LIETUVOS RESPUBLIKOS
GENERALINIS PROKURORAS
ĮSAKYMAS
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAMS ASMENIMS TAIKYMO PATVIRTINIMO
2018 m. lapkričio 22 d. Nr. I-362
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. I-188 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. I-362
REKOMENDACIJOS
DĖL BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAMS ASMENIMS TAIKYMO
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rekomendacijų dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo (toliau – Rekomendacijos) paskirtis – aptarti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso ypatumus, juridiniams asmenims ir jų atstovams taikomas procesines prievartos priemones.
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalyje juridinis asmuo apibrėžtas kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridinio asmens statusas nurodomas Juridinių asmenų registre.
4. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, politinės partijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.) (CK 2.34 straipsnio 2 dalis).
5. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Privatieji juridiniai asmenys yra:
5.3. mažosios bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės, Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės, Europos ekonominių interesų grupės, advokatų profesinės bendrijos, privačių detektyvų bendrijos.
6. Juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies normoje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę fiziniam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, yra nurodyta, kad už tame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo, kai nustatomos BK 20 straipsnyje nurodytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai.
7. Baudžiamoji atsakomybė gali kilti ir privatiems, ir viešiesiems juridiniams asmenims, išskyrus valstybę, savivaldybę, valstybės ir savivaldybės institucijas bei įstaigas ir tarptautines viešąsias organizacijas.
II SKYRIUS
JURIDINIO ASMENS BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI
9. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, kai nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę:
10. Vadovaujamos pareigos reiškia asmens galimybę teikti kitiems juridinio asmens darbuotojams privalomus nurodymus arba galimybę formuoti juridinio asmens ar jo struktūrinės dalies veiklos kryptis. Teisė atstovauti juridiniam asmeniui reiškia teisę veikti juridinio asmens vardu teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teisė priimti sprendimus juridinio asmens vardu reiškia teisę nuspręsti dėl juridinio asmens veiklos. Teisė kontroliuoti juridinio asmens veiklą reiškia teisę prižiūrėti ir imtis priemonių, kad juridinio asmens veikla būtų vykdoma teisėtai ir tinkamai.
11. Prie vadovaujančių asmenų pirmiausia priskirtinas juridinio asmens valdymo subjektas – įmonės vadovas (direktorius, prezidentas, pirmininkas ir kt.), vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba juridinio asmens valdymo organui atstovaujantis narys, pvz., valdybos pirmininkas, valdybos narys, taip pat teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, likvidatorius ir kt. Jeigu juridinis asmuo yra sudėtingos struktūros įmonė, prie vadovaujančių asmenų gali būti priskiriami juridinio asmens padalinių vadovai.
12. Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti juridinio asmens struktūrą, akcininkus, valdymo organų hierarchiją ir tarpusavio teisinius ryšius, funkcijas ir kompetenciją, nes nuo šių aplinkybių priklausys, kaip bus išspręstas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Apie asmens statusą ir jo įgaliojimus juridiniame asmenyje sprendžiama iš juridinio asmens steigimo dokumentų ir jo darbuotojo kompetenciją nustatančių vidaus dokumentų (įstatai, nuostatai, pareigybių instrukcijos, darbo ir materialinės atsakomybės sutartys ir kt.).
13. Juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas dėl Rekomendacijų 9 punkte nurodyto fizinio asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės. Tokiu atveju Rekomendacijų 9 punkte nurodyto fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė galima, bet nebūtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės atsiradimo sąlyga.
14. Juridinis asmuo gali atsakyti už kontroliuojamo arba jam atstovaujančio kito juridinio asmens Rekomendacijų 9 ir 11 punktuose nurodytomis sąlygomis padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jos padarytos kontroliuojančio ar atstovaujamojo juridinio asmens naudai jame vadovaujamas pareigas einančio ar jo įgalioto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos jų priežiūros ar kontrolės.
15. Kontroliuojamas juridinis asmuo yra toks juridinis asmuo, kuriame kitas juridinis asmuo turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti jo veiklą ir atstovavimą.
16. Kai nusikalstama veika padaroma dėl fizinio asmens neatsargumo, juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu dėl tos veikos gavo naudos arba ta veika padaryta jo interesais.
17. Baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui gali kilti tik tuo atveju, kai fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne.
18. Fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – gali ir nebūti vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Tačiau fizinio asmens asmeninės naudos gavimas nebūtinas juridinio asmens atsakomybei atsirasti.
19. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Nauda paprastai suprantama kaip turtinės naudos gavimas.
20. Galimos tokios teisinės situacijos, kai fizinis asmuo, siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas sumanymą pasisavinti juridinio asmens turtą, padaro kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai tam tikrą naudą gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Sprendžiant, ar tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos pagal BK 20 straipsnį gali būti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, jas reikia vertinti ne atskirai, o kartu su kitomis veikomis, kurias darant buvo įgyvendintas bendras fizinio asmens sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtą. Kiekviena atskira nusikalstama veika gali suponuoti tam tikros turtinės naudos juridiniam asmeniui atsiradimą, tačiau, sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymą, visų šių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iš kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos) galutinis padarinys (rezultatas) gali būti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. Būtent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš atskirų nusikalstamų veikų, kurias vienija fizinio asmens bendra tyčia, padarymo. Tokiu atveju šios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padarius juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, pagal BK 20 straipsnį gali būti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais.
21. Interesų užtikrinimas paprastai suprantamas kaip kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimas. Intereso sąvoka yra platesnė už naudos sąvoka ir gali pastarąją apimti (pvz., konkurencingumo didinimas, įvaizdžio gerinimas ir kt.).
22. Fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, gali veikti individualiai ir neatskleisti, kam jis atstovauja ir kieno interesais veikia, arba nurodyti juridinį asmenį, kurio interesams tiesiogiai atstovauja. Bet kuriuo atveju turi būti veikiama juridinio asmens naudai arba interesais. Juridinio asmens nauda ir interesas nesiejami su konkrečiu objektu ir laiku.
23. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Todėl pagal BK 20 straipsnį juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padarė fizinis asmuo.
24. Pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, turi būti konstatuojama juridinio asmens kaltė. Nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Fizinio asmens kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltei nustatyti. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas, reikia atsižvelgti į kaltininko fizinio asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Tokio ryšio egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos strategiją, vidaus procedūras (ar jos sudaro prielaidas juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, ar juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan.). Turi būti nustatyta, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ar ją skatino, ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas.
Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, turintys sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir toleruoti. Vien nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika ir su ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikoma pakankamu pagrindu juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
25. Akcininkų nesidomėjimas jiems priklausančios bendrovės atsakingo fizinio asmens veikla savaime nereiškia, kad fizinis asmuo veikė savarankiškai ir savavališkai ar kad nėra ryšio tarp kaltininko fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens ir dėl to juridinis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Juridinio asmens akcininkų abejingumas ar nesidomėjimas vadovaujančio fizinio asmens veikla savaime nepašalina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės.
26. Juridinio asmens, atsakingo už padarytą nusikalstamą veiką, pertvarkymas (pvz., individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę) nėra pagrindas pertvarkytą juridinį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
27. Juridinio asmens reorganizavimas per se nereiškia, kad naujam juridiniam asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už reorganizuoto juridinio asmens įvykdytas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla visais atvejais turi būti nutraukta. Dėl galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę turi būti sprendžiama įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat išsiaiškinus, ar po reorganizavimo išliko juridinio asmens, padariusio nusikalstamas veikas, pavojingumas.
28. Norint tinkamai išspręsti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą po jo reorganizavimo, būtina nustatyti, ar:
28.2. juridiniame asmenyje dalyvauja tie patys vadovaujamas pareigas ėję ir nusikalstamas veikas juridinio asmens naudai ar interesais padarę asmenys ir kiek svarus šių asmenų indėlis po reorganizavimo įsteigtame juridiniame asmenyje (fizinių asmenų skaičius, jų pareigos, reali įtaka formuojant juridinio asmens strategiją, dalyvavimas vykdant juridinio asmens veiklą, priimant sprendimus ir pan.);
28.3. po reorganizavimo įsteigtas juridinis asmuo perėmė nusikalstamą veiką padariusio juridinio asmens turtą, ar yra padarytų nusikalstamų veikų ryšys su naujojo juridinio asmens vykdoma veikla, ar nustatytas tokios veiklos tęstinumas (ar po reorganizavimo įsteigtas juridinis asmuo gavo naudos iš padarytos nusikalstamos veikos, ar jis yra suinteresuotas tokia veika arba jos rezultatais, ar pritarė šiai nusikalstamai veikai ir kiek svarus minėtos veiklos perėmimo ir tęstinumo aspektas naujai įregistruotame juridiniame asmenyje).
29. Pagrindžiant naujai įsteigto juridinio asmens kaltę, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, ar kiti reorganizavimo metu susijungę juridiniai asmenys žinojo ar bent turėjo ir galėjo žinoti apie fizinio asmens padarytas (daromas) juridinio asmens naudai (interesams) nusikalstamas veikas, juridiniam asmeniui gresiančią baudžiamąją atsakomybę, ar susijungę toleravo juridinio asmens interesais padarytas (daromas) nusikalstamas veikas, pripažino šių veikų nusikalstamus rezultatus ir pan., ar priešingai – to nesuvokė ir negalėjo suvokti, nebuvo suinteresuoti tokia nusikalstama veika ir jos rezultatais.
30. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina fizinio asmens, kuris padarė, organizavo, kurstė ar padėjo padaryti nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už jo naudai arba jo interesais fizinio asmens padarytą, organizuotą, kurstytą arba padėtą padaryti nusikalstamą veiką nepašalina fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad fizinis asmuo už šią veiką atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba nėra traukiamas atsakomybėn dėl kitų priežasčių (pvz., mirties, nepakaltinamumo, atsiradusio po veikos padarymo).
31. Svarbu įvertinti juridinio asmens (ypač neribotos civilinės atsakomybės) kaip atskiro vieneto statusą ir atskirumą kiekvienu konkrečiu atveju. Kai juridinis asmuo yra individuali įmonė (neribotos atsakomybės juridinis asmuo) ir ji traukiama baudžiamojon arba kitokio pobūdžio atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jeigu juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, neatsižvelgiant į tai, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamoji, administracinė, drausminė ar kt.) šios sankcijos būtų priskirtos ir kaip jos būtų vadinamos, juridinis asmuo ir nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo (individualios įmonės savininkas) laikytini vienu ir tuo pačiu baudžiamosios atsakomybės subjektu. Tokiu atveju fizinio asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn nebūtų galima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas.
III SKYRIUS
BYLŲ DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ PADARYTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PROCESO YPATUMAI
32. Ikiteisminis tyrimas dėl juridinio ir fizinio asmens padarytų nusikalstamų veikų paprastai pradedamas ir atliekamas kartu. Jeigu buvo pradėti atskiri tyrimai, rekomenduojama juos sujungti.
33. Procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens tik šiais atvejais:
33.1. kai dėl fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau šis terminas dėl juridinio asmens dar nėra pasibaigęs;
33.4. kai bylos nagrinėjimas fiziniam asmeniui sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad po nusikalstamos veikos padarymo sutriko fizinio asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;
33.6. kai kompetentinga užsienio valstybės institucija neduoda leidimo fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
33.8. kai fizinis asmuo yra ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, o teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 433 straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia juridiniam asmeniui bylą tęsti, o fiziniam asmeniui – bylos nagrinėjimą atidėti;
33.9. kai ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą atskirti juridinio asmens ir jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens bylą, jeigu manoma, kad tokiu atveju procesas dėl juridinio ar fizinio asmens galės vykti sparčiau;
33.10. kai sudėtinga juridinio asmens valdymo struktūra ar kitos aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau BK 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų fizinių asmenų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrais veiksmais (neveikimu);
34. Rekomendacijų 33.1–33.4 papunkčiuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimai neperžiūrimi. Teismas remiasi anksčiau šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais konstatuotas fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktas. Į bylos nagrinėjimą teisme šaukiamas fizinis asmuo, kuris procese turi nuteistojo teisinę padėtį, ir (ar) jo gynėjas, tačiau jų neatvykimas proceso nesustabdo. Teismas turi teisę apklausti fizinį asmenį ir atlikti su juo kitus įrodymų tyrimo veiksmus.
35. Rekomendacijų 33.5–33.9 ir 33.11 papunkčiuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Kaltinamajam fiziniam asmeniui taikomos BPK 435 ir 436 straipsnių nuostatos. Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui neįmanoma teisingai išspręsti bylos, bylos nagrinėjimas atidedamas arba sprendžiama dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo.
36. Pranešimas apie įtarimą juridiniam asmeniui formuluojamas laikantis BPK 187 straipsnio ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras turi raštu pranešti juridiniam asmeniui apie jo, kaip trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens, pareigą paskirti asmenį būti jo įgaliotuoju atstovu procese ir pateikti šį įgaliojimą.
Jei procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui vyksta atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens, pranešime apie įtarimą nurodoma nusikalstama veika ir jos faktinės aplinkybės. Šiuo atveju fizinio asmens teisinė padėtis įvardijama atsižvelgiant į Rekomendacijų 33.5–33.9 ir 33.11 papunkčius.
37. Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens valdymo organas (įmonės direktorius, prezidentas) arba juridinio asmens valdymo organui atstovaujantis narys ar darbuotojas. Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui turi pateikti juridinio asmens įgaliojimą būti atstovu procese.
Juridinio asmens atstovu gali būti advokatas, jeigu juridinis asmuo neturi tinkamo darbuotojo, arba bet kokiu kitu atveju, jeigu juridinis asmuo mano, kad tikslinga, jog jo atstovu procese būtų advokatas.
38. Juridinio asmens atstovu negali būti juridinio asmens vadovas ar kitas bendrovės darbuotojas, jeigu jis pats kaip fizinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat asmuo, kuris tame pačiame ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas, yra įtariamojo gynėjas arba kito proceso dalyvio atstovas.
39. Kai pateikiamas įgaliojimas būti atstovu procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras nutarimu išsprendžia asmens pripažinimo juridinio asmens atstovu klausimą.
40. Jeigu juridinis asmuo paskiria atstovu netinkamą asmenį arba visai nepaskiria atstovo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras nutarimu paskiria juridinio asmens atstovu advokatą ir apie tai praneša juridiniam asmeniui.
41. Juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikiamas pranešimas apie įtarimą dėl juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir išaiškinama, kad juridinio asmens atstovas procese naudojasi visomis teisėmis, kurias BPK suteikia įtariamajam ir kaltinamajam, taip pat atlieka šių proceso dalyvių pareigas.
Juridinio asmens atstovas apklausiamas ir apklausos protokolas surašomas vadovaujantis BPK 188 straipsnio reikalavimais.
42. Proceso metu dėl svarbių priežasčių (pvz., atstovu paskirtas asmuo nutraukė darbo santykius su įmone, išvyko į komandiruotę ar susirgo) gali būti paskirtas kitas trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas. Naujai paskirtas atstovas turi būti supažindintas su pranešimu apie įtarimą dėl juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos, įtariamojo asmens teisėmis ir pareigomis, numatytomis BPK 21 straipsnyje.
44. Byloje, kurioje juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, rekomenduojama surinkti šiuos dokumentus ar patvirtintas jų kopijas:
44.4. duomenis apie juridinių asmenų registraciją ir juridinio asmens vardu registruotą nekilnojamąjį turtą;
44.5. dokumentus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie įmonės finansinę veiklą ir mokesčius (esant būtinumui);
IV SKYRIUS
JURIDINIAMS ASMENIMS IR JŲ ATSTOVAMS TAIKOMOS PROCESINĖS PRIEVARTOS PRIEMONĖS
45. Juridiniam asmeniui ir juridinio asmens atstovui kardomoji priemonė neskiriama. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos, kitos procesinės prievartos priemonės taikomos vadovaujantis bendromis baudžiamojo proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes.
46. Juridiniam asmeniui gali būti taikomos laikinos procesinės prievartos priemonės, pvz., laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas, laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas. Juridinio asmens veikla laikinai sustabdoma ar laikinai apribojama prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.
47. Rekomendacijų 46 punkte nurodytos laikinos procesinės prievartos priemonės skiriamos, jeigu trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą, taip pat gali pažeisti ūkininkavimo tvarką, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui ir intelektinei nuosavybei.
48. Juridinio asmens veikla laikoma laikinai sustabdyta tada, kai juridinis asmuo įpareigojamas laikinai nutraukti visą steigimo dokumentuose numatytą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus padalinius. Nutartyje nurodomas juridinio asmens laikino veiklos sustabdymo terminas. Prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas.
49. Juridinio asmens veikla laikoma laikinai apribota tada, kai juridiniam asmeniui uždraudžiama užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir juridinis asmuo įpareigojamas uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį. Nutartyje teismas nurodo juridinio asmens laikino veiklos apribojimo terminą. Prokuroro prašymu šis terminas gali būti pratęstas.