Administracinė byla Nr. eA-3811-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02147-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos kariuomenei, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajam pėstininkių batalionui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. P-825 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į tarnybą;
2. Pareiškėjas nurodė, kad su Įsakymu nesutinka, kadangi tyrimas, kurio pagrindu buvo priimtas neteisėtas Įsakymas, buvo neobjektyvus ir šališkas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – ir Algirdo MPB) vado 2017 m. gruodžio 19 d. patvirtintu planiniu konspektu Nr. 7VL-184 „Algirdo bataliono padalinių karių surinkimo ir perdislokavimo pratybų planas“ Ruklos kariniame miestelyje vyko karių iškvietimo schemos ir surinkimo į nuolatinę dislokacijos vietą pratybos. Algirdo MPB štabo S3 skyriaus vyresnysis operacijų karininkas vyr. leitenantas V. J. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19–20 dienomis vykdė paros tarnybą Algirdo MPB budėtojo pareigose ir 2017 m. gruodžio 20 d., 7.00 val., jam paskambino MPB „Geležinis vilkas“ budėtojas, kuris pasiteiravo, kas iš Algirdo MPB padalinių pravažiavo pro MPB „Geležinis vilkas“ štabą ir vairavo sunkvežimį Mercedes Benz Unimog, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir MBU, ir Sunkvežimis).
3. Pareiškėjas nurodė, kad Sunkvežimį paėmė technikos parko budėtojams matant, be to, jo niekas nestabdė, nes visi žinojo, jog Sunkvežimis jam priskirtas. Nurodė, kad tarnybinėje patikrinimo išvadoje akcentuojama, jog 2017 m. gruodžio 20 d. buvo paskelbtas aukštesnis nei įprastinis budrumo lygis BRAVO B 1, tačiau jis buvo paskelbtas tik MPB „Geležinis vilkas“ brigados karininkams. Paaiškino, kad nebuvo sustiprintas įvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių patikrinimas ir tarnybos kariai nebuvo papildomai apsiginklavę, nors paskelbus aukštesnį budrumo lygį tarnybos kariai nedelsiant turėtų apsiginkluoti automatiniais ginklais ir dėvėti šalmus. Be to, pareiškėjui tiesioginis vadas neskambino informuoti apie paskelbtą aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį. Akcentavo, kad iš karinio dalinio teritorijos savavališkai su karine technika neišvažiavo, kadangi jo asmeninis automobilis užgeso už kelių kilometrų, kurioje buvo likusi jo žmona, o tarnybinį sunkvežimį paėmė technikos parko budėtojams matant, tam, kad užkurtų savo asmeninį automobilį. Pažymėjo, kad bandė pagelbėti savo sutuoktinei, kuri šaltu paros metu buvo užgesusiame automobilyje.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad T. B. 2017 m. gruodžio 22 d. pranešime dėl kuro patikrinimo tiesioginės paramos kuopos transporto priemonėse nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 21 d. atlikus transporto priemonių ir įrengtų kuro bakų patikrinimą buvo nustatytas 70 litrų dyzelino trūkumas. Taip pat 2017 m. gruodžio 21 d. iš pareiškėjo asmeninio automobilio buvo paimtas kuro mėginys ekspertizei. Atkreipė dėmesį, kad T. B. 2017 m. gruodžio 21 d. atliko patikrinimą, o ne 2017 m. gruodžio 20 d. Pažymėjo, kad išreiškė sutikimą dėl savo asmeninio automobilio kuro patikrinimo. Vienas iš karo policijos pareigūnų į protokolą įrašė, kad apie 20 proc. kuro yra mėlynos spalvos, tačiau pareiškėjas išreiškė nesutikimą ir parašė, jog kuras yra šviesiai rudos spalvos. Oficialių išvadų dėl kuro nebuvo, tačiau nuo 2017 m. gruodžio 22 d. vado įsakymu Nr. P-392 buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į rezervą. Nurodė, kad nuo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, kadangi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos naftos produktų bandymų laboratorijos 2018 m. sausio 5 d. tyrimų protokole Nr. 2N-18-15 nurodyta, kad rezultatai dėl dažiklio identifikavimo kure ir žymiklio identifikavimo kure nenustatyti.
5. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. technikos parko patrulė R. K. apklausos metu patvirtino, kad vykdydama patruliavimą pagal grafiką nuo 17.00 val. tikrino paliktas saugoti transporto priemones bei pažeidimų nepastebėjo. Atkreipė dėmesį, kad paskirta nuobauda neatitiko proporcingumo principo, kadangi buvo paskirta pati griežčiausia nuobauda, o jis charakterizuojamas teigiamai.
6. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Algirdo MPB štabo S4 skyriaus viršininkas kpt. T. B. atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veikos ir tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-22 nustatė, jog iš technikos parko darbuotojų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas tarnybine transporto priemone, t. y. Sunkvežimiu apie 6.50 val. dideliu greičiu ir neįjungtomis šviesomis išvažiavo iš Algirdo MPB teritorijos. Pažymėjo, kad tuo metu budėtoja fiziškai neturėjo galimybių sustabdyti išvažiuojančio pareiškėjo su sunkvežimiu, o pareiškėjas leidimo išvykti su tarnybiniu sunkvežimiu neturėjo. Taip pat pareiškėjas su tarnybine transporto priemone išvyko be kelionės / išdirbio lapo, o tai vertintina kaip pareigų neatlikimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo teisės patekti į garažą Nr. 28.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 20 d. pranešime nurodyta, jog jo asmeninis automobilis užgeso kelkraštyje, o tarnybine transporto priemone pasinaudojo užvesti savo asmeninį automobilį, kurį grąžino ir iš karto pastatė technikos parke, tačiau jis neturėjo teisės patekti į transporto saugyklą Nr. 28, paimti sunkvežimį ir išvykti savo asmeniniais tikslais. Be to, pareiškėjo pažeidimas padarytas paskelbus aukštesnį, t. y. BRAVO B 1, nei įprastinį budrumo lygį, todėl tai laikytina kaip sunkinanti aplinkybė. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo nustatyta lengvinanti aplinkybė, t. y. pareiškėjas gailisi.
9. Atsakovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras neturi diskrecijos teisės spręsti dėl kitos nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, kadangi Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS) 66 straipsnyje įtvirtinta vienintelė sankcija, t. y. kario atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjo padarytą drausmės pažeidimą vertinti ne kaip šiurkštų nėra pagrindo.
10. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
11. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjas, būdamas profesionaliu kariu, karo tarnybą vykdė nuo 2017 m. birželio 1 d. eidamas Algirdo MPB Tiesioginės paramos kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio I transportavimo skyriaus Specialiosios technikos vairuotojo pareigas ir turi apie 5 metus karinio transporto vairuotojo stažo. Paaiškino, kad norint eksploatuoti transporto priemonę, ją reikia įtraukti į trumpalaikės eksploatacijos planą bei būtina išsirašyti transporto priemonės ir įrenginių kelionės / išdirbio lapą, tačiau Sunkvežimis į planą įtrauktas nebuvo. Pažymėjo, kad tarnybines transporto priemones draudžiama naudoti, jeigu tai nesusiję su tarnybos užduočių atlikimu. Paaiškino, kad pareiškėjas, tarnaudamas vairuotojo pareigose, transporto priemonių taisykles žinojo ir sąmoningai pasiėmė Sunkvežimį bei išvyko iš Algirdo MPB teritorijos. Pareiškėjo minimos aplinkybės, jog buvo išleistas iš Algirdo MPB teritorijos, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, priešingai, atsižvelgus į technikos parko darbuotojų paaiškinimus, pats pareiškėjas išvažiavo iš Algirdo MPB teritorijos, o darbuotojai neturėjo galimybės jį sustabdyti.
12. Trečiasis suinteresuotasis asmuo paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytas 70 l kuro trūkumas, todėl kilus įtarimams dėl vagystės pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Pažymėjo, kad net ir nesant įtarimo dėl vagystės, Algirdo MPB vadas turi teisę nušalinti nuo tarnybos. Nurodė, kad paskelbus aukštesnį budrumo lygį, nėra sustiprinamas įvažiuojančių ir išvažiuojančių transporto priemonių patikrinimas, kadangi yra sustiprinamas tik lankytojų patekimas į karinę teritoriją. Atkreipė dėmesį, kad KDS 66 straipsnyje nėra nurodyta kitų drausminių nuobaudų profesinės karo tarnybos kariui, tik atleidimas iš tarnybos, kadangi pats šiurkštus drausmės pažeidimas savaime yra laikomas sunkiu ir jo padarymas sukelia esminę žalą krašto apsaugos sistemai. Pareiškėjo veika buvo tęstinė, vientisa ir nenutrūkstama, įvykdyta turint tikslą ir neturint leidimo, pažeidžiant nustatytas procedūras bei naudojant Lietuvos kariuomenei priklausantį turtą, patenkinti asmeninį interesą. Pažymėjo, kad pareiškėjo veikoje pagrįstai buvo nustatyti drausmės pažeidimo požymiai, kurie tinkamai kvalifikuoti ir skirta proporcinga sankcija.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. P-825 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 31 d. Profesinės karo tarnybos sutarties Nr. TS-31 pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu „Dėl Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių skyrimo į pareigas“ Nr. P-158 pareiškėjas buvo paskirtas specialiosios technikos vairuotoju. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo” Nr. P-391 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Štabo S4 skyriaus viršininkui kpt. T. B. buvo įsakyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. K. veikos. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu „Dėl gr. A. K. nušalinimo nuo pareigų ir perkėlimo į rezervą” Nr. P-392 pareiškėjas buvo nušalintas nuo Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Tiesioginės paramos kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio I transportavimo skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigų nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Taip pat pareiškėją nuo 2017 m. gruodžio 22 d. perkėlė į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo S4 skyriaus viršininko kpt. T. B. 2018 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimo kuro grobstymo” Nr. TT-22 nurodyta, kad vadovaujantis Algirdo MPB vado 2017 m. gruodžio 19 d. patvirtintu planu konspektu Nr. 7VL-184 „Algirdo bataliono padalinių karių surinkimo ir perdislokavimo pratybų planas“, Ruklos kariniame miestelyje vyko karių iškvietimo schemos ir surinkimo į nuolatinę dislokacijos vietą pratybos. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų įvykio dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas tarnybine transporto priemone – Sunkvežimiu, apie 6.50 val. dideliu greičiu ir neįjungtomis šviesomis išvažiavo iš Algirdo MPB teritorijos. Informavus apie galbūt įvykdytą vagystę, transporto priemonė grįžo į technikos parką. Pagal tyrimo dalyvių ir įvykio liudininkų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir tarnybinio tyrimo metu surinktus faktus, padaryta išvada, kad pareiškėjas, neturėdamas teisės patekti, įėjo į transporto saugyklą Nr. 28 ir paimdamas transporto priemonę „Mercedes Benz Unimog“, kuri buvo neįtraukta į trumpalaikės eksploatacijos planą, ir išvykdamas su ja iš Algirdo MPB teritorijos, naudodamas tarnybinę transporto priemonę asmeniniais tikslais pažeidė KDS 66 straipsnį. Pareiškėją charakterizavo teigiamai, tačiau, atsižvelgus į nustatytus faktus, siūlė medžiagą perduoti Karo policijai dėl dingusio 70 litrų dyzelinio kuro ir siūlė už drausmės pažeidimą, nustatytą KDS 66 straipsnyje, tarnybinio patikrinimo išvadas ir medžiagos patvirtintas kopijas perduoti krašto apsaugos ministrui dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo su pareiškėju pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą, t. y. atleidimą iš tarnybos už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnyje, bei kario pareigų neatlikimą.
16. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ) ir Kariuomenės drausmės statutas. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl atlikto tyrimo neobjektyvumo ir šališkumo, kadangi jis nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija padaryto pažeidimo, už kurį jam buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau apeliuoja į žmogiškąjį faktorių, nurodydamas, jog tarnybinę transporto priemonę panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui dėl pagalbos savo sutuoktinei būtinybės.
17. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi KASOKTĮ 38 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 7 dalimi, 26 straipsnio 4 dalimi, KDS 2 straipsniu, 38 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu.
18. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Krašto apsaugos sistemos transporto priemonių ir įrenginių eksploatavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis eksploatavimo taisyklėmis ir Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu „Dėl Algirdo bataliono standartinių veiklos procedūrų tvirtinimo“ Nr. V-281 IX dalies 49 punktu nustatyta, kad, norint eksploatuoti transporto priemonę, ją reikia įtraukti į trumpalaikės eksploatacijos planą (kurį tvirtina Krašto apsaugos sistemos institucijos vadovas), vadovaujantis planu išsirašyti transporto priemonių ir įrenginių kelionės/išdirbio lapą. Iš į bylą pateikto Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono 2017 m. gruodžio 20 d. Transporto priemonių ir įrenginių trumpalaikės eksploatacijos plano nustatyta, kad transporto priemonė MBU nebuvo įtraukta į trumpalaikės eksploatacijos planą ir pareiškėjui nebuvo priskirtas sunkvežimio eksploatavimas 2017 m. gruodžio 20 d. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas išvyko su tarnybine transporto priemone be kelionės/išdirbio lapo, kas prieštarauja nurodytiems transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojantiems norminiams aktams, o tai vertintina pareigų neatlikimu. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu „Dėl Algirdo bataliono standartinių veiklos procedūrų tvirtinimo“ Nr. V-281 Standartinės veiklos procedūrų skyriaus „Technikos parko budėtojo instrukcija“ 5.7 punktas nustato, kad technikos parko budėtojas privalo kiekvieną kartą asmeniškai leisti išvykti transporto priemonei iš technikos parko. Pareiškėjas tokio leidimo neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti tarnybinio patikrinimo metu surinktų įvykio dalyvių J. M., Algirdo MPB technikos parko budėtojos, R. K., Algirdo MPB technikos parko patrulės, A. B., Algirdo MPB technikos parko budinčio vilkiko vairuotojo paaiškinimai. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam buvo leista paimti transporto priemonę, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti į bylą jokių įrodymų nepateikė. Aplinkybė, kad Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2018 m. vasario 9 d. įsakymu „Tiesioginės paramos kuopos transporto priemonių ir įrenginių priskyrimo vairuotojų/ operatorių sąrašas“ Nr. T-46 pareiškėjas buvo įtrauktas į transporto priemonės MBU vairuotojų sąrašą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šią transporto priemonę pareiškėjas galėjo naudoti nesilaikant norminių aktų reikalavimų. Pareiškėjas savo paaiškinime dėl Sunkvežimio panaudojimo ne tarnybos reikalais pripažino, kad Sunkvežimį paėmė iš garažo, kurio rakto neturėjo, tačiau pakėlus kelias duris vienos iš jų atsidarė, kelionės lapo nebuvo ir mašina nebuvo planuota. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas ne savavališkai panaudojo transporto priemonę, į bylą nepateikta. Tai, kad tam tikri sistemos netobulumai galbūt palengvino pareiškėjui panaudoti kariuomenei priklausančią techniką asmeninių tikslų patenkinimui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui negalėjo būti taikoma drausminė priemonė bei, kad ji turėjo būti švelninama. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. V-775 „Dėl Lietuvos kariuomenės patikėjimo teisę valdomų transporto priemonių ir įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 15 punkte nustatyta, kad taikos metu draudžiama naudoti transporto priemones ir įrenginius jei tai nesusiję su tarnybos užduočių atlikimu bei neturintiems tvarkingai užpildytų dokumentų. Į bylą pateiktas Algirdo bataliono sandėlių, transporto ir materialinių vertybių saugyklų bei asmenų, kuriems leista atidaryti šiuos objektus sąrašas 8VL-117, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo teisės patekti į transporto priemonių saugyklas, įskaitant ir pastate Nr. 28. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas neturėdamas teisės pateko į transporto saugyklą Nr. 28 ir savavališkai paėmė transporto priemonę MBU bei išvyko su ja iš bataliono teritorijos asmeniniais tikslais. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje nustatytą draudimą – naudoti tarnybos turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė nurodytų tarnybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nesilaikydamas Algirdo MPB vado nustatytų reikalavimų neatliko savo, kaip kario, pareigų, dėl to vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu profesinės karo tarnybos sutartis pagrįstai nutraukta ir už pareigų neatlikimą.
19. Teismas nurodė, kad KDS 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra drausmės pažeidimas padarytas paskelbus aukštesnes kovinės parengties pakopas. Nors pareiškėjas ginčija aplinkybę dėl budrumo lygio paskelbimo, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įvykio metu, vadovaujantis Algirdo bataliono vado 2017 m. gruodžio 19 d. patvirtintu planu konspektu Nr. 7VL-184 „Algirdo bataliono padalinių karių surinkimo ir perdislokavimo pratybų planu“ batalione vyko pratybos, kurių metu buvo paskelbtas budrumo lygis BRAVO B 1. Tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalies nuostatas, nustačius, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą KDS 66 straipsnyje, kuris numato vienintelę drausminę nuobaudą profesinės karo tarnybos kariui – atleidimą iš tarnybos, pareiškėjui ir buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.
20. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo padarytos veikos buvo atliktas KDS nustatyta tvarka, procedūriniai pažeidimai atliekant tarnybinį patikrinimą nėra nustatyti. Ginčo atveju pareiškėjo pasišalinimas iš tarnybos vietos tarnybiniu transportu dėl asmeninių priežasčių, neturint teisės aktuose nurodyto leidimo (kelionės/išdirbio lapo), naudojant tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais, padarė žalą nustatytai karo tarnybos tvarkai, kadangi pareiškėjas iš esmės pažeidė nustatytą tarnybos tvarką, tai padarė ne tarnybos tikslais panaudojant tarnybos turtą. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atleidimas iš tarnybos yra neproporcinga padarytam pažeidimui sankcija. Teismas pažymėjo, kad KDS 66 straipsnyje įtvirtinta vienintelė sankcija profesinės karo tarnybos kariui – profesinės karo tarnybos kario atleidimas iš tarnybos. KDS 10 straipsnis apibrėžia būtinojo reikalingumo aplinkybes, kada karys neatsako už padarytus veiksmus. Teismas nurodė, kad ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui, kas sąlygotų jo atleidimą nuo drausminės atsakomybės. Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos aplinkybes bei jos griežtumą, įvertino tai, kad profesinė karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, pagrįsta specialia ištikimybe valstybei. Kariuomenės organizavimas, atsižvelgiant į jos paskirtį bei funkcijas, yra pagrįstas griežtos drausmės principais, siekiant palaikyti kariuomenėje nustatytą tvarką, kad ji garantuotų tinkamą kariuomenės mokymą bei parengtį bei įgyvendinti jai paskirtus uždavinius. Karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.
21. Teismas nustatė, kad Įsakymas pasirašytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-199 „Dėl įgaliojimų viceministrams suteikimo“ įgalioto viceministro V. U.. Įvertinęs teisės aktų normas reguliuojančias ginčo teisinius santykius ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad priimant sprendimą atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos buvo išlaikytos visos tiek KDS, tiek KASOKTĮ nustatytos procedūros, taikomos pareiškėjo atveju, todėl skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
22. Teismas, pripažinęs ginčo Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nurodė, kad nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą bei priteisti jam tarnybinį atlyginimą ir kitas išmokas už visą priverstinį nebuvimą tarnyboje laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo argumentai nėra teisiškai pagrįsti, todėl atmetė juos.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų, taip pat teismas netinkamai kvalifikavo drausmės pažeidimą, nepagrįstai netaikė būtinąjį reikalingumą reglamentuojančių teisės normų, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui taikyta drausminė atsakomybė atitiko proporcingumo principą ir negalėjo būti švelninama. Pareiškėjas sutinka, kad padarė drausmės pažeidimą, tačiau nesutinka su jo kvalifikavimu, su teismo atliktu teisės normų minėtoje situacijoje taikymu ir aiškinimu.
23.2. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo S4 skyriaus viršininkas kpt. T. B. parengė 2018 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-3 „Dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimo kuro grobstymo“ (toliau – ir Išvada Nr. 1). Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas 2018 m. vasario 27 d. parengė Lietuvos kariuomenės vadui tarnybinį pranešimą dėl drausminės atsakomybės taikymo gr. A. K., kuriame nurodė Išvados Nr. 1 trūkumus. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas 2018 m. kovo 7 d. priėmė įsakymą Nr. P-69 „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados papildymo“, kuriuo įsakė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo S4 skyriaus viršininkui kpt. T. B. papildyti Išvadą Nr. 1, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado 2018 m. vasario 27 d. tarnybinį pranešimą „Dėl drausminės atsakomybės taikymo gr. A. K.“. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo S4 skyriaus viršininkas kpt. T. B. parengė 2018 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-22 „Dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimo kuro grobstymo“ (toliau – ir Išvada Nr. 2). Vadovaujantis KDS 28 straipsnio 1, 3 dalimis, Išvada Nr. 1 turėjo būti papildyta per vieną mėnesį, t. y. iki 2018 m. balandžio 7 d. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad priešpaskutinę šio termino dieną tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas kreipėsi į Algirdo MPB vadą, prašydamas šį terminą pratęsti 2018 m. balandžio 6 d. prašyme nurodytais motyvais. Pastarasis prašymas buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2018 m. gegužės 6 d. Į administracinę bylą buvo pateikti tik užduoties duomenys, bet ne įsakymas ar kitas vado pasirašytas dokumentas, kuriuo toks terminas pratęstas. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio patikrinimo terminas negalėjo būti pratęstas, nes neegzistavo KDS 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos: pats atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo vienas, nors ir tęstinio pobūdžio, vadinasi, pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas buvo patikrinimas dėl vieno drausmės pažeidimo; pareiškėjo padarytas pažeidimas nebuvo padarytas grupės karių; tarnybinio patikrinimo pratęsimo laikotarpiu nebuvo būtina gauti informacijos iš kitų institucijų, specialistų, taip pat nebuvo būtina gauti eksperto išvados. Algirdo MPB štabo S4 skyriaus viršininkas kpt. T. B. 2018 m. balandžio 6 d. prašyme nurodė, kad reikia papildomai apklausti liudininkus, ištirti visas galbūt neįtrauktas faktines aplinkybes, tačiau matyti, kad 2018 m. balandžio 6 d. prašyme nurodyti motyvai nepatenka į KDS 28 straipsnio 2 dalies formuluotę. Išvados Nr. 1 ir Išvados Nr. 2 analizė leidžia pagrįstai konstatuoti, kad iš esmės Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado nurodyti Išvados Nr. 1 trūkumai nebuvo pašalinti. Manytina, tai taip pat turėjo įtakos netinkamam pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo kvalifikavimui.
23.3. Pareiškėjo nuomone, teismas sąvoką „naudoti tarnybos turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais“ išėmė iš konteksto. KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalis yra skirta profesinės karo tarnybos kario tarnybos interesų derinimui su kitais potencialiais darbiniais bei turtiniais privačiais interesais, kuriuos karys gali įgyti bendrovėse, įstaigose, organizacijose. Nors teismas konstatavo, kad ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui, kas sąlygotų jo atleidimą nuo drausminės atsakomybės, su tokia išvada pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjo sutuoktinė yra policijos pareigūnė. Jai pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos karių etikos kodekso nuostatomis, padėjo ne tik kaip fiziniam asmeniui, bet ir kaip policijos pareigūnei. Pareiškėjas, atidarydamas saugyklą ir paimdamas Sunkvežimį, nesiekė jokių asmeninių tikslų, nesiekė pasipelnyti, pasinaudoti tarnybine padėtimi, nesiekė eikvoti tarnybos turtą ir laiką tikėdamasis gauti sau naudos ar pelno. Vienintelis jo tikslas buvo – niekam netrukdant padėti savo sutuoktinei – policijos pareigūnei nesušalti ir kaip įmanoma greičiau bei saugiau pasiekti savo darbo vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sunkvežimis nebuvo įtrauktas į eksploatacijos planą ir niekam jo paėmimas nesutrukdė, nes tą dieną ši transporto priemonė nebuvo suplanuota važiuoti. Dėl išdėstytų motyvų teismas nepagrįstai priėjo išvados, jog pareiškėjas pažeidė KDS 66 straipsnį, taip pat teismas nepagrįstai atsisakė taikyti KDS 10 straipsnį bei nurodytas Lietuvos karių etikos kodekso nuostatas.
23.4. KDS 42 straipsnio 1 dalis numato, kokios yra atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjas ginčija aplinkybę dėl budrumo lygio paskelbimo. 2017 m. gruodžio 19 d. Algirdo bataliono vadas patvirtino „Algirdo bataliono padalinių karių surinkimo ir perdislokavimo pratybų planą“, kuris buvo užregistruotas 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, už kurį buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos. 2017 m. gruodžio 20 d. nebuvo nei vaizdinės medžiagos, informuojančios apie paskelbtą budrumo lygį BRAVO B 1, nei telefoninių skambučių. Tai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota Krašto apsaugos sistemos budrumo lygių apraše (1 priedas), patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-553. Pareiškėjas apie įvestą budrumo lygį nebuvo informuotas.
23.5. Teismo padaryta išvada dėl galimos vienintelės sankcijos bei poreikio įvertinti proporcingumą nebuvimo prieštarauja analogiškose administracinėse bylose formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teismas turėjo nustatyti, ar iš tikro buvo padarytas šiurkštus drausmės pažeidimas, nulėmęs profesinės karo tarnybos kario atleidimą iš tarnybos, taip pat turėjo įvertinti, ar pareiškėjo atleidimas iš tarnybos buvo proporcinga poveikio priemonė padarytai teisei priešingai veikai, jei tokia buvo padaryta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2867-556/2018).
23.6. Teismas neišreikalavo bei nepasiūlė pateikti pareiškėjui įrodymų, susijusių su jo skunde išdėstytomis aplinkybėmis (drausmės pažeidimo metu buvusia oro temperatūra, sutuoktinės užimamomis pareigomis). Pareiškėjas kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia papildomus rašytinius įrodymus ir prašo apeliacinės instancijos teismo juos priimti bei pridėti prie administracinės bylos medžiagos: 2019 m. vasario 7 d. pažymą apie 2017 m. gruodžio 20 d. hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. buvo žema oro temperatūra, 2017 m. gruodžio mėnesio tabelį, iš kurio matyti, 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškėjo sutuoktinės darbo valandos buvo nuo 8:00 val. iki 17:00 val., Jonavos rajono policijos komisariato darbuotojų sąrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė N. K. yra šios institucijos vyriausioji tyrėja, įgaliojimus, išduotus pareiškėjo sutuoktinei N. K., iš kurių matyti jai skirtų pavedimų pobūdis.
24. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, nustatė tinkamai bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisingas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Atsakovas nesutinka, kad veika yra kvalifikuota netinkamai. Pareiškėjas nenurodė priežasčių dėl ko paskirta sankcija yra per griežta, išskyrus tai, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytą drausmės pažeidimą vertinti ne kaip šiurkštų ar tuo labiau mažareikšmiu nėra pagrindo. Šiuo atveju pasišalinimas iš tarnybos vietos tarnybiniu transportu dėl asmeninių priežasčių, neturint teisės aktuose nurodyto leidimo (kelionės/išdirbio lapo), naudojant tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais, padarė reikšmingą žalą nustatytai karo tarnybos tvarkai, kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodomi kelių teisės aktų normos pažeidimai. Nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pažeista nustatyta tarnybos tvarka ir tai padaryta ne tarnybos tikslais panaudojant tarnybos turtą. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, nebuvo gresiančio pavojaus nei pareiškėjui, nei jo sutuoktinei kelyje sugedus jų automobiliui, dėl ko reikėjo pareiškėjui padaryti teisės pažeidimus. Teismas tinkamai konstatavo, kad šio ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui, kas sąlygotų jo atleidimą nuo drausminės atsakomybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė naujus argumentus ir įrodymus dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų (terminų) nesilaikymo, veikos kvalifikavimo (t. y., kad sąvoka „naudoti turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais“), naujus įrodymus (pažymą apie hidrometereologines sąlygas, Jonavos rajono policijos komisariato darbuotojų sąrašą ir kt.), kuriuos, atsakovo vertinimu, pareiškėjas galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tokie argumentai turi būti atmesti, o įrodymai nepridėti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė daug tų pačių motyvų kaip skunde, todėl jie atmestini pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.
26. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
27. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo kompleksinis, reikėjo tiksliai įvertinti drausmės pažeidimų požymius, kurie leistų kvalifikuoti kiekvieną epizodą, nustatyti kokius drausmės pažeidimus pareiškėjas padarė, tuo pačiu išsiaiškinti trūkstamo dyzelinio kuro dingimo aplinkybes, dėl ko tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas ir prašė pratęsti tarnybinio tyrimo terminą, kad galėtų išsamiai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiškėjo padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir skundžiamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas, atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, yra iš esmės pažeidžiantis krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pagrindinius principus, kuriais grindžiama krašto apsaugos sistemos veikla, bei padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemai (karo tarnybos santykiams, karo tarnybos tvarkai, nesilaikyta karo tarnybai taikomų apribojimų), todėl pareiškėjui paskirta atsakomybės priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam drausmės pažeidimui. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai surinktų įrodymų teisingam sprendimui priimti apie pareiškėjo padarytą drausmės pažeidimą, kad pareiškėjas galėjo teikti visus turimus įrodymus pirmoje instancijoje ir visi pateikti įrodymai ištirti pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, naujų pateiktų duomenų, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, vertinti apeliacinio proceso stadijoje nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. P-825 „Dėl drausminės nuobaudos gr. A. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ teisėtumo ir pagrįstumo, tarnybinio atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (grąžinti į tarnybą).
29. Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado patvirtintą 2018 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-22 „Dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimo kuro grobstymo”.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka, kad padarė drausmės pažeidimą, tačiau nesutinka su jo kvalifikavimu, su teismo atliktu teisės normų minėtoje situacijoje taikymu ir aiškinimu.
32. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo S4 skyriaus viršininko kpt. T. B. 2018 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimo kuro grobstymo” Nr. TT-22, kuri yra ginčijamo Įsakymo faktinis priėmimo pagrindas, nurodyta, kad vadovaujantis Algirdo MPB vado 2017 m. gruodžio 19 d. patvirtintu planu konspektu Nr. 7VL-184 „Algirdo bataliono padalinių karių surinkimo ir perdislokavimo pratybų planas“, Ruklos kariniame miestelyje vyko karių iškvietimo schemos ir surinkimo į nuolatinę dislokacijos vietą pratybos. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų įvykio dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas tarnybine transporto priemone – Mercedes Benz Unimog, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 6.50 val., dideliu greičiu ir neįjungtomis šviesomis išvažiavo iš Algirdo MPB teritorijos. Pagal tyrimo dalyvių ir įvykio liudininkų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir tarnybinio tyrimo metu surinktus faktus, padaryta išvada, kad pareiškėjas, neturėdamas teisės patekti, įėjo į transporto saugyklą Nr. 28 ir paimdamas transporto priemonę „Mercedes Benz Unimog“, kuri buvo neįtraukta į trumpalaikės eksploatacijos planą, ir išvykdamas su ja iš Algirdo MPB teritorijos, naudodamas tarnybinę transporto priemonę asmeniniais tikslais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio 7 dalį, pažeidė KDS 66 straipsnį (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas), o pats drausmės pažeidimas buvo padarytas paskelbus aukštesnį nei įprastinis budrumo lygį (buvo paskelbtas budrumo lygis BRAVO B 1). Atsižvelgus į nustatytus faktus, siūlyta už drausmės pažeidimą, nustatytą KDS 66 straipsnyje, tarnybinio patikrinimo išvadas ir medžiagos patvirtintas kopijas perduoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo su pareiškėju pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
33. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Įsakymu pareiškėjui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnyje, atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Algirdo MPB Tiesioginės paramos kuopos Tiekimo ir transportavimo būrio II transportavimo skyriaus specialiosios technikos vairuotojo pareigų, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį į profesinės karo tarnybos atsargą.
34. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnyje, kuris įrašytas KDS II dalies „Drausmės pažeidimai“ I skyriuje „Šiurkštūs drausmės pažeidimai“, įtvirtinta, kad už Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų. KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalis nustato, kad profesinės karo tarnybos kariai negali naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais.
35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas iš esmės neginčija padaryto drausmės pažeidimo, už kurį jam buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau nurodo, kad tarnybinę transporto priemonę – Mercedes Benz Unimog, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui dėl pagalbos savo sutuoktinei būtinybės.
36. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo „Dėl Algirdo bataliono standartinių veiklos procedūrų tvirtinimo“ Nr. V-281 Standartinės veiklos procedūrų skyriaus „Technikos parko budėtojo instrukcija“ 5.7 punktas nustato, kad technikos parko budėtojas privalo kiekvieną kartą asmeniškai leisti išvykti transporto priemonei iš technikos parko. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-700 patvirtintu Krašto apsaugos sistemos transporto priemonių ir įrenginių eksploatavimo tvarkos aprašu ir Lietuvos kariuomenės Mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas” Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu „Dėl Algirdo bataliono standartinių veiklos procedūrų tvirtinimo“ Nr. V-281 taip pat nustatyta, kad, norint eksploatuoti transporto priemonę, ją reikia įtraukti į trumpalaikės eksploatacijos planą, vadovaujantis planu išsirašyti transporto priemonių ir įrenginių kelionės/išdirbio lapą. Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. V-775 „Dėl Lietuvos kariuomenės patikėjimo teisę valdomų transporto priemonių ir įrenginių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 15 punkte nustatyta, kad taikos metu draudžiama naudoti transporto priemones ir įrenginius jei tai nesusiję su tarnybos užduočių atlikimu bei neturintiems tvarkingai užpildytų dokumentų.
37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas leidimo išvykti su tarnybiniu sunkvežimiu neturėjo (šią aplinkybę patvirtina tyrimo dalyvių ir įvykio liudininkų paaiškinimai), taip pat pareiškėjas su tarnybine transporto priemone išvyko be kelionės / išdirbio lapo. Iš į bylą pateikto Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono 2017 m. gruodžio 20 d. Transporto priemonių ir įrenginių trumpalaikės eksploatacijos plano nustatyta, kad transporto priemonė MBU nebuvo įtraukta į trumpalaikės eksploatacijos planą ir pareiškėjui nebuvo priskirtas sunkvežimio eksploatavimas 2017 m. gruodžio 20 d. Į bylą pateiktas Algirdo bataliono sandėlių, transporto ir materialinių vertybių saugyklų bei asmenų, kuriems leista atidaryti šiuos objektus sąrašas 8VL-117, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo teisės patekti į transporto priemonių saugyklas, įskaitant ir saugyklą Nr. 28. Be to, įvykio metu, vadovaujantis Algirdo bataliono vado 2017 m. gruodžio 19 d. patvirtintu planu konspektu Nr. 7VL-184 „Algirdo bataliono padalinių karių surinkimo ir perdislokavimo pratybų planu“ batalione vyko pratybos, kurių metu buvo paskelbtas budrumo lygis BRAVO B1. Apeliantas nurodo neteisingą datą dėl budrumo lygio nustatymo ir jo paskelbimo – 2018 m. sausio 22 d. (ne 2018 m sausio 19 d.), t. y. vėlesnę, nei jis padarė pažeidimą (2018 m. sausio 22 d.). Kartu pažymėtina, kad budrumo lygio buvimas ar nebuvimas neeliminuoja apelianto padaryto pažeidimo.
38. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalį, kuri draudžia kariams „naudoti tarnybos turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais“.
39. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas neturėdamas teisės pateko į transporto saugyklą Nr. 28 ir savavališkai paėmė transporto priemonę Mercedes Benz Unimog, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei išvyko su ja iš Algirdo MPB teritorijos asmeniniais tikslais, konstatuotina, jog 2018 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas KASOKTĮ 36 straipsnio 7 dalyje nustatytą draudimą naudoti tarnybos turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais, pažeidė Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį, todėl ginčijamas Įsakymas (su jame nurodytomis iš nustatytų faktinių aplinkybių kylančiomis teisinėmis pasekmėmis) yra teisėtas ir pagrįstas.
40. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nesilaikydamas Algirdo MPB vado nustatytų reikalavimų neatliko savo, kaip kario pareigų, dėl to vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta ir už pareigų neatlikimą.
41. Apelianto teiginys, kad terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo pratęstas nepagrįstai, nes toks pratęsimas pagal KDS būtų galimas, esant dviem pažeidimams, ko nagrinėjamu atveju nebuvo, atmestinas. Iš bylos medžiagos, tiek iš 2018 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TT-22 „Dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimo kuro grobstymo“ “ (II t., b. l. 12, 15–16), tiek iš 2018 m. sausio 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.TT-3 „Dėl netinkamo pareigų vykdymo ir galimo kuro grobstymo“ (II t., b. l. 24–27), aiškiai matyti, kad buvo tiriami du pažeidimai. Todėl nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo terminas pagal Kariuomenės drausmės statuto 28 straipsnio 2 dalį, priešingai, nei nurodo apeliantas, galėjo būti pratęstas. KDS 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo dėl kelių drausmės pažeidimų arba kai drausmės pažeidimas yra padarytas grupės karių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip mėnesiui. Tai, kad baigus tyrimą apeliantas buvo baustas tik už vieną padarytą drausmės pažeidimą, neturi reikšmės termino pratęsimo teisėtumui, taip pat nėra jokių prielaidų teigti, kad termino pratęsimas kaip nors neigiamai nagrinėjamu atveju įtakojo tinkamą pareiškėjo padaryto drausmės pažeidimo kvalifikavimą.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos aplinkybes bei jos griežtumą, tai, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnyje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atleidimas iš tarnybos yra neproporcinga padarytam pažeidimui sankcija, nenustačius, kad ginčo atveju pareiškėjas pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui KDS 10 straipsnio prasme, kas sąlygotų jo atleidimą nuo drausminės atsakomybės.
43. Įvertinęs teisės aktų normas reguliuojančias ginčo teisinius santykius ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad priimant sprendimą atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos buvo išlaikytos visos tiek KDS, tiek KASOKTĮ nustatytos procedūros, taikomos pareiškėjo atveju.
44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų (terminų) nesilaikymo ir pateikia naujus įrodymus, susijusių su jo skunde išdėstytomis aplinkybėmis (drausmės pažeidimo metu buvusia oro temperatūra, sutuoktinės užimamomis pareigomis).
45. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje A-1488-520/2018).
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).
47. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų argumentų dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų (terminų) nesilaikymo, taip pat, pareiškėjui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis naujų įrodymų negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai prie bylos nepridedami ir teisėjų kolegija jų nevertina.
48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.