Administracinė byla Nr. A-5277-662/2018
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00262-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,
dalyvaujant užsieniečiui I. S. (I. S.), jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
vertėjui Fedaee Ahmed Jawed,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre, kuriame užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2018 m. rugpjūčio 8 d.
2. Teikime nurodyta, kad užsienietis, 2018 m. gegužės 7 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, nepateikė prašymo suteikti jam prieglobstį, tačiau išreiškė norą sugrįžti į tėvynę. Teigiama, kad nors užsienietis vėliau kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo ir jo prašymas priimtas nagrinėjimui iš esmės skubos tvarka, minėta aplinkybė nepanaikina užsieniečio sulaikymo pagrindų. Užsieniečių registracijos centro nuomone, užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūromis, norėdamas pasilikti Europos Sąjungoje. Pažymėta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo, kuris apeliacine tvarka neapskųstas.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino – pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2018 m. lapkričio 8 d.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po Migracijos departamento 2018 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo netenkintas užsieniečio prieglobsčio ir papildomos apsaugos prašymas, Centras teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas persvarstyti minėto užsieniečio sulaikymo klausimą. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Centro teikimą patenkino ir paliko užsienietį sulaikytą Užsieniečių registracijos centre Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.
5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad formaliai užsieniečiui yra išlikęs prieglobsčio prašytojo teisinis statusas, padarė išvadą, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė siekdamas pavėlinti ar sutrukdyti priimti sprendimą grąžinti jį į tėvynę, dėl ko yra didelė tikimybė, kad jis savarankiškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos, tikėdamasis išvengti grąžinimo priemonės taikymo. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose, todėl Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino.
III.
7. Apeliantas (duomenys neskelbtini) pilietis I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti. Apeliantas taip pat prašo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
8. Apeliantas pažymi, kad nesutikdamas su Migracijos departamento 2018 m. birželio 15 d. sprendimu dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris priimtas nagrinėti.
9. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktų pagrindus. Teigia, kad tam, jog prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, privalo būti tenkinamos dvi sąlygos, t. y. pirma, sulaikymas yra būtinas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį; antra, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymi, jog jo motyvai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo yra išaiškinti, todėl pirmoji sąlyga nėra tenkinama. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė nė vienos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą vertinti, jog asmuo gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo / išsiuntimo į kilmės valstybę.
10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė siekdamas atidėti ar sutrukdyti priimti sprendimą dėl jo grąžinimo, paremta tik prielaidomis, todėl nėra pagrįsta.
11. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą.
12. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, pakartodamas teikime nurodytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, atsiliepime pažymi, kad motyvų, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, aiškinimasis nesibaigia Migracijos departamentui priėmus apeliantui nepalankų sprendimą, kuris gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, kad motyvų, kaip ir prašymų, nagrinėjimas baigiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę nutartį.
13. Užsieniečių registracijos centras sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra didelė tikimybė, jog apeliantas savarankiškai neišvyks iš Lietuvos ir stengsis išvengti grąžinimo priemonės taikymo. Pažymi, kad apelianto pasakojimai prieštaringi ir nenuoseklūs, jis painioja įvykių detales. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nėra įtrauktas į užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, sąrašą, jo sveikatos būklė nėra bloga, jis Centre gauna visą reikiamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą.
15. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 114 straipsnyje nustatytais pagrindais.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
17. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
18. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).
19. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
20. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
21. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
22. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir visumą byloje pateiktų įrodymų, dėl užsieniečio tapatybės nustatymo nėra kilę jokių sunkumų. I. S. yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio ir šiuo metu yra kilęs ginčas dėl prieglobsčio nesuteikimo teisėtumo, kuris nagrinėjamas pirmosios instancijos administraciniame teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu užsienietis savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus bei kad jis vengs grąžinimo priemonės taikymo, todėl spręstina, jog užsienietis nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, jog yra didelė tikimybė, kad jis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos anksčiau ar pasislėpti bei vengti grąžinimo į kilmės valstybę, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad užsienietis išvyks iš Lietuvos (slėpsis), nesulaukęs jo pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, išnagrinėjimo bei bandys trukdyti ar kitaip vengs išsiuntimo priemonės taikymo. Taigi tolesnis užsieniečio sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais Užsieniečių registracijos centre nėra būtinas siekiant priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir neatitiktų proporcingumo tarp Įstatymo siekiamų tikslų ir taikomų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas (nagrinėjamas prieglobsčio suteikimo klausimas) nėra pagrindo taikyti ir užsienietį sulaikyti pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.
23. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors užsieniečio elgesys ir galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra (prašymą pateikė tik supratęs, kad bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, t. y. nepateikė prašymo nedelsiant, prašymas Migracijos departamento išnagrinėtas ir sprendimas priimtas skubos tvarka, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos vienkartinės vizos išdavimo aplinkybes, jo kelionės tikslą), nagrinėjamu atveju, vertinant individualias situacijos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad jo tapatybė nustatyta, pareiškėjo teisinę padėtį bei byloje esančią įrodymų visumą, į tai, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, anksčiau nėra bandęs pasislėpti arba išvengti išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kol bus sprendžiami užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai, yra pagrindas skirti užsieniečiui sulaikymui alternatyvią ir jo prašomą priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).
24. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, užsienietį paleidžiant iš sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre ir užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) piliečio I. S. (I. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą pakeisti ir skirti I. S. (I. S.) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, t. y. ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 8 d.
Nutartis neskundžiama.