucijų prašoma pagal kompetenciją pateikti reikalavimus konkrečios teritorijos kraštovaizdžio tvarkymui;
5.3. turi būti suorganizuotas viešas pristatymas, skirtas visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programos viešam aptarimui. Viešo pristatymo data numatoma ne ankščiau kaip po 10 kalendorinių dienų nuo programos paviešinimo savivaldybės interneto tinklalapyje ir jos išsiuntimo seniūnijai (-oms), vietos bendruomenėms, kitiems suinteresuotiems asmenims ir institucijoms, nurodytoms 5.2 papunktyje. Viešo pristatymo metu turi būti atsakyta į šiuos aktualiausius klausimus:
5.3.2. ar reikia idėjos atrankos konkurso (įvertinus vietos, kurioje bus įgyvendinamas projektas, viešumą);
5.3.4. kaip visuomenė norėtų dalyvauti kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procese;
5.4. po viešo pristatymo visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa patikslinama, papildoma atsižvelgiant į pagrįstus visuomenės, kitų institucijų pasiūlymus ir patvirtinama savivaldybės teisės aktu. Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa prieš ją tvirtinant gali būti pristatoma savivaldybės tarybai.
6. Patvirtintoje visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje turi būti:
6.1. pateikta bendra informacija apie planuojamą tvarkyti teritoriją: pateikiamas bendras teritorijos kraštovaizdžio aprašymas; apibūdinamos kraštovaizdžio vertingosios savybės; įvertinamas teritorijos išskirtinumas regione, šalyje; nurodomas teritorijos naudojimo reglamentas; apibūdinama ekologinė, kultūrinė, estetinė, ekonominė vietovės svarba, taip pat vertė, kurią nagrinėjamai teritorijai priskiria visuomenė, vietos gyventojai;
6.2. pristatyti kraštovaizdis tvarkymo tikslai ir uždaviniai: nurodomos problemos, kurias norima išspręsti įgyvendinus projektą, apibūdinami planuojamo rengti ir įgyvendinti kraštovaizdžio tvarkymo projekto tikslai ir siekiami rezultatai;
6.3. nurodyti reikalavimai kraštovaizdžio tvarkymui (su konkrečios teritorijos tvarkymu susiję teisės aktų reikalavimai, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, studijos, kiti mokslo darbai, kurie turi būti įvertinti rengiant ir įgyvendinant kraštovaizdžio tvarkymo projektus, reikalingi atlikti tyrimai);
6.4. pateiktas bendradarbiavimo su visuomene planas (nurodoma kaip dialogas su visuomene bus palaikomas viso kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo metu, kokios priemonės yra tinkamos ir bus vykdomos norint pasiekti numatytus tikslus ir tikslines grupes, kiek laiko ir išteklių bus skiriama šių priemonių įgyvendinimui, kaip bus informuojama visuomenė apie bendradarbiavimo rezultatus – kaip buvo atsižvelgta ar neatsižvelgta į visuomenės nuomonę ir kt.).
7. Patvirtinta visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programa paviešinama savivaldybės interneto svetainėje, patvirtinta programa išsiunčiama seniūnijai (-oms) (kuriose numatoma vykdyti veiklą), įregistruotoms vietos bendruomenėms, kitiems viešame pristatyme dalyvavusiems fiziniams, juridiniams asmenims. Viešame pristatyme dalyvavusiems asmenims kartu su patvirtinta programa gali būti išsiunčiami kvalifikuoti paaiškinimai, kodėl į kai kuriuos išsakytus siūlymus neatsižvelgta.
III SKYRIUS
KRAŠTOVAIZDŽIO TVARKYMO PROJEKTO RENGIMAS
9. Kraštovaizdžio tvarkymo projektai rengiami kaip atskiri dokumentai, laikantis teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, juos detalizuojant.
10. Tai atvejais, kai veikla vykdoma želdyne, šiuose Metodiniuose reikalavimuose nurodyti reikalavimai esamos būklės analizei, taip pat IV, V skyriuose nurodyti reikalavimai įvertinami atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų sudėtyje.
11. Kai teritorijoje numatoma vykdyti statybą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas statinio techninis projektas.
12. Kraštovaizdžio tvarkymo projektų rengimo vadovais gali būti architektai, kraštovaizdžio architektai, taip pat želdynų projektų rengimo vadovai, kurie atestuoti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
13. Patvirtinus kraštovaizdžio tvarkymo programą, savivaldybės (toliau – kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatorius) teisės aktu priimamas sprendimas dėl kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo, kurio tikslai ir uždaviniai, kiti reikalavimai turi atitikti visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programą.
14. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimą sudaro šios stadijos:
15. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatorius ir derinančios institucijos raštu turi pritarti kiekvienos stadijos sprendiniams.
16. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatorius, sudarydamas sutartį su kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengėju, jam pateikia:
16.3. Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kitus kadastro ir registro duomenis esant poreikiui;
17. Esamos būklės analizės stadijoje turi būti išsamiai išnagrinėta esama vietovės gamtinė-kultūrinė situacija. Esamos situacijos analizę sudaro:
17.1. teritorijos naudojimo reglamento ir planavimo dokumentų sprendinių apibūdinimas: nurodomas žemės naudojimo būdas, apsaugos statusas, planavimo dokumentais teritorijai nustatyti veiklos plėtojimo reikalavimai ir apribojimai;
17.2. bendrojo kraštovaizdžio pobūdžio analizė:
17.2.1. aprašomas bendras kraštovaizdžio pobūdis ir jo būklė pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius (kai juose atlikta kraštovaizdžio morfologijos analizė): nurodomas gamtinis kraštovaizdžio pobūdis, kraštovaizdžio pobūdis pagal sukultūrinimo laipsnį (antopogenizacijos tipą), kraštovaizdžio naudojimo pobūdis, vizualinės struktūros tipas ir kt., pateikiamos atitinkamų brėžinių įkarpos;
17.2.2. apibūdinamas gamtinis karkasas, jo geoekologinis potencialas (patikimo, riboto, silpno, pažeisto, stipriai pažeisto) – jei jis įvertintas planavimo dokumentuose, nurodomos gamtinio karkaso tvarkymo kryptys, numatytos planavimo dokumentuose, aprašomas vietovės kontekstas rajono gamtinio karkaso struktūroje (kai vietovė patenka į gamtinį karkasą);
17.2.3. atliekama bendroji reljefo analizė: aprašomas reljefas (geomorfologinės formos: kalvos, bangos, lygumos ir kt.), reljefo formų pobūdis (kalvotumas, banguotumas, slėniuotumas ir kt.), nurodomi jų morfometriniai rodikliai (šlaitų aukščiai, ilgiai, polinkio kampai), grunto sudėtis;
17.2.4. atliekamas vizualinių kraštovaizdžio savybių vertinimas: apibūdinamas kraštovaizdžio apžvelgiamumas (vertikaliosios ir horizontaliosios erdvinės sąskaidos išraiška), įvardinamos vertingosios estetinės kraštovaizdžio savybės, identifikuojamos ir aprašomos vietovėje esančios regyklos, jų padėtis svarbiausių objektų atžvilgiu, teritorijos gretimybės, gali būti atliekama kraštovaizdžio vizualinių vertybių fotofiksacija;
17.3. hidrologinių sąlygų analizė:
17.3.1. nurodomi teritorijoje esančių upių, upelių, kitų paviršinių vandens telkinių pavadinimai, plotas, debitas, tūris, biologinė įvairovė, apibūdinamos kitos vandens telkinio ir teritorijos hidrologinės savybės: bendras vagos ilgis, pakrantės vingiuotumas, vandens paviršiaus plotas, gylis, nuolydis, vandens lygio svyravimo amplitudė, potvyniai, poplūdžiai, jų tankumas, aukštis, vandens lygio nuosekio laikotarpiai, ledų susidarymas, patvankos rizika ir kt., gruntinio vandens lygis, jo svyravimai, hidrogeologinės vietovės sąlygos – geologinis pjūvis su gruntų filtracijos savybėmis, atmosferinio vandens nutekėjimo sąlygos (užmirkimo, pelkėjimo procesai, šlapynės);
17.4. dirvožemio analizė – nustatoma ir apibūdinama dirvožemio sudėtis, struktūra, poringumas, derlingumas, rūgštingumas, spalva, suslėgimas, užterštumo laipsnis ir kt.;
17.5. biologinės įvairovės analizė ir tyrimai – aprašoma vietovės biologinė įvairovė: vietinės rūšys, natūralios buveinės. Jei teritorijoje esama saugomų rūšių, apibūdinami jų ekologiniai poreikiai, nurodomos priemonės, kurios galėtų pagerinti šių rūšių išlikimo sąlygas. Atliekama želdinių inventorizacija ir jų būklės įvertinimas (kartu su gatvės želdiniais, jei vietovė kerta ar ribojasi su gatvėmis) pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles (pateikiama želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė, trumpa želdyno charakteristika);
17.6. urbanistinės struktūros analizė: įvertinamas teritorijos užstatymas, inžinerinės, susisiekimo infrastruktūros objektai, aprašomi teritorijoje esantys pastatai, jų paskirtis;
17.7. gali būti atliekami ir kiti tyrimai, atsižvelgiant į vietovės išskirtinumą – istoriniai, archeologiniai, inžineriniai–geologiniai ir kt.;
17.8. esamos būklės analizės svarbiausios tyrimų išvados grafiškai pavaizduojamos ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano (M 1:500–2000). Topografinis planas turi būti tikslinamas kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo metu, jei yra naujų objektų, kurie gali turėti įtakos sprendinių parinkimui. Esamos būklės brėžinyje nurodoma: reljefas, hidrografija ir hidrotechnika, augalija, žemės dangos, pastatai ir jų elementai, urbanizuotos teritorijos, lietaus nuotakynas ir drenažas, bendrosios komunikacijos.
18. Atliekant esamos situacijos vertinimą, turi dalyvauti bent vienas specialistas, turintis ne mažesnę kaip 3 metų patirtį kraštovaizdžio tyrimų ir analizės srityje, t. y. ne mažiau kaip 3 metus vykdė kraštovaizdžio morfologinius ir (ar) estetinius, ir (ar) ekologinius, ir (ar) technogeninius, ir (ar) socialinius ar kitus kraštovaizdžio tyrimus.
19. Esamos būklės stadijoje gali būti organizuojamas susitikimas su visuomene, siekiant išsiaiškinti visuomenei svarbius vietovės elementus, vertybes, funkcijas, vykdomos kitos visuomenės įtraukimo veiklos, numatytos visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje..
20. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto esamos būklės analizei raštu turi pritarti derinančios institucijos.
21. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcijos rengimo stadijoje parengiamas eskizinis projektas, išreiškiantis pagrindines kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių idėjas.
22. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepciją sudaro:
23. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcijos grafinių brėžinių rengimui parenkamas toks mastelis, kuris leistų aiškiai išreikšti projektavimo idėjas. Brėžiniai gali būti pateikiami šiais formatais – pdf, jpg, gif, tif, png.
24. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto koncepcija turi būti vieša. Apie jos parengimą informuojama savivaldybės interneto svetainėje, atskiri pranešimai išsiunčiami projektą derinančioms institucijoms, seniūnijoms, bendruomenėms, turto savininkams, kurie yra vietovės gretimybėje ar kurių turtui projekto sprendiniai gali turėti įtakos, ir asmenims, kurie yra viešai išreiškę pageidavimą tokią informaciją gauti. Nurodoma, iki kada ir kur visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl projekto koncepcijos.
25. Projekto koncepcija turi būti viešai eksponuojama ir ne mažiau kaip po 10 kalendorinių dienų surengiamas viešas projekto koncepcijos svarstymas. Parengiama viešo svarstymo ataskaita, kurioje apibendrinami visuomenės pasiūlymai, nurodoma, į kuriuos pasiūlymus atsižvelgta, kvalifikuotai paaiškinama, kodėl kai kurie pasiūlymai atmesti.
26. Vykdomos kitos visuomenės įtraukimo veiklos, numatytos visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programoje.
28. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami kraštovaizdžio tvarkymo projekto tekstiniai ir grafiniai sprendiniai, parengiama projekto įgyvendinimo sąmata ir techninės specifikacijos (kraštovaizdžio tvarkymo projekto rengimo organizatoriui pageidaujant), sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) aprašas.
29. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto tekstinius sprendinius sudaro aiškinamasis raštas, paaiškinantis grafinius sprendinius, ir sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) aprašas.
30. Numatomi teritorijos tvarkymo sprendiniai turi būti pagrįsti žiniomis apie teritoriją, įvertinantys ekologinius poreikius ir reikalavimus, stiprinantys estetinį potencialą, ekonomiškai racionalūs, atsižvelgiantys į vietovės svarbą urbanizuotos teritorijos erdvinėje struktūroje.
31. Sutvarkytos teritorijos priežiūros (eksploatacijos) apraše numatomi veiksmai ir priemonės, reikalingos nuolatinės teritorijos priežiūros užtikrinimui ir rezultatų ilgaamžiškumo palaikymui. Aprašo turinyje nurodoma: želdinių priežiūros specifika ir ypatumai (šienavimas, genėjimas, atsodinimas, tręšimas, laistymas ir kt.), statinių ir įrenginių priežiūros specifika (dažymas, atnaujinimas ir kt.), minimalios teritorijos priežiūrai reikalingos lėšos, trumpai aptariama teritorijos priežiūra esant ekstremalioms gamtinėms situacijoms, aptariami kiti individualūs teritorijos kasdieninės priežiūros poreikiai.
32. Patvirtinto kraštovaizdžio tvarkymo projekto grafinius sprendinius sudaro:
32.2. pagrindinis kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių brėžinys M 1:500–2000. Jame pateikiama informacija, leidžianti suvokti galutinį sutvarkytos teritorijos vaizdą. Jame tekstu ir grafiniais elementais nurodoma:
32.2.2. natūralių ekosistemų funkcionavimui palikti, išsaugoti ar atkurti plotai (augalų masyvai, juostos, pavieniai augalai, natūralios dangos, vandens telkiniai);
32.2.3. lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo, hidrologinio režimo atkūrimo, lietaus vandens antrinio panaudojimo sprendimai;
32.2.4. reljefo formavimo, šlaitų tvirtinimo sprendiniai (aprašomos siūlomos taikyti priemonės nuo erozijos, nuoplovos ir kt.);
32.2.5. esamos, naikinamos, pertvarkomos ir naujai įrengiamos žemės dangos (natūralios ir dirbtinės);
32.2.6. esamos, naikinamos, pertvarkomos ir naujai įrengiamos urbanizuotos teritorijos (atraminės sienutės, urbanizuotų teritorijų elementai);
32.2.8. įkarpoje pavaizduojama, kaip teritorija jungiasi su tvarkomos teritorijos gretimybėje esančiais želdiniais, želdynais, takų sistemomis ir pan.;
32.3. teritorijos reljefo (sklypo aukščių) planas (M 1:500–2000). Jame nurodoma: reljefas, reljefo elementai (horizontalės, izobatos, reljefo nulinis lygis), esami ir projektuojami aukščiai, nuolydžiai ir lygiai, tvirtinami šlaitai, lietaus vandens nuvedimas, atraminės sienelės, laiptai, esami ir projektuojami takai, jų dangos, privažiavimai, charakteringi reljefo taškai ir kiti elementai. Aprašant reljefo formavimo sprendinius, turi būti paaiškinama, kaip sprendiniai dera su pamatiniu kraštovaizdžio gamtiniu pobūdžiu ir gretimomis teritorijomis, kiek numatoma nukasti, užpilti grunto kubiniais metrais, kokios numatomos priemonės nuo erozijos, nuoplovos, paaiškinami vandens surinkimo ir nuvedimo sprendiniai;
32.4. želdinių planas (M 1:500–2000). Plane sutartiniais ženklais nurodomi paliekami ir šalinami želdiniai, išskirtiniai, vertingi (dendrologiniu, istoriniu, asociatyviniu ar kitais požiūriais) želdiniai, perkeliami, persodinami ir naujai sodinami želdiniai, nurodoma, kur atstatomas natūralus augalinis dirvožemio sluoksnis, pateikiama želdinių suvestinė lentelė, kurioje nurodomos želdinių charakteristikos (būklė, aukštis, plotis ir kt.) ir reikalingos želdinių tvarkymo priemonės;
32.5. suvestinis sklypo inžinerinių tinklų planas (M 1:500). Plane nurodomos inžinerinių tinklų trasos, skirtingų dangų plotai ir charakteristikos, aikštelių, laiptų, atraminių sienučių pjūviai ir kitos charakteringos detalės. Esant sudėtingoms sąlygoms – skersiniai profiliai su tinklų išdėstymo schema, sutartiniai ženklai, kiti duomenys;
33. Grafiškai vaizduojant topografinių erdvinių duomenų rinkinius, vadovaujamasi Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“ patvirtinimo“. Sprendinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai paaiškinami lentelėse. Tekstiniai ir grafiniai sprendiniai pateikiami kompiuterinėje laikmenoje, galimi dokumentų formatai – pdf, jpg, gif, tif, png. Gali būti pateikiami ir popieriniai kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių variantai.
34. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto derinimo ir viešinimo stadiją sudaro:
34.1. kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių derinimas raštu su:
34.1.1. savivaldybės, kurioje vykdoma veikla, vyriausiuoju architektu, kuris įvertina, ar planuojamos veiklos neprieštarauja teritorinio ir strateginio planavimo dokumentuose nustatytiems kraštovaizdžio kokybės tikslams, ar projektas apsvarstytas su visuomene;
34.1.2. Aplinkos apsaugos agentūra, kuri įvertina, ar planuojamos veiklos nedarys neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ir gretimoms teritorijoms;
34.1.3. valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų direkcijomis, jei teritorija yra valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje arba ribojasi su ja;
34.1.4. Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, jei teritorijoje yra kultūros paveldo objektų arba ji ribojasi su kultūros paveldo objekto teritorija, kultūriniu rezervatu, istoriniu nacionaliniu parku, kultūriniu draustiniu;
34.2. suderinto kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių viešinimas savivaldybės tinklalapyje, seniūnijos patalpose;
34.3. viešas pristatymas visuomenei po ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų nuo kraštovaizdžio tvarkymo projekto sprendinių viešo paskelbimo savivaldybės tinklalapyje, seniūnijos patalpose. Viešame pristatyme visuomenei turi dalyvauti projektą derinusių institucijų atstovai;
35. Kraštovaizdžio tvarkymo projekto tvirtinimo stadijoje suderintas, viešai pristatytas visuomenei kraštovaizdžio tvarkymo projektas patvirtinamas savivaldybės teisės aktu.
36. Patvirtintą kraštovaizdžio tvarkymo projektą sudaro šie dokumentai:
36.7. projekto įgyvendinimo sąmata ir techninės specifikacijos (projekto rengimo organizatoriui pageidaujant);
IV SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO IR EKOLOGINĖS BŪKLĖS GERINIMO GAMTINIO KARKASO TERITORIJOSE
VEIKLOS ĮGYVENDINIMUI
37. Vykdant kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose veiklą, siekiama įgyvendinti konkrečias kraštovaizdžio formavimo priemones, kurios prisideda prie į gamtinį karkasą (išskirto savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose) patenkančių vietovių ekologinės būklės gerinimo, jų funkcijų ir vertybių atkūrimo, išryškinimo:
37.1. ekologinės būklės gerinimo priemonėmis turi būti siekiama:
37.1.1. mažinti kraštovaizdžio fragmentaciją (atskirųjų, priklausomųjų želdynų kūrimas esamų želdynų pertvarkymas, želdinių grupių, juostų įveisimas, stogų, sienų apželdinimas);
37.1.2. pagerinti rūšių išlikimo sąlygas (retų rūšių, vietinės augalijos ir gyvūnijos saugojimas, invazinių rūšių naikinimas (Sosnovskio barščio ir kt.), kraštovaizdžio elementų, svarbių konkrečių rūšių migracijai, suformavimas ar atnaujinimas, esamų želdynų, želdinių grupių tvarkymas, želdinių sveikumo išsaugojimas;
37.2. kraštovaizdžio funkcijų ir vertybių atkūrimo, išryškinimo priemonėmis turi būti siekiama:
37.2.1. gerinti kraštovaizdžio vertybių (kurios įvardintos teritorinio ir (ar) strateginio planavimo dokumentuose ar visuomenė viešų diskusijų metu jas yra išskyrusi kaip turinčias išskirtinę vertę) būklę. Tai apima kraštovaizdžio, atskirų jo elementų išsaugojimą, atkūrimą ir reprezentavimą (gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsauga, reljefo atstatymas ir tvarkymas, panoramų, perspektyvų atvėrimas, estetinės vietovės būklės gerinimas);
38. Veikla turi būti įgyvendinama gamtiniame karkase, ne mažesnėje kaip 2 ha teritorijoje (teritorija gali būti išskaidyta, ne vientisa).
39. Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose veikla vykdoma į valstybinės reikšmės miškus, valstybinius parkus (išskyrus juose esančius miestus), valstybinius draustinius, rezervatus, kultūros paveldo objektus (išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus ir želdynus, esančius kultūros paveldo objekto teritorijoje) nepatenkančiose teritorijose. Prioritetas teikiamas:
39.1. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms, kurias planavimo dokumentais numatyta konvertuoti į bendro naudojimo, gyvenamąsias ar rekreacines teritorijas;
39.2. į Lietuvos Respublikos upių, ežerų, tvenkinių kadastrą įtrauktų upių, ežerų, tvenkinių apsaugos zonoms ir pakrančių apsaugos juostoms, kuriose pažeistas ar pakeistas hidrologinis režimas ir (ar) morfologinės sąlygos (melioracijos paveikti paviršinio vandens telkiniai, taip pat vandens telkiniai su eroduojamais šlaitais);
40. Teritorijoje vykdoma veikla turi atitikti savivaldybės ar jos dalies bendrojo ar specialiojo plano sprendinius.
41. Tais atvejais kai veikla vykdoma želdyne (atskirajame arba priklausomajame), be šių Metodinių reikalavimų turi būti vadovaujamasi Želdynų įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.
42. Aprašant projekto rengimo tikslus ir siekiamus rezultatus, pateikiama: bendras kraštovaizdžio charakterio aprašymas pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius, pateikiama atitinkamo brėžinio iškarpa; galiojančių bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai su paaiškinimais, kaip jie siejasi su projektu, pridedama jų grafinė ištrauka; trumpai apibūdinama ekologinė vietovės svarba, grafiškai pavaizduojami teritorijos gamtinio karkaso struktūrinių dalių ryšiai su gretimomis teritorijomis.
43. Vykdant su kraštovaizdžio formavimu susijusias veiklas, gamtiniame karkase turi būti laikomasi šių reikalavimų:
43.1. turi būti stengiamasi išsaugoti vietovei būdingas charakteristikas, nepažeisti natūralių kraštovaizdžio struktūrų, ekosistemų;
43.2. iki trečdalio bendro tvarkomos teritorijos ploto (neįskaičiuojant paviršinio vandens telkinių) turi būti paliekama natūralių ekosistemų kūrimuisi, t. y. teritorija ištisai nekultūrinama, išsaugojami natūralūs kraštovaizdžio formavimosi procesai, natūraliai augantys geros ekologinės būklės želdiniai, atskirose atkarpose paliekami nepakeisti natūralūs vandens telkinių krantai ir kiti natūralūs paviršiai;
43.3. vietovėje želdynų ir želdinių visuma formuojama taip, kad ji jungtųsi su želdynais ir želdiniais, esančiais už tvarkomos teritorijos ribų;
43.4. tais atvejais, kai tvarkomas upės ruožas, tvarkymo darbai vykdomi taip, kad būtų užtikrintas migracijos koridorių ekologinis vientisumas – darbai pradedami ar tęsiami nuo esančios natūralios (ar renatūralizuotos) vietos, vengiama fragmentiško krantų ruožų tvarkymo. Tvarkymo darbai turi apimti ne trumpesnę kaip 1 km atkarpą;
43.5. tvarkant sureguliuotų upių ir jų apsaugos juostų teritorijas, turėtų būti siekiama jas padaryti žaliosiomis jungtimis, padedančiomis išlaikyti ar atkurti aplinkos gyvybingumą, tenkinti migruojančių rūšių poreikius, sujungti biologinei įvairovei reikšmingas teritorijas;
43.6. sausumos teritorijos, esančios šalia upių santakos (upių susiliejimo vietų), turi būti paliekamos natūralios. Konkretus atstumas nustatomas atliekant upės hidrologinio režimo analizę;
43.7. tvarkant paviršinius vandens telkinius ir jų pakrantes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir Rekomendacijomis paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 2 priede nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. AV-83 „Dėl Rekomendacijų Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo", 2 priede nustatytiems reikalavimams įgyvendinti“;
43.8. turi būti siekiama apželdinti ir išsaugoti želdinius ne mažiau kaip 40 procentų teritorijos (įskaičiuojant esamus želdinius);
43.10. naikinamos invazinės augalų rūšys turi būti įrašytos į Invazinių organizmų rūšių Lietuvoje sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“. Invazinių rūšių kontrolė ir naikinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“;
43.11. apie ketinimą naikinti invazines rūšis savivaldybės teritorijoje turi būti raštu informuota Aplinkos ministerija;
43.12. vykdant statybinius ir kitus darbus turi būti išsaugomas derlingas dirvožemio sluoksnis. Nukastas dirvožemis panaudojamas apželdinimui, šlaitų tvirtinimui, dirvų pagerinimui arba rekultivacijai;
43.15. turi būti numatomi sprendimai lietaus vandens panaudojimui kraštovaizdžio elementų formavimui ir jų priežiūrai;
43.16. siekiant likviduoti estetinę kraštovaizdžio vertę mažinančius objektus (vagonėliai, nenaudojamas statybinis laužas, konteineriai, kiti kilnojami objektai), turi būti bendradarbiaujama su šių objektų savininkais;
43.17. drėgnose, užliejamose ar sunkiai praeinamose vietose vengiama įrengti hermetiškas dirbtines dangas. Vietoj jų gali būti įrengiami mediniai takai, kurie sudarytų sąlygas visuomenei pažinti, apžvelgti vietovės kraštovaizdį;
43.18. vietovėje turi būti įrengiama lauko informacinė sistema, pristatanti vietovės kraštovaizdį ir informuojanti apie ekologines vertybes, kurių išsaugojimui paliekami natūralūs (nesutvarkyti, nesukultūrinti) gamtinio kraštovaizdžio fragmentai. Informacija turi būti pateikiama prie pagrindinių įėjimų į vietovę ar šalia konkrečių objektų, tačiau visai atvejais ji turi vizualiai derėti su vietovės kraštovaizdžiu – parametrais, spalviniais sprendimais neužgožti vietovėje esančių ekologinių, estetinių kraštovaizdžio vertybių.
44. Taikant priemones nuo erozijos, turi būti laikomasi šių principų:
44.1. tvirtinamos gali būti krantų atkarpos, kuriose ardomi aukštesni kaip 1 metro šlaitai ir (ar) erozija gali būti pavojinga statiniams, įrenginiams. Tvirtinant šlaitus prioritetas teikiamas natūralioms medžiagoms ir būdams;
44.3. stipriai eroduojami aukšti šlaitai gali būti tvirtinami kombinuotais būdais. Akmenų grindinių aukštis turi atitikti slėnio mastelį. Vengiama tiesių linijų ir taisyklingų akmenų mozaikų;
44.4. stabiliuose statesniuose kaip 10 laipsnių medžiais ir krūmais apaugusiuose paupių šlaituose negalima vykdyti žemės darbų, plynai kirti medžių ir krūmų, rauti kelmų. Esant būtinybei šalinti medžius šlaituose, rekomenduojama nerauti medžių kelmų, o juos nupjovus pažeme šlaitus tvirtinti tarp kelmų sodinant Lietuvai būdingų rūšių krūmus su tvirta šaknų sistema;
44.5. siekiant stabdyti šoninę eroziją (meandravimą), natūraliai augančių medžių ir krūmų sistema nekeičiama – paliekami natūraliai augančių medžių kelmai, kurių šaknų sistema natūraliai tvirtina krantus;
44.6. želdinant pertvarkytus upių slėnius sodinami vietinių rūšių augalai, pritaikant juos prie natūralių augimo sąlygų. Svetimžemiai augalai turėtų būti sodinami tik nedideliuose plotuose, nevyrauti;
V SKYRIUS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ETALONINIO (PAVYZDINIO, REPREZENTATYVAUS) KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO VEIKLOS
PASIENIO TERITORIJOSE ĮGYVENDINIMUI
45. Veikla įgyvendinama pasienio prieigų kraštovaizdyje, tai yra vietovėje, kuri vizualiai matoma (matymo zona iki 1 km) nuo magistralinių ir krašto kelių (įvardintų 42 punkte), kertančių Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Tvarkoma vietovė nuo valstybės sienos turi būti nutolusi ne toliau kaip 10 kilometrų.
46. Etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose veikla gali būti vykdoma prie šių krašto ir magistralinių kelių:
46.1. kurie pagal Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą patenka į teritorijas, priskirtas V3H3, V3H2, V3H1, V3H0, V2H3, V2H2, V2H1, V2H0, V1H3 kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipams – Panevėžio regionas (krašto kelias 122); Utenos regionas (magistralinis kelias A6); Vilniaus regionas (magistralinis kelias A3, krašto keliai 103, 110), Alytaus regionas (magistralinis kelias A4, krašto kelias 135), Marijampolės regionas (magistralinis kelias A5, krašto kelias 184); Klaipėdos regionas (krašto kelias 167);
47. Vykdoma veikla turi atitikti savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendinius ir juose numatytus kraštovaizdžio kokybės tikslus, detalizuoti specialiųjų, detaliųjų planų sprendinius (jei jie teritorijai yra parengti).
48. Vykdant etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose veiklą, turi būti siekiama didinti pasienio teritorijų ekologinį pilnavertiškumą, estetinį kraštovaizdžio patrauklumą, išnaudoti tranzitinius kelius kraštovaizdžio apžvalgai, jo pažinimui, vietos vertybių pristatymui, prisidėti prie šių teritorijų kraštovaizdžio informatyvumo didinimo (kraštovaizdžio apžvelgiamumo, matomumo didinimas, želdinių apsauga ir tvarkymas, reljefo atkūrimas ir sutvarkymas, informacijos apie kraštovaizdį įrengimas lauko aplinkoje, kitos kraštovaizdžio vizualinės kokybės gerinimo priemonės).
49. Siekiant išvengti fragmentiško tvarkymo ir gerinti estetinę kraštovaizdžio kokybę visame nuo 41 punkte nurodytų kelių matomame kraštovaizdyje, įgyvendinant estetinę kraštovaizdžio kokybę gerinančias priemones, turi būti identifikuotos vizualiai netvarkingos pasienio teritorijos už tvarkomos teritorijos ribų, pateikti pasiūlymai dėl jų estetinės kokybės gerinimo ir bendradarbiaujama su verslo atstovais, privačių objektų ir žemių savininkais dėl pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo.
50. Aprašant projekto rengimo tikslus ir siekiamus rezultatus, pateikiama: bendras kraštovaizdžio charakterio aprašymas pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius, pateikiamos atitinkamų brėžinių iškarpos; galiojančių bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai su paaiškinimais, kaip jie siejasi su projektu, pridedama jų grafinė ištrauka; įvardinama, kokius kraštovaizdžio kompleksus, kraštovaizdžio elementus ar bruožus siekiama reprezentuoti, išryškinti.
51. Vykdant etaloninio kraštovaizdžio pasienio teritorijose formavimo veiklą, turėtų būti laikomasi šių reikalavimų:
51.1. turi būti identifikuoti ir aprašyti vaizdai, formuojantys krašto identitetą (kraštovaizdžio apžvalgai svarbūs taškai, panoramos, perspektyvos), teritorijoje esančios kraštovaizdžio vertybės, atlikta panoramų fotofiksacija. Rengiant aprašymus turi būti nurodyti pagrindiniai kraštovaizdžio kompoziciją formuojantys elementai, įvardintos gamtinės ir kultūrinės dominantės, kiti formantai, masteliškumas, būdingos linijos, spalvos, tekstūros, apžvalgos kampai, asociatyvinės ir kitos vertės;
51.2. turi būti numatytos kraštovaizdžio estetinės kokybės gerinimo priemones, kurios tuo pačiu didintų kraštovaizdžio individualumą, kompozicinį harmoningumą, prasmingumą, prisidėtų prie vietovės ekologinės pusiausvyros palaikymo ar atkūrimo (atveriamos vaizdingos, vertingos panoramos, palaikoma gera žemės ūkio teritorijų, statinių ir infrastruktūros, želdinių būklė, reguliuojama komercinė reklama, šienaujama, vizualiai agresyvūs objektai dengiami želdiniais, tvarkomos pažeistos teritorijos). Parenkant šias priemones įvertinama, ar jos dera aplinkiniame kraštovaizdyje, atitinka istorinį regiono charakterį, prisideda prie ekosistemų stabilumo palaikymo, jų atkūrimo, paveldo respektavimo, asociatyvių kraštovaizdžio elementų išryškinimo;
51.3. turi būti išryškinti ir išsaugoti ekologiniu, istoriniu, kultūriniu, simboliniu, asociaciniu, memorialiniu požiūriais svarbūs vietiniai kraštovaizdžio elementai (pavieniai medžiai ar alėjos, šaltiniai, upeliai, išskirtinių formų ar kilmės kalvos, akmenys, kryžiai, tvoros, kiti istoriniai ženklai ir kt.), kurie didina kraštovaizdžio vaizdingumą, įsimintinumą;
51.4. turi būti numatytos kraštovaizdžio atpažįstamumą, informatyvumą didinančios priemonės (regyklų, informacinių stendų apie regiono kraštovaizdį, jo vertingąsias savybes įrengimas, mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių atnaujinimas ir įrengimas, esamų poilsio aikštelių, viešųjų erdvių pritaikymas kraštovaizdžio respektavimui ir kt.);
51.5. turi būti siekiama projektų kompleksiškumo – tarpusavyje derinamos investicijos ir priemonės, skirtos kraštovaizdžio estetinės, ekologinės kokybės gerinimui, regiono konkurencingumo, patrauklumo turizmui ir investuotojams didinimui, pastatų, inžinerinės infrastruktūros atnaujinimui, jos funkcionalumo atkūrimui.
52. Regyklos (apžvalgos taškų) įrengimo darbai:
52.1. atliekama apžvelgiamo kraštovaizdžio vertingųjų savybių analizė: nurodoma, kuo stebima teritorija vertinga (imanentiniu, ekologiniu, istoriniu–kultūriniu, ekonominiu, estetiniu ar kt. požiūriais), nurodomos kraštovaizdžio individualios savybės ir vertingų kraštovaizdžio komponentų rodikliai: reljefas – mastas ir pobūdis, aukštis, matomi specifiniai dariniai; vandens telkiniai – mastas ir pobūdis, dydis, darinių gausa; želdiniai – aukštis, rūšinė sudėtis, erdvinė struktūra, darinių gausumas (pvz., ištisiniai miško plotai, pavieniai želdiniai, želdinių grupės ir pan.); statiniai – dydis, erdvinė struktūra, statinių tipai, darinių gausumas, istorinė-kultūrinė reikšmė, naudojamos medžiagos, apželdintų ir užstatytų plotų santykis (kokios teritorijos vizualiai vyrauja);
52.2. parengiamas bendras regyklos aprašymas – regyklos adresas, bendras pavadinimas, fotografavimo taško koordinatės, absoliutinis aukštis virš jūros lygio, trumpa matomo kraštovaizdžio charakteristika, stebimos panoramos kryptis pasaulio šalių atžvilgiu;
52.3. atliekama nuo regyklos atsiveriančio vaizdo profesionali fotofiksacija (pažymima, kada, kokią valandą fotografuojama, kokios oro sąlygos, fotografavimo aukštis ir kryptis);
52.4. suformuojama ir įrengiama apžvalgos aikštelė. Esant galimybei šios aikštelės įrengiamos prisitaikant ir išnaudojant teritorijoje jau sukurtą inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą;
52.6. įrengiami informaciniai stendai panaudojant regyklų aprašomąją, grafinę ir vaizdinę (fotografinė) medžiagą. Informaciniai stendai įrengiami taip, kad vizualiai derėtų su vietovės kraštovaizdžiu – parametrais, spalviniais sprendimais, neužgožtų vietovėje esančių ekologinių, estetinių kraštovaizdžio vertybių.
53. Rengiant etaloninio kraštovaizdžio formavimo pasienio teritorijose kraštovaizdžio tvarkymo projektus, rekomenduojama naudotis Aplinkos ministerijos išleistais leidiniais: Kraštovaizdžio formavimo gairėmis valstybiniams keliams ir geležinkeliams, Vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodika, Želdynų ir želdinių tvarkymo metodika.“.
15. Papildau šiuo 4 priedu:
„Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų plano
4 priedas
EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ NACIONALINIAI APSAUGOS TIKSLAI
| Eil. Nr. |
Buveinės pavadinimas |
Siekiamas išsaugoti buveinės plotas, ha |
|
| iš viso šalyje |
iš jo BAST tinkle |
||
| 1 |
1130 Upių žiotys |
7611 |
7449 |
| 2 |
1150 Lagūnos |
31963 |
30893 |
| 3 |
1170 Rifai |
46104 |
18819 |
| 4 |
2110 Užuomazginės pustomos kopos |
205 |
138 |
| 5 |
2120 Baltosios kopos |
824 |
509 |
| 6 |
2130 Pilkosios kopos |
846 |
659 |
| 7 |
2140 Kopų varnauogynai |
56 |
56 |
| 8 |
2170 Kopų gluosnynai |
22 |
16 |
| 9 |
2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos |
4805 |
1897 |
| 10 |
2190 Drėgnos tarpkopės |
33 |
31 |
| 11 |
2320 Pajūrio smėlynų tyruliai |
60 |
60 |
| 12 |
2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės |
464 |
178 |
| 13 |
3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis |
357 |
313 |
| 14 |
3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis |
9788 |
7969 |
| 15 |
3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis |
4423 |
2486 |
| 16 |
3160 Natūralūs distrofiniai ežerai |
1785 |
1171 |
| 17 |
3190 Gipso karsto ežerai |
15 |
10 |
| 18 |
3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis |
10811 |
9531 |
| 19 |
3270 Dumblingos upių pakrantės |
22 |
19 |
| 20 |
4030 Viržynai |
926 |
674 |
| 21 |
5130 Kadagynai |
100 |
80 |
| 22 |
6120 Karbonatinių smėlynų pievos |
151 |
33 |
| 23 |
6210 Stepinės pievos |
2619 |
618 |
| 24 |
6230 Rūšių turtingi briedgaurynai |
186 |
73 |
| 25 |
6270 Rūšių turtingi smilgynai |
21996 |
2067 |
| 26 |
6410 Melvenynai |
560 |
167 |
| 27 |
6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai |
1678 |
482 |
| 28 |
6450 Aliuvinės pievos |
14198 |
5913 |
| 29 |
6510 Šienaujamos mezofitų pievos |
31169 |
5101 |
| 30 |
6530 Miškapievės |
894 |
87 |
| 31 |
7110 Aktyvios aukštapelkės |
12395 |
11460 |
| 32 |
7120 Degradavusios aukštapelkės |
6125 |
3337 |
| 33 |
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai |
6432 |
3494 |
| 34 |
7150 Plikų durpių saidrynai |
142 |
140 |
| 35 |
7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės |
384 |
198 |
| 36 |
7210 Žemapelkės su šakotąją ratainyte |
78 |
73 |
| 37 |
7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais |
16 |
12 |
| 38 |
7230 Šarmingos žemapelkės |
938 |
589 |
| 39 |
8210 Karbonatinių uolienų atodangos |
112 |
22 |
| 40 |
8220 Silikatinių uolienų atodangos |
392 |
162 |
| 41 |
8310 Olos |
12 |
12 |
| 42 |
9010 Vakarų taiga |
56826 |
21455 |
| 43 |
9020 Plačialapių ir mišrūs miškai |
16154 |
3658 |
| 44 |
9050 Žolių turtingi eglynai |
29647 |
6399 |
| 45 |
9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų |
795 |
311 |
| 46 |
9070 Medžiais apaugusios ganyklos |
437 |
177 |
| 47 |
9080 Pelkėti lapuočių miškai |
51331 |
15488 |
| 48 |
9160 Skroblynai |
14528 |
4647 |
| 49 |
9180 Griovų ir šlaitų miškai |
8128 |
2791 |
| 50 |
9190 Sausieji ąžuolynai |
259 |
50 |
| 51 |
91D0 Pelkiniai miškai |
49422 |
27160 |
| 52 |
91E0 Aliuviniai miškai |
28058 |
6253 |
| 53 |
91F0 Paupių guobynai |
278 |
134 |
| 54 |
91T0 Kerpiniai pušynai |
7186 |
2017 |
1 - pateiktas buveinės ilgis kilometrais
2 – pateiktas buveinių skaičius vienetais“