LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ STUDIJŲ INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. kovo 9 d. Nr. V-177
Vilnius
Įgyvendindama 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 9.1 investicinio prioriteto „Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę“, 9.1.1 konkretų uždavinį „Tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės“ ir atsižvelgdama į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 30 ir 35 punktus,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-177
VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ STUDIJŲ INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMO VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 9.1 investicinio prioriteto „Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę“ konkretų 9.1.1 uždavinį „Tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės“ ir atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 30 ir 35 punktus, parengtas Valstybinių kolegijų studijų infrastruktūros tobulinimo veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas).
2. Veiksmų planui įgyvendinti iš Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų numatyta skirti iki 17 mln. 535 tūkst. eurų.
II SKYRIUS
ESAMA BŪKLĖ IR TENDENCIJOS
4. Kolegijų tinklas Lietuvoje pradėtas formuoti 2000 metais. Kolegijos įsteigtos aukštesniųjų mokyklų bazėje, įvertinus jų pasirengimą vykdyti neuniversitetinių (šiuo metu – koleginių) studijų programas. Kolegijų studijoje, parengtoje 1999 metais, vykdant ES PHARE Aukštojo mokslo reformos programą, buvo suformuluoti tokie kolegijų tinklo formavimo principai: regioniškumas, daugiašakiškumas, ūkio poreikių tenkinimas, turimų išteklių efektyvus panaudojimas, visuomenės poreikių tenkinimas, finansinis efektyvumas, lygios galimybės.
5. Remiantis anksčiau nurodytais principais buvo pasiūlyta kolegijas steigti regionų (praktiškai regionas tapatinamas su apskritimi) centruose. Svarstyta galimybė steigti šakines žemės ūkio kolegijas, atskiras technologijų ir socialinių mokslų krypties kolegijas. Siūlymus dėl kolegijų tinklo svarstė suinteresuotos žinybos, Lietuvos aukštesniųjų mokyklų direktorių asociacija, aukštesniųjų mokyklų bendruomenės. Žemės ūkio ministerija siūlė steigti atskirų žemės ūkio kolegijų tinklą, tačiau steigimo praktika parodė, kad tokiose šakinėse kolegijose būtų vykdomos atitinkamam regionui reikalingos studijos, o žemės ūkio programos sudarytų tik nedidelę jų dalį.
6. Lietuvos valstybinių kolegijų tinklo formavimo principai ir planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 1101 „Dėl Lietuvos valstybinių kolegijų tinklo formavimo principų ir plano patvirtinimo“.
7. Iš daugiau nei 36 aukštesniųjų mokyklų susiformavo kolegijų tinklas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Alytuje, Rietave. Pvz., Vilniaus kolegija įsteigta apjungus 9 aukštesniąsias mokyklas, Kauno kolegija – iš 7 aukštesniųjų mokyklų. Šiuo metu (2016 metais) Lietuvoje veikia 13 valstybinių kolegijų.
8. Dešimčiai valstybinių kolegijų iš 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, administruojamų Švietimo ir mokslo ministerijos, kolegijų infrastruktūrai atnaujinti ir studijų kokybės gerinimui buvo skirta 24 454 533 mln. eurų. Projektų įgyvendinimo metu, finansavimą gavusios: Panevėžio kolegija, Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Žemaitijos kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija, Kauno technikos kolegija, Alytaus kolegija, 10 valstybinių kolegijų pagerino infrastruktūrą, įgyvendindamos šias veiklas:
8.1. studijų infrastruktūros (pirmiausia – auditorijų, laboratorijų) plėtojimas (nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) remontas);
8.2. pagrindinės įrangos (mokomosios, laboratorinės), kurios reikia konkrečiai studijų programai vykdyti, atnaujinimas ir naujos įsigijimas;
9. Per praėjusį 2017–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpį buvo modernizuota studijų infrastruktūra, renovuoti mokomieji korpusai, suremontuota dalis studentų bendrabučių. Siekiant toliau gerinti aukštojo mokslo kokybę ir didinti jo patrauklumą, būtina ir toliau investuoti į mokymosi aplinką. Tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai nuolat atkreipia dėmesį į ekstensyvią mokslo ir studijų institucijų plėtrą ir išskaidytą potencialą bei išteklius, todėl planuojant naujus kolegijų infrastruktūros tobulinimo projektus pirmiausiai kreipiamas dėmesys į turimos materialinės bazės optimizavimą. Siekiant studijų kokybės aukštosios mokyklos (šiuo atveju valstybinės kolegijos) studijų kokybę parodo studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas ir studijų institucijų išorinis vertinimas.
10. Aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotas studijų programas. Akreditacijos pagrindas – išorinio programos vertinimo išvados. Šį procesą Lietuvos aukštosiose mokyklose prižiūri ir koordinuoja Studijų kokybės vertinimo centras.
11. Iš įvertintų vykdomų 286 koleginių studijų programų, valstybinėse kolegijose 46 procentai (132 programos) akredituota 6 metų laikotarpiui, maksimalus galimas akreditacijos terminas, 50 procentų (142 programos) – 3 metų laikotarpiui ir 4 procentai (12 programų) – neakredituotos. Didžiausias maksimaliam 6 metų laikotarpiui akredituotų programų skaičius yra Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (75 procentai), Kauno technikos kolegijoje (67 procentai), Kauno kolegijoje (62 procentai) ir Vilniaus kolegijoje (59 procentai). Daugumoje valstybinių kolegijų 6 metams įvertintų kolegijų procentas svyruoja nuo 50 procentų ir daugiau. Tačiau yra kolegijų, kurių programų vertinimo rezultatai pakankamai žemi, pvz., Žemaitijos kolegijoje 17 procentų neakredituotų studijų programų, 58 procentai programų turi 3 metų akreditacijos laikotarpį ir tik 25 procentai turi 6 metų akreditaciją. Panaši situacija ir Marijampolės kolegijoje, joje 13 procentų neakredituotų studijų programų, 77 procentai – turi 3 metų akreditaciją ir tik 7 procentai – akredituota 6 metams. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kokia atskirose valstybinėse kolegijose įvertintų studijų programų situacija.
1 lentelė. Studijų programų vertinimas pagal institucijas
| Aukštoji mokykla |
Per 2010–2015 m. laikotarpį 6 m. akredituotų programų skaičius |
proc. |
Per 2010–2015 m. laikotarpį 3 m. akredituotų programų skaičius |
proc. |
Per 2010–2015 m. laikotarpį neakredituotų programų skaičius |
proc. |
| Alytaus kolegija |
3 |
30,00 % |
7 |
70,00% |
0 |
0,00% |
| Kauno kolegija |
21 |
61,76 % |
13 |
38,24% |
0 |
0,00% |
| Kauno kolegija, Druskininkų skyrius |
0 |
0,00 % |
2 |
100,00% |
0 |
0,00% |
| Kauno kolegija, Kėdainiai |
0 |
0,00 % |
1 |
100,00% |
0 |
0,00% |
| Kauno kolegija, Tauragės skyrius |
0 |
0,00 % |
1 |
100,00% |
0 |
0,00% |
| Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija |
3 |
60,00 % |
1 |
20,00% |
1 |
20,00% |
| Kauno technikos kolegija |
4 |
66,67 % |
2 |
33,33% |
0 |
0,00% |
| Klaipėdos valstybinė kolegija |
13 |
54,17 % |
11 |
45,83% |
0 |
0,00% |
| Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla |
3 |
75,00 % |
1 |
25,00% |
0 |
0,00% |
| Marijampolės kolegija |
1 |
7,69 % |
10 |
76,92% |
2 |
13,33 % |
| Panevėžio kolegija |
8 |
44,44 % |
9 |
50,00% |
1 |
5,56% |
| Panevėžio kolegija, Rokiškio filialas |
1 |
50,00 % |
1 |
50,00% |
0 |
0,00% |
| Šiaulių valstybinė kolegija |
8 |
50,00 % |
8 |
50,00% |
0 |
0,00% |
| Utenos kolegija |
4 |
25,00 % |
12 |
75,00% |
0 |
0,00% |
| Vilniaus kolegija |
20 |
58,82 % |
12 |
35,29% |
2 |
5,88% |
| Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija |
7 |
53,85 % |
5 |
38,46% |
1 |
7,14% |
| Žemaitijos kolegija |
3 |
25,00 % |
7 |
58,33% |
2 |
16,67% |
| Žemaitijos kolegija, Mažeikių fakultetas |
0 |
0,00 % |
0 |
0,00 % |
0 |
0,00% |
| Žemaitijos kolegija, Rietavo fakultetas |
0 |
0,00 % |
1 |
100,00% |
0 |
0,00% |
Pastaba. Nurodyti valstybinių kolegijų studijų programų vertinimo rezultatai nuo 2010 m. iki 2015 m. (skaičiuojami visi vykę vertinimai, todėl kai kuriais atvejais ta pati programa buvo vertinta du kartus ir šioje lentelėje įskaityta kaip du vertinimai).
12. Didesnis procentas (49,06 proc.) visose kolegijose yra 3 metų laikotarpiui akredituotų studijų programų. Taigi, studijų kokybės klausimas – aktualus. Pakankamai silpnu studijų programų įvertinimu išsiskiria Žemaitijos kolegija, Marijampolės kolegija, Utenos kolegija. Jose didesnis procentas įvertintų studijų programų turi trumpesnį – 3 metų akreditavimo terminą, taip pat jose nemažai ir neakredituotų studijų programų (nuo 13 iki 17 procentų). Kauno kolegija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno technikos kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Vilniaus kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – išsiskiria 6 metams akredituotomis programomis. Jose nuo 53 iki 73 procentų studijų programų akredituotos 6 metams. Taigi, planuojant finansuoti kolegijų infrastruktūrinius projektus, buvo atsižvelgta ir į vykdomų studijų programų kokybę, kad būtų tikslingai planuojamas infrastruktūrinės bazės atnaujinimo veiklos.
13. Studijų institucijų (šiuo atveju valstybinių kolegijų) išorinis vertinimas, vykdomas kas šešerius metus. Išorinį veiklos vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Išorinio veiklos vertinimo rezultatai naudojami joms akredituoti. 2011–2015 metais vykusio išorinio aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo metu Švietimo ir mokslo ministras inicijavo 47 institucijų vertinimus. Studijų kokybės vertinimo centras organizavo 44 vertinimus: 23 kolegijų (13 valstybinių ir 10 privačių) ir 21 universiteto (14 valstybinių ir 7 privačių).
14. Vertinant kolegijas, 19 jų veikla įvertinta teigiamai (11 valstybinių ir 8 privačių) ir 4 – neigiamai (2 valstybinių ir 2 privačių).
15. Taigi, valstybinių kolegijų veiklos išorinis vertinimas, apimantis šias vertinamąsias sritis: strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo ir (arba) meno veiklą, poveikį regionui ir visos šalies raidai, buvo įvertintas teigiamai. Iš visų valstybinių kolegijų išskirtina Žemaitijos kolegija, nes pakartotinio vertinimo metu veiklos išorinis įvertinimas yra neigiamas, ir priimtas sprendimas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir sus studijomis susijusią veiklą.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO VEIKLŲ POREIKIO PAGRINDIMAS
16. Siekiant valstybinių kolegijų tinklo konsolidavimo, efektyvaus konkrečių valstybinių kolegijų infrastruktūrinės bazės sutvarkymo, parengtas Veiksmų planas. Siekiama, kad aukštasis mokslas taptų kokybiškas, atviras ir modernus, kad valstybinės kolegijos išliktų patrauklios Lietuvos ir užsienio studentams, šalies ūkis ir visuomenė būtų aprūpinti aukštos kvalifikacijos, prie šalies ekonomikos pokyčių prisitaikančiais specialistais. Šių aukštųjų mokyklų tinklas Lietuvoje susiformavęs regioniniu principu. Kolegines studijas vykdančių mokyklų veikla susijusi su konkretaus regiono ypatumais, rengiami atitinkamos srities specialistai, vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai, atliekami užsakomieji tiriamieji darbai, rengiami ir vykdomi regionui reikalingi projektai, kvalifikacijos tobulinimo kursai. Valstybinėse kolegijose rengiami technologijų, biomedicinos, humanitarinių, socialinių mokslų studijų sričių, menų specialistai. Rengiant būsimus specialistus, svarbu atsižvelgti į nuosekliai modernėjančias technologijas, augančius darbdavių reikalavimus priimamų specialistų kvalifikacijai. Todėl, siekdamos teikti kokybiškas švietimo paslaugas, atliepti regiono ir Lietuvos poreikius, valstybinės kolegijos turi apsirūpinti modernia praktinio mokymo įranga. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama atnaujinti valstybinių kolegijų studijų infrastruktūrą, kad ši atitiktų šiuolaikiniam studijų procesui keliamus reikalavimus.
17. Pagrindiniai kriterijai, planuojant valstybinių kolegijų projektus ir įtraukiant juos į Veiksmų planą, buvo: demografiniai pokyčiai Lietuvoje, įsidarbinamumas Lietuvos regionuose, infrastruktūros konsolidavimas.
18. Mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mažėja jau daugiau kaip dešimt metų. 2015–2016 mokslo metais mokosi 40,5 proc. mokinių mažiau nei 2004–2005 mokslo metais (2004–2005 mokslo metais mokėsi per 563 107 tūkst. mokinių, o šiais mokslo metais per 318 473 tūkst. mokinių). 2015–2016 mokslo metais palyginti su 2014–2015 mokslo metais mokinių sumažėjo 2,8 proc. (9 590 mokinių). Prognozuojama, kad dar ketverius metus mokinių bendrojo ugdymosi mokyklose turėtų mažėti apie 3 procentus kasmet. Tai atitinkamai turi įtakos ir studentų skaičiui. Valstybinėse kolegijose studentų skaičius (lyginant 2012 ir 2015 metus) sumažėjo 10 procentų. 2012–2013 mokslo metais valstybinėse kolegijose studijavo apie 36 tūkst. studentų, o 2015–2016 mokslo metais studentų skaičius – 32 tūks. (Švietimo informacinės sistemos duomenys, 2015 m. spalio 1 d.).
19. Studentų skaičiaus augimas artimiausiu metu taip pat neprognozuojamas. Tikėtina, kad iki 2020 m. abiturientų skaičius dar sumažės trečdaliu. Pažymėtina, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas dalis išlieka panaši – svyruoja nuo 62 iki 64 procentų, atsižvelgiant į aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų santykį, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nesitikima, kad stojančiųjų dalis galėtų didėti. Taigi iš pateiktų duomenų darytina išvada – valstybinių kolegijų gyvybingumas, ateities perspektyvos, planuojama veikla bei investicijos turi būti derinamos su demografiniais rodikliais.
20. Labai svarbus studentų pritraukimas, vykdant regionui paklausių specialistų rengimą. Būtinas darbo rinkos poreikių atliepimas. Nors koleginių studijų programų absolventai iš karto po studijų yra linkę integruotis į darbo rinką, įsidarbinimas 12 mėn. po studijų baigimo vidutiniškai siekia 82 proc. Geriausiai pagal profesinio bakalauro ar aukštesnio išsilavinimo reikalaujančias profesijas įsidarbina matematikos ir kompiuterių mokslo, medicinos ir sveikatos krypčių grupių absolventai. Išsamesnė informacija absolventų įsidarbinamumo klausimais pateikiama Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminėje analizėje, kurią 2015 m. atliko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (http://mosta.lt/images/leidiniai/Specialistu_kvalifikaciju_zemelapio_pirmine_analize_2015.pdf).
21. Įsidarbinamumo galimybės, atitinkamų specialistų poreikis Lietuvos regionuose, darbo rinkos tendencijos leidžia daryti išvadą, kad kolegijų parengti slaugos specialistai, statybos inžinieriai, pardavimo atstovai, taikomųjų programų kūrėjai, technologijų ir gamybos inžinieriai, reklamos ir rinkodaros specialistai, mechanikos inžinerijos technikai, logistikos specialistai, buhalteriai, elektrotechnikai, grafikos dizaineriai yra paklausiausi visuose Lietuvos regionuose. Tačiau darbo perspektyvos nėra vienodos, atskiruose regionuose jos skiriasi, priklausomai nuo tame regione esančios ekonominės situacijos, veikiančių įmonių konkurencingumo, gyventojų skaičiaus. Pavyzdžiui 2016 m. pradžioje Vilniaus regione nedarbas svyruoja nuo 7 iki 11 procentų, o Kauno regione nuo 8 iki 10 procentų, tuo metu Šiaulių ir Panevėžio regionuose nedarbas svyruoja nuo 9 iki 13 procentų, Marijampolės, Alytaus ir Utenos regionuose nedarbas didžiausias, atitinkamai nuo 13 iki 17 procentų (Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, 2016 m.).
22. Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad tikslinga investuoti į tuos valstybinių kolegijų infrastruktūrinius projektus, kurie orientuoti į regionui paklausių specialistų rengimą.
23. Tęsiant pradėtą kolegijų tinklo pertvarką, siekiant stiprinti valstybinių kolegijų pajėgumus – svarbiausios investicijos planuojamos fakultetams perkelti, konsoliduojant turimus pastatus, studijų infrastruktūrai gerinti, biomedicinos mokslų studijų srities laboratorijoms atnaujinti. Siekiant išsiaiškinti kolegijų poreikį, infrastruktūrinių projektų, finansuotinų iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, valstybinės kolegijos teikė savo planuojamų projektų poreikį. Teikdamos projektų aprašymus, valstybinės kolegijos turėjo pagrįsti planuojamo projekto poreikį ir tikslingumą, pateikti veiklų aprašymus, paskaičiuoti planuojamą lėšų poreikį ir kt.
24. Valstybinės kolegijos infrastruktūros atnaujinimo projektų poreikį tikslino ir projektus teikė tris kartus. Per tris teikimo etapus buvo pateikta nuo 55 (už 70 mln. Eur) iki 29 (už 34 mln. Eur) projektų.
25. Pateiktas valstybinių kolegijų poreikis po trečiojo teikimo (projektų bendra suma – daugiau nei 34 mln. Eur) viršijo turimas finansines galimybes dvigubai. Todėl pateikti 29 projektai buvo vertinami ir žiūrimas jų tikslingumas.
26. Siekiant objektyvaus pateiktų projektų įvertinimo ir veiklų tikslingumo, buvo organizuoti vizitai į 13 valstybinių kolegijų. Buvo apžiūrėta ir įvertinta kolegijose esama materialinė bazė, konkrečios studijų sąlygos. Įvertinus konkrečios kolegijos esamą infrastruktūrinę bazę ir atsižvelgiant į vizitų metu kolegijų atstovų išsakytus pastebėjimus dėl prioritetinių veiklų, siekiant atnaujinti laboratorinę įrangą, užtikrinant konkrečios institucijos veiklos plėtros ir patrauklumo regione galimybes, atsižvelgiant į demografinę situaciją bei rinkos poreikius, pateikti projektai įvertinti ir atrinkti remiantis šiais kriterijais:
26.2. regiono poreikių atitikimas ir veiklos perspektyvos – priėmimo dinamika, galimos ir esamos plėtros perspektyvos, akademinis mobilumas (atvykstantys ir išvykstantys studentai ir dėstytojai) kolegijoje, pateikto projekto tikslingumas, įtaka studijų kokybei;
27. Pateiktų projektų atranka. Vertinant pateiktus valstybinių kolegijų infrastruktūrinius projektus, ypač svarbus buvo kolegijos dydis ir priėmimo į kolegines studijas tendencijos. Išsami informacija apie priėmimo tendencijas į Lietuvos valstybines kolegijas yra pateikiama Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktoje „Studijų būklės apžvalgos“. Ją galima rasti internete adresu http://mosta.lt/images/leidiniai/Mosta_studiju_bukles_apzvalga_2015.pdf. Toliau pateikiamoje lentelėje matyti, kokio dydžio valstybinės kolegijos ir kokia priimamų studentų į pirmą kursą tendencija, lyginant su 2012 metais.
2 lentelė. Studentų skaičiaus pokytis valstybinės kolegijose
|
KOLEGIJA |
Bendras studijuojančių studentų skaičius 2015-10-01 (ŠVIS, 2015-10-01) |
Bendras studijuojančių skaičiaus pokytis % lyginant 2012 ir 2015 m. (ŠVIS, 2015-10-01) |
Įstojusiųjų į I pakopos studijas skaičiaus pokytis % lyginant 2012 ir 2015 m. (2012–2015 m., MOSTA) |
| Alytaus kolegija |
790 |
-11% |
-17% |
| Kauno kolegija |
7052 |
-4% |
-2% |
| Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija |
1005 |
-16% |
-8% |
| Kauno technikos kolegija |
1526 |
-3% |
20% |
| Klaipėdos valstybinė kolegija |
3353 |
-17% |
-24% |
| Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla |
1545 |
4% |
-27% |
| Marijampolės kolegija |
922 |
-26% |
-21% |
| Panevėžio kolegija |
1522 |
-22% |
-21% |
| Šiaulių valstybinė kolegija |
2309 |
-17% |
-30% |
| Utenos kolegija |
1868 |
-14% |
-18% |
| Vilniaus kolegija |
6787 |
-9% |
-7% |
| Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija |
3358 |
12% |
-6% |
| Žemaitijos kolegija |
628 |
-34% |
-46% |
| Iš viso: |
32665 |
-10% |
-12% |
Pastaba: ŠVIS – Švietimo valdymo informacinė sistema, MOSTA – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.
28. Fiksuojamas studentų skaičiaus mažėjimas (bendras priėmimo į pirmą kursą mažėjimo procentas valstybinėse kolegijose 2015 m. yra 12 procentų). Taip pat matyti, kad pagal institucijos dydį formuojasi Lietuvos valstybinių kolegijų tinklo grupės: didžiuosiuose miestuose (Vilniuje ir Kaune) ir atitinkamame Lietuvos regione veikiančios kolegijos (Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos, Marijampolės). Vilniuje veikia 2, o Kaune yra 3 valstybinės kolegijos. Aukščiau minėtuose regionuose yra po vieną valstybinę kolegiją.
29. Atsižvelgiant į kiekvienos institucijos individualią situaciją dėl studentų skaičiaus dinamikos, bei įvertinus tai, kad Žemaitijos kolegijos pakartotinis išorinės veiklos įvertinimas yra neigiamas, nutarta, kad investuoti į Žemaitijos kolegijos planuojamą infrastruktūros projektą yra netikslinga. Todėl toliau vertinti 12 valstybinių kolegijų pateikti projektai.
30. Papildomas balas skirtas už biomedicinos mokslų studijų bazės atnaujinimą. Per 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpį buvo atnaujintos ir modernizuotos socialinių ir technologinių mokslų studijoms reikalingos laboratorijos, auditorijos. Biomedicinos studijų infrastruktūrinė bazė šiuo metu jau nebeatitinka šiuolaikinių technologinių reikalavimų, pasenusi ir stabdanti studijų proceso kokybę. Šios srities studijos šiuo metu ypač populiarios. Šios studijos vykdomos 6 kolegijose iš 13 valstybinių kolegijų: Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Utenos kolegijoje. Pateikiami Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2015 m. priėmimo duomenys rodo, kad pagal pirmąjį stojančiojo pageidavimą vis dar populiariausi socialiniai mokslai. Tačiau palyginus studijų sričių populiarumo tendencijas 2014 ir 2015 metais matyti, kad stojančiųjų į socialinių mokslų sritį sumažėjo 1,6 procento, o pasirenkančių biomedicinos srities mokslus vienu procentu padidėjo. Taigi 2015 m. bendrojo priėmimo rezultatai leidžia manyti, kad stojantieji pasirinkdami studijas galvoja apie būsimo darbo perspektyvas, įvertina darbo rinkos poreikius.
31. Atsižvelgiant į aukščiau įvardintus atrankos kriterijus buvo įvertinti ir atrinkti finansuoti 13 projektų 12-oje valstybinių kolegijų. Įgyvendinant Veiksmų planą siūloma remti šiuos projektus:
31.1 projektas „Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto plėtra“. Projektą vykdys Alytaus kolegija. Projekto metu planuojama atnaujinti kompiuterinę, laboratorinę ir programinę įrangą, įdiegti belaidžio interneto tinklą, modernizuoti nuotolinio mokymo auditorijas, serverines, taip pat pabaigti rekonstruoti palėpės patalpas, kurios iki šiol yra neįrengtos. Taip būtų sukurta palanki aplinka studijuojantiesiems. Siekiant užtikrinti modernią studijų aplinką, kvalifikuotų ir paklausių darbo rinkoje specialistų rengimą, Informacijos ir ryšių technologijų fakultete numatoma atnaujinti belaidžio ryšio ir dviejų mazgų vietinio tinklo (angl. local area network – LAN) tinklą, kompiuterinių tinklų, multimedijos (garso ir vaizdo) laboratorijas, įkurti naujas tarnybinių stočių, mobilių aplikacijų, robotikos, leidybos, kompiuterizuotas mikrobiologijos, chemijos laboratorijas, įsigyti serverius ir saugyklas studentų mokymo(si) bei dėstytojų darbo aplinkoms, konferencijų salės įrangą, garso ir vaizdo įrangą, 3D spausdintuvus, „Green Screen“ ekranus, skaitmeninės spaudos mašinas, elektrines spaudinių pjaustykles, kitą kompiuterinę ir biuro įrangą auditorijoms (daugiafunkcius įrenginius, kompiuterius, projektorius, interaktyvias lentas ir kt.). Projekto metu planuojama papildyti ir atnaujinti lazerių įrangą, specializuotą programinę įrangą ir atnaujinti studentų poilsio zonas. Atsižvelgdama į regiono poreikį, Alytaus kolegija kuria naujas studijų programas ir modifikuoja esančias, todėl labai svarbu jas aprūpinti reikiama laboratorine, kompiuterine ir programine įranga. Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakultete nuo 2008 m. vyksta ne tik studijų procesas, bet sukurta infrastruktūra naudojasi ir kitos organizacijos: trečiojo amžiaus universitetas, jaunųjų informatikų mokyklėlė, Alytaus „Europe direct“ informacinis centras, teikiantis informaciją ir konsultacijas Alytaus miesto gyventojams, verslo praktinio mokymo firma, nuotolinio mokymo centras, kurio paslaugomis naudojasi daugelis regiono įmonių bei įstaigų, vykdoma kita regionui naudinga praktinė, šviečiamoji, konsultacinė veikla;
31.2. projektas „Kauno kolegijos akademinio miestelio infrastruktūros atnaujinimas ir išteklių koncentracija, siekiant Kauno kolegijos strategijos iki 2020 m. tikslų įgyvendinimo“. Projektą vykdys Kauno kolegija. Kauno kolegijos akademiniame miestelyje studijuoja apie 4 000 (daugiau kaip pusė) kolegijos studentų (Kauno kolegijoje studijuoja apie 20 proc. visų valstybinėse kolegijose studijuojančių studentų). Pramonės pr. 20, Kaune esančiame kolegijos akademiniame miestelyje, yra koncentruota kolegijos praktinio mokymo bazė, miestelis aptarnauja didžiąją daugumą kolegijos teikiamo teorinio ir praktinio mokymo paslaugų vartotojų. Sukūrus modernų ir kiekvienai aukštojo mokslo įstaigai tinkantį akademinį miestelį, veikiant šiuolaikiškam studijų centrui ir bibliotekai, ir perskirsčius studijų paskirties patalpas, Kauno kolegija užtikrintų palankesnes studijavimo sąlygas ir gerintų teikiamų paslaugų kokybę. Į akademinį miestelį planuojama integruoti ir kitus padalinius (fakultetus), jame sukoncentruojant laboratorijas ir specializuotas mokymo(si) klases, kurios bus sujungtos į bendrojo naudojimo praktinio mokymo bei tyrimų centrus. Mokymo korpusų, studijų ir tyrimų laboratorijų, praktinio mokymo centrų, laisvalaikio ir sporto centro, bendrabučių, valgyklos, neformalių mokymo(si) erdvių ir kitų, studijų procesui reikalingų, patalpų bei žmogiškųjų išteklių sutelkimas Pramonės pr. akademiniame miestelyje sudarys sąlygas efektyviau naudoti komplekso pastatus ir plėtoti bendrą fizinę ir socialinę infrastruktūrą. Tikimasi, kad šios pastangos padės išlaikyti esamus studijuojančiųjų srautus, o sukurta moderni studijų bazė užtikrins kolegijos teikiamų studijų paslaugų patrauklumą ir absolventams suteikiamų kvalifikacijų pripažinimą. Įgyvendinant Kauno kolegijos strategijos 2020 nuostatas, siekiama sukurti patrauklias ir konkurencingas studijų aplinkas Lietuvos ir tarptautinių studijų studentams, taip pat prisidedant prie viso regiono konkurencingumo didinimo;
31.3. projektas „Kauno kolegijos studijų infrastruktūros atnaujinimas“. Projektą vykdys Kauno kolegija. Sveikatos specialistų poreikis nuolat auga ir norinčiųjų studijuoti Kauno kolegijoje biomediciną skaičius didėja, tačiau Kauno kolegija neturi pritaikytų pastatų sveikatos priežiūros specialistams rengti (studijoms realizuoti, studentų, dėstytojų darbui, visuomeniniams renginiams organizuoti), negalima patenkinti norinčiųjų studijuoti poreikio. Stebint kelių pastarųjų metų tendencijas, 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenų grupės nuolat didėjo, kai tuo tarpu kitų grupių (iki 15 m., nuo 15 iki 25 m.) mažėjo. Visuomenės senėjimo procesai turi įtakos sveikatos priežiūros paslaugų įstaigų plėtrai. Kaunas nuo seno garsėja kaip pramonės miestas turintis, ilgalaikes pramonės tradicijas, kuriame yra plėtojamos ir kuriamos naujos įmonės. Materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos į pramonę – vienos iš didžiausių investicijų struktūroje. Siekiant panaudoti investicijas ir plėtoti verslą, nuolat reikia kvalifikuotos darbo jėgos, gebančios dirbti su naujausiomis technologijomis. Taip pat pastebėtina, kad Kauno regione sparčiai plėtojamas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, kuriam nuolat reikia biomedicinos srities specialistų. Įvertinus, kad technologų ir biomedicinos specialistų poreikis auga, stojančiųjų į Kauno kolegijos technologijų ir biomedicinos sritis skaičius išlieka stabilus (Kauno kolegijos technologijų ir biomedicinos sričių studentai sudaro apie 50 proc. visų Lietuvos kolegijų technologijos ir biomedicinos sritis studijuojančių studentų), siekiama modernizuoti ir atnaujinti technologijų ir biomedicinos studijų praktinio mokymo bazę. Kauno kolegija, rengdama specialistus, daug dėmesio skiria modernioms laboratorijoms ir auditorijoms ir nuolat ieško būdų, kaip gerinti mokymo kokybę. Siekdama pagerinti mokymo kokybę, Kauno kolegija planuoja įrengti bendrųjų technologijų ir biomedicinos studijų dalykų laboratorijas, specializuotų studijų dalykų laboratorijas, modernizuoti bendro naudojimo auditorijas, įsigyti informacinių sistemų;
31.4. projektas „Studijų, konsultacinės veiklos ir taikomojo mokslo bazės atnaujinimas bei plėtra, siekiant sudaryti prielaidas kolegijos veiklos efektyvumui didinti“. Projektą vykdys Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija. Įgyvendinant projektą, planuojama rekonstruoti ir renovuoti kolegijos centrinį pastatą ir kitų statinių patalpas – renovuoti Informacinio centro patalpas, rekonstruoti centrinio pastato ventiliacijos sistemą, sanitarinius mazgus bei vieno statinio stogą, atlikti kitus patalpų renovavimo darbus. Numatoma įsigyti laboratorinės įrangos ir įrenginių mokomosioms praktikoms šioms laboratorijoms – Medienos ir augalinės masės kuro žaliavos fizikinių savybių tyrimo laboratorijai, Medienos ruošos technologijų laboratorijai, Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos laboratorijai, Matavimų laboratorijai, Miško ir dekoratyviųjų augalų dauginimo su reguliuojamu mikroklimatu statiniui, Aplinkotvarkos inžinerijos laboratorijai, Maisto kokybės kontrolės laboratorijai. Įgyvendinant projektą, taip pat planuojama įsigyti kompiuterinės technikos, programinės įrangos bei interaktyviųjų priemonių, reikalingų miškininkystės, kraštovaizdžio architektūros ir matavimo inžinerijos studijoms ir mokslinei veiklai. Taip pat būtų įsigyta kompiuterinė technika ir programinė įranga, interaktyvioji įranga (formaliosioms ir neformaliosioms studijoms bei taikomiesiems tyrimams vykdyti reikalingi inovatyvūs įrenginiai), reikalinga miškininkystės, kraštovaizdžio architektūros ir matavimo inžinerijos studijoms ir mokslinei veiklai. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pastaraisiais metais labai išplėtė veiklą. Joje pradėjo veikti 5 naujos aukštųjų studijų programos, Informacinis centras, Profesinio mokymo skyrius. 4 kartus padidėjus studentų skaičiui, padidėjus užsakomųjų darbų, vykdomų pagal šalies regionų institucijų poreikius, apimtims, ėmė stigti patalpų, esama studijų ir mokslo bazė tapo nepakankama. Siekiant galutinai įgyvendinti kolegijos strateginius siekius ir visiškai suformuoti studijų infrastruktūrą, kuri atitiktų kolegijos misiją ir sudarytų prielaidas kolegijos veiklai efektyvinti, atliepiančiam šalies regionų ekonominį poreikį, reikia atlikti aukščiau minimus darbus ir sukomplektuoti laboratorinę įrangą;
31.5. projektas „Atviros prieigos modernių komunikavimo technologijų centro integravimas į kolegijos Multidisciplininį praktinio mokymo centrą“. Projektą vykdys Kauno technikos kolegija. Įgyvendinant šį projektą, siekiama sukurti integruotą modernią studijų ir praktinių įgūdžių ugdymo bazę, kuri maksimaliai tenkintų studijų programų tikslų realizavimą ir sukurtų prielaidas regiono visuomenės poreikiams tenkinti. Įgyvendinant projektą, planuojama įkurti Komunikavimo ir teorinio mokymo centrą su interaktyviomis mokymo(si) priemonėmis, Atviros prieigos studijų centrą, modernizuoti kolegijos biblioteką, Užsienio kalbų praktinių kompetencijų ugdymo laboratorijas, užsienio kalbų centrą. Įgyvendinus šias projekto veiklas, pagerėjusi studijų aplinka leis efektyviau naudoti interaktyvius į studentą orientuotus didaktinius studijų modelius ir metodus. Kompleksiškai modernizuota studijų infrastruktūra (jau veikiantis multidisciplininis centras ir kuriamas Atviros prieigos modernių komunikavimo technologijų centras) ir interaktyvūs studijų metodai darys teigiamą įtaką studijuojančiųjų motyvacijai ir stojančiųjų į technologijų srities studijų programoms pritraukti. Modernia baze galės naudotis ir regiono visuomenė (viešiems renginiams organizuoti, naudotis bibliotekos siūlomomis paslaugomis);
31.6. projektas „Technologijos ir biomedicinos mokslų infrastruktūros modernizavimas, tenkinant Vakarų Lietuvos regiono poreikius“. Projektą vykdys Klaipėdos valstybinė kolegija. Įgyvendinant projektą, ketinama modernizuoti kolegijos Technologijų fakulteto pastatą, didinant energetinį efektyvumą, remontuoti šio fakulteto vidaus patalpas, modernizuoti Mechatronikos laboratoriją, įrengti Atsinaujinančių energetinių resursų tyrimų laboratoriją, įsigijus reikiamą laboratorinę įrangą, sukurti Biomedicinos studijų programą Sveikatos fakultete. Klaipėdos valstybinės kolegijos infrastruktūros modernizavimas, tenkinant Vakarų Lietuvos regiono poreikius, yra aktualus Klaipėdos regionui, kuriant prielaidas mokslo, studijų, viešajam sektoriui ir verslui bendradarbiauti, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei inovacijoms komercinti, verslui, kuriančiam aukštą pridėtinę vertę, plėsti, tvariam ir integraliam ekonominiam regionui augti. Šio investicinio projekto įgyvendinimas Vakarų Lietuvoje, modernizuojant technologijų ir biomedicinos mokslų sričių infrastruktūrą, didintų Klaipėdos valstybinės kolegijos patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams, taip pat sukurtų tinkamas sąlygas tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams ir taikomajai plėtrai, atvertų mokslinių tyrimų infrastruktūrą verslui ir mokslui bendradarbiauti, gerintų studijų kokybę ir didintų patrauklumą bei tarptautiškumą. Įrengtos naujos laboratorijos leistų vykdyti Vakarų Lietuvos regionui reikalingus taikomuosius tyrimus, gerintų tyrėjų kompetencijas, suburtų studentus, dėstytojus ir socialinius dalininkus bendrai veiklai;
31.7. projektas „Inovatyvaus technologinio, fizinio bei psichologinio jūrininkų rengimo poligonas (InoPol)“. Projektą vykdys Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Įgyvendinant projektą, planuojama pagerinti studentų technologinio, fizinio ir psichologinio rengimo bazę, perplanuojant ir pritaikant šiems tikslams kolegijai priklausančią teritoriją adresu I. Kanto g. 7, Klaipėda, įrengiant Inovatyvaus technologinio, fizinio, psichologinio jūrininkų rengimo poligoną bei renovuojant mokomojo pastato priestato dalį, laboratorinį korpusą ir atnaujinant technologinių laboratorijų bei treniruoklių įrangą. Įgyvendinus šį projektą, bus atliepti jūrinio sektoriaus bei regiono technologinės ir socialinės pažangos poreikiai, atnaujinta ir kitų jūrų sektoriaus sričių – jūrų transporto logistikos technologijų bei uosto ir laivybos valdymo – specialistų rengimo materialinė bazė. Bus geriau atliepti jūrinio sektoriaus bei regiono poreikiai, modernizuota studijų bazė – sukurta ir atnaujinta studijoms ir praktiniam mokymui skirta infrastruktūra;
31.8. projektas „Inovatyvių technologijų centro kūrimas“. Projektą vykdys Marijampolės kolegija. Įgyvendinant projektą, planuojama įkurti ir įrengti keturis Inovatyvių technologijų centro padalinius, padidinsiančius kolegijoje rengiamų specialistų kompetencijas ir galimybes po studijų įsilieti į praktines žinių pritaikymo veiklas, orientuotas į svarbiausius regiono ir šalies ūkio sektorius. Vienas iš tokių padalinių – Inovatyvių ir ekologiškų technologijų transporto priemonių techninio eksploatavimo laboratorijos, įrengiamos, siekiant pritaikyti inovatyvius edukacijos procesus. Laboratorijų įrengimas Marijampolės kolegijoje sudarys galimybes automobilių ir traktorių techninio eksploatavimo, sausumos transporto logistikos technologijų ir žemės ūkio technologijų studijų programų studentams atlikti praktinius, savarankiškus darbus bei mokslo taikomuosius tyrimus, tobulinti Marijampolės regiono verslo įmonių (autoservisų) automobilių remonto ir priežiūros specialistų kvalifikaciją. Šiose laboratorijose taip pat numatyta įgyvendinti užsakomuosius verslo įmonių projektus. Laboratorijomis taip pat galės naudotis Marijampolės profesinio rengimo centro mokiniai. Kitas padalinys – Išskirtinės kokybės ir ekologiškų maisto produktų gamybos tyrimų centras, kuriamas, siekiant panaudoti jo infrastruktūrą viešojo maitinimo organizavimo ir žemės ūkio technologijų studijų programų realizavimui gerinti, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Studentai atliks praktinius darbus naudodamiesi naujomis technologijomis, įgis besikeičiančiai darbo rinkai reikiamų įgūdžių. Šio centro įkūrimas padidins Marijampolės kolegijoje teikiamų konsultavimo paslaugų, produktų kokybinių tyrimų apimtis. Marijampolės kolegija, rengdama žemės ūkio technologus, siekia užtikrinti įsidarbinimo rodiklių pagal specialybę augimą. Kolegijoje organizuojamos konferencijos ir teikiama metodinė pagalba žemės ūkio specialistams bei ūkininkams. Atsižvelgiant į šios veiklos augimo apimtis, ketinama įrengti Gyvulininkystės procesų matematinio modeliavimo centrą, kuris suteiks galimybę rengti specializuotų studijų programų specialistus (paukštininkus, pieno gamybos technologus, pašarų gamybos technologus, gyvūnų mitybos ir laikymo konsultantus), atlikti nutrigenomikos mokslinius tyrimus, vykdyti mokslo taikomąją, edukacinę veiklą, teikti metodinę pagalbą ūkininkams, įgyvendinti verslo subjektų užsakomuosius tyrimus. Gyvulininkystės procesų matematinio modeliavimo centre žemės ūkio technologijų studijų programos studentams bus demonstruojamas gyvulininkystės proceso matematinis modelis (pasitelkiant įsigytą programinę įrangą, bus galima numatyti gyvulininkystės kaštus bei modeliuoti procesą), šiame centre studentai galės atlikti praktinius darbus, vykdyti užsakomuosius mokslinius tyrimus. Dar vienas kuriamas Inovatyvių technologijų centro padalinys – Integruotas informacinių technologijų centras apims tris laboratorijas – kompiuterizuotų procesų atvaizdavimo, medijų, kompiuterinių tinklų ir kompiuterių architektūros. Kompiuterizuotų procesų atvaizdavimo laboratorijos įranga sudarys sąlygas skirtingose studijų programose (informacinių sistemų technologijos, automobilių ir traktorių techninis eksploatavimas, viešojo maitinimo organizavimas, žemės ūkio technologija) naudojamos programinės įrangos paketus panaudoti, siekiant virtualiai atlikti skirtingus veiksmus (pvz., virtualiai išardyti ir sukomplektuoti variklį). Medijų laboratorija suteiks nuotolinio mokymo(si) (tokių galimybių Marijampolės regione šiuo metu nėra), elektroninės leidybos technologijų panaudojimo galimybes. Įrengus Integruotą informacinių technologijų centrą, kolegija galės sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu įvairioms besimokančiųjų grupėms (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gyvenantiems kaime, vyresnio amžiaus asmenims ir pan.). Kompiuterinių tinklų ir kompiuterių architektūros laboratorijos poreikį lemia didėjanti informacinių technologijų paklausa Marijampolės regione. Šioje laboratorijoje bus imituojamas organizacijos vidaus kompiuterių, kompiuterių tinklų administravimas. Laboratorijoje bus sukurta nutolusių įmonės padalinių sistema, kurioje studentai, atlikdami praktiką, galės susipažinti su vietinio kompiuterių tinklo valdymo specifika. Laboratorijoje bus atliekami kompiuterių tinklų našumo, kompiuterių tinklų apsaugos vertinimo tyrimai;
31.9. projektas „Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras“. Projektą vykdys Panevėžio kolegija. Energetinių procesų studijų ir inovacijų centro laboratorijos skirtos demonstruoti ir tirti energijos vartojimo mažinimo galimybę, projektuojant ir eksploatuojant išmaniųjų pastatų inžinerines sistemas, technologiniams laimėjimams bei inovacijoms diegti šioje srityje ir energiniams procesams tobulinti. Tuo tikslu bus įkurtos 6 laboratorijos, aprūpintos laboratorine-bandomąja įranga. Centro tikslas – plėtoti technologinės srities studijas, atitinkančias Panevėžio regiono ir šalies ūkio struktūrą bei verslo poreikius. Laboratorijos skirtos kolegijoje vykdomų elektronikos ir elektros, bendrosios inžinerijos ir statybos inžinerijos, informatikos ir naujai rengiamos energijos inžinerijos studijų krypčių programų absolventų konkurencingumui darbo rinkoje didinti;
31.10. projektas „Šiaulių valstybinės kolegijos biomedicinos ir technologijos mokslų studijų sričių bazės modernizavimas bei sveikatinimo erdvių atnaujinimas“. Projektą vykdys Šiaulių valstybinė kolegija. Įgyvendinant projektą, siekiama modernizuoti Šiaulių valstybinės kolegijos biomedicinos mokslų srities studijų programų praktinio mokymo bazę, tenkinant regiono specialistų rengimo ir visuomenei teikiamų paslaugų poreikį, atnaujinti sveikatinimo ir laisvalaikio erdves, atliekant stadiono ir sporto salės (M. K. Čiurlionio g. 16A, Šiauliai) atnaujinimą, sukuriant fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastruktūrą. Projekte numatyta esama ir kuriama studijų infrastruktūra atitinka Šiaulių regiono 2014–2020 metų plėtros plane iškeltus uždavinius: modernizuoti švietimo įstaigų infrastruktūrą, mokymosi ir ugdymo aplinkas, pritaikyti ugdymo ir mokymo priemones, atsižvelgus į atnaujinamų mokymo ir ugdymo programų reikalavimus, atnaujinti ir plėtoti tolygią sveiką gyvenseną, fizinį aktyvumą ir sportą skatinančią viešąją infrastruktūrą, išsaugoti ir stiprinti gyventojų sveikatą, vykdyti ligų prevenciją;
31.11. projektas „Modernios technologinių ir inžinerinių studijų bei e. mokymo(si) bazės sukūrimas, atliepiant Utenos regiono poreikius“. Projektą vykdys Utenos kolegija. Įgyvendinant šį projektą, ketinama modernizuoti kolegijos Elektros energetikos, Kompiuterių architektūros, Kompiuterių tinklų, Multimedijos laboratorijas, įsteigti naujas Automatinio valdymo sistemų, Robotikos laboratorijas, atlikti patalpų kapitalinį remontą kolegijos pastatuose, esančiuose Maironio g. 7 ir Maironio g. 18, Utenoje. Atnaujinamose ir kuriamose laboratorijose bus įdiegta kompiuterinių sistemų valdymo, automatizavimo procesų valdymo ir kontrolės techninė įranga bei kita inžinerinė, projektavimo, programavimo programinė įranga. Modernizavus esamas ir įkūrus naujas inžinerinių ir technologinių studijų programų laboratorijas, bus užtikrinama, kad kolegijoje rengiami specialistai geriau atitiks regiono ir šalies pramonės poreikius, jiems bus suteiktos kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą galimybės. Pasinaudojant moderniomis laboratorijomis ir jų programine įranga, galės būti atliekami taikomieji tyrimai įvairioms regiono įmonėms, plėtojant verslą, vystant gamybą ir siekiant įgyvendinti specifinius įmonių reikalavimus. Kita planuojama projekto veikla –modernios e. mokymo(si) bazės srautinių paskaitų salėje, esančioje adresu Utenio g. 2 ir šalia esančiose patalpose, įkūrimas, atnaujinant ten esančią įrangą ir pritaikant patalpas praktinei, socialinei, kultūrinei, kūrybinei mokymo(si) veiklai. Utenos kolegijoje įrengta moderni e. mokymo(si) bazė užtikrintų studijų kokybę bei atvirą ir kokybišką žinių ir informacijos nuotolinį perdavimą visame Utenos regione ir už jo ribų. Tokia bazė būtų naudojama ne tik studijoms, bet taptų ir švietimo, mokslo, savivaldos ir kitų institucijų bei verslo įmonių traukos centru, dalijantis savo idėjomis ir žiniomis, organizuojant įvairius praktinius, mokslinius renginius. Tokios bazės įkūrimo idėją lėmė vis didėjanti Utenos regione Utenos kolegijos, verslo informacijos centrų, verslo sektoriaus, kitų mokymo institucijų siūlomų paslaugų paklausa bei panašaus pobūdžio erdvės komunikacijai ar didesniems renginiams organizuoti trūkumas regione. Tokios bazės įrengimas Utenos kolegijos patalpose suteiktų galimybę ne tik pagerinti studijų kokybę, bet ir Utenos regiono švietimo institucijoms bei verslo įmonėms pasinaudoti specializuotomis aukštos kokybės žinių dalijimosi paslaugomis, skatintų tarptautinį bendradarbiavimą;
31.12. projektas „Vilniaus kolegijos Baltupių akademinio miestelio vystymas“. Projektą vykdys Vilniaus kolegija. Projektu siekiama įgyvendinti kolegijos strateginį tikslą tobulinti studijų ir taikomųjų tyrimų infrastruktūrą, vystant Baltupių akademinį miestelį. Konsoliduojant Vilniaus kolegijos infrastruktūrą Didlaukio gatvėje, jau veikia trys kolegijos fakultetai. Į Baltupių akademinį miestelį, perkeliant geografiškai nutolusį Pedagogikos fakultetą, siekiama dar labiau sustiprinti studijų patrauklumą ir sumažinti kolegijos infrastruktūros naudojimo kaštus (Pedagogikos fakultetas yra Naujosios Vilnios pakraštyje, susisiekimas su juo sudėtingas). Įgyvendinant projektą, planuojama sutelkti dėmesį ir išteklius į dviejų infrastruktūros objektų atnaujinimą – atlikti Sveikatos priežiūros fakulteto rekonstrukciją, pastatant fakulteto priestatą su šilta jungtimi, perkelti į jį ir modernizuoti Pedagogikos fakultetą ir modernizuoti biomedicinos studijų srities studijų infrastruktūrą. Pirmosios veiklos poreikį suponuoja tai, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų poreikis didėja ir didės, nes ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose dirba nemažai vyresnio amžiaus darbuotojų, kuriuos ateityje turės pakeisti jauni pedagogai. Šie procesai gana aktyviai vyksta jau dabar. Lietuvos teritorinės darbo biržos 2014 m. gruodžio 1 d. duomenimis, šios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos absolventų įsidarbinimo lygis siekia net 98 proc. Taigi Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete rengiami specialistai, kurių poreikis Vilniuje, taip pat visoje Lietuvoje didėja. Koleginės studijos ypač vertingos įgyjamų teorinių žinių ir praktinių įgūdžių derme. Darbdaviai pabrėžia, kad būtina daug dėmesio skirti praktikai ir praktiniams įgūdžiams formuoti. Šiuo metu Pedagogikos fakulteto mokymo bazė ir joje esantys techniniai įrenginiai yra pasenę, neatspindintys šiuolaikinės didaktikos, technologinių naujovių tendencijų, todėl būtina atnaujinti ir mokymo, ir techninę bazę, siekiant efektyviai organizuoti ir vykdyti studijas. Studijų bazės atnaujinimas leis naudoti naujus mokymo metodus, procesus ir technologijas, įgalinančius savivaldų mokymąsi, todėl tiesiogiai siejasi su sumaniosios specializacijos prioriteto „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ įgyvendinimu. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete – vienintelėje Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoje – rengiami lietuvių gestų kalbos vertėjai, kurių studijų sąlygas taip pat būtina pagerinti, skiriant dėmesio ir gestų kalbos tyrimams. Įgyvendinus projektą, fakultete rengiami specialistai įgis reikiamų praktinių specialybės žinių ir įgūdžių, kaip dirbti šiuolaikinėje aplinkoje su šiuolaikinėmis ugdymo(si) priemonėmis ir technine įranga. Fakultetą integravus į akademinį miestelį, bus tiesiogiai skatinama studijų, mokslo ir verslo partnerystė, geografinis fakultetų artumas didins jų integraciją, skatins inovacijų diegimą. Projekto įgyvendinimo metu numatoma Pedagogikos fakultetui įrengti auditorijų bloką, specializuotas auditorijas (muzikuoti, dailei, gestų kalbos tyrimams, pedagogų kvalifikacijai tobulinti ir kt.), informacinių technologijų kabinetus, aktų salę, seminarų kambarius, poilsio zonas studentams ir dėstytojams, sanitarinius mazgus, optimizuoti esamų bibliotekų infrastruktūrą. Studentams ir dėstytojams bus pagerintas kolegijos turimų informacijos šaltinių prieinamumas bei savarankiškų studijų ir darbo sąlygos, pagerės vykdomų studijų kokybė. Antroji planuojama veikla skirta modernizuoti biomedicinos studijų srities studijų infrastruktūrą, atliekant paprastąjį patalpų remontą ir įsigyjant studijų priemones bei įrangą. Projekto įgyvendinimo metu numatoma modernizuoti Sveikatos priežiūros fakulteto kabinetus, atlikus paprastąjį patalpų remontą ir aprūpinus juos studijų priemonėmis bei įranga. Modernizuojant Sveikatos priežiūros fakulteto infrastruktūrą, planuojama įsigyti ir (arba) atnaujinti specializuotą laboratorijų įrangą ir baldus. Projekte numatyta biomedicinos studijų srities infrastruktūros modernizacija atliepia Vilniaus regiono ekonominius ir socialinius poreikius, nes Vilniaus apskrityje sveikatos priežiūros įstaigų tinklas išlieka didžiausias šalyje. Nuolatos prastėjant Vilniaus regiono gyventojų sveikatai, labai svarbu kokybiškai rengti sveikatos priežiūros specialistus. Kokybei užtikrinti būtinas biomedicinos studijų srities infrastruktūros modernizavimas. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas svarbus Vilniaus regiono plėtrai, nes jame studijuoja net 54 proc. studentų, kurie yra baigę Vilniaus regiono bendrojo ugdymo mokyklas. Bendrosios praktikos slaugos, Kineziterapijos, Ergoterapijos, Dietetikos ir Biomedicininės diagnostikos studentai 30–50 proc. studijų laiko praleidžia Vilniaus regiono sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose atlieka profesinės veiklos praktikas. Vilniaus kolegijos biomedicinos studijų srities studijų programų absolventų įsidarbinamumo lygis yra aukštas (apie 80 proc. Sveikatos priežiūros fakulteto absolventų įsidarbina Vilniaus regiono sveikatos priežiūros įstaigose). Svarbu, kad Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete savo profesinę kvalifikaciją dažniausiai tobulina Vilniaus regiono sveikatos priežiūros specialistai – slaugytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai ir kt.;
31.13. projektas „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmų (Olandų g. 16, Vilnius) modernizavimas“. Projektą vykdys Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje rengiami perspektyvūs, konkurencingi, darbo rinkos ir bendruomenės poreikius atitinkantys inžinerijos ir dizaino specialistai-praktikai. Kolegijos realizuojamų studijų programų paketo išskirtinumą rodo tai, kad čia vykdomos tokios studijų programos kaip Termoinžinerija, Transporto informacinės sistemos, Geležinkelio transporto inžinerija, Riedmenų eksploatavimas, Atsinaujinanti energetika, Elektros ir automatikos inžinerija neturi ekvivalento nė vienoje Lietuvos kolegijoje. Studijų programos Statyba, Statinių inžinerinės sistemos, Geodezija ir kadastras, Termoinžinerija, Multimedijos dizainas, Susisiekimo keliai ir statiniai, Automobilių techninis eksploatavimas, Automobilių elektronikos sistemos, Elektros energetika, Mechaninių technologijų inžinerija nevykdomos nė vienoje kitoje Vilniaus regiono kolegijoje. Projekto įgyvendinimo metu ketinama atlikti parengiamuosius ir rekonstrukcijos darbus mokymo rūmuose Olandų g. 16, atnaujinti drėkstančių sienų hidroizoliaciją. Pastate įrengtos specializuotos laboratorijos yra aprūpintos naujausia, itin brangia įranga. Siekiant užtikrinti įrangos saugumą ir sudaryti sąlygas optimaliai jas panaudoti, studentų moksliniam ir kūrybiniam savarankiškam darbui, bus įrengta pastato patalpų įėjimo kontrolės sistema, kuri leistų valdyti studentų bei personalo patekimą į tam tikras patalpas, registruotų jų judėjimą sistemos veikimo plote. Projekto metu įgyvendintos veiklos padidins pastato vertę bei jo ilgaamžiškumą, tai leis optimaliai panaudoti turimą infrastruktūrą, užtikrinti tinkamą naujos laboratorinės įrangos funkcionavimą. Tinkama mokymo rūmų ir įrangos būklė leis atnaujinti ir rengti naujas studijų programas, vykdyti mokslo taikomąją veiklą pagal sumanios specializacijos prioritetus „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“, „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“, „Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos“. Visa tai leis užtikrinti aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, atlieps šalies darbo rinkos poreikius ir prisidės prie Lietuvos ūkio konkurencingumo augimo.
IV SKYRIUS
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
32. Veiksmų plano tikslas – sukurti gebančiam ir motyvuotam asmeniui palankią aplinką tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistu, savęs realizavimą derinančiu su valstybės ir visuomenės lūkesčių tenkinimu.
V SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS
34. Veiksmų plane nurodyti projektai finansuojami iš Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų.
35. Veiksmų plano priedo lentelėje nurodomi konkretūs projektai, jų tikslai, galimi pareiškėjai, projektams skiriamos lėšos.
36. Veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių projektų kvietimų teikti paraiškas skelbimų arba projektų sąrašų sudarymas atliekamas atsižvelgiant į Administravimo taisykles ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“.
Kolegijų studijų infrastruktūros
tobulinimo veiksmų plano
priedas
LĖŠOS, SKIRTOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMUI
| Eil. Nr. |
Projektas |
Projekto tikslas |
Galimas pareiškėjas |
Preliminariai skiriamos Europos Sąjungos 2014–2020 metų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, tūkst. Eur |
| 1. |
Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto plėtra |
Atnaujinti Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto materialinę bazę, išplėtoti studijų infrastruktūrą ir modernizuoti įrangą, reikalingą studijų procesui užtikrinti |
Alytaus kolegija |
700
|
| 2. |
Kauno kolegijos akademinio miestelio infrastruktūros atnaujinimas ir išteklių koncentracija, siekiant Kauno kolegijos strategijos iki 2020 m. tikslų įgyvendinimo |
Atnaujinti Kauno kolegijos akademinio miestelio infrastruktūrą ir didinti koncentraciją, sukuriant patrauklią ir konkurencingą studijų aplinką Lietuvos ir tarptautinių studijų studentams, taip pat prisidedant prie viso regiono konkurencingumo didinimo |
Kauno kolegija |
1 262
|
| 3. |
Kauno kolegijos studijų infrastruktūros atnaujinimas |
Gerinti studijų kokybę, atnaujinant Kauno kolegijos prioritetinių studijų sričių praktinio rengimo ir aktyvaus mokymosi infrastruktūrą |
Kauno kolegija |
1 938 |
| 4. |
Studijų, konsultacinės veiklos ir taikomojo mokslo bazės atnaujinimas bei plėtra, siekiant sudaryti prielaidas kolegijos veiklos efektyvumui didinti |
Atnaujinti ir išplėsti kolegijos studijų, konsultacinės veiklos ir taikomojo mokslo bazę |
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija |
570 |
| 5. |
Atviros prieigos modernių komunikavimo technologijų centro integravimas į kolegijos Multidisciplininį praktinio mokymo centrą |
Sukurti integruotą modernią studijų ir praktinių įgūdžių ugdymo bazę, kuri maksimaliai tenkintų studijų programų tikslų realizavimą ir sukurtų prielaidas regiono visuomenės poreikiams tenkinti |
Kauno technikos kolegija |
1 020 |
| 6. |
Technologijos ir biomedicinos mokslų infrastruktūros modernizavimas, tenkinant Vakarų Lietuvos regiono poreikius |
Modernizuoti Klaipėdos valstybinės kolegijos technologijų ir biomedicinos mokslų sričių studijų infrastruktūrą, siekiant atliepti Vakarų Lietuvos regiono poreikius |
Klaipėdos valstybinė kolegija |
1 950 |
| 7. |
Inovatyvaus technologinio, fizinio bei psichologinio jūrininkų rengimo poligonas (InoPol) |
Plėtoti ir atnaujinti mokslo ir studijų infrastruktūrą, pagerinti studentų technologinio, fizinio ir psichologinio rengimo bazę, plėtoti laivybai, uostui bei regionui naudingus taikomuosius mokslinius tyrimus |
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla |
880 |
| 8. |
Inovatyvių technologijų centro kūrimas |
Užtikrinti Marijampolės regiono poreikių mokslui bei studijoms įgyvendinimą, būtinąsias sąlygas esamoms ir būsimoms mokslo ir studijų veikloms įgyvendinti, rengiant specialistus darbo rinkai, plėtojant infrastruktūrą, sudarančią tinkamas sąlygas integracijai su verslu bei potencialą verslo ir mokslo klasteriams formuoti |
Marijampolės kolegija |
700
|
| 9. |
Energetinių procesų studijų ir inovacijų centras |
Tobulinti ir koncentruoti technologinės srities studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės, atitinkančios Panevėžio regiono ir šalies verslo poreikius |
Panevėžio kolegija |
1 100 |
| 10. |
Šiaulių valstybinės kolegijos biomedicinos ir technologijos mokslų studijų sričių bazės modernizavimas bei sveikatinimo erdvių atnaujinimas |
Modernizuoti biomedicinos ir technologijų mokslų studijų sričių programų praktinio mokymo bazes, biblioteką, tenkinant regiono specialistų rengimo ir visuomenei teikiamų paslaugų poreikį, atnaujinti sporto infrastruktūrą |
Šiaulių valstybinė kolegija |
1 515 |
| 11. |
Modernios technologinių ir inžinerinių studijų bei e. mokymo(si) bazės sukūrimas, atliepiant Utenos regiono poreikius |
Sukurti modernią technologinių ir inžinerinių studijų bei e. mokymo(si) bazę, atliepiančią Utenos regiono poreikius |
Utenos kolegija |
800 |
| 12. |
Vilniaus kolegijos Baltupių akademinio miestelio vystymas |
Atnaujinti ir modernizuoti biomedicinos studijų srities studijų infrastruktūrą, didinti Vilniaus kolegijos fakultetų integraciją, mažinti administravimo ir infrastruktūros eksploatavimo išlaidas, skatinti studijų, mokslo ir verslo partnerystę ir sudaryti sąlygas inovacijoms diegti |
Vilniaus kolegija |
3 200
|
| 13. |
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmų (Olandų g. 16, Vilnius) modernizavimas |
Užbaigti kolegijos valdomo pastato Olandų g. 16 modernizavimą, siekiant padidinti meno ir technologijos mokslų studijų sričių specialistų, atliepiančių regiono poreikius, rengimo efektyvumą |
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija |
1 900 |
|
|
Iš viso |
17 535 |
||