ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2019 m. birželio 28 d. Nr. TS-149
Rokiškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, 35¹ straipsniu, Rokiškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiais galios Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. TS-54 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“.
3. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Rokiškio rajono savivaldybės interneto svetainėje.
Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui, skundą (prašymą) paduodant bet kuriuose šio teismo rūmuose, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Rokiškio rajono savivaldybės tarybos
2019 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-149
DĖL ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Rokiškio rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Rokiškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo ir sprendimų priėmimo jose tvarką.
2. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje (toliau – sueiga) arba išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (toliau –išplėstinė sueiga).
3. Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
4. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyti klausimai.
5. Išplėstinė seniūnaičių sueiga – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyti klausimai.
6. Nuostatais privalo vadovautis Rokiškio rajono seniūnijų seniūnaitijų seniūnaičiai, tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę.
7. Seniūnaitis, seniūnaičių sueiga ir išplėstinė seniūnaičių sueiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais.
II SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA
III SKYRIUS
IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS KOMPETENCIJA
12. Išplėstinė seniūnaičių sueina sprendžia klausimus:
12.1. susijusius su seniūnijos aptariamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu;
12.5. susijusius su bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu;
12.6. susijusius viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomenėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms;
IV SKYRIUS
SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS
13. Pirmąją naujai išrinktų savivaldybės seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas per 15 darbo dienų nuo galutinių seniūnaičių rinkimų rezultatų paskelbimo vietos spaudoje ir savivaldybės interneto svetainėje. Sueiga yra vieša.
14. Apie pirmosios sueigos datą, laiką, vietą, seniūno siūlomus svarstyti klausimus, seniūnas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki sueigos praneša seniūnaičiams, taip pat paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje.
15. Jei pirmosios sueigos per Nuostatuose nurodytą terminą seniūnas neorganizuoja, seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva. Tuomet sueigai pirmininkauja vyriausias pagal amžių seniūnaitis, dalyvaujantis sueigoje.
16. Pirmajai sueigai, kol bus išrinktas sueigos pirmininkas, pirmininkauja seniūnas, nesant seniūno – vyriausias pagal amžių seniūnaitis, dalyvaujantis sueigoje. Seniūnas nėra sueigos narys, turintis balso teisę.
17. Seniūnas, nesant seniūno – vyriausias pagal amžių seniūnaitis, dalyvaujantis sueigoje, skelbia naujai išrinktų seniūnaičių registraciją. Sueiga tęsiama, jei užsiregistravo daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių. Jei nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių, seniūnas, nesant seniūno –vyriausias pagal amžių seniūnaitis, dalyvaujantis sueigoje, paskelbia kitos sueigos datą. Apie pakartotinai šaukiamą pirmąją seniūnaičių sueigą informuojama Rokiškio rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatų nustatyta tvarka.
18. Pasibaigus registracijai seniūnas, nesant seniūno – vyriausias pagal amžių seniūnaitis, dalyvaujantis sueigoje, supažindina sueigos dalyvius su sueigos organizavimo ir vykdymo tvarka.
19. Pirmojoje sueigoje seniūnaičiai:
20. Sueigos darbotvarkę tvirtina sueiga. Siūlyti papildyti sueigos darbotvarkę iki jos patvirtinimo turi teisę seniūnas ir / ar seniūnaitis (- čiai).
21. Sueigos pirmininkas renkamas atviru balsavimu, paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirto po lygiai, lemia pirmininkaujančio sueigai balsas.
23. Į kitas sueigas seniūnaičiai renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas. Seniūnaičiai į sueigą gali kvieti savivaldybės institucijų atstovus, bendruomeninių organizacijų vadovus ir seniūnijos gyventojus. Apie organizuojamą sueigą, planuojamus svarstyti klausimus sueigos iniciatorius į sueigą kviečiamus seniūną ir seniūnaičius informuoja telefonu arba elektroniniu paštu.
24. Sueigos data, laikas ir vieta, preliminarus sueigos darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki sueigos paskelbiami seniūnijos skelbimų lentoje.
25. Susidarius nenumatytoms aplinkybėms, sueiga gali būti sukviesta ir nesilaikant 24 punkte nustatytų terminų.
26. Sueigai svarstytinus klausimus gali pasiūlyti seniūnaičiai, seniūnijos teritorijoje registruotos nevyriausybinės bei kitos bendruomeninės organizacijos, seniūnijos gyventojai ir seniūnas.
27. Sueigos metu darbotvarkė gali būti papildyta seniūnaičių ir seniūno pasiūlytais klausimais. Darbotvarkė tvirtinama seniūnaičių balsų dauguma.
29. Sueigai pirmininkauja sueigos pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių sueigos pirmininkas negali dalyvauti sueigoje, sueigai vadovauja vyriausias pagal amžių seniūnaitis, dalyvaujantis sueigoje.
31. Sueigos pirmininkas organizuoja sueigos darbą: skelbia sueigos darbotvarkę ir teikia seniūnaičiams ją tvirtinti; stebi, kad sueigos metu būtų laikomasi šių Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų; suteikia žodį sueigoje dalyvaujantiems asmenims; pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus; skelbia balsavimo rezultatus.
32. Sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus pirmiausia išklausomas svarstomo klausimo pristatymas. Pristatant klausimą, išdėstoma jo esmė, nurodoma jo svarba bendruomenei. Nuomonę svarstomu klausimu gali pareikšti visi sueigos dalyviai.
34. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
35. Kiekvienu darbotvarkės klausimu turi teisę pasisakyti kiekvienas seniūnaitis, kiti sueigos dalyviai.
36. Sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.
37. Negalintys sueigoje dalyvauti seniūnaičiai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti viešai paskelbta sueigoje.
38. Sueiga svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau atitinkamos Rokiškio rajono savivaldybės institucijos privalo juos įvertinti:
38.1. jei seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje;
38.2. jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo;
40. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijos neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti.
41. Seniūnaičių sueiga yra protokoluojama. Protokolą pasirašo sueigos pirmininkas ir sekretorius. Sueigos protokolai saugomi seniūnijoje.
V SKYRIUS
IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS DARBO ORGANIZAVIMAS
43. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbui organizuoti taikomi Nuostatų IV skyriuje nustatyti seniūnaičių sueigos darbo organizavimo reikalavimai.
44. Išplėstinėje sueigoje su sprendimo priėmimo teise turi teisę dalyvauti tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai.
45. Kiekviena seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikianti bendruomeninė organizacija gali deleguoti į išplėstinę sueigą po vieną atstovą dvejų metų laikotarpiui. Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikianti bendruomeninė organizacija apie deleguojamą atstovą ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki išplėstinės sueigos raštu arba el. paštu informuoja seniūną. Prireikus bendruomeninė organizacija ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki išplėstinės sueigos gali rotuoti ar atšaukti deleguotą atstovą, tačiau apie tai privalo raštu arba el. paštu informuoti seniūną.
46. Prireikus atstovai gali būti rotuojami, t. y. bendruomeninės organizacijos gali bet kuriuo metu atšaukti savo atstovą išplėstinėje sueigoje ir deleguoti kitą atstovą. Taip pat deleguotas atstovas gali būti atšaukiamas ir savo paties prašymu.
47. Išplėstinėje sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
48. Seniūnaičiai ir atstovai į išplėstinę seniūnaičių sueigą renkasi savo iniciatyva, seniūno kvietimu arba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų iniciatyva. Kai seniūnaičiai į išplėstinę seniūnaičių sueigą renkasi patys ar seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų iniciatyva, kviečiamas atvykti seniūnas.
49. Seniūnaičiai į išplėstinę seniūnaičių sueigą gali kviesti savivaldybės institucijų atstovus, bendruomeninių organizacijų vadovus, seniūnaitijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovus ir seniūnijos gyventojus. Apie organizuojamą išplėstinę sueigą, planuojamus svarstyti klausimus Išplėstinės sueigos iniciatorius į posėdį kviečiamus: seniūną, seniūnaičius ir bendruomeninių organizacijų atstovus informuoja telefonu ir elektroniniu paštu.
50. Išplėstinės sueigos data, laikas ir vieta, preliminarus darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki išplėstinės sueigos paskelbiami seniūnijos skelbimų lentoje.
51. Susidarius nenumatytoms aplinkybėms, išplėstinė seniūnaičių sueiga gali būti sukviesta ir nesilaikant 50 punkte numatytų laiko reikalavimų.
52. Išplėstinei seniūnaičių sueigai svarstytinus klausimus gali pasiūlyti seniūnaičiai, seniūnijos teritorijoje registruotos nevyriausybinės bei kitos organizacijos, seniūnijos gyventojai ir seniūnas. Išplėstinės seniūnaičių sueigos metu darbotvarkė gali būti papildyta balso teisę turinčių dalyvių ir seniūno pasiūlytais klausimais. Darbotvarkė tvirtinama balso teisę turinčių dalyvių balsų dauguma.
53. Išplėstinėje sueigoje negalintys dalyvauti seniūnaičiai ar atstovai gali visais svarstomais klausimais raštu pateikti savo nuomonę, kuri turi būti paskelbiama išplėstinėje sueigoje.
54. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų atstovų.
55. Jei išplėstinėje sueigoje nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų, skelbiama kitos išplėstinės seniūnaičių sueigos data.
56. Išplėstinėje sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta išplėstinėje sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia išplėstinės sueigos pirmininko balsas.
57. Išplėstinė seniūnaičių sueiga svarstomais klausimais priima sprendimu, kurie yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau atitinkamos Rokiškio rajono savivaldybės institucijos privalo juos įvertinti kaip numatyta Nuostatų 38.1-38.4 punktuose.
58. Išplėstinei sueigai pirmininkauja sueigos pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių sueigos pirmininkas negali dalyvauti išplėstinėje sueigoje, išplėstinei sueigai vadovauja vyriausias pagal amžių savivaldybės seniūnaitis, dalyvaujantis išplėstinėje sueigoje.
60. Kiekvienu darbotvarkės klausimu turi teisę pasisakyti kiekvienas seniūnaitis, kiti sueigos dalyviai.
61. Išplėstinės sueigos sprendimai surašomi protokole, kurį pasirašo sueigai pirmininkavęs asmuo ir sueigos sekretorius. Išplėstinės sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūno paskirtas seniūnijos darbuotojas.
62. Protokole nurodoma sueigos data, protokolo eilės numeris, sueigos dalyviai, darbotvarkė, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas, nurodomi balsavimo rezultatai (taip pat pažymima, kas balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“), įrašoma dalyvių atskiroji nuomonė.
63. Sueigos ir išplėstinės sueigos dokumentai saugomi seniūnijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
64. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai skelbiami viešai seniūnijos skelbimų lentose ir savivaldybės interneto svetainėje.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
67. Sueigos ir išplėstinės sueigos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti Nuostatuose, sprendžiami sueigoje / išplėstinėje sueigoje balso teisę turinčių dalyvių dauguma.
69. Administracijos direktorius, gavęs informaciją ir nustatęs seniūnijos seniūnaičių sueigos ar išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo bei vykdymo pažeidimus, įpareigoja seniūnaičius, bendruomeninių organizacijų deleguotus atstovus arba seniūną organizuoti pakartotinę sueigą ir klausimus svarstyti iš naujo.