ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2022 m. gegužės 31 d. Nr. T-203

Šiauliai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T-13 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (Dvaro g. 80, Šiauliai) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                     Antanas Bezaras

 

 

PATVIRTINTA

Šiaulių rajono savivaldybės tarybos

2022 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-203

 

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šiaulių rajono savivaldybės Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką, pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Įstatymas) nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa), bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

2. Tvarkos aprašas taikomas nepasiturintiems gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą ar įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių rajono savivaldybėje, ar asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau faktiškai gyvenantiems Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, taip pat asmenims, kurie Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje nuomojasi būstą.

3. Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis Įstatymu ir Tvarkos aprašu.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme.

5. Seniūnijos socialinės paramos klausimams spręsti komisijos (toliau – Seniūnijos komisija) nariais gali būti seniūnai, seniūno pavaduotojai, seniūnijų vyriausieji specialistai ir specialistai socialiniam darbui (toliau – socialiniai darbuotojai), bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų, kitų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, seniūnaičiai. Seniūnijos komisijos sudėtis ir nuostatai, kuriuose reglamentuotos Seniūnijos komisijos narių teisės ir pareigos, tvirtinami Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu seniūnų teikimu.

 

II SKYRIUS

PRAŠYMŲ-PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS

 

6. Šiaulių rajono savivaldybėje bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių rajono savivaldybėje, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijos arba seniūnijos, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, socialinį darbuotoją, o asmenys, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, nėra įrašyti į Gyventojų registrą, kreipiasi į seniūnijos, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, socialinį darbuotoją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į seniūnijos, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, socialinį darbuotoją. Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

7. Asmuo kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau – prašymas-paraiška), kuriame nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

7.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis;

7.2. veiklos pobūdį;

7.3. turimą turtą ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę. Pareiškėjui nereikia nurodyti turimo įregistruoto nekilnojamo turto duomenų, kurie yra gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Tais atvejais, kai pareiškėjas turi neįregistruoto turto, turi pildyti prašymo-paraiškos priedus;

7.4. gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai Savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų:

7.4.1. pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);

7.4.2. autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;

7.4.3. pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;

7.4.4. dividendai;

7.4.5. palūkanos;

7.4.6. individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;

7.4.7. individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);

7.4.8. 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);

7.4.9. pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus;

7.4.10. išmokos žemės ūkio veiklai;

7.4.11. piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

7.4.12. išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;

7.4.13. socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais Įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą (toliau – Užimtumo įstatymas) ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: vienišo asmens išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą; transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą);

7.4.14. išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;

7.4.15. išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

7.4.16. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;

7.4.17. turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti;

7.4.18. turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);

7.4.19. pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;

7.4.20. loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

7.4.21. visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);

7.4.22. gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);

7.4.23. gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis);

7.4.24. nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, darbo paieškos išmoka, mokama pagal Užimtumo įstatymą;

7.5. kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją;

7.6. pažymos kopiją gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams) apie nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis (toliau – Pažyma) (išduodama būsto savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka), kreipiantis pirmą kartą to paties šildymo sezono metu, o kreipiantis dėl šildymo kompensacijos pratęsimo, pareiškėjas patvirtina, kad būste deklaruotų asmenų skaičius nepasikeitė.

8. Prašymas-paraiška gali būti pateiktas asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS) https://www.spis.lt/, pasirašant elektroniniu parašu, ir elektroniniu paštu (el. p. socparam@siauliuraj.lt) arba per atstovą:

8.1. jeigu prašymas-paraiška pateikiamas asmeniškai, pareiškėjas kreipimosi metu pateikia galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, teisę užsieniečiui nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, jeigu tokį dokumentą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus, ar kitą kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą (pažymėjimą), patvirtinantį pareiškėjo tapatybę (kuriame yra asmens nuotrauka, vardas, pavardė ir asmens kodas) (toliau – asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas);

8.2. jeigu prašymas-paraiška pateikiamas per atstovą, pateikiami galiojantys atstovo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinantys dokumentai;

8.3. jeigu užpildytas ir pasirašytas prašymas-paraiška siunčiamas paštu, prie prašymo-paraiškos turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

8.4. jeigu prašymas-paraiška siunčiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą;

8.5. jeigu prašymas-paraiška pateikiamas elektroniniu būdu (Socialinės paramos informacinė sistema (SPIS) https://www.spis.lt/), asmuo turi nurodyti, kokios įstaigos gali patvirtinti jo prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją. Asmuo, pateikdamas prašymą-paraišką elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

10. Socialinis darbuotojas pirmą kartą besikreipiantiems piniginės socialinės paramos surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą ir užregistruoja socialinės paramos apskaitos sistemoje „Parama“ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, o pakartotinai besikreipiantiems, kilus pagrįstiems įtarimams dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumo, vykdo gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimą, surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti (išskyrus Tvarkos aprašo 39.1, 39.2, ir 39.3 papunkčiuose nurodytais atvejais, kai kreipiamasi dėl vienkartinės pašalpos Įstatyme nenumatytais atvejais).

11. Siekiant piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumo, Savivaldybės administracijos seniūnijos:

11.1. privalo kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka ir teikti tarnybinį pranešimą Socialinės paramos skyriui, kad Socialinės paramos skyrius informuotų nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas;

11.2. turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra Įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti;

11.3. turi teisę Tvarkos aprašo X skyriuje nustatyta tvarka pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis dalyvauti Seniūnijos komisijoje svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, nutraukimo ir (ar) socialinių paslaugų teikimo Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.

 

III SKYRIUS

TRŪKSTAMŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

 

12. Trūkstami dokumentai ir duomenys piniginei socialinei paramai gauti pateikiami vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi.

 

IV SKYRIUS

DUOMENŲ APIE TURTĄ PATEIKIMAS

 

13. Turto normatyvas piniginei socialinei paramai gauti nustatomas vadovaujantis Įstatymo 4 skirsnio nuostatomis.

14. Socialinis darbuotojas, naudodamasis piniginės socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“, nustato vieno gyvenančio asmens arba bendrai gyvenančių asmenų turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertę, įvertindamas:

14.1. iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų gaunamą informaciją apie prašymą-paraišką pateikusio vieno gyvenančio asmens arba bendrai gyvenančių asmenų nuosavybės teise turimo turto vertę;

14.2. prašyme-paraiškoje pateiktą informaciją apie prašymą-paraišką pateikusio vieno gyvenančio asmens arba bendrai gyvenančių asmenų finansinį turtą.

 

V SKYRIUS

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

 

15. Piniginė socialinė parama skiriama vadovaujantis Įstatymo 21 straipsniu.

16. Socialinės pašalpos skyrimas:

16.1. socialinis darbuotojas, vadovaudamasis Įstatymu ir Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, naudodamasis socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“, nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą, nustato socialinės pašalpos teikimo laikotarpį, suveda duomenis apie šeimos gaunamas pajamas;

16.2. Socialinės paramos skyriaus vyresnysis specialistas socialinėms išmokoms (toliau – specialistas išmokai) patikrina suvestų duomenų teisingumą pagal prašyme-paraiškoje ir pažymose pateiktus duomenis, naudodamasis socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“, apskaičiuoja socialinės pašalpos dydį bei parengia sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo / neskyrimo, kurį pasirašo Socialinės paramos skyriaus vedėjas. Piniginė socialinė parama išmokama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

17. Kompensacijų skyrimas:

17.1. specialistas išmokai arba socialinis darbuotojas, vadovaudamasis Įstatymu ir Įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, naudodamasis socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“, apskaičiuoja bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų pajamas, atspausdina pažymą apie bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą būste ar būstą nuomojančių, pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti (toliau – pažyma kompensacijoms apskaičiuoti):

17.1.1. specialistas išmokai, kai geriamasis vanduo, karštas vanduo ar šiluma būstui šildyti teikiami centralizuotai ir vienas gyvenantis arba bendrai gyvenantys asmenys gauna socialinę pašalpą, parengia sprendimą dėl kompensacijų skyrimo / neskyrimo. Sprendimą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos pasirašo Socialinės paramos skyriaus vedėjas;

17.1.2. socialinis darbuotojas, kai geriamasis vanduo, karštas vanduo ar šiluma būstui šildyti teikiami centralizuotai ir vienas gyvenantis arba bendrai gyvenantys asmenys negauna socialinės pašalpos, parengia sprendimą dėl kompensacijų skyrimo / neskyrimo. Pažymą kompensacijoms apskaičiuoti ir sprendimą pasirašo Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas seniūnijos seniūnas. Kuršėnų miesto seniūnijos šiame punkte nurodytų kompensacijos gavėjų byla saugoma seniūnijoje;

17.2. kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną Socialinės paramos skyrius bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų, kurie kreipėsi dėl šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir geriamajam vandeniui kompensavimo, sąrašą iš socialinės paramos apskaitos sistemos „Parama“ duomenų bazės eksporto failu ir PDF formatu elektroniniu paštu perduoda paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios, vadovaudamosi Įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kompensacijų skaičiavimą, skaičiuoja kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims už centralizuotai teikiamą šilumą, karštą ir geriamąjį vandenį ir atitinkamai mažina mokesčius. Kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį;

17.3. apyskaitiniam mėnesiui pasibaigus šilumą, karštą ir geriamąjį vandenį teikiančios įmonės duomenis apie suskaičiuotas kompensacijas ir sąskaitas faktūras dėl lėšų kompensacijoms gavimo perduoda Socialinės paramos skyriui. Socialinės paramos skyrius, naudodamasis socialinės paramos apskaitos sistemą „Parama“, importuoja į duomenų bazę paslaugas teikiančių įmonių apskaičiuotų už praėjusį mėnesį kompensacijų sumas, suderina gautų sąskaitų faktūrų iš paslaugas teikiančių įmonių sumas su sumomis gautomis iš sistemos „Parama“ duomenų bazės. Patikrintas sąskaitas faktūras perduoda Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui (toliau – Buhalterinės apskaitos skyrius) apmokėti;

17.4. Buhalterinės apskaitos skyrius, gavęs Socialinės paramos skyriaus suderintas sąskaitas faktūras, lėšas perveda paslaugas teikiančioms įmonėms;

17.5. kai gyvenamajam būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamos gamtinės dujos arba elektra, kompensacijas skaičiuoja Socialinės paramos skyrius. Kiekvieną mėnesį kompensacijų gavėjai, kurie būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudoja gamtines dujas arba elektrą, pagal pasirinkimą, pateikia Socialinės paramos skyriui arba gyvenamosios vietos seniūnijai dokumentus (atsiskaitymo knygeles), kuriose nurodomas per mėnesį išnaudotas dujų ir elektros kiekis bei apmokėjimo dokumentus pagal pateiktus rodmenis. Socialinės paramos skyrius apskaičiuotų būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti kompensacijų sumas perveda į gavėjų nurodytas sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar banko skyriuose;

17.6. kai gyvenamajam būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamos kitos kuro rūšys, kurių faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, kompensacijas už 6 šildymo sezono mėnesius nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. skaičiuoja Socialinės paramos skyrius. Taikant Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vidutinę kuro (malkų (mišrių), akmens anglies ir pan.) kainą, Socialinės paramos skyrius apskaičiuotų būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti kompensacijų sumas už visą skyrimo laikotarpį perveda į gavėjų nurodytas sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar banko skyriuose.

18. Jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Šiaulių rajono savivaldybės nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį. Nustatant daugiabučio namo buto savininko ir jo bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio daugiabučio namo buto savininko teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, neatsižvelgiama į tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravusių ne savininkų ir (ar) būstą nuomojančių asmenų bei jų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo padidėjus atnaujinamo (modernizuojamo) ar atnaujinto (modernizuoto) daugiabučio namo vertei, kredito ir palūkanų apmokėjimas nenutraukiamas. Specialistas išmokai, nustato teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją apmokant kreditą ir palūkanas, paruošia pažymas dėl teisės į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.

19. Kompensacijos neskiriamos arba jų teikimas nutraukiamas:

19.1. bendrai gyvenantiems asmenims, vieniems gyvenantiems asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos arba neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių rajone;

19.2. būstą nuomojantiems asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikoje;

19.3. įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį vandenį bei karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie atsisako sudaryti sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne mažiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;

19.4. įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie yra sudarę sutartis su paslaugų tiekėjais dėl įsiskolinimo grąžinimo, tačiau nevykdo sutartinių įsipareigojimų.

20. Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

21. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis ir (ar) bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos ir turtas.     

22. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).

23. Jeigu socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybių pasikeitimo.

24. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos mokėjimas pratęsiamas be atskiro prašymo skirti piniginę socialinę paramą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią paramą, tačiau ne ilgiau negu iki mėnesio, kurį šalyje atšaukiama ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas arba sueina jų paskelbimo terminai, pabaigos.

26. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 1,45 Eur, o apskaičiuota kompensacija būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojant kietąjį ar kitokį kurą – mažesnė kaip 0,29 Eur, socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.

27. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.

28. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius Savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

 

VI SKYRIUS

PRAŠYMUS-PARAIŠKAS PATEIKUSIŲ ASMENŲ INFORMAVIMAS APIE PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMĄ AR NESKYRIMĄ

 

29. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba neskyrimo yra informuojamas vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 15 ir 16 dalimis.

 

VII SKYRIUS

NETEISĖTAI GAUTOS AR IŠMOKĖTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠSKAIČIAVIMAS

 

30. Nustačius, kad piniginė socialinė parama buvo gaunama neteisėtai, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą visą pinigų sumą arba ją grąžinti dalimis vadovaujantis Įstatymo 26 straipsniu.

31. Dėl Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos vadovaujantis Įstatymo 27 straipsniu.

 

VIII SKYRIUS

DĖL OBJEKTYVIŲ APLINKYBIŲ NEIŠMOKĖTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKĖJIMO PROCEDŪRA

 

32. Paskirta, bet laiku neatsiimta piniginė socialinė parama išmokama vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 ir 5 dalimis.

 

IX SKYRIUS

SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS

ĮSTATYME NENUMATYTAIS ATVEJAIS

 

33. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę skirti arba neskirti vienkartinę pašalpą 38–53 punktuose numatyta tvarka ir (arba) skirti socialinę paramą Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais arba jos neskirti ar nutraukti jos teikimą.

34. Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, jos neskyrimo ar nutraukimo Seniūnijos komisija ne vėliau kaip likus 4 d. d. iki Šiaulių rajono savivaldybės socialinės paramos skyrimo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio Socialinės paramos skyriui pateikia:

34.1. pareiškėjo pateiktą prašymą-paraišką, reikiamus dokumentus ir Seniūnijos komisijos rekomendaciją dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo arba rekomendaciją dėl piniginės socialinės paramos nutraukimo ar sustabdymo;

34.2. posėdžio metu svarstytų bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų sąrašą („Microsoft Word“ formatu), nurodant vardą, pavardę, adresą, priežastį, kodėl klausimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo ar nutraukimo buvo svarstytas Seniūnijos komisijoje, elektroniniu paštu.

35. Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo ar sustabdymo Tvarkos aprašo 33 punkte nustatytais atvejais priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas Komisijos teikimu, atsižvelgiant į Seniūnijos komisijos rekomendaciją.

36. Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais skyrimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas Komisijos teikimu. Tuo atveju, kai Komisija priima sprendimą neskirti piniginės socialinės paramos, kuri gali būti skirta Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, rekomendacinis sprendimas įforminamas Komisijos protokole.

37. Vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos Įstatyme nenumatytais atvejais skyrimas ir teikimas priklauso nuo Savivaldybės finansinių galimybių. Vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos skiriamos siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, patekus į sunkią materialinę padėtį, kai yra išnaudotos visos kitos pajamų gavimo galimybės. Vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa Įstatyme nenumatytais atvejais skiriama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Komisijos teikimu, išskyrus Tvarkos aprašo 39.2 ir 39.3 papunkčiuose išvardintais atvejais.

38. Vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa Įstatyme nenumatytais atvejais teikiama šiais būdais:

38.1. gali būti teikiama pinigais, pervedant gavėjams skirtas lėšas į gavėjų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar banko skyriuose tuo atveju, kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali ir yra suinteresuotas tinkamai panaudoti pinigus;

38.2. gali būti teikiama nepinigine forma (apmokant būsto nuomos, elektros, komunalines ir kitas būsto išlaikymo išlaidas šias paslaugas teikiančioms įmonėms, apmokant vaikų išlaikymo išlaidas ikimokyklinėse įstaigose ir kt. pervedant pinigus pagal paslaugas suteikusių įstaigų ar organizacijų pateiktas sąskaitas faktūras) šeimoms (asmenims), patiriančioms (-iems) socialinę riziką, kai žinoma, kad šeima (asmuo) negali tinkamai panaudoti pinigų.

39. Vienkartinė Įstatyme nenumatytais atvejais pašalpa skiriama šiais atvejais ir pagal teisės į vienkartinę pašalpą atsiradimo dieną galiojusį valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydį:

39.1. Onkologinės ligos atveju ir sunkios ligos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl Sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“ (išskyrus asmenis, gaunančius slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas), atsižvelgiant į pateiktą medicininę pažymą iš gydymo įstaigos ar šeimos gydytojo, išrašytos ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, kai pareiškėjui, jeigu jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos Tvarkos aprašo 7.4 papunktyje, per mėnesį yra mažesnės negu 4 VRP dydžiai:

39.1.1. kreipiantis pirmą kartą – 3 VRP dydžio;

39.1.2. kreipiantis pakartotinai – 1 VRP dydžio.

39.2. Iš pataisos įstaigų paleidžiamiems asmenims, kaip jie apibrėžti Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. A1-939/IR-324 „Dėl Iš pataisos įstaigų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3.1 papunktyje, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių rajono savivaldybėje. Asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių rajono savivaldybėje, – faktiškai gyvenantiems Šiaulių rajono savivaldybėje, kai kreipiamasi per vieną mėnesį nuo paleidimo dienos – 1 VRP dydžio. Iš pataisos įstaigų paleisti asmenys dėl vienkartinės pašalpos kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūniją arba Socialinės paramos skyrių. Vienkartinė pašalpa išmokama per 24 val. nuo prašymo vienkartinei pašalpai gauti pateikimo dienos. Jeigu vienkartinės pašalpos mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena (šeštadieniu, sekmadieniu ar švenčių diena), ši pašalpa mokama pirmąją darbo dieną, einančią po ne darbo dienos (šeštadienio, sekmadienio ar švenčių dienos). Vienkartinė pašalpa teikiama Tvarkos aprašo 38.1 papunktyje nurodytu būdu. Asmeniui nenurodžius asmeninės sąskaitos rekvizitų, mokėjimas formuojamas su artimiausiu socialinių pašalpų mokėjimu asmens nurodytu būdu. Prašymai vienkartinei pašalpai skirti Komisijai neteikiami.

39.3. Suaugusiems asmenims, kuriems suteikta laikinoji apsauga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“, Lietuvos Respublikoje, – 1,5 VRP. Vienkartinė pašalpa išmokama per 48 val. nuo prašymo vienkartinei pašalpai gauti pateikimo dienos. Jeigu vienkartinės pašalpos mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena (šeštadieniu, sekmadieniu ar švenčių diena), pašalpa mokama pirmąją darbo dieną, einančią po ne darbo dienos (šeštadienio, sekmadienio ar švenčių dienos). Prašymai dėl vienkartinės pašalpos priimami gyvenamosios vietos seniūnijoje arba Socialinės paramos skyriuje. Prašymai vienkartinei pašalpai skirti Komisijai neteikiami. Vienkartinė pašalpa skiriama pinigais, pervedant gavėjams skirtas lėšas į gavėjų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar banko skyriuose.

40. Tikslinė Įstatyme nenumatytais atvejais pašalpa skiriama šiais atvejais ir pagal teisės į vienkartinę pašalpą atsiradimo dieną galiojusį valstybės remiamų pajamų dydį:

40.1. patekus į sunkią materialinę padėtį, kai vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos Tvarkos aprašo 7.4 papunktyje, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžiai, pateikus motyvuotą prašymą ir atsižvelgiant į socialinio darbuotojo surašyto bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto pateiktas išvadas ir rekomendacijas:

40.1.1. gydymosi išlaidoms kompensuoti (būtiniems medicininiams tyrimams atlikti, būtinų receptinių nekompensuojamų vaistų – pagal gydytojų išduotus galiojančius receptus, siuntimus, išrašytus ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, pateikus apmokėjimo kvitus ar gydymo įstaigos išduotą pažymą apie reikalingų medicininių priemonių įsigijimą, išskyrus kompensuojamus vaistus ir medicinines priemones) – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 2 VRP dydžio; nepateikus faktinių išlaidų – 0,5 VRP dydžio;

40.1.2. gydyti siunčiamų asmenų kelionės išlaidoms kompensuoti – lygi faktinėms išlaidoms (kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai (keleivinio transporto bilietai, sąskaitos faktūros ir kt.)), bet neviršijant 1 VRP dydžio;

40.1.3. gyvybiškai būtinos medicininės įrangos įsigijimas, pateikus tai patvirtinančią medicininę pažymą – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 6 VRP dydžio;

40.1.4. būtinoms prekėms, pateikus paramos būtinumą pagrindžiančius dokumentus (buitinei technikai, namų apyvokos reikmenims įsigyti) – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 2 VRP dydžio;

40.1.5. būtinam gyvenamojo būsto remontui, sanitarinių įrenginių, buitinių valymo įrenginių, vandentiekio įrenginių ir jo įvadų, nuotekų įrenginių ir įvado prijungimo prie buitinių nuotekų tinklo, dezinfekcijos darbų (kai esama situacija kelia grėsmę gyvenančių asmenų sveikatai bei saugumui), kaminų, krosnių remonto, elektros instaliacijai įrengti (po įvykusio avarinio gedimo), pelėsių naikinimo išlaidoms iš dalies kompensuoti – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 6 VRP dydžio;

40.1.6. įsiskolinimų už komunalines paslaugas (už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, ir (ar) elektros energiją, komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą) iš dalies apmokėti (jeigu skola susidarė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių) – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 2 VRP. Skirta pašalpa gali būti pervedama į paslaugas teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;

40.1.7. akiniams pirkti, pateikus gydytojo išduotą receptą bei patirtas išlaidas įrodančius dokumentus – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 1 VRP dydžio;

40.1.8. išlaidoms už vaikų vasaros stovyklą apmokėti, asmeniui (-ims), auginančiam (-tiems) vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 2 VRP dydžio;

40.1.9. auginančiam vaiką (-us) iki 18 metų nesusituokusiam arba nutraukusiam santuoką asmeniui, kuris neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų ir nėra sudaręs teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko išlaikymo arba nesikreipė į teismą dėl vaiko  materialinio išlaikymo, – iki 2 VRP dydžių, nustatant sąlygą, kad  asmuo kreipsis į teismą dėl vaiko  išlaikymo priteisimo ir (ar) tėvystės nustatymo;

40.1.10. apmokėti sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis Savivaldybės administracija yra pasirašiusi sutartis, už suteiktas paslaugas asmenims, kuriems teismo sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) pareiga dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

40.1.11. privalomojo sveikatos draudimo įmokoms sumokėti, kai asmuo neturi teisės gauti nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 7 VRP dydžio;

40.1.12. asmenims, patiriantiems socialinę riziką, bei asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų ar socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, asmens dokumentams išsiimti – lygi faktinėms išlaidoms, bet neviršijant 0,5 VRP dydžio;

40.2. įsigyti kietajam kurui, vieną kartą šildymo sezono laikotarpiu, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali gauti kompensacijos kietajam kurui įsigyti Įstatyme nustatyta tvarka, ir jeigu vienam asmeniui tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos Tvarkos aprašo 7.4 papunktyje, per mėnesį yra:

40.2.1. mažesnės negu 1,5 VRP dydžiai, – 1,5 VRP dydžio;

40.2.2. didesnės negu 1,5 VRP dydžiai, bet mažesnės negu 2,5 VRP dydžiai – 1 VRP dydžio.

41. Periodinė Įstatyme nenumatytais atvejais pašalpa skiriama, kai vienam asmeniui tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos Tvarkos aprašo 7.4 papunktyje, per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP dydžiai:

41.1. socialinę atskirtį patiriantiems tėvams, vieniems auginantiems vaikus, vienišiems pensinio amžiaus asmenims, negalią turintiems asmenims – iki 1 VRP dydžio ir mokama ne ilgiau kaip 3 mėnesius;

41.2. kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanoms apmokėti, mirus vienam iš bendrai gyvenusių asmenų (buto savininkui), kol bus tvarkomi būsto paveldėjimo dokumentai – iki 1 VRP dydžio ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;

41.3. pilnamečiam vienam gyvenančiam asmeniui, mirus tėvams (turėtam vieninteliam iš tėvų), jo mokymosi ar studijų laikotarpiu (studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai – iki 1 VRP dydžio ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

42. Sąlyginė Įstatyme nenumatytais atvejais pašalpa skiriama gydymuisi Priklausomybės ligų gydymo centre tėvams, auginantiems vaikus bei patiriantiems socialinę riziką, kai vienam asmeniui tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos Tvarkos aprašo 7.4 papunktyje, per mėnesį yra mažesnės negu 2,5 VRP dydžiai – 1,5 VRP dydžio.

43. Vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa Įstatyme nenumatytais atvejais teikiama 1 kartą per kalendorinius metus.

44. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros, dienos socialinės globos bei trumpalaikės globos paslaugas vieną kartą per kalendorinius metus iki 6 mėnesių. Išskirtiniais atvejais (sunki liga, gaisras ir kt.), atsižvelgiant į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateiktą informaciją gali būti atleidžiami iki 12 mėnesių. Komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktus dokumentus, pateikia rekomendaciją dėl asmens (šeimos) atleidimo / neatleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas, ir rengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl iš dalies ar visiško atleidimo asmens (šeimos) nuo mokėjimo už socialines paslaugas.

45. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo 1 procento nekilnojamojo turto vertės, viršijančio normatyvą, mokesčio, iki 6 mėnesių laikotarpiui mokant už artimo giminaičio, kuriam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims, ilgalaikės socialinės globos paslaugas, kai yra išnaudotos visos finansinės galimybės, atsižvelgiant į buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateiktą informaciją. Komisija teikia rekomendaciją dėl fizinio asmens atleidimo nuo 1 procento nekilnojamojo turto vertės, viršijančios normatyvą, mokesčio, pagal kurią parengiamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektas.

46. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos Įstatyme nenumatytais atvejais kreipiasi į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją, pateikdamas nustatytos formos prašymą ir kitus būtinus dokumentus (priklausomai nuo aplinkybių), nurodytus Tvarkos aprašo II skyriuje.

47. Vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa Įstatyme nenumatytais atvejais neteikiama:

47.1. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, turtą arba nepateikė paramos pagrįstumą įrodančių dokumentų;

47.2. nustačius, kad bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos viršija Tvarkos apraše nustatytus VRP dydžius;

47.3. kai asmuo per nurodytą terminą nepateikė Vienkartinės pašalpos pagrįstumą įrodančių dokumentų (gydymosi, kelionės ar kitas faktines išlaidas patvirtinantys dokumentai);

47.4. kai Komisija nenustato Vienkartinės pašalpos skyrimo būtinumo;

47.5. įsiskolinimas už būsto nuomą, elektrą, komunalines paslaugas ar kitas būsto išlaikymo paslaugas susidarė dėl asmens aplaidumo, vengimo mokėti mokesčius, neišnaudojus visų teisėtų pajamų gavimo galimybių ar kitų subjektyvių priežasčių;

47.6. kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dirba pagal verslo liudijimą arba yra individualios įmonės savininkas, išskyrus atvejus, kai individualios įmonės veikla nevykdoma dėl jos likvidavimo;

47.7. kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialiniam darbuotojui ir (ar) Seniūnijos komisijos nariams nesudaro galimybės patikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų ir kitų aplinkybių;

47.8. kai prašymai pateikti be buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto ir (ar) reikalingų dokumentų;

47.9. kai prašymai pateikti likus mažiau negu 4 darbo dienoms iki Komisijos posėdžio.

48. Socialinis darbuotojas:

48.1. priima prašymą ir kitus reikiamus dokumentus vienkartinei pašalpai gauti, atsižvelgdamas į aplinkybes;

48.2. patikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašo nustatytos formos buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, išskyrus Tvarkos aprašo 39.1, 39.2 ir 39.3 papunkčiuose nurodytais atvejais, ir pateikia Socialinės paramos skyriui ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki Komisijos posėdžio;

48.3. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateikia išvadas dėl vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos Įstatyme nenumatytais atvejais skyrimo, nurodo pašalpos teikimo būdą (pinigine ar nepinigine forma) arba pateikia siūlymą neskirti pašalpos, nurodydamas motyvus.

49. Socialinės paramos skyriaus specialistas priimtus prašymus vienkartinei, tikslinei, periodinei, sąlyginei pašalpai Įstatyme nenumatytais atvejais gauti teikia Komisijai svarstyti.

50. Prašymus pašalpai Įstatyme nenumatytais atvejais gauti nagrinėja Komisija, kurios sudėtis tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, o posėdžiai vykdomi kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį. Komisijos posėdžiai gali būti šaukiami ir dažniau. Skyriaus vedėjui teikiami siūlymai skirti / neskirti piniginę socialinę paramą priimami paprasta Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

51. Į Komisijos posėdį, esant poreikiui, gali būti kviečiami kviestiniai asmenys – socialiniai darbuotojai, kurie dalyvauja Komisijos posėdyje be balsavimo teisės bei neįgyja Komisijos narių teisių ir pareigų.

52. Esant itin svarbioms priežastims (gyvenamojo būsto praradimo, ūmios ligos atveju) Komisija vienkartinę pašalpą gali skirti pakartotinai.

53. Mirus asmeniui, kuriam paskirta vienkartinė, tikslinė, periodinė ar sąlyginė pašalpa, ji neišmokama.

 

 

X SKYRIUS

SUINTERESUOTŲ ASMENŲ PASITELKIMAS, SVARSTANT KLAUSIMUS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMO, SUINTERESUOTŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

54. Svarstant piniginės socialinės paramos klausimus gali būti pasitelkti bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės nariai, ir (ar) seniūnaičiai, ir (ar) kiti suinteresuoti asmenys (toliau – kviestiniai asmenys), priimant rekomendaciją dėl piniginės socialinės paramos skyrimo Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje numatytais atvejais.

55. Kviestinius asmenis į Seniūnijos komisijos posėdį, esant poreikiui, kviečia seniūnas savo iniciatyva. Kviestiniai asmenys dalyvauja Seniūnijos komisijos posėdyje be balsavimo teisės bei neįgyja komisijos narių teisių ir pareigų.

56. Kviestinis asmuo Seniūnijos komisijos posėdyje pateikia turimą informaciją, savo nuomonę ar dokumentus nagrinėjamu posėdyje klausimu, ir atsako už pateiktos informacijos objektyvumą bei teisėtumą.

57. Seniūnijos komisijos pirmininkas privalo užtikrinti, kad posėdžio metu nebūtų pažeista prašymą-paraišką pateikusio gyventojo asmens duomenų apsauga.

 

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

58. Seniūnijos atsako už teisingą dokumentų piniginei socialinei paramai gauti priėmimą ir užpildymą, specialistas išmokai atsako už teisingą socialinių pašalpų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti.

59. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

60. Savivaldybės administracija užtikrina nepasiturinčių gyventojų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.

61. Piniginės socialinės paramos skyrimo tikslu asmens duomenys yra tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamenti ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

62. Tvarkos aprašas keičiamas, papildomas, pripažįstamas netekusiu galios Savivaldybės tarybos sprendimu.

__________________________