Administracinė byla Nr. eA-2054-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01094-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 28.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bankrotas LT“ (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 40–42), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus (toliau – ir Koordinavimo skyrius) 2018 m. kovo 9 d. raštą Nr. (2.21)NTP-11-4209 „Dėl gynėjo parinkimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 9 d. sprendimas) ir Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. raštą Nr. (2.1)NO-2-2126 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 15 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. kovo 9 d. sprendime nemotyvuota, kodėl pareiškėją ginti buvo parinktas advokatas A. C. Pareiškėjo nuomone, vien tai sudaro pagrindą šį sprendimą panaikinti. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. kovo 8 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pareiškėjo gynėju parinkti advokatą A. Š. Kito advokato parinkimas, pasak pareiškėjo, pažeidžia jo interesus, nes neatitinka pareiškėjo išreikštos valios.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalį, išlaidos, susijusios su juridinio asmens atstovavimu, išieškomos iš atstovaujamojo juridinio asmens. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad atstovaujamas asmuo turėtų turėti galimybę pasirinkti už kieno konkrečiai suteiktas paslaugas jam mokėti. Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjo, ši teisė iš pareiškėjo buvo atimta.
4. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 53–54).
5. Tarnyba paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje teismo posėdis buvo paskirtas 2018 m. kovo 14 d. 9 val. Tarnybos koordinatorius 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjui ginti parinko advokatą A. C., galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą. Tą pačią dieną Tarnybos Panevėžio skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas parinkti jam gynėją – advokatą A. Š. Tarnybos Panevėžio skyrius 2018 m. kovo 15 d. sprendimu paaiškino pareiškėjui, kad Tarnybos koordinatorius parinko pareiškėjui advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio dieną.
6. Tarnyba nurodė, kad teisės aktai nenumato Tarnybos koordinatoriaus pareigos parinkti asmeniui konkretų gynėją, išskyrus atvejį, kai teismas kartu su prašymu parinkti gynėją pateikia advokato, nesudariusio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su Tarnyba, sutikimą ginti asmenį (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Tarnyba pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas, kreipdamasis į Tarnybos koordinatorių, nenurodė konkretaus advokato, kurį prašoma parinkti pareiškėjui.
7. Tarnyba pastebėjo, kad Tarnybos Koordinavimo skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimas, adresuotas Panevėžio apygardos teismui, yra Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūrinis veiksmas ir pats savaime pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Tarnyba paaiškino, kad Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. sprendimas yra informacinio pobūdžio raštas, taip pat nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Panaikinus šiuos sprendimus, Tarnyba neturėtų teisinio pagrindo parinkti pareiškėjui kitą gynėją, nes sprendimą dėl gynėjo pareiškėjui paskyrimo yra priėmusi ne Tarnyba, o Panevėžio apygardos teismas. Tarnybos nuomone, dėl pareiškėjui parinkto advokato pakeitimo pareiškėjas turėtų kreiptis į Panevėžio apygardos teismą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 91–96).
9. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Koordinavimo skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes šio sprendimo priėmimas yra Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūrinis veiksmas, kurį Tarnyba privalėjo atlikti, vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį. Teismas pažymėjo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui inicijavo Panevėžio apygardos teismas, kuris Tarnybai nenurodė konkretaus advokato, kurį prašoma parinkti pareiškėjui. Teismas sprendė, kad Tarnyba pagrįstai parinko pareiškėjui advokatą, galintį dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pareiškėjo 2018 m. kovo 8 d. prašymą išsprendė iš esmės teisingai, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad Tarnyba negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo ir parinkti jo nurodytą advokatą, nes Tarnyba parinko kitą advokatą, vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį.
III.
10. Pareiškėjas UAB „Bankrotas LT“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti skundžiamus Tarnybos sprendimus (b. l. 98–100).
11. Pareiškėjas pažymi, kad šio ginčo esmė yra siekis išsiaiškinti, ar juridinis asmuo turi teisę pasirinkti advokatą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, skirtingai nei fizinio asmens atstovavimo atveju, juridinio asmens atstovavimo atveju, išlaidos, susijusios su jo atstovavimu, įstatymų nustatyta tvarka yra išieškomos iš atstovaujamo juridinio asmens. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad jis turėtų turėti galimybę pasirinkti advokatą, o šios teisės nesuteikimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, o tik apsiribojo faktinių aplinkybių aprašymu bei konstatavimu, kad Tarnyba, priimdama ginčijamus sprendimus, veikė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas pastebi, kad Įstatymas nereglamentuoja to, ar juridinis asmuo turi teisę pasirinkti advokatą, todėl tai yra spraga, kurią gali užpildyti tik teismų praktika. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 24 straipsnio 6 dalis, susijusi su baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens atstovavimu, yra nauja ir aktuali, nes bendros kompetencijos teismuose gausėja baudžiamųjų bylų, kuriose yra nagrinėjami kaltinimai, pareikšti juridiniams asmenims.
13. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 106).
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar teisėtai Tarnybos Panevėžio skyrius 2018 m. kovo 15 d. sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl konkretaus advokato parinkimo pareiškėjo gynėju baudžiamojoje byloje.
16. Tarnybos Panevėžio skyrius 2018 m. kovo 15 d. sprendime pareiškėjui paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartyje (baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-334/2018) nenurodė, jog pareiškėjui būtų parinktas jo prašomas gynėjas (advokatas A. Š.) (b. l. 11). Tarnybos Panevėžio skyrius minėtame sprendime taip pat paaiškino pareiškėjui, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo paskirta teismo posėdžio data, pareiškėjui buvo parinktas advokatas, galintis dalyvauti numatytą teismo posėdžio datą (A. C.).
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, konstatuodamas, kad Tarnyba parinko kitą advokatą, vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį. Pirmosios instancijos teismas teisėtu ir pagrįstu taip pat pripažino ir Tarnybos Koordinavimo skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimą, kuriuo Tarnybos Koordinavimo skyrius informavo Panevėžio apygardos teismą apie tai, kad pareiškėją ginti baudžiamojoje byloje yra parinktas advokatas A. C. (b. l. 8). Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, manydamas, kad teismas neatskleidė bylos ginčo esmės, neatsakydamas, ar juridinis asmuo turi teisę gynėju pasirinkti konkretų advokatą.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu, gavus teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-334/2018 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pareiškėjo gynėju skirti konkretų advokatą – A. Š. (b. l. 14). Šis pareiškėjo prašymas pareiškėjo skundžiamu Tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. kovo 15 d. sprendimu nebuvo tenkintas, paaiškinant, kad pareiškėjui buvo parinktas kitas advokatas, galintis dalyvauti 2018 m. kovo 14 d. 9 val. teismo posėdyje.
19. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-334/2018 2018 m. kovo 6 d. priėmė nutartį, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui ginti paskyrė gynėją, parinktą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos (koordinatoriaus) (b. l. 57, 59). Panevėžio apygardos teismas Tarnybai pateikė 2018 m. kovo 6 d. prašymą dėl būtino advokato skyrimo teisminiam nagrinėjimui, planuojamam 2018 m. kovo 14 d. 9 val. (b. l. 55). Šį prašymą Tarnybos Koordinavimo skyrius gavo 2018 m. kovo 6 d. (pagal ant prašymo esančią dokumento gavimo žymą) (b. l. 61). Ant minėto prašymo 2018 m. kovo 8 d. užrašyta rezoliucija „A. C.“, t. y. Tarnybos Koordinavimo skyrius, gavęs Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. prašymą, 2018 m. kovo 8 d. parinko pareiškėjui gynėją – advokatą A. C., apie tai informuodamas Panevėžio apygardos teismą 2018 m. kovo 9 d. sprendimu.
20. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartyje konstatuota, kad juridiniam asmeniui UAB „Bankrotas LT“ buvo pasiūlyta iki 2018 m. kovo 1 d. susirasti ir pasikviesti gynėją. Tačiau duomenų, kad pats arba jo pavedimu ar sutikimu kiti asmenys būtų pakvietę jam gynėją, teismas neturi, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, todėl siekiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų tikslų bei užtikrinant kaltinamojo asmens teisių apsaugą valstybės garantuojamai teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai pranešama apie tai, kad kaltinamajam juridiniam asmeniui būtinas gynėjas ir paskirtinas šios institucijos parinktas gynėjas.
V.
21. BPK 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-81 redakcija) 3 dalyje (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-165 redakcija) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. Gynėją poilsio ir švenčių dienomis bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos ne darbo valandomis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria remdamasis šios institucijos sudarytais advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.
22. Įstatymo 21 straipsnio (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-164 redakcija), reglamentuojančio antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose, 1 dalyje nustatyta, kad kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal BPK 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas.
23. Įstatymo 21 straipsnio (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-164 redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Advokatas parenkamas iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotuoju atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam. Tarnybos ar koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas.
24. Įstatymo 21 straipsnio (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-164 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nukentėjusysis, pageidaujantys, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų jo pasirinktas advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikia šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas šį sutikimą tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui pateikia kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu. Sudariusi sutartį konkrečioje byloje su įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo pasirinktu advokatu tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka šį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu su įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo pasirinktu advokatu teisingumo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka sutartis konkrečioje byloje nesudaroma, tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka advokatą iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarime Nr. KT20-N11/2018, pasisakydamas dėl teisinio reguliavimo, kuriuo ribojamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, priminė oficialiąją konstitucinę doktriną, pagal kurią Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuota asmens teisė į gynybą suponuoja tai, kad jam įstatymu turi būti užtikrinta pakankamai procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo ir galimybė jomis pasinaudoti; teisė į gynybą yra viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų; garantuojant asmens teisę į gynybą sudaromos prielaidos kiekvieną, kuris padarė nusikaltimą, teisingai nubausti ir užtikrinti, kad nekaltas asmuo nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas (2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą (2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (inter alia 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
26. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos, inter alia juridinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims, kuriems ji kitaip įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis finansuojamą ir specialiomis institucinėmis bei organizacinėmis priemonėmis užtikrinamą teisinę pagalbą (viešąją teisinę paslaugą), turi plačią diskreciją pasirinkti jos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, inter alia nustatyti šią teisinę pagalbą (paslaugą) administruojančius ir tiesiogiai teikiančius subjektus, jų veiklos formas ir apmokėjimo pagrindus; konstitucinė valstybės pareiga įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinti teisinės pagalbos (viešosios teisinės paslaugos) teikimą suponuoja ir priedermę atsakingai planuoti, kaupti ir naudoti tam reikalingas lėšas, taip pat įpareigojimą tos paslaugos teikimo, inter alia advokatų profesinės veiklos pagrindu, apmokėjimą reguliuoti taip, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai, paskirstomi tolygiai, kad tokia teisinė pagalba būtų prieinama visiems, kuriems ji reikalinga, taip pat kad būtų skatinama siekti greito teisinio proceso, rinktis veiksmingiausius teisių gynybos būdus ir priemones (2015 m. liepos 9 d. nutarimas).
27. 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1919, kurios normos įgyvendintos Įstatyme, 1 konstatuojamojoje dalyje inter alia nustatyta, kad Direktyva siekiama užtikrinti teisės turėti advokatą, kaip nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/48/ES, veiksmingumą, suteikiant valstybių narių finansuojamo advokato pagalbą įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui, o Direktyvos 25 konstatuojamojoje dalyje – kad, teisinę pagalbą suteikus įtariamajam, kaltinamajam ar prašomam perduoti asmeniui, vienas iš būdų užtikrinti jos veiksmingumą ir kokybę yra sudaryti palankesnes sąlygas teisinio atstovavimo jam tęstinumui; tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisinio atstovavimo tęstinumui viso baudžiamojo proceso metu.
28. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarime Nr. KT20-N11/2018, pasisakydamas dėl teisinio reguliavimo, kuriuo ribojamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas, priminė 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas, susijusios inter alia su asmens teise į teismą ir teisinę pagalbą. pagal EŽTT jurisprudenciją teisė gintis padedamam savo paties pasirinkto gynėjo, kuri expressis verbis įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte, nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi tam tikri apribojimai, kiek tai susiję su nemokamos teisinės pagalbos teikimu, taip pat kai teismai sprendžia, ar konkrečioje byloje teisingumo interesai reikalauja, kad kaltinamasis būtų ginamas jų paskirto advokato (EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11, 79 punktas). Be to, teisė „gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją“ nebūtinai suteikia teisę pačiam kaltinamajam nuspręsti, kaip, kokiu būdu jo atstovavimas bus užtikrintas (Correia de Matos prieš Portugaliją, 122 punktas). Kuri iš minėtų alternatyvų turėtų būti pasirinkta – teisė gintis pačiam ar per pasirinktą atstovą, taip pat tam tikrais atvejais ir teismo teisė paskirti atstovą priklauso ir nuo nacionalinės teisės nuostatų arba teismo taisyklių (Sakhnovskiy prieš Rusiją, 95 punktas). Privalomas atstovo paskyrimas vertinamas kaip priemonė kaltinamojo interesams baudžiamajame procese tinkamai apsaugoti ir nacionaliniai teismai jį skirti gali nuspręsti net ir tuo atveju, kai kaltinamasis tam prieštarauja (Correia de Matos, 124 punktas).
VI.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad pareiškėjui – juridiniam asmeniui, turi būti teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir buvo nustatęs terminą pareiškėjui pateikti pasiūlymą ir reikalingus dokumentus dėl gynėjo pasirinkimo. Pareiškėjui nepasirinkus gynėjo, valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje yra paskirta remiantis Įstatymo 21 straipsnio (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-164 redakcija) 2 dalimi, t. y. Tarnyba gavusi baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo pranešimą nedelsdama, kaip yra įtvirtinta Įstatyme, parinko antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą. Tarnyba, įgyvendindama šią savo kompetenciją, atsižvelgė į tai, kuris advokatas galės dalyvauti teismo nutartyje nurodytame teismo posėdyje, taigi pagrindė priežastis, dėl kurių Tarnyba parinko konkretų advokatą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tarnyba tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, veikė pagal teisės aktus ir pagrindė tai, kokiu būdu įgyvendino institucijos diskreciją.
30. Pareiškėjui valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo paskirta remiantis Įstatyme įtvirtintomis sąlygomis. Minėtas Įstatymo reguliavimas patvirtina, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nukentėjusysis, pageidaujantys, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų jo pasirinktas advokatas, turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui teikti tokį prašymą ir pareiškėjui tokia teisė buvo suteikta baudžiamajame procese, kuriame teismo atlikti veiksmai nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Apie šios pareiškėjo teisės įgyvendinimą (nagrinėjamu atveju neįgyvendinimą) baudžiamajame procese Tarnybai nebuvo pateikti dokumentai (Įstatyme minimas asmens pasirinkto advokato sutikimas), Tarnybai buvo pateiktas tik baudžiamajame procese priimtas procesinis sprendimas. Taigi Tarnyba neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, kuria remiantis skiriamas advokatas, kurį pasirenka įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nukentėjusysis baudžiamajame procese.
31. Dėl nurodytų motyvų, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo teisės pasirinkti advokato, pareiškėjas turėjo tokią teisę, tačiau šios teisės neįgyvendino. Susiklosčius nurodytoms faktinėms aplinkybėms, Tarnyba vykdė savo kompetenciją skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal Įstatymo sąlygas, t. y. pati parinko pareiškėjui advokatą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Tarnybai buvo žinoma pareiškėjo pozicija dėl konkretaus advokato, todėl Tarnyba galėjo priimti pareiškėjui palankų sprendimą ir paskirti prašomą advokatą, neišplaukia iš minėtų faktinių duomenų, be to, šis pareiškėjo argumentas neturi teisinės reikšmės, nes minėtas reguliavimas neįtvirtina Tarnybos pareigos atsižvelgti į asmens prašymą, kuriam galiojantis reguliavimas nesuteikia teisinės reikšmės.
32. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad ateityje iš pareiškėjo gali būti išieškotos išlaidos už suteiktą pagalbą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas Tarnybos veiksmų teisėtumas dėl advokato, teiksiančio valstybės garantuojamą teikiamą pagalbą baudžiamojoje byloje, parinkimo. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Tarnybos veiksmais būtų pažeista pareiškėjo teisė turėti valstybės paskirtą advokatą, kaip tai suprantama pagal Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Įstatymą ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.