Administracinė byla Nr. AS-632-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02169-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėja R. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad terminą paduoti skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 68-169 (toliau – ir Sprendimas) pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti; 2) panaikinti 2017 m. spalio 18 d. Sprendimą ir įpareigoti VMI priimti pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (42.60)-SD-17 išnagrinėti iš esmės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundą dėl VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimo teismui padavė 2018 m. birželio 28 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Panevėžio AVMI 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir su jais susijusių sumų, nurodė, kad šis sprendimas per 20 dienų nuo jo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos gali būti skundžiamas centriniam mokesčių administratoriui. VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimu laikė nepaduotu pareiškėjos skundą dėl Panevėžio AVMI sprendimo ir, be kita ko, nurodė, kad šį sprendimą pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalimi ir 159 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turi teisę per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos skųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – ir MGK) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas iš prie pareiškėjos skundo pridėto Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau -ir Ginčų komisijos) 2018 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 3R-11(AG-361/01-2017) turinio nustatė, kad pareiškėja dėl jos netenkinančio VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimo kreipėsi ne į MGK, o į Ginčų komisiją. Teismas nustatęs, kad pareiškėja nesinaudojo centrinio mokesčių administratoriaus sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, o savo pasirinkimu jį apskundė Ginčų komisijai (ne MGK), todėl pareiškėjos argumentus dėl klaidinančios apskundimo tvarkos nurodymo atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, jog net ir Ginčų komisijai 2018 m. sausio 10 d. sprendime konstatavus, kad jai, kaip ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai, nesuteikta kompetencija vertinti kitos institucijos, kuri ikiteismine tvarka išnagrinėjo ginčą, sprendimų ir nurodžius, kad šiuo atveju VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimas skųstinas tiesiogiai administraciniam teismui, pareiškėja dėl šio VMI sprendimo panaikinimo tiesiogiai į teismą nesikreipė.

Teismas įvertinęs skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinį, nustatytas faktines aplinkybes, kritiškai vertino pareiškėjos argumentus dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir konstatavo, kad pareiškėjos argumentai iš esmės susiję su jos pasirinktu, galimai pažeistų teisių gynimo modeliu. Pareiškėjos subjektyvų įsitikinimą, kaip ji turi ginti galimai pažeistas savo teises ir interesus, teismas nelaikė objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe. Teismas pareiškėjos prašymo terminą atnaujinti netenkino ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėja nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, jog terminą paduoti skundą teismui dėl Centrinio mokesčių administratoriaus 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 68-169 praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, panaikinti Centrinio mokesčių administratoriaus 2017 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 68-169 ir įpareigoti Centrinį mokesčių administratorių priimti pareiškėjos skundą dėl VMI 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad VMI skundžiamame 2017 m. spalio 18 d. sprendime Nr. 68-169 ir MGK 2017 m. lapkričio 28 d. protokole Nr. PP-346 (7-251/2017) buvo nurodyti alternatyvūs šių sprendimų skundimo būdui, todėl pareiškėjos pasirinkimas skųsti minėtus sprendimus vienu iš šių institucijų nurodytu būdu negali būti vertinimas kaip pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjos prašymo terminą atnaujinti netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA¹⁴⁶-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA⁸⁵⁸-62/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁸²²-61/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴³⁸-798/2008 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimu laikė nepaduotu pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo ir nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, turi teisę per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos jį skųsti MGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 9-10).

Iš MGK 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolo (b. l. 30-31) matyti, kad pareiškėja į ją kreipėsi nepraleisdama VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimo apskundimo termino, tačiau MGK 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokole pareiškėjai nurodė, kad VMI pareiškėjai neteisingai nurodė jos sprendimo apskundimo tvarką ir pareiškėja gali per vieną mėnesį nuo VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimo įteikimo dienos jį skųsti pasirinktinai – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja, sekdama MGK 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokole nuorodomis, VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018 m. sausio 10 d. sprendimu bylą pagal pareiškėjos skundą nutraukė kaip nepriskirtiną komisijos kompetencijai. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja, siekdama apskųsti VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 68-169, 2018 m. birželio 25 d. ( b. l. 18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kartu prašydama atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą teismui dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių – buvus suklaidintai atsakovo nurodytos dokumento apskundimo tvarkos.

Vilniaus apygardos administracinio teismas skundžiama 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos, kuri skunde neakcentavo, kad visgi kreipėsi į MGK ir apie pastarosios 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą (tai paminėta pareiškėjos teismui pateiktame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendime), prašymo atnaujinti termino skundui paduoti netenkino ir jį (skundą) atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sutinka, kad pareiškėja galėjo būti suklaidinta, kadangi, veikdama jai nurodoma sprendimo apskundimo tvarka, susidurdavo su situacija, kad jos skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, nes išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, į kurias ji kreipėsi, teigė neturinčios kompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio ginčų. Dėl šios priežasties susidarė situacija, kad pareiškėja, nuosekliai siekdama galimai pažeistų savo teisių gynimo, kreipėsi į jai skundžiamame administraciniame akte ir procesiniuose sprendimuose nurodytas skirtingas institucijas, kurios atsisakė nagrinėti jos skundus, todėl vertintina, kad terminą paduoti skundą teismui praleido dėl objektyvios, ne nuo jos valios priklausiusios priežasties.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai paduoti skundą teismui dėl VMI 2017 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 68-169, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas šioje dalyje tenkinamas pilnai.

Skundo priėmimo klausimą paprastai sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuris ir vertina, ar pareiškėjas pateikė visus su jo skundo priėmimu susijusius reikalingus dokumentus, sumokėjo žyminį mokestį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundo priėmimo klausimą tikslinga perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino pareiškėjai praleisto skundo padavimo termino, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis naikinama, minėtas terminas yra atnaujinamas, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti R. A. terminą paduoti skundą teismui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 68-169 panaikinimo.

Perduoti pareiškėjos R. A. skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 68-169 panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė