VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SENIŪNAMS PRISKIRTŲ NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO PASLAUGOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. birželio 11 d. Nr. A27(1)-1500
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.139 straipsnio 1 dalimi, 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 32 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 271 straipsniu:
1. T v i r t i n u Seniūnams priskirtų notarinių veiksmų atlikimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. P a v e d u Ūkio skyriui šį įsakymą paskelbti Teisės aktų registre, Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriui - Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapyje.
PATVIRTINTA
Vilniaus rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2021 m. birželio 11 d.
įsakymu Nr. A27(1)-1500
SENIŪNAMS PRISKIRTŲ NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO PASLAUGOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Seniūnams priskirtų notarinių veiksmų atlikimo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato dokumentų, reikalingų konkretiems notariniams veiksmams atlikti, pateikimo tvarką, seniūnų atliekamų notarinių veiksmų atlikimo tvarką, nustato svarbių priežasčių, dėl kurių notariniai veiksmai gali būti atliekami ne seniūnijos patalpose, sąrašą, įtvirtina kontrolinių klausimų asmens veiksnumui įvertinti pavyzdį, nustato notarinių veiksmų registro pildymo ir saugojimo tvarką, seniūnų pavadavimo metu atliekamų notarinių veiksmų tvarką Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje.
2. Aprašo paskirtis – užtikrinti, kad seniūnams priskirti notariniai veiksmai Savivaldybės teritorijoje būtų atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – LR CK), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – Vietos savivaldos įstatymas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymu (toliau – Notariato įstatymas) ir kitais teisės aktais.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Vietos savivaldos ir Notariato įstatymuose.
4. Notariato įstatymo nustatyta tvarka seniūnas neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams (toliau – pareiškėjas) šiuos notarinius veiksmus:
4.1. tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti;
II SKYRIUS
PRAŠYMŲ IR DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
6. Pareiškėjas savo gyvenamosios vietos seniūnui tiesiogiai, elektroniniu paštu ar registruotu laišku turi pateikti:
6.1. atitinkamos formos prašymą (1 priedas), kuriame nurodoma:
6.1.1. pareiškėjo (fizinio asmens) duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, kontaktinis telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jeigu turima);
6.1.2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys (dokumento tipas, numeris, išdavimo ir galiojimo datos);
6.1.3. pareiškėjo prašomas notarinis veiksmas (pvz.: patvirtinti įgaliojimą, liudyti dokumentų nuorašų ir išrašų tikrumą, parašo tikrumą dokumente);
6.1.4. informacija, kad pareiškėjas yra supažindintas dėl asmens duomenų tvarkymo seniūnijoje, kaip tai numato Asmens duomenų tvarkymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje taisyklės, patvirtintos Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A27(1)-2909 „Dėl asmens duomenų tvarkymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“;
III SKYRIUS
DOKUMENTŲ VERTINIMAS
7. Visi notariniams veiksmams pateikiami dokumentai turi būti tvarkingi, netaisyti, surašyti valstybine kalba ir neprieštarauti teisės aktų reikalavimams.
8. Seniūnas, įvertinęs pateikto prašymo turinį, patikrina kartu su prašymu pateiktus dokumentus, reikalingus konkrečiam notariniam veiksmui atlikti pagal seniūnui suteiktus įgaliojimus.
9. Seniūnas, paskirtu laiku atlikdamas notarinius veiksmus, nustato pareiškėjo tapatybę (pagal pasą, asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka), patikrina asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimo datą ir asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu prašoma paliudyti parašo tikrumą, pareiškėjas turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame būtų jo parašas.
10. Pareiškėjas turi būti veiksnus seniūnijos gyventojas. Kilus abejonėms dėl notarinės paslaugos gavėjo veiksnumo, seniūnas arba jo paskirtas atsakingas darbuotojas turi patikrinti, ar asmuo nėra įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Jeigu pareiškėjas nėra įtrauktas į minėtą registrą, seniūnas turi užduoti kontrolinius klausimus, siekdamas įsitikinti asmens veiksnumu (pvz.: pareiškėjas turi pasakyti savo vardą ir pavardę, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, paaiškinti, kokios notarinės paslaugos prašo; tuo atveju, jeigu kartu su notarinės paslaugos gavėju dalyvauja jo giminaičiai, kaimynai, draugai, paprašyti juos įvardyti, nurodant vardą, pavardę ir ryšį su asmeniu ir kt.).
11. Tais atvejais, kai pareiškėjas nesugeba aiškiai išreikšti savo valios, nesugeba susivokti aplinkoje ar kyla kitų įtarimų dėl jo gebėjimo suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmę bei pasekmes, seniūnas privalo atsisakyti tvirtinti dokumentus, nepaisant to, kad asmuo nėra įtrauktas į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus turi būti išdėstytas raštu, nurodant atsisakymo priežastis.
IV SKYRIUS
NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO PASLAUGOS SUTEIKIMAS
13. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali atlikti tik tuo atveju, kai pareiškėjas dėl Aprašo 14 punkte nurodytos svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir jis iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą, kuri yra tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje.
14. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjas negali atvykti į seniūnijos patalpas, laikomos šios aplinkybės: laikinasis nedarbingumas dėl ligos (išskyrus užkrečiamąsias ligas) ar traumos; sprendimas dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių; neįgalaus vaiko iki 18 m. ar suaugusio asmens priežiūra (slauga) namuose; pareiškėjo amžius nuo 80 metų ir daugiau.
15. Notarinių veiksmų paslauga suteikiama seniūnijos darbo laiku per 2 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos (kai veiksmai atliekami seniūnijos patalpose), o Aprašo 13 punkte nustatytu atveju − ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos.
16. Seniūnas pagal pareiškėjo prašymą, įvertinęs Aprašo 7–12 punktuose nurodytas aplinkybes:
16.1. patvirtina seniūno tvirtinamuoju įrašu ir spaudu nustatytos formos įgaliojimą (2 priedas), kuriame turi būti nurodomas konkretaus įgaliojimo turinys;
16.2. liudija dokumento nuorašo ir jo išrašo tikrumą (3 priedas), kai dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui. Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Dokumento nuorašo ir jo išrašo tikrumas patvirtinamas nuorašo (išrašo) tikrumo liudijimo įrašu ir spaudu;
16.3. liudija parašo dokumentuose tikrumą (4 priedas) ant dokumentų kopijų liudijamuoju įrašu ir spaudu. Atlikus parašo liudijimo procedūrą, seniūnas atsako tik už parašo ant dokumento liudijimą ir neatsako už dokumento, ant kurio yra pasirašoma, turinį;
18. Po seniūno notarinio veiksmo atlikimo pareiškėjui grąžinami su prašymu pateiktų dokumentų originalai ir įteikiami patvirtinti dokumentai pagal atlikto notarinio veiksmo pobūdį, paliekant po vieną patvirtintų dokumentų kopiją seniūnijoje (pateiktas prašymas su patvirtinto dokumento kopijomis įsegamas į seniūnijoje esančią notarinių veiksmų bylą).
19. Seniūno atliekami notariniai veiksmai registruojami Seniūno atliekamų notarinių veiksmų registre (toliau – Registras). Kiekvienam notariniam veiksmui suteikiamas atskiras numeris.
20. Registras pildomas kalendoriniais metais, jiems pasibaigus, Registro lapuose įrašai apie atliktus notarinius veiksmus negali būti daromi.
21. Įrašai Registre turi būti aiškūs ir įskaitomi. Ištaisymai Registro duomenų lapuose turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti. Ištaisymus ir prierašus seniūnas turi patvirtinti savo parašu ir spaudu šalia įrašo apie atliktą notarinį veiksmą.
22. Registro tituliniame lape (6 priedas) turi būti įrašyta: seniūnijos pavadinimas, seniūno vardas ir pavardė, Registro metai, sunumeruotų lapų skaičius, pildymo pradžios ir pabaigos data, įrašai, patvirtinti seniūno parašu ir spaudu. Registro duomenų lapai (6 priedas) prieš pradedant daryti įrašus turi būti sunumeruoti.
23. Pasibaigus kalendoriniams metams, Registro duomenų lape po paskutiniuoju įrašu apie notarinio veiksmo atlikimą nurodomos datos, kada buvo pradėta ir baigta daryti įrašus šiame Registre, notarinių veiksmų registro numeriai. Šiame punkte nurodyti įrašai patvirtinami seniūno parašu ir spaudu.
24. Registras ir seniūnijoje liekantys dokumentai tvarkomi ir saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
OFICIALIESIEMS TESTAMENTAMS PRILYGINAMŲ TESTAMENTŲ SUDARYMO IR TVIRTINIMO YPATUMAI
26. Testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai yra prilyginami oficialiesiems testamentams, kuriuos seniūnas tvirtina neatlygintinai. Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti.
27. Seniūnai, tvirtindami, registruodami testamentą ir perduodami jį saugoti notarui, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 105 „Dėl Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų perdavimo saugoti notarams tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų perdavimo saugoti notarams tvarkos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-225 „Dėl Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.
28. Seniūnas, gavęs pareiškėjo prašymą patvirtinti testamentą, iš anksto informuoja pareiškėją apie testatoriaus pareigą:
28.1. iki testamento tvirtinimo dienos sumokėti į atitinkamo notaro (pagal notaro biurui priskirtą aptarnavimo teritoriją) atsiskaitomąją sąskaitą nustatyto dydžio atlyginimą už notarui perduoto oficialiam testamentui prilyginamo testamento saugojimą.
29. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, laisva valia be prievartos, suklydimo, o pasirašyti testamentą turi seniūno akivaizdoje.
30. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai. Tokį testamentą seniūno akivaizdoje pasirašo abu sutuoktiniai. Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam palieka visą savo turtą. Testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui.
31. Testatorius testamentu turi teisę turtą palikti savo nuožiūra:
31.1. kiekvienas fizinis asmuo testamentu gali palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą (nurodyti LR CK 5.11 str.), taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (LR CK 5.19 str.).
Tais atvejais, kai testatorius visą jam priklausantį turtą (konkrečiai neįvardydamas) pageidauja palikti vienam ar keliems įpėdiniams dalimis, galima vartoti tokią formuluotę: „man <...> nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko jis susidėtų, aš lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalies (arba atitinkamai nurodant skirtingas dalis, jei turtas paliekamas skirtingomis dalimis) palieku <...>.“ Tais atvejais, kai testatorius pageidauja įvardyti asmenims paliekamą konkretų turtą, nepatartina jo nurodyti, pavyzdžiui, kambariais (kai paliekamas butas), aukštais (kai paliekamas namas) ir kt. Tokiu atveju galėtų būti nurodoma idealioji konkretaus turto dalis (pavyzdžiui, 1/3 dalis buto, namo ar kito nekilnojamojo turto). Nurodant idealiąją konkretaus turto (daikto) dalį gali būti nurodoma, kuris įpėdinis kuria turto (daikto) dalimi naudosis;
31.2. testatorius gali palikti visą savo turtą arba jo dalį juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims (LR CK 5.19 str.);
31.3. testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (LR CK 5.19 str.);
31.4. testatorius turi teisę testamente nurodyti kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Tokiu atveju galima tokia formuluotė: „jeigu paskirtas įpėdinis <...> numirtų prieš atsirandant palikimui arba jo nepriimtų, pirmiau minėtą turtą aš palieku <...>.“ (LR CK 5.21 str.);
31.5. testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai (pavyzdžiui, išmokėti tam tikro dydžio pinigų sumą konkrečiam asmeniui; suteikti teisę tam tikram asmeniui gyventi įpėdinio paveldimame name, bute ir kt.). Testamentinės išskirtinės gavėjais gali būti tiek įpėdiniai pagal įstatymą, tiek ir kiti asmenys (LR CK 5.23 str.);
32. Testamentą pasirašo pats testatorius. Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, testatoriaus prašymu testamentą gali už jį pasirašyti seniūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento (pavyzdžiui, „už negalinčią dėl <...> ligos pasirašyti testatorę <...> jai asmeniškai prašant testamentą pasirašė <...>“). Liudytojai (nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus) taip pat turi pasirašyti testamente (LR CK 5.29 str.).
33. Testamente privalomi nurodyti rekvizitai, kad jį priimtų saugoti notaras: testamento sudarymo vieta ir laikas; testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, jeigu asmens kodo nėra, – gimimo data; gyvenamoji vieta; testatoriaus parašas; testamentą patvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, parašas; testamento registravimo data ir numeris, antspaudas.
34. Testamentas sudaromas dviem egzemplioriais. Jei tvirtinamas testamentas susideda iš kelių lapų, jie turi būti susiūti ir sunumeruoti.
35. Tvirtinant testamentą iš testatoriaus nereikalaujama jo nuosavybės teisę įrodančių dokumentų į testamentu paliekamą turtą.
36. Jeigu testatorius nesupranta valstybinės kalbos, testamente pažymima, kad testamento tekstas išverstas į atitinkamą kalbą. Tokiu atveju galima formuluotė: „testamento tekstas išverstas iš lietuvių kalbos į testatoriui suprantamą <...> kalbą.“ Jeigu seniūnas nesupranta testatoriaus kalbos, tvirtinant testamentą turi dalyvauti testatoriaus pasirinktas vertėjas. Tokiu atveju testamente būtina nurodyti vertėjo, dalyvavusio tvirtinant testamentą, asmens duomenis (vardą, pavardę ir asmens kodą)
37. Testatoriaus akivaizdoje seniūnas tvirtinamuoju įrašu (7 priedas) tvirtina Rekomendacijose nurodyto turinio testamentą ir jį registruoja Registre.
38. Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti.
39. Seniūnas, patvirtinęs oficialiam testamentui prilyginamą testamentą, privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį kiek įmanoma greičiau jį perduoti saugoti notarui, kurio veiklos teritorijoje yra seniūnijos buveinė. Kartu su testamentu pateikiamas apmokėjimą už notarui perduoto oficialiam testamentui prilyginamo testamento saugojimą patvirtinantis dokumentas.
VI SKYRIUS
SENIŪNŲ PAVADAVIMO TVARKA, TEIKIANT NOTARINES PASLAUGAS
40. Jeigu seniūnas dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti seniūno pareigų atliekant seniūnui priskirtus notarinius veiksmus, dėl šių veiksmų atlikimo pareiškėjai kreipiasi į kitos seniūnijos seniūną ir pildo nustatytos formos prašymą (1 priedas) jo vardu. Atliktas notarinis veiksmas registruojamas seniūno, į kurį buvo kreiptasi, Registre. Seniūnas užregistruotą prašymą ir pateiktus dokumentus įsega į savo notarinių veiksmų bylą.
41. Seniūnas, į kurį buvo kreiptasi, notarinius veiksmus atlieka savo vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir spaudu.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Seniūnas asmens duomenis tvarko tiksliai, sąžiningai ir teisėtai, laikydamasis asmens duomenų tvarkymo, konfidencialumo ir saugumo reikalavimų.
44. Aprašas gali būti keičiamas, papildomas ar pripažįstamas netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
45. Aprašą įgyvendinančių subjektų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.