Administracinė byla Nr. eAS-272-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos miesto žmonių su fizine negalia sporto klubas „Žuvėdra“, Klaipėdos miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubas „Pamarys“, viešoji įstaiga „Asmenybės ugdymo kultūros centras“, Visuomeninė organizacija sporto klubas „Šansas“, Klaipėdos kurčiųjų sporto klubas „Šermukšnis“) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Plaukimas visiems“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. ADI-3015 „Dėl lėšų skyrimo neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 metais finansuoti“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą skirti finansavimą VšĮ „Plaukimas visiems“, projektui „Plaukimas – pagalba neįgaliesiems“ bei iš naujo paskirstyti lėšas neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 m. finansuoti.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti visus veiksmus iki, kol bus išnagrinėta byla dėl pareiškėjo pateikto skundo ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikinimo priemonių taikymo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta nepataisoma žala, šis pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais. Teismas akcentavo, kad neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kriterijus yra vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis gali būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė administracinėje bylų teisenoje.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas neatitinka neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
III.
Pareiškėjas VšĮ „Plaukimas visiems“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį.
Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad skunde ir prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pateikti įrodymai ir paaiškinimai, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didėlė žala. Mano, kad skundo reikalavimas yra akivaizdžiai pagrįstas, todėl patenkinus reikalavimą ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimas įvykdymas, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskirtos lėšos neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 m. finansuoti, bus panaudotos, taip padarant pareiškėjui, kurio projektas „Plaukimas – pagalba neįgaliesiems“ ginčijamu įsakymu atmestas, žalą.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, spręsdamas, kad pareiškėjo prašymas neatitinka neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kriterijaus. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti visus veiksmus iki, kol bus išnagrinėta byla dėl pareiškėjo pateikto skundo ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas. Pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdyti visi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai, susiję su skiriamomis piniginėmis lėšomis neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 m. finansuoti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrindė, kad laikinai nesustabdžius minėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad laikinai nesustabdžius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų paskirtos lėšos neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 m. finansuoti bus panaudotos, nepatvirtina, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas nėra pateikęs teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paskirstytų lėšų pareiškėjo galimai patirtos žalos nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu ginčijamas įsakymas būtų panaikintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skundo dalykas yra administracinis aktas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. ADI-3015 „Dėl lėšų skyrimo neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 metais finansuoti“, kurį pareiškėjas prašo panaikinti ir įpareigoti atsakovą skirti finansavimą projektui „Plaukimas – pagalba neįgaliesiems“ bei iš naujo paskirstyti lėšas neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 m. finansuoti. Pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, būtų pagrindas taikyti ABTĮ 94 straipsnyje numatytas administracinio akto panaikinimo pasekmes.
Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimus, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija