Administracinė byla Nr. eAS-260-602/2019
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00701-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus apylinkės teismo prašymą atsakovams Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 7 d. sprendimu, išnagrinėję administracinę bylą Nr. eI-503-406/2019 pagal pareiškėjo Alytaus apylinkės teismo prašymą atsakovams Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo ištyrimo, 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pripažino, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T-42 patvirtintų Atstovavimo Alytaus miesto savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių 5 punktas atitinka (neprieštarauja) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, galiojusį ginčijamų sprendimų priėmimo metu (2018 m. sausio 31 d.), 17 straipsnio 28 punktą, galiojusį Atstovavimo Alytaus miesto savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T-42, priėmimo metu (2008 m. kovo 6 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 nutarimu Nr. 1025 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 6, 8, 10 punktus.
D. G., nesutikdama su teismo sprendime padaryta išvada ir argumentais, pateikė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi D. G. apeliacinį skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019 pareiškėjas yra Alytaus apylinkės teismas, atsakovai Alytaus miesto savivaldybės taryba ir Alytaus miesto savivaldybės administracija. Teismas pabrėžė, kad D. G. nėra šalis administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019, todėl ji neturi teisės paduoti apeliacinį skundą dėl šios bylos panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, teismas D. G. atstovės advokatės A. M. pasirašytą apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino D. G..
III.
D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti D. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019 panaikinimo.
Atskirajame skunde D. G. nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-144-887/2019 (buvęs Nr. e2-2579-887/2018) pagal ieškovės D. G. ieškinį, kurioje yra kilęs ginčas dėl: 1) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centro (toliau – ir Centras) 2018 m. sausio 31 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų (nutarimų), įformintų 2018 m. sausio 31 d. protokolo Nr. 1 (2018 m. vasario 6 d. protokolo Nr. KPP7-58) 1–10 punktais, dėl Centro direktorės D. G. atšaukimo iš pareigų 2018 m. vasario 5 d., bei kitų, su tuo susijusių klausimų, pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais; 2) ieškovės D. G. atšaukimo iš Centro direktorės pareigų 2018 m. vasario 5 d. ir atleidimo iš darbo, 2018 m. balandžio 23 d., nutraukiant su ieškove 2017 m. sausio 6 d. sudarytą darbo sutartį Nr. DS-4-(4.36), pripažinimo neteisėtais.
D. G. paaiškina, kad civilinėje byloje Nr. e2-144-887/2019 Alytaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl kreipimosi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu patikrinti, ar patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T-42 (toliau – ir Atstovavimo taisyklės) 5 punktas atitinka (neprieštarauja) Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 20 punktą, galiojusį ginčijamų sprendimų priėmimo metu (2018 m. sausio 31 d.), 17 straipsnio 28 punktą, galiojusį Atstovavimo taisyklių priėmimo metu (2008 m. kovo 6 d.), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 nutarimu Nr. 1025 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose taisyklių 6, 8, 10 punktus. Alytaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės D. G. prašymą tenkino.
Atskirajame skunde D. G. teigia, kad Alytaus miesto apylinkės teismas, 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kuria tenkino prašymą dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nenurodė proceso dalyvių ir nepagrįstai neįtraukė D. G. į procesą trečiuoju asmeniu. Be to, kaip nurodo D. G., teismo priimta 2018 m. spalio 1 d. nutartis, kuria priimtas pareiškėjo Alytaus apylinkės teismo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jai siunčiama nebuvo. Taip pat pabrėžia, kad 2018 m. spalio 1 d. nutartis yra neskundžiama, todėl D. G. neturėjo galimybės reaguoti į tokį teismo procesinį sprendimą.
D. G. teigia, kad sužinojusi apie priimtą sprendimą kreipėsi į Alytaus miesto apylinkės teismą, pateikdama argumentus ir prašydama kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau teismas sprendimo neskundė. D. G. tvirtinimu, tokioje situacijoje iš esmės užkertama galimybė administracinėje byloje priimtą sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Atstovavimo taisyklių 5 punktas atitinka (neprieštarauja) Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 17 punktą, galiojusį ginčijamų sprendimų priėmimo metu (2018 m. sausio 31 d.), 17 straipsnio 28 punktą, galiojusį Atstovavimo taisyklių priėmimo metu (2008 m. kovo 6 d.) bei Vyriausybės nutarimu patvirtintų Įgyvendinimo taisyklių 6, 8, 10 punktus, peržiūrėti apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, D. G. nurodo, kad apginti savo teises ir teisėtus interesus gali tik skųsdama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti D. G. atstovės advokatės A. M. pasirašytą apeliacinį skundą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019 pareiškėjas yra Alytaus apylinkės teismas, atsakovai Alytaus miesto savivaldybės taryba ir Alytaus miesto savivaldybės administracija. Teismas pažymėjo, kad D. G. nėra šalis administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019, todėl ji neturi teisės paduoti apeliacinį skundą dėl 2019 m. sausio 7 d. sprendimo.
Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, jog ji yra tiesioginį teisinį suinteresuotumą turintis asmuo, proceso dalyvis nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-144-887/2019, kurios iniciatyva ir buvo kreiptasi į administracinį teismą ištirti norminio teisės akto teisėtumą. D. G. teigia, kad apginti savo teises ir teisėtus interesus gali tik skųsdama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dėl atsisakymo priimti D. G. apeliacinį skundą, teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad byloje, pradėtoje dėl norminio administracinio akto teistumo tyrimo ryšium su individualia byla, pareiškėju laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis (dabar ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis)) ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis (dabar ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis)) priėmęs teismas, nepriklausomai nuo to, ar norminė byla pradėta (kreiptasi dėl akto teisėtumo patikrinimo) esant ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje (dabar ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis) nurodytam prašymui, ar – paties konkrečią individualią bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-355/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-641-442/2016).
Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje A556-1333/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).
Pareiškėju byloje laikomas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis (dabar ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis)) ar nutartį kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis (dabar ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis)) priėmęs teismas. Atsakovu byloje dalyvauja norminį administracinį aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas. ABTĮ šešioliktajame skirsnyje (dabar ABTĮ 2 dalies 2 skyriaus 1 skirsnis), kuris reglamentuoja pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus, subjektų dalyvavimas trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis procese nėra aptartas, todėl jų įtraukimas turi būti grindžiamas bendrosiomis šiame įstatyme nustatytomis proceso taisyklėmis, atsižvelgiant į aptariamos kategorijos bylų specifiką. Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalimi (dabar ABTĮ 46 straipsnio 2dalimi) tretieji suinteresuoti asmenys yra tie subjektai, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019).
Norminę bylą nagrinėjantis teismas atlieka norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės funkciją ir nieko nesprendžia dėl suinteresuotųjų asmenų subjektinių teisių gynimo. Norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės proceso ypatybė yra tai, kad jo rezultatas turi poveikį teisėms ir pareigoms neribotam subjektų ratui – t. y. visiems, kuriems kvestionuojamas norminis administracinis aktas gali būti pritaikytas. Tokia situacija nėra tapati teismo sprendimo individualaus pobūdžio ginče priėmimui, kai daromas poveikis konkretaus teisinio santykio dalyvių teisėms ir pareigoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje A-699-492/2016, publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 31, 2017 m., 3.8.4 p.).
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Alytaus apylinkės teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir pareiškėju byloje laikė Alytaus apylinkės teismą, o atsakovais – Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir Alytaus miesto savivaldybės administraciją. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą gali pateikti administracinės bylos procese dalyvaujantys asmenys, o D. G. nėra subjektas, kuris gali būti įtrauktas į norminės bylos procesą, daroma išvada, kad D. G. negalėjo pateikti apeliacinio skundo (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti D. G. apeliacinį skundą, kadangi administracinėje byloje Nr. eI-503-406/2019 pareiškėjas yra Alytaus apylinkės teismas, atsakovai Alytaus miesto savivaldybės taryba ir Alytaus miesto savivaldybės administracija, o D. G. nėra šalis šioje byloje, todėl ji neturi teisės paduoti apeliacinį skundą dėl 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Ne. eI-503-406/2019 panaikinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija