LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL EKONOMIKOS IR INOVACIJŲ MINISTRO 2022 M. BALANDŽIO 11 D. ĮSAKYMO NR. 4-568 „DĖL SKATINAMOSIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS „PERSPEKTYVA“ SCHEMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2022 m. spalio 27 d. Nr. 4-1094

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u  Skatinamosios finansinės priemonės „Perspektyva“ schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 4-568 „Dėl Skatinamosios finansinės priemonės „Perspektyva“ schemos patvirtinimo“:

1.1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

 

 

 

2. Iki 38 000 000 Eur (trisdešimt aštuonių milijonų eurų) valstybės biudžeto lėšų.“

 

1.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

 

 

 

5. Schemoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – SVV įstatymas), Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme, Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnyje, Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme.“

 

1.3. Pakeičiu 7.1.2.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

„7.1.2.6. Paskolos gavėjas nėra gavęs valstybės pagalbos, kuri Paskolos davėjo sprendimu ir (ar) Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, arba yra grąžinę visą jos sumą, įskaitant palūkanas, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles;“.

 

1.4. Pakeičiu 7.1.2.12 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

„7.1.2.12. Valstybė ir (ar) savivaldybė neturi arba turi mažiau kaip 25 procentus Paskolos gavėjo akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių;“.

 

1.5. Papildau 7.1.2.13 ir 7.1.2.14 papunkčiais:

 

 

„7.1.2.13. Paskolos gavėjui ir (ar) ar jo naudos gavėjui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, arba fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių naudai bus naudojamos Paskolos lėšos, nėra taikomos sankcijos (bet kokios prekybinės, ekonominės ar finansinės sankcijos, embargas ar kitos ribojančios priemonės), kurias nustato, taiko ar administruoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, Europos Sąjunga, Lietuvos Respublika, Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė (įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Užsienio lėšų kontrolės biurą (angl. The Office of Foreign Assets Control of the U.S. Department of the Treasury), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė;

7.1.2.14. Paskolos gavėjo ir (ar) Paskolos negrąžinimo rizika yra priimtino rizikingumo lygio pagal Paskolos davėjo patvirtintą metodiką.

 

1.6. Pakeičiu 10.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

„10.2. Privatus finansuotojas prie Projekto įgyvendinimo turi prisidėti ne mažiau kaip 20 procentų tinkamų Paskolos išlaidų suma, kuri skaičiuojama be pridėtinio vertės mokesčio (toliau – PVM), išskyrus tuos atvejus, kai Paskolos gavėjas yra ne PVM mokėtojas. Privataus finansuotojo lėšos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir šiam finansavimui gauti negali būti suteikta valstybės pagalba.“

 

1.7. Pakeičiu 11.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

11.4. Paskoloms taikoma metinė palūkanų norma, kuri apskaičiuojama pagal Paskolos davėjo patvirtintą palūkanų normos skaičiuoklę, rengiamą vadovaujantis Paskolos davėjo tiesiogiai teikiamų Paskolų palūkanų apskaičiavimo metodika, ir yra viešai skelbiama Paskolos davėjo interneto svetainėje www.invega.lt. Metinė Paskolos palūkanų norma nustatoma visam Paskolos sutartyje nurodytam Paskolos terminui ir keičiant Paskolos suteikimo sąlygas nėra perskaičiuojama. Metinė Paskolos palūkanų norma priklauso nuo Paskolos gavėjo kredito rizikos reitingo, Paskolos užtikrinimo priemonių dydžio ir likvidumo, Paskolos grąžinimo termino, Paskolos grąžinimo grafiko ir susideda iš:

11.4.1. orientacinės Paskolos palūkanų normos, kuri nustatoma vadovaujantis 2008 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (2008/C 14/02) (toliau – Europos Komisijos komunikatas). Orientacinei Paskolos palūkanų normai tapus neigiama, ji prilyginama 0 (nuliui);

11.4.2. maržos, kuri negali būti mažesnė nei nustatyta Europos Komisijos komunikate ir didesnė nei 7,03 procento.“

 

1.8. Papildau 11.41 ir 11.42 papunkčiais:

 

 

„11.41. Jei Paskolos gavėjui gali būti suteikta valstybės pagalba pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 arba de minimis pagalba pagal Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 nuostatas, Paskolai  pritaikomos šios lengvatinės palūkanos:

11.41.1. 0 (nulio) procentų metinė palūkanų norma laikotarpiu nuo Paskolos sutarties pasirašymo dienos iki Paskolos gavėjas pradės gauti pajamas iš Projekto, bet ne ilgiau kaip:

11.41.1.1. 5 (penkerius) metus nuo Paskolos sutarties pasirašymo dienos Paskolos gavėjams, vykdantiems veiklą (veiklos vykdymo laikotarpis apskaičiuojamas nuo Paskolos gavėjo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos iki paraiškos suteikti Paskolą pateikimo Paskolos davėjui dienos) ne ilgiau kaip 3 (trejus) metus. Jei Paskolos gavėjas priklauso įmonių grupei, veiklos vykdymo laikotarpis nustatomas pagal anksčiausiai Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonių grupės įmonės registravimo datą;

11.41.1.2. 3 (trejus) metus nuo Paskolos sutarties pasirašymo dienos Paskolos gavėjams, vykdantiems veiklą ilgiau kaip 3 (trejus) metus. Jei Paskolos gavėjas priklauso įmonių grupei, veiklos vykdymo laikotarpis nustatomas pagal anksčiausiai Juridinių asmenų registre įregistruotos įmonių grupės įmonės registravimo datą;

11.41.2. 2 (dviejų) procentų metinė palūkanų norma likusiu Paskolos laikotarpiu, t. y. pasibaigus 11.41.1.1 ir 11.41.1.2 papunkčiuose nurodytiems laikotarpiams.

11.42. Jeigu Paskolos gavėjas turi nepakankamą valstybės pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 651/2014 25 straipsnio ar de minimis pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 3 straipsnio nuostatas likutį, kad palūkanas galima būtų sumažinti iki šios schemos 11.41.1 ir 11.41.2 papunkčiuose nustatytų ribų, Paskolos gavėjas Paskolos davėjo siūlymu gali pasirinkti mokėti tokio dydžio palūkanas, kad Paskolos gavėjui likusios neišnaudotos valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos sumos užtektų.“

 

1.9. Pakeičiu 11.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

11.5. Paskolos davėjui atlikus Paskolos gavėjo ir Paskolos negrąžinimo rizikos vertinimą, vadovaujantis Paskolos davėjo patvirtinta metodika, Paskolai gali būti taikomos Paskolos užtikrinimo priemonės.

Tuo atveju, jeigu paskolos užtikrinimo priemonės taikomos, visas išlaidas, susijusias su Paskolos užtikrinimo priemonių įforminimu, apmoka Paskolos gavėjas.“

 

1.10. Pakeičiu 11.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

11.6. Paskolos gavėjui tinkamai įgyvendinus Projektą (pasiekus Paskolos sutartimi nustatytas Projekto veiklų įgyvendinimo reikšmes) ir grąžinus Paskolos davėjui 80 procentų Paskolos sumos bei priskaičiuotas visos Paskolos palūkanas, likusi negrąžinta Paskolos suma, kuri negali būti didesnė kaip 20 procentų Paskolos sumos, Paskolos gavėjui skiriama kaip papildoma subsidija. Papildoma subsidija skiriama tik Paskolos gavėjo pasirinkimu, nurodant paraiškoje (jei prašoma paskolos suteikimo metu) ir laisvos formos prašyme suteikti papildomą subsidiją, ir tuo atveju, jei neviršijamas didžiausias galimas suteikti de minimis pagalbos dydis, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 3 straipsnyje, ar valstybės pagalbos dydis, kaip nurodyta šios schemos 13.6.2 papunktyje.“

 

1.11. Pakeičiu 13.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

„13.2. De minimis pagalbos, suteikiamos Paskolos gavėjui, dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu, apskaičiuojamas pagal formulę:

SE = K x T x (B proc. − M proc.), kurioje:

SE – de minimis pagalbos dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu;

K – Paskolos suma, eurais;

T – Paskolos laikotarpis, kai Paskolos gavėjas naudojasi ar gali naudotis Paskolos lėšomis, išreikštas metais;

B – metinė palūkanų norma, apskaičiuota Paskolos gavėjui vadovaujantis Paskolos davėjo tiesiogiai teikiamų Paskolų palūkanų apskaičiavimo metodika;

M – metinė palūkanų norma, taikoma Paskolos gavėjui (Paskolos sutartimi nustatyta palūkanų norma).“

 

1.12. Pakeičiu 13.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

„13.3.1. Palūkanos skaičiuojamos nuo visos Paskolos sumos visam Paskolos laikotarpiui, neatsižvelgiant į numatytą Paskolos grąžinimą pagal įmokų mokėjimo grafiką.“

 

1.13. Pakeičiu 13.3.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

„13.3.2. Pagal schemos 13.2 papunktyje nurodytą formulę suskaičiavus de minimis pagalbos dydį, išreikštą subsidijos ekvivalentu, įvertinama, ar jis neviršys didžiausio galimo de minimis pagalbos dydžio, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 3 straipsnyje. Jeigu apskaičiuotas de minimis pagalbos dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu, viršija didžiausią galimą de minimis pagalbos dydį, atitinkamai yra keičiamos Paskolos suteikimo sąlygos (Paskolos suma, Paskolos laikotarpis, Paskolos palūkanų normos dydis).“

 

1.14. Pakeičiu 13.3.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

„13.3.3. Jeigu nustatoma, kad de minimis pagalbos dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu, yra mažesnis nei didžiausias galimas de minimis pagalbos dydis, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 3 straipsnyje, Paskolos gavėjui tai nurodžius paraiškoje (jei prašoma paskolos suteikimo metu) ir laisvos formos prašyme nustatomas papildomos subsidijos dydis. Papildomos subsidijos dydis apskaičiuojamas kaip galimo didžiausio de minimis pagalbos dydžio ir apskaičiuoto de minimis pagalbos dydžio, išreikšto subsidijos ekvivalentu, skirtumas. Papildomos subsidijos dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų Paskolos sumos. Papildoma subsidija Paskolos gavėjui skiriama tik tuo atveju, jei Paskolos gavėjas tinkamai įgyvendino Projektą (pasiekė Paskolos sutartimi nustatytas Projekto veiklų įgyvendinimo reikšmes) ir grąžino Paskolos davėjui 80 procentų Paskolos sumos bei priskaičiuotas visos Paskolos palūkanas.“

 

1.15. Pakeičiu 13.3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

„13.3.4. Paskolos dalis, kuri numatoma skirti kaip papildoma subsidija, taip pat laikoma de minimis pagalba ir ši suma yra sumuojama su de minimis pagalbos dydžiu, išreikštu subsidijos ekvivalentu, apskaičiuojamu kaip nurodyta šios schemos 13.2 papunktyje.“

 

1.16. Pakeičiu 13.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

13.5. Valstybės pagalbos, suteikiamos Paskolos gavėjui, dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu (toliau – Paskolos subsidijos ekvivalentas), apskaičiuojamas pagal formulę:

SE = K x T x (B proc. − M proc.), kurioje:

SE – valstybės pagalbos dydis, išreikštas subsidijos ekvivalentu;

K – Paskolos suma, eurais;

T – Paskolos laikotarpis, kai Paskolos gavėjas naudojasi ar gali naudotis Paskolos lėšomis, išreikštas metais;

B – metinė palūkanų norma, apskaičiuota Paskolos gavėjui vadovaujantis Paskolos davėjo tiesiogiai teikiamų Paskolų palūkanų apskaičiavimo metodika;

M – metinė palūkanų norma, taikoma Paskolos gavėjui (Paskolos sutartimi nustatyta palūkanų norma).“

 

1.17. Pakeičiu 13.6.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

13.6.1. palūkanos skaičiuojamos nuo visos Paskolos sumos visam Paskolos laikotarpiui, neatsižvelgiant į numatytą Paskolos grąžinimą pagal įmokų mokėjimo grafiką;“.

 

1.18. Pakeičiu 13.6.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

„13.6.3. apskaičiavus Paskolos subsidijos ekvivalentą, kaip nurodyta šios schemos 13.5 papunktyje, įvertinama, ar jis neviršys didžiausio galimo suteikti valstybės pagalbos dydžio. Jeigu Paskolos subsidijos ekvivalentas viršija didžiausią galimą suteikti valstybės pagalbos dydį, atitinkamai yra keičiamos Paskolos suteikimo sąlygos (Paskolos suma, Paskolos laikotarpis, Paskolos palūkanų normos dydis);“.

 

1.19. Pakeičiu 13.6.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

„13.6.4. jeigu nustatoma, kad Paskolos subsidijos ekvivalentas yra mažesnis nei didžiausias galimas suteikti valstybės pagalbos dydis, apskaičiuotas pagal šios schemos 13.6.2 papunktyje nurodytą formulę, Paskolos gavėjui paraiškoje ir laisvos formos prašyme paprašius suteikti papildomą subsidiją, nustatomas papildomos subsidijos dydis. Papildomos subsidijos dydis apskaičiuojamas kaip didžiausio galimo suteikti valstybės pagalbos dydžio ir Paskolos subsidijos ekvivalento skirtumas. Papildomos subsidijos dydis gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų Paskolos sumos. Papildoma subsidija Paskolos gavėjui skiriama tik tuo atveju, jei Paskolos gavėjas tinkamai įgyvendino Projektą (pasiekė Paskolos sutartimi nustatytas Projekto veiklų įgyvendinimo reikšmes) ir grąžino Paskolos davėjui 80 procentų Paskolos sumos bei priskaičiuotas visos Paskolos palūkanas;“.

 

 

1.20. Pakeičiu 13.6.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

 

 

 

13.6.5. Paskolos dalis, kuri numatoma skirti kaip papildoma subsidija, taip pat laikoma valstybės pagalba ir ši suma yra sumuojama su valstybės pagalbos, išreikštos subsidijos ekvivalentu, dydžiu, apskaičiuotu kaip nurodyta šios schemos 13.5 papunktyje.“

 

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas taikomas uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“) vertinant ir paskolų gavėjų paraiškas, pateiktas iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, tuo atveju, jei „Invegos“ sprendimai suteikti paskolą pagal pateiktas paraiškas iki šio įsakymo įsigaliojimo nebuvo priimti.

 

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė                                                                  Aušrinė Armonaitė