LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOJO VALSTYBINIO DARBO INSPEKTORIAUS 2014 M. RUGSĖJO 22 D. ĮSAKYMO NR. V- 416 „DĖL ĮVYKIŲ DARBE IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PAKELIUI Į DARBĄ IR IŠ DARBO PILDYMO METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2020 m. gruodžio 14 d. Nr. EV-349

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu:

1. P a k e i č i u  Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m.  rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų patvirtinimo“:  

1.1. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

4. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas telefonu ar elektroniniu paštu privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritoriniam skyriui ir nukentėjusio darbuotojo šeimai apie kiekvieną įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas mirė, taip pat, jei darbuotojas galimai mirė dėl su darbu nesusijusios ligos ar yra sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai arba, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455, yra pagrindo manyti, kad yra sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai.“

1.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

5. VDI gautas darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens pranešimas apie įvykį darbe, nurodytą Metodinių nurodymų 4 punkte, registruojamas Valstybinės darbo inspekcijos dokumentų rengimo ir tvarkymo apraše nustatyta tvarka, bei dokumento nuoroda pateikiama VDI teritorinio skyriaus vedėjui (jo įgaliotam asmeniui) ir administracijos atsakingam skyriui, o pranešimo kopija išsiunčiama VDI atsakingam už metodinį vadovavimą tiriant įvykius darbe, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo administracijos skyriui (toliau – VDI atsakingas administracijos skyrius)”

1.3. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

7. VDI inspektorius, sugrįžęs iš įvykio vietos, duomenis apie įvykį darbe registruoja VDI Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje (toliau – DSS IS) ir išsiunčia nustatytos formos pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui.

1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

10. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, taip pat ir šių Metodinių nurodymų 11.1–11.3 punktuose nurodytais atvejais, tiria VDI inspektorius (-iai), dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

1.5. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

17. Prieš priimdamas sprendimą nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe:“

1.6. Pakeičiu 17.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

17.1 kai darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti, susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką – tyrėjas išnagrinėja ir įvertina teisėsaugos institucijos, teismo medicinos eksperto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktus duomenis (jei tokie duomenys pateikiami) apie įvykio darbe nustatytas faktines aplinkybes;

1.7. Pakeičiu 17.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

17.2. kai darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė dirbdamas savavališkai (be įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens žinios) sau (savo interesais) – tyrėjas išnagrinėja ir įvertina įmonėje nustatytos tvarkos atitikimą darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, įmonės vadovo ir / ar jo įgaliotų asmenų paaiškinimus;

1.8. Pakeičiu 17.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

17.3. kai prieš darbuotoją buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu – tyrėjas išnagrinėja ir įvertina teisėsaugos institucijos pateiktus duomenis (jei tokie duomenys pateikiami) apie įvykio darbe nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo, įmonės vadovo ir kitų asmenų paaiškinimus ir darbdavio lokalinius teisės aktus dėl smurto prevencijos darbo vietoje;

1.9. Pakeičiu 17.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

17.4. kai darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos – tyrėjas išnagrinėja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba teismo medicinos eksperto išvadą ir darbo sąlygas (ar darbuotojas nebuvo skirtas darbams, kuriems negalėjo būti skiriamas dėl sveikatos būklės, ar asmuo dirbo naktį, ar laikėsi darbo ir poilsio laiko režimo, ar darbuotojui profilaktiškai tikrinantis sveikatą įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo įvertino visus galimus rizikos veiksnius darbo vietoje).

1.10. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:

20. Surašius atitinkamos formos aktą, nuolat saugomų tyrimo dokumentų tvarkymas baigiamas jų įforminimu: sudedami tyrimo metu surinkti dokumentai (Metodinių nurodymų 3 priedas), rašomas Tyrimo dokumentų apyrašas (Metodinių nurodymų 4 priedas), puslapiai su tekstu sunumeruojami, surišami ir patvirtinami antspaudu ir / ar parašu. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentai saugomi įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir VDI Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.“

1.11. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

21. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentai išsiunčiami ar pateikiami Nuostatuose nustatyta tvarka. Kai įvykį darbe (taip pat ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo) tiria VDI inspektorius Metodinių nurodymų 11 punkte nurodytais atvejais, N-1 formos aktas ir tyrimo medžiagos originalai paliekami VDI.“

1.12. Pakeičiu 22 punktą ir jį išdėstau taip:

22. Laisvos formos aktas su tyrimo dokumentų originalais paliekamas įmonėje ar VDI. Kitiems asmenims laisvos formos aktas ir/ar tyrimo dokumentų kopijos pateikiami Nuostatuose nustatyta tvarka.“

1.13. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

31. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentai išsiunčiami ar pateikiami Nuostatuose nustatyta tvarka. Kai Metodinių nurodymų 11 punkte nurodytais atvejais nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria VDI inspektorius, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentai išsiunčiami Metodinių nurodymų 21 punkte nustatyta tvarka.“

1.14. Pakeičiu 43 punktą ir jį išdėstau taip:

43. Dvišalės komisijos atlikto papildomo tyrimo atitinkamos formos aktas pasirašomas ir su tyrimo dokumentais bei dvišalės komisijos narių pasirašytu sprendimu dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo įteikiami ar išsiunčiami Nuostatuose nustatyta tvarka.“

1.15. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:

44. VDI teritoriniame skyriuje gauti dvišalės komisijos atlikto papildomo tyrimo dokumentai nagrinėjami ir registruojami šių Metodinių nurodymų 33–37 punktuose nustatyta tvarka.“

1.16. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:

58. Kiekvienais metais N-1 arba N-2 formos aktai pradedami numeruoti pirmuoju numeriu. N-1 arba N-2 formos aktų ir tyrimo metu surinktų dokumentų kopijos, prieš išsiunčiant jas Nuostatuose nustatyta tvarka, tvirtinamos įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir įmonės antspaudu (jei antspaudas naudojamas).

1.17. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

59. N-1 arba N-2 formos aktų punktų tekstinę dalį ir kodų langelius tyrėjas užpildo Metodinių nurodymų 1 ar 2 priede nustatyta tvarka.“

1.18. Išbraukiu 60 punktą.

1.19. Pakeičiu 1 priedą ir išdėstau taip:

 

„Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų

1 priedas

 

N-1 FORMOS AKTO PILDYMAS IR KODAVIMAS

 

1. Akto pirmo puslapio viršutinėje dalyje esantys nelaimingo atsitikimo darbe atpažinimo kodo (AK) langeliai pildomi (lengvų nelaimingų atsitikimų darbe aktuose – VDI teritoriniuose skyriuose, o sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų – VDI administracijos atsakingame skyriuje) taip:

- pirmuosiuose keturiuose įrašo numerio langeliuose įrašomi metai, kada apie nelaimingą atsitikimą darbe pranešta VDI;

- penktajame langelyje įrašoma: „1“ – lengvo; „2“ – sunkaus, „3“ – mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atveju.

- kituose dviejuose langeliuose įrašomas apskrities kodas:

Apskričių pavadinimai

Kodai

 

Apskričių pavadinimai

Kodai

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Marijampolės

Panevėžio

021

022

023

024

025

Šiaulių

Tauragės

Telšių

Utenos

Vilniaus

026

027

028

029

011

- paskutiniuose keturiuose langeliuose įrašomas einamaisiais metais šalyje įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe eilės numeris. Šis numeris pagal specialią kompiuterinę programą automatiškai suteikiamas koduotų duomenų įvedimo metu.

 

2. Kitos akto eilutės pildomos ir duomenys koduojami vadovaujantis žemiau pateikiamais paaiškinimais ir kodais:

1.1 punkte įrašomas įmonės, kurios darbuotojas nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, buveinės adresas, kodų langeliuose įrašomas 5 ženklų pašto kodas;

1.2 punkte įrašomi įmonės telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas bei kodų langeliuose įmonės kodas. Nesant telefono ar elektroninio pašto, įrašomas žodis – „nėra“. Jei įmonės kodas yra sudarytas iš 7 ženklų, tai pirmuose dviejuose langeliuose įrašomi nuliai; jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, tai rašoma asmens gimimo data, o pirmame langelyje įrašomas nulis.

1.3 punkte įrašomas įmonės pagrindinės ekonominės veiklos pavadinimas arba, jei įmonės veikla yra įvairi, įrašomas tos veiklos pavadinimas, kurią atitinka įvykio metu atliekamas darbas ir koduojama:

pirmuosiuose kodavimo langeliuose įrašomas keturženklis (4 skaitmenų (klasės) lygmeniu) ekonominės veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226. Kodavimo langeliuose pirmiausiai įrašomas keturženklis ekonominės veiklos kodas, o kituose dviejuose langeliuose įrašomi nuliai;

antrajame kodavimo langelyje įrašoma:

1 – Privati įmonė (išskyrus toliau nurodytus 3 ir 4 punktus)

2 – Valstybės ar savivaldybės įmonė arba biudžetinė įstaiga

3 – Ūkis, gaminantis produkciją rinkai

4 – Ūkininkai

5 – Užsienio įmonė (filialas)

6 – Fiziniai asmenys.

 

1.4 punkte įrašomas įmonės darbuotojų skaičius žodžiais, o kodo langeliuose – skaitmenimis. Jei darbuotojų skaičius ne keturženklis, tai prieš jį įrašomi nuliai.

1.5 punkte įrašomas įmonės, kurioje nukentėjusysis dirba, atskiro padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, pavadinimas. Jei įmonės padalinys įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip atskira įmonė ir turi kodą, įrašomas šis kodas. Tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta įmonėje, o ne jos atskirame padalinyje, šis punktas nepildomas ir nekoduojamas.

2 punkte įrašomas nukentėjusiojo darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas. Tais atvejais, kai nukentėjęs darbuotojas yra ne LR pilietis, tai kodo langelyje įrašoma jo gimimo data, o pirmame langelyje įrašomas nulis.

2.1 punkte įrašoma nukentėjusiojo darbuotojo asmens pilietybė, nurodant šalies pavadinimą, ir koduojama:

1 – Lietuvos Respublikos (LR) pilietis;

2 – Ne LR pilietis, bet Europos Sąjungos (ES) šalies pilietis;

3 – Už ES ribų esančios šalies pilietis;

0 – Pilietybė nežinoma.

2.2 punkte įrašomas nukentėjusiojo darbuotojo užimtumas ir koduojama:

100 –

300 –

 

301 –

 

302 –

 

310 –

 

311 –

 

312 –

 

320 –

 

321 –

 

322 –

 

500 –

900 –

000 –

Savarankiškai dirbantis;

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį/laikiną (neterminuotos/terminuotos trukmės) darbą ir visą darbo dieną/ne visą darbo dieną, nenurodyta;

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį/laikiną (neterminuotos/ terminuotos trukmės) darbą, visą darbo dieną;

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį/laikiną (neterminuotos/terminuotos trukmės) darbą, ne visą darbo dieną;

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) – visą darbo dieną/ne visą darbo dieną, nenurodyta;

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną;

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) ne visą darbo dieną;

Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną/ne visą darbo dieną, nenurodyta;

Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną;

Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) ne visą darbo dieną, nenurodyta;

Mokiniai / praktikantai;

Kitas užimtumo statusas;

Užimtumo statusas nežinomas.

 

 

 

2.3 punkte įrašomas nukentėjusiojo darbuotojo amžius žodžiais, o kodo langeliuose – skaitmenimis (amžius skaičiuojama pilnais metais). Jei darbuotojo amžiaus skaičius ne triženklis, tai prieš jį įrašomi nuliai.

2.4 punkte įrašoma nukentėjusiojo darbuotojo lytis žodžiais ir koduojama:

1 – vyras;

2 – moteris.

2.5 punkte įrašomas nukentėjusiojo profesijos ar darbo pavadinimas pagal darbo sutartį ir langeliuose koduojama vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi LPK 2012, patvirtintu Ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 (aktuali redakcija nuo 2019 m. kovo 29 d.), kuris parengtas pagal tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08.

2.6 punkte įrašoma darbo sutarties sudarymo data ir darbo trukmė įmonėje pilnais mėnesiais (nepilno mėnesio dienos neįskaitomos ir neapvalinamos). Kodavimo langeliuose įrašomas pilnų mėnesių skaičius.

3 punkte įrašoma nelaimingo atsitikimo data, valanda, minutės ir einamųjų metų savaitės numeris ir koduojama (koduojant minutės atmetamos – neapvalinamos).

3.1 punkte įrašomas valandų ir minučių skaičius nuo darbo, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, pradžios (ir akto tekste, ir kodų langeliuose) ir koduojama:

pirmuosiuose kodavimo langeliuose įrašomas valandų, praėjusių nuo darbo pradžios, skaičius;

antruosiuose minutės.

Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyko prieš darbą, eilutėse įrašomas laikas, kodų langeliuose įrašomi nuliai, aplinkybių tekste pažymima, kad nelaimingas atsitikimas įvyko prieš darbo pradžią.

3.2 punkte lengvo ar sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe atveju įrašoma nukentėjusiojo asmens sužalojimo diagnozė pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atveju įrašoma mirties priežastis pagal teismo ekspertų išvadas, įrašus asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Tais atvejais, kai mirties priežastis teismo ekspertų išvadose, asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumente nenurodyta ar atlikus visus galimus veiksmus nėra galimybės gauti dokumentą apie mirties priežastį, įrašoma „mirties priežastis nenustatyta“.

3.3 punkte nurodomas paveiktos nukentėjusiojo kūno dalies pavadinimas ir koduojama:

00 - Paveikta, sužalota kūno dalis - nespecifikuota

10 -

11 –

12 –

13 –

14 –

15 –

18 –

19 –

20 -

21 –

29 –

30 –

31 –

39 –

40 -

41 –

42 –

43 –

48 –

49 –

50 -

51 –

52 –

53 –

54 –

55 –

58 –

59 –

60 -

61 –

62 –

63 –

64 –

65 –

68 –

69 –

70 -

71 –

78 –

99 –

Galva - nespecifikuota

Galva, smegenys ir kaukolės nervai bei kraujagyslės

Veido sritis

Akis (-ys)

Ausis (-ys)

Dantys

Galva, keletas dalių

Galva, kitos aukščiau nenurodytos dalys (nosis ir pan.)

Kaklas, įskaitant stuburo slankstelius

Kaklas, įskaitant kaklo slankstelius

Kaklas, kitos aukščiau nenurodytos dalys (gerklė ir pan.)

Nugara, įskaitant stuburo slankstelius

Nugara, įskaitant stuburo slankstelius

Nugara, kitos aukščiau nenurodytos dalys (jungiamieji raumenys, smegenys ir pan.)

Liemuo ir vidaus organai - nespecifikuota

Krūtinės ląsta, šonkauliai, įskaitant sąnarius ir mentes

Krūtinės vidaus organai

Dubens ir pilvo sritis, įskaitant vidaus organus

Liemuo, keletas dalių

Liemuo, kitos aukščiau nenurodytos dalys

Viršutinės galūnės - nespecifikuota

Pečiai ir pečių sąnariai (įskaitant raktikaulį)

Ranka, įskaitant alkūnę

Plaštaka

Pirštas (-ai)

Riešas

Viršutinės galūnės keletas dalių

Viršutinės galūnės, kitos aukščiau nenurodytos dalys

Apatinės galūnė - nespecifikuota

Klubas ir klubo sąnarys

Koja, įskaitant kelį

Kelis

Pėda

Kojų pirštas (-ai)

Apatinė galūnė, keletas dalių

Apatinė galūnė, kitos aukščiau nenurodytos dalys (blauzda, kulkšnis ir pan.)

Visas kūnas ir keletas kūno dalių - nespecifikuota

Visas kūnas (sisteminis poveikis)

Keletas kūno dalių (galva, liemuo, liemuo ir viena iš galūnių ir t.t.)

Paveiktos kitos, kitur nepriskirtos kūno dalys

 

3.4 punkte nurodomas sveikatos pakenkimo pobūdis ir koduojama:

010 -

Žaizdos ir paviršiniai sužalojimai

011 –

Paviršiniai sužalojimai: sumušimai, mėlynės, hematoma, odos nutrynimai, įbrėžimai, pūslės, nenuodingų vabzdžių įkandimai, negilios žaizdos, taip pat galvos odos žaizdos ir lengvos traumos svetimkūniams patenkant į akis, ausis, t.t. Nepriklauso: nuodingų gyvūnų įkandimai (kodas 071)

012 –

Atviros žaizdos: plėštinės žaizdos, atviros žaizdos, pjautinės žaizdos, sumušimai su žaizdomis bei nagų netekimas; žaizdos, susijusios su raumenų, sausgyslių ir nervų traumomis. Nepriklauso: trauminė amputacija, enukleacija, akies išplėšimas (kodas 040); atviri lūžiai (kodas 022); nudegimai su atviromis žaizdomis (kodas 061); lengvos traumos (kodas 011)

 

019 –

Kitos žaizdos ir paviršiniai sužalojimai

020 -

Kaulų lūžiai

021 –

Uždari lūžiai: Paprasti lūžiai; sąnarių lūžiai (išnirimai, t.t.); lūžiai su vidaus organų ar nervų traumomis

022 –

Atviri lūžiai: Lūžiai su minkštų kūno audinių traumomis (atviri lūžiai)

029 –

Kitų tipų kaulų lūžiai

030 -

Išnirimai, sausgyslių ir raumenų patempimai: Visi ūmūs raumenų-kaulų pakenkimai dėl raumenų, sausgyslių, raiščių ir sąnarių patempimo

031 –

Išnirimai: Kaulų ties sąnariais displazija ir išnirimai. Nepriklauso: lūžio displazija (kodas 021)

032 –

Sausgyslių ir raumenų patempimai: patempimas, sukeliantis išvaržas, ašarojimą ar raumenų, sausgyslių, raiščių (ir sąnarių) plėštines žaizdas bei išvaržas dėl patempimo. Nepriklauso: visi kaulų išnirimai ties sąnariais turi būti klasifikuojami pagal kodą 031; jei tai yra susiję su atvira žaizda, tai turi būti koduojama grupėje 012

039 –

Kitų tipų išnirimai, sausgyslių ir raumens patempimai

040 –

Amputacija (kūno dalių pašalinimas) dėl traumos: Amputacija ir sutraiškymo traumos, enukleacija, įskaitant trauminį akies išplėšimą ar ausies (ausų) netekimą

050 -

Smegenų sukrėtimai ir vidaus organų traumos

051 –

Smegenų sukrėtimai: Vidinės kaukolės traumos

052 –

Vidaus organų traumos: Krūtinės ląstos traumos, pilvo ir dubens organų traumos

059 –

Kitų tipų smegenų sukrėtimai ir vidaus organų traumos

060 -

Nudegimai, nuplikymai ir nušalimai

061 –

Nudegimai, nuplikymai (terminiai): nudegimai nuo karštų objektų ar atviros ugnies; nuplikymai; pūslės nuo trinties; radiacinis nudegimas (infraraudonieji spinduliai); nudegimai nuo saulės; žaibo pasekmės; nudegimai nuo elektros srovės, nudegimai su atviromis žaizdomis. Nepriklauso: kitas spinduliuotės poveikis nei nudegimai (kodas 102)

062 –

Cheminiai nudegimai (korozijos): cheminiai nudegimai (tik išoriniai nudegimai). Nepriklauso: nudegimai prarijus korozinių ar kaustinių medžiagų (kodas 071)

063 –

Nušalimai: nukritusios temperatūros efektai (nušalimai); dalinis odos sluoksnio praradimas, nušalimai mirštant audiniams (nekrozė). Nepriklauso: neįprastai žema kūno temperatūra (hipotermija) ir kiti per didelio šalčio efektai (kodas 103)

069 –

Kitų tipų nudegimai, nuplikymai ir nušalimai

070 -

Apsinuodijimai ir infekcijos

071 –

Ūmūs apsinuodijimai: ūmūs toksinių, korozinių ar kaustinių medžiagų įšvirkštimo,

nurijimo, absorbavimo ar įkvėpimo poveikis; nuodingų gyvūnų įkandimai; uždusimas

nuo anglies monoksido ar kitų toksinių dujų. Nepriklauso: išoriniai cheminiai nudegimai (kodas 062); anafilaksinis šokas (kodas 119)

072 –

Ūmios infekcijos: virusinės, bakteriologinės ir kitų infekcinių veiksnių infekcijos

079 –

Kitų tipų apsinuodijimai ir infekcijos

080 -

Paskendimai ir uždusimai

 

081 –

Uždusimai: dusimai ar uždusimai nuo kompresijos, suspaudimo ar užspaudimo; taip pat įeina uždusimai nuo deguonies supresijos ar jo sumažėjimo supančioje atmosferoje ir uždusimai nuo svetimkūnių patekimo į kvėpavimo takus. Nepriklauso: uždusimas nuo anglies monoksido ar kitų toksinių dujų (kodas 071)

 

082 –

Paskendimai ir nemirtini panardinimai. Nepriklauso: uždusimai, kaip apibrėžta 081; užgriuvus medžiagoms ar kitoms ne skystoms masėms, pvz.: sniegas, žemės, t.t.

 

089 –

Kitų tipų paskendimai ir uždusimai

 

090 -

Garso, vibracijos ir slėgio poveikis

 

091 –

Ūmus klausos netekimas: dalinis ar visiškas klausos praradimas

 

092 –

Slėgio padariniai: Slėgio ar vandens slėgio (barotrauma) sukelti padariniai

 

099 –

Kiti ūmūs garso, vibracijos ir slėgio padariniai: Garso trauma, pneumatinio grąžto sindromas, t.t.

 

100 -

Ekstremalių temperatūros svyravimų, šviesos ir spinduliuotės padariniai

 

101 –

Šiluminis ir saulės smūgis: Per didelio natūralaus karščio ir izoliacijos padariniai (šiluminiai mūgiai, saulės smūgiai) arba žmogaus sukurtas karštis. Nepriklauso: žaibo sukeltas šokas (kodas 112); saulės nudegimai (kodas 061)

 

102 –

Spinduliuotės padariniai (ne terminiai): Rentgeno spindulių, radioaktyviųjų medžiagų, ultravioletinių spindulių, jonizuojančios spinduliuotės sukelti padariniai

 

103 –

Nukritusios temperatūros padariniai: atsitiktinė hipotermija ir kiti nukritusios temperatūros padariniai. Nepriklauso: nušalimų (kodas 063)

 

109 –

Kiti ekstremalių temperatūros svyravimų, šviesos ir spinduliuotės padariniai

 

110

Šokas

 

111 –

Šokas po agresijos ir grasinimų: šokas po žmogaus padarytos agresijos ar grasinimų; pvz.: šokas po banko apiplėšimo, klientų ir užsakovų agresijos, „socialinių konfliktų“. Nepriklauso: anafilaksinis šokas (kodas 119); šokas po trauminių sužeidimų (kodas 112)

 

112 –

Trauminis šokas: elektros šokas, žaibo sukeltas šokas, tiesiogiai po traumos ar vėliau pasireiškiantis šokas. Nepriklauso: anafilaksinis šokas (kodas 119); asmenų sukelta agresija ir grėsmė (kodas 111); atvejai be tiesioginių fizinių traumų

 

119 –

Kitų tipų šokas: gyvūnų sukelta agresija be tiesioginių fizinių traumų nukentėjusiam; gamtinės nelaimės ir kiti įvykiai, tiesiogiai nesukelti žmogaus veiklos ir nesukeliantys tiesioginės fizinės traumos nukentėjusiajam; anafilaksinis šokas

 

120 –

Daugybiniai pakenkimai

 

130

Psichikos sutrikimas (keliantis pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai; sutrikdantis darbingumą ir socialinę adaptaciją)

 

999 –

 

 

000 –

Ši grupė turėtų būti naudojama tiktai klasifikuojant sveikatos pakenkimus, neįtrauktus į klasifikaciją pagal pavadinimus: nervų ir stuburo smegenų traumos; kraujagyslių traumos; pašalinių objektų patekimas į kūną per natūralias ertmes ir t. t.

Sveikatos pakenkimo pobūdis nežinomas

 

 

3.5 punktas pildomas taip, kaip nurodyta akto eilutėje (jei nukentėjusiojo neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų medžiagų nebuvo tikrintas – įrašoma „Nenustatyta“) ir koduojama:

pirmajame kodo langelyje įrašomi blaivumą/apsvaigimą nuo narkotinių ar kitų medžiagų apibūdinantys kodai:

1 – Blaivus (jei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose (biologinėse organizmo terpėse) nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra ne daugiau nei 0,2 promilės; jeigu alkoholis vartotas darbdavio nurodymu ar jam leidus pagal gamybos proceso ar protokolo reikalavimus – ne daugiau nei 0,4 promilės);

2 – Neblaivus (jei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose (biologinėse organizmo terpėse) nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra daugiau nei 0,2 promilės; jeigu alkoholis vartotas darbdavio nurodymu ar jam leidus pagal gamybos proceso ar protokolo reikalavimus – daugiau nei 0,4 promilės);

5 – Nenustatyta;

6 – Apsvaigęs

antrajame įrašomi atitinkami kodai:

1 – jei buvo vartotas alkoholinis (etilo alkoholis) gėrimas;

3 – jei buvo vartotos narkotinės medžiagos;

4 – jei buvo vartota cheminė medžiaga (nustatyta);

5 - jei vartota nenustatyta cheminė medžiaga ar nenustatytas cheminis junginys.

 

4 punkte išsamiai ir nuosekliai aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės. Papunkčių 1, 2, 3, 4 ir *a - *s kodų langeliai koduojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus atskirai nustatyta tvarka.

 

5 punkte įrašomas darbo aplinkos pavadinimas ir koduojama:

000

Nėra informacijos

010

Pramonės vieta, nenurodyta

011

Gamybos zona, gamykla, dirbtuvė

012

Priežiūros zona, remonto dirbtuvė

013

Zona, daugiausia naudojama sandėliavimui, pakrovimui, iškrovimui

019

Kita, prieš tai nenurodyta, 010 grupės tipo darbo aplinka

020

Statybvietė, statybos, atviras karjeras, atvira kasykla, nenurodyta

021

Statybvietė: pastatų statyba

022

Statybvietė: pastatų griovimas, remontas, priežiūra

023

Atviras karjeras, atvira kasykla, iškasos, tranšėjos (įskaitant atviras kasyklas ir veikiančius karjerus)

024

Statybvietė: požeminė

025

Statybvietė: ant vandens ir (arba) virš vandens

026

Statybvietė: aukšto slėgio aplinkoje

029

Kita, prieš tai nenurodyta, 020 grupės tipo darbo aplinka

030

Ūkininkavimo, gyvulininkystės, žuvininkystės, miškininkystės zona, nenurodyta

031

Gyvulininkystės zona

032

Ūkininkavimo zona: pasėliai

033

Ūkininkavimo zona: medžiai ar krūmai

034

Miškininkystės zona

035

Žuvininkystės zona, žvejyba, akvakultūra (ne laive)

036

Sodas, parkas, botanikos sodas, zoologijos sodas

039

Kita, prieš tai nenurodyta, 030 grupės tipo darbo aplinka

040

Paslaugų veiklos zona, įstaiga, pramogų zona, įvairūs, nenurodyta

041

Įstaiga, posėdžių salė, biblioteka ir pan.

042

Mokymo įstaiga, mokykla, vidurinė mokykla, kolegija, universitetas, vaikų lopšelis, vaikų darželis

043

Maža arba didelė prekybos zona (įskaitant gatvės prekybą)

044

Restoranai, poilsio zonos, laikinos apsistojimo vietos (įskaitant muziejus, auditorijas, stadionus, muges ir pan.)

049

050

051

059

060

Kita, prieš tai nenurodyta, 040 grupės tipo darbo aplinka

Sveikatos priežiūros įstaiga, nenurodyta

Sveikatos priežiūros įstaiga, privati ligoninė, slaugos namai

Kita, prieš tai nenurodyta, 050 grupės tipo darbo aplinka

Viešojo teritorija, nenurodyta

061

Visuomenei nuolat atvira teritorija (magistralės, keliai, stovėjimo aikštelės, stočių ar oro

uostų laukiamieji ir pan.)

062

Transporto priemonės, antžeminės arba bėginės, privačios arba viešosios (visų rūšių: traukiniai, autobusai, automobiliai ir pan.)

063

Teritorija, kuri yra prijungta prie viešų vietų, bet į kurią gali patekti tik įgalioti darbuotojai:

geležinkelio linija, oro uosto peronas, greitkelio kelkraštis

069

Kita, prieš tai nenurodyta, 060 grupės tipo darbo aplinka

070

Namuose, nenurodyta

071

Privatūs namai

072

Bendrojo naudojimo pastato dalys, priestatai, privatus šeimos sodas

079

080

081

082

089

090

091

092

093

099

100

101

102

103

109

110

111

112

119

Kita, prieš tai nenurodyta, 070 grupės tipo darbo aplinka

Sporto zona, nenurodyta

Uždara sporto zona: sporto salė, gimnastikos salė, uždaras baseinas

Atvira sporto zona: sporto aikštynas, lauko baseinas, slidinėjimo trasa

Kita, prieš tai nenurodyta, 080 grupės tipo darbo aplinka

Esanti ore, pakelta, išskyrus statybvietes, nenurodyta

Pakelta: ant stacionaraus paviršiaus (stogo, terasos ir pan.)

Pakelta: stiebas, atrama, kabamoji platforma

Ore: orlaivyje

Kita, prieš tai nenurodyta, 090 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes

Po žeme, išskyrus statybvietes, nenurodyta

Po žeme: tunelis (kelias, traukinys, vamzdis)

Po žeme: kasykla

Po žeme: kanalizacijos vamzdžiai ir nuotekų kolektoriai

Kita, prieš tai nenurodyta, 100 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes

Ant arba virš vandens, išskyrus statybvietes, nenurodyta

Jūra arba vandenynas: visų rūšių laivuose, platformose, valtyse, baržose

Ežeras, upė, uostas: visų rūšių laivuose, platformose, valtyse, baržose

Kita, prieš tai nenurodyta, 110 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes

120

Aukšto slėgio aplinka, išskyrus statybvietes, nenurodyta

121

Aukšto slėgio aplinkoje: po vandeniu (pvz., nardymas)

122

Aukšto slėgio aplinkoje: kameroje

129

Kita, prieš tai nenurodyta, 120 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes

999

Kita klasifikatoriuje nenurodyta darbo aplinka

 

6 punkte įvardijamas nukrypimas - paskutinis įvykis, nukrypimas nuo normalaus darbo proceso, nuo įprastos būklės, sukėlęs nelaimingą atsitikimą darbe ir koduojama:

10 -

11 –

12 –

13 –

14 –

19 –

20 –

 

21 –

22 –

23 –

24 –

 

29 –

30 -

 

31 –

32 –

 

33 –

 

34 –

 

35 –

39 –

40 –

 

41 –

 

42 –

 

43 –

 

44 –

45 –

49 –

50 -

51 –

52 –

59 –

60-

61 –

62 –

63 –

64 –

69 –

70 –

 

71 –

72 –

73 –

74 –

75 –

79 –

80 -

81 –

82 –

83 –

 

84 –

85 –

 

89 –

99 –

00 -

Nukrypimas dėl elektrinių problemų, sprogimo, gaisro - nespecifikuota

Elektrinė problema dėl įrenginio gedimo – vedanti prie netiesioginio kontakto

Elektrinė problema – vedanti prie tiesioginio kontakto

Sprogimas

Gaisras, užsiliepsnojimas

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai

Nukrypimai dėl išsiliejimo, nuvirtimo, nutekėjimo, ištekėjimo, garavimo, išsiskyrimo - nespecifikuota

Kietas būvis – perpildymas, nuvirtimas

Skystas būvis – nutekėjimas, prasisunkimas, ištekėjimas, taškymas, purškimas

Dujinis būvis – garavimas, aerozolio susidarymas, dujų susidarymas

Dulkių/miltelių pavidalo medžiagos – dūmų susidarymas, dulkės/dalelės suspensijoje/išmetimuose

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai

Materialiojo veiksnio lūžimas, trūkimas, skilimas, paslydimas, kritimas, sugriuvimas - nespecifikuota

Medžiagos lūžimas – per sujungimą, siūles

Lūžimas, trūkimas – medžio, stiklo, metalo, akmens, plastmasės, kitų skeveldrų atsiradimas

Materialaus veiksnio slydimas, kritimas, sugriuvimas – iš viršaus (užkritimas ant nukentėjusiojo)

Materialaus veiksnio slydimas, kritimas, sugriuvimas – iš apačios (nutempia nukentėjusįjį žemyn)

Materialaus veiksnio slydimas, kritimas, sugriuvimas – tame pačiame lygmenyje

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai

Mašinos, transporto priemonės/naudojamos įrangos kontrolės praradimas (visiškas, dalinis) - nespecifikuota

Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – mašinos (įskaitant nepageidautiną įsijungimą) arba medžiagos, su kuria mašina dirba

Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – transporto priemonės arba naudojamos įrangos (variklinės arba ne)

Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – rankinių prietaisų (variklinių arba ne) arba medžiagos, su kuria dirba prietaisas

Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – objekto (nešamo, judinamo ir pan.)

Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – gyvūno

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai

Paslydimas, užkliuvimas, nukritimas – žmogaus kritimas - nespecifikuota

Žmogaus kritimas – į žemesnį lygį

Paslydimas, užkliuvimas, nukritimas – žmogaus kritimas – tame pačiame lygyje

Kiti aukščiau nenurodyti šios grupės nukrypimai

Kūno judesiai be fizinės įtampos (paprastai sukeliantys išorinį sužeidimą)

Patekimas ant aštraus objekto

Atsiklaupimas, atsisėdimas, pasilenkimas

Pagavimas arba nunešimas (kažkieno arba jėgos)

Nekoordinuoti judesiai, neatsargūs judesiai arba ne laiku atlikti judesiai

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai

Kūno judesiai, sukeliantys fizinį stresą (paprastai sukeliantys išorinius sužeidimus) - nespecifikuota

Kėlimas, nešimas, stojimasis

Stūmimas, traukimas

Padėjimas, lenkimasis žemyn

Pakrypimas, pasisukimas

Užmynimas, kojos ar kulkšnies išnirimas, paslydimas be nugriuvimo

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai

Šokas, išgąstis, smurtas, agresija, grasinimai - nespecifikuota

Šokas, išgąstis

Smurtas, agresija, grasinimai – tarp įmonės darbuotojų, pavaldžių darbdaviui

Smurtas, agresija, grasinimai – iš pašalinių žmonių, skirti įmonei, darbuotojams, atliekantiems savo pareigas (banko, autobusų vairuotojų apiplėšimas ir pan.)

Agresija, susidūrimas su gyvūnu

Nukentėjusiojo arba trečiojo asmens buvimas, sukeliantis pavojų nukentėjusiam ir galimai kitiems asmenims

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai

Kiti nesuklasifikuoti nukrypimai

Nėra informacijos.

 

7 punkte įrašomas kontakto – sužeidimo pobūdžio, dėl kurio buvo nukentėjusysis patyrė žalą sveikatai, pavadinimas ir koduojama:

10 -

 

11 –

12 –

13 –

14 –

15 –

16 –

17 –

19 –

20 -

21 –

22 –

23 –

29 –

 

30 -

 

31 –

32 –

39 –

40 -

41 –

42 –

43 –

44 –

 

45 –

 

49 –

50 -

 

51 –

52 –

53 –

59 –

60 -

61 –

62 –

63 –

64 –

69 –

70 -

71 –

72 –

73 –

79 –

80 -

81 –

82 –

83 –

89 –

99 –

00

Kontaktas su elektros srove, temperatūra, pavojingomis medžiagomis - nespecifikuota

Netiesioginis kontaktas su lankiniu virinimu, kibirkštimi, žaibu (pasyviai)

Tiesioginis kontaktas su elektra, elektros srovės patekimas į kūną

Kontaktas su atvira ugnimi arba karštu arba degančiu objektu ar aplinka

Kontaktas su šaltu arba labai šaltu objektu, arba aplinka

Kontaktas su pavojingomis medžiagomis – per nosį, burną įkvepiant

Kontaktas su pavojingomis medžiagomis – ant/per odą arba akis

Kontaktas su pavojingomis medžiagomis – per virškinimo traktą, prarijus arba valgant

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Skendimas, užvertimas, apgaubimas - nespecifikuota

Skendimas skystyje

Užversti žemėmis

Apgaubti, apsupti dujų ar ore esančių dalelių

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai-sužalojimo pobūdžiai (užpylimas pjuvenomis, grūdais, cementu ir pan.)

Horizontalus ar vertikalus poveikis su arba į nejudantį objektą (nukentėjusiajam judant) - nespecifikuota

Vertikalus judėjimas, susitrenkimas su/arba į objektą (atsirandantis dėl kritimo)

Horizontalus judėjimas, susitrenkimas su/arba į objektą

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Atsitrenkimas į judantį objektą, susidūrimas - nespecifikuota

Atsitrenkimas į lekiantį objektą

Atsitrenkimas į krentantį objektą

Atsitrenkimas į svyruojantį objektą

Atsitrenkimas į besisukantį, judantį, transportuojamą objektą, įskaitant transporto priemones

Susidūrimas su objektu, transporto priemone, susidūrimas su asmeniu (nukentėjusiajam judant)

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Kontaktas su aštriu, smailiu, šiurkščiu, grubiu Materialiuoju veiksniu - nespecifikuota

Kontaktas su aštriu materialiu veiksniu (peiliu, ašmenimis ir pan.)

Kontaktas su smailiu materialiu veiksniu (vinimi, aštriu įrankiu ir t. t.)

Kontaktas su kietu ar šiurkščiu materialiu veiksniu

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Įkliuvimas, suspaudimas ir pan. - nespecifikuota

Suspaudimas, įkliuvimas – į objektą

Suspaudimas, įkliuvimas – po objektu

Suspaudimas, įkliuvimas – tarp objektų

Galūnė, ranka ar pirštas nuplėštas arba nupjautas

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Fizinis arba psichinis stresas - nespecifikuota

Fizinis stresas raumenų – kaulų sistemai

Fizinis stresas dėl spinduliuotės, triukšmo, šviesos arba spaudimo

Psichinis stresas arba šokas

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Įkandimas, įspyrimas (gyvūno arba žmogaus)

Įkandimas

Vabzdžio arba žuvies įkandimas

Kirtis, spyris, smūgis į galvą, smaugimas

Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Kiti nesuklasifikuoti kontaktai – sužeidimo pobūdžiai

Nėra informacijos.

 

8 punkte įrašomas sveikatos pakenkimo pobūdžio materialusis veiksnys. Apibūdinamas kaip objektas, prietaisas arba instrumentas, su kuriuo turėjo sąlytį nukentėjusysis, arba psichologinis sužeidimo pobūdis. Jei su sužeidimu yra susiję keli Materialieji veiksniai, reikia koduoti ta veiksnį, kuris yra susijęs su didžiausiu sužeidimu. Pildoma ir koduojama:

Materialių veiksnių grupės

00 01 – Nėra materialaus veiksnio

00 02 – Nėra informacijos

00 99 – Kiti, nepaminėti 00 grupės veiksniai

01 00 – Statiniai, struktūros, paviršiai – antžeminiai (viduje arba išorėje, stacionarūs arba

kilnojami, laikini arba ne)

01 01 – Statinių komponentai, struktūriniai komponentai – durys, sienos, pertvaros ir pan., bei

įrengtos kliūtys (langai ir pan.)

01 02 – Paviršiai ant žemės – žemė ir grindys (viduje ir išorėje, dirbamoji žemė, sporto aikštynai, slidžios grindys, užgriozdintos grindys, lenta su vinimis)

01 99 – Kiti, nepaminėti 01 grupės statiniai, struktūros ir paviršiai ant žemės

Statiniai, struktūros, paviršiai –  antžeminiai (viduje arba išorėje)

02 01 – Statinio dalys virš žemės – stacionarios (stogai, terasos, durys ir langai, laiptai, krantinės)

02 02 – Struktūros, paviršiai virš žemės – stacionarūs (įskaitant praėjimus, stacionarias kopėčias, atramas)

02 03 – Struktūros, paviršiai virš žemės – kilnojami (įskaitant pastolius, kilnojamąsias kopėčias,

lopšius, kėlimo platformas)

02 04 – Struktūros, paviršiai virš žemės – laikini (įskaitant laikinus pastolius, įtvirtinimus)

02 05 – Struktūros, paviršiai virš žemės – plūduriuojantys (įskaitant gręžimo platformas, pastolius ant baržų)

02 99 – Kiti, nepaminėti 02 grupės statiniai, struktūros, paviršiai po žeme

Statiniai, struktūros, paviršiai – požeminiai (viduje arba išorėje, stacionarūs arba

kilnojami, laikini arba ne)

03 01 – Iškasos, tranšėjos, gręžiniai, duobės, atidengti šlaitai, garažų duobės

03 02 – Požeminės zonos, tuneliai

03 03 – Povandeninė aplinka

03 99 – Kiti nepaminėti 03 grupės statiniai, struktūros, paviršiai po žeme

 

04 01 –

 

04 02 –

04 03 –

04 99 –

Medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai – nespecifikuota

Medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai – stacionarūs – dujų, oro, skystų, kietų medžiagų – įskaitant hoperius

Medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai – kilnojami

Nuotekos, kanalizacija

Kitos, nepaminėtos 04 grupės medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai

 

 

05 01 –

05 02 –

 

05 99 –

Varikliai, energijos perdavimo ir saugojimo sistemos

Varikliai, energijos generatoriai

Energijos perdavimo ir saugojimo sistemos (mechaninės, pneumatinės, hidraulinės,

elektrinės, įskaitant baterijas ir akumuliatorius)

Kiti, nepaminėti 05 grupės varikliai, energijos perdavimo ir saugojimo sistemos

 

 

06 01 –

06 02 –

 

06 03 –

06 04 –

06 05 –

06 06 –

06 07 –

06 08 –

06 09 –

 

06 10 –

06 11 –

06 12 –

06 13 –

06 14 –

06 15 –

06 99 –

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – pjovimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – pjaustymui, atskyrimui (įskaitant žirkles, dideles

žirkles, sekatorius)

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – drožimui, kalimui, dailinimui, lyginimui, kirtimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – skutimui, šlifavimui, poliravimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – gręžimui, tekinimui, sukimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – kalimui, kniedijimui, sukabinimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – siuvimui, mezgimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – suvirinimui, klijavimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – medžiagų kasybai ir darbui su žeme (įskaitant žemės ūkio įrankius)

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – vaškavimui, tepimui, plovimui, valymui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – dažymui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – laikymui vietoje, sugriebimui

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – darbui virtuvėje (išskyrus peilius)

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – aštrūs ir pjaunantys

Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – nepjaunantys, kiti

Kiti, nepaminėti 06 grupės rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio

 

 

Rankiniai arba ranka valdomi įrankiai, mechaniniai

 

07 01 –

07 02 –

 

07 03 –

 

07 04 –

 

07 05 –

07 06 –

07 07 –

07 08 –

07 09 –

 

07 10 –

 

07 11 –

07 12 –

07 13 –

07 14 –

 

07 15 –

07 16 –

07 17 –

07 99 –

Mechaniniai rankiniai įrankiai – pjovimui

Mechaniniai rankiniai įrankiai – pjaustymui, atskyrimui (įskaitant žirkles, dideles žirkles, sekatorius)

Mechaniniai rankiniai įrankiai – drožimui, kalimui, dailinimui (tvoros kirpimui žr. 0902), lyginimui, kirtimui

Mechaniniai rankiniai įrankiai – skutimui, šlifavimui, poliravimui (įskaitant diskinius

rėžiklius)

Mechaniniai rankiniai įrankiai – gręžimui, tekinimui, sukimui

Mechaniniai rankiniai įrankiai – kalimui, kniedijimui, sukabinimui

Mechaniniai rankiniai įrankiai – siuvimui, mezgimui

Mechaniniai rankiniai įrankiai – suvirinimui, klijavimui

Mechaniniai rankiniai įrankiai – medžiagų kasybai ir darbui su žeme (įskaitant žemės ūkio įrankius, betono laužymą)

Mechaniniai rankiniai įrankiai – vaškavimui, tepimui, plovimui, valymui (įskaitant

aukšto slėgio dulkių siurblius)

Mechaniniai rankiniai įrankiai – dažymui

Mechaniniai rankiniai įrankiai – laikymui vietoje, sugriebimui                                          

Mechaniniai rankiniai įrankiai – darbui virtuvėje (išskyrus peilius)

Mechaniniai rankiniai įrankiai – šildymui (įskaitant džiovintuvus, liepsnosvaidžius, lygintuvus)

Mechaniniai rankiniai įrankiai – medicininiai ir chirurginiai – aštrūs ir pjaunantys

Mechaniniai rankiniai įrankiai – medicininiai ir chirurginiai – nepjaunantys, kiti

Pneumatiniai ginklai (nenurodant specifikacijos)

Kiti, nepaminėti 07 grupės rankiniai ar ranka valdomi mechaniniai įrankiai

 

 

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio

08 01 –

08 02 –

 

08 03 –

 

08 04 –

08 05 –

08 06 –

08 07 –

08 08 –

08 09 –

 

08 10 –

08 11 –

08 12 –

08 13 –

08 14 –

 

08 15 –

 

08 99

 

09 01

 

09 02

09 03

09 04

09 99

 

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – pjovimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – pjaustymui, atskyrimui (įskaitant žirkles,

dideles žirkles, sekatorius)

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – drožimui, kalimui, dailinimui, lyginimui, kirtimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – skutimui, šlifavimui, poliravimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – gręžimui, tekinimui, sukimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – kalimui, kniedijimui, sukabinimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – siuvimui, mezgimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – suvirinimui, klijavimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – medžiagų, žemės kasybai ir žemės ūkio darbams (įskaitant žemės ūkio įrankius)

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – vaškavimui, tepimui, plovimui, valymui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – dažymui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – laikymui vietoje, sugriebimui

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – darbui virtuvėje (išskyrus peilius)

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – aštrūs ir

pjaunantys

Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – nepjaunantys,

kiti.

Kiti, nepaminėti 08 grupės rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio

Portatyvinės ir kilnojamos mašinos ir įrengimai

Portatyvinės ir kilnojamos mašinos – medžiagų kasybai ar žemės darbams kasyklose, karjeruose ir augalininkystės bei civilinės statybos darbams

Portatyvinės ir kilnojamos mašinos – žemės darbams, žemės ūkiui

Portatyvinės ir kilnojamos mašinos – (ne žemės darbams) – statybvietėms

Kilnojamosios grindų valymo mašinos

Kitos, nepaminėtos 09 grupės portatyvinės ir kilnojamos mašinos ir įrengimai

Stacionarios mašinos ir įrengimai

10 03 –

 

10 04 –

 

10 05 –

10 06 –

10 07 –

10 08 –

10 09 –

 

10 10 –

 

10 11 –

10 12 –

 

10 13 –

10 14 –

10 15 –

 

10 16 –

10 17 –

10 18 –

10 99 –

Mašinos medžiagų perdirbimui – cheminiams procesams (reakcijoms, fermentavimo procesams)

Mašinos medžiagų perdirbimui – karštiesiems procesams (krosnys, džiovintuvai, degimo krosnys)

Mašinos medžiagų perdirbimui – šaltiesiems procesams (šalčio gamyba)

Mašinos medžiagų perdirbimui – kitiems procesams

Formavimo mašinos – spaudimo, smulkinimo

Formavimo mašinos – lyginimo, valcavimo, ritininiai presai (įskaitant popieriaus presus)

Formavimo mašinos – įpurškimo, štampavimo, pūtimo, sukimo, liejimo, formavimo, lydimo

Mašininiai įrankiai – obliavimui, frezavimui, paviršių apdorojimui, šlifavimui, poliravimui, tekinimui, gręžimui

Mašininiai įrankiai – pjaustymui

Mašininiai įrankiai – pjovimui, skaldymui, karpymui (įskaitant štampų pjovimą, sukirpimo mašinas, žirkles, deguonies pjovimo įrangą)

Mašinos paviršių apdorojimui – valymui, plovimui, džiovinimui, dažymui, spausdinimui

Mašinos paviršių apdorojimui – galvanizavimui, elektrolitiniam paviršių apdorojimui

Surinkimo mašinos (suvirinimo, klijavimo, kalimo, sriegimo, kniedijimo, verpimo,

montavimo, siuvimo, sukabinimo)

Pakavimo, vyniojimo mašinos (pildymo, žymėjimo, uždarymo)

Kitos mašinos specifinei pramonei (įvairios kontrolės ir tikrinimo mašinos)

Specifinės mašinos, naudojamos žemės ūkyje, nepriskirtos pirmiau išvardytoms

Kitos, nepaminėtos 10 grupės stacionarios mašinos ir įrengimai

 

11 01 –

 

11 02 –

11 03 –

 

11 04 –

 

11 05 –

 

11 06 –

 

11 07 –

11 08 –

11 09 –

 

11 99 –

Konvejerinės, transporto ir saugojimo sistemos

Stacionarūs konvejeriai, nuolatinio kėlimo įranga ir sistemos – juostos, eskalatoriai,

lynų keliai, konvejeriai ir pan.)

Elevatoriai, liftai-keltuvai, kaušiniai keltuvai, domkratai ir pan.

Įtvirtinti kranai, kilnojamieji kranai, ant transporto priemonių sumontuoti kranai, tiltiniai

kranai, keltuvai su pakabintais kroviniais

Kilnojamieji kėlimo įtaisai, kėlimo platformos (su jėgos šaltiniu arba ne) – neštuvai ir pan.

Kėlimo įrenginiai, griebtuvai ir tvirtinimo, įvairūs kėlimo įtaisai (įskaitant kobinius,

kablius, virves ir pan.)

Saugojimo sistemos, pakavimo įrengimai, konteineriai (siloso, talpyklos) – stacionarios

talpyklos, bakai, konteineriai ir pan.

Kilnojamosios saugojimo sistemos, pakavimo įrengimai

Saugojimo reikmenys, lentynos, padėklų stelažai, padėklai

Įvairūs pakavimo reikmenys, mažo ir vidutinio dydžio, kilnojami (dėžės, įvairūs

konteineriai, buteliai, įdėklai, gesintuvai)

Kitos, nepaminėtos 11 grupės konvejerinės, transporto ir saugojimo sistemos

 

12 01 –

 

12 02 –

12 03 –

12 04 –

12 99 –

Sausumos transporto priemonės

Sunkiosios transporto priemonės: sunkvežimiai, autobusai, reisiniai autobusai

(keleivinis transportas)

Lengvosios transporto priemonės: prekėms ir keleiviams

Transporto priemonės – dviratės arba triratės, su jėgos šaltiniu arba ne

Kitos transporto priemonės: slidės, ratukinės pačiūžos

Kitos, nepaminėtos 12 grupės kelių transporto priemonės

 

13 01 –

 

13 02 –

 

13 03 –

13 04 –

13 05 –

13 06 –

13 07 –

13 99 –

Kitos transporto priemonės

Transporto priemonės – bėginės, įskaitant kabamuosius vienbėgius geležinkelius: prekėms

Transporto priemonės – bėginės, įskaitant kabamuosius vienbėgius geležinkelius:

keleiviams

Jūrų transporto priemonės: prekinės

Jūrų transporto priemonės: keleivinės

Jūrų transporto priemonės: žvejybinės

Oro transporto priemonės: prekinės

Oro transporto priemonės: keleivinės

Kitos, nepaminėtos 13 grupės transporto priemonės

 

 

14 01 –

 

14 02 –

14 03 –

 

14 04 –

14 05 –

14 06 –

14 07 –

14 08 –

14 09 –

14 10 –

14 11 –

14 12 –

14 99 –

Medžiagos, objektai, produktai, mašinų arba transporto priemonių detalės, laužas, dulkės

Didelės ir smulkios statybinės medžiagos: surenkamieji karkasai, klojiniai, tašai, sijos, plytos ir kt.

Mašinų detalės, transporto priemonių detalės: važiuoklė, karteris, svirtis, ratai ir pan.

Mašininės dalys arba komponentai, mašininiai įrankiai (įskaitant šių materialių veiksnių skeveldras ir nuolaužas)

Sujungimo įtaisai: veržlės, varžtai, sraigtai, vinys ir pan.

Dalelės, dulkės, skeveldros, nuolaužos, tiškalai, šukės, kitos lūženos

Žemės ūkio produktai (įskaitant sėklas, šiaudus, kitus žemės ūkio produktus)

Produktai, naudojami žemės ūkyje ir gyvulininkystėje (įskaitant trąšas, gyvulių pašarus)

Saugomi produktai – įskaitant objektus ir pakavimą saugojimo zonose

Saugojami produktai – rulonuose, ritėse

Mechaniniu kėlimo būdu ar konvejeriniu įrenginiu transportuojami kroviniai

Ant kėlimo prietaiso, krano kabantys kroviniai

Rankomis keliami kroviniai

Kitos, nepaminėtos 14 grupės medžiagos, objektai, produktai, mašinų detalės

 

15 01 –

15 02 –

15 03 –

15 04 –

15 05 –

15 06 –

15 07 –

15 08 –

15 99 –

Cheminės, sprogios, radioaktyviosios, biologinės medžiagos

Kaustinės, koroduojančios medžiagos (kietos, skystos arba dujinės)

Kenksmingos, nuodingos medžiagos (kietos, skystos arba dujinės)

Degios medžiagos (kietos, skystos arba dujinės)

Sprogios medžiagos (kietos, skystos arba dujinės)

Dujos, garai be specifinio poveikio (inertinės gyvybės formoms, troškinančios)

Radioaktyviosios medžiagos

Biologinės medžiagos

Medžiagos, nekeliančios specialių pavojų (vanduo, inertinės medžiagos)

Kitos, nepaminėtos 15 grupės cheminės, sprogios, radioaktyviosios, biologinės medžiagos

 

16 01 –

16 02 –

16 03 –

16 99 –

Saugos prietaisai ir įrengimai

Saugos prietaisai – mašinose

Asmeninės apsauginės priemonės

Avarinės priemonės ir įrengimai

Kiti, nepaminėti 16 grupės saugos prietaisai ir įrengimai

 

17 01 –

17 02 –

17 03 –

 

17 04 –

17 05 –

17 06 –

17 07 –

17 08 –

17 99

Biuro įranga, asmeninė įranga, sporto įranga, ginklai, namų ūkio reikmenys

Baldai

Kompiuterinė, biuro automatinė, reprografinė, nuotolinių ryšių įranga

Mokymo, rašymo, piešimo įranga, įskaitant rašomąsias mašinėles, antspaudavimo mašinas, didintuvus, laikmačius

Sporto ir žaidimų gaminiai ir įranga

Ginklai

Asmeniniai daiktai, drabužiai

Muzikos instrumentai

Namų apyvokos tipo įranga, prietaisai, objektai, baltiniai (profesionaliam naudojimui)

Kita, nepaminėta 17 grupės biuro įranga, asmeninė įranga, sporto įranga, ginklai

 

18 01 –

18 02 –

18 03 –

18 04 –

18 05 –

18 06 –

18 99 –

Gyvieji organizmai ir žmonės

Medžiai, augalai, pasėliai

Gyvuliai ir naminiai gyvūnai

Laukiniai gyvūnai, vabzdžiai, gyvatės

Mikroorganizmai

Užkrečiami virusiniai veiksniai

Žmonės

Kiti, nepaminėti 18 grupės gyvieji organizmai

 

19 01 –

19 02 –

19 03 –

19 99 –

Stambiagabaritinės atliekos

Žaliavų, produktų, medžiagų, objektų stambiagabaritinės atliekos

Chemikalų stambiagabaritinės atliekos

Biologinių medžiagų, augalų, gyvūnų stambiagabaritinės atliekos

Kitos, nepaminėtos 19 grupės stambiagabaritinės atliekos

 

20 01 –

 

20 02 –

20 03 –

20 99 –

Fizikiniai reiškiniai ir gamtos stichijos

Fizikiniai reiškiniai – triukšmas, natūrali spinduliuotė, šviesa, šviesos lankas, slėgis,

hermetinimas, išhermetinimas, slėgis

Gamtos ir atmosferos stichijos (įskaitant vandenį, lietų, krušą, sniegą, ledą, vėją ir pan.)

Stichinės nelaimės (įskaitant potvynius, žemės drebėjimus, potvynio bangas, gaisrus)

Kiti, nepaminėti 20 grupės fizikiniai reiškiniai ir gamtos stichijos

9900

Kiti nesuklasifikuoti materialūs veiksniai

 

9 punkte įrašomas (pagal poveikio reikšmingumą sveikatos pakenkimui) veiksnio pavadinimas, turėjęs lemiamos įtakos nukentėjusiojo darbuotojo sveikatos pakenkimui ir koduojama:

01 – Veikiantis įrenginys, mechanizmas

02 – Lekiantys, judantys daiktai, ruošiniai, skeveldros, atliekos

03 – Daiktų, ruošinių, krovinių kritimas iš aukščio

04 – Daiktų, ruošinių, krovinių virtimas, poslinkis

05 – Įrenginio, mechanizmo virtimas

06 – Statinio, jo dalies griūtis

07 – Žemių ir kitų medžiagų griūtis

08 – Žmogaus griuvimas dėl slidumos

09 – Žmogaus griuvimas dėl kliuvinio

10 – Žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių (išskyrus 8, 9)

11 – Žmogaus nukritimas (iš aukščio, į gylį (nuo pastato, į šulinį, triumą)

12 – Stacionarios transporto priemonės (transporteriai, konvejeriai ir pan.)

13 – Įmonės vidaus kelių transporto priemonė

14 – Kelių transporto priemonė

15 – Transportuojamas krovinys

16 – Aštrūs daiktai

17 – Įrankiai, kitos rankinės darbo priemonės

18 – Kliuvinys

19 – Birios medžiagos

20 – Dulkės, aerozoliai

21 – Pavojingos, kenksmingos medžiagos

22 – Fizinė perkrova

23 – Emocinė įtampa

24 – Nuskendimas

25 – Užtroškimas

26 – Elektros srovė

27 – Žaibas          

28 – Karštis, ugnis

29 – Sprogimas

30 – Šaltis

31 – Fizikinių reiškinių ( spinduliuotės, vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko ir pan.) poveikis

32 – Stichinė galia

33 – Gyvūno poveikis

34 – Augmenijos poveikis

35 – Mikroorganizmų poveikis

36 – Fizinis smurtas

37 – Psichologinis smurtas

39 – Kiti veiksniai (įvardijant)

 

10 punkte :

- vadovaujantis žemiau pateikiamu apibendrintų priežasčių sąrašu, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes įrašoma (-os) suredaguota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys), aprašomas, trumpai apibūdinat esmę, kiekvieną priežastį atitinkantis konkretus pažeidimas, lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, įvardijamas pažeisto norminio teisės akto pavadinimas, nurodomas straipsnis/punktas (arba įrašoma jo nuostatos prasmė ir pateikiama nuoroda į atitinkamą akto priedą, kuriame pateikiamas teisės akto tekstas);

- koduojami pirmasis, antrasis bei trečiasis poriniai kodavimo langeliai (priklausomai nuo priežasčių skaičiaus). Jei priežasčių daugiau, laisvi du langeliai po papunkčio „g“ numeruojami skaičiumi 4 ir koduojami tokia pat tvarka, kaip ir pirmieji trys.

 

01 –   Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir/ar neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens (profesija, pareigos, vardas, pavardė)

02 –   Leidimas atlikti (paskyrimas) darbą asmeniui (įvardijant), kuriam šis darbas buvo neleistinas dėl jo sveikatos būklės

03 –   Technologinio proceso (reglamento, nurodant kas projektavo), gamybos būdo neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams

04 –   Technologinio proceso (reglamento), nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimai

05 –   Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas

06 –   Netinkamas darbo vietos įrengimas

07 –   Netinkamas potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas (aptarnavimas, priežiūra)

08 – Netinkama potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra

09 –   Pavojingų medžiagų netinkamas laikymas, saugojimas

10 –   Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams

11 –   Darbo priemonės konstrukcijos trūkumai

12 –   Darbo priemonės gedimas dėl netinkamos jos priežiūros

13 –   Kolektyvinės saugos priemonės neįrengimas

14 –   Netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas

15 –   Netinkamas pavojingų medžiagų transportavimas

16 –   Netinkamas darbų organizavimas

17 –   Darbo aplinkos oro užterštumas pavojingomis medžiagomis

18 –   Darbuotojo neaprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis

19 –   Netinkamų asmeninių apsauginių priemonių darbuotojams davimas

20 –   Duotų tinkamų asmeninių apsauginių priemonių nenaudojimas

21 –   Teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams

22 –   Eismo taisyklių pažeidimas įmonės teritorijoje

23 –   Netinkamas daiktų, medžiagų sandėliavimas, krovimas

24 –   Vidaus darbo tvarkos pažeidimas

25 –   Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas

26 –   Statinio projektavimo pažeidimai

27 –   Kolektyvinių saugos priemonių statybvietėse nebuvimas

29 –   Tinkamų paaukštinimo priemonių statybvietėse nebuvimas

30 –   Netinkama statinių eksploatacija, priežiūra

31 –   Netinkamas potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas (aptarnavimas, priežiūra) statybvietėse

32 –   Netinkamas darbų organizavimas statybvietėse

33 –   Eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose

34 –   Geležinkelių transporto eismo saugos neužtikrinimas

35 –   Civilinės aviacijos saugos, saugios laivybos neužtikrinimas

36 –   Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas

37 –   Priešgaisrinės saugos norminių teisės norminių aktų reikalavimų pažeidimas

38 –   Aplinkosaugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas

39 –   Smurtiniai nusikalstamų asmenų veiksmai

40 –   Darbo ir poilsio laiko tvarkos pažeidimas

41 –   Neprognozuojamas stichinis reiškinys

42 –   Kiti konkretūs, bet nesuklasifikuoti pažeidimai (įvardijant)

43 -   Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Žvaigždutėmis pažymėti šešių langelių kodai ir papunkčių a, b, c, d, e, f, g langeliai koduojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus atskirai nustatyta tvarka.

 

11 punkte nurodoma data ir laikas, kada pradėtas ir kada baigtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus pareigos, vardas, pavardė įrašomi tais atvejais, kai nelaimingą atsitikimą darbe tyrė darbo inspektorius.

Nelaimingo atsitikimo darbe dokumentų bendras lapų kiekis nurodomas raštu ir skaičiais įrašomas į langelius.

Papunkčių a, b, c, d, e, f, g, h langeliai koduojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus atskirai nustatyta tvarka.“

 

1.20. Pakeičiu 2 priedą ir išdėstau taip:

 

 

„Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų

2 priedas

 

N-2 FORMOS AKTO PILDYMAS IR KODAVIMAS

 

N-2 formos akto punktai pildomi ir koduojami vadovaujantis žemiau pateikiamais paaiškinimais ir kodais:

1.1 punkte įrašomas įmonės, kurios darbuotojas nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, buveinės adresas, kodų langeliuose įrašomas 5 ženklų pašto kodas;

1.2 punkte įrašomi įmonės telefono ir elektroninio pašto adresas, o kodų langeliuose – įmonės kodas. Jei įmonė neturi telefono ar elektroninio pašto, įrašomas žodis „nėra“. Jei įmonės kodas yra sudarytas iš 7 ženklų, tai pirmuose dviejuose langeliuose įrašomi nuliai; jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, tai rašoma asmens gimimo data, o pirmame langelyje įrašomas nulis.

1.3 punkte įrašomas įmonės pagrindinės ekonominės veiklos pavadinimas arba, jei įmonės veikla yra įvairi, įrašomas tos veiklos pavadinimas, kurią atitinka įvykio metu atliekamas darbas ir koduojama:

pirmuosiuose kodavimo langeliuose įrašomas keturženklis (4 skaitmenų (klasės) lygmeniu) ekonominės veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226. Kodavimo langeliuose pirmiausiai įrašomas keturženklis ekonominės veiklos kodas, o kituose dviejuose langeliuose įrašomi nuliai;

antrajame kodavimo langelyje įrašoma:

1 – Privati įmonė (išskyrus toliau nurodytus 3 ir 4 punktus)

2 – Valstybės ar savivaldybės įmonė arba biudžetinė įstaiga

3 – Ūkis, gaminantis produkciją rinkai

4 – Ūkininkai

5 – Užsienio įmonė (filialas)

6 – Fiziniai asmenys

1.4 punkte įrašomas įmonės darbuotojų skaičius žodžiais, o kodo langeliuose – skaitmenimis. Jei darbuotojų skaičius ne keturženklis, tai prieš jį įrašomi nuliai.

1.5 punkte įrašomas įmonės, kurioje nukentėjusysis dirba, atskiro padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo, pavadinimas. Jei įmonės padalinys įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip atskira įmonė ir turi kodą, įrašomas šis kodas. Tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo įvyksta įmonėje, o ne jos atskirame padalinyje, šis punktas nepildomas ir nekoduojamas.

2 punkte įrašomas nukentėjusio darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas. Tais atvejais, kai nukentėjęs darbuotojas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, kodo langelyje įrašoma jo gimimo data, o pirmame langelyje įrašomas nulis.

2.1 punkte įrašoma nukentėjusio darbuotojo asmens pilietybė, nurodant šalies pavadinimą, ir koduojama:

1 – Lietuvos Respublikos (LR) pilietis

2 – Ne LR pilietis, bet Europos Sąjungos (ES) šalies pilietis

3 – Už ES ribų esančios šalies pilietis

0 – Pilietybė nežinoma

2.2 punkte įrašomas nukentėjusio darbuotojo užimtumas ir koduojama:

100 –

300 –

 

301 –

 

302 –

 

310 –

 

311 –

 

312 –

 

320 –

 

321 –

 

322 –

 

500 –

900 –

000 –

Savarankiškai dirbantis

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį / laikiną (neterminuotos / terminuotos trukmės) darbą ir visą darbo dieną / ne visą darbo dieną, nenurodyta

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį / laikiną (neterminuotos / terminuotos trukmės) darbą, visą darbo dieną

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį / laikiną (neterminuotos / terminuotos trukmės) darbą, ne visą darbo dieną

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną / ne visą darbo dieną, nenurodyta

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną

Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) ne visą darbo dieną

Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną / ne visą darbo dieną, nenurodyta

Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną

Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) ne visą darbo dieną, nenurodyta

Mokiniai / praktikantai

Kitas užimtumo statusas

Užimtumo statusas nežinomas

 

2.3 punkte įrašomas nukentėjusiojo profesijos ar darbo pavadinimas pagal darbo sutartį ir langeliuose koduojama vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi LPK 2012, patvirtintu Ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 (aktuali redakcija nuo 2019 m. kovo 29 d.), kuris parengtas pagal tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08.

3 punkte įrašoma nelaimingo atsitikimo data, valanda, minutės, einamųjų metų savaitės numeris ir koduojama (koduojant minutės atmetamos – neapvalinamos).

 

3.1 punkte lengvo ar sunkaus nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo atveju įrašoma nukentėjusio asmens sužalojimo diagnozė pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Mirtino nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo atveju įrašoma mirties priežastis pagal teismo ekspertų išvadas, įrašus asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Tais atvejais, kai mirties priežastis teismo ekspertų išvadose, asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumente nenurodyta ar atlikus visus galimus veiksmus nėra galimybės gauti dokumentą apie mirties priežastį, įrašoma „mirties priežastis nenustatyta“.

Pirmuosiuose kodavimo langeliuose įrašomas paveiktos nukentėjusiojo kūno dalies kodas:

00 -

10 -

11 –

12 –

13 –

14 –

15 –

18 –

19 –

20 -

21 –

29 –

30 –

31 –

39 –

40 -

41 –

42 –

43 –

48 –

49 –

50 -

51 –

52 –

53 –

54 –

55 –

58 –

59 –

60 -

61 –

62 –

63 –

64 –

65 –

68 –

69 –

70 -

71 –

78 –

99 –

Paveikta, sužalota kūno dalis nespecifikuota

Galva nespecifikuota

Galva, smegenys ir kaukolės nervai bei kraujagyslės

Veido sritis

Akis (-ys)

Ausis (-ys)

Dantys

Galva, keletas dalių

Galva, kitos aukščiau nenurodytos dalys (nosis ir pan.)

Kaklas, įskaitant stuburo slankstelius

Kaklas, įskaitant kaklo slankstelius

Kaklas, kitos aukščiau nenurodytos dalys (gerklė ir pan.)

Nugara, įskaitant stuburo slankstelius

Nugara, įskaitant stuburo slankstelius

Nugara, kitos aukščiau nenurodytos dalys (jungiamieji raumenys, smegenys ir pan.)

Liemuo ir vidaus organai nespecifikuota

Krūtinės ląsta, šonkauliai, įskaitant sąnarius ir mentes

Krūtinės vidaus organai

Dubens ir pilvo sritis, įskaitant vidaus organus

Liemuo, keletas dalių

Liemuo, kitos aukščiau nenurodytos dalys

Viršutinės galūnės nespecifikuota

Pečiai ir pečių sąnariai (įskaitant raktikaulį)

Ranka, įskaitant alkūnę

Plaštaka

Pirštas (-ai)

Riešas

Viršutinės galūnės keletas dalių

Viršutinės galūnės, kitos aukščiau nenurodytos dalys

Apatinės galūnė nespecifikuota

Klubas ir klubo sąnarys

Koja, įskaitant kelį

Kelis

Pėda

Kojų pirštas (-ai)

Apatinė galūnė, keletas dalių

Apatinė galūnė, kitos aukščiau nenurodytos dalys (blauzda, kulkšnis ir pan.)

Visas kūnas ir keletas kūno dalių nespecifikuota

Visas kūnas (sisteminis poveikis)

Keletas kūno dalių (galva, liemuo, liemuo ir viena iš galūnių ir t.t.)

Paveiktos kitos, kitur nepriskirtos kūno dalys

 

Antruosiuose kodavimo langeliuose įrašomas sveikatos pakenkimo pobūdžio kodas:

010 -

Žaizdos ir paviršiniai sužalojimai

011 –

Paviršiniai sužalojimai: sumušimai, mėlynės, hematoma, odos nutrynimai, įbrėžimai, pūslės, nenuodingų vabzdžių įkandimai, negilios žaizdos, taip pat galvos odos žaizdos ir lengvos traumos svetimkūniams patekus į akis, ausis, t.t. Nepriklauso: nuodingų gyvūnų įkandimai (kodas 071)

012 –

Atviros žaizdos: plėštinės žaizdos, atviros žaizdos, pjautinės žaizdos, sumušimai su žaizdomis bei nagų netekimas; žaizdos, susijusios su raumenų, sausgyslių ir nervų traumomis. Nepriklauso: trauminė amputacija, enukleacija, akies išplėšimas (kodas 040); atviri lūžiai (kodas 022); nudegimai su atviromis žaizdomis (kodas 061); lengvos traumos (kodas 011)

 

019 –

Kitos žaizdos ir paviršiniai sužalojimai

020 -

Kaulų lūžiai

021 –

Uždari lūžiai: paprasti lūžiai; sąnarių lūžiai (išnirimai ir t.t.); lūžiai su vidaus organų ar nervų traumomis

022 –

Atviri lūžiai: lūžiai su minkštų kūno audinių traumomis (atviri lūžiai)

029 –

Kitų tipų kaulų lūžiai

030 -

Išnirimai, sausgyslių ir raumenų patempimai: visi ūmūs raumenų-kaulų pakenkimai dėl raumenų, sausgyslių, raiščių ir sąnarių patempimo

031 –

Išnirimai: kaulų ties sąnariais displazija ir išnirimai. Nepriklauso: lūžio displazija (kodas 021)

032 –

Sausgyslių ir raumenų patempimai: patempimas, sukeliantis išvaržas, ašarojimą ar raumenų, sausgyslių, raiščių (ir sąnarių) plėštines žaizdas bei išvaržas dėl patempimo. Nepriklauso: visi kaulų išnirimai ties sąnariais turi būti klasifikuojami pagal kodą 031; jei jie yra susiję su atvira žaizda, turi būti koduojami grupėje 012

039 –

Kitų tipų išnirimai, sausgyslių ir raumens patempimai

040 –

Amputacija (kūno dalių pašalinimas) dėl traumos: amputacija ir sutraiškymo traumos, enukleacija, įskaitant trauminį akies išplėšimą ar ausies (ausų) netekimą

050 -

Smegenų sukrėtimai ir vidaus organų traumos

051 –

Smegenų sukrėtimai: vidinės kaukolės traumos

052 –

Vidaus organų traumos: krūtinės ląstos traumos, pilvo ir dubens organų traumos

059 –

Kitų tipų smegenų sukrėtimai ir vidaus organų traumos

060 -

Nudegimai, nuplikymai ir nušalimai

061 –

Nudegimai, nuplikymai (terminiai): nudegimai nuo karštų objektų ar atviros ugnies; nuplikymai; pūslės nuo trinties; radiacinis nudegimas (infraraudonieji spinduliai); nudegimai nuo saulės; žaibo pasekmės; nudegimai nuo elektros srovės, nudegimai su atviromis žaizdomis. Nepriklauso: kitas spinduliuotės poveikis nei nudegimai (kodas 102)

062 –

Cheminiai nudegimai (korozijos): cheminiai nudegimai (tik išoriniai nudegimai). Nepriklauso: nudegimai prarijus korozinių ar kaustinių medžiagų (kodas 071)

063 –

Nušalimai: nukritusios temperatūros efektai (nušalimai); dalinis odos sluoksnio praradimas, nušalimai mirštant audiniams (nekrozė). Nepriklauso: neįprastai žema kūno temperatūra (hipotermija) ir kiti per didelio šalčio efektai (kodas 103)

069 –

Kitų tipų nudegimai, nuplikymai ir nušalimai

070 -

Apsinuodijimai ir infekcijos

071 –

Ūmūs apsinuodijimai: ūmūs toksinių, korozinių ar kaustinių medžiagų įšvirkštimo, nurijimo, absorbavimo ar įkvėpimo poveikis; nuodingų gyvūnų įkandimai; uždusimas nuo anglies monoksido ar kitų toksinių dujų. Nepriklauso: išoriniai cheminiai nudegimai (kodas 062); anafilaksinis šokas (kodas 119)

072 –

Ūmios infekcijos: virusinės, bakteriologinės ir kitos infekcijos

079 –

Kitų tipų apsinuodijimai ir infekcijos

080 -

Paskendimai ir uždusimai

 

081 –

Uždusimai: dusimai ar uždusimai nuo kompresijos, suspaudimo ar užspaudimo; taip pat įeina uždusimai nuo deguonies supresijos ar jo sumažėjimo supančioje atmosferoje ir uždusimai svetimkūniams patekus į kvėpavimo takus. Nepriklauso: uždusimas nuo anglies monoksido ar kitų toksinių dujų (kodas 071)

 

082 –

Paskendimai ir nemirtini panardinimai. Nepriklauso: uždusimai, kaip apibrėžia kodas 081; užgriuvus medžiagoms ar kitoms ne skystoms masėms, pvz., sniegas, žemės ir t.t.

 

089 –

Kitų tipų paskendimai ir uždusimai

 

090 -

Garso, vibracijos ir slėgio poveikis

 

091 –

Ūmus klausos netekimas: dalinis ar visiškas klausos praradimas

 

092 –

Slėgio padariniai: slėgio ar vandens slėgio (barotrauma) sukelti padariniai

 

099 –

Kiti ūmūs garso, vibracijos ir slėgio padariniai: garso trauma, pneumatinio grąžto sindromas, t.t.

 

100 -

Ekstremalių temperatūros svyravimų, šviesos ir spinduliuotės padariniai

 

101 –

Šiluminis ir saulės smūgis: per didelio natūralaus karščio ir izoliacijos padariniai (šiluminiai smūgiai, saulės smūgiai) arba žmogaus sukurtas karštis. Nepriklauso: žaibo sukeltas šokas (kodas 112); saulės nudegimai (kodas 061)

 

102 –

Spinduliuotės padariniai (ne terminiai): rentgeno spindulių, radioaktyviųjų medžiagų, ultravioletinių spindulių, jonizuojančios spinduliuotės sukelti padariniai

 

103 –

Nukritusios temperatūros padariniai: atsitiktinė hipotermija ir kiti nukritusios temperatūros padariniai. Nepriklauso: nušalimai (kodas 063)

 

109 –

Kiti ekstremalių temperatūros svyravimų, šviesos ir spinduliuotės padariniai

 

110

Šokas

 

111 –

Šokas po agresijos ir grasinimų: šokas po žmogaus padarytos agresijos ar grasinimų; pvz., šokas po banko apiplėšimo, klientų ir užsakovų agresijos, „socialinių konfliktų“. Nepriklauso: anafilaksinis šokas (kodas 119); šokas po trauminių sužeidimų (kodas 112)

 

112 –

Trauminis šokas: elektros šokas, žaibo sukeltas šokas, tiesiogiai po traumos ar vėliau pasireiškiantis šokas. Nepriklauso: anafilaksinis šokas (kodas 119); asmenų sukelta agresija ir grėsmė (kodas 111); atvejai be tiesioginių fizinių traumų

 

119 –

Kitų tipų šokas: gyvūnų sukelta agresija be tiesioginių fizinių traumų nukentėjusiajam; gamtinės nelaimės ir kiti įvykiai, tiesiogiai nesukelti žmogaus veiklos ir nesukeliantys tiesioginės fizinės traumos nukentėjusiajam; anafilaksinis šokas

 

120 –

Daugybiniai pakenkimai

 

130

Psichikos sutrikimas (keliantis pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai; sutrikdantis darbingumą ir socialinę adaptaciją)

 

999 –

 

 

000 –

Ši grupė naudojama tiktai klasifikuojant sveikatos pakenkimus, neįtrauktus į klasifikaciją pagal pavadinimus: nervų ir stuburo smegenų traumos; kraujagyslių traumos; pašalinių objektų patekimas į kūną per natūralias ertmes ir t. t.

Sveikatos pakenkimo pobūdis nežinomas

 

 

3.2 punktas pildomas taip, kaip nurodyta akto eilutėje (jei nukentėjusiojo neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų medžiagų nebuvo tikrintas – įrašoma „Nenustatyta“) ir koduojama:

pirmajame kodo langelyje įrašomi blaivumą/apsvaigimą nuo narkotinių ar kitų medžiagų apibūdinantys kodai:

1 – Blaivus (jei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose (biologinėse organizmo terpėse) nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra ne daugiau nei 0,2 promilės; jeigu alkoholis vartotas darbdavio nurodymu ar jam leidus pagal gamybos proceso ar protokolo reikalavimus – ne daugiau nei 0,4 promilės);

2 – Neblaivus (jei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose (biologinėse organizmo terpėse) nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra daugiau nei 0,2 promilės; jeigu alkoholis vartotas darbdavio nurodymu ar jam leidus pagal gamybos proceso ar protokolo reikalavimus – daugiau nei 0,4 promilės);

5 – Nenustatyta;

6 – Apsvaigęs

antrajame įrašomi atitinkami kodai:

1 – jei buvo vartotas alkoholinis (etilo alkoholis) gėrimas;

3 – jei buvo vartotos narkotinės medžiagos;

4 – jei buvo vartota cheminė medžiaga (nustatyta)

5 - jei vartota nenustatyta cheminė medžiaga ar nenustatytas cheminis junginys

 

3.3 punkte įrašomas asmens sveikatos priežiūros, kurioje suteikta medicinos pagalba, pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris. Kodų langeliuose įrašomas 9 ženklų įmonės kodas.

3.4 punkte nurodoma į kur / iš kur nukentėjusysis vyko ir kodo langelyje įrašomas atitinkamas kodas. Jei nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo įvyko:

1 – vykstant į darbą iš gyvenamosios (nakvynės) vietos

2 – vykstant iš darbo į gyvenamąją (nakvynės) vietą

3 – vykstant į maitinimosi vietą, esančią už įmonės (darbų atlikimo) teritorijos

4 – vykstant iš maitinimosi vietos, esančios už įmonės (darbų atlikimo) teritorijos

5 – vykstant iš darbo vietos į vietą, kur darbuotojas gauna užmokestį už darbą

6 – vykstant iš vietos, kur darbuotojas gauna užmokestį už darbą, į darbą ar gyvenamąją (nakvynės) vietą

7 – vykstant iš vienos darbovietės į kitą

3.5 punkte nurodoma, kuo ar kaip nukentėjusysis vyko ir kodo langelyje įrašomas atitinkamas kodas. Jei nukentėjusysis vyko:

1 - pėsčiomis

2 – miesto (tarpmiestiniu) maršrutiniu transportu, įskaitant taksi

3 – nuosavu automobiliu, motociklu ar dviračiu

4 – įmonės automobiliu, motociklu ar dviračiu

5 – kita transporto priemone (įvardijant transporto priemonę)

6 – kiti atvejai

4 punkte įrašomas įvykio vietos pavadinimas, adresas ir įvykio vietą atitinkantis kodas. Jei nelaimingas atsitikimas įvyko:

01 - pėstiesiems eiti skirtoje kelio dalyje, šaligatvyje, pėsčiųjų take

02 – pėsčiųjų perėjoje

03 – transporto priemonėms skirtoje kelio dalyje, mašinų stovėjimo aikštelėje, dviračių take

04 – transporto priemonėje

05 – kitoje vietoje

5 punktas nepildomas ir nekoduojamas.

6 punkte aprašomos įvykio aplinkybės ir pateikiami duomenys, kurie reikalingi išvadoms bei nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo priežastims nustatyti. Papunkčių *a, *b ir *c kodų langeliai nekoduojami.

7 punkte įrašomas nukentėjusį darbuotoją sužalojusio veiksnio pavadinimas, kuris atitinkamai koduojamas:

01 – žmogaus griuvimas dėl slidumos

02 – žmogaus griuvimas dėl kelio, šaligatvio, laiptų nelygumų ar kitokių defektų

03 – žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių (išskyrus 01, 02)

04 – žmogaus nukritimas į gylį (į šulinį, iškasą)

05 – daiktų kritimas iš aukščio (ledo varvekliai, kiti krentantys daiktai)

06 - kelių transporto priemonė

07 – stichinė galia

08 – gyvūno poveikis

09 – fizinis smurtas

10 – kiti veiksniai (įvardijant)

8 punkte nurodoma nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo priežastis (-ys) ir atitinkamai koduojama (-os). Jei nelaimingas atsitikimas pakeliui į / iš darbo įvyko:

01 – dėl kelio, šaligatvio, laiptų slidumo

02 – dėl kelio, šaligatvio, laiptų nelygumų ar kitokių defektų

03 – dėl eismo taisyklių pažeidimo sauskeliuose

04 – dėl geležinkelių transporto eismo saugos neužtikrinimo

05 – dėl civilinės aviacijos saugos, saugios laivybos neužtikrinimo

06 – dėl smurtinių nusikalstamų asmenų veiksmų

07 – dėl neprognozuojamo stichinio reiškinio

08 – dėl gyvūnų užpuolimo

09 – dėl kitų konkrečių, bet nesuklasifikuotų priežasčių (įvardijant).

9 punkte nurodoma data ir laikas, kada pradėtas ir kada baigtas nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo tyrimas. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus pareigos, vardas, pavardė įrašomi tais atvejais, kai nelaimingą atsitikimą darbe tyrė darbo inspektorius.

Nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo dokumentų bendras lapų kiekis nurodomas raštu ir skaičiais įrašomas į langelius.

Papunkčių a, b, c, d, e, f, g, h langeliai koduojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus atskirai nustatyta tvarka.“

 

2. Į p a r e i g o j u:

2.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau–VDI) Informacinių technologijų ir dokumentų valdymo skyriaus vedėją organizuoti šio įsakymo paskelbimą VDI interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;

2.2. VDI teritorinių skyrių vedėjus supažindinti su įsakymu vadovaujamo skyriaus inspektorius.

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas pradedamas taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d.

4. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę atlikti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojui.

 

 

 

Lietuvos Respublikos vyriausiasis

valstybinis darbo inspektorius                                                                                  Jonas Gricius