LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL SUSKYSTINTŲJŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2016 m. spalio 20 d. Nr. 1-277
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2016 m. spalio 20 d.
įsakymu Nr. 1-277
SUSKYSTINTŲJŲ NAFTOS DUJŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius suskystintųjų naftos dujų įrenginių technologinio valdymo, techninės priežiūros, taisymo, matavimų, bandymų, paleidimo ir derinimo darbų reikalavimus.
2. Taisyklės taikomos eksploatuojant suskystintųjų naftos dujų (toliau – dujos) pilstymo stotis, dujų pildymo postus, prekybos dujomis vietas, rezervuarus ir dujų balionus bei jų įrenginius, dujų balionų sandėlius, dujų skirstomąsias bei gyvenamųjų namų, visuomeninių ir gamybinių pastatų dujų sistemas, kai dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar.
3. Taisyklės privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, eksploatuojantiems suskystintųjų naftos dujų įrenginius ir vartojantiems dujas.
4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės įmonių technologinius vamzdynus bei įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius, kitos rūšies degiąsias dujas naudojančius įrenginius, kelių transporto priemonių dujų įrangą ir jos užpildymo įrenginius bei degiąsias dujas naudojančius pramoninius įrenginius, kurių nominalioji galia didesnė kaip 400 kW.
5. Dujų vežimui naudojamoms talpykloms Taisyklės taikomos tik šių talpyklų užpildymui bei ištuštinimui ir tik tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų įstatymas, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas, šių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bei pavojingųjų krovinių vežimą reglamentuojančios tarptautinės sutartys.
6. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.1. Dujiniai įrenginiai – dujas deginantys įvairios paskirties įrenginiai, prietaisai su degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įrenginiais.
6.2. Dujų baliono periodinė techninė patikra – Taisyklėse ir kituose dujų balionų naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose bei gamintojo pateiktuose dujų balionų techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais notifikuotosios įstaigos ar dujų balionų techninės patikros centre kvalifikuotų darbuotojų atliekama dujų baliono išorinė ir vidinė apžiūra, dujų baliono bandymai ir kiti saugos atitikties įvertinimo veiksmai.
6.3. Dujų baliono žymenys – prie dujų baliono pritvirtintoje metalinėje plokštelėje arba kitu gamintojo nustatytu būdu ant dujų baliono patvariai ir įskaitomai pažymėti jo techniniai duomenys.
6.4. Dujų balionų įrenginys – dujų tiekimo ir laikymo įrenginys, susidedantis iš dujų balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždaromųjų įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros.
6.5. Dujų balionų sandėlis – pagal teisės aktų reikalavimus įrengta vieta, kurioje saugomi pilni, tušti ir avariniai dujų balionai.
6.6. Dujų balionų techninės patikros centras (toliau – BTPC) – stacionarus įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas dujų balionų techninei patikrai atlikti.
6.7. Dujų cisterna – kilnojamoji, konteinerinė, nuimamoji ar stacionarioji slėginė cisterna, įskaitant transporto priemonių-baterijų cisternas ir daugiaelemenčių dujų konteinerių elementus, skirtus dujoms gabenti bei laikyti.
6.8. Dujų pildymo postas (toliau – DPP) – nustatyta tvarka suprojektuotas, baigtas statyti ir teisiškai įregistruotas stacionarus įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas dujoms, gaunamoms dujovežiais atvežamomis cisternomis, priimti ir laikyti, taip pat dujų balionams pildyti ir taisyti bei kitai ūkinei veiklai, reikalingai laikant bei gabenant dujas vartotojams dujų balionais, vykdyti.
6.9. Dujų pilstymo stotis (toliau – DPS) – nustatyta tvarka suprojektuotas, baigtas statyti ir teisiškai įregistruotas stacionarus įrenginių ir statinių kompleksas, skirtas dujoms, gaunamoms vamzdynais ar atvežamoms transporto priemonėmis, priimti, maišyti ir laikyti, taip pat dujų cisternoms bei dujų balionams pripilti ir taisyti bei kitai ūkinei veiklai, reikalingai laikant bei gabenant dujas vartotojams dujų balionais ir dujų cisternomis, vykdyti.
6.10. Dujų prekybos vieta – nustatyta tvarka suprojektuotas, baigtas statyti ir teisiškai įregistruotas inžinerinis statinys ar statinių kompleksas, kuris nuosavybės teise priklauso dujų pardavėjui ar yra jo valdomas ir naudojamas nuomos teise ir kuriame vykdoma didmeninė ir (ar) mažmeninė prekyba fasuotomis ir (ar) nefasuotomis dujomis ir (ar) pildomi dujų balionai.
6.11. Dujų vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis ir naudojantis dujas asmeniniams, šeimos, namų ūkio ar verslo poreikiams tenkinti.
6.12. Kvalifikuota tarnyba – juridinis asmuo ar jo padalinys, turintis kvalifikuotus darbuotojus, techninę ir technologinę įrangą, norminius, metodinius ir technologinius dokumentus, būtinus saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuoti suskystintųjų naftos dujų įrenginius.
6.13. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, įgijęs reikiamą kvalifikaciją, tinkamai pasirengęs darbui su eksploatuojamais suskystintųjų naftos dujų įrenginiais ir atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
6.14. Potencialiai sprogi aplinka – aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo degiųjų medžiagų mišinys, kuriam užsiliepsnojus degimas išplistų visame nesudegusiame mišinyje.
6.15. Skirstomasis dujotiekis – vamzdžių sistema nuo dujų talpyklos iki dujų vartotojo vidaus dujotiekio.
6.16. Suskystintųjų naftos dujų įrenginių apžiūra (toliau – apžiūra) – veiksmų kompleksas suskystintųjų naftos dujų įrenginių defektams ir dujų nuotėkio vietoms nustatyti.
6.17. Suskystintųjų naftos dujų įrenginių avarijų likvidavimas (toliau – avarijų likvidavimas) – darbai, atliekami lokalizavus suskystintųjų naftos dujų įrenginių ir (ar) jų sudedamųjų dalių avarijas ir sutrikimus, siekiant iš dalies arba visiškai atkurti tų įrenginių ir (ar) jų sudedamųjų dalių būklę, techninius parametrus, veikimo režimus, kad juos būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti.
6.18. Suskystintųjų naftos dujų įrenginių avarijų lokalizavimas (toliau – avarijų lokalizavimas) – darbai, atliekami įvykus suskystintųjų naftos dujų įrenginių ir (ar) jų sudedamųjų dalių avarijoms ir sutrikimams, siekiant apsaugoti žmonės, gyvūnus ir aplinką, maksimaliai išsaugoti suskystintųjų naftos dujų įrenginius ir (ar) jų sudedamąsias dalis ir materialines vertybes.
6.19. Suskystintųjų naftos dujų rezervuarų įrenginys (toliau – rezervuarų įrenginys) – suskystintosioms naftos dujoms laikyti ir nenutrūkstamai skirstyti skirtas antžeminis ar požeminis slėginis rezervuaras kartu su jungiamaisiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais.
6.20. Techniniai suskystintųjų naftos dujų įrenginio dokumentai (toliau – techniniai dokumentai) – suskystintųjų naftos dujų įrenginio atitikties deklaracija, sertifikatas, pasas, brėžiniai, priežiūros dokumentai (montavimo ir bandymo prieš pradedant jį naudoti, priežiūros, taisymo, demontavimo taisyklės, naudojimo instrukcijos) ir kiti kartu su suskystintųjų naftos dujų įrenginiu gamintojo pateikiami dokumentai, kuriuose nurodoma to įrenginio paskirtis, konstrukcija, parametrai, privalomi saugos reikalavimai bei naudojimo tvarka.
6.21. Techninė suskystintųjų naftos dujų įrenginių patikra (toliau – techninė patikra) – visuma periodiškai atliekamų darbų, kad būtų palaikomi, prireikus atkuriami suskystintųjų naftos dujų įrenginių techniniai parametrai, veikimo režimai ir tų įrenginių naudojimas būtų patikimas bei saugus.
6.22. Techninė suskystintųjų naftos dujų įrenginių priežiūra (toliau – techninė priežiūra) – techninė suskystintųjų naftos dujų įrenginių patikra, jų reguliavimas, taisymas, kad tie įrenginiai ir (ar) jų sudedamosios dalys būtų tvarkingi ir patikimai, efektyviai bei saugiai veiktų.
7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Prekybos naftos produktais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1-346 „Dėl Prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prekybos naftos produktais taisyklės) ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
8. Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų juridinio asmens suskystintųjų naftos dujų įrenginių (toliau – įrenginiai) eksploatavimą atsako juridinio asmens, kuriam įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba kuris įrenginius valdo ir naudoja turto patikėjimo arba nuomos teise, vadovas ar jo įgaliotas administracijos darbuotojas (toliau – vadovas). Už laiku atliekamą, patikimą, efektyvų ir saugų fizinio asmens įrenginių eksploatavimą atsako tie fiziniai asmenys, kuriems įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba juos valdo ir naudoja turto patikėjimo arba nuomos teise, jei su kvalifikuota tarnyba sudaryta įrenginių eksploatavimo sutartis nenustato kitaip.
9. Eksploatuoti juridinio asmens įrenginius gali to paties arba kito juridinio asmens kvalifikuotos tarnybos (pagal sutartį su vadovu). Fiziniam asmeniui priklausančius įrenginius eksploatuoja kvalifikuotos tarnybos pagal sutartį su fiziniu asmeniu. Įrenginių eksploatavimo sutartyje turi būti nustatytos šalių atsakomybės ribos, pareigos ir funkcijos.
10. DPS, DPP, dujų balionų įrenginius (kai dujų balionų įrenginyje sumontuota daugiau kaip 2 dujų balionai) ir rezervuarų įrenginius eksploatuoti gali tik tie juridiniai asmenys, kurie turi nustatyta tvarka išduotą įrenginių eksploatavimo atestatą ir avarinę tarnybą, galinčią operatyviai ir bet kuriuo paros metu pašalinti gedimus bei lokalizuoti ir likviduoti avarijas, arba yra sudarę įrenginių eksploatavimo sutartis su kvalifikuotomis tarnybomis. Dujų balionais prekiaujantys juridiniai asmenys vietoj avarinių tarnybų gali turėti kvalifikuotą avarijų lokalizavimo bei gedimų likvidavimo personalą, galintį operatyviai (ne vėliau kaip per dvi valandas nuo dujų vartotojo pranešimo) ir bet kuriuo paros metu nuvykti pas dujų vartotoją ir pašalinti dujų nutekėjimą ar gedimus dujų balionų įrenginyje.
11. Gabenamųjų slėginių įrenginių, patenkančių į Taisyklių taikymo sritį, techninę patikrą nustatyta tvarka atlieka notifikuotosios įstaigos ir BTPC kvalifikuoti darbuotojai.
12. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tikrina įgaliotos potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (toliau – įgaliotos įstaigos).
13. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant įrenginius, taisomi ir šalinami atliekant techninę priežiūrą ar pagal gedimų šalinimo planą. Trūkumai ir gedimai, kurie nekelia pavojaus saugiam ir patikimam įrenginių eksploatavimui, ir kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, turi būti analizuojami ir įrašomi į einamųjų ar ateinančių metų taisymo darbų planą.
14. Įrenginių techninės priežiūros darbai atliekami pagal vadovo patvirtintą planą. Kai įrenginių techninės priežiūros darbus atlieka kvalifikuotos tarnybos, planai turi būti suderinti su vadovu. Atlikti techninės priežiūros, trūkumų ir gedimų šalinimo darbai turi būti fiksuojami įrenginių techniniuose dokumentuose.
15. Kvalifikuota tarnyba turi užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų įrenginių eksploatavimą, laiku atlikti įrenginių techninės priežiūros, patikros bei taisymo darbus, trumpiausiais terminais lokalizuoti ir likviduoti avarijas.
16. Kvalifikuotos tarnybos vadovo įsakymu turi būti paskirti kvalifikuoti asmenys, atsakingi už dujų, elektros, šilumos, vandentiekio ir kanalizacijos, vėdinimo, ryšių sistemų ar įrenginių bei pastatų techninę būklę.
17. Kvalifikuota tarnyba turi turėti kvalifikuotos tarnybos vadovo patvirtintus kvalifikuotos tarnybos nuostatus, darbuotojų pareiginius nuostatus, kvalifikuotų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas, taip pat atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijas. Privalomų turėti instrukcijų sąrašas turi būti patvirtintas kvalifikuotos tarnybos vadovo.
17.1. Kvalifikuotos tarnybos nuostatuose turi būti nustatyti jos uždaviniai, funkcijos, struktūra, sudėtis bei aprūpinimas materialinėmis ir techninėmis priemonėmis.
17.2. Kvalifikuotos tarnybos vadovų ir darbuotojų pareiginiuose nuostatuose turi būti nustatytos jų teisės ir pareigos.
17.3. Atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių veikimo parametrai, įrenginių parengimo paleisti, leidimo, veikimo, stabdymo ir priežiūros tvarka, esant normaliam ar avariniam veikimo režimui, techninės patikros, taisymo, ir bandymo tvarka. Prie įrenginių eksploatavimo instrukcijų turi būti pridėtos prižiūrimų objektų technologinės schemos, kuriose nurodytos įrenginių, uždaromųjų ir saugos įtaisų, kontrolės ir matavimo priemonių įrengimo vietos ir jų numeracija. Įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų rekomendacijomis.
17.4. Kvalifikuoto darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos turi atitikti reikalavimus, nustatytus Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
18. Atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos turi būti peržiūrimos ir prireikus koreguojamos, keičiant technologinį procesą, darbo sąlygas, pradedant naudoti naujas medžiagas, įrenginius, prietaisus, žaliavas, darbo bei darbų saugos priemones, įsigaliojus naujiems teisės aktams, kurie reglamentuoja įrenginių eksploatavimo instrukcijose nurodytų darbų atlikimo tvarką ir pan.
19. Kvalifikuotos tarnybos atitinkamo padalinio vadovas privalo turėti visų padalinio darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijas, taip pat atliekamų darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijas bei visų instrukcijų sąrašą.
20. Kvalifikuotos tarnybos turi būti apsirūpinusios reikiama įranga, transporto priemonėmis, asmeninėmis, apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam įrenginių eksploatavimui užtikrinti.
21. Medžiagos, vamzdžiai ir kita įranga, naudojama eksploatuojant įrenginius, turi turėti sertifikatus arba kitus dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams pagal galiojančius techninius reglamentus, norminius dokumentus ir kitus teisės aktus.
22. Buitiniais dujų prietaisais namų ūkyje besinaudojantys asmenys privalo vadovautis buitinių dujų prietaisų gamintojų techniniais dokumentais, mokėti šiais prietaisais saugiai naudotis ir užtikrinti jų saugią priežiūrą. Apie saugų dujų vartojimą instruktuoja dujas tiekiantys, dujų paleidimo ir įrenginių derinimo darbus atliekantys juridiniai asmenys. Instruktavimas turi būti įforminamas specialiame žurnale, sudarius dujų pirkimo-pardavimo sutartį. Buitinių dujų prietaisų savininkai privalo pasirūpinti, kad būtų instruktuoti visi šeimos nariai bei kiti asmenys, besinaudojantys jo gyvenamajame name ar bute esančiais buitiniais dujų prietaisais.
23. Dujų vartotojai, išskyrus fizinius asmenis, turinčius tik buitinius dujų prietaisus ir naudojančius dujas buitinėms reikmėms, turi paskirti už dujų vartotojo įrenginių eksploatavimą atsakingus asmenis – kvalifikuotus darbuotojus. Atsakingo kvalifikuoto darbuotojo pareigos, eksploatuojant šiuos dujų įrenginius, naudojant dujas ūkinėms reikmėms, turi būti apibrėžtos šio darbuotojo pareiginiuose nuostatuose, kuriuose turi būti nustatyta, kad jis yra atsakingas už saugų, patikimą ir efektyvų juridinio asmens įrenginių eksploatavimą, saugų dujų naudojimą ūkinėms reikmėms.
24. Dujinius įrenginius eksploatuoti gali tik kvalifikuoti darbuotojai. Buitiniais dujų prietaisais juridiniuose asmenyse besinaudojantys juridinių asmenų darbuotojai privalo išklausyti instruktažą, kaip saugiai jais naudotis. Darbuotojus instruktuoja už juridinio asmens įrenginių eksploatavimą atsakingas kvalifikuotas darbuotojas.
25. Dujų išpylimui iš geležinkelio dujų cisternų bei rezervuarų ir automobilinių dujų cisternų užpildymui dujomis naudojamos žarnos turi turėti saugos įrenginius, nutraukiančius dujų išsiveržimą plyšus arba nutrūkus žarnai.
26. Dujų vartotojams tiekiamos dujos turi atitikti privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosiuose kokybės rodikliuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“. Dujų vartotojams tiekiamos dujos turi būti odoruojamos jas gaminančiose įmonėse, kurios atsako už odoravimo kokybę.
27. Įrenginių eksploatavimo vietose turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, nustatytos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, o jų eksploatavimo patalpose bei gamybinės zonos teritorijose (įskaitant apsaugos zoną) turi būti iškabinti saugos ženklai ir užrašai, nustatyti Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“.
28. Potencialiai pavojingi įrenginiai Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka turi būti užregistruoti Potencialiai pavojingų įrenginių registre, o jų priežiūra ir jų techninės būklės patikra atliekama Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.
29. Darbai dujų aplinkoje atliekami Gamtinių dujų, suskystintųjų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 1-191 „Dėl Gamtinių dujų, suskystintųjų naftos dujų ir biodujų aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
30. Statiniai, kuriuose eksploatuojami įrenginiai, turi atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“.
31. Įrenginių elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
32. Eksploatuojant įrenginius Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme nustatytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamos matavimo priemonės turi atitikti Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 „Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento patvirtinimo“ bei Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 „Dėl Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus ir būti eksploatuojamos bei techniškai prižiūrimos Metrologijos įstatymo nustatyta tvarka.
33. Naudojantis žeme, kuri yra įrenginių apsaugos zonose, turi būti laikomasi reikalavimų, nustatytų Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
34. Kvalifikuotų tarnybų vadovai ir darbuotojai, kurių priimami sprendimai yra tiesiogiai susiję su įrenginių eksploatavimu, ir įrenginius eksploatuojantys kvalifikuoti darbuotojai turi būti atestuoti ir jų žinios periodiškai tikrinamos Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. lapkričio 7 d. Nr. 1-220 „Dėl Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
35. Už saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymą ir užtikrinimą juridiniuose asmenyse atsako vadovas, kuris turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
36. Kvalifikuoti darbuotojai, skiriami eksploatuoti įrenginius, turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata periodiškai turi būti tikrinama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.
37. Visi įrenginius eksploatuojančio juridinio asmens kvalifikuoti darbuotojai, neatsižvelgiant į darbo stažą ir kvalifikaciją, turi išklausyti įvadinį instruktavimą darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos klausimais. Instruktuojama minėtus klausimus bei darbuotojų instruktavimą reglamentuojančių teisės aktų ir vadovo patvirtintų instrukcijų nustatyta tvarka. Apie instruktavimą pažymima instruktavimo registracijos žurnale.
38. Kvalifikuoti darbuotojai, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, įvadinio instruktavimo metu papildomai supažindinami su saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos darbe reikalavimais atliekant darbus, nustatytus jų pareiginiuose nuostatuose. Kvalifikuotų darbuotojų, kurie neinstruktuojami darbo vietoje, sąrašą tvirtina vadovas.
39. Prieš pradedant savarankiškai dirbti su įrenginiais, naujiems apmokytiems ir atestuotiems kvalifikuotiems darbuotojams skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė. Stažuotės metu kvalifikuoti darbuotojai dirba prižiūrimi kvalifikuoto darbuotojo, kurį skiria kvalifikuotos tarnybos vadovas.
40. Darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą ir stažuotės trukmę nustato vadovas.
42. Kvalifikuoti darbuotojai, atliekantys avarijų lokalizavimo darbus, privalo išmanyti avarijų lokalizavimo planus. Šiems kvalifikuotiems darbuotojams ne rečiau kaip kartą per metus turi būti organizuojami galimų avarijų lokalizavimo praktiniai mokymai. Praktinių mokymų metu išbandomos priemonės, neleidžiančios susidaryti arba plėtotis avarinei situacijai, nustatomas priemonių, numatytų avarijų lokalizavimo planuose, veiksmingumas. Įvykę praktiniai mokymai turi būti fiksuojami praktinių mokymų registravimo žurnale.
III SKYRIUS
DPS IR DPP EKSPLOATAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
43. DPS ir DPP eksploatavimą sudaro jų technologinis valdymas, techninė priežiūra, taisymas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
44. DPS ir DPP turi turėti techninius pasus, kuriuose nurodoma jų įranga ir pagrindiniai techniniai duomenys. DPS ir DPP techninių pasų formas ir pildymo tvarkas nustato vadovas.
45. DPS ir DPP turi būti juose esančios įrangos, slėginių indų, vėdinimo, šildymo, elektros, automatikos sistemų ir kita techninė dokumentacija su jų techninėmis charakteristikomis. Taip pat turi būti sudaryti dujotiekių pasai, vamzdynų schemos, kuriose turi būti pažymėti visi uždaromieji ir saugos įtaisai, kontrolės ir matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys. Vamzdynų įtaisai turi būti sunumeruoti ir atitikti numeraciją objekto technologinėje schemoje.
46. Elektrotechninė įranga, skirta naudoti DPS ir DPP potencialiai sprogioje aplinkoje, privalo turėti atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad ši įranga turi saugos lygį, mažiausiai lygiavertį saugos lygiui, nustatytam Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninio reglamento tvirtinimo“, ir atitikti reikalavimus, nustatytus Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 „Dėl Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“.
47. DPS ir DPP esanti apšvietimo įranga turi atitikti elektros įrenginių įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
48. DPS ir DPP patalpų triukšmo, užterštumo bei vibracijos lygis turi būti tikrinamas Lietuvos higienos normų nustatytais terminais ir tvarka.
49. DPS ir DPP priklausančioms visoms gamybos, sandėliavimo patalpoms ir lauko įrenginiams, priklausomai nuo atliekamų technologinių procesų pobūdžio, turi būti nustatytos ir atitinkamais įspėjamaisiais ženklais pažymėtos pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos ir zonų klasės. Vadovas turi užtikrinti, kad vietose, kuriose gali susidaryti sprogioji aplinka, būtų laikomasi Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 „Dėl Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų.
50. Nedarbo metu DPS visą parą turi budėti kvalifikuoti darbuotojai. Pradėti dirbti po pertraukos galima tik apžiūrėjus DPS įrenginius, dujų saugojimo rezervuarus, dujotiekius bei armatūrą.
51. Ugnies darbai DPS, DPP ir gamybinės zonos teritorijoje (įskaitant apsaugos zoną) gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais pagal specialųjį darbo planą ir vadovo patvirtintu leidimu.
52. DPS ir DPP teritorijoje (išskyrus administracines patalpas) draudžiama būti pašaliniams asmenims.
ANTRASIS SKISRNIS
DUJŲ IŠPYLIMAS IŠ GELEŽINKELIO DUJŲ CISTERNŲ
54. Dujos iš geležinkelio dujų cisternų turi būti išpilamos į stacionariuosius rezervuarus specialiai tam įrengta bei nustatyta tvarka priimta naudoti įranga, vadovaujantis dujų išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų darbų technologine instrukcija.
55. Dujas iš geležinkelio dujų cisternų galima pradėti pilti tik baigus geležinkelio dujų cisternų manevravimą, jas imobilizavus, įžeminus ir lokomotyvui išvažiavus iš DPS teritorijos. Atjungti geležinkelio dujų cisterną nuo įžeminimo įtaiso galima tik išpylus dujas iš geležinkelio dujų cisternos ir užsukus akles ant geležinkelio dujų cisternos atvamzdžių.
56. Geležinkelio dujų cisternų su dujomis pastatymo prie išpylimo estakados, jų nustūmimo už DPS teritorijos ribų ir manevravimo geležinkelio aklikelyje darbus atlieka instruktuotas garvežio mašinistas, dalyvaujant DPS kvalifikuotiems darbuotojams.
57. Prieš išpilant dujas iš geležinkelio dujų cisternos turi būti patikrinta:
57.1. ar geležinkelio dujų cisterna tvarkinga, ar dujų kiekis ir sudėtis atitinka nurodytus geležinkelio važtaraščiuose, tiekėjo išduotuose dujų kokybės pažymėjimuose;
57.3. ar nepažeistas geležinkelio dujų cisternos korpusas, uždaromieji įtaisai bei kontrolės ir matavimo priemonės;
58. Prieš pilant dujas į rezervuarus turi būti patikrinta, ar užpildomame rezervuare yra pakankamas liekamasis dujų slėgis. Jei liekamasis dujų slėgis yra mažesnis kaip 0,5 bar ar nurodytas rezervuaro techniniuose dokumentuose, į rezervuarą pilti dujas draudžiama. Toks rezervuaras turi būti atjungtas nuo rezervuarų parko ir planine tvarka jam turi būti atliktas kontrolinis sandarumo bandymas.
59. Draudžiama dujas pilti į rezervuarus, jei:
60. Visi dujų išpylimo iš geležinkelio dujų cisternų metu ir vėliau nustatyti gedimai bei jų atsiradimo priežastys turi būti įrašytos į vadovo patvirtintos formos darbo žurnalą. Gedimai turi būti pašalinti. Tais atvejais, kai dėl gedimo gali sutrikti technologinio proceso valdymas, būtina imtis veiksmų, nustatytų įrenginių eksploatavimo instrukcijose.
61. Dujos iš geležinkelio dujų cisternų išpilamos šviesiu paros metu. Dujų išpylimas nakties metu galimas tik pakankamai apšvietus geležinkelio estakadas ir rezervuarų parką.
62. Perkūnijos metu pilti dujas iš geležinkelio dujų cisternų draudžiama. Prasidėjus perkūnijai, pylimas nutraukiamas.
63. Dujotiekio, jungiančio geležinkelio dujų cisternų išpylimo estakadą ir rezervuarų parką, sklendės atidaromos ir ventiliai atsukami lėtai, kad pilant dujas nesusidarytų hidraulinių smūgių ir statinių elektros krūvių.
64. Išpilant dujas iš geležinkelio dujų cisternų turi būti nuolat stebimas dujų slėgis ir lygis geležinkelio dujų cisternoje ir pildomajame rezervuare. Šių darbų metu būtina užtikrinti vizualų arba telefoninį ryšį tarp dujas išpilančių kvalifikuotų darbuotojų ir rezervuarų parką bei siurblinę ir (ar) kompresorinę prižiūrinčių kvalifikuotų darbuotojų. Dujų išpylimo metu draudžiama be priežiūros palikti geležinkelio dujų cisternas ir rezervuarus.
65. Maksimalus rezervuarų pripildymo lygis neturi viršyti 85 procentų tūrio, jei jų techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip.
66. Ištuštintose geležinkelio dujų cisternose liekamasis dujų slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar, jei techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip.
67. Pilant dujas į rezervuarus, draudžiama mažinti slėgį, išleidžiant dujinės fazės dujas į atmosferą.
69. Nutrūkus arba plyšus išpylimo žarnai, jungiančiai geležinkelio dujų cisterną su dujotiekiu, būtina nedelsiant išjungti siurblius, kompresorius ir imtis priemonių gedimams pašalinti.
70. Jei iš geležinkelio dujų cisternos nuteka dujos, ji turi būti išpilama ir grąžinama tiekėjui, DPS administracijai surašius geležinkelio dujų cisternos defekto aktą.
TREČIASIS SKIRSNIS
AUTOMOBILINIŲ DUJŲ CISTERNŲ PILDYMAS
72. Automobilinės dujų cisternos dujomis pildomos per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius.
73. Pildant automobilines dujų cisternas, automobilių varikliai išjungiami. Automobilių variklius galima įjungti tik atjungus žarnas ir uždarius pildymo antgalius aklėmis. Kai pildymui naudojamas automobilinės dujų cisternos siurblys, prieš pradedant pildyti įjungiamas automobilinės dujų cisternos variklis.
74. Draudžiama į automobilines dujų cisternas pilti dujas, jei:
74.3. automobilinės dujų cisternos ir transporto priemonės ženklai neatitinka galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
74.5. nepateikiamas galiojantis transporto priemonės tinkamumo pervežti pavojingus krovinius patvirtinimo sertifikatas;
74.6. automobilinės dujų cisternos transporto priemonės vairuotojas neturi pavojingųjų krovinių vežimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka išduoto kvalifikacijos pažymėjimo;
75. Automobilines dujų cisternas pildo kvalifikuoti darbuotojai, dalyvaujant automobilinės dujų cisternos transporto priemonės vairuotojui.
76. Automobilinės dujų cisternos ir žarnos, kuriomis pilamos dujos, turi būti įžemintos, prijungiant jas prie specialiai tam įrengto įžeminimo kontūro. Atjungti automobilines dujų cisternas nuo įžeminimo kontūro galima tik baigus dujų pylimo darbus ir užsukus akles ant automobilinės dujų cisternos atvamzdžių.
77. Pripildžius automobilinę dujų cisterną dujomis, ant jos pildymo ir tuštinimo atvamzdžių turi būti sandariai užsukamos aklės, kurios turi būti apsaugotos nuo pašalinių asmenų atidarymo.
78. Pildymo metu pastebėjus dujų nutekėjimą iš automobilinės dujų cisternos, pildymo darbus būtina nutraukti, o automobilinę dujų cisterną nedelsiant pašalinti iš DPS teritorijos. Pildymą galima atnaujinti tik pašalinus gedimus, dėl kurių pildymo metu įvyko dujų nutekėjimas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DUJŲ BALIONŲ PILDYMAS
80. Dujų balionai pildomi DPS, DPP ar kitose dujų prekybos vietose per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius, vadovaujantis dujų balionų pildymo technologinės instrukcijos reikalavimais. Pildyti dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų draudžiama. Atskirais atvejais, turint Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) išduotą leidimą, iš automobilinių dujų cisternų galima pildyti dujų balionus, skirtus oro balionams.
81. Dujų balionui prijungti prie pildymo įrenginio leidžiama naudoti gumuoto audinio ne mažesniam kaip 20 bar darbiniam slėgiui skirtas žarnas, pagamintas iš atsparios dujų poveikiui medžiagos ir turinčias tai patvirtinančius ženklinimus.
82. Skystosios dujų fazės slėgis dujotiekiuose, tiekiančiuose dujas dujų balionams pildyti, neturi būti didesnis už darbinį slėgį dujų balionuose ir neviršyti slėgio, nurodyto pildymo įrenginio techniniuose dokumentuose.
83. Užpildžius dujomis dujų balionus, jų užpildymą būtina patikrinti pasveriant. Prieš pradedant sverti dujų balionus (prieš darbo pamainą), kontrolines svarstykles būtina patikrinti etaloniniu svarsčiu. Asmuo, atlikęs kontrolinių svarstyklių patikrinimą, tai užfiksuoja vadovo nustatyta tvarka.
84. Dujų masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti: 1 kilogramas – 2,4 litrų talpos dujų balionuose, 2 kilogramai – 4,8 litrų talpos dujų balionuose, 3 kilogramai – 7,2 litrų talpos dujų balionuose, 5 kilogramai – 12 litrų talpos dujų balionuose, 11 kilogramų – 27 litrų talpos dujų balionuose, 19 kilogramų – 46 litrų talpos dujų balionuose, 21 kilogramas – 50 litrų talpos dujų balionuose ir 33 kilogramai – 79 litrų talpos dujų balionuose. Į dujų balioną pripildytų dujų masės leistinas nuokrypis nustatytas Fasuotų prekių ir matavimo indų techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-594 „Dėl Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento patvirtinimo“ ir Reikalavimų fasuotoms prekėms, nepatenkančioms į Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-594 „Dėl Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento patvirtinimo“, taikymo sritį, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-477 „Dėl Reikalavimų fasuotoms prekėms, nepatenkančioms į Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-594 „Dėl Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento patvirtinimo“, taikymo sritį, aprašo patvirtinimo“. Faktinis dujų masės nuokrypis nuo dujų balione esančių dujų masės turi būti įrašytas specialioje etiketėje, kuri privalo būti tvirtinama prie dujų baliono Prekybos naftos produktais taisyklių nustatyta tvarka.
85. Pripildytų dujų balionų ventilių, jų srieginių jungčių, riebokšlių sandarumas turi būti patikrinamas muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Pripildyto dujų baliono ventilio antgalis turi būti uždaromas akle. Ventilio riebokšlio sandarumas tikrinamas esant užsuktai ventilio aklei ir puse apsisukimo atsuktam ventiliui. Patikrinimas turi būti vykdomas dujų pilstymo vietoje esant teigiamai oro temperatūrai.
86. Esant nesandariai dujų baliono ventilio srieginei jungčiai, riebokšliui ar nesandariai užsisukant ventiliui, dujos iš dujų baliono turi būti nedelsiant išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas.
87. Užpildyti dujų balionai turi būti registruojami dujų balionų pildymo registracijos žurnale, kuriame nurodoma pildymo data, dujų baliono numeris, pildžiusio asmens parašas (pildant dujų balionus konvejeriniu būdu – pamainos vadovo parašas). Užpildytas dujų balionas dujų balioną pildančio juridinio asmens ir dujų balioną parduodančio juridinio asmens turi būti paženklintas atskiromis specialiomis etiketėmis, išskyrus atvejus kai dujų balioną pildo ir parduoda tas pats juridinis asmuo (tada žymima viena etikete). Ūkio subjektai privalo pažymėti, kurie dujų balionai yra skirti kitoms, ne komunalinėms buitinėms, reikmėms (pvz., autokeltuvams).
88. Dujų balionų skaičius dujų pildymo vietoje turi būti ne didesnis už tą, kurį pildymo įrenginiai gali pripildyti per valandą. Draudžiama sandėliuoti dujų balionus evakavimo perėjose.
89. Jei neišgaravusių dujų liekanų masė dujų balione sudaro daugiau kaip 2 procentus į dujų balioną leidžiamos pildyti dujų masės, prieš užpildant dujų balioną, liekanos turi būti išpilamos į specialiai tam skirtas talpyklas.
90. Pildyti dujų balionus draudžiama, jeigu:
90.3. neįskaitomas dujų baliono periodinę techninę patikrą atlikusios notifikuotosios įstaigos ar BTPC žymuo;
90.8. neišgaravusių dujų liekanų masė dujų balione sudaro daugiau kaip 2 procentus į dujų balioną leidžiamos pildyti dujų masės;
90.9. dujų balione nėra liekamojo dujų slėgio, išskyrus pirmą kartą užpildomus dujų balionus po jų periodinės techninės patikros ir naujus dujų balionus;
91. Jei nustatoma dujų balionų neleistinų defektų ar dujų balionuose nėra liekamojo dujų slėgio, arba praėjęs dujų balionų periodinės techninės patikros terminas, jie turi būti taisomi ir atliekama jų neeilinė techninė patikra. Jeigu dujų balionų sutaisyti negalima, jie turi būti padaromi netinkamais naudoti Lietuvos standarto LST EN 1803:2004 „Gabenamieji dujų balionai. Virintinių anglinio plieno dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 1803:2004) nustatyta tvarka.
92. Pripildyti dujų balionai turi būti sandėliuojami po stogu, apsaugančiu nuo kritulių ir saulės spindulių.
93. Nustačius dujų baliono gedimą, dujų balionas turi būti grąžinamas į jį pripildžiusią DPS ar DPP. Jei dujų baliono gedimas toks, kad jo neįmanoma saugiai transportuoti, prieš dujų balioną vežant į DPS ar DPP dujos iš dujų baliono turi būti išleidžiamos (laikantis saugaus 40 m atstumo nuo atviros ugnies židinių, rūsių, šulinių ir duobių).
PENKTASIS SKIRSNIS
KOMPRESORIŲ IR SIURBLIŲ EKSPLOATAVIMAS
95. Kompresoriai ir siurbliai turi būti eksploatuojami, vadovaujantis jų gamintojų techniniais dokumentais ir Taisyklėmis.
96. Kompresorių ir siurblių paleidimas, stabdymas, perjungimas ir darbo reguliavimas atliekami, vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis, parengtomis pagal kompresorių ir siurblių gamintojo rekomendacijas.
97. Kompresorių ir siurblių įsiurbimo ir slėginių linijų dujų slėgis turi būti toks, koks nurodytas jų techniniuose dokumentuose.
98. Kompresorių ir siurblių pleištiniai diržai, perdavimo pavaros turi būti apsaugotos nuo tepalo, vandens ir kitų veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos jų stiprumui ir perdavimo jėgai, taip pat elektriniam laidumui.
99. Judamosios siurblių ir kompresorių dalys turi turėti gaubtus. Draudžiama eksploatuoti kompresorius ir siurblius su nuimtais nuo judančių dalių gaubtais.
100. Kompresoriai ir siurbliai privalo turėti tvarkingas kontrolės ir matavimo priemones. Jei šios priemonės netvarkingos ar jų nėra, kompresorius ir siurblius naudoti draudžiama.
101. Darbo metu oro temperatūra siurblių ir kompresorių patalpoje turi būti ne žemesnė negu nustatyta siurblinės ir kompresorinės įrenginių techniniuose dokumentuose.
102. Kompresoriai ir siurbliai turi būti sustabdomi šiais atvejais:
102.1. atsiradus dujų nuotėkiui arba sugedus siurblių ir kompresorių uždaromiesiems saugos įtaisams;
103. Draudžiama:
103.1. veikiančius kompresorius ir siurblius palikti be nuolatinės priežiūros, jeigu nėra arba neveikia saugumo, blokavimo automatika;
103.2. šalinti dujų nuotėkius nesustabdytuose siurblinės ir kompresorinės technologiniuose įrenginiuose;
103.3. kompresorius ir siurblius eksploatuoti išjungus arba sugedus jų saugos ar valdymo automatikai, avariniam patalpų vėdinimui, taip pat patalpų ištraukiamųjų vėdinimo sistemų blokuotei. Būtinais atvejais, susijusiais su laikinu kompresorių ir siurblių kai kurių apsaugų išjungimu, turi būti užtikrinama nuolatinė parametro, kurio apsauga išjungta, taip pat viso agregato kontrolė.
104. Kompresorių ir siurblių veikimo parametrus, veikimo valandų skaičių ir pastebėtus gedimus nuolatinę siurblinės ir kompresorinės priežiūrą atliekantis personalas registruoja kompresorių ir siurblių eksploatavimo žurnale.
105. Siurblinės ir kompresorinės patalpoje negalima laikyti tepalų daugiau kaip vienos paros reikmėms. Tepalai ir valymo medžiagos turi būti laikomos uždaroje, lengvai nešiojamoje metalinėje talpykloje. Panaudoti tepalai renkami į metalinę uždarą talpyklą, kuri iki utilizavimo turi būti laikoma specialiai tam skirtoje vietoje (ne kompresorinės ir siurblinės patalpoje).
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DPS IR DPP TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
107. DPS ir DPP techninę priežiūrą sudaro:
108. Nuolatinę veikiančių DPS ir DPP priežiūrą kiekvienos pamainos metu atlieka jų personalas, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instrukcijomis, darbų technologijos ir įrenginių eksploatavimo instrukcijomis bei pareiginiais nuostatais.
109. Prieš veikimo pradžią ir kiekvienos pamainos darbo metu turi būti apžiūrima ir patikrinama DPS ir DPP įranga, rezervuarų, antžeminių vamzdynų ir jų atramų, uždaromųjų ir saugos įtaisų, sriegių, flanšų ir riebokšlių jungčių būklė, patikrinamas dujų lygis rezervuaruose. Įranga, vamzdynai, uždaromieji įtaisai turi būti sandarūs. Jungčių sandarumas tikrinamas, esant darbiniam slėgiui, muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais. Nustatyti dujų nutekėjimai turi būti šalinami, o įrenginių gedimai likviduojami.
110. Kiekvieną pamainą atliekant kompresorių ir siurblių techninę priežiūrą būtina:
110.1. apžiūrėti visus siurblinės ir kompresorinės dujotiekius, įrenginius ir jų sudėtines dalis, įsitikinti, ar nėra gedimų, dujų nutekėjimo;
110.2. patikrinti, ar nėra šalutinio triukšmo, vibracijos, kokia guolių, šaldymo sistemos aušinimo skysčio, tepalo temperatūra, kokybė, lygis ir slėgis;
111. Apsauginiai išmetamieji vožtuvai turi atsidaryti slėgiui padidėjus daugiau kaip 15 procentų darbinio slėgio.
112. Sugedus apsauginiams išmetamiesiems vožtuvams, uždaromiesiems įtaisams, kontrolės ir matavimo priemonėms, eksploatuoti įrenginius ir vamzdynus draudžiama.
113. Jeigu atliekant įrenginių techninę priežiūrą aptinkama gedimų, kurių pašalinti iš karto neįmanoma, tokius įrenginius, jų sudedamąsias dalis ar įtaisus būtina išjungti, vadovaujantis jų eksploatavimo instrukcijomis.
114. Pašalinus gedimus įrenginiai vėl įjungiami tik leidus už įrenginių eksploatavimą atsakingam kvalifikuotam darbuotojui.
115. DPS ir DPP techninė patikra turi būti atliekama tokiu periodiškumu:
115.1. vieną kartą per mėnesį:
115.1.2. patikrinamas saugos įtaisų veikimas, uždaromųjų įtaisų, jungčių sandarumas ir tvarkingumas;
115.2. vieną kartą per šešis mėnesius:
115.3. vieną kartą per metus:
115.3.7. patikrinama antžeminių dujotiekių antikorozinės dangos ir tvirtinimų būklė, ar tvarkingi ir sandarūs uždaromieji įtaisai bei jungtys, ar dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai;
116. DPS ir DPP esantys slėginiai indai techniškai prižiūrimi, vadovaujantis slėginių indų naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
117. Rezervuarų izoliacijos techninė būklė tikrinama kas 4 metai rezervuarų vidaus ir išorinės apžiūros metu.
118. Pastatų ir įrenginių žaibosaugos ir statinio elektros krūvio įžeminimo įrenginių varžos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per metus.
119. Siurblių ir kompresorių taisymo terminai ir apimtis turi būti nustatomi vadovaujantis techniniais dokumentais, taip pat atsižvelgiant į techninės priežiūros metu nustatytus defektus. Taisymas atliekamas pagal vadovo patvirtintą planą.
120. Prieš atliekant techninę patikrą ir taisymą, rezervuarai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių turi būti atjungti aklėmis. Aklėmis turi būti atjungti ir dujotiekiai ar atskiri jo ruožai, jeigu dujotiekio taisymo metu atliekami dujotiekio suvirinimo ar pjovimo darbai.
121. Aklės turi atitikti didžiausią dujų slėgį dujotiekyje, turėti auseles, išsikišusias už flanšų ribų. Ant auselių turi būti ženklas, rodantis dujų slėgį ir vamzdžio skersmenį.
122. Ardyti rezervuarų, dujų balionų uždaromuosius įrenginius, vamzdynų jungtis ir uždaromuosius įtaisus, nesumažinus slėgio iki atmosferinio, draudžiama.
123. Pakeitus ar papildžius riebokšlius, pakeitus tarpines, įdėjus ar išėmus akles, veikiant įrenginiams pašalinus dujų nuotėkius, būtina patikrinti dujotiekio sandarumą muilo emulsija arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais.
124. Veikiančiuose dujotiekiuose keičiant ar tvarkant uždaromųjų įtaisų riebokšlius, turi būti naudojami specialūs įtaisai, neleidžiantys išsiveržti dujoms, o dujų slėgis kiek galima sumažinamas.
125. Rezervuarų, automobilinių dujų cisternų, dujų balionų valymo atliekos turi būti drėkinamos ir išvežamos iš DPS ir DPP į pavojingų medžiagų tvarkymo vietas.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VĖDINIMO SISTEMŲ EKSPLOATAVIMAS
127. Vėdinimo sistemos turi būti eksploatuojamos vadovaujantis vėdinimo sistemų gamintojo nurodymais ir rekomendacijomis ir jų pagrindu sudarytomis vėdinimo sistemų eksploatavimo instrukcijomis.
128. Kiekviena vėdinimo sistema turi būti pažymėta atskiru numeriu arba sutartiniu ženklu ant ventiliatoriaus korpuso ar ortakio prie pat ventiliatoriaus (iš žymėjimo turi būti aišku, ar tai oro tiekimo, ar šalinimo sistema, pvz.: OT-1; OT-2; OŠ-1; OŠ-2). Žymėjimas turi atitikti žymėjimą vėdinimo sistemų eksploatavimo instrukcijos schemoje.
129. Kiekviena vėdinimo sistema turi turėti techninį pasą, kurio formą ir pildymo tvarką nustato vadovas. Vėdinimo sistemos techniniame pase turi būti:
129.2. vėdinimo sistemos technologinė schema su ortakių skersmenimis, uždarymo ir valdymo įtaisais, kompensatoriais, apsauginiais įtaisais, ugnies užtvaromis, drenažo įtaisais, atbuliniais vožtuvais, kontrolės ir matavimo priemonėmis ir kitais įtaisais;
129.5. duomenys apie atliktus vėdinimo sistemos taisymo darbus, vėdinimo sistemos įrenginių bei įtaisų pakeitimus;
130. Vėdinimo sistemos metaliniai ortakiai turi būti įžeminti. Jei vėdinimo sistemos metaliniuose ortakiuose yra lanksčių (elektrai nelaidžių) ortakių intarpų, tarpinių, metalinės ortakių dalys tarpusavyje turi būti sujungtos įžeminimo laidininkais.
131. DPS ir DPP Asg kategorijos sprogimo ir gaisro atžvilgiu gamybos ir sandėliavimo patalpose turi būti įrengta avarinė dujų signalizacija. Dujų davikliai, jų skaičius ir išdėstymo vietos turi būti numatytos avarinės dujų signalizacijos projekte. Avarinis vėdinimas ir avarinė signalizacija turi įsijungti gamybos ir sandėliavimo patalpos ore degiųjų dujų kiekiui pasiekus 20 procentų žemutinės dujų sprogimo ribos, siurblinės ir kompresorinės patalpoje – 15 procentų. Padidėjus dujų kiekiui siurblinės ir kompresorinės patalpos ore daugiau kaip 20 procentų žemutinės dujų sprogimo ribos, siurblių ir kompresorių veikimas turi būti nutrauktas automatiškai (jeigu yra įrengta reikiama automatikos sistema) arba tai turi atlikti prižiūrintis personalas rankiniu būdu.
133. Draudžiama:
133.1. atlikti bet kokius taisymo ar reguliavimo darbus patalpų oro šalinimo ar tiekimo sistemose, kai tose patalpose, iš kurių šalinamas ar į kurias tiekiamas oras, vyksta technologiniai procesai;
133.2. dirbti patalpose įsijungus avarinei signalizacijai ir vėdinimui. Tokiu atveju turi būti nedelsiant nustatyta dujų nutekėjimo vieta, priežastis ir lokalizuotas dujų nutekėjimas;
133.3. atlikti darbus, kurių metu išsiskiria dujų garai ar užteršiamas oras, vietose, iš kurių oro tiekimo sistema ima orą;
134. Vėdinimo sistemos techninę priežiūrą sudaro vėdinimo sistemos įrenginių kasdieninė apžiūra, techninė patikra ir taisymas.
135. Prieš kiekvienos pamainos darbų pradžią turi būti patikrinta vėdinimo sistemos įrenginių būklė, avarinio vėdinimo bei darbo zonų avarinio užterštumo dujomis avarinės signalizacijos funkcionavimas. Vėdinimo sistemos turi būti įjungiamos 15 min. iki darbo pradžios: iš pradžių – oro šalinimo sistema, paskui – oro tiekimo sistema.
136. Vėdinimo sistemų techninė patikra atliekama tokiais terminais:
136.1. vieną kartą per metus patikrinama ar:
137. Atlikus vėdinimo sistemos techninės patikros darbus, turi būti surašomas vėdinimo sistemų techninės patikros aktas.
138. Patikrinus vėdinimo sistemų efektyvumą, turi būti sudaryta atliktų darbų ataskaita, kurioje pateikiamos išvados dėl vėdinimo sistemų efektyvumo, tinkamumo naudoti, nurodomi vėdinimo sistemų eksploatavimo režimai bei kiti duomenys ir visa tai pažymima vėdinimo sistemų techniniame pase.
139. Suremontuotas vėdinimo sistemas galima pradėti eksploatuoti tik gavus už vėdinimo sistemų eksploatavimą atsakingo asmens raštišką leidimą.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
AUTOMATIKOS IR SIGNALIZACIJOS SISTEMŲ BEI KONTROLĖS IR MATAVIMO PRIEMONIŲ EKSPLOATAVIMAS
141. Automatikos ir signalizacijos sistemos, jų sudedamosios dalys bei kontrolės ir matavimo priemonės DPS ir DPP eksploatuojamos pagal gamintojų rekomendacijas arba kitus teisės aktus.
142. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimas turi būti tikrinamas pagal gamintojo rekomendacijas, parengtas darbų technologijos instrukcijas arba pagal teisės aktus. Saugos, blokavimo, reguliavimo automatikos ir signalizacijos sistemų veikimo ribos turi atitikti gamintojo arba teisės aktų nustatytus parametrus, nurodytus automatikos sistemą derinusio juridinio asmens ataskaitoje ir garantuojančius patikimą ir saugų sistemos veikimą.
143. Matavimo priemonėms, kurios naudojamos teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, taikomos matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo procedūros. Šioms matavimo priemonėms Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d įsakymu Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ nustatytais terminais turi būti atliekamos metrologinės patikros. Šių matavimo priemonių sąrašus sudaro ir patvirtina automatikos ir signalizacijos sistemą eksploatuojančios juridinio asmens vadovas. Teisinei metrologijai nepriskirtoms matavimo priemonėms taikomi jų gamintojų nustatyti reikalavimai, o jų rodomų dydžių verčių patikimumas užtikrinamas kalibravimo procedūra.
144. Už automatikos ir signalizacijos sistemų bei kontrolės ir matavimo priemonių eksploatavimą atsako vadovas.
145. Draudžiama naudoti:
145.2. kontrolės ir matavimo priemones, kurių metrologinės patikros terminas pasibaigęs arba kurios neturi ženklų, patvirtinančių, kad buvo atlikta jų metrologinė patikra, ar yra mechaniškai pažeistos;
146. Ant rodmeninių kontrolės ir matavimo priemonių korpuso ar skalės (arba pritvirtintos plokštelės) turi būti žyma, rodanti didžiausiąją darbinę matuojamo dydžio vertę. Šias žymas daryti ant kontrolės ir matavimo priemonių stiklų draudžiama.
147. Ne ilgiau kaip vienos darbo pamainos laikotarpiui atjungti kontrolės ir matavimo priemones ar automatikos ir signalizacijos sistemas gali leisti tiktai DPS ar DPP vadovas, vadovaudamasis DPS bei DPP eksploatavimo instrukcijomis, kuriose turi būti nustatyta, kokių papildomų saugos priemonių turi būti imamasi, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas įrenginių veikimas. Apie kontrolės ir matavimo priemonių ar automatikos ir signalizacijos sistemų atjungimą DPS ar DPP vadovas įrašo automatikos ir signalizacijos sistemų priežiūros ir taisymo žurnale.
148. Sugedus patalpų dujų signalizatoriui, dujų koncentraciją patalpose būtina tikrinti ne rečiau kaip kas dvi valandas šiam tikslui skirtais dujų analizatoriais ir patikros rezultatus įrašyti į automatikos ir signalizacijos sistemų priežiūros ir taisymo žurnalą.
149. Patalpų dujų signalizatoriai, veikiantys nesuspausto oro principu, privalo būti įjungti visą parą, o avarinė ir šviesos signalizacija turi būti įvesta į budinčiojo DPS ar DPP personalo patalpas.
150. DPS ir DPP automatikos ir signalizacijos sistemų bei kontrolės ir matavimo priemonių techninė patikra atliekama šių įrenginių eksploatavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
151. Rodmeninių manometrų rodyklės grįžimas į nulinę padėtį DPS, DPP ir juridiniuose asmenyse, naudojančiuose dujas, turi būti tikrinamas vieną kartą per pamainą, o rezervuaruose, dujų balionų įrenginiuose bei dujų slėgio redukavimo įrenginiuose – techninės patikros metu.
152. Teisinei metrologijai priskirtų masės, temperatūros, skysčių ir dujų kiekio kontrolės ir matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo procedūros atliekamos Metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
153. Dujų signalizatoriai turi būti tikrinami specialiai tam paruoštais dujų mišiniais. Draudžiama tikrinti dujų signalizatorius į patalpas prileidžiant dujų.
IV SKYRIUS
REZERVUARŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
REZERVUARŲ PILDYMAS
155. Rezervuarai iš automobilinių dujų cisternų pildomi savitaka arba naudojant automobilinės dujų cisternos siurblį tik šviesiuoju paros metu. Rezervuarus pildyti tamsiuoju paros metu galima tik esant pakankamam rezervuarų ir stovėjimo vietos apšvietimui.
156. Automobilinės dujų cisternos stovėjimo vieta dujoms išpilti į rezervuarus turi būti pažymėta rezervuarų technologinėje schemoje ir turi būti parinkta taip, kad prireikus automobilinę dujų cisterną galima būtų skubiai pašalinti iš rezervuarų teritorijos.
157. Automobilinei dujų cisternai įžeminti turi būti naudojamas suprojektuotas ir pagal projektą įrengtas įžeminimo kontūras.
158. Rezervuarų slėgio reguliavimo, saugos įtaisai ir kontrolės matavimo priemonės nuo atmosferos kritulių turi būti apsaugotos užrakinamaisiais gaubtais.
160. Dujos iš automobilinių dujų cisternų į rezervuarus išpilamos, vadovaujantis technologine instrukcija ir dujų aplinkoje atliekamų darbų saugą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
161. Išpilant dujas iš automobilinės dujų cisternos į rezervuarus turi būti atliekami šie veiksmai:
161.1. Automobilinė dujų cisterna pastatoma į išpylimo aikštelę, išjungiamas automobilinės dujų cisternos transporto priemonės variklis, ratų atsparomis užblokuojami ratai ir automobilinė dujų cisterna įžeminama.
161.2. Išoriškai apžiūrimi rezervuarai ir automobilinė dujų cisterna bei patikrinama, ar tvarkingi dujų išpylimo ir pildymo įrenginiai, uždaromieji įtaisai, saugos įtaisai, žarnos, įžeminimai, paruoštos naudoti pirminės gaisro gesinimo priemonės.
161.3. Patikrinamas liekamasis dujų slėgis rezervuaruose. Jei liekamasis dujų slėgis rezervuaruose mažesnis kaip 0,5 bar ar už nurodytą rezervuarų techniniuose dokumentuose, į tokius rezervuarus pilti dujas draudžiama. Tokiu atveju jie turi būti atjungti nuo kitų rezervuarų ir planine tvarka jiems turi būti atliktas kontrolinis sandarumo bandymas.
161.4. Patikrinamas dujų kiekis rezervuaruose ir apskaičiuojama, kokį dujų kiekį galima įpilti į kiekvieną rezervuarą.
161.7. Lėtai atidaromi rezervuaro ir automobilinės dujų cisternos pildymo atvamzdžių uždaromieji įtaisai ir dujos išpilamos iš automobilinės dujų cisternos į rezervuarus. Kai dujoms išpilti naudojamas automobilinės dujų cisternos siurblys, prieš išpilant įjungiamas automobilinės dujų cisternos transporto priemonės variklis (ant automobilinės dujų cisternos išmetimo vamzdžio turi būti sumontuotas kibirkščių gesiklis).
162. Pripildžius rezervuarus turi būti:
162.2. dujų likučiai iš žarnų supilami į rezervuarus ar saugiai išleidžiami į atmosferą, kaip nustatyta automobilinės dujų cisternos arba rezervuarų įrenginio techniniuose dokumentuose ir technologinėse instrukcijose. Dujų likučiai žarnose gali būti palikti tik tuo atveju, jeigu tai yra leistina pagal žarnų gamintojų techninius dokumentus;
162.3. atjungiamos pildymo žarnos, rezervuaro ir automobilinės dujų cisternos pildymo atvamzdžiai uždaromi aklėmis, atjungiamas automobilinės dujų cisternos įžeminimas;
163. Draudžiama:
163.1. automobilinei dujų cisternai įžeminti naudoti rezervuarus, dujotiekius ir kitos paskirties vamzdynus;
163.2. dujų išpylimo metu automobilinę dujų cisterną ir rezervuarų įrenginius palikti be priežiūros;
163.3. rezervuarų pildymo metu dujų išpylimo vietoje būti pašaliniams asmenims, transporto priemonėms;
163.4. išpilti dujas iš automobilinės dujų cisternos į rezervuarus:
163.4.1. esant netvarkingiems dujų išpylimo įrenginiams, uždaromiesiems įtaisams, saugos įtaisams, automobilinės dujų cisternos, gumuoto audinio žarnoms, įžeminimo įtaisams, pirminėms gaisro gesinimo priemonėms ar jų nesant;
163.5. pildyti daugiau kaip 85 procentus rezervuarų tūrio, jei kitaip nenustatyta techniniuose dokumentuose. Pripildžius daugiau kaip 85 procentus rezervuaro tūrio ar daugiau, nei nurodyta techniniuose dokumentuose, dujų perteklius turi būti atsiurbiamas į automobilinę dujų cisterną pildymo darbų technologijos instrukcijoje nustatytu būdu.
ANTRASIS SKIRSNIS
REZERVUARŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
165. Rezervuarų techninę priežiūrą sudaro rezervuarų įrenginių periodinė techninė apžiūra, techninė patikra ir taisymas.
167. Periodinės techninės apžiūros metu turi būti:
167.1. patikrinama:
167.1.7. pirminių gaisro gesinimo priemonių, įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų būklė ir komplektavimas;
168. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus atliekamos techninės patikros metu turi būti:
169. Iš rezervuarų tiekiamų dujų didžiausias darbo slėgis turi būti:
169.1. ne didesnis kaip 100 mbar, matuojant už slėgio reguliatoriaus, jeigu dujos tiekiamos į mažo slėgio skirstomuosius dujų tinklus;
169.2. didesnis kaip 100 mbar, bet ne didesnis kaip 2 bar, jeigu dujos yra tiekiamos į vidutinio slėgio II kategorijos dujų tinklus;
169.3. didesnis kaip 2 bar, bet ne didesnis kaip 5 bar, jeigu dujos tiekiamos į vidutinio slėgio I kategorijos skirstomuosius dujų tinklus;
170. Ištekančių dujų slėgis reguliuojamas pagal reikalingus dujų vartotojų dujų slėgio režimus. Išmetamieji ir uždaromieji apsauginiai vožtuvai, kuriuos pagal jų konstrukciją ir technines charakteristikas galima suderinti veikti buitiniams dujų prietaisams didžiausiuoju dujų slėgiu (ne didesniu kaip 50 mbar), suderinami veikti slėgiu, atitinkamai 1,15 ir 1,25 karto didesniu už didžiausiąjį darbo slėgį.
171. Prieš žiemos sezoną turi būti atliekamas garintuvų techninė patikra bei gamintojų techniniuose dokumentuose nurodyti darbai, taip pat išmatuojamos garintuvų, elektros kabelių, apsauginio įžeminimo įrenginių varžos.
V SKYRIUS
SKIRSTOMŲJŲ DUJOTIEKIŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
173. Skirstomųjų dujotiekių, įskaitant dujotiekių įvadus, techninę priežiūrą sudaro jų sandarumo tikrinimas, apžiūra ir techninė patikra.
174. Atliekant požeminių dujotiekių techninę patikrą Taisyklių 191 punkte nurodytu periodiškumu ir jų sandarumą tikrinant jautriais dujų ieškikliais Taisyklių 177 punkte nurodytu periodiškumu, požeminių dujotiekių apžiūra neatliekama.
175. Požeminio dujotiekio būklė turi būti tikrinama specialiais prietaisais ir nustatomas požeminio dujotiekio sandarumas bei izoliacijos vientisumas. Vamzdžių metalo būklė turi būti tikrinama visais atvejais, kai požeminis dujotiekis atkasamas izoliacijai taisyti ar dujų nuotėkiui šalinti.
177. Požeminių dujotiekių sandarumo tikrinimo jautriais dujų ieškikliais periodiškumas turi būti ne retesnis kaip:
177.1. plieninių požeminių dujotiekių (išskyrus nurodytus Taisyklių 177.2 punkte) – vieną kartą per metus;
177.2. plieninių požeminių dujotiekių, kuriuose buvo nustatyta elektrocheminės korozijos židinių, ne mažiau kaip po 200 m dujotiekio ilgio visomis kryptimis nuo korozijos židinio (iki jų sutvarkymo – rekonstravimo) – du kartus per metus. Nustačius papildomus korozijos židinius atlikti sandarumo bandymą;
178. Požeminių plieninių mažo slėgio dujotiekių sandarumas taip pat gali būti tikrinamas bandant juos vamzdyne esančiomis dujomis, inertinėmis dujomis arba oru.
179. Dujotiekių apžiūrų periodiškumą ir darbų apimtį nustato vadovas, bet apžiūra turi vykti ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.
180. Dujotiekių apžiūrų metu nustatyti dujotiekių trūkumai turi būti analizuojami ir vertinami atliekant jų techninę patikrą, taisymą bei rengiant taisymo darbų planus.
181. Apžiūrint požeminį dujotiekį, turi būti patikrinama:
181.1. pastatų rūsių ir požeminių komunikacijų šulinių užteršimas dujomis 15 m atstumu į abi puses nuo požeminio dujotiekio;
181.2. ar yra išorinių dujų nutekėjimo požymių (vasarą virš (šalia) požeminio dujotiekio pageltę ar išdžiūvę želdiniai, žiemą – parudavęs sniegas);
181.3. ar požeminiam dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus, ar požeminio dujotiekio apsaugos zonoje žemės darbai atliekami, laikantis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų;
181.6. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančiųjų jungčių ir namų dujų slėgio reguliavimo įtaisų sandarumas;
182. Apžiūrint požeminio dujotiekio įtaisus, turi būti:
182.3. patikrinama požeminio dujotiekio įtaisų apsauginių šulinėlių padėtis (ar nenusėdę, nepasislinkę ir pan.), šulinėliai išvalomi;
183. Jei požeminio dujotiekio apsaugos zonoje atliekami statybos ar žemės darbai, turi būti patikrinta:
183.2. ar atliekant darbus nepažeistas požeminis dujotiekis, požeminio dujotiekio įtaisai bei jų izoliacija, ar jie neužkraunami statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais;
184. Apžiūrint antžeminį dujotiekį, turi būti tikrinama:
184.3. ar atliekant statybos ir taisymo darbus antžeminiam dujotiekiui negresia mechaniniai pažeidimai ir užstatymo pavojus;
185. Dujotiekių apžiūros metu suradus dujų nuotėkį, apie tai turi būti pranešama avarinei tarnybai bei dujotiekio savininkui ir 50 m spinduliu nuo nuotėkio vietos dujų analizatoriumi patikrintas namų rūsių, pastatų pirmųjų aukštų ir požeminių statinių oras. Jei aptinkamas dujomis užterštas oras pastate, reikia perspėti jame esančius žmones, kad nesinaudotų atvira ugnimi ir elektriniais prietaisais, o aptikus dujomis užteršto oro rūsiuose, paraginti žmones išeiti iš patalpų į lauką.
186. Pastatų, esančių 15 m atstumu nuo požeminio dujotiekio, savininkai turi užtikrinti, kad būtų galima patikrinti, ar rūsių ir kitų įgilintų patalpų oras neužterštas dujomis.
187. Dujų nuotėkiai iš dujotiekių šalinami avarijų lokalizavimo planuose nustatyta tvarka. Aptikus pavojingą dujų koncentraciją pastatų rūsiuose, kolektoriuose, požeminėse perėjose, dujotiekiai nedelsiant turi būti atjungiami.
188. Apie numatomą dujų atjungimą dėl dujotiekio taisymo ir apie dujų tiekimo atnaujinimo laiką dujų vartotojai turi būti įspėti iš anksto.
189. Jei apžiūros metu nustatoma požeminių dujotiekių mechaninių pažeidimų, tai tokios požeminio dujotiekio vietos turi būti atkasamos ir fiziniais kontrolės metodais tikrinamos pažeisto požeminio dujotiekio virintinės sandūros – po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeidimo vietos. Sandūroje aptikus defektų, atsiradusių pažeidus požeminį dujotiekį, reikia atidengti ir fiziniais kontrolės metodais patikrinti kitas pažeisto požeminio dujotiekio sandūras – dar po vieną artimiausią sandūrą į abi puses nuo pažeistos vietos. Pažeistas požeminio dujotiekio ruožas išpjaunamas ir pakeičiamas nauju.
190. Nustatant dujotiekio techninės patikros periodiškumą, turi būti atsižvelgta į dujotiekio eksploatavimo trukmę, vamzdžio medžiagą, dujų slėgį, grunto korozinį aktyvumą, elektrocheminės korozijos poveikį.
191. Dujotiekių techninė patikra turi būti atliekama tokiu periodiškumu:
191.4. požeminio plieninio dujotiekio izoliacijos būklės patikra turi būti atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus;
191.5. požeminio plieninio dujotiekio vamzdžių metalo būklės patikra turi būti atliekama visais atvejais, kai dujotiekis atkasamas;
191.6. šulinių ir uždaromųjų įtaisų būklės patikra turi būti atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus;
191.7. kondensato rinktuvų patikra turi būti atliekama pagal vadovo patvirtintą planą. Prireikus kondensatas iš rinktuvų turi būti šalinamas;
191.9. požeminio polietileninio dujotiekio indikacinio laido būklės patikra turi būti atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus;
192. Dujotiekių techninės patikros metu:
192.1. patikrinama:
192.1.3. uždaromųjų įtaisų, izoliuojančių jungčių ir namų dujų slėgio reguliavimo įtaisų sandarumas, dėklų padėtis ir jų sandarinimo būklė;
192.2. atnaujinami dujotiekio įrenginių žymėjimo ženklai, prireikus pakeičiami jų stovai, išvalomi apsauginiai šulinėliai (kapos), kondensato surinktuvų apsauginiuose šulinėliuose įrengiami arba (prireikus) atnaujinami putų plastiko amortizatoriai;
192.3. pašalinamas apsauginiuose šulinėliuose, sekliuose šuliniuose ir dujotiekio jungtyse pastebėtas dujų nuotėkis;
192.6. registruojami dujotiekio ir jo įrenginių pažeidimai, kurių negalima pašalinti techninės patikros metu, ir duomenys perduodami atitinkamoms dujotiekius eksploatuojančio juridinio asmens tarnyboms;
193. Plieninio dujotiekio izoliacijos būklė tikrinama specialiais prietaisais, kuriais nustatoma, ar nėra izoliacijos defektų, Taisyklių 191 punkte nurodytu periodiškumu.
194. Nustačius izoliacijos defektus, turi būti atkastas ne mažiau kaip 1,5 m ilgio plieninio dujotiekio ruožas (atkarpa) ir izoliacijos būklė patikrinama tam skirtais prietaisais bei apžiūrint.
195. Visose izoliacijos pažeidimų, naujų plieninių dujotiekių prijungimo, nupjovimo ir taisymo vietose turi būti patikrinama izoliacijos ir vamzdžių metalo paviršiaus būklė.
196. Atnaujinus plieninio dujotiekio izoliaciją, prieš užkasant plieninį dujotiekį, izoliacijos kokybė turi būti patikrinama tam skirtais prietaisais.
197. Požeminio dujotiekio šulinių ir juose sumontuotų uždaromųjų įtaisų būklė techniškai patikrinama pagal vadovo patvirtintus dujotiekio techninių patikrų planus, atliekant techninės patikros darbų technologijos instrukcijose nustatytus darbus. Techninės patikros turi būti atliekamos ne rečiau, kaip nurodyta Taisyklių 191 punkte.
198. Atliekant požeminio dujotiekio šulinių ir juose sumontuotų uždaromųjų įtaisų techninę patikrą, turi būti patikrinama ne šuliniuose sumontuotų požeminio dujotiekio uždaromųjų įtaisų vairaračių būklė.
199. Turi būti tikrinama, ar kondensato rinktuvuose nėra susikaupusio kondensato. Tikrinimo periodiškumą nustato dujotiekius eksploatuojantys juridiniai asmenys.
202. Dujotiekiuose turi būti palaikomas dujotiekių projekte numatytas nominalus dujų slėgis. Techninės priežiūros metu nustačius dujotiekiuose nuolat esančias nepakankamo dujų slėgio atkarpas, zonas, rajonus, juose turi būti atliekamas dujų slėgio tyrimas.
203. Tiriant dujų slėgį dujotiekiuose, matuojamas faktiškas dujų slėgis esant didžiausiai apkrovai, galimai vienu metu visoje tikrinamo dujotiekio dalyje. Šiuos matavimus rekomenduojama atlikti žiemos periodu, didžiausio dujų suvartojimo valandomis.
204. Dujų slėgiui dujotiekiuose tirti naudojami rodmeninės arba telemechanikos įrangos matavimo priemonės, įrengtos dujų vartotojo dujotiekyje. Gali būti įrengiamos papildomos matavimo priemonės. Papildomų matavimo taškų kiekį ir jų įrengimo vietas nustato dujotiekius eksploatuojantis juridinis asmuo.
VI SKYRIUS
PASTATŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMAS
206. Pastatų įrenginių eksploatavimą sudaro nuolatinė dujinių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų priežiūra jiems veikiant, įrenginių techninė priežiūra ir taisymas, taip pat dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų periodinė patikra ir valymas. Buitiniai dujų prietaisai ir dujiniai įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis jų gamintojų techniniais dokumentais.
207. Visi dujiniai įrenginiai turi turėti saugaus veikimo, kontrolės bei reguliavimo automatiką (išskyrus dujines virykles, jeigu automatika nenustatyta jų konstrukcijoje), kuri nustatyta jų techniniuose dokumentuose ir įrengimo projektuose. Saugaus veikimo automatika turi nedelsiant nutraukti dujų tiekimą užgesus liepsnai degikliuose, neleistinai sumažėjus traukai kūrykloje ar dūmtakyje, neleistinai padidėjus ar sumažėjus nustatytam dujų slėgiui prieš degiklius, nutrūkus oro tiekimui (katilams ir įrenginiams su priverstino oro tiekimo degikliais).
208. Buitiniai dujų prietaisai ir dujiniai įrenginiai turi būti įrengti laikantis šiuos įrenginius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
209. Dūmtraukiai, dūmtakiai ir vėdinimo kanalai turi būti tikrinami ir valomi:
211. Nuosavuose namuose ir butuose tikrinti ir valyti dūmtraukius, dūmtakius bei vėdinimo kanalus gali patys savininkai arba šiems darbams atlikti pagal sudarytas sutartis pakviestos kvalifikuotos tarnybos. Daugiabučius gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus eksploatuojantys juridiniai asmenys, tų namų ir pastatų savininkai dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų pirminę ir periodinę patikrą ir valymą gali atlikti savo jėgomis, jeigu jie turi kvalifikuotus darbuotojus arba šiems darbams atlikti pagal sudarytas sutartis kviesti kvalifikuotas tarnybas.
212. Periodinės dūmtraukių, dūmtakių ir vėdinimo kanalų patikros metu nustatoma, ar jie neužteršti, sandarūs ir tinkamai atskirti vienas nuo kito, ar tvarkinga dūmtraukio viršūnė ir ar dūmtraukyje normali trauka. Trauka dūmtraukyje turi būti ne mažesnė, negu nurodyta dujinio įrenginio ar prietaiso techniniuose dokumentuose.
214. Draudžiama palikti veikiančius dujinius įrenginius be nuolatinės priežiūros, jei jie neturi gamykloje sukomplektuotos saugos ir reguliavimo automatikos, kuri užtikrina jų veikimą be nuolatinės prižiūrinčio personalo kontrolės. Kai dujiniai įrenginiai, įrengti II ar III kategorijos katilinėse, veikia be nuolatinės prižiūrinčio personalo kontrolės, tokių įrenginių veikimas turi būti kontroliuojamas iš dispečerinio pulto ar kvalifikuoto budinčio personalo, į kurio pareigas įeina visi darbai, susiję su šių įrenginių stabdymu, įjungimu ir jų technine priežiūra.
215. Prieš išardant uždaromuosius įtaisus, prieš taisant dujotiekius, dirbant dujinio įrenginio viduje, taip pat konservuojant dujinio įrenginio dujotiekius (po šildymo sezono ar kitais atvejais), pirmuosius dujų tekėjimo kryptimi esančius uždaromuosius įtaisus reikia uždaryti ir įrengti už jų aklės, iš dujinio įrenginio dujotiekių išleisti dujas ir prapūsti juos oru arba inertinėmis dujomis.
216. Taisant dujinius įrenginius, jeigu jie yra išardomi ar paruošiami ne darbo sezonui, dujiniai įrenginiai turi būti atjungti nuo dujotiekių ir įrengtos aklės.
217. Gyvenamųjų ir kitų pastatų dujotiekių ir individualių dujų balionų įrenginių techninė patikra atliekama pastato savininko iniciatyva ir lėšomis. Šiems darbams atlikti pastato savininkas turi turėti sudarytą galiojančią sutartį su kvalifikuota tarnyba.
218. Dujotiekių techninė patikra atliekama tokiu periodiškumu:
219. Techninės patikros metu atliekami darbai:
219.1. patikrinama pastatų dujotiekių ir uždaromųjų įtaisų techninė būklė, jeigu reikia, uždaromieji įtaisai išvalomi ir tepami;
220. Dujinių įrenginių ir buitinių dujų prietaisų techninė patikra atliekama jų gamintojo nustatytu periodiškumu bei apimtimi arba dujų vartotojo pageidavimu ir lėšomis taisant šiuos įrenginius ir prietaisus. Jų techninės patikros metu:
220.1. patikrinamas dujinių įrenginių sandarumas jautriais dujų koncentracijos nustatymo prietaisais ar kitais nustatytais būdais;
220.2. patikrinama patalpų, kuriuose įrengti dujiniai įrenginiai ir buitiniai dujų prietaisai, atitiktis normatyvinių dokumentų reikalavimams;
220.3. patikrinama degimo produktų šalinimo sistemos jungiamųjų vamzdžių, dūmtakių, dūmtraukių, vėdinimo kanalų techninė būklė, trauka dūmtraukyje ir vėdinimo kanale;
220.5. jei reikia, pakeičiamos sugedusios ir susidėvėjusios dujinių įrenginių ar buitinių dujų prietaisų dalys;
221. Pastatuose (išskyrus gyvenamuosius pastatus) naudojamų dujinių įrenginių, kurių kiekvieno galingumas ne didesnis kaip 400 kW, o bendras – ne didesnis kaip 1,5 MW, techninę priežiūrą sudaro:
222. Dujinių įrenginių periodinės techninės apžiūros metu:
222.1. patikrinama:
223. Dujinių įrenginių kasmetinės techninės patikros metu:
VII SKYRIUS
DUJŲ NAUDOJIMAS ŪKIO REIKMĖMS
225. Naudoti dujas ūkio reikmėms (metalams pjauti, virinti, lituoti, bitumui ir kitoms medžiagoms pakaitinti ir kt.) leidžiama tik kvalifikuotiems darbuotojams.
227. Stacionarieji dujų postai turi būti įrengiami pagal projektus, atitinkančius galiojančių teisės aktų reikalavimus.
228. Kilnojamuosius degiklius ir įrenginius prie stacionariųjų dujų postų ar dujų balionų leidžiama prijungti žarnomis, skirtomis dujoms ir turinčiomis tai patvirtinančius sertifikatus. Žarnos turi išlaikyti 6 bar slėgį, būti ne ilgesnės kaip 30 m ir sudarytos ne daugiau kaip iš trijų tarpusavyje sujungtų gabalų. Žarnoms sujungti tarpusavyje ir prijungti prie dujas naudojančių įrenginių bei dujų balionų ar dujų postų turi būti naudojamos dvipusės gofruotos movos. Žarnos sujungimo vietose turi būti suveržtos pavalkėliais.
229. Iš rezervuarų į stacionariuosius dujų postus tiekiamų dujų slėgis turi būti ne didesnis kaip 1,5 bar.
230. Stacionariajame dujų poste, dujų linijoje prieš žarną, turi būti įrengiamas uždaromasis įtaisas ir uždaro tipo apsauginis įtaisas, neleidžiantis liepsnai išplisti į dujotiekį ar dujotiekyje susidaryti sprogiam mišiniui.
231. Prieš pradedant pjaustymo darbus, muilo emulsija turi būti patikrintas stacionariojo dujų posto įtaisų, žarnų prijungimo vietų sandarumas.
232. Nuo stacionariojo dujų posto atjungus žarną, turi būti uždaromas uždaromasis įtaisas ir įrengiama aklė.
233. Kilnojamąjį dujų postą leidžiama įrengti specialios konstrukcijos vežimėlyje, sumontavus jame dujų balioną kartu su deguonies balionu. Dujų balionai vežimėlyje turi būti sumontuoti taip, kad nenukristų ir nesidaužytų vienas į kitą. Darbo metu dujų balionas turi būti vertikalioje padėtyje.
234. Prie vieno kilnojamojo dujų posto ar dujų baliono gali būti prijungtas tik vienas dujų degiklis ar pjoviklis. Dujų slėgiui sumažinti ir palaikyti jį reikiamo lygio ant dujų baliono turi būti įrengtas dujų slėgio redukavimo įtaisas.
235. Dujų balionai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, metalo purslų, dujų arba skysčių, sukeliančių koroziją, poveikio.
236. Patalpoje dujų balionas gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir 5 m – nuo šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis. Dujų balionas neturi įšilti daugiau kaip iki 45 °C temperatūros.
237. Draudžiama pjauti, virinti metalus naudojant dujas bei naudoti dujas kitiems tikslams cokolinėse ir rūsių patalpose (jei durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių), taip pat šuliniuose, šachtose ir kituose požeminiuose statiniuose.
238. Ūkio reikmėms naudoti dujas, taip pat atvirą liepsną iš kitų liepsnos šaltinių leidžiama ne arčiau kaip:
239. Darbo metu degiklio (pjoviklio) liepsna turi būti nukreipta į priešingą pusę nuo dujų šaltinio. Jeigu ši sąlyga negali būti įvykdyta, tai dujų tiekimo šaltinį reikia aptverti metaliniais skydais arba širmomis iš nedegiųjų medžiagų.
241. Nenaudojami kilnojamųjų dujų postų dujų balionai (ir tušti dujų balionai) turi būti sandėliuojami dujų balionų sandėliuose, metalinėse spintose ar konteineriuose.
242. Draudžiama žarną, kuri buvo naudota dujoms tiekti, naudoti deguoniui tiekti, taip pat degiosiomis dujomis išpūsti iš žarnos deguonį ir atvirkščiai – dujas deguonimi.
243. Gumuoto audinio žarnos bandomos pagal jų gamintojo rekomendacijas, bet ne rečiau kaip kartą per 6 mėn. Gumuoto audinio žarnos bandomos hidrauliniu būdu slėgiu, 1,25 karto didesniu už darbinį, jei kitaip nėra nustatyta jų techniniuose dokumentuose.
244. Bandymo metu turi būti patikrinta, ar nenutrūkęs laidininkas, sumontuotas gumuoto audinio žarnos viduje. Laidininko varža turi būti ne didesnė kaip 10 omų. Gumuoto audinio žarnų bandymo rezultatai nurodomi bandymo akte.
245. Prasitrynusios, įpjautos, išsipūtusios, įplyšusios ir turinčios kitų defektų gumuoto audinio žarnos keičiamos naujomis.
VIII SKYRIUS
DUJŲ BALIONŲ EKSPLOATAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
DUJŲ BALIONŲ TRANSPORTAVIMAS
247. Dujų transportavimo kelių transporto priemonėmis tvarką nustato pavojingų krovinių vežimą reglamentuojantys teisės aktai.
248. Autotransporto priemonės, kuriomis transportuojami dujų balionai, garaže gali būti laikomos tik iškrovus iš jų dujų balionus. Pilni ir tušti dujų balionai turi būti iškrauti dujų balionų sandėliuose ar prekybos fasuotomis dujomis vietose, kuriose yra specialiai įrengtos pilnų, tuščių bei avarinių dujų balionų sandėliavimo vietos.
249. Individualia kelių transporto priemone dujų balionus leidžiama vežti laikantis šių sąlygų:
249.1. Leidžiama vežti ne daugiau kaip du dujų balionus, kurių bendra talpa ne didesnė kaip 54 litrai.
ANTRASIS SKIRSNIS
DUJŲ BALIONŲ SANDĖLIAVIMAS
252. Dujų balionai turi būti laikomi nustatyta tvarka suprojektuotuose ir baigtuose statyti atviro ar uždaro tipo dujų balionų sandėliuose.
253. Dujų balionų sandėlyje turi būti suprojektuota natūrali arba mechaninė vėdinimo sistema, užtikrinanti trikartinį oro pasikeitimą sandėlyje per valandą.
254. Dujų balionų sandėliavimo, dujų balionų sandėlių naudojimo tvarka turi būti nustatyta sandėlių naudojimo instrukcijoje.
255. Dujų balionų sandėliuose ar šalia jų bei dujų balionų sandėlių apsaugos zonoje turi būti nurodytos pirminės gaisro gesinimo priemonės bei iškabinti saugos ženklai ir užrašai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį ir rūkyti.
256. Sandėliuojami dujų balionai neturi būti veikiami tiesioginių saulės spindulių ir kritulių. Dujų balionų sandėlių langai turi būti įstiklinti matiniais ar baltai nudažytais stiklais.
257. Dujų baliono sandėlio grindys turi būti iš medžiagų, kurios nesukelia kibirkšties. Į dujų balionų sandėlius, kuriuose laikomi degiųjų dujų balionai, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba drabužius, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
258. Pripildyti dujų balionai laikomi vertikaliai arba horizontaliai. Dujų balionai turi būti laikomi taip, kad nenuvirstų ar nebūtų mechaniškai sužaloti. Dujų balionus laikant horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų, rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai nukreipti į vieną pusę. Ant horizontaliai sandėliuojamo dujų baliono turi būti uždedama po du virvės ar gumos žiedus.
261. Dujų balionų sandėliuose temperatūra neturi viršyti 35 °C. Esant aukštesnei temperatūrai, būtina dujų balionų sandėlį aušinti (ypač grindų lygyje).
262. Jeigu iš dujų balionų sandėlyje esančių dujų balionų nuteka dujos, tai dujų balionų sandėlį reikia vėdinti, nesandarius dujų balionus išnešti, o dujas iš tokių dujų balionų išleisti tam tikslui skirtoje aikštelėje.
263. Netvarkingi dujų balionai turi būti laikomi atskirai. Tokie dujų balionai turi būti grąžinami į DPS ar DPP taisyti.
264. Dujų balionų sandėlyje, jeigu jame vykdomas dujų balionų pardavimas dujų vartotojams, turi būti ne žemesnės kaip trečios tikslumo klasės svarstyklės dujų balionams pasverti, atitinkančios Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus.
265. Dujų balionų sandėlyje kilus gaisrui, reikia skubiai iškviesti ugniagesius, o iki jiems atvykstant gaisrą gesinti dujų balionų sandėlyje esamomis gaisro gesinimo priemonėmis.
TREČIASIS SKIRSNIS
DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIAI
268. Dujų balionų įrenginiai turi būti apsaugoti nuo mechaninio ir šiluminio poveikio, kad neįšiltų daugiau kaip iki 45 °C. Lauke stovinčios dujų balionų įrenginių spintos turi būti dažomos šviesia spalva, visos dujų balionų įrenginių spintos turi būti rakinamos.
269. Dujų balionų įrenginys aptvertuose žemės sklypuose gali būti įrengtas ne dujų balionų įrenginio spintoje, jei įrengta dujų balionų įrenginio apsauga nuo atmosferos kritulių ir saulės spindulių.
270. Į buitinius dujų prietaisus iš dujų balionų įrenginių tiekiamų dujų slėgis už įrengto slėgio reguliavimo įtaiso neturi būti didesnis kaip 50 mbar.
271. Draudžiama dujų balionų įrenginių spintoms apšiltinti ir jų šildymui naudoti medžiagas, šildytuvus ir kitus prietaisus, nenustatytus spintų gamintojų techniniuose dokumentuose.
272. Dujų balionų įrenginių sandarumą leidžiama tikrinti darbinio slėgio dujomis, naudojant muilo emulsiją arba dujų nuotėkiui nustatyti skirtais prietaisais.
273. Dujų balionai dujų balionų įrenginiuose turi būti keičiami vadovaujantis šių darbų technologinės instrukcijos reikalavimais, nustatytais Taisyklių 1 priede.
274. Dujų balionų įrenginiuose, kuriuose įrengti didesnės kaip 27 litrų talpos dujų balionai, dujų balionus pakeisti privalo dujų balionų pardavėjo kvalifikuoti darbuotojai. Dujų balionų įrenginiuose keisti iki 27 litrų talpos dujų balionus leidžiama ir buitiniams dujų vartotojams, instruktuotiems dujas tiekiančiuose juridiniuose asmenyse, vadovaujantis Taisyklių 3 priede nurodyta dujų baliono eksploatavimo atmintine, kurią išduoda dujų balioną parduodantis juridinis asmuo.
275. Dujų balionų įrenginių, kuriuose įrengti daugiau kaip 2 dujų balionai, techninė priežiūra atliekama Taisyklių IV skyriaus antrajame skirsnyje nurodytu periodiškumu ir mastu.
276. Dujų balionų įrenginių, kuriuose įrengti ne daugiau kaip 2 dujų balionai, techninė patikra atliekama jų gamintojo nustatytu periodiškumu bei apimtimi, taip pat dujų vartotojo pageidavimu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DUJŲ PREKYBOS VIETOS EKSPLOATAVIMAS
278. Dujų prekybos vieta gali būti eksploatuojama, jei ji suprojektuota ir įrengta vienaukščiame, neturinčiame rūsio, atskirai stovinčiame pastate arba atviro tipo aikštelėje įrengtoje spintoje ar konteineryje ir nustatyta tvarka baigta statyti.
279. Draudžiama eksploatuoti dujų prekybos vietą ir joje vykdyti prekybą dujomis, jei:
279.1. dujų prekybos vieta neturi savivaldybės, kurioje yra dujų prekybos vieta, išduoto leidimo prekybai dujomis;
279.2. dujų prekybos vieta neturi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka registruoto kasos aparato;
279.3. dujų prekybos vietoje nėra Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nustatytų reikalavimų atitinkančių ne žemesnės kaip trečios tikslumo klasės svarstyklių, sudarančių galimybę dujų vartotojui patikrinti užpildyto dujų baliono svorio atitiktį dujų baliono ženklinimo etiketėje nurodytai dujų masei, kaip to reikalauja prekybos dujomis tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
279.5. dujų prekybos vietoje nėra reklaminio stendo, kuriame paskelbta parduodamų dujų kaina ir procentinė dujų sudėtis;
280. Užpildyti dujomis, tušti bei avariniai dujų balionai dujų prekybos vietoje turi būti sandėliuojami atskirai, tam tikslui skirtose ir atitinkamai pažymėtose vietose.
281. Jeigu dujų prekyba vykdoma laikiname statinyje, jis turi atitikti šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.
282. Dujų prekybos vietoje parduodami dujų balionai, kaip nustatyta Taisyklių 87 punkte, turi būti paženklinti specialiomis etiketėmis, o juos pardavęs dujų pardavėjas privalo dujų vartotojui įteikti:
282.1. kasos aparato kvitą arba kitą pirkimą fiksuojantį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas parduodamo dujų baliono numeris;
PENKTASIS SKIRSNIS
DUJŲ BALIONŲ PERIODINĖ TECHNINĖ PATIKRA IR TAISYMAS
283. Dujų balionų, kuriems taikomas Gabenamųjų slėginių įrenginių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-472 „Dėl Gabenamųjų slėginių įrenginių techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Gabenamųjų slėginių įrenginių techninis reglamentas), techninė patikra atliekama vadovaujantis minėto teisės akto reikalavimais.
284. Dujų balionų, kuriems Gabenamųjų slėginių įrenginių techninis reglamentas nėra taikomas, periodinė techninė patikra atliekama vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis, dujų balionų gamintojų techniniais dokumentais ir kitais dujų balionų techninę patikrą reguliuojančiais teisės aktais ir dokumentais.
285. Dujų balionų periodinė techninė patikra ir taisymas atliekama dujas į dujų balionus pilstančių ar dujų balionais prekiaujančių juridinių asmenų lėšomis. Jeigu šie asmenys neturi reikiamos įrangos ir priemonių minėtiems darbams atlikti, jie turi būti sudarę sutartis dėl dujų balionų periodinės techninės patikros ir taisymo darbų su kitais atestuotais juridiniais asmenimis.
286. Pildyti dujų balionus, neturint įrangos ir priemonių dujų balionų periodinės techninės patikros ir taisymo darbams atlikti ar sudarytų su kitais juridiniais asmenimis sutarčių, draudžiama.
287. Dujų balionų techninė patikra atliekama ne rečiau kaip kas 10 metų ir yra skirstoma į periodinę ir neeilinę techninę patikrą.
288. Dujų balionų periodinė techninė patikra ir taisymas atliekama nustatytus reikalavimus atitinkančiuose BTPC, dalyvaujant notifikuotosios įstaigos ekspertui.
289. BTPC turi būti šie įrenginiai ir priemonės, būtinos dujų balionams paruošti techninei patikrai:
289.4. įrenginys dujų balionų stiprumui bandyti su apsauginiu vožtuvu, kuris turi atsidaryti bandymo stende pakilus slėgiui, 1,1 karto didesniam už dujų baliono bandymo slėgį, ir su dviem ne žemesnės kaip 1,5 tikslumo klasės manometrais bandymo slėgiui fiksuoti, įtaisu orui iš dujų baliono pašalinti;
289.6. kontrolinės svarstyklės dujų baliono masei ir talpai nustatyti, kad būtų galima nustatyti gamintojo techniniuose dokumentuose ar Lietuvos standarto LST EN 1803:2004 1 lentelėje nurodytus dujų baliono svorio nuokrypius;
291. Dujų balionų paruošimas prasideda nuo jų priėmimo į BTPC:
291.2. Netinkamai paženklinti, nežinomų dujų pripildyti dujų balionai arba dujų balionai, iš kurių negalima saugiai išleisti dujų, turi būti atidėti specialiai apdoroti.
291.3. Dujų balionai ištuštinami saugiu būdu išleidžiant nuosėdas ir liekamąjį slėgį sudarančias dujas.
291.4. Iš dujų balionų, neturinčių liekamojo dujų slėgio, išsukami ventiliai, kurie turi būti patikrinti. Leidžiama keisti dujų balionų ventilius, išpylus iš dujų balionų dujas, bet neprapūtus jų inertinėmis dujomis, kai šie darbai atliekami „A“ kategorijos patalpose su specialiai įrengta oro šalinimo sistema.
291.5. Dujų balionų vidaus ertmė praplaunama ir nugarinama, patikrinamas dujų balionų vidaus ertmės uždujinimas. Prietaisai neturi fiksuoti dujų koncentracijos.
292. Paruošus dujų balionus tikrinti, informuojamas notifikuotosios įstaigos ekspertas, kuris atvyksta atlikti patikrinimų sutartyje nustatytomis sąlygomis.
293. Dujų balionų periodinės techninės patikros metu atliekamos šios procedūros:
294. Identifikuojant dujų balionus yra sutikrinami BTPC kvalifikuotų darbuotojų padaryti įrašai BTPC žurnale priimant dujų balionus techninei patikrai su duomenimis šių dujų balionų žymenyse. Šie įrašai turi sutapti.
295. Dujų balionų žymenys nurodo šiuos duomenis:
295.7. dujų baliono tūris litrais (l): iki 12 litrų imtinai tūrio dujų balionų – vardinė, didesnės kaip 12 iki 50 litrų tūrio – faktinė talpa 1 skaičiaus po kablelio tikslumu;
295.10. atliktos paskutinės periodinės techninės patikros data (metai, mėnuo), jį atlikusios notifikuotosios įstaigos identifikacinė žyma, jei dujų baliono periodinė techninė patikra atliekama ne pirmą kartą;
296. Jei dujų baliono žymenys yra dingę ar neįskaitomi, arba nėra vietos naujiems įrašams, toks dujų balionas turi būti brokuojamas ir padaromas netinkamas naudoti.
297. Dujų balionų išorės apžiūros metu apžiūrima:
297.3. ar nėra korozijos. Atkreipti dėmesį į vietas, kuriose gali kauptis drėgmė. Tokios vietos yra visas dugno plotas, jungtis tarp dujų baliono korpuso ir dugno žiedo ir jungtis tarp korpuso ir gaubto;
297.5. ar nėra kitų defektų, pvz., neįskaitomų arba neteisėtų ženklinimo įspaudų, be leidimo padarytų priedėlių arba pakeitimų;
298. Esant neatitikčių ar defektų, dujų baliono tinkamumas naudoti vertinamas pagal Taisyklių 2 priedo 1, 2 ir 3 lentelių reikalavimus.
299. Dujų balionų vidaus apžiūrai atlikti naudojami endoskopas, boreskopas ar kiti lygiaverčiai prietaisai dujų baliono vidui apžiūrėti, kad būtų galima nustatyti korozijos požymius arba kitus defektus, galinčius paveikti dujų baliono vientisumą. Atliekant dujų baliono vidaus apžiūrą, apžiūrima:
299.4. patikrinamas dujų baliono kaklelio vidinis sriegis. Šios apžiūros metu reikia įsitikinti, ar sriegis švarus ir ištisinis, nepažeistas, nėra ištrupėjęs ar įtrūkęs, ar nėra kitų trūkumų;
300. Jei abejojama dėl regimosios išorinės ar vidaus apžiūros metu aptikto dujų baliono defekto, galima atlikti papildomus bandymus arba taikyti tyrimo metodus, kuriuos numato standartas. Tik kai nelieka jokių abejonių dėl pirmųjų dviejų procedūrų, galima atlikti bandymą slėgiu.
301. Turi būti atliktas kiekvieno techninei patikrai pateikto dujų baliono hidraulinis (slėgio išlaikymo) bandymas. Atliekant bandymą slėgiu kaip bandymo terpė naudojamas atitinkamas skystis, paprastai – vanduo.
302. Tuo pačiu metu gali būti bandoma daugiau nei vienas dujų balionas, jei visų bandymo slėgis yra toks pat.
303. Dujų baliono paviršius prieš bandymą turi būti tokios būklės (sausas, švarus), kad būtų galima aptikti nuotėkį.
304. Dujų baliono bandymo slėgis turi atitikti dujų baliono žymenyse nurodytą bandymo slėgį, bet turi būti ne mažesnis kaip 20 bar. Slėgis dujų balione turi būti didinamas laipsniškai, kol pasiekiamas bandymo slėgis.
305. Pasiekus bandymo slėgį, dujų balionas atjungiamas nuo slėgio šaltinio ir bandymo slėgis turi išsilaikyti nepakitęs mažiausiai 30 s, bet ne trumpiau nei notifikuotosios įstaigos ekspertui reikia nuodugniai jį apžiūrėti. Per tą laiką neturi būti užregistruotas slėgio sumažėjimas arba pastebėtas koks nors nuotėkis, o išleidus slėgį neturi būti matoma liekamųjų deformacijų.
306. Jei notifikuotosios įstaigos ekspertas sutinka, vietoje hidraulinio bandymo gali būti atliekamas pneumatinis stiprumo bandymas, bet turi būti imtasi atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas procedūros saugumas ir apsisaugota nuo galimo energijos išsiveržimo.
307. Dujų balionų išorės, vidaus apžiūros ir hidraulinio bandymo metu notifikuotosios įstaigos eksperto dalyvavimas privalomas.
308. Baigiamosios operacijos apima dvi operacijų grupes:
308.1. džiovinimą, valymą ir dažymą bei baliono čiaupų keitimą – atlieka BTPC kvalifikuoti darbuotojai;
309. Iškart po hidraulinio bandymo slėgiu kiekvieną dujų balioną būtina kruopščiai išdžiovinti neviršijant 300 °C temperatūros taip, kad viduje neliktų vandens pėdsakų, tuo apsaugant dujų baliono vidų nuo korozijos. Dujų balionų vidų reikia apžiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog jis yra sausas.
310. Po techninės patikros pripažinti tinkamais naudoti ir išdžiovinti dujų balionai turi būti dažomi. Dujų balionų paviršius dažymui turi būti paruošiamas vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN ISO 8504-1:2002 „Plieninio pagrindo paruošimas prieš dengiant dažais ir su jais susijusiais produktais. Paviršiaus paruošimo metodai. 1 dalis. Bendrosios nuostatos“. Dujų balionų paruošimo būdą pasirenka BTPC, bet pirmenybė turėtų būti skiriama mechaniniam paviršiaus paruošimui, nes tai užtikrina geresnę dujų baliono dažymo kokybę. Būtina atkreipti dėmesį, kad pasirinktas paviršiaus paruošimo būdas neturi sumažinti dujų baliono sienelių storio.
311. Po paruošimo balionai turi būti nedelsiant dažomi. Reikia pasirinkti tokį dažymo būdą, kuris užtikrintų ilgalaikę dujų baliono eksploatavimo galimybę iki kitos techninės patikros. Naudojant karšto dažų džiovinimo metodą, dujų baliono paviršius neturi įkaisti daugiau kaip iki 300 °C temperatūros. Dažyti dujų balioną reikia taip, kad visi ant dujų baliono įspausti ženklinimai liktų įskaitomi.
312. Keičiamas dujų baliono čiaupas, jis į dujų balioną turi būti įsuktas naudojant tinkamą sandarinamąją medžiagą.
312.1. Įsukant dujų baliono čiaupą į dujų balioną turi būti užtikrinamas optimalus sukimo momentas, kad būtų užtikrintas sandarumas tarp čiaupo bei dujų baliono ir kad nebūtų pertemptas kaklelis. Parenkant sukimo momentą, turi būti atsižvelgiama į sriegių dydį bei formą, čiaupo medžiagą ir pagal gamintojo rekomendacijas panaudotos sandarinimo medžiagos tipą.
312.2. Dujų balionų sandarumą įsukus čiaupus kontroliuoja BTPC arba dujų balionų pildymo kvalifikuoti darbuotojai dujų balionų pildymo metu. Esant nesandarumui, dujų balionas turi būti grąžinamas į BTPC ir atliekamas čiaupo (ventilio) keitimas.
312.3. Jeigu techninės patikros metu išsukti čiaupai buvo taisomi bei atnaujinami (atliekamas bendras jų valymas, kartu pakeičiant susidėvėjusius arba pažeistus komponentus, pakuotę ir saugos įtaisus), jie turi būti paženklinami atlikusios darbą tarnybos identifikacijos ženklu. BTPC turi turėti atnaujintų čiaupų ženklinimui atitinkamą atpažįstamą žymeklį, kurį įsakymu priskiria savo apmokytam kvalifikuotam darbuotojui.
313. Jei dujų balionų techninės patikros metu buvo atlikti kokie nors pakeitimai arba uždarymo ir jungimo įtaisų keitimai, kurie turi įtakos neužpildyto dujų baliono masei, turi būti pakoreguota esančio ant dujų baliono užrašo ir faktiškos neužpildyto dujų baliono masės atitiktis. Dujų baliono masė tikrinama pasveriant. Jei nauja neužpildyto dujų baliono masės vertė skiriasi nuo ankstesnės ir viršija Lietuvos standarto LST EN 1803:2004 1 lentelėje nurodytas reikšmes, nauja masės vertė turi būti nurodyta dujų baliono žymenyse, o ankstesnis užrašas panaikintas (padarytas neįskaitomas).
314. Baigus periodinę techninę patikrą, dujų balionas turi būti paženklintas. Priklausomai nuo dujų baliono tipo, dujų baliono žymenyse nurodoma:
315. Neeilinė dujų balionų techninė patikra atliekama:
315.1. po dujų baliono taisymo, jei buvo virinami, mechaniškai apdorojami arba lituojami jo korpuso elementai, slėgio veikiamos detalės;
315.2. jei dujų balione nėra liekamojo dujų slėgio, išskyrus pirmą kartą užpildomus dujų balionus po jų periodinės techninės patikros ir pagamintus naujus dujų balionus;
316. Neeilinė dujų balionų techninė patikra atliekama ta pačia tvarka kaip ir periodinė techninė patikra.
317. Pagrindinis dujų balionų techninės patikros įforminimo dokumentas yra BTPC pildomas dujų balionų techninės patikros registracijos žurnalas, kuris pildomas vadovaujantis Lietuvos standartu LST EN 1803:2004.
318. Dujų balionų techninės patikros žurnale turi būti šios grafos:
318.17. notifikuotosios įstaigos eksperto, dalyvavusio, atliekant techninę patikrą, pavardė, vardas, žymuo, parašas;
319. Baigus dujų balionų techninę patikrą, notifikuotosios įstaigos ekspertas padaro atitinkamas žymas žurnale apie dujų balionų tinkamumą naudoti, taip pat kitas nurodytas žymas (jei buvo padarytų pakeitimų ir taisymo darbų). Išvadose, priklausomai nuo techninės patikros rezultatų, nurodoma: „Tinkamas naudoti“ arba „Netinkamas naudoti“.
321. Dujų balionai taisomi, jeigu:
321.2. reikia pritvirtinti atsilaisvinusius dujų baliono atraminį dugno žiedą ir gaubtą bei kaklelio žiedą ir apkabą arba juos pakeisti naujais;
321.3. reikia atlikti bendrą dujų baliono čiaupo valymą, kai reikia, pakeisti elastomerus, susidėvėjusius arba pažeistus čiaupo komponentus, pakuotę ir saugos įtaisus;
322. Juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys dujų balionai gali būti žymimi (ar dažomi) juridinio asmens parengtame ir patvirtintame standarte nustatytais žymenimis ir spalva. Tokius dujų balionus užpildyti dujomis ir jais prekiauti gali tik jų savininkas. Kiti dujų balionų užpildymą ir pardavimą atliekantys juridiniai asmenys tokių dujų balionų negali užpildyti, prekiauti juose dujomis bei priimti tuščio dujų baliono keitimui, jeigu neturi su šio dujų baliono savininku galiojančios sutarties, nustatančios šio dujų baliono grąžinimo savininkui tvarką.
IX SKYRIUS
ĮRENGINIŲ REKONSTRAVIMAS IR TAISYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
323. Įrenginių taisymo darbai planuojami įvertinant ir analizuojant jų naudojimo ypatumus, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus bei įrenginių techninę būklę.
324. Įrenginių analizės rezultatų pagrindu turi būti sudaromi įrenginių rekonstravimo, kapitalinio ir paprastojo taisymo darbų einamųjų ir sekančių metų planai.
325. Rekonstravimo ir kapitalinio taisymo darbai atliekami vadovaujantis defektų nustatymo aktais, teisės aktų nustatyta tvarka parengtais projektais.
326. Taisant slėginių indų korpuso ar kitas sudedamąsias dalis, kurios veikiamos slėgio, turi būti taikomi analogiški reikalavimai ir technologija, kaip ir jas gaminant. Slėginių indų taisymo sąlygos derinamos su įgaliota įstaiga. Slėginių indų taisymo darbams atlikti suderinami defektų žiniaraščiai, darbo brėžiniai ir darbų atlikimo planas, atliekami reikiami skaičiavimai, parengiami slėginių indų taisymo techniniai reikalavimai, suvirinimo darbų aprašai, numatomi darbų kokybės tikrinimo būdai, atitikties įvertinimo procedūros ir darbų priėmimo tvarka. Įgaliota įstaiga, priimdama sprendimus dėl įrenginių techninės būklės, taiko atitikties įvertinimo procedūras, išdėstytas slėginę įrangą reglamentuojančiame teisės akte.
ANTRASIS SKIRSNIS
DPS IR DPP REKONSTRAVIMAS IR REMONTAS
327. DPS ir DPP rekonstrukcijos darbams priskiriama:
327.2. naujų įrenginių įrengimas arba senų pakeitimas naujais, didinant bendrą įrenginių pajėgumą ar gaminamos produkcijos kiekį;
328. DPS ir DPP kapitalinio taisymo darbams priskiriama:
328.2. naujų įrenginių įrengimas arba senų pakeitimas naujais, nedidinant bendro įrenginių pajėgumo ar gaminamos produkcijos kiekio;
328.3. naujų elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įrengimas veikiančiuose statiniuose;
329. DPS ir DPP paprastojo taisymo darbams priskiriama:
329.1. elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įvairių pažeidimų taisymas, susidėvėjusių sistemų keitimas;
329.5. garintuvų įvairių pažeidimų taisymas, atskirų susidėvėjusių garintuvų sudėtinių dalių pakeitimas naujomis;
329.6. rezervuarų jungiamųjų vamzdynų, jų įrenginių ir uždaromųjų bei saugos įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo, rezervuarų jungiamųjų vamzdynų sandarumo bandymas bei perdažymas;
329.7. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas;
329.9. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių taisymas, papildomų įrengimas ir susidėvėjusių keitimas;
TREČIASIS SKIRSNIS
DUJOTIEKIŲ REKONSTRAVIMAS IR TAISYMAS
331. Dujotiekio rekonstravimo darbų sričiai priskiriama:
331.1. dujotiekio ar atskirų jo ruožų perklojimas (taip pat polietileninių vamzdžių įvėrimas į senus, susidėvėjusius plieninius vamzdžius), keičiant arba nekeičiant vamzdyno trasos vietą ar jo ilgį, bet keičiant vamzdyno pralaidumą;
332. Dujotiekio kapitalinio taosymo darbams priskiriama:
332.1. atskirų dujotiekio ruožų keitimas keičiant vamzdyno trasos vietą, bet nekeičiant jo pralaidumo;
333. Dujotiekio paprastojo taisymo darbams priskiriama:
333.1. atskirų dujotiekio ruožų keitimas nekeičiant vamzdyno trasos (vietos ar ilgio) ir jo pralaidumo;
333.5. dujotiekio įrenginių, uždaromųjų įtaisų, prietaisų pakeitimas jiems susidėvėjus, ar pasibaigus jų naudojimo laikui;
333.9. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REZERVUARŲ, DUJŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ REKONSTRAVIMAS IR TAISYMAS
336. Rezervuarų ir dujų balionų įrenginių rekonstravimo darbų sričiai priskiriama:
337. Rezervuarų ir dujų balionų įrenginių kapitalinio taisymo darbams priskiriama:
337.2. garintuvų pakeitimas jiems susidėvėjus, morališkai pasenus ar pasibaigus jų naudojimo laikui;
338. Rezervuarų ir dujų balionų įrenginių paprastojo taisymo darbams priskiriama:
338.2. atskirų kolektorių ir vamzdynų ruožų keitimas nekeičiant kolektoriaus, vamzdyno trasos (vietos ar ilgio) ir pralaidumo, kolektorių ar vamzdynų sandarumo bandymas;
338.5. rezervuarų, dujų balionų įrenginių, rezervuarų jungiamųjų vamzdynų, įrenginių ir uždaromųjų bei saugos įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo, rezervuarų jungiamųjų vamzdynų sandarumo bandymas;
338.6. garintuvų įvairių pažeidimų taisymas, atskirų susidėvėjusių jų sudėtinių dalių pakeitimas naujomis;
338.7. aktyvios apsaugos nuo korozijos įrenginių, apsauginių ir anodinių įžemiklių įvairių pažeidimų taisymas ar papildomų įžemiklių įrengimas, nekokybiškų elektros kabelių keitimas;
338.10. dujų balionų įrenginio aptvaro, redukcinės galvutės gaubto, dujų balionų įrenginio spintos pažeidimų taisymas, perdažymas;
338.12. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo įrenginių taisymas, papildomų įrengimas ir susidėvėjusių keitimas;
PENKTASIS SKIRSNIS
DUJINIŲ ĮRENGINIŲ TAISYMAS
341. Dujiniai įrenginiai taisomi pagal atitinkamų įrenginių techninių dokumentų, priežiūros norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus.
342. Dujinių įrenginių kapitalinio taisymo darbams priskiriama:
342.1. naujų elektros, apšvietimo, degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro tiekimo, vėdinimo, šildymo, ryšio, automatikos, signalizacijos ir kitų sistemų įrengimas;
342.3. degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro tiekimo, vėdinimo sistemų remontas, keitimas;
343. Dujinių įrenginių paprastojo taisymo darbams priskiriama:
343.1. degiklių, degtuvų, liepsnos stabilizatorių atkūrimas, keitimas naujais, nekeičiant jų pajėgumo;
343.2. degimo produktų šalinimo, degimui reikalingo oro tiekimo, vėdinimo sistemų įvairių pažeidimų taisymas, keitimas, nekeičiant jų tipo ar pralaidumo;
343.3. dujų vamzdynų, jų įrenginių ir uždaromųjų įtaisų įvairių pažeidimų taisymas, jų pakeitimas naujais, nekeičiant pralaidumo;
343.5. saugos, reguliavimo, blokavimo automatikos ir signalizacijos sistemų įvairių pažeidimų taisymas, keitimas;
X SKYRIUS
ĮRENGINIŲ BANDYMAI, PALEIDIMO IR DERINIMO DARBAI
344. Įrenginiai gali būti bandomi pneumatiniu būdu. Bandymams naudojama:
345. Bandymai atliekami tikrinant įrenginių sandarumą, nustačius gedimų:
346. Bandymo būdą pasirenka techninę priežiūrą atliekančio juridinio asmens kvalifikuota tarnyba, atsižvelgdama į įrenginio tipą, jo būklę, slėgį sistemoje bei saugos sąlygas.
347. Nustačius dujų nuotėkį per korozijos pažeistas vamzdžio sieneles, trūkusias suvirinimo sandūras, po taisymo dujų tiekimo sistema (atskiros jos dalys) turi būti išbandytos inertinėmis dujomis arba oru.
348. Bandymo įrenginį sudarantys slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždaromieji įtaisai turi išlaikyti dvigubai didesnį slėgį už taikomą įrenginio bandymui.
349. Slėgis turi būti matuojamas reikiamų matavimo ribų ir ne mažesnės kaip 1 tikslumo klasės slėgio matavimo priemonėmis. Manometrai, naudojami bandymų metu, turi būti parinkti taip, kad matuojamasis bandymo slėgis būtų vidurinėje skalės dalyje.
350. Bandomas įrenginys turi būti atjungtas nuo veikiančių dujotiekių, dujinių įrenginių bei buitinių dujų prietaisų, o dujų vartotojai, kuriems bandymo metu numatoma nutraukti dujų tiekimą, turi būti iš anksto įspėti apie numatomą bandymą ir dujų tiekimo nutraukimą.
351. Bandymai atliekami pagal parengtą darbų planą, kuriame turi būti nurodyta tiksli darbų atlikimo tvarka, reikalingi įrenginiai, medžiagos ir prietaisai bei privalomi saugos reikalavimai.
352. Įrenginių bandymas vamzdyne esančiomis dujomis taikomas mažo slėgio dujotiekiams tais atvejais, kai yra dujų nuotėkio požymių, o nuotėkio vieta nenustatyta.
355. Bandomas įrenginys (ar jo dalis) turi būti atjungtas nuo veikiančių dujinių įrenginių, buitinių dujų prietaisų, kitų įrenginių.
356. Įrenginio mechaninis stiprumas, atsižvelgiant į darbinį dujų slėgį, bandomas:
358. Įrenginio sandarumas, atsižvelgiant į didžiausiąjį darbinį dujų slėgį, bandomas:
359. Sandarumo bandymo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip:
360. Mažo slėgio – darbinis slėgis iki 0,1 bar, vidutinio slėgio II kategorija – darbinis slėgis daugiau kaip 0,1 bar iki 2 bar, vidutinio slėgio I kategorija – darbinis slėgis daugiau kaip 2 bar iki 5 bar ir didelio slėgio – darbinis slėgis daugiau kaip 5 bar iki 16 bar.
361. Įrenginys mechaninio stiprumo bandymą išlaikė, jeigu bandant nebuvo konstatuota ir po apžiūros nenustatytas:
362. Įrenginys sandarumo bandymą išlaikė, jei bandant:
362.1. nebuvo nustatytas bandymo dujų nuotėkis per matomas dujotiekio jungtis, įrenginius ir uždaromuosius įtaisus;
364. Bandymo rezultatai įforminami aktu, kurį pasirašo už bandymą atsakingas kvalifikuotas darbuotojas ir įrenginio savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Bandymo rezultatai turi būti įrašomi ir į įrenginio techninius dokumentus (techninį pasą).
365. Įrenginių paleidimo ir derinimo darbai atliekami po įrenginių kapitalinio taisymo ar rekonstravimo darbų, rezervuarų techninės patikros bei pripažinus įrenginius tinkamais naudoti.
366. Nauji ar rekonstruoti DPS ir DPP, saugos priemonės, automatikos sistemos išbandomos pagal sudarytą specialią programą, suderintą su vadovu.
367. DPS ir DPP paleidimo bei derinimo darbų metu atliekamos visos technologinės operacijos ir tikslinamos įrenginių eksploatavimo instrukcijos. DPS, DPP paleidimo ir derinimo darbai turi trukti ne mažiau kaip 72 val. normalaus įrenginių veikimo.
368. Dujinių įrenginių paleidimo ir derinimo darbai atliekami pagal šių įrenginių techninių dokumentų, priežiūros norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimus.
370. Įrenginių paleidimo ir derinimo darbus atlikusi kvalifikuota tarnyba privalo parengti ir pateikti vadovui derinimo darbų ataskaitą, kurioje turi būti pateikiami duomenys apie atliktus darbus, nustatytus įrenginių darbo režimus, įrenginių tinkamumą naudoti ir t. t. Apie atliktus įrenginių paleidimo ir derinimo darbus turi būti pažymima techniniuose dokumentuose.
XI SKYRIUS
AVARIJŲ LOKALIZAVIMAS BEI LIKVIDAVIMAS
371. Juridiniai asmenys, eksploatuojantys įrenginius ar tiekiantys (parduodantys) dujas buitiniuose dujų balionuose, privalo užtikrinti avarijų lokalizavimą bei likvidavimą buitinių dujų vartotojų įrenginiuose, kuriems juridiniai asmenys tiekia (parduoda) dujas.
372. Juridinio asmens įrenginių, kai juos eksploatuoja pats juridinis asmuo, avarijas lokalizuoja ir likviduoja tokio juridinio asmens kvalifikuoti darbuotojai.
373. Buitinių dujų vartotojų dujų balionų įrenginiuose avarijas privalo lokalizuoti dujų balionais prekiaujantys juridiniai asmenys. Jie turi įkurti avarijų lokalizavimo ir likvidavimo grupes (toliau – grupės), kurių kvalifikuoti darbuotojai avarijas dujų balionų įrenginiuose šalina vadovaujantis juridinio asmens vadovo patvirtinta avarijų lokalizavimo instrukcija.
374. Dujų balionų ir jų įrenginių avarijoms lokalizuoti dujų balionais prekiaujantys juridiniai asmenys gali sudaryti sutartis su kitais juridiniais asmenimis, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti avarijų lokalizavimo ir likvidavimo dujų ūkyje darbus.
375. Juridiniai asmenys, eksploatuojantys miesto ar gyvenvietės įrenginius (rezervuarų įrenginius, dujotiekius, dujotiekių įvadus, vidaus dujotiekius), privalo turėti avarinę tarnybą, dirbančią visą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.
376. Avarinės tarnybos veiklą reglamentuoja avarinės tarnybos nuostatai, kuriuose turi būti apibrėžti tarnybos uždaviniai, funkcijos, organizacinė struktūra ir darbo tvarka, avarinių paraiškų priėmimo, atlikimo ir įforminimo tvarka, tarnybos apsirūpinimo autotransportu, ryšio ir saugos priemonėmis, prietaisais, mechanizmais, įrankiais, medžiagomis ir atsarginėmis dalimis, operatyvine, eksploatavimo, technine dokumentacija, reikalinga galimoms avarijoms lokalizuoti bei likviduoti, reikalavimai ir tvarka.
377. Grupės kvalifikuotų darbuotojų veiklą reglamentuoja kvalifikuotų darbuotojų pareiginės instrukcijos, kuriose turi būti apibrėžtos kvalifikuotų darbuotojų pareigos, funkcijos, atsakomybė, jų privalomos turėti materialinės techninės priemonės, jų turima techninė ir operatyvinė dokumentacija.
378. Avarijų lokalizavimas ir likvidavimas DPS, DPP, miesto ar gyvenvietės dujotiekiuose atliekamas vadovaujantis avarijų lokalizavimo planais. Šie planai rengiami ir derinami vadovaujantis reikalavimais, kuriuos nustato avarijų likvidavimą nustatantys teisės aktai. Avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planai turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 3 metai, peržiūrimi ir, atsižvelgiant į įvykusias avarijas, įrenginių objektų pavojaus bei rizikos analizę, koreguojami, ir apie tai nedelsiant turi būti pranešama dujų avarinių tarnybų kvalifikuotiems darbuotojams.
379. Avarinės tarnybos ar grupės darbas turi būti organizuotas taip, kad avarinės paraiškos būtų priimamos ir avarijos lokalizuojamos visą parą (taip pat ir šventinėmis bei poilsio dienomis) visuose juridinio asmens eksploatuojamuose įrenginiuose ir buitinių dujų vartotojų dujų įrenginiuose, kuriems juridinis asmuo parduoda dujas arba pagal sutartis lokalizuoja avarijas.
380. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų darbas turi būti organizuojamas taip, kad, gavus pranešimą apie dujų nutekėjimą arba avariją, avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuoti darbuotojai išvyktų nedelsiant ir nuvyktų ne vėliau kaip po 1 val.
381. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų skaičių nustato avarinės tarnybos ar grupės vadovas, atsižvelgdamas į avarinės tarnybos ar grupės veiklos zonoje esančių dujotiekių ilgį, rezervuarų ir balionų įrenginių, dujų vartotojų skaičių, numatomą darbų mastą ir kitas aplinkybes.
382. Avarinė tarnyba ar grupė turi būti aprūpinta transporto, ryšio, saugos priemonėmis, prietaisais, įrankiais, mechanizmais, įrenginiais, operatyvine, eksploatavimo, technine dokumentacija, reikalinga galimoms avarijoms lokalizuoti bei likviduoti. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų materialinių ir techninių priemonių, techninės ir operatyvinės dokumentacijos sąrašą ir nuostatus tvirtina avarinės tarnybos ar grupės vadovas.
383. Avarinė tarnyba privalo turėti specialiai įrengtas transporto priemones su mobiliojo telefoninio ryšio ar (ir) radijo ryšio stotimi, garsine signalizacija ir blykčiojančiu žiburėliu. Transporto priemonėse turi būti reikalingi įrankiai ir kitas inventorius, kaip nustatyta avarinės tarnybos vadovo patvirtintame sąraše. Vykdama lokalizuoti ir likviduoti avarijų dujotiekiuose, avarinės tarnybos kvalifikuoti darbuotojai privalo turėti dujotiekių planšetes, maršrutinius žemėlapius ir kitą dujotiekių įrengimo dokumentaciją.
384. Grupės kvalifikuoti darbuotojai privalo turėti techniškai tvarkingas transporto priemones. Transporto priemonėse turi būti reikalingi įrankiai ir inventorius avarijų, sutrikimų ar gedimų dujų balionų įrenginiuose šalinimui, detalus prižiūrimos vietovės žemėlapis, dujų balionų įrenginių ir dujas buitiniais dujų balionais naudojančių dujų vartotojų adresai, kita dokumentacija, kaip nustatyta grupės vadovo patvirtintame sąraše.
385. Avarinė tarnyba privalo turėti nemokamą telefono numerį. Visi šio telefono numerio pokalbiai turi būti įrašomi; įrašai turi būti saugomi 7 paras. Avarinės tarnybos telefono numeris turi būti pranešamas dujų vartotojams ir viešai skelbiamas bei nurodomas dujų baliono etiketėje ir dujų baliono eksploatavimo atmintinėje.
386. Grupė privalo turėti telefoną (telefono abonentą), kurio numeris turi būti nurodytas dujų baliono etiketėje ir Taisyklių 3 priede nurodytoje dujų baliono eksploatavimo atmintinėje.
387. Paraiškai lokalizuoti avarijas priskiriamas pranešimas apie:
387.4. dujų užšalimą rezervuarų redukcinės galvutės, dujų balionų įrenginio reguliavimo ir saugos įtaisuose;
387.6. dujų tiekimo nutraukimą dujų vartotojams (išskyrus tuos atvejus, kai nutrūksta dujų tiekimas iš rezervuarų, dujų balionų įrenginio, pasibaigus dujoms);
388. Pranešimas apie dujų nuotėkį iš buitinių dujų prietaisų, kurį galima sustabdyti užsukus dujotiekio čiaupą prieš prietaisą, priskiriamas paraiškai atlikti taisymą.
389. Pranešimai (paraiškos) apie avarines situacijas registruojami žurnale, kuriame pažymimas pranešimo (paraiškos) gavimo laikas, vietos, kurioje įvyko avarinė situacija, adresas, pranešimo (paraiškos) turinys, pranešėjo vardas, pavardė, avarinės tarnybos ar grupės išvykimo į avarijos vietą laikas, avarijos likvidavimo laikas ir išvardijami lokalizuojant ir likviduojant avariją atlikti darbai.
390. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotas darbuotojas, gavęs pranešimą apie dujų nutekėjimą arba avariją, privalo instruktuoti pranešėją, kokių reikia imtis saugumo priemonių, kad avarija nesiplėstų ir neįvyktų nelaimingų atsitikimų.
391. Aptikus namų cokoliniuose aukštuose, rūsiuose, laiptinėse, tuneliuose ir kolektoriuose daugiau kaip 0,4 procento dujų koncentraciją, būtina nedelsiant atjungti šių pastatų ar įrenginių dujotiekius nuo dujų rezervuarų ir iš pavojingos zonos evakuoti žmones.
392. Avarinė tarnyba gali perduoti dujų įrenginius eksploatuojančioms tarnyboms, kad šios atliktų avarijų likvidavimo darbus, tik visiškai pašalinusi sprogimo, gaisro ir apsinuodijimo dujomis pavojų.
393. Lokalizuojant ir likviduojant avarijas darbai dujų aplinkoje turi būti atliekami laikantis šiuos darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
394. Avarinės tarnybos ar grupės vadovo nurodymu laisvu nuo darbų pagal avarines paraiškas vykdymo laiku avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuoti darbuotojai gali atlikti kitus įrenginių eksploatavimo darbus, jei tai numatyta jų pareiginėse instrukcijose. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuoti darbuotojai turi būti aprūpinti ryšio priemonėmis, kad prireikus juos galima būtų iškviesti.
395. Avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotiems darbuotojams turi būti rengiami praktiniai mokymai pagal avarinės tarnybos ar grupės vadovo patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
396. Praktinių mokymų tematika parenkama įvertinus įrenginių išsidėstymo vietų sąlygas, įvykusias avarijas, gedimus, prognozuojamas avarines situacijas. Mokymai turi būti rengiami kaip galima panašesnėmis į realias sąlygomis. Mokymai registruojami mokymų apskaitos žurnale.
397. Avarinės tarnybos ar grupės praktiniuose mokymuose dalyvavusių avarinės tarnybos ar grupės kvalifikuotų darbuotojų veiksmai po mokymų turi būti aptarti su juose dalyvavusiais kvalifikuotais darbuotojais.
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
399. Taisyklių laikymosi priežiūrą atlieka pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos, VEI, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos, teisėsaugos institucijos ir kitos valstybės institucijos.
400. Įrenginių atitikties teisės aktų bei eksploatavimo reikalavimams valstybinę kontrolę pagal savo kompetenciją atlieka VEI. VEI taip pat kontroliuoja paruoštų užpildyti ir dujomis užpildytų dujų balionų atitiktį teisės aktų ir Taisyklių reikalavimams dujų prekybos vietose.
401. Tarnyba atlieka priežiūrą dujų prekybos rinkoje, kontroliuoja dujų vartotojams teikiamų paslaugų prekiaujant dujomis kokybę, dujų produktų saugos, dujų balionų ženklinimo ir prekinės išvaizdos bei dujų kokybės atitiktį teisės aktų reikalavimams ir dujų pardavėjo deklaruojamai dujų kokybei.
402. Lietuvos metrologijos inspekcija kontroliuoja, kaip dujų pildymu ir prekyba užsiimantys juridiniai asmenys laikosi Metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių 1 priedas
DUJŲ BALIONŲ KEITIMO INSTRUKCIJA
1. Dujų baliono keitimo metu patalpoje, kurioje vykdomi darbai, negali būti naudojama atvira liepsna ir jungiami elektros prietaisai.
2. Keičiant dujų balioną virtuvėje arba kitoje patalpoje, kurioje įrengtas dujų prietaisas, draudžiama būti pašaliniams žmonėms.
4. Dujų baliono keitimo tvarka:
4.1. Apžiūrima ir įsitikinama, kad dujų prietaisas, dujų slėgio reguliatorius yra tvarkingas, gumuoto audinio žarna neturi gumos išorinio sluoksnio pažeidimų.
4.2. Patikrinama, ar užsuktas tuščio dujų baliono ventilis, raktu atsukama jungiamoji veržlė, jungianti dujų baliono ventilio atvamzdį su reduktoriumi (šios veržlės sriegis kairinis, t. y. priešingos negu įprasta krypties). Ant dujų baliono ventilio atvamzdžio užsukama aklė ir dujų balionas išnešamas iš patalpos.
4.3. Prieš įnešant pilną dujų balioną į patalpą muilo tirpalu patikrinama, ar sandarus dujų baliono ventilis: esant užsuktai aklei atsukamas dujų baliono ventilis ir muilo emulsija patikrinamas ventilio sandarumas, paskui užsukamas ventilis, atsukama aklė ir muilo emulsija patikrinama, ar pro ventilio atvamzdį neina dujos.
4.5. Patalpoje patikrinama, ar užsukti dujų prietaiso čiaupai, ir dar kartą, ar užsuktas dujų baliono ventilis. Iš reduktoriaus jungiamosios veržlės išimama sena tarpinė, įdedama nauja ir dujų baliono ventilis sujungiamas su reduktoriumi. Jungiamoji veržlė užveržiama.
4.6. Maždaug puse apsisukimo atsukamas dujų baliono ventilis. Muilo emulsija patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta ir dar kartą ventilio sandarumas.
4.7. Prie vieno dujų prietaiso degiklio uždegamas degtukas, atsukamas degiklio čiaupas ir palaukiama, kol dujos užsidegs, tada užsukamas dujų baliono ventilis ir įsitikinama, kad ventilis visiškai nutraukia dujų tiekimą (degiklis turi užgesti).
4.8. Žiemą, kai oro temperatūra žemesnė nei 0 °C, dujų baliono ir jo ventilio sujungimo vietas reikia papildomai patikrinti muilo tirpalu tada, kai dujų balionas patalpoje pabus 15 minučių ir sušils.
4.9. Patikrinamas dujų prietaiso sandarumas: atsukamas ir užsukamas dujų baliono ventilis, po 25–30 s uždegamas degtukas, prinešamas prie degiklio ir atsukamas jo čiaupas. Dujos turi užsidegti. Jei dujos neužsidegė, manytina, kad dujų prietaisas nesandarus. Šiuo atveju būtina nustatyti nesandarią vietą ir gedimą pašalinti.
5. Aptikus dujų nuotėkį iš dujų baliono reikia:
5.1. nunešti dujų balioną į saugią vietą (ne arčiau kaip 40 m nuo pastatų, atviros ugnies šaltinių, rūsių, šulinių, duobių iš pavėjinės pusės) ir dujas pamažu išleisti iš dujų baliono;
6. Gaisro atveju reikia užlenkti žarną už slėgio reguliatoriaus ir, ją nupjovus, išnešti dujų balioną į lauką.
7. Jei nesandari dujų baliono ventilio atvamzdžio ir reduktoriaus jungtis, reikia užsukti ventilį ir paveržti veržlę. Jei taip pašalinti dujų nuotėkio nepavyksta, reikia išardyti jungtį, ją patikrinti ir prireikus pakeisti tarpinę.
8. Aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti dujų balionus draudžiama.
Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių 2 priedas
1 lentelė. Dujų baliono sienelės fizikiniai defektai.
| Defektai |
Apibūdinimas |
Brokavimo kriterijai |
| Išsipūtimas |
Matomas baliono išsipūtimas |
Kiekvienas toks defektas |
| Įduba |
Dujų baliono įdubimas, susidaręs ne dėl dūrio ar išėmus metalą, jei jo plotis kurioje nors vietoje siekia daugiau negu 2 % išorinio baliono skersmens |
Jei įdubos gylis kurioje nors vietoje siekia daugiau negu 25 % jos pločio a |
| Įpjova arba išėma |
Aštrus įspaudas, dėl kurio buvo pašalintas arba perskirstytas metalas |
Jei yra žinomas pradinis skaičiuojamasis sienelės storis: įpjovos arba išėmos gylis yra toks, kad nepažeistos (likusios) sienelės storis mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis
Jei pradinis skaičiuojamasis sienelės storis nėra žinomas: kiekvienas toks defektas |
| Įduba su įpjova arba išėma |
Įdubusi dujų baliono vieta, kurioje yra įpjova arba išėma |
Jei įdubos, įpjovos arba išėmos dydis viršija brokavimo matmenis, nustatytus šiems defektams atskirai |
| Įtrūkis |
Dujų baliono kevalo plyšys arba įskilimas |
Kiekvienas toks defektas |
| Sluoksniavimasis |
Dujų baliono sienelės medžiagos sluoksniavimasis – paviršiaus vientisumo pažeidimas, įtrūkiai, raukšlėjimasis arba išsipūtimas |
Kiekvienas toks defektas |
| a Įvertinant įdubos kaip defekto pavojingumą taip pat reikia atsižvelgti į jos išorę (pvz., aštriabriaunė įduba) ir buvimo vietą (pvz., dujų baliono kūginė dalis). |
||
2 lentelė. Dujų baliono sienelės korozija.
| Korozinės pažaidos rūšis |
Apibūdinimas |
Brokavimo kriterijai |
| Atskiros korozinės opos |
Taškinė metalo korozija atskirose zonose, kai opų koncentracija neviršija 1 vnt. 500 mm2 paviršiaus plote |
Jei atskirų opų gylis didesnis negu 0,6 mm (gali būti leistas didesnis korozijos gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis) |
| Dalinė ploto korozija |
Sienelės storio sumažėjimas ne daugiau kaip 20 % dujų baliono paviršiaus ploto |
Jei kurios nors opos įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,4 mm (gali būti leistas didesnis gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis) |
| Ištisinė korozija |
Sienelės storio sumažėjimas daugiau kaip 20 % baliono paviršiaus ploto |
Jei kurios nors opos įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,2 mm. Gali būti leistas didesnis korozijos gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis |
| Grandininė taškinė arba linijinė arba griovelinė korozija |
Opų arba riboto pločio korozinių tuštumėlių seka išilgai baliono arba palei jo apskritimą |
1) Jei bendras korozinių pažaidų ilgis bet kuria kryptimi daugiau kaip 50 % baliono apskritimo arba 2) Jei įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,4 mm. Gali būti leistas didesnis gylis, jei sienelės storis korozijos vietoje ne mažesnis negu mažiausias leidžiamas skaičiuojamasis sienelės storis arba 3) Jei negalima išmatuoti korozijos gylio |
| Plyšinė korozija |
Plyšinė korozija atsiranda atraminio žiedo arba lanko susikirtimo su cilindrine dalimi zonoje |
Jei įsiskverbimo gylis didesnis negu 0,4 mm arba jei negalima išmatuoti korozijos gylio |
3 lentelė. Kiti defektai.
| Defektai |
Apibūdinimas |
Brokavimo kriterijai |
| Įspaustas kamštis |
Kamščio pažaida, dėl kurios pakeistas baliono profilis |
Ribotas įspaudimo ir (ar) išlyginimo nuokrypio lygis, patvirtintas kompetentingos įstaigos
Kiekvienas toks defektas |
| Elektrinio lanko arba degiklio išdagos |
Dujų baliono pagrindinio metalo išdeginimas, sukietėjusi dėl įkaitimo zona, privirintas pašalinis metalas arba metalo pašalinimas dėl įkirčio arba sudarius krateriams |
Kiekvienas toks defektas |
| Ugnies pažaida a |
Per didelis bendras arba dalies baliono įkaitimas, kurio įprastiniai požymiai: – dažų dangos apdeginimas arba sudeginimas. (Jei apdegęs tik dažų dangos paviršius, kompetentingas asmuo gali priimti balioną); – metalo ugnies pažaida; – baliono deformacija; – metalinio čiaupo dalių išsilydymas; – plastikinių dalių, pvz., datos žiedo, kamščio ar gaubtelio išsilydymas |
Kiekvienas toks defektas |
| Pažeistas atraminis žiedas |
Netvirtai prijungtas atraminis žiedas |
Nestabilus arba nesubalansuotas balionas |
| Pažeistas lankas |
Atsilaisvinęs arba smarkiai deformuotas lankas |
Kiekvienas toks defektas |
| a Jei apdegė tik dažų dangos paviršius, kompetentingas asmuo gali priimti balioną |
||
Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių 3 priedas
DUJŲ BALIONO EKSPLOATAVIMO ATMINTINĖ
Dujų balionas, parduodamas fiziniams asmenims, yra skirtas naudoti tik asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Buitinis dujų prietaisas, dujų balionų įrenginys pas vartotoją privalo būti įrengtas vadovaujantis įrenginio įrengimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais ar gamintojo nurodymais. Aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti dujų balionus draudžiama. Dujų masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti: 1 kilogramas – 2,4 litrų talpos dujų balionuose, 2 kilogramai – 4,8 litrų talpos dujų balionuose, 3 kilogramai – 7,2 litrų talpos dujų balionuose, 5 kilogramai – 12 litrų talpos dujų balionuose, 11 kilogramų – 27 litrų talpos dujų balionuose, 19 kilogramų – 46 litrų talpos dujų balionuose, 21 kilogramas – 50 litrų talpos dujų balionuose ir 33 kilogramai – 79 litrų talpos dujų balionuose. Kitų talpų balionai, nenurodyti Taisyklėse, pildomi pagal dujų baliono pase nurodytus kiekius. Transportuojami dujų balionai turi būti su aklėmis ir įtvirtinti nejudamai.
Dujų balionas keičiamas šia tvarka:
– keičiant dujų balioną turi būti naudojamas kibirkšties neįskeliantis įrankis;
– prieš įnešant dujų balioną į patalpą, muilo emulsija ar prietaiso pagalba patikrinama, ar dujų balionas ir jo ventilis sandarus;
– prieš keičiant dujų balioną, patalpoje būtina užgesinti degančią atviros liepsnos ugnį ar kitus ugnies šaltinius, išjungti elektros prietaisus, galinčius sukelti kibirkštį, orlaidė arba durys į patalpą, kurioje yra orlaidė, turi būti atidarytos, patikrinama, ar užsukti viryklės čiaupai;
– nešamas į patalpą dujų balionas turi būti su užsukta akle;
– į reduktoriaus prijungimo veržlę įdedama nauja tarpinė ir dujų baliono ventilis sujungiamas su reduktoriumi, jungiamoji veržlė užveržiama;
– atsukamas dujų baliono ventilis pusę apsisukimo, muilo emulsijos ar prietaiso pagalba patikrinama ventilio ir reduktoriaus sujungimo vieta ir ventilio sandarumas;
– uždegamas vienas viryklės degiklis, po to užsukamas dujų baliono ventilis ir įsitikinama, kad ventilis visiškai nutraukia dujų tiekimą.
Eksploatuojant dujų balioną draudžiama:
– pačiam taisyti dujų balioną arba ventilį;
– ieškoti dujų nuotėkio ugnimi;
– laikyti nesandarų dujų balioną patalpoje;
– naudoti netvarkingą dujų balioną;
– užpildytą dujų balioną laikyti saulės atokaitoje, rūsyje ar patalpoje be ventiliacijos.
Neatidėliotini veiksmai dujų nuotėkiui pašalinti:
Esant dujų nuotėkiui ar pajutus patalpoje dujų kvapą, uždarykite dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinkite patalpas, nejunkite ir neišjunkite elektros jungiklių ar prietaisų, nerūkykite, nedekite degtukų. Prietaiso ar muilo emulsijos pagalba nustatykite dujų nuotėkio vietą ir nuotėkį pašalinkite. Nepavykus pašalinti dujų nuotėkio iš prijungto dujų baliono, jeigu neužsisuka dujų baliono ventilis, ar gaisro atveju reikia, atjungus dujų balioną ar nupjovus sujungimo žarną ir ją užlenkus, išnešti dujų balioną į lauke esančią saugią vietą ir nedelsiant iškviesti avarinę tarnybą šiuo telefonu _________________. Iki atvyks avarinė tarnyba privaloma užtikrinti dujų baliono apsaugą.
Pardavėjo pavadinimas
Adresas
Telefonas