Administracinė byla Nr. eAS-639-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01255-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. birželio 7 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovas) direktorių per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados dėl J. J. tarnybinės veiklos vertinimo įgyvendinimo; 2) jeigu teismas vertintų, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo siūlymo įgyvendinimo nėra privalomas, įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį pareiškėjos J. J. tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus ir pateikti patikslintą skundą, kuriame reikalavimai būtų suformuluoti taip, kad teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, galėtų priimti vieną iš sprendimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje, o taip pat būtų suformuluoti aiškiai, konkrečiai bei nebūtų sąlyginio pobūdžio.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad prašo: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. balandžio 10 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.(10.20)VTV-37 (toliau – ir Išvada, skundžiamas aktas); 2) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 28 d. nutartyje nurodė, jog pagal pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad skundžiamas aktas pareiškėjai įteiktas 2018 m. balandžio 10 d., todėl paskutinė diena pateikti skundą – 2018 m. gegužės 10 d. Nustatęs, kad yra praleistas terminas skundui paduoti, teismas informavo pareiškėją, kad ji gali pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydama termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus.
Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-273-257/2018 įpareigojo atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimą. Pareiškėja manydama, kad atsakovas tarnybinės veiklos vertinimą atliko nesilaikydamas teisės aktų nustatytos vertinimo procedūros ir iš esmės tarnybinės veiklos vertinimo neatliko, taip netinkamai vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, aktyviai gynė savo teises: kreipėsi į patį atsakovą, kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, kuris patvirtinimo, kad pakartotinis tarnybinės veiklos vertinimas atliktas netinkamai, kreipės į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 31 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjai nurodė, jog ji savo teises dėl netinkamai atlikto įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo turėtų ginti inicijuodama naują teisminį ginčą. Pareiškėja nurodo, kad gavusi šią nutartį, pareiškėja nedelsdama kreipėsi į teismą su skundu dėl netinkamai atlikto pakartotinio pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo už 2016 m. Pareiškėja apie tai, jog atsakovo veiksmai teismo vertinami ne kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas, o kaip savarankiškas ginčo administraciniame teisme objektas, sužinojo tik 2018 m. gegužės 31 d., gavusi teismo nutartį.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinus praleisto termino skundui paduoti.
Teismas nustatė, kad skundžiamas aktas pareiškėjai įteiktas 2018 m. balandžio 10 d., todėl paskutinė diena pateikti skundą – 2018 m. gegužės 10 d., ir padarė išvadą, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Išvados pateikti.
Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 22 d. pareiškėjos atstovė advokatė, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydama išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-273-257/2018, taip pat ši advokatė pareiškėjos vardu teismui pateikė ir pasirašė 2018 m. birželio 7 d. skundą, 2018 m. birželio 25 d. patikslintą skundą bei 2018 m. liepos 12 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl pareiškėjos ir jos atstovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas negali būti laikomas svarbia termino pateikti skundui praleidimo priežastimi.
Teismas nurodė, kad skundas dėl Išvados panaikinimo paduoti praleistas ženkliai, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Atsisakęs priimti skundo dalį dėl Išvados panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir kitus pareiškėjos skundo reikalavimus, pripažinęs juos išvestiniais.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 19 d. (atskirajame skunde suformuluotame reikalavime nurodyta 2018 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo data laikytina rašymo apsirikimu) nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad siekdama taikiai išspręsti susidariusią situaciją ir manydama, jog jos tarnybinė veikla už 2016 m. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. balandžio 10 d. posėdžio metu buvo pakartotinai vertinama nevykdant Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-273-257/2018, kuriuo Savivaldybės administracija buvo įpareigota atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimą, pareiškėja 2018 m. balandžio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama nedelsiant atlikti pakartotinį tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 m. laikantis teisės aktų nuostatų. Atsakovas atsakymą pareiškėjai pateikė tik 2018 m. gegužės 8 d. Pareiškėja teigia, kad individualus teisės aktas šiuo atveju nebuvo priimtas, 2018 m. gegužės 8 d. gavusi Savivaldybės pranešimą, kuriuo buvo atsisakyta atlikti tam tikrus veiksmus, prašymą teismui pateikė 2018 m. birželio 7 d., t. y. nepraleidusi prašymo (skundo) pateikimo termino.
Pareiškėja teigia, kad nei pagal teisinį reglamentavimą, nei pagal teismų praktiką nėra aišku, ar valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada ir joje pateikti siūlymai gali būti skundžiami teismui. Pareiškėjos manymu, teismai vienu atveju pasisako, kad vertinimo išvada yra dokumentas, kuris gali būti skundžiamas, kiti teismai nurodo, kad vertinimo išvada nėra tas dokumentas, kuris gali būti apskundimo objektas. Tik tuomet, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, buvo galima kreiptis į teismą dėl paties vertinimo proceso įgyvendinimo nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja pabrėžia, jog teismas iš valstybės tarnybos santykių kylančiuose ginčuose turi būti aktyvus, siekiant apginti valstybės tarnautojo, t. y. silpnesnės ginčo šalies, teisėtus lūkesčius ir interesus. Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas jos skundą išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, nesigilindamas ir nenagrinėdamas konkrečios situacijos individualiai.
Pareiškėja nurodo, kad buvo apribotos jos galimybės paduoti teismui dokumentus, nes tarnybinės veiklos vertinimas nebuvo baigtas, kol atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl vertinimo komisijos išvados dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo įgyvendinimo.
Pareiškėja teigė aktyviai gynusi savo teises: kreipėsi į patį atsakovą, į Valstybės tarnybos departamentą, į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą. Teismas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjai nurodė, jog ji savo teises dėl netinkamai atlikto įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo turėtų ginti inicijuodama naują teisminį ginčą. Pareiškėja apie tai, jog atsakovo veiksmai teismo vertinami ne kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas, o kaip savarankiškas ginčo administraciniame teisme objektas, sužinojo tik 2018 m. gegužės 31 d., gavusi teismo nutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. balandžio 10 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr.(10.20)VTV-37 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmiausia pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalios teisininkės, kuri ir rengė procesinius dokumentus. Taigi nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia būtent pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas skundo dalykas ir pagrindas.
Pareiškėja patikslintame skunde suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. balandžio 10 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr.(10.20)VTV-37; 2) įpareigoti atsakovą Raseinių rajono savivaldybės administraciją atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti nustatęs, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinęs (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Išvadą, kurią panaikinti prašė pareiškėja, jai įteikta 2018 m. balandžio 10 d., byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Taigi, paskutinė diena skundui dėl Išvados panaikinimo pateikti buvo 2018 m. gegužės 10 d. Pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2018 m. birželio 7 d., taigi beveik mėnesį praleido terminą skundui paduoti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), 22 straipsnio 16 dalimi, vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones, valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Iš bylos duomenų matyti, kad vertinimo komisijos nebuvo teiktas joks pasiūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, todėl galutinai dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent vertinimo komisijos Išvadoje ir būtent ši Išvada sukelia teisines pasekmes pareiškėjai. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-544-556/2017, kuria, be kita ko, rėmėsi ir pati pareiškėja savo patikslintame skunde, taigi pareiškėjos atstovei minėta teismo praktika buvo žinoma. Atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad teismų praktika aptariamu klausimu yra nevienoda, nedetalizuojant, kokia praktika išsiskiria. Atsižvelgiant į tai, atmestini atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju Išvada galbūt nelaikytina galutiniu sprendimu, skundžiamu teismui, kad turėjo būti priimtas atsakovo galutinis sprendimas, kuriuo būtų baigta tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, bei kad iš teisinio reguliavimo ir nevieningos teismų praktikos nėra aišku, ar valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada ir joje pateikti siūlymai gali būti skundžiami teismui. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo skundžiamas atsakovo neveikimas, kadangi, kaip matyti iš patikslinto skundo reikalavimų, buvo prašoma panaikinti Išvadą ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 m. vertinimą ir, kaip minėta, būtent šie pareiškėjos suformuluoti reikalavimai apibrėžia ginčo nagrinėjimo ribas.
Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigė aktyviai gynusi savo teises (kreipėsi į patį atsakovą, į Valstybės tarnybos departamentą, į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą byloje keliamas ginčas). Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėja taip pat grindė ir tuo, jog, jos teigimu, aptariama situacija ir jos teisinis reguliavimas sudėtingas ir nevienareikšmiškas, nurodė, kad tik tuomet, kai Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą administracinėje byloje Nr. eI-273-257/2018, kurią išnagrinėjus Savivaldybės administracija buvo įpareigota atlikti pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimą, buvo galima kreiptis į teismą dėl paties vertinimo proceso įgyvendinimo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino nustatęs, kad pareiškėja buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, skundas dėl Išvados panaikinimo paduoti praleistas ženkliai, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad savo teises ji gynė aktyviai, kreipėsi į atsakovą, Valstybės tarnybos departamentą ir teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pažymėtina, kad pareiškėja buvo ir yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo iniciatyva vykdomas susirašinėjimas su atsakovu po ginčijamo individualaus administracinio akto priėmimo nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą išvadai, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-270/2013, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-312/2014, 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-502/2018 ir kt.). Analogiškai spręstina ir dėl pareiškėjos kreipimosi į Valstybės tarnybos departamentą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama situacija nėra išskirtinai teisiškai paini ir sudėtinga, kad galėtų pateisinti termino skundui paduoti praleidimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją atstovavo ir atstovauja profesionalus teisininkas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui dėl Išvados panaikinimo paduoti praleistas ženkliai, pareiškėja iš esmės nenurodo jokių kitų priežasčių, objektyviai galėjusių sutrukdyti laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai pagrįstai bei teisėtai 2018 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjos skunde nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija