VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL 2018–2020 METŲ lėtinės elnių išsekimo ligos VALSTYBINĖS stebėsenos PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2018 m. sausio 31 d. Nr. B1-139
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktais, 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL 2004 specialusis leidimas, 3 skyrius, 32 tomas, p. 289), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1972 (OL 2017 L 281, p. 14), III priedo A skyriaus III dalimi:
1. T v i r t i n u pridedamą 2018–2020 metų lėtinės elnių išsekimo ligos valstybinės stebėsenos programą.
2. P a v e d u:
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2018 m. sausio 31 d.
įsakymu Nr. B1-139
2018–2020 METŲ LĖTINĖS ELNIŲ IŠSEKIMO LIGOS VALSTYBINĖS STEBĖSENOS PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2018–2020 metų lėtinės elnių išsekimo ligos valstybinės stebėsenos programa (toliau – Programa) nustato mėginių lėtinei elnių išsekimo ligai tirti ėmimo, pristatymo ir apmokėjimo tvarką.
2. Programoje vartojamos sąvokos:
2.1. Laukiniai elniniai – kaip apibrėžta 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL 2004 specialusis leidimas, 3 skyrius, 32 tomas, p. 289), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentu (ES) 2017/1972 (OL 2017 L 281, p. 14) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 999/2001), I priedo 2 punkto p papunktyje.
2.2. Lėtinė elnių išsekimo liga (toliau – LEIL) – užkrečiamoji elninių šeimos gyvūnų liga, kurią sukelia prionai.
II SKYRIUS
MĖGINIŲ ĖMIMO PLANAVIMAS
5. Vykdant Programą, dėl LEIL tiriami vyresni kaip 12 mėnesių amžiaus šių rūšių laukiniai ir nelaisvėje laikomi elniniai:
6. Tiriamųjų laukinių ir nelaisvėje laikomų elninių amžius nustatomas pagal dantis, ragus ir eksterjerą.
7. Vykdant Programą, imami ir tyrimams pristatomi elninių galvos smegenų kamieno skląsčio (lot. obex) mėginiai; papildomai gali būti imami ir tyrimams pristatomi elninių užryklinių limfmazgių, tonzilių ir kt. galvos limfmazgių mėginiai arba visa elninių galva (toliau – LEIL stebėsenos mėginiai).
8. LEIL stebėsenos mėginiai imami iš nelaisvėje laikomų elninių, kurie buvo:
8.2. nužudyti įtarus LEIL, nustačius neįprastą elgesį ir (ar) judėjimo sutrikimų, dėl blogos sveikatos būklės ir (ar) amžiaus;
9. Jeigu iš Programos 8.1–8.3 papunkčiuose nurodytų nelaisvėje laikomų elninių per metus paimama mažiau kaip 1000 LEIL stebėsenos mėginių, trūkstami LEIL stebėsenos mėginiai turi būti paimami iš nelaisvėje laikomų elninių, kurie buvo nužudyti Lietuvoje maistui ir pripažinti tinkamais maistui.
10. LEIL stebėsenos mėginiai imami iš laukinių elninių, kurie:
10.3. buvo nužudyti įtarus LEIL, nustačius neįprastą elgesį ir (ar) judėjimo sutrikimų, dėl blogos sveikatos būklės ir (ar) amžiaus, nepažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“;
11. Jeigu iš Programos 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytų elninių per metus paimama mažiau kaip 1000 LEIL stebėsenos mėginių, trūkstami LEIL stebėsenos mėginiai turi būti paimami iš Lietuvoje sumedžiotų laukinių elninių, kurie buvo pripažinti tinkamais maistui.
12. Jeigu vykdant Programą, Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete nustatoma LEIL, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), atlikusi rizikos vertinimą, gali nurodyti VMVT teritoriniam padaliniui šiame administraciniame vienete paimti didesnį LEIL stebėsenos mėginių skaičių.
13. VMVT, vadovaudamasi Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programos, patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. B1-281 „Dėl Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programos patvirtinimo“ (toliau – Gyvūnų užkrečiamųjų ligų programa), 16.12 papunkčiu ir reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus III dalimi, į metinį (2018, 2019 ir 2020 metų) valstybinės gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės planą įtraukia LEIL stebėsenos mėginius. VMVT, metiniame valstybinės gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės plane nustatydama kiekvienam VMVT teritoriniam padaliniui imtinų LEIL stebėsenos mėginių skaičių, atsižvelgia į praeitų metų tokių mėginių ėmimo duomenis ir nelaisvėje laikytų ir sumedžiotų laukinių elninių skaičių kiekviename Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete.
III SKYRIUS
LEIL STEBĖSENOS MĖGINIŲ ĖMIMO TVARKA
14. LEIL stebėsenos mėginių ėmimą organizuoja ir kontroliuoja VMVT teritoriniai padaliniai, vadovaudamiesi Valstybinės gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos ir kontrolės plano įgyvendinimo priemonių planu, patvirtintu VMVT teritorinio padalinio vadovo įsakymu pagal Gyvūnų užkrečiamųjų ligų programos 11.1 papunktį.
15. Asmenys, laikantys nelaisvėje elninius, privalo pranešti atitinkamam VMVT teritoriniam padaliniui apie Programos 8 punkte nurodytus elninių nugaišimo / nužudymo atvejus, o medžioklės plotų naudotojai – apie Programos 10 punkte nurodytus elninių nugaišimo / nužudymo atvejus, ir užtikrinti, kad tokie elniniai nebus tvarkomi iki valstybinis veterinarijos gydytojas nepaims iš jų LEIL stebėsenos mėginių.
16. VMVT teritoriniai padaliniai, vykdydami Programą, gali pavesti įgaliotiesiems veterinarijos gydytojams paimti Programos 15 punkte nurodytus LEIL stebėsenos mėginius ir informuoti asmenis, laikančius nelaisvėje elninius, bei medžioklės plotų naudotojus apie jiems pavestas funkcijas. Šiuo atveju asmenys, laikantys nelaisvėje elninius, ir medžioklės plotų naudotojai apie Programos 8, 10 punktuose nurodytus elninių nugaišimo / nužudymo atvejus turi pranešti įgaliotiesiems veterinarijos gydytojams.
17. Jeigu medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje sumedžioti ar nužudyti maistui laukiniai ar nelaisvėje laikomi elniniai pripažįstami netinkamais maistui, medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės atsakingas asmuo apie tai turi pranešti VMVT teritoriniam padaliniui ir užtikrinti, kad tokių elninių niekas netvarkytų iki valstybinis veterinarijos gydytojas ar įgaliotasis veterinarijos gydytojas paims iš jų LEIL stebėsenos mėginių.
18. VMVT teritoriniai padaliniai nustato LEIL stebėsenos mėginių, imtinų iš laukinių elninių, kurie buvo sumedžioti ir pripažinti tinkamais maistui, ir iš nelaisvėje laikomų elninių, kurie buvo nužudyti ir pripažinti tinkamais maistui, skaičių, atsižvelgdami į Programos 9 ar 11 punktą, ir organizuoja tokių mėginių paėmimą elninių sumedžiojimo ar nužudymo vietoje arba medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonėje, kurioje tvarkomi sumedžioti ar nužudyti elniniai. Tokiu atveju LEIL stebėsenos mėginius ima valstybinis veterinarijos gydytojas arba pagal VMVT teritorinio padalinio pavedimą – įgaliotasis veterinarijos gydytojas.
19. LEIL stebėsenos mėginiai turi būti supakuoti atskirai į vienkartinius indelius (kai LEIL stebėsenos tyrimams imama elninių galvos smegenų kamieno skląsčio (lot. obex), elninių užryklinių limfmazgių, tonzilių ir kt. galvos limfmazgių mėginiai) arba maišelius (kai LEIL tyrimams imama visa elninių galva) siekiant, kad iš jų neišbėgtų kraujas ir kiti skysčiai, nebūtų užteršta aplinka ir galimai išplatinta LEIL.
20. LEIL stebėsenos mėginius iš elninių paėmęs valstybinis ar įgaliotasis veterinarijos gydytojas turi užpildyti Mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktą, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-489 „Dėl mėginių paėmimo tirti aktų formų patvirtinimo“ (toliau – mėginių aktas). Mėginių akto skiltyje „gyvūnų rūšis“ šalia mokslinio gyvūno pavadinimo turi būti nurodyta jo mirties priežastis (jeigu nelaisvėje laikomi elniniai, nurodomas Programos 8 punkto atitinkamas papunktis arba 9 punktas; jeigu laukiniai elniniai, nurodomas Programos 10 punkto atitinkamas papunktis arba 11 punktas) ir amžius. Įgaliotieji veterinarijos gydytojai LEIL stebėsenos mėginius kartu su mėginių aktu pristato į VMVT teritorinį padalinį.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. NMVRVI atlieka LEIL stebėsenos mėginių tyrimus, naudodamas reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus III dalyje nurodytus metodus.
23. NMVRVI, nustatęs teigiamą ar abejotiną LEIL atvejį, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos turi apie tai el. paštu svs@vmvt.lt informuoti VMVT Skubios veiklos skyrių ir atsiųsti tyrimo protokolą.
24. NMVRVI kiekvieną mėnesį (iki mėnesio 10 (dešimtos) dienos) turi parengti ir pateikti VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriui mėnesinę Lėtinės elnių išsekimo ligos stebėsenos mėginių tyrimų ataskaitą. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyrius kiekvieną mėnesį suvestinę mėnesinę Lėtinės elnių išsekimo ligos stebėsenos mėginių tyrimų ataskaitą turi pateikti Europos maisto saugos agentūrai pastarosios nustatytu būdu.
25. VMVT įgaliotiesiems veterinarijos gydytojams išlaidas už LEIL stebėsenos mėginių paėmimą ir pristatymą į VMVT teritorinį padalinį apskaičiuoja ir atlygina, vadovaudamasi Išlaidų, patirtų vykdant įgaliotųjų veterinarijos gydytojų funkcijas, apskaičiavimo ir atlyginimo metodika, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. B1-268 „Dėl Išlaidų, patirtų vykdant įgaliotųjų veterinarijos gydytojų funkcijas, apskaičiavimo ir atlyginimo metodikos patvirtinimo“.