LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatų patvirtinimo
2020 m. vasario 5 d. Nr. TP-4
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu:
1. T v i r t i n u Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatus (pridedama) bei struktūrinę schemą (pridedama);
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios 2019 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. TP-3 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatų patvirtinimo“ 1 punktą;
3. Į p a r e i g o j u:
3.1. Informacinių technologijų ir aprūpinimo skyriaus vedėją Marių Žemaitį paskelbti šiuos nuostatus Teisės aktų registre;
PATVIRTINTA
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo pirmininko
2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. TP-4
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO NUOSTATAI
I. BENDROJI DALIS
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – teismas) yra Lietuvos Respublikos teisminės valdžios institucija, vykdanti teisingumą Lietuvos Respublikos vardu.
2. Teismas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais.
3. Teismas yra viešasis juridinis asmuo (biudžetinė įstaiga), turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą bei nepriklausomumą, tvarkantis teismo buhalterinę apskaitą, valdantis ir disponuojantis bei naudojantis jam patikėtą turtą.
4. Teismas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, per teismų savivaldos institucijas ir iš kitų valstybės finansinių šaltinių.
5. Teismas turi savo antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu ir kitus rekvizitus, taip pat savo sąskaitą banke.
II. TEISMO STEIGIMAS IR JO KOMPETENCIJA VYKDANT TEISINGUMĄ
7. Teismas įsteigtas ir jo kompetencija nustatyta įstatymu. Teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
8. Teismo teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko siūlymu.
9. Teismas yra specializuotas teismas, jis yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai; vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo; bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo; galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai; galutinė instancija administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais; nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose; nagrinėja savivaldybės tarybos prašymus pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų; nagrinėja Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymų kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo, dėl standartinių duomenų apsaugos sąlygų priėmimo ar dėl patvirtintų elgesio kodeksų visuotinio galiojimo.
Teismo sprendimai ir nutartys administracinėse bylose yra galutiniai ir neskundžiami.
10. Teismas, kaip aukščiausioji teisminė pakopa administracinėse bylose, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.
III. TEISMO TEISĖS
13. Įgyvendindamas teisingumą teismas turi šias teises:
13.1.Gauti iš valstybės įstaigų ir organizacijų, savivaldos institucijų, kitų teismų, įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą priskirtoms funkcijoms vykdyti;
13.2. Pagal kompetenciją nustatytąja tvarka nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus, skundus bei pasiūlymus, priimti sprendimus ir įgyvendinti reikiamas priemones;
13.3. Bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis bei įstaigomis savo veiklos klausimais, pagal kompetenciją sudaryti sutartis ir susitarimus;
IV. TEISMO VALDYMAS, TEISMO PERSONALAS IR TEISMO STRUKTŪRA
14. Teismą sudaro šio teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, kiti teisėjai ir karjeros valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau visi kartu – teismo personalas).
15. Teismo, kaip valstybės valdžios institucijos ir biudžetinės įstaigos, vadovas yra teismo pirmininkas.
16. Teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas.
17. Kai nėra teismo pirmininko, šias pareigas eina teismo pirmininko pavaduotojas arba didžiausią teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis teisėjas.
18. Teismo pirmininko pavaduotojas atlieka administracinės veiklos priežiūros funkcijas, susijusias su asmenų neprocesinių prašymų, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, nagrinėjimu; užtikrina įslaptintos informacijos, kuria disponuoja teismas, apsaugos organizavimą ir priežiūrą; atlieka teismų praktikos vienodinimo kontrolę.
19. Teismo struktūrą sudaro: teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, teismo teisėjai, teismo kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Teismų praktikos departamentas, Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyrius, Personalo ir administravimo skyrius, Teismo raštinė, Informacinių technologijų ir aprūpinimo skyrius, vyresnysis patarėjas, vyriausiasis specialistas, specialistas.
20. Teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus teismo pirmininkui. Teismo kancleris vadovauja teismo administracijai. Teismo kancleris:
20.1. Koordinuoja ir kontroliuoja teismo administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant teismo strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;
20.3. Tvirtina teismo administracijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdiniais pareigybių sąrašais ir aprašymais;
20.4. Įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo administracijos padalinių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, pašalpas;
21. Kai teismo kanclerio nėra, visas arba dalį jo funkcijų, išskyrus funkcijas, susijusias su asignavimų valdymu ir naudojimu, teismo pirmininkas paveda vienam iš teismo administracijos padalinių vadovų.
22. Teismo pirmininkas kaip teismo vadovas arba teismo kancleris kaip teismo administracijos vadovas be atskiro pavedimo atstovauja ir teismo vardu veda visas civilines, administracines ir baudžiamąsias bylas visų rūšių ir lygių teismuose. Kai vadovaujantis šiais nuostatais teismą atstovauja ir bylas teismo vardu veda teismo pirmininkas arba teismo kancleris, laikoma, kad bylą veda pats teismas kaip juridinis asmuo. Teismą atstovauti pagal pavedimą gali teismo pirmininko arba teismo kanclerio įgalioti asmenys.
23. Teismo personalo priėmimo dirbti į teismą, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų jiems mokėjimo tvarką bei sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės norminiai aktai.
V. TEISMO PERSONALO ATSAKOMYBĖ
25. Teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui arba kitiems teisėjams.
26. Teismo teisėjai atsakingi už bylų nagrinėjimą ir jiems patikėtų materialinių vertybių, turto valdymą bei naudojimą, kitais įstatymais ir teisės aktais priskirtų funkcijų vykdymą.
VI. TEISMO FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
28. Teismas yra asignavimų valdytojas, jis sudaro savo biudžeto projektą. Teismas pasiūlymus dėl savo biudžeto projekto teikia svarstyti Teisėjų tarybai. Patvirtinus biudžeto projektą sudaroma Teismo programos sąmata.
29. Teismo išlaikymui skirtos biudžeto lėšos naudojamos pagal išlaidų sąmatas, neviršijant patvirtintų bendrųjų asignavimų.
30. Teismo materialinį techninį aprūpinimą pagal patvirtintą išlaidų sąmatą organizuoja ir užtikrina teismo kancleris.
31. Teismas informacinį bei organizacinį savo veiklos aprūpinimą atlieka savarankiškai (išskyrus atvejus, kai teismo poreikiams reikalingų prekių ir paslaugų įgijimas organizuojamas centralizuotai). Teismo centralizuotą aprūpinimą reikiamu ilgalaikiu turtu, inventoriumi ir paslaugomis organizuoja ir užtikrina Nacionalinė teismų administracija.
VII. TEISMO VEIKLOS PRIEŽIŪRA
33. Teismo finansinį ir veiklos auditą įstatymų nustatyta tvarka pagal savo įgaliojimus atlieka Valstybės kontrolė.
VIII. TEISMO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
