ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. gruodžio 22 d. Nr. T-372
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu, Šiaulių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. T-54 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais;
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šiaulių rajono savivaldybės tarybos
2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu
Nr. T-372
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, gyventojų atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo atvejus, asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą ir kitas sąlygas.
2. Aprašo nuostatos taikomos asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą bei nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bet faktiškai gyvenantiems savivaldybės teritorijoje, sumokėti už tas socialines paslaugas, kurias planuoja ir skiria Savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, kurių turinį apibrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Mokestis mokamas už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas.
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
6. Asmens (šeimos) ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir socialines paslaugas teikiančios socialinių paslaugų įstaigos sutartimi, kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška, mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos. Sutartis dėl mokėjimo už pagalbos į namus paslaugų teikimą su asmeniu (šeima) sudaro Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) direktorius.
7. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, Administracijos ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
II SKYRIUS
ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
9. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūnijos specialistą socialiniam darbui ar specialistą (toliau – specialistas) ir pateikia:
9.1. prašymą – paraišką socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu;
9.2. informaciją apie asmens (šeimos) 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamas;
10. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Skyrius) atsakingi specialistai.
11. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
12. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai:
13. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pranešti Skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
14. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens pajamų ar (ir) turto pokyčius ar pasikeitusias kitas asmens finansines galimybes (įskaitant ir asmens turto vertės sumažėjimą iki nustatyto normatyvo, jei mokamas 1 procento turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis), nedelsdamas apie tai raštu informuoja Skyrių, bet ne vėliau nei iki atsiskaitymo dokumentų Savivaldybei pateikimo termino, nurodyto sudarytoje finansavimo sutartyje.
15. Skyrius, gavęs informaciją:
15.1. apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laikotarpį, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo;
16. Skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.
17. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
18. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui (šeimai) mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
19. Kai asmens (šeimos) turimų piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu gali būti numatomos asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skiriamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
20. Socialiniai darbuotojai bei specialistai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
21. Skyrius ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
23. Asmens turtą vertina Skyriaus specialistas, atsakingas už asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už teikiamas socialines paslaugas nustatymą.
24. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
III SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
26. Bendrosios socialinės paslaugos – informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas teikiamos nemokamai.
27. Kitos bendrosios paslaugos – maitinimo organizavimas, transporto organizavimas, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, teikiamos nemokamai.
IV SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
30. Mokėjimo už socialinę priežiūrą (laikinas apnakvindinimas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, intensyvi krizių įveikimo pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas) dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.
31. Socialinės priežiūros paslaugos nemokamai teikiamos:
31.3. asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iems) socialinę pašalpą arba kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;
31.4. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos nemokamai teikiamos socialinę riziką patiriančioms šeimoms, auginančioms vaikus;
31.5. globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti;.
32. Mokėjimas už socialinę priežiūrą asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų:
32.1. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai asmens pajamų;
32.2. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;
32.3. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų asmens pajamų;
33. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis šeimai neturi viršyti 20 šeimos pajamų:
33.1. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai šeimos pajamų;
33.2. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų šeimos pajamų;
33.3. kai šeimos pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų šeimos pajamų;
34. Mokėjimo už pagalbos į namus dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už teikiamas paslaugas, kai asmens (šeimos) pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra:
34.1. kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo dydis yra 5 procentai asmens (šeimos) gaunamų pajamų;
34.2. kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo dydis yra 7 procentai asmens (šeimos) gaunamų pajamų;
34.3. kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo dydis yra 10 procentų asmens (šeimos) gaunamų pajamų;
V SKYRIUS
PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
35. Pagalbos pinigai skiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, IV skyriaus nuostatomis bei Pagalbos pinigų mokėjimo už tėvų globos netekusių vaikų globą (rūpybą) Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-176 „Dėl Pagalbos pinigų mokėjimo už tėvų globos netekusių vaikų globą (rūpybą) Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
37. Mokėjimas už dienos socialinę globą vykdomas vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, V skyriaus nuostatomis.
39. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui:
39.1. kai pajamos mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;
39.2. kai pajamos yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 15 procentų asmens pajamų;
40. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gyvenančiam šeimoje:
40.1. kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;
40.2. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 15 procentų asmens pajamų;
40.3. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP trigubą dydį, bet mažesnės už VRP keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 30 procentų asmens pajamų;
40.4. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už VRP keturgubą dydį, bet mažesnės už VRP penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 40 procentų asmens pajamų;
VII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
41. Mokėjimas už trumpalaikę socialinę globą vykdomas vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, VI skyriaus nuostatomis.
42. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir atliekant asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą.
43. Trumpalaikė socialinė globa teikiama nemokamai:
44. Trumpalaikės socialinės globos teikimo asmeniui su sunkia negalia lėšos naudojamos skirtumui tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už socialines paslaugas finansuoti.
45. Kai asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa asmens namuose ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, asmens mokėjimo dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VIII SKYRIUS
MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
47. Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą vykdomas vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, VII skyriaus nuostatomis.
49. Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniai – asmens pajamos ir turtas, išreikštas pinigais. Kai asmens turimų pajamų, turimų piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu nustatomas asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų – turto perėmėjų ar būsimų paveldėtojų piniginės lėšos, kurios naudojamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
50. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
51. Ilgalaikė socialinė globa teikiama nemokamai:
52. Ilgalaikės socialinės globos teikimo asmeniui su sunkia negalia lėšos naudojamos skirtumui tarp socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už socialines paslaugas finansuoti.
IX SKYRIUS
ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
54. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, įvertinus visą turimą informaciją ir aplinkybes, šiais atvejais:
54.2. kai asmuo (šeima), kurio (-ios) pajamos (tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už VRP dvigubą dydį;
55. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos bei trumpalaikės globos paslaugas šiais atvejais:
55.1. kai asmuo (šeima) nuomoja gyvenamąjį būstą iš fizinio asmens ir, atskaičius mokestį už būsto nuomą, likusi pajamų dalis yra mažesnė už 2 VRP;
56. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo dalies, kuri sudaro 1 procentą, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, mokesčio už ilgalaikę socialinę globą šiais atvejais:
56.1. jeigu asmens turimas turtas yra nelikvidus (statiniai yra netinkami naudoti, žemė yra pelkėta ir pan.);
57. Nuo mokėjimo asmenys atleidžiami vieną kartą per kalendorinius metus iki 6 mėnesių. Išskirtiniais atvejais (sunki liga, gaisras ir kt.), atsižvelgiant į Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateiktą rekomendaciją. Nuo mokėjimo asmenys gali būti atleidžiami iki 12 mėnesių.
58. Asmenys (šeimos) dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas turi kreiptis į Skyrių ir pateikti:
59. Komisija, išnagrinėjusi dokumentus ir įvertinusi motyvaciją dėl asmens (šeimos) dalinio ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas, priima sprendimą dėl asmens (šeimos) atleidimo / neatleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Administracija užtikrina, kad asmens duomenys bus renkami ir tvarkomi tik socialinių paslaugų skyrimo tikslais, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Savivaldybės asmens duomenų tvarkymo politika, kitais asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
62. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
64. Už einamąją finansų kontrolę atsako Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius.
65. Paskesniąją finansų kontrolę vykdo Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba.
66. Savivaldybės taryba nustato maksimalų trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo savo teritorijos gyventojams dydį.
67. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.
68. Viešųjų, biudžetinių įstaigų bei Skyriaus atsakingi specialistai kiekvieną mėnesį informaciją apie asmeniui (šeimai) suteiktas socialines paslaugas suveda į Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenų bazę.
69. Sprendimą dėl mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo (šeima) gali apskųsti Administracijos direktoriui, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.
70. Ginčas dėl Skyriaus vedėjo, Administracijos direktoriaus, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimto sprendimo (neveikimo) nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka.