Administracinė byla Nr. AS-603-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01687-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) perkelti pareiškėją į kitą poskyrį.
Nurodė, kad dėl įtemptų santykių su Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2–ojo kontrolės poskyrio vedėju ne kartą kreipėsi į Skyriaus vadovą su prašymu perkelti į kitą poskyrį. Paskutinis prašymas buvo pateiktas 2018 m. kovo 22 d., tačiau Skyriaus vadovas 2018 m. kovo 28 d. nurodė, kad nėra laisvų tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigų.
Pareiškėjas savo poziciją grindė tuo, kad nėra kliūčių jį perkelti iš vieno poskyrio į kitą, kadangi nereikia steigti papildomų etatų. Pareiškėjo nuomone, Administracijos ir Skyriaus vadovas tyčia nesiekia, kad kolektyve vyrautų darbinga aplinka, būtų užkirstas kelias konfliktams, Skyriaus vadovas bando sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas dirbti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas yra Administracijos Saugaus miesto departamento Skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas – karjeros valstybės tarnautojas. Nurodė, kad nei pareiškėjo nurodyto prašymo teikimo (t. y. 2018 m. kovo 22 d.) metu, nei šiuo metu nėra laisvų tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigų Skyriaus poskyriuose. Teigė, kad pareiškėjo teismui pateiktas prašymas, adresuotas Administracijos personalo departamentui, nebuvo gautas. Pareiškėjo į bylą pateiktas skundo 1 priedo 2, 3 ir 4 lapuose nurodytas prašymo projektas yra vienas ir tas pats į Administracijos dokumentų valdymo sistemą 2018 m. kovo 22 d. įsegtas prašymo projektas (abiejų priedų vienodas laikinas Nr. 49620208). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. teiktas prašymas paties pareiškėjo buvo daug kartų redaguotas, t. y. Skyriaus vedėjui neigiamai vizavus prašymo projektą ir nurodžius, kad poskyriuose nėra laisvų tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigų, pareiškėjas prašymo projektą išsegė ir redagavo daug kartų. Atkreipė dėmesį, kad redagavus vizuotą dokumentą, iki tol atlikti vizavimai ir pasirašymai sistemoje išnyksta. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė prašymo kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintose Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kadangi 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjas į sistemą įsegtą prašymo projektą sunaikino, įvardindamas atlikto veiksmo priežastį „klaidos dokumente“. Pareiškėjo teikti dokumentai neatitiko prašymo turinio ir formos reikalavimų, todėl jokie sprendimai dėl šių prašymų net negalėjo būti priimami.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nutraukė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Skyriaus vadovo priimtas sprendimas yra nepagrįstas, prašė įpareigoti Administraciją perkelti jį į kitą poskyrį. Iš byloje esančių duomenų matyti, pareiškėjas 2018 m. kovo 22 d. pateikė prašymą ir, nors jis 2018 m. kovo 28 d. buvo neigiamai vizuotas, tačiau pareiškėjas po šios neigiamos vizos savo pateiktą prašymą dar daug kartų redagavo. Redaguojant dokumentą, kaip pažymėjo atsakovas, ankstesni vizavimai ir pasirašymai automatiškai panaikinami, todėl 2018 m. kovo 28 d. Skyriaus vadovo neigiama viza taip pat buvo panaikinta. Galiausiai pareiškėjas savo 2018 m. kovo 22 d. teiktą ir redaguotą prašymą panaikino, nurodydamas, kad dokumente buvo klaidos, o naujo prašymo perkelti jį į kitą poskyrį į pareigas priimančiam asmeniui nepateikė.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtintų Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisyklių 5 punktu, kuriame numatyta, kad valstybės tarnautojas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje, prašymą perkelti į kitas pareigas pateikia į pareigas priimančiam asmeniui, kuris dėl valstybės tarnautojo perkėlimo ar neperkėlimo į kitas pareigas priima ir apie priimtą sprendimą informuoja šį prašymą pateikusį valstybės tarnautoją ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių Taisyklių 5 punkte nurodyto prašymo gavimo įstaigoje, darė išvadą, kad tarp šalių nėra kilęs administracinis ginčas, kadangi atsakovas nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą poskyrį, nes pareiškėjas nepateikė prašymo jį perkelti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra ginčo, todėl administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
III.
Pareiškėjas V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėja nesutinka su teismo nutartimi, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai įvertino situaciją, priėmė šališką sprendimą. Nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė prašymo, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad jis 2018 m. kovo 22 d. parašė prašymą, jį pasirašė ir įkėlė į elektroninių dokumentų valdymo sistemą @vilys ir pateikė administracijai. Pažymi, kad kiti pareiškėjo kolegos atliko analogiškus veiksmus. Nurodo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį galioja „vieno langelio“ principas, todėl prašymas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Pareiškėjo pasirašytas prašymas buvo pateiktas tiek Personalo departamentui, tiek tiesiogiai jį į pareigas priėmusiam asmeniui – administracijos direktoriui.
Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl dokumento Nr. 49620208 sunaikinimo, tačiau nutylėjo dėl dokumento Nr. 49739124. Be to pažymi, jog atsakovas suklaidino teismą kalbėdamas tik apie elektroninį dokumentą Nr. 49620208 ir vietoje to, kad pasirašytų dokumentą – vilkino procedūrą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog prašymą turi pasirašyti prašymą teikiantis asmuo, šiuo atveju pareiškėjas, o ne prašymo adresatas – Administracijos direktorius, todėl per dokumentų valdymo sistemą @vilys gavęs pasirašyti prašymo dėl perkėlimo projektą, Administracijos direktorius atitinkamai nukreipė šį prašymą vizuoti atitinkamų struktūrinių padalinių vadovams, nors apskritai galėjo pažymėti sistemoje, kad prašymą atsisakoma pasirašyti.
Pažymi, kad pareiškėjo į bylą pateiktas 2018 m. kovo 30 d. prašymo projektas (laikinas Nr. 49739124) kaip ir 2018 m. kovo 22 d. prašymo projektas (laikinas Nr. 49620208), buvo eilę kartų paties pareiškėjo redaguojamas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria nutraukta byla pagal pareiškėjo V. D. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad tarp šalių nėra kilęs administracinis ginčas, kadangi atsakovas nėra priėmęs sprendimo, nes pareiškėjas nėra pateikęs prašymo perkelti jį į kitą poskyrį teisės aktuose numatyta tvarka, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukė. Pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutinka, teigia, kad pateikė prašymą perkelti jį į kitą valstybės tarnybos poskyrį, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjimas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo, vilkinimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją perkelti jį į kitą poskyrį, teigė, jog pateikė jį į pareigas priėmusiam asmeniui prašymą tarnybinio kaitumo būdu perkelti jį į kitą poskyrį. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas, teikdamas prašymo projektą per dokumentų valdymo sistemą @vilys, jo nepasirašė, be to, daug kartų redagavo bei sunaikino, nurodydamas – klaidos dokumente. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą poskyrį, nes pareiškėjas nepateikė prašymo jį perkelti teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl nekyla administracinis ginčas tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, jog pareiškėjo 2018 m. kovo 22 d. pateiktas prašymas buvo neigiamai vizuojamas, pareiškėjas šį prašymą daug kartų redagavo, o redaguojant dokumentą, ankstesni vizavimai ir pasirašymai automatiškai panaikinami, galiausia, pareiškėjas savo teiktą prašymą panaikino, nurodydamas, kad dokumente buvo klaidos.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dokumento Nr. 49739124 eigos, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriame pareiškėjas nurodė, jog prašymą perkelti į kitą poskyrį pateikė 2018 m. kovo 22 d., be to, teismo nutarties motyvuose nėra išskiriamas dokumentų registravimo numeris (laikinas Nr.), o pasisakoma bendrai apie pareiškėjo teiktus dokumentus atsakovui. Kartu pažymėtina, jog iš pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktos Vidaus dokumento (projekto) istorijos (b. l. 77–79) matyti, kad vyriausiojo specialisto V. D. 2018 m. balandžio 11 d. 14:22:21 įsegtas dokumentas (laikinas Nr. 49739124), poskyrio vedėjo V. Č. 2018 m. balandžio 12 d. 06:39:39 vizuotas neigiamai, po ko 2018 m. balandžio 12 d. 14:38:28 pareiškėjas dokumentą išsegė. Vertintina, jog pareiškėjo teiktas prašymas (laikinas Nr. 49739124) paties pareiškėjo buvo išsegtas, kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiktus prašymus teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant ABTĮ numatyto konkretaus administracinio ginčo tarp šalių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. liepos 12 d. nutartimi konstatavo, jog administracinė byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija