RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL AVARINĖS PARENGTIES KATEGORIJŲ IR JŲ NUSTATYMO KRITERIJŲ RENGIANTIS radiologinĖMS AVARIJOMS, GALINČIOMS ĮVYKTI VERČIANTIS VEIKLA SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, IŠSKYRUS branduolinės energetikos srities veiklĄ su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

2016 m. gruodžio 23 d. Nr. V-156

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 14 punktais,

1. T v i r t i n u Avarinės parengties kategorijų ir jų nustatymo kriterijų rengiantis radiologinėms avarijoms, galinčioms įvykti verčiantis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rekomendacijas (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2017 m. gegužės 1 d.

Direktorius                                                                                                            Albinas Mastauskas

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-156

AVARINĖS PARENGTIES KATEGORIJŲ IR JŲ NUSTATYMO KRITERIJŲ RENGIANTIS RADIOLOGINĖMS AVARIJOMS, GALINČIOMS ĮVYKTI VERČIANTIS VEIKLA SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, IŠSKYRUS BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS SRITIES VEIKLĄ SU JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, REKOMENDACIJOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Avarinės parengties kategorijų ir jų nustatymo kriterijų rengiantis radiologinėms avarijoms, galinčioms įvykti verčiantis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato III ir IV avarinės parengties kategorijas ir jų nustatymo kriterijus rengiantis radiologinėms avarijoms, galinčioms įvykti verčiantis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius), išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla).

2. Rekomendacijos taikomos ūkio subjektams, turintiems licenciją ar laikinąjį leidimą verstis veikla (toliau – licencijos turėtojas), ir pareiškėjams, norintiems šią licenciją ar laikinąjį leidimą gauti (toliau – pareiškėjas).

3. Licencijos turėtojas ir pareiškėjas, atlikdamas veiklos, kuria verčiasi ar numato verstis, rizikos analizę, turi nustatyti avarinės parengties kategorijas, jas pagrįsti ir nurodyti radiologinių incidentų ir avarijų prevencijos ir padarinių likvidavimo planuose, kurie rengiami vadovaujantis Radiacinės saugos centro direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 82V „Dėl Dokumentų, kurių reikia licencijai ar laikinajam leidimui verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gauti ir licencijos ar laikinojo leidimo verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedui pakeisti, rengimo tvarkos aprašo ir dokumentų formų patvirtinimo“.

4. Nustatant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinyje esantį pavojingą radionuklidų kiekį (D vertę (D₁ arba D₂) turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“).

5. Pagal nustatytas avarinės parengties kategorijas turi būti proporcingai taikomos pagrįstos ir optimizuotos pasirengimo ir reagavimo į radiologines avarijas priemonės.

6. Rekomendacijose vartojamos šios sąvokos:

6.1. Avarinės parengties kategorijos nustatymo kriterijus – dozės galia nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, aktyvumo (A) ir pavojingo radionuklidų kiekio (D vertės) santykis (A/D) arba kitas kriterijus, naudojamas nustatyti, kokiai avarinės parengties kategorijai įrenginys ar veikla priklauso.

6.2. Avarinė parengtis – gebėjimas imtis veiksmų siekiant sušvelninti radiologinės avarijos padarinius žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai.

6.3. Mobilus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, su kuriuo licencijos turėtojas gali verstis veikla iš anksto nenumatytose vietose ar patalpose.

6.4. Pavojingas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, kuris, jei nėra kontroliuojamas (neįtrauktas į licencijos ar laikinojo leidimo verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais priedą, neregistruotas Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registre, yra pavogtas, pamestas ar pan.), gali sukelti sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių. Ši sąvoka susijusi su pavojingais radioaktyviųjų medžiagų kiekiais (D vertėmis). Pavojingiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniams priskiriami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, kurių aktyvumo (A) ir pavojingo radionuklidų kiekio (D vertės (D₁ arba D₂) santykis yra didesnis už 1. Ši sąvoka vartojama nustatant avarinio reagavimo priemonių taikymo būtinumą ir neturi būti tapatinama su kitiems tikslams vartojama uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavojingumo kategorijos sąvoka, apibrėžta Uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavojingumo kategorijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavojingumo kategorijų aprašo patvirtinimo“.

6.5. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, paliktųjų branduolinio kuro ciklo medžiagų, paliktųjų branduolinių ir daliųjų medžiagų ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

II SKYRIUS

III IR IV AVARINĖS PARENGTIES KATEGORIJŲ APRAŠYMAS

7. III ir IV avarinės parengties kategorijų aprašymas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. III ir IV avarinės parengties kategorijų aprašymas

Avarinės parengties kategorija	Avarinės parengties kategorijų aprašymas
III	III avarinės parengties kategorijai priskiriamos veiklos su uždaraisiais pavojingais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (apšvitinimo įrenginiais ir kt.), kuriomis verčiantis patalpose įvykus radiologinei avarijai gali prireikti taikyti apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus. III avarinės parengties kategorijai nepriskiriama veikla, kurios metu įvykusios radiologinės avarijos veiklos patalpose galėtų nulemti žmonių apšvitos dozes, viršijančias bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius (toliau – BAVTL) už patalpų ir reikėtų taikyti skubius apsaugomuosius veiksmus ar ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus.
IV	IV avarinės parengties kategorijai priskiriama veikla ir veiksmai, galintys sukelti radiologinę avariją bet kokioje vietovėje ir, kuriems įvykus, žmonių apšvitos dozės gali viršyti BAVTL, todėl gali prireikti taikyti apsaugomuosius veiksmus ir avarijos padarinių šalinimo veiksmus. Tokios radiologinės avarijos yra susijusios su šiomis veiklomis ir veiksmais: 1. Radioaktyviųjų medžiagų, įskaitant branduolines ir daliąsias medžiagas, nurodytas Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo (toliau – Branduolinės saugos įstatymas) 1 priede, kiekiais, mažesniais už šiame priede nustatytus kiekius, ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių ne branduolinio kuro ciklo metu, vežimu ir kita įteisinta veikla su mobiliais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (gama radioagrafais ir kt.). 2. Paliktaisiais pavojingais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. 3. Piktavališkais veiksmais, įvykdytais panaudojant: 3.1. radiologinio išsklaidymo prietaisą, skirtą paskleisti radioaktyviąsias medžiagas naudojant tradicinius sprogmenis ar kitas priemones; 3.2. radiologinės apšvitos prietaisą, kuriame esančios radioaktyviosios medžiagos gali būti panaudotos tyčiniam žmonių apšvitinimui. 4. Nežinomos kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės lygio padidėjimu ar daiktų (prekių), užterštų radionuklidais, aptikimu. 5. Nežinomos kilmės klinikinių simptomų, kuriuos sukėlė arba galėjo sukelti jonizuojančioji spinduliuotė, nustatymu. 6. Radiologine avarija, įvykusia kitoje valstybėje.

III SKYRIUS

III IR IV AVARINĖS PARENGTIES KATEGORIJŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

8. III ir IV avarinės parengties kategorijų nustatymo kriterijai ir juos atitinkančios veiklos pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. III ir IV avarinės parengties kategorijų nustatymo kriterijai ir juos atitinkančios veiklos

Avarinės parengties kategorija	Avarinės parengties kategorijų nustatymo kriterijai ir juos atitinkančios veiklos
III	1. Veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, kuria verčiantis įvykusi radiologinė avarija gali nulemti didesnę nei 100 mGy/h išorinės apšvitos dozės galią nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio 1 m atstumu. 2. Veikla su įrenginiu, kuriam, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“, apskaičiuotas A/D2 santykis yra ≥0,01, darant prielaidą, kad radiologinės avarijos atveju į su įrenginiu susijusias patalpas bus išmesta 10 procentų įrenginyje esančio radionuklidų kiekio.
IV	1. Veikla su: 1.1. mobiliu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu kai jonizuojančiosios spinduliuotės ekranavimo sutrikimas gali nulemti didesnę nei 1 mGy/h išorinės apšvitos dozės galią 1 m atstumu; 1.2. mobiliu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, kuris priskiriamas pavojingam jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui (A/D1 arba A/D2 ≥ 1). 2. Radioaktyviųjų medžiagų, kurios priskiriamos pavojingam jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui (A/D1 arba A/D2 ≥ 1), vežimas.

9. Tipinės III ir IV avarinės parengties kategorijų veiklos pateiktos Rekomendacijų priede.

10. Licencijos turėtojas ir pareiškėjas, nustatydamas veiklos, kuria verčiasi, avarinės parengties kategorijas, turi vadovautis 2 lentele bei Rekomendacijų priedu.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11. Licencijos turėtojas ar pareiškėjas, besiverčiantis ar planuojantis verstis viena ar daugiau nei viena III avarinės parengties kategorijos veikla ir kartu besiverčiantis ar planuojantis verstis viena ar daugiau nei viena IV avarinės parengties kategorijos veikla, turi būti pasirengęs reaguoti į dėl bet kurios veiklos, kuria jis verčiasi, kilusias radiologines avarijas.

12. Licencijos turėtojas veiklų, kuriomis jis verčiasi, avarinės parengties kategorijas peržiūri atsiradus ar pasikeitus licencijos turėtojo avarinei parengčiai užtikrinti įtaką turinčių veiksnių (pavyzdžiui, pakeitus ar pertvarkius įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitų pokyčių, keliančių didesnę galimų radiologinių avarijų riziką).

13. Licencijos turėtojų ir pareiškėjų nustatytas avarinės parengties kategorijas, jų pagrindimą ir pasirengimą radiologinėms avarijoms vertina Radiacinės saugos centras.

_______________

Avarinės parengties kategorijų ir jų nustatymo kriterijų

rengiantis radiologinėms avarijoms, galinčioms įvykti

verčiantis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės

šaltiniais, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą

su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais,

rekomendacijų priedas

TIPINĖS III IR IV AVARINĖS PARENGTIES KATEGORIJŲ VEIKLOS

Eil. Nr.	Veiklos	Trumpas pavojaus apibūdinimas įvykus radiologinei avarijai	Tipinė avarinės parengties kategorija
Radionuklidų gamyba ar naudojimas pramonėje, medicinoje, moksle
1.	Radionuklidų, skirtų radiofarmaciniams vaistiniams preparatams ruošti, gamyba	Už teritorijos, kurioje verčiamasi veikla Nėra pavojaus nulemtiesiems jonizuojančiosios spinduliuotės reiškiniams atsirasti. Yra nedidelė radionuklidų išmetimo galimybė arti teritorijos, kurioje verčiamasi veikla, ir apšvitos dozės gali viršyti skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL. Labiausiai tikėtina, kad radionuklidų gali pasklisti už teritorijos, kurioje verčiamasi veikla, dėl įrangos gedimo ar gaisro, kilusio teritorijoje, kurioje verčiamasi veikla. Pavojus priklauso nuo veikloje naudojamų radionuklidų kiekio ir jų lakumo. Teritorijoje, kurioje verčiamasi veikla Mažai tikėtini sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės reiškiniai, tačiau gali būti viršytos darbuotojų apšvitos dozių ribos.	^(1) pastaba arba III ^(2)
2.	Radiofarmacinių vaistinių preparatų gamyba ir (ar) ruošimas	Už teritorijos, kurioje verčiamasi veikla Nėra tikimybės apšvitos dozėms, viršijančioms skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL, atsirasti. Teritorijoje, kurioje verčiamasi veikla Yra labai maža tikimybė, kad gali būti viršytos darbuotojų apšvitos dozių ribos.	^(1) pastaba
3.	Asmens sveikatos priežiūra, kurios metu naudojami uždarieji ir (ar) atvirieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai	Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos teritorijos Jeigu pavojingi jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai nepametami ar nepavagiami, nėra tikimybės radionuklidų išmetimui ir apšvitos dozėms, viršijančioms skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL. Patalpose, kuriose verčiamasi veikla Galimi sunkūs darbuotojų ir (ar) pacientų nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės reiškiniai, jeigu pavojingi uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai netinkamai naudojami ir yra nesaugūs. Pavojų gali kelti ir atvirieji pavojingi jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, jeigu netinkamai naudojami branduolinėje medicinoje gydymui ir diagnostikai.	III arba IV
4.	Uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gamyba	Už patalpų, kuriose verčiamasi veikla Nėra galimybės nulemtiesiems jonizuojančiosios spinduliuotės reiškiniams atsirasti. Yra nedidelė radionuklidų išmetimo galimybė arti patalpos, kurioje verčiamasi veikla, kai apšvitos dozės gali viršyti skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL. Labiausiai tikėtina, kad radionuklidai gali pasklisti už patalpų, kuriose verčiamasi veikla, ribų dėl patalpose kilusio didelio gaisro. Pavojus priklauso nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniuose esančių radionuklidų kiekio ir jų lakumo. Patalpose, kuriose verčiamasi veikla Galimi sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės reiškiniai tuo atveju, jeigu gamybos metu pažeidžiamas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apsauginis ekranas arba radionuklidų patenka į žmogaus organizmą jų įkvėpus ar prarijus.	III ^(2)
5.	Moksliniai tyrimai su atviraisiais ir (ar) uždaraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais	Už patalpų, kuriose verčiamasi veikla Jeigu vienoje vietoje saugomų ar naudojamų radioaktyviųjų medžiagų, įskaitant daliųjų medžiagų, kurios ir kurių kiekiai neviršija Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų kiekių, kiekiai yra maži, nėra tikimybės apšvitos dozėms, viršijančioms skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL. Patalpose, kuriose verčiamasi veikla Galimi sunkūs nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės reiškiniai dėl išorinės apšvitos ir radionuklidų patekimo į organizmą įkvėpus ar prarijus. Kiekviena laboratorija pagal 2 lentelėje pateiktus kriterijus įvertina, ar įrenginys gali būti priskiriamas III avarinės parengties kategorijai.	^(1) pastaba arba III ^(2)
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai
6.	Veiklos su uždaraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, esančiais apšvitinimo, spindulinės terapijos, gama radiografijos įrenginiuose; kiti I ir II pavojingumo kategorijų uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai	Už patalpų (vietovės), kuriose verčiamasi veikla Jeigu yra pažeistas paliktojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio apsauginis ekranas, per kelias minutes galima letalinė apšvita ir sunkūs audinių pakenkimai. Patalpose (vietovėje), kuriose verčiamasi veikla Jeigu yra pažeistas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio apsauginis ekranas, per kelias minutes galima letalinė apšvita ir sunkūs audinių pakenkimai.	III arba IV
7.	Veiklos su uždaraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, esančiais matavimo įrenginiuose (lygio, svetimkūnių paieškos matuokliuose), gręžinių tyrimo įrenginiuose; III pavojingumo kategorijos uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai	Už patalpų, kuriose verčiamasi veikla Jeigu paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apsauginis ekranas yra pažeistas, per kelias minutes galima letalinė apšvita ir sunkūs audinių pakenkimai. Patalpose, kuriose verčiamasi veikla Jeigu pažeistas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio apsauginis ekranas, per kelias minutes galima letalinė apšvita.	IV
8.	Veiklos naudojant drėgmės tankio matuoklius, antistatinius įrenginius; IV ir V pavojingumo kategorijų uždarieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai	Už patalpų, kuriose verčiamasi veikla Yra maža arba nėra tikimybės apšvitos dozėms, viršijančioms skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL, atsirasti. Patalpose, kuriose verčiamasi veikla Yra maža arba nėra tikimybės apšvitos dozėms, viršijančioms skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL, atsirasti.	^(1) pastaba
Vežimas
9.	A tipo pakuotės: UN 2915 UN 3332	A tipo pakuotėse vežti leidžiamas radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas radiologinį pavojų apriboja. Apšvitos dozės, viršijančios skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL, yra galimos tik labai arti pakuotės. Radiologinės avarijos metu užteršus dirvožemį, gali prireikti dezaktyvuoti užterštą vietą.	IV ^(3)
10.	B tipo pakuotės: [B(U) ir B(M)] UN 2916 UN 2917	B tipo pakuotėse paprastai yra vežami didelio aktyvumo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. B tipo pakuočių konstrukcija leidžia išvengti visų radiologinių avarijų, galinčių kilti pakuotes vežant sausumos ir jūrų keliais. Radioaktyviųjų medžiagų vežimas B tipo pakuotėse oro transportu yra apribotas. Laikoma, kad apšvitos dozės, galinčios viršyti skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL, yra galimos įvykus radiologinėms avarijoms oro transporte, bet mažai tikėtinos vežant sausumos ir jūrų transportu. Tačiau radiologinės avarijos atveju tai būtina patvirtinti atliekant dozimetrinius matavimus.	IV ^(3)
11.	C tipo pakuotės UN 3323	C tipo pakuotėse paprastai yra vežami didelio aktyvumo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. C tipo pakuočių konstrukcija leidžia išvengti visų labiausiai tikėtinų radiologinių avarijų, galinčių kilti vežant pakuotes sausumos, jūrų ir oro keliais. Laikoma, kad apšvitos dozės, galinčios viršyti skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL, yra mažai tikėtinos. Tačiau radiologinės avarijos atveju tai būtina patvirtinti atliekant dozimetrinius matavimus.	IV ^(3)
12.	Kroviniai pagal specialius susitarimus UN 2919	Pagal specialius susitarimus vežant radioaktyviąsias medžiagas, įskaitant daliąsias medžiagas, kurios ir kurių kiekiai neviršija Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų kiekių, kiekvienos valstybės įgaliotoji institucija turi būti informuota ne vėliau, kaip likus 7 dienoms iki vežimo pradžios. Radiologinės avarijos atveju apšvitos dozės gali viršyti skubių apsaugomųjų veiksmų BAVTL. Radiologinės avarijos metu užteršus dirvožemį, gali prireikti dezaktyvuoti užterštą vietą.	^(1) pastaba arba IV ^(3)

⁽¹⁾ Dėl galimo radiologinio pavojaus specialus avarinis pasirengimas nėra būtinas, išskyrus tas priemones, kurios užtikrintų gamybos ir darbo vietų saugumą dėl gamyboje naudojamų medžiagų cheminio toksiškumo ir kitų neradiologinių galimų pavojų šioje konkrečioje veikloje.

⁽²⁾ Nustatant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniuose esančių radionuklidų pavojingą kiekį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“.

⁽³⁾ Pakuotės su radioaktyviosiomis medžiagomis nelaikomos pavojingu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, jeigu yra tinkamai kontroliuojamos išimant radioaktyviąsias medžiagas iš pakuočių. Tačiau, jeigu prarandama vežamų radioaktyviųjų medžiagų kontrolė (pamestos, pavogtos, netyčia išimtos iš jų pakuotės ir kt.), vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“, radioaktyviųjų medžiagų pakuotės priskiriamos pavojingam jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniui.

______________