LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVENTOSIOS SENVAGIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

 

2016 m. rugsėjo 8 d. Nr. D1-593

Vilnius

 

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:

1. T v i r t i n u Šventosios senvagių gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:

2.1. užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Anykščių regioninio parko direkcija;

2.3. iki 2016 m. spalio 1 d. užtikrinti saugomų rūšių radaviečių, nurodytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įregistravimą Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                   Kęstutis Trečiokas

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. D1-593

 

Šventosios senvagių GAMTOTVARKOS PLANAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šventosios senvagių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus – Šventosios senvagės (LTANY0020), vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1- 645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje www.am.lt/gamtotvarka.

 

II SKYRIUS

TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

 

2. Teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra Utenos apskrities Anykščių rajono savivaldybės Anykščių ir Andrioniškio seniūnijose, patenka į Anykščių regioninį parką ir apima dalį Šventosios senvagių hidrografinio draustinio. Šventosios senvagių hidrografinio draustinio steigimo tikslas – išsaugoti senvagių gausumu išsiskiriančią Šventosios upės slėnio atkarpą su termokarstiniais ežerėliais ir pelkutėmis. Gamtinio karkaso brėžinyje teritorija priskiriama migraciniams koridoriams, kuriuose numatoma palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Bendras teritorijos plotas yra 203,1 ha.

Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“. Ji skirta Europos Bendrijos svarbos rūšių: dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus), plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) ir šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis) apsaugai.

Teritorijoje yra keli augalijos kompleksai. Didžiausią plotą užima miškai, kurie sudaro 45,4 proc., bei pievos ir natūralios ganyklos – 22,7 proc. Dirbama žemė užima 16 proc., medžių ir krūmų želdiniai – 7,3 proc., pelkės – 3,3 proc. vandens telkiniai – 3,1 proc., keliai – 1,2 proc., užstatytos teritorijos ir nenaudojama žemė užima mažiau kaip po 1 proc. teritorijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, didžioji dalis (99,9 proc.) teritorijos miškų yra priskiriami III miškų grupei – apsauginiams miškams, nedidelė dalis (0,01 proc.) miškų priskiriami II miškų grupei – specialios paskirties miškai (draustinių miškai). Teritorija patenka į Niūronių ir Paandrioniškio kaimus.

2012–2014 m. vykdyto projekto „Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizavimas visoje šalyje“ metu teritorijoje buvo kartografuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, kurios įtrauktos į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), I priedą ir nustatyti jų užimami plotai:

6120 *Karbonatinių smėlynų pievų buveinė aptinkama centrinėje teritorijos dalyje, yra įsiterpusi į 6210 Stepinių pievų buveinę ir užima labai nedidelį, vos 0,1 ha, plotą. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama dėl buveinėje įsikuriančių jaunų pušų medelių;

6210 Stepinės pievos užima 11,7 ha. Didžiausi buveinės plotai aptinkami centrinėje teritorijos dalyje. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama dėl buveinėje, o ypač ties riba su mišku, įsikuriančios ir vietomis įsigalinčios sumedėjusios augalijos;

6270 *Rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos užima 0,9 ha plotą. Buveinės yra pietinėje teritorijos dalyje. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama dėl buveinėje, o ypač ties riba su mišku, įsikuriančios ir vietomis įsigalinčios sumedėjusios augalijos;

6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų buveinė yra centrinėje teritorijos dalyje ir tęsiasi apie 500 m Šventosios upės pakrante siaura, kelių–keliolikos metrų pločio juosta. Į teritoriją patenka 0,3 ha šios buveinės. Sumedėjusiai augalijai įsikurti šioje buveinėje trukdo nestabilus, potvynių tėkmės veikiamas, pakrantės gruntas, todėl apsaugos būklė yra palanki, specialios gamtotvarkos priemonės nereikalingos;

6510 Šienaujamos mezofitų pievos užima 6,3 ha. Keli šios buveinės plotai aptinkami centrinėje ir pietinėje teritorijos dalyse. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama dėl buveinėje, o ypač ties riba su mišku, įsikuriančios ir vietomis įsigalinčios sumedėjusios augalijos.

Teritorijoje nustatytos 6 gyvūnų rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos II ir IV priedą:

dvijuostė nendriadusė. 2008 m. septyniose senvagėse sugauta apie 50 individų. Apsaugos būklė palanki, populiacija gausi ir gyvybinga. Buveinės sąlygas galima pagerinti sudarant palankesnes mikroklimatines sąlygas, atidengiant pietines senvagių pakrantes, kad vanduo būtų geriau įšildomas;

plačioji dusia. 2008 m. sugautas vienas individas. Buveinė nėra visiškai tipiška, optimalios buveinės paprastai yra didesniuose vandens telkiniuose. Rūšis neaptikta nei Gamtotvarkos plano rengimo metu, nei monitoringo, vykdyto pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą, metu. Apsaugos būklė nežinoma;

šarvuotoji skėtė. Šalia 6 senvagių 2008 m. registruoti 34 individai. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama. Neigiamas buveinės faktorius – aklinai užaugę medžiais ir krūmais daugumos senvagių krantai;

akiuotasis satyras (Lopinga achine). 5 individai registruoti šalia šiaurinės teritorijos ribos, apsaugos būklė nežinoma;

raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina). Senvagėse 2008 m. registruoti 2, 2012 m. – 50 individų. Apsaugos būklė nepalanki-nepakankama. Buveinių sąlygos pagerėtų, jei senvagių nedengtų medžių šešėlis ir vanduo būtų geriau įšildomas;

ūdra (Lutra lutra). 2008 m. stebėtas 1 individas Šventosios upės pakrantėje. Tai su teritorija besiribojančioje BAST „Šventosios upė žemiau Andrioniškio“ saugoma rūšis.

Į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), įrašytos 7 gyvūnų (išskyrus paukščius) rūšys: dvijuostė nendriadusė, plačioji dusia, šarvuotoji skėtė, baltajuostis melsvys (2 radavietėse registruota 18 individų; rūšies apsaugos būklė nepalanki-nepakankama), akiuotasis satyras, raudonpilvė kūmutė, ūdra.

Teritorijoje nustatytos 5 perinčios, galinčios perėti arba besimaitinančios paukščių rūšys, įrašytos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Paukščių direktyva), I priedą:

nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Šiaurinėje teritorijos dalyje esančiuose senvagės nedrynuose 2015 m. sėkmingai perėjo 1 pora. Apsaugos būklė palanki;

vapsvaėdis (Pernis apivorus). Stebimi besimaitinantys pavieniai individai, teritorijoje neperi. Atvirų buveinių palaikymas išlaikytų geras mitybines sąlygas šiai rūšiai;

griežlė (Crex crex). Teritorijos centrinėje dalyje 2015 m. registruotas 1 griežiantis patinas. Rūšies apsaugos būklė nepalanki-nepakankama, nes teritorijoje vyrauja sausos pievos, mažai optimalių buveinių;

tulžys (Alcedo atthis). Teritorijoje registruotas 1 individas veisimosi sezono metu. Teritorijoje yra tinkamų, palankios būklės perėjimo buveinių. Apsaugos būklė nenustatyta;

žalvarnis (Coracias garrulus). 1996 m. vienas individas stebėtas veisimosi sezono metu. Vėlesnių stebėjimų nėra, teritorijoje nebeperi.

Į Saugomų rūšių sąrašą įtrauktos 6 paukščių rūšys: didysis dančiasnapis (stebimi migruojantys, žiemojantys paukščiai), vapsvaėdis, griežlė, tulžys, žalvarnis, kukutis (ne kasmet peri 1 pora).

Į Saugomų rūšių sąrašą taip pat įrašyta viena grybų rūšis – didysis kukurdvelkis (Langermannia gigantea). Keli vaisiakūniai registruoti 2012 m., centrinėje teritorijos dalyje, sausoje pievoje netoli miško pakraščio. Buveinė yra netipiška, radavietėje yra skurdaus smėlio dirvožemis.

Didžiausias poreikis vykdyti gamtotvarkos priemones yra atvirose buveinėse, kuriose reikalinga pašalinti įsikuriančią sumedėjusią augaliją, o vėliau kasmet jas ganyti ar šienauti. Taip teritorijoje būtų palaikoma palanki Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių būklė bei sudaromos sąlygos daliai atvirų buveinių susiformuoti į natūralias saugomas pievų buveines. Tikėtina, kad didžioji dalis pievų formuosis į 6210 Stepinių pievų buveinių tipą. Teritorijos natūralumui grėsmę kelia invazinės rūšys, ypač gausialapiai lubinai, kurie užima didžiausią plotą bei yra aptinkami saugomų pievų buveinėse. Su senvagėmis susijusių rūšių: dvijuostės nendriadusės, šarvuotosios skėtės ir raudonpilvės kūmutės buveinių būklės pagerinimui reikalinga atkurti bei palaikyti atviras kai kurių senvagių pietines pakrantes, siekiant, kad senvagių vanduo būtų geriau įšildomas.

6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 6270 *Rūšių turtingų ganyklų ir ganomų pievų buveinės atitinka BAST atrankos kriterijus, todėl tikslinga šias buveines įtraukti į teritorijos „Šventosios senvagės“ vertybių, dėl kurių atrinkta teritorija, sąrašą. Jei plačioji dusia teritorijoje nebus aptikta iki 2019 m., tikslinga šią rūšį išbraukti iš vertybių, dėl kurių atrinkta teritorija, sąrašo.

Teritorijoje nebereikia skatinti poilsiavimo ar įrengti daugiau su tuo susijusios infrastruktūros, nes didesnės rekreacinės apkrovos gali turėti neigiamos įtakos saugomoms vertybėms.

Gamtotvarkos plano teritorijoje privati žemė sudaro 90,9 proc., valstybinė – 7,5 proc., neišnuomotos laisvos valstybinės žemės fondo – 1,6 proc. Dauguma privačių sklypų yra žemės ūkio paskirties žemė – 65,5 proc., o miškų ūkio paskirties žemė sudaro 25,4 proc. Valstybinėje žemėje nenustatytos paskirties žemė (nes nesuformuoti sklypai) užima 5,7 proc., žemės ūkio paskirties – 1,6 proc., kitos paskirties žemė – 0,2 proc.

Visi teritorijos miškai yra privatūs. Kiek daugiau nei pusė (57,2 proc.) miškų yra savaiminės kilmės, o likusioji dalis (42,8 proc.) – kultūrinės kilmės.

 

III SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklę: 6210 Stepinių pievų (ne mažesniame kaip 11,7 ha plote), 6270 *Rūšių turtingų ganyklų ir ganomų pievų (ne mažesniame kaip 0,9 ha plote), 6510 Šienaujamų mezofitų pievų (ne mažesniame kaip 6,3 ha plote), atkurti ir išlaikyti atviras buveines 54,3 ha plote sudarant sąlygas daliai jų transformuotis į Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų buveines bei užtikrinti palankią Europos Bendrijos svarbos rūšių: dvijuosčių nendriadusių, šarvuotųjų skėčių apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. palaikyti palankią 6120 *Karbonatinių smėlynų pievų, 6210 Stepinių pievų, 6270 *Rūšių turtingų ganyklų ir ganomų pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų apsaugos būklę, atkurti dalį buvusio atviro kraštovaizdžio sudarant sąlygas formuotis Europos Bendrijos svarbos natūralioms pievų buveinėms;

4.2. pagerinti dvijuosčių nendriadusių, šarvuotųjų skėčių buveinės sąlygas;

4.3. mažinti invazinių rūšių plitimą.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

 

IV SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

 

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Anykščių regioninio parko direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

7. Direkcija organizuoja Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano visų priemonių įgyvendinimą ir pagal galimybes, panaudojant turimą tvarkymo techniką, pati įgyvendina dalį priemonių. Tikslinga į Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą įtraukti vietos gyventojus skatinant juos gamtosaugai palankiais būdais ir terminais šienauti ar ganyti pievų buveines, suteikiant jiems informaciją apie galimybes dalyvauti atitinkamose Kaimo plėtros programos priemonėse ir gauti paramą.

 

V SKYRIUS

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

 

8. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiami Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ programos, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

 

VI SKYRIUS

GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

 

9. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą. Tam būtina iki numatytos peržiūros atlikti saugomų buveinių ir saugomų rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių individų gausos stebėseną. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinti, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

10. Siekiant įvertinti Gamtotvarkos plano įgyvendinimo efektyvumą, Europos Bendrijos svarbos pievų ir kitų atvirų buveinių būklės pokyčių stebėsena turi būti vykdoma pagal Pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus.

11. Europos Bendrijos svarbos rūšių, dėl kurių atrinkta teritorija: dvijuostės nendriadusės, plačiosios dusios, šarvuotosios skėtės, taip pat raudonpilvės kūmutės stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą (toliau – VAMP), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“.

12. Už Gamtotvarkos plano 10–11 punktuose paminėtų vertybių stebėseną atsakinga direkcija.

13. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga direkcija. Direkcija, vadovaudamasi Tvarkos aprašo III priede, o taip pat šiame skyriuje pateiktais nurodymais, parengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

14. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po 5 metų, antrą kartą – kitais kalendoriniais metais pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpiui.

15. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

15.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos pagrįstos priežastys;

15.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

15.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

15.4. gamtotvarkos veiksmų derinimo rezultatai;

15.5. pasiekti tvarkymo rezultatai;

15.6. Europos bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės pokyčiai įgyvendinant Gamtotvarkos planą, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;

15.7. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

16. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet, esant reikalui, ir papildymas naujais duomenimis. Direkcijai keičiant Gamtotvarkos planą (jei pritaria Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos), jis turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, susijusiomis su pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos, asmenys, kurie nesusiję su pakeitimais, turi būti tik informuojami apie Gamtotvarkos plano pakeitimus.

PASTABA. * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.

 

–––––––––––––––––––––––––––––

 

 

Šventosios senvagių

gamtotvarkos plano

priedas

 

GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakinga institucija

Priemonės įvykdymo terminas arba periodišku-mas

Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai ¹

1. Palaikyti palankią 6120 *Karbonatinių smėlynų pievų, 6210 Stepinių pievų, 6270 *Rūšių turtingų ganyklų ir ganomų pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų apsaugos būklę, atkurti dalį buvusio atviro kraštovaizdžio sudarant sąlygas formuotis Europos Bendrijos svarbos natūralioms pievų buveinėms

1.1. iškirsti sumedėjusią augaliją išsaugant brandaus amžiaus pavienius medžius ir pašalinti iškirstą biomasę (tvarkymo plotai Nr. 1, 3–6, 8, 10–12, 17, 19–23, 26–33, 35–54, 56, 57, 60, 62–65)2

direkcija

I metais

I

1.2. kasmet šienauti ir pašalinti biomasę arba ganyti (tvarkymo plotai Nr. 1, 3–6, 8, 10–12, 17, 19–23, 26–33, 35–54, 56, 57, 60, 62–65)2

direkcija

I–X

metais

I

1.3. sudaryti apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais dėl saugomų pievų ir atvirų buveinių išsaugojimo ir palaikymo

direkcija

pagal poreikį

I

1.4. atlikti atvirų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją, nustatyti jų užimamus plotus bei atsižvelgiant į gautus rezultatus, inicijuoti teritorijoje saugomų vertybių patikslinimą

direkcija

X metais

II

2. Pagerinti dvijuosčių nendriadusių, šarvuotųjų skėčių buveinės sąlygas

2.1. iškirsti neištisai sumedėjusią augaliją ir pašalinti iškirstą biomasę senvagių pietinėse (tvarkymo plotai Nr. 2, 7, 9, 13–16, 18, 24, 25, 34, 55, 58, 59, 61)2

direkcija

I metais

I

2.2. šalinti sumedėjusios augalijos atžalas senvagių pietinėse pakrantėse (tvarkymo plotai Nr. 2, 7, 9, 13–16, 18, 24, 25, 34, 55, 58, 59, 61)2

direkcija

II–III metais, vėliau pagal poreikį

I

2.3. palaikyti atviras senvagių pietines pakrantes jas šienaujant (tvarkymo plotai Nr. 2, 7, 9, 13 –16, 18, 24, 25, 34, 55, 58, 59, 61)2

direkcija

IV-X metais

I

3. Mažinti invazinių rūšių plitimą

3.1. naikinti uosialapius klevus

direkcija

ne rečiau kaip I, V, X

I

3.2. naikinti gausialapius lubinus

direkcija

I–X

I

3.3. naikinti raukšlėtalapius erškėčius

direkcija

I,II, vėliau pagal poreikį

I

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – mažiau svarbios;

2 Gamtotvarkos priemonės privačiose žemėse įgyvendinamos tik gavus raštišką žemės savininko pritarimą.

 

––––––––––––––––––––––––––