LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL lietuvos respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymo nr. 1-80 „DĖL ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ pakeitimo
2020 m. gruodžio 9 d. Nr. 1-404
Vilnius
P a k e i č i u Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2020 m. gruodžio 9 d.
įsakymu Nr. 1-404
ENERGETIKOS OBJEKTŲ ir ĮRENGINIŲ AVARIJŲ AR DARBO SUTRIKIMŲ TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BendroSIOS NUOSTATOS
1. Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja energetikos objektuose ir elektros, šilumos, dujų, naftos ir (ar) naftos produktų įrenginiuose (toliau visi kartu – energetikos įrenginiai) įvykusių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo tvarką ir yra privalomi asmenims, nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdantiems energetikos įrenginius (toliau – Energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas), kurie gamina, tiekia, skirsto ar vartoja elektros energiją, šilumos energiją (toliau – energija), degiąsias gamtines ir suskystintas naftos dujas, naudojamas kurui, išgauna, perdirba naftą, laiko, transportuoja, perduoda naftą ir (ar) naftos produktus.
2. Dėl energetikos objekto ir įrenginio avarijos ar darbo sutrikimo įvykę nelaimingi atsitikimai darbe tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, įvertinus avariją ar darbo sutrikimą tiriančios komisijos išvadas.
3. Įvykus avarijoms pavojinguose objektuose, kurių padariniai ir žala atitinka bent vieną Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pramoninių avarijų nuostatai), 5 priede nurodytų kriterijų, avarijų tyrimas atliekamas vadovaujantis Pramoninių avarijų nuostatų nustatyta tvarka.
4. Energetikos objektų ir įrenginių avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo tikslas: nustatyti avarijų, darbo sutrikimų priežastis, o kai nėra ar neįmanoma nustatyti aiškių priežasčių – galimas priežasčių prielaidas, ir numatyti priemones panašiems atvejams išvengti, įvertinti energetikos įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus.
5. Nenumatyti energetikos objektų ir įrenginių įvykiai, elektros, šilumos gamybos ir šių energijos rūšių, dujų perdavimo, paskirstymo, vartojimo, naftos išgavimo, perdirbimo, naftos ir (ar) naftos produktų laikymo, transportavimo, perdavimo nutraukimas ar apribojimas pagal pobūdį bei pasekmes skirstomi į avarijas ir darbo sutrikimus.
6. Jei Nuostatuose apibrėžtos avarijos ir darbo sutrikimai įvyksta branduolinės energetikos objektuose, tokie įvykiai turi būti tiriami Nuostatuose nustatyta tvarka. Kai Nuostatuose apibrėžtos avarijos ir darbo sutrikimai, įvykę branduolinės energetikos objektuose, atitinka Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme nustatytas branduolinių ir radiologinių avarijų, branduolinių incidentų ir kitų neįprastųjų įvykių sąvokas, Nuostatuose apibrėžtos avarijos ir darbo sutrikimai taip pat tiriami vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymu, Branduolinės energijos įstatymu, Radiacinės saugos įstatymu, Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.4.4-2019 „Asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirties naudojimas“, patvirtintais Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2019 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 22.3-148 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.4.4-2019 „Asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirties naudojimas“ patvirtinimo“.
7. Energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas apie įvykį, kuris galimai atitinka avarijos ar darbo sutrikimo požymius, taip pat jei dėl energetikos įrenginių avarijos ar darbo sutrikimo nukentėjo žmonės arba kai padaryta žala turtui ar aplinkai, ne vėliau kaip per 4 valandas, o jei šie įvykiai įvyksta ne darbo dieną, tai ne vėliau kaip per 2 valandas prasidėjus darbo dienai privalo pranešti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) (pranešant, be kita ko, nurodomi su pranešimą pateikusiu asmeniu susiję duomenys - vardas, pavardė, pareigos, jei pranešimą teikia juridinio asmens atstovas, telefono numeris arba elektroninis paštas, arba kiti kontaktiniai duomenys). Energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas privalo nedelsdamas organizuoti avarijos ar darbo sutrikimo padarinių lokalizavimą, likvidavimą ir tyrimą. Apie šiuos įvykius informaciją privaloma teikti Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-114 „Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Apie įvykusias avarijas ar darbo sutrikimus energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas ar jų įgaliotas asmuo turi informuoti energijos ir dujų vartotojus per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais (elektroninėmis priemonėmis ir kt.), jei avarija ar darbo sutrikimas susijęs su energijos, dujų tiekimo nutraukimu, sustabdymu ar apribojimu vartotojams, arba pavojumi žmonių gyvybei ir saugumui.
8. Tais atvejais, kai avarija ar darbo sutrikimas susiję su energetikos įrenginių (prietaisų) naudojimu gyvenamuosiuose namuose, apie šiuos įvykius energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba jų energetikos įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, arba pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius) turi pranešti Tarybai, vadovaudamasis Nuostatų 7 punkte nustatytais reikalavimais ir terminais.
9. Kiekviena avarija ar darbo sutrikimas turi būti klasifikuojami pagal Nuostatų II skyriuje nurodytus požymius.
10. Energetikos įrenginių avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo akto (toliau – Aktas) forma tvirtinama Tarybos pirmininko įsakymu. Aktą patvirtinančiame Tarybos nutarime gali būti nurodomos prevencinės priemonės, kurias nurodyti vykdytojai privalo vykdyti Tarybos nutarime nurodytais terminais.
11. Už avarijos ar darbo sutrikimo nuslėpimą, jų aplinkybių pakeitimą, nepranešimą Nuostatų 7 punkte nustatytu laiku teisės aktų nustatyta tvarka atsako objekto, kuriame įvyko šis įvykis, administracijos vadovas. Kai avarija ar darbo sutrikimas susiję su energetikos įrenginių (prietaisų) naudojimu gyvenamuosiuose namuose – energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba jų energetikos įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas
12. Nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos:
Buitiniai dujiniai prietaisai – dujas deginantys prietaisai su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo sistemomis: viryklės, vandens šildytuvai, šildymo katilai, oro šildytuvai, židiniai ir kiti šildymo prietaisai, kurių galia ne didesnė kaip 120 kW.
Dujų įrenginiai – tai energetikos įrenginiai, kuriais gamtinės ar suskystintos naftos dujos, naudojamos kurui, tiekiamos, perduodamos, skirstomos, saugomos, vartojamos. Prie dujų įrenginių priskiriamos suskystintų naftos dujų degalinės.
Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai dujoms deginti su degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įranga ir jų instaliacija.
Elektros įrenginiai – tai energetikos įrenginiai (mašinos, aparatai, linijos ir jų pagalbiniai įtaisai), skirti elektros energijai gaminti, kaupti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti.
Gamybinis vienetas – katilinė, elektrinė ar kitas įmonės padalinys, turintis atskirą teritoriją ir gaminantis produkciją.
Magistralinis šilumos tiekimo tinklas – vamzdynų sistema, skirta šilumai perduoti tarp šilumos šaltinių ar tarp šilumos šaltinių ir paskirstomųjų šilumos tinklų.
Naftos įrenginiai – tai energetikos įrenginiai, kuriais išgaunama, perdirbama, laikoma, transportuojama, perduodama nafta, naftos produktai, įskaitant vamzdynus, skirtus naftai ir (ar) naftos produktams transportuoti į pakrantėje ar jūroje esantį laivą arba iš jo (iki vamzdyno paskutinio įtaiso (imtinai), prijungiančio/atjungiančio vamzdyną prie/nuo laivo kolektoriaus). Prie naftos įrenginių priskiriamos degalinės.
Pagrindinė (elektrinės, elektros ar šilumos tinklo, katilinės, dujų sistemos ar naftos įrenginio) schema – schema, sujungianti elektros, šilumos, naftos, dujų įrenginius, tarp jų ir rezervinius, be kurių neįmanoma atlikti pagrindinės objekto funkcijos projektinio patikimumo, efektyvumo ir saugumo lygiu.
Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingų medžiagų.
Pavojingoji medžiaga – medžiaga, mišinys ar preparatas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytame sąraše arba atitinkantis nustatytus kriterijus ir esantis žaliavų, gaminių šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti kilus avarijai.
Šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti.
Technologiniai įrenginiai – tai pastate ar atviroje teritorijoje ant statybinių (pamatų ir laikančiųjų) konstrukcijų pastatytų, sumontuotų ir sujungtų energetikos įrenginių, įrangos, mechanizmų, mašinų, įtaisų, aparatų, prietaisų, indų, atskirų ar sujungtų vamzdynais, visuma, skirta tam tikro užbaigtumo laipsnio produkcijai gaminti, transformuoti, transportuoti ar saugoti.
Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
AVARIJŲ IR darbo SUTRIKIMŲ POŽYMIAI
13. Prie avarijų elektros objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
13.1. 5 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
13.2. elektrinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (elektros ir šilumos) galios avarinis arba klaidingas išjungimas, jeigu veikė daugiau kaip vienas blokas, o suminė elektros ir šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW;
13.3. 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių ir kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
13.4. vartotojų elektros įrenginių, kurių bendra vartojamoji galia sudaro 60 MW ir daugiau (išskyrus tuos vartotojus, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginių veikimu), grupės išjungimas;
13.5. energetikos sistemos veikimas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant dažniui, žemesniam kaip 49,2 Hz, arba kai energetikos sistema per parą su pertraukomis taip veikė ilgiau kaip 3 valandas;
13.6. masinis 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų išjungimas arba jų pažeidimai dėl stichinių reiškinių, suminiam elektros energijos netiekimui esant daugiau kaip 100 MWh.
Stichiniams reiškiniams vykstant su pertraukomis, neviršijant 2 parų, jų pasekmės priskiriamos vienai avarijai;
13.7. 1 MW ir didesnės bendros galios hidroelektrinės statinių ar įrenginių pažeidimai, dėl kurių iš saugyklos buvo išleistas vanduo;
13.8. vartotojų, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 300 ar daugiau darbuotojų, elektros įrenginių gedimas, dėl kurio išsijungė pagrindiniai gamybos ir technologiniai įrenginiai ir dėl to įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 36 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos pagamintos produkcijos vidurkį;
13.9. įvykis elektros objektuose ar įrenginiuose, dėl kurio padarytas poveikis aplinkai, kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai ir kurio kriterijai atitinka arba viršija Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Ekstremalių įvykių kriterijai), 4.1, 4.2, 8, 9, 10 ir 14.3 punktuose nustatytus dydžius.
14. Prie avarijų šilumos objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
14.1. 5 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
14.2. elektrinės (gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, jeigu darbe buvo daugiau kaip vienas blokas (katilas), o suminė šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW;
14.3. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies magistralinio šilumos tinklo atjungimas, dėl kurio buvo nutrauktas šilumos tiekimas vartotojams gamybai ir technologijai, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 24 val. arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos pagamintos produkcijos vidurkį;
15. Prie avarijų dujų objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
15.1. gamtinių dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas magistraliniuose dujotiekiuose, dėl kurių buvo sužaloti žmonės ir (ar) sugadintas turtas;
16. Prie avarijų naftos objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
16.1. sprogimas, gaisras naftos įrenginyje, dėl kurio įrenginys, įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
17. Prie sutrikimų elektros objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
17.1. 1 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio, jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 7 paras;
17.2. 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio sugriuvimas, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti nuo 7 iki 25 parų;
17.3. elektros energijos nepateikimas vartotojams pagal aprūpinimo elektra I arba II patikimumo kategoriją ilgiau, negu nurodyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės), ar sutartyse, sudarytose tarp operatoriaus ir vartotojo;
17.4. elektros energijos tiekimo nutraukimas elektros energijos vartotojų grupės elektros įrenginiams, kurių bendra vartojamoji galia sudarė daugiau kaip 20 MW (išskyrus tuos elektros energijos vartotojus, kuriems elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginiais);
17.5. 10 MW ir didesnės galios elektrinės visos veikiančios generuojamosios galios (elektros) išjungimas viename gamybiniame vienete, jeigu tuo pat metu išsijungė ir pagrindinis šilumos galios šaltinis;
17.6. 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų masinis išjungimas dėl stichinių reiškinių arba elektros tinklo pažeidimas suminiam elektros energijos netiekimui esant nuo 30 MWh iki 100 MWh;
17.7. elektros energijos tiekimo gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) nutraukimas 8 valandų ar ilgesniam laikotarpiui, kai gyventojų skaičius yra 5000 ir didesnis;
17.8. 10 MW ir didesnės galios elektrinės elektros įrenginių nepaleidimas dispečerinio grafiko nustatytu laiku arba pagal dispečerio potvarkį ar paveikus priešavarinei automatikai, kai buvo nutrauktas arba ribojamas elektros energijos tiekimas vartotojams;
17.9. kai įmonėje (gamybiniame vienete) dirba 100 ar daugiau darbuotojų, vartotojų elektros įrenginių gedimas, dėl kurio išsijungė pagrindiniai gamybos ir technologiniai įrenginiai ir dėl to įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 8 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo pagamintos produkcijos vidurkį;
17.10. elektros objekto ar įrenginio gedimas, jo veikimo režimo sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių pavojingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius, viršijant leistinas paviršinių vandens telkinių užterštumo normas;
17.11. energetikos sistemos veikimas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant žemesniam kaip 49,2 Hz dažniui, arba kai toks veikimas per parą su pertraukomis truko ilgiau kaip 3 valandas;
18. Prie darbo sutrikimų šilumos objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
18.1. 1 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 7 paras;
18.2. elektrinės, katilinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, kai suminė šilumos apkrova sudarė 30 MW ir daugiau;
18.3. šilumos energijos tiekimo nutraukimas vartotojui ilgiau, negu nurodyta sutartyje tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo, išskyrus atvejus, nustatytus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės);
18.4. 10 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės įrenginių nepaleidimas pagal nustatytą dispečerinį grafiką arba pagal dispečerio potvarkį, dėl kurio vartotojams buvo nutrauktas ar ribojamas šilumos tiekimas;
18.5. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies magistralinio šilumos tinklo atjungimas, dėl kurio buvo nutrauktas šilumos tiekimas vartotojams:
18.5.1. gamybai ir technologijai, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 8 valandas arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminta laikotarpiu iki darbo sutrikimo;
18.5.2. gyvenamiesiems namams, kuriuose gyvena 100 ir daugiau gyventojų, socialinės ir komunalinės paskirties objektams šildymo sezono metu 16 valandų ar ilgesniam laikotarpiui;
18.6. šilumos objekto ar įrenginio gedimas, jo veikimo režimo (darbo) sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių pavojingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius ir viršytos leistinos paviršinių vandens telkinių užterštumo normos;
18.7. elektrinės, katilinės įrenginio gedimas ar jo veikimo režimo (darbo) sutrikimas, dėl kurio dūmų išleidimas į aplinką nusistovėjusiu režimu ilgiau negu 1 val. 2 ir daugiau kartų viršijo leistiną užterštumo normą;
18.8. priverstinis šilumos šaltinio atjungimas, dėl kurio šiluma vartotojams buvo tiekiama tik dėl cirkuliuojančio šilumnešio šilumos tinkluose ir jo temperatūra pastato tiekimo ir vartojimo riboje 12 val. ir ilgiau buvo sumažėjusi daugiau kaip 10°C žemiau nustatyto temperatūrinio grafiko.
18.9. įvykis daugiabučio namo ar pastato bendrojoje šildymo ir karšto vandens inžinerinėje sistemoje ar šilumos punkte, dėl kurio 16 valandų ar ilgesniam laikotarpiui šildymo sezono metu esant žemesnei nei 0°C vidutinei paros lauko temperatūrai buvo nurūkęs šilumos tiekimas ir sutrikdytos gyventojų socialinės sąlygos, kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.
19. Prie darbo sutrikimų dujų objektuose ar įrenginiuose priskiriama:
19.1. gamtinių ar suskystintų naftos dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas, dėl kurių buvo sužaloti žmonės;
19.2. neplanuotas dujų tiekimo nutraukimas dėl magistralinių, skirstomųjų dujotiekių ar jų sudedamųjų dalių mechaninių, korozinių ar kitokių gedimų:
19.2.1. gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) 8 valandų ar ilgesniam laikotarpiui, kai prijungtų dujų vartotojų skaičius – nuo 1 000 iki 20 000;
19.2.2. gamybai ir technologijai, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 8 val. arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo pagamintos produkcijos vidurkį;
19.3. vartotojų, kai įmonėje (gamybiniame vienete) dirba 100 ar daugiau darbuotojų, dujų įrenginių ar jų sudedamųjų dalių sutrikimai, dėl kurių įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 8 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo pagamintos produkcijos vidurkį;
19.4. dujų įrenginio gedimas, jo veikimo režimo (darbo) sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių pavojingų medžiagų išleidimas į aplinką ilgiau negu 1 val. laikotarpiu 2 ir daugiau kartų viršijo leistiną užterštumo normą.
20. Prie darbo sutrikimų naftos įrenginiuose priskiriama:
20.2. įmonės arba gamybinio vieneto, kuriame dirba 50 ar daugiau žmonių, naftos įrenginių gedimas, dėl kurio ilgiau nei 8 val. nebuvo gaminami arba transportuojami naftos produktai, nafta;
III SKYRIUS
AVARIJŲ ir DARBO SUTRIKIMŲ priežAsčių KLASIFIKACIJA
21. Avarijų ir darbo sutrikimų priežastys klasifikuojamos pagal šiuos požymius:
21.6. energetikos įrenginių susidėvėjimas, medžiagų savybių pakitimas (struktūriniai pakitimai, valkšnumas, senėjimas ir pan.);
21.8. gamybos instrukcijų ir kitų teisės aktų (normatyvinių dokumentų) reikalavimų nevykdymas eksploatuojant energetikos įrenginius;
21.9. teisės aktuose (normatyviniuose dokumentuose) nenumatytų procesų atsiradimas, viršnorminiai komutaciniai ir atmosferiniai viršįtampiai, sudėtingi trumpieji jungimai, vienkartinis keleto avarinių procesų ir energetikos įrenginių sutrikimų sutapimas;
IV SKYRIUS
AVARIJŲ IR DARBO SUTRIKIMŲ TYRIMO APIMTIS
22. Tiriant avarijas ir darbo sutrikimus turi būti išnagrinėta ir įvertinta:
22.2. energetikos įrenginių būklė, ar šie energetikos įrenginiai buvo eksploatuojami pagal teisės aktuose ir kituose norminiuose dokumentuose nustatytus eksploatavimo reikalavimus;
22.3. ar kokybiškai ir laiku energetikos įrenginiai buvo suremontuoti, profilaktiškai patikrinti ir apžiūrėti;
22.4. energetikos įrenginių ir konstrukcijų projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir derinimo darbų atlikimo kokybė;
22.5. ar stichinių reiškinių parametrai (apšalo sluoksnio storis, vėjo greitis ir t. t.) neviršijo energetikos įrenginių projektinių ar norminių dydžių;
22.6. relinės ir technologinės apsaugos, visų rūšių automatikos, ryšių, teleinformacijos ir televaldymo įrenginių veikimas įvykio metu ir po įvykio;
22.7. ar laiku buvo imtasi priemonių energetikos įrenginių patikimumui padidinti, avarijos ar darbo sutrikimo židiniams ir įrenginio defektams pašalinti;
22.8. ar avarijai ar darbo sutrikimui turėjo įtakos pašalinių asmenų (nurodytu atveju Taryba turi teisę rinkti su fiziniais asmenimis susijusius asmens duomenis – vardą, pavardę, kitus duomenis, kuriuos pateiks asmuo) ar organizacijų poveikis;
23. Tyrimo metu turi būti nustatytos ir aprašytos avarijos ar darbo sutrikimo atsiradimo priežastys, o kai nėra ar neįmanoma nustatyti aiškių priežasčių – galimos priežasčių prielaidos, ir gedimo išplitimas ar jo prielaidos, kurios nėra laikomos avarijos ar darbo sutrikimo atsiradimo priežastimis. Informacijos, būtinos gauti tyrimo metu, apimtis pateikta Akte.
V SKYRIUS
AVARIJŲ AR DARBO SUTRIKIMŲ TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMAS IR ŠIŲ ĮVYKIŲ TYRIMAS
25. Nuostatais apibrėžtą avariją ar darbo sutrikimą tiria Tarybos pirmininko įsakymu sudaryta komisija (ne mažiau kaip iš 3 asmenų, komisijos pirmininkas – Tarybos darbuotojas). Komisija sudaroma ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie įvykį, kuris galimai atitinka avarijos ar darbo sutrikimo požymius, gavimo dienos. Į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami pagal savo kompetenciją kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų ir (ar) įstaigų atstovai. Taryba turi teisę avarijai ar darbo sutrikimui tirti pasitelkti specialistus ir ekspertus, pagal tyrimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, sudaryti sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama tyrimą. Šiame punkte nurodyti asmenys pasirašytinai įsipareigoja saugoti fizinių asmenų asmens duomenų paslaptį.
26. Taryba, gavusi pagrįstos informacijos ir nustačiusi būtinumą, gali inicijuoti energetikos objektuose ar įrenginiuose įvykusių įvykių, kurių požymiai neaprašyti Nuostatų II skyriuje, tyrimą.
27. Avarijos ar darbo sutrikimai, kurių priežastis buvo eksploatavimo trūkumai, projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir remonto darbų defektai, arba kai dėl energetikos objektų ar įrenginių avarijos sugriuvo ar deformavosi statinio konstrukcijos, tiriami dalyvaujant atitinkamiems specialistams, taip pat prireikus gali būti kviečiami suinteresuotų įmonių, įstaigų atstovai. Jeigu šio reikalavimo dėl objektyvių priežasčių įvykdyti negalima, specialistų atstovavimą nustato Taryba.
28. Avarijų ar darbo sutrikimų tyrimo komisija privalo pradėti darbą nuo Tarybos pirmininko įsakymo, kuriuo sudaryta komisija, priėmimo dienos ir tyrimą baigti per 45 darbo dienas. Tyrimo laikas gali būti pratęstas komisijos pirmininko prašymu. Sprendimą pratęsti tyrimą priima Tarybos pirmininkas.
29. Tarybos įgalioti darbuotojai, atlikdami avarijos tyrimą, turi teisę pareikalauti, kad fiziniai, juridiniai asmenys, nedelsdami išjungtų energetikos objektus ar įrenginius ar stabdytų darbą, jei nustatoma, kad gali kilti grėsmė aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ar gyvybei.
30. Įvykus avarijai ar darbo sutrikimui energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba tuos energetikos objektus ar įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo turi pasirūpinti, kad iki atvyks šio įvykio tyrimo komisija, būtų išsaugota nepakitusi po avarijos ar darbo sutrikimo susidariusi situacija, jei tai netrukdo lokalizuoti avariją ar darbo sutrikimą. Pažeistas energetikos įrenginys atidaromas, išardomas tik leidus tyrimo komisijos pirmininkui ir dalyvaujant komisijos nariams, išskyrus atvejus, kai turi būti užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas vartotojams. Tokiu atveju įvykio vieta ir situacija fiksuojama, daromos nuotraukos, vaizdo įrašas ir surenkami visi reikalingi duomenys apie įvykį. Nustatytu laiku neatvykus komisijos nariams, komisijos pirmininkas gali ne ilgiau kaip 3 paroms atidėti įrenginio išardymą.
31. Tiriant avarijas ar darbo sutrikimus turi būti užtikrintas juridinis faktų įforminimas. Tam tikslui energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas privalo:
31.1. išsaugoti po įvykio susidariusią padėtį, jei tai netrukdo lokalizuoti avariją ar darbo sutrikimą, nufotografuoti arba aprašyti pažeistą energetikos įrenginį;
31.2. išsaugoti ir pateikti komisijai registruojančiųjų prietaisų įrašus, diagramas, operatyvinių darbuotojų pokalbių įrašus, susijusius su įvykusia avarija ar darbo sutrikimu, kitus avarijos, darbo sutrikimo daiktinius įrodymus;
31.3. pateikti struktūrinių padalinių vadovų, įrenginius eksploatuojančių darbuotojų, asmenų, atsakingų už energetikos objekto ar įrenginio priežiūrą ir eksploatavimą, raštiškus paaiškinimus (šiuo atveju nurodomi su paaiškinimus teikiančiu asmeniu susiję asmens duomenys – vardas, pavardė, užimamos pareigos);
32. Visus dokumentus ir aprašymus, nurodytus 31.1, 31.2 ir 31.4 papunkčiuose, savo parašu patvirtina energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas, 31.3 papunktyje nurodyti dokumentai turi būti pasirašyti raštiškus paaiškinimus teikusių asmenų.
33. Komisijai tiriant avariją ar darbo sutrikimą energetikos įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas ar jų įgaliotas asmuo privalo:
33.1. atlikti tyrimui būtinus techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus pagal teisėtus tyrimo komisijos reikalavimus, įformintus raštu;
33.2. vykdyti tyrimo komisijos teisėtus nurodymus (įformintus raštu) ir Komisijos sprendimu pakviesti kitų institucijų ir (ar) įstaigų ekspertus, specialistus, taip pat nukentėjusių vartotojų ir vartotojų teises ginančių organizacijų atstovus;
33.3. per 5 darbo dienas pateikti tyrimui reikalingą informaciją: objekto, kuriame įvyko įvykis, pavadinimą ir nuosavybę; energetikos objekto ar įrenginio, kuriame ar jo zonoje įvyko arba išplito avarija ar darbo sutrikimas, techninę charakteristiką, montavimo metus, remonto, paskutinio techninio patikrinimo ar apžiūros datas; energetikos objekto ar įrenginio darbo režimą, jo techninę būklę, pagrindinius parametrus iki įvykio, taip pat buvusius nukrypimus, operatyvinių darbuotojų klaidas, kurios turėjo arba galėjo turėti įtakos šio įvykio atsiradimui; įvykio atsiradimo, plėtojimosi ir lokalizavimo chronologinį aprašymą, priežasčių ir pasekmių tarpusavio ryšį bei kitą tyrimo tikslais susijusią ir tyrimui atlikti būtiną bei reikalingą informaciją;
33.4. paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant tyrimą, būtų kompetentingi, turintys pakankamai žinių, susijusių su tiriamu įvykiu, ir bendradarbiautų su tyrimo komisija.
34. Elektros energijos kiekis, nepatiektas vartotojams, nustatomas pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, šilumos energijos – pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, dujų – pagal Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“.
35. Ištyrus avariją ar darbo sutrikimą, surašomas Aktas. Jei turima informacija, būtina atsakyti į visus Akto formoje nurodytus klausimus. Akto projektas pateikiamas energetikos objekto ar įrenginio savininkui ir (ar) valdytojui pastaboms ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Akto projekto surašymo. Energetikos objekto ar įrenginio savininkui ir (ar) valdytojui nustatomas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas nuo Akto projekto gavimo dienos, per kurį energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas, susipažinęs su Akto projektu, gali raštu pateikti paaiškinimus dėl tyrimo rezultatų. Esant motyvuotam energetikos objekto ar įrenginio ir (ar) valdytojo prašymui, terminas paaiškinimų pateikimui gali būti pratęstas ne ilgesniam nei 10 darbo dienų terminui.
36. Tyrimo komisija, atsižvelgdama į energetikos objekto ar įrenginio savininko ir (ar) valdytojo pastabas (jei tokių buvo), jas įvertina ir surašo Aktą. Prie Akto pridedami dokumentai, kuriais vadovaujantis pateiktos komisijos išvados.
37. Tyrimas laikomas baigtu, kai Aktą pasirašo visi komisijos nariai, išskyrus atvejus, kai komisijos nariui dėl svarbių priežasčių to padaryti nėra galimybės, taip pat ir tuo atveju kai komisijos narys, nesutinkantis su tyrimo išvadomis, surašo atskirąją nuomonę, ir Aktą patvirtina Taryba posėdyje. Svarbiomis priežastimis laikoma komisijos nario liga, komandiruotė, kitas pateisinamas užimtumas ar force majeure aplinkybės. Kuriam nors komisijos nariui nesutikus su tyrimo išvadomis, jo atskiroji nuomonė rašoma Akte arba atskirame Akto priede.
38. Jei Taryba posėdyje nustato, kad avarija ar darbo sutrikimas ne iki galo ištirti, turi teisę pareikalauti avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo rezultatų patikslinimo arba pakartotinio tyrimo. Avarijos ar darbo sutrikimo tyrimo rezultatų patikslinimui arba pakartotiniam tyrimui Taryba gali skirti kitos sudėties komisiją.
39. Visus kitus įvykius (gedimus), įvykusius energetikos objektuose ir įrenginiuose ir neaprašytus Nuostatų II skyriuje, savo nustatyta tvarka tiria, analizuoja ir jų apskaitą tvarko objektų ar įrenginių savininkai ir (ar) valdytojai, o daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir (ar) energetikos objektus ar įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo.
VI SKYRIUS
AVARIJŲ IR DARBO SUTRIKIMŲ APSKAITA
40. Avarijų ir darbo sutrikimų apskaitą tvarko Taryba, energetikos objektų ir įrenginių savininkai ir (ar) valdytojai, o daugiabučiuose namuose – daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
41. Informacija apie avarijas, darbo sutrikimus, išskyrus konfidencialią informaciją, už praėjusius metus iki vasario 1 d. skelbiama Tarybos interneto svetainėje. Taryba įsipareigoja užtikrinti tyrimui atlikti reikalingos informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Taryba užtikrina, kad informacija ir (ar) dokumentai bet kokiu būdu nebus atskleisti ir (ar) aptarti su bet kokiais trečiaisiais asmenimis.
42. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Reglamento (ES) 2016/679 ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka.
Asmens duomenų, pateiktų Nuostatų 25 punkte nurodytai komisijai, tvarkymo tikslas – energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimas ir apskaita.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Už Nuostatų reikalavimų nevykdymą energetikos objekto ar įrenginio savininkas ir (ar) valdytojas arba jų objektus ar įrenginius pagal sutartį eksploatuojantis asmuo ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas atsako įstatymų nustatyta tvarka.
45. Tiriantys avariją ar darbo sutrikimą darbuotojai atsako už jiems Nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, darbų kokybę, išvadų objektyvumą ir pagrįstumą bei jų pateikimą įstatymų nustatyta tvarka.