LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRas
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2001 M. LIEPOS 24 D. ĮSAKYMO NR. 97/406 „DĖL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO CHEMINIŲ VEIKSNIŲ DARBE NUOSTATŲ BEI DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO KANCEROGENŲ IR MUTAGENŲ POVEIKIO DARBE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. sausio 15 d. Nr. A1-34/V-47
Vilnius
1. Pakeičiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiame nurodytą įsakymą ir jį išdėstome nauja redakcija (Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai nauja redakcija nedėstomi):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO CHEMINIŲ VEIKSNIŲ DARBE NUOSTATŲ bei DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO KANCEROGENŲ, MUTAGENŲ ir reprotoksinių medžiagų POVEIKIO DARBE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi ir įgyvendindami 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/27/ES, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip tai suprantama Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/431:
1. Tvirtiname pridedamus:
1.2. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintus Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus:
1.2.2. Pakeičiame 5 punktą ir jį išdėstome taip:
„5. Ten, kur darbo vietoje yra arba gali būti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų, nuostatai taikomi tiek, kiek darbo su kancerogenais, mutagenais ir reprotoksinėmis medžiagomis nereglamentuoja šiuo įsakymu patvirtinti Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų poveikio darbe nuostatai.“
1.2.3. Pakeičiame 8.2 papunktį ir jį išdėstome taip:
„8.2. pavojingas cheminis veiksnys – tai:
8.2.1. bet koks cheminis veiksnys, atitinkantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiame ir panaikinančiame direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, nustatytus klasifikavimo kaip pavojingas kriterijus, taikomus priskiriant bet kuriai fizinio pavojaus ir (arba) pavojaus sveikatai pavojingumo klasei, nepaisant to, ar pagal šį reglamentą cheminis veiksnys privalo būti klasifikuojamas;
8.2.2. bet koks cheminis veiksnys, kuris, nors ir neatitinka klasifikavimo kaip pavojingas kriterijų, kaip nurodyta nuostatų 8.2.1 papunktyje, tačiau dėl savo fizinių-cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje pobūdžio gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, įskaitant visus cheminius veiksnius, kuriems nustatytos profesinio poveikio ribinės vertės;“.
1.2.4. Pakeičiame 8.4 papunktį ir jį išdėstome taip:
„8.4. profesinio poveikio ribinė vertė – cheminės medžiagos (cheminio veiksnio) profesinio poveikio ribinis dydis, kaip apibrėžta Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;“.
1.2.5. Pakeičiame 8.5 papunktį ir jį išdėstome taip:
1.2.6. Pakeičiame III skyrių ir jį išdėstome taip:
„III SKYRIUS
PROFESINIO POVEIKIO RIBINĖS VERTĖS IR BIOLOGINĖS RIBINĖS VERTĖS
9. Profesinio poveikio ribinės vertės yra nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“.
1.2.7. Pakeičiame 11.2 papunktį ir jį išdėstome taip:
„11.2. informaciją apie saugą ir sveikatą, kurią turi pateikti tiekėjas (pavyzdžiui, atitinkamuose saugos duomenų lapuose pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, su visais pakeitimais);“.
1.2.8. Pakeičiame 11.5 papunktį ir jį išdėstome taip:
1.2.9. Pakeičiame 23 punktą ir jį išdėstome taip:
„23. Jeigu darbdavys kitais įvertinimo būdais negali parodyti, kad, taikant nuostatų 21.1–21.3 papunkčiuose nurodytas priemones, užtikrinama apsauga ir prevencija, jis turi periodiškai, taip pat pasikeitus cheminių veiksnių poveikiui darbuotojams, atlikti cheminių veiksnių, galinčių kelti riziką darbuotojų sveikatai darbo vietoje, koncentracijų matavimus, atsižvelgdamas į profesinio poveikio ribines vertes.“
1.2.10. Pakeičiame 24 punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstome taip:
1.2.11. Pakeičiame 29 punktą ir jį išdėstome taip:
„29. Įvykus nelaimingam atsitikimui, incidentui ar avarijai, darbdavys:
29.1. nedelsdamas privalo imtis priemonių jų padariniams sumažinti ir informuoti darbuotojus, kurie su tuo susiję (nurodoma įvykio data ir laikas, vieta, pobūdis, taikomos apsaugos priemonės);
1.2.12. Pakeičiame 33 punktą ir jį išdėstome taip:
„33. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojams ir (arba) jų atstovams būtų pateikta:
33.1. pavojingų veiksnių nustatymo ir rizikos įvertinimo pagal nuostatų 11–16 punktus duomenys ir vėliau gauta informacija, jei šie duomenys pasikeičia, dėl pasikeitusios padėties darbovietėje;
33.2. informacija apie darbovietėje esančių pavojingų cheminių veiksnių (šių veiksnių atpažinimo, rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, atitinkamų profesinio poveikio ribinių verčių ir kt.) teisines nuostatas;
33.3. informacija apie atsargumo priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis, kad darbuotojai apsisaugotų ir apsaugotų kitus darbuotojus ir jie būtų apmokyti šių dalykų;
33.4. informacija iš bet kurio saugos duomenų lapo, parengto tiekėjų pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 31 straipsnį, ši informacija turi būti:
33.4.1. pateikta, atsižvelgiant į rizikos įvertinimo pagal nuostatų 11–16 punktus rezultatus. Ji gali būti įvairi: nuo žodinio pranešimo iki individualaus instruktavimo ir mokymo kartu su rašytine informacija priklausomai nuo rizikos, nustatytos pagal minėtus nuostatų punktus, prigimties ir laipsnio;
1.2.13. Pakeičiame 36 punktą ir jį išdėstome taip:
1.2.14. Pakeičiame 37 punktą ir jį išdėstome taip:
„37. Nuostatų 36 punkte reglamentuotam draudimui gali būti taikomos išimtys:
37.2. atliekant darbus, kurių tikslas – pašalinti cheminius veiksnius, kurie yra šalutiniai produktai arba atliekos;
1.2.15. Pakeičiame 38 punktą ir jį išdėstome taip:
„38. Darbdavys privalo apsaugoti darbuotojus nuo nuostatų 2 priede išvardytų cheminių veiksnių poveikio, pasirūpindamas, kad gamyba ir kuo greitesnis šių medžiagų, kaip tarpinių junginių, panaudojimas vyktų atskiroje uždaroje sistemoje, iš kurios gali būti pašalintas tiktai tas minėtų cheminių veiksnių kiekis, kuris reikalingas kontroliuoti procesą ar prižiūrėti sistemą.“
1.2.16. Pakeičiame 39 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstome taip:
1.2.17. Pakeičiame 42 punktą ir jį išdėstome taip:
„42. Kai yra nustatyta biologinė ribinė vertė, sveikatos patikrinimai nuostatų 1 priede nurodytomis sąlygomis turi būti privalomi darbuotojams, dirbantiems su šiais pavojingais cheminiais veiksniais. Darbuotojai apie šį reikalavimą privalo būti informuojami prieš paskiriant juos į darbą su nurodytais pavojingais cheminiais veiksniais.“
1.2.18. Pakeičiame 46 punktą ir jį išdėstome taip:
„46. Jeigu sveikatos patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojas serga kokia nors liga arba aiškiai pablogėjo jo sveikata ir šiuos pokyčius, gydytojo nuomone, sukėlė pavojingas cheminis veiksnys, arba nustatyta, kad viršytos biologinės ribinės vertės, gydytojas privalo informuoti darbuotoją apie jo sveikatos patikrinimo rezultatus, įskaitant informaciją ir patarimus apie sveikatos priežiūrą, po to, kai darbuotojas baigs darbą, susijusį su cheminiu veiksniu.“
1.2.19. Pakeičiame 1 priedą:
1.2.19.1. Pakeičiame pavadinimą ir jį išdėstome taip:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro ir Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2024 m. sausio 15 d.
įsakymo Nr. A1-34/V-47
redakcija)
DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO KANCEROGENŲ, MUTAGENŲ ir reprotoksinių medžiagų POVEIKIO DARBE NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų poveikio darbe nuostatų (toliau – Nuostatai) paskirtis – nustatyti darbdavio pareigas apsaugant darbuotojus nuo rizikos jų saugai ir sveikatai, kylančios ar galinčios kilti dėl kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio, įskaitant prevencines priemones, kad toks poveikis neatsirastų ir jam sumažinti, bei profesinės rizikos (toliau – rizika) nustatymo ir įvertinimo reikalavimus.
2. Nuostatų reikalavimai taikomi tose darbo vietose, kuriose darbuotojai yra ar gali būti veikiami kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų, įskaitant pavojingus medicinos preparatus, kuriuose esama šių medžiagų.
3. Nuostatų reikalavimai tose darbo vietose, kur darbuotojai dirba su asbestu, taikomi tada, kai tik jie yra palankesni darbuotojų saugos ir sveikatos darbe požiūriu nei reikalavimai, nustatyti Darbo su asbestu nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“.
4. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimai taikomi Nuostatų 1 punkte nurodytai sričiai, atsižvelgiant į konkrečius Nuostatų reikalavimus.
5. Nuostatai neapriboja darbdavių teisės priimti ir taikyti griežtesnius reikalavimus, užtikrinančius geresnę bei efektyvesnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą nuo kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio.
II SKYRIUS
SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS
7. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
7.1. biologinė ribinė vertė – kaip apibrėžta šiuo įsakymu patvirtintuose Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatuose;
7.2. kancerogenas:
7.2.1. cheminė medžiaga arba mišinys, atitinkantis klasifikavimo kaip 1A arba 1B kategorijos kancerogenas kriterijus, nurodytus 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, I priede;
7.3. mutagenas – cheminė medžiaga ar mišinys, atitinkantis klasifikavimo kaip 1A arba 1B kategorijos lytinių ląstelių mutagenas kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede;
7.4. nenustatytos slenkstinės koncentracijos reprotoksinė medžiaga – reprotoksinė medžiaga, kurios atveju įvertinta, jog nėra saugaus poveikio darbuotojų sveikatai lygio;
7.5. nustatytos slenkstinės koncentracijos reprotoksinė medžiaga – reprotoksinė medžiaga, kurios atveju įvertinta, jog esama saugaus poveikio lygio, t. y. tokio poveikio lygio, kurio neviršijus nekyla rizika darbuotojų sveikatai;
7.6. reprotoksinė medžiaga – cheminė medžiaga ar mišinys, atitinkantis klasifikavimo kaip 1A arba 1B kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją medžiaga kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priede;
7.7. ribinė vertė – cheminės medžiagos (kancerogeno, mutageno ar reprotoksinės medžiagos) profesinio poveikio ribinis dydis, kaip apibrėžta Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;
7.8. sveikatos patikrinimas – darbuotojo vertinimas, siekiant nustatyti jo sveikatos būklę, atsižvelgiant į jo darbe patirtą konkrečių kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikį;
III SKYRIUS
RIZIKOS NUSTATYMO IR ĮVERTINIMO REIKALAVIMAI
8. Kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų ribinės vertės nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“.
9. Visiems darbams, kuriuos atlikdami darbuotojai gali būti veikiami kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų, turi būti nustatytas šio poveikio pobūdis, laipsnis ir trukmė, kad būtų galima įvertinti riziką darbuotojų saugai bei sveikatai ir nustatyti taikytinas saugos priemones.
10. Rizikos įvertinimas turi būti atliekamas reguliariai bei kaskart pasikeitus sąlygoms, dėl kurių darbuotojai gali patirti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikį, Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai) nustatyta tvarka.
11. Įvertinant riziką, turi būti atsižvelgta į visus kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio būdus, tarp jų absorbciją į odą ir prasiskverbimą pro odą.
12. Vertinant riziką, reikia atsižvelgti į visus padarinius padidintos rizikos sveikatai grupių darbuotojų saugai ir sveikatai ir, esant galimybei, neskirti jų dirbti tose darbo vietose, kur gali būti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikis.
13. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar gydytojo arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų veikiamų darbuotojų sveikatos priežiūrą, prašymu darbdavys turi pateikti informaciją, naudojamą rizikos įvertinimui atlikti. Asmens duomenys teikiami duomenų teikimo sutarties nustatyta tvarka (daugkartinio duomenų teikimo atveju) ar pagal prašymus, kuriuose nurodomi asmenų, dėl kurių kreipiamasi, vardai, pavardės, gimimo datos, teisinis duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, prašomų pateikti duomenų apimtis ir pateikimo būdas (vienkartinio duomenų teikimo atveju).
PIRMASIS SKIRSNIS
POVEIKIO MAŽINIMAS
14. Darbdavys turi mažinti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų naudojimą darbo vietose, pakeisdamas juos pagal technines galimybes medžiaga, mišiniu arba procesu, kuriuos naudojant nekyla pavojus arba kyla mažesnis pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai.
15. Rizikos vertinimo duomenis, nurodytus Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 19–20 punktuose, darbdavys turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai ar profesinę ligą tiriančiai komisijai jų prašymu.
16. Jeigu rizikos įvertinimo duomenys rodo, kad yra rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys turi imtis priemonių, kad apsaugotų darbuotojus nuo kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio.
17. Jei kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų techniškai neįmanoma pakeisti medžiaga, mišiniu ar procesu, kurie nekelia pavojaus arba kelia mažesnį pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys turi užtikrinti tiek, kiek techniškai įmanoma, kad kancerogenai, mutagenai ar reprotoksinės medžiagos būtų gaminami ir naudojami uždaroje sistemoje.
18. Jei naudoti uždarą sistemą techniškai neįmanoma, darbdavys privalo užtikrinti:
18.1. kancerogenų, mutagenų arba nenustatytos slenkstinės koncentracijos reprotoksinių medžiagų atveju – kad darbuotojų patiriamas poveikis būtų sumažintas iki techniškai įmanomo žemiausio lygio;
18.2. nustatytos slenkstinės koncentracijos reprotoksinių medžiagų atveju – kad rizika, susijusi su tos medžiagos poveikiu darbuotojams, būtų sumažinta iki minimumo;
18.3. jei nėra įvertinta, ar reprotoksinė medžiaga yra nustatytos slenkstinės koncentracijos reprotoksinė medžiaga, ar nenustatytos slenkstinės koncentracijos reprotoksinė medžiaga, – kad rizika, susijusi su tos reprotoksinės medžiagos poveikiu darbuotojams, būtų sumažinta iki minimumo (šiuo atveju, atliekant Nuostatų III skyriuje nurodytą rizikos vertinimą, atsižvelgiama į galimybę, kad gali nebūti saugaus tokios reprotoksinės medžiagos poveikio darbuotojų sveikatai lygio, ir nustatomos atitinkamos priemonės).
19. Kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore negali viršyti ribinių verčių.
20. Visada, kai naudojami kancerogenai, mutagenai ar reprotoksinės medžiagos, darbdavys turi taikyti visas šias priemones:
20.2. kiek įmanoma sumažinti darbuotojų, patiriančių arba galinčių patirti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikį, skaičių;
20.3. projektuoti darbo procesus ir inžinerines kontrolės priemones taip, kad išvengtų arba sumažintų kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų patekimą į darbo vietą;
20.4. šalinti kancerogenus, mutagenus ir reprotoksines medžiagas jų susidarymo vietoje ar panaudojant vietinę ištraukiamąją arba bendrąją vėdinimo sistemą. Visi šie būdai turi būti tinkami ir suderinami su siekiu užtikrinti visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą;
20.5. naudoti įteisintus kancerogenų, mutagenų ir reprotoksinių medžiagų matavimo metodus, ypač dėl to, kad būtų galima anksti nustatyti kancerogenų ar mutagenų ar reprotoksinių medžiagų ribinių verčių viršijimą dėl nenumatyto įvykio ar avarijos;
20.7. įrengti ir naudoti kolektyvinės apsaugos priemones, o tais atvejais, kai kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis negalima užtikrinti darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio, išduoti darbuotojams asmenines apsaugos priemones, vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“;
20.9. informuoti darbuotojus apie darbo vietose esančius kancerogenus, mutagenus ir reprotoksines medžiagas bei apsaugos priemones;
20.10. pažymėti rizikos zonas atitinkamais saugos ir sveikatos ženklais, įskaitant ženklus „Nerūkyti“, tose vietose, kuriose darbuotojai yra arba gali būti veikiami kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų;
20.12. užtikrinti, kad kancerogenai, mutagenai ir reprotoksinės medžiagos būtų saugiai sandėliuojamos, tvarkomos ir gabenamos, naudojant plombuotus, aiškiai ir gerai matomose vietose paženklintus konteinerius;
ANTRASIS SKIRSNIS
KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ INFORMAVIMAS
21. Jeigu rizikos įvertinimo duomenys rodo, kad darbuotojų saugai ir sveikatai kyla rizika dirbant su kancerogenais, mutagenais ar reprotoksinėmis medžiagomis, darbdavys Valstybinės darbo inspekcijos ar gydytojo arba asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios šių medžiagų veikiamų darbuotojų sveikatos priežiūrą, prašymu turi pateikti informaciją apie:
21.1. atliekamus darbus ir (arba) technologinius procesus, įskaitant kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų naudojimo priežastis;
21.2. pagamintų ar naudojamų medžiagų ar mišinių, kuriuose yra kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų, kiekius;
21.5. naudojamas kolektyvines apsaugos priemones ir (ar) naudojamų asmeninių apsaugos priemonių rūšį (rūšis);
TREČIASIS SKIRSNIS
VEIKSMAI NETIKĖTO POVEIKIO ATVEJAIS
22. Darbdavys privalo kuo greičiau informuoti darbuotojus apie įvykusį incidentą ar avariją, kurios padarinys – viršytos kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų ribinės vertės (nurodoma incidento ar avarijos data ir laikas, vieta, pobūdis, taikomos priemonės).
23. Kol situacija normalizuojama ir šalinamos kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų ribinių verčių viršijimo priežastys, darbdavys turi:
23.1. leisti paveiktoje zonoje dirbti tik tiems darbuotojams, kurie atlieka būtinus remonto ir kitus neatidėliotinus avarijos padarinių likvidavimo darbus;
23.2. šiuos darbuotojus aprūpinti apsaugine apranga bei asmeninėmis kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis ir užtikrinti, kad darbuotojai juos naudotų. Kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio zonoje padarinius šalinančiam darbuotojui leisti būti tik patį trumpiausią laiko tarpą, kiek būtina neatidėliotinam darbui atlikti;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VEIKSMAI TIKĖTINO POVEIKIO ATVEJAIS
24. Tam tikrų veiklų, kaip techninis aptarnavimas ir remontas, metu, kai yra galimas kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų ribinių verčių viršijimas, o visos techninės prevencijos priemonės, ribojančios poveikį, yra panaudotos, darbdavys, pasikonsultavęs su darbuotojais ir (arba) jų atstovais įmonėje, nepažeisdamas savo atsakomybės, turi numatyti priemones, būtinas sumažinti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio darbuotojams trukmę iki minimumo ir užtikrinti šiuos darbus atliekančių darbuotojų saugą ir sveikatą.
25. Darbdavys šiuos darbuotojus turi aprūpinti apsaugine apranga ir asmeninėmis kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis ir užtikrinti, kad darbuotojai juos naudotų, kol kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų ribinės vertės yra viršijamos, kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio zonoje konkrečiam darbuotojui leisti būti tik patį trumpiausią laiko tarpą, kiek reikia darbui atlikti.
PENKTASIS SKIRSNIS
PATEKIMAS Į PAVOJINGAS ZONAS
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
HIGIENA IR ASMENINĖ APSAUGA
28. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo vietose, kur yra rizika dėl kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų:
28.4. darbuotojams būtų įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, atitinkančios Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nuostatas;
28.6. daugkartinio naudojimo asmeninės apsaugos priemonės būtų patikrintos ir išvalytos, jei įmanoma, prieš naudojimą ir kaskart panaudojus;
SEPTINTASIS SKIRSNIS
DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS IR MOKYMAS
29. Darbdavys, remdamasis visa turima informacija, turi organizuoti išsamų darbuotojų ir (arba) jų atstovų mokymą ir instruktavimą apie:
30. Mokymas turi būti:
30.1. pritaikytas, atsižvelgiant į naują ar pakitusią riziką, visų pirma, kai darbuotojai patiria arba gali patirti naujų kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų arba kelių skirtingų kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų, įskaitant pavojinguose medicinos preparatuose esančias medžiagas, poveikį arba pasikeitus su darbu susijusioms aplinkybėms;
30.2. darbdavio nustatytu periodiškumu teikiamas sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie patiria kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikį, visų pirma, kai naudojami nauji pavojingi medicinos preparatai, kurių sudėtyje yra tų medžiagų;
31. Darbdaviai turi informuoti darbuotojus apie įrenginius ir konteinerius, kuriuose yra kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų, ir užtikrinti, kad visi konteineriai, pakuotės ir įrenginiai būtų aiškiai ir įskaitomai paženklinti etiketėmis ir ant jų būtų pritvirtinti gerai matomi įspėjamieji ir pavojaus ženklai Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“, nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJA DARBUOTOJAMS
33. Darbdavys turi imtis priemonių, užtikrinančių, kad:
33.1. darbuotojai ir (arba) jų atstovai įmonėje galėtų patikrinti, ar Nuostatai yra taikomi, arba galėtų dalyvauti juos taikant, ypač atsižvelgiant į:
33.1.1. apsauginės aprangos bei kitų asmeninių apsaugos priemonių parinkimo, dėvėjimo ir naudojimo pasekmes darbuotojų saugai ir sveikatai, nepažeidžiant darbdavio atsakomybės nustatyti šių apsaugos priemonių efektyvumą;
33.2. darbuotojai ir (arba) jų atstovai įmonėje būtų nedelsiant informuoti apie kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų ribinių verčių viršijimus, įskaitant nurodytus Nuostatų 24–25 punktuose, jų priežastis ir apie priemones, kurių imtasi ar bus imtasi situacijai atkurti;
33.3. įmonėje būtų sudaryti ir nuolat atnaujinami darbuotojų, atliekančių darbus, kurių vertinimo, nurodyto Nuostatų 9–10 punktuose, rezultatai parodo darbuotojų saugai ir sveikatai gresiančią riziką, sąrašai (nurodoma darbuotojo pareigos, vardas, pavardė), kuriuose, jei yra tokia informacija, būtų nurodytas kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikis darbuotojams;
33.4. su šiais sąrašais galėtų susipažinti už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje atsakingi asmenys bei Valstybinė darbo inspekcija; gydytojas, atliekantis privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimą, galėtų susipažinti su šių sąrašų duomenimis apie darbuotojus, kurių sveikata tikrinama;
PIRMASIS SKIRSNIS
SVEIKATOS PATIKRINIMAI
35. Darbuotojų, atliekančių darbus, kurių vertinimo, nurodyto Nuostatų 9–10 punktuose, rezultatai parodo riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, sveikatos patikrinimai atliekami ir registruojami, vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (toliau – Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas). Praktiniai nurodymai dėl darbuotojų sveikatos priežiūros pateikti Nuostatų 3 priede.
36. Nustatęs darbuotojo sveikatos pakenkimą, kurį galėjo nulemti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikis, arba nustatęs, kad viršyta biologinė ribinė vertė, gydytojas, atlikęs sveikatos patikrinimą, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar darbdavys gali pareikalauti, kad sveikatą pasitikrintų ir kiti darbuotojai, dirbantys analogiškomis sąlygomis. Tokiu atveju pakartotinai atliekamas rizikos vertinimas darbo vietose.
37. Atlikus sveikatos patikrinimą, gydytojas, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar darbdavys pasiūlo priemones sveikatos apsaugai ar prevencijai, kurių reikia imtis kiekvieno darbuotojo atžvilgiu.
38. Darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojams, baigusiems dirbti darbus, kurių metu jie buvo veikiami kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų, pasitikrinti sveikatą ir suteikti jiems informaciją raštu apie buvusį kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikį. Darbuotojo pageidavimu darbdavio nustatyta tvarka darbdavys pateikia jo Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) (F 048/a) kopiją.
39. Gydytojas, atliekantis darbuotojų ir asmenų, kurių darbas yra ar buvo susijęs su profesine rizika dėl kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų naudojimo darbo procese, sveikatos patikrinimus, gali nurodyti, kad sveikatos patikrinimai turi būti toliau atliekami poveikiui pasibaigus tiek laiko, kiek, jo nuomone, būtina, siekiant apsaugoti atitinkamo darbuotojo sveikatą.
40. Įtartas darbuotojo sveikatos pakenkimas, kurį galėjo nulemti kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikis darbe (vėžio, neigiamų padarinių suaugusių vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojų lytinei funkcijai bei vaisingumui, toksinio poveikio palikuonių vystymuisi atvejai), tiriamas, įtraukiamas į apskaitą ir apie jį pranešama Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
DUOMENŲ KAUPIMAS
41. Darbuotojų, dirbančių kancerogenų arba mutagenų poveikio sąlygomis įmonėje, sąrašas, nurodytas Nuostatų 33.3 papunktyje, šių darbuotojų Asmens medicininės knygelės (sveikatos pasai) (F 048/a) arba jų patvirtintos kopijos ir sveikatos tikrinimo protokolai (surašyti, vadovaujantis Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu) saugomi įmonėje darbo poveikio sąlygomis metu ir 40 metų, pasibaigus poveikiui. Darbuotojų, dirbančių kancerogenų arba mutagenų poveikio sąlygomis, asmens sveikatos istorijos saugomos sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojų darbo poveikio sąlygomis metu ir 40 metų pasibaigus poveikiui.
42. Darbuotojų, dirbančių reprotoksinių medžiagų poveikio sąlygomis įmonėje, sąrašas, nurodytas Nuostatų 33.3 papunktyje, šių darbuotojų Asmens medicininės knygelės (sveikatos pasai) (F 048/a) arba jų patvirtintos kopijos ir sveikatos tikrinimo protokolai (surašyti, vadovaujantis Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu) saugomi įmonėje darbo poveikio sąlygomis metu ir 5 metus, pasibaigus poveikiui. Darbuotojų, dirbančių reprotoksinių medžiagų poveikio sąlygomis, asmens sveikatos istorijos saugomos sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojų darbo poveikio sąlygomis metu ir 5 metus pasibaigus poveikiui.
43. Kai įmonė nutraukia veiklą, darbuotojų, dirbusių kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų poveikio sąlygomis įmonėje, sąrašai, nurodyti Nuostatų 33.3 papunktyje, ir šių darbuotojų Asmens medicininių knygelių (sveikatos pasų) (F 048/a) patvirtintos kopijos bei sveikatos tikrinimo protokolai (surašyti, vadovaujantis Privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu) turi būti perduoti archyvui saugoti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
44. Įgyvendindami Nuostatus, duomenų valdytojai užtikrina, kad jų atliekamas asmens duomenų tvarkymas atitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą, reikalavimus.
Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų, mutagenų
ir reprotoksinių medžiagų poveikio darbe nuostatų
1 priedas
VĖŽĮ GALINČIŲ SUKELTI MEDŽIAGŲ, MIŠINIŲ IR PROCESŲ SĄRAŠAS
2. Darbas, susijęs su policiklinių aromatinių angliavandenilių, esančių akmens anglių suodžiuose, akmens anglių dervoje ar akmens anglių degute, poveikiu.
3. Darbas, susijęs su dulkių, dūmų ir purslų, susidarančių kaitinant ir elektriniu būdu valant vario-nikelio šteinus, poveikiu.
6. Darbas, susijęs su darbo procese susidarančių įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido dulkių poveikiu.
7. Darbas, susijęs su mineralinių alyvų, anksčiau naudotų vidaus degimo varikliuose, siekiant sutepti ir ataušinti judančias variklių dalis, poveikiu per odą.
Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų, mutagenų
ir reprotoksinių medžiagų poveikio darbe nuostatų
2 priedas
BIOLOGINĖS RIBINĖS VERTĖS IR SVEIKATOS PATIKRINIMAI
1. Švinas ir jo joniniai junginiai:
1.1. biologinė ribinė vertė yra 70 µg Pb/100 ml kraujo; ji nustatoma matuojant švino kiekį kraujyje (PbB), taikant absorbcinę spektrometriją ar kitą metodą, kuriuo gaunami ekvivalentiški rezultatai;
Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų, mutagenų
ir reprotoksinių medžiagų poveikio darbe nuostatų
3 priedas
PRAKTINIAI NURODYMAI DĖL DARBUOTOJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS
1. Gydytojas ir (arba) asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atliekantys kancerogenų, mutagenų ar reprotoksinių medžiagų veikiamų darbuotojų sveikatos priežiūrą, turi susipažinti su šių medžiagų poveikio kiekvienam darbuotojui sąlygomis arba aplinkybėmis.
2. Darbuotojo sveikatos priežiūra turi būti atliekama laikantis darbo medicinos principų ir praktikos. Būtina taikyti šias priemones:
3. Tikrinant darbuotojo sveikatą, remiantis naujausiomis turimomis darbo medicinos žiniomis, individualiai sprendžiama, ar reikia atlikti papildomų tyrimų.