LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL KULTŪROS PAVELDO DOKUMENTAVIMO CENTRO
2021 m. liepos 2 d. Nr. S-2(6.2.-243)
Vilnius
Taikomieji moksliniai tyrimai yra kultūros paveldo apskaitos, tvarkybos ir sklaidos pagrindas. Tyrimų rezultatų ir jais remiantis paruoštų darbų visuotinas viešas prieinamumas sukuria prielaidas tęstinumu grįstai, efektyviai, kokybiškai kultūros paveldo apsaugai ir restauravimui, skatina mokslinio pažinimo ir edukacijos vystymąsi. Duomenų atvirumas, sąveika su kitais duomenimis (interoperabilumas) yra svarbi prielaida visuomenės įsitraukimui į kultūros paveldo apsaugos procesą, laiduojanti viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo ir tikslingumo įvertinimo viešą kontrolę.
Tyrimų duomenų saugojimo, prieinamumo ir viešinimo būtinybę akcentuoja tarptautiniai dokumentai. ICOMOS Tarptautinės paminklų ir vietų bei vietovių konservavimo ir restauravimo chartijos (vad. Venecijos chartijos, 1964 m.) 16 straipsnyje nurodoma, kad „Konservavimo, restauravimo ir kasinėjimo darbus visada reikia tiksliai dokumentuoti <...>. Ši dokumentacija turi būti saugoma visuomeninių institucijų archyvuose ir prieinama tyrėjams. Rekomenduotina ją publikuoti“. ICOMOS „Paminklų, statinių grupių ir vietų bei vietovių dokumentavimo principuose“ (1996 m.) nustatoma, kad „Originalius dokumentavimo įrašus reikėtų laikyti saugiame archyve <...>. Mokslinių tyrimų, vystymo kontrolės ir kitais administraciniais bei teisniais tikslais tokių dokumentavimo įrašų kopijos, kai priimtina, turėtų būti prieinamos valstybės valdymo institucijoms, suinteresuotiems profesionalams ir visuomenei“.[1] Sklaidos tarp specialistų, sprendimus priimančių subjektų ir paveldo naudotojų svarba pažymima Europos Tarybos Ministrų komiteto patvirtintoje Europos kultūros paveldo strategijoje XXI amžiuje (2017 m.)[2] ir kituose tarptautiniuose dokumentuose.
Lietuvos Respublikoje tyrimų ir jų pagrindu atliktų darbų archyvavimui, saugojimui ir viešinimui valstybinių lygmeniu skiriama nepakankamai dėmesio. Šią sritį reglamentavo keli tiksliniai strateginiai valstybės dokumentai, tačiau jų nuostatos nebuvo įgyvendintos ar yra įgyvendinamos vangiai. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-811 patvirtintose „Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairėse“ buvo numatytos kultūros paveldo apskaitos kryptys, įskaitant nuostatą „Kultūros vertybių registro duomenų bazę su tyrimų ir istorine medžiaga išsamiai sutvarkyti ir padaryti viešai prieinama per 3–4 metus“, tačiau tai nebuvo atlikta. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu ĮV-1374 patvirtintame „2020–2024 metų Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos veiksmų plane“ numatoma atnaujinti Kultūros vertybių registro duomenų sistemą, perkelti į jį informaciją iš anksčiau sukurtų duomenų bazių (Lietuvos dvarų duomenų bazės, Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, sąvado informacinės sistemos), o Kultūros vertybių registrą papildyti atliktais taikomaisiais moksliniais tyrimais (jų tekstine, grafine arba abiem dalimis). Registro valdytojas – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių registre viešina tik dalies atliktų tyrimų medžiagos nuorodas ir kol kas nenumato pilno taikomųjų mokslinių ataskaitų viešinimo.
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Paveldo komisija) atliko tyrimą, kurio respondentai buvo Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos, Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centro, Kultūros paveldo centro, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (atsakingos už Lietuvos virtualią biblioteką eLABa, virtualią kultūros paveldo sistemą ir projektą E. paveldas) atstovai, ir nustatė, kad įvairialypiai kultūros paveldo tyrimų duomenys yra talpinami daugybėje privačių archyvų ir institucijų, kurios yra didesne dalimi nesusijusios su paveldo tyrimais bei apsauga, fonduose. Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimo ir vertingųjų savybių aktų ruošimo procese gauti duomenys kaupiami Kultūros paveldo centro (kurio steigėjas yra Kultūros paveldo departamentas) paveldosaugos bibliotekoje ir šios institucijos skyriuose. Savivaldai aktualių paveldo objektų tyrimų ataskaitos ir paveldotvarkos projektai yra saugomi savivaldybių skyriuose. Dalis medžiagos patenka į Kultūros paveldo departamento teritorinius skyrius. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 str. 6 dalimi, tyrimų ataskaitos teikiamos Kultūros paveldo departamentui, kuris pateikimo faktą registruoja Kultūros vertybių registre. Kultūros paveldo departamentas į Kultūros vertybių registrą talpina tyrimų medžiagos nuorodas, atskirais atvejais ataskaitas, tačiau neskiria dėmesio fiziniam į duomenų bazę nepatekusios medžiagos archyvavimui centriniame padalinyje ir teritoriniuose skyriuose.
Dalį tyrimų įvairių programų ar projektų lėšomis atlieka švietimo įstaigos ir moksliniai įvairių sričių institutai, muziejai, draugijos, institucijos ir atskiri tyrėjai. Tyrimų ataskaitos iš dalies yra publikuojamos įvairiuose leidiniuose ir yra nuolat prieinamos, tačiau dalis tokių tyrimų rezultatų skaitmeninami trumpalaikių projektų lėšomis, sukurti virtualūs produktai yra fragmentiški, išskirstyti po įvairias skaitmenines, dažnai tarpusavyje nesusietas, bazes. Jų paruošimo medžiaga lieka asmeniniuose tyrėjų ar organizacijų skyrių fonduose, todėl tik maža tyrimų dalis patenka į bibliotekas ir dažnai ji yra viešai neprieinama. Iki 1993 m. Paminklų restauravimo ir projektavimo institute buvusi tyrimų medžiaga perduota Vilniaus regioniniam valstybės archyvui (kur ji yra puikiai sutvarkyta), tačiau už sistemos ribų palikta neskaitmeninta, dažnai vienetinė tyrėjų asmeninių archyvų ir reorganizuojamų paveldotvarkos įstaigų fondų tyrimų bei restauravimo darbų dokumentacija. Vangiai kaupiami duomenys apie į Kultūros vertybių registrą neįtrauktus, sunykusius ar nykstančius, tačiau paveldo suvokimui svarbius objektus. Kultūros paveldo departamento pradėto organizuoti inventorizavimo proceso gairės kol kas taip pat nėra aiškiai suformuluotos.
Paveldo komisija taip pat nustatė, kad įvairių fondų tyrimų dokumentacija nėra archyvuojama pagal vieningą sistemą, sukurtą remiantis bendrais archyvavimo srities bei specifiniais paveldo reikalavimais. Kultūros paveldo departamente, jo teritoriniuose skyriuose, savivaldybių skyriuose, mokslo įstaigose ar kitur esanti medžiaga dažnu atveju apskritai nėra tvarkoma. Kultūros paveldo objektams skirtus tyrimus reglamentuojantys paveldo tvarkybos reglamentai, apibrėžiantys bendrų ar atskirais atvejais būtinų tyrimų nomenklatūrą, jų atlikimo ir ataskaitų rengimo, prieinamumo ir viešinimo tvarką, yra painūs, tarpusavyje nesusieti, kai kuriais atvejais iki šiol nebaigti formuoti. Išimtimi, t. y. gerosios praktikos pavyzdžiu, galima laikyti archeologinio paveldo sritį, kurioje tyrimų įforminimo, pateikimo, saugojimo tvarka įteisinta vienu dokumentu – paveldo tvarkybos reglamentu PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“.
Iki šiol nenustatyta ir nedokumentuota tvarka, kuri specialistams ir visuomenei padėtų rasti ir pagal galimybes (atsižvelgiant į asmenų duomenų apsaugą ar autorių teisių apsaugą reglamentuojančius įstatymus) leistų susipažinti ar panaudoti jau atliktų tyrimų medžiagą, dėl ko tyrimų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo turėtojų geros valios. Taip pat nėra bendros valstybinės paveldo skaitmeninimo politikos (nors Lietuvoje veikiančių duomenų bazių skaičius yra virš 400), paremtos tolygiu tiksliniu finansavimu. Valstybės institucijos nėra įpareigotos susieti informaciją bendroje sistemoje: Kultūros vertybių registras nėra susietas su E-paveldo sistema ir Kultūros paveldo departamentas artimiausiu metu nenumato to daryti. Tarpusavyje nesusietos Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinė sistema ir informacinė sistema „Infostatyba“, į kurią taip pat įkeliamos kultūros paveldo objektų tyrimų ataskaitos, nėra nustatyta bendra metaduomenų pateikimo forma.
Paveldo komisija, išnagrinėjusi informaciją, konstatuoja, kad Lietuvoje tyrimų ir jų pagrindu atliktų darbų archyvavimas, saugojimas ir viešinimas yra viena esminių neišspręstų kultūros paveldo apsaugos sistemos dalių. Valstybinę politiką formuojančios institucijos (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Valstybinė kultūros paveldo komisija) iki šiol nesugebėjo pasiūlyti tvarių problemos sprendimo būdų. Dėl šios priežasties prarandami vertingi duomenys, be naudos išeikvojami visuomenės intelektiniai ir materialiniai ištekliai (trūkstant duomenų priimami klaidingi sprendimai, dažni tyrimų dubliavimo atvejai), pažeidžiamas informacijos viešumo principas.
Paveldo komisija, akcentuodama tai, jog duomenų apie kultūros paveldą inventorizavimas, kaupimas, archyvavimas, saugojimas ir viešinimas yra ypač svarbi kultūros paveldo politikos dalis, bei vadovaudamasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 str. 2 d. 1, 4 ir 6 punktais n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai:
1.1. skubos tvarka parengti subalansuotą ir tvarią, finansiniais valstybės įsipareigojimais paremtą (kaupimo, archyvavimo, prieinamumo ir viešinimo proceso) strategiją tyrimo duomenų srauto valdymui, panaudojant esamų paveldosaugos institucijų įdirbį, patirtį, materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Strategijos realizavimui būtina numatyti realias lėšas ir galimus jų šaltinius (ilgalaikį programinį ir projektinį finansavimus);
1.2. formuojant valstybinę kultūros paveldo apsaugos strategiją ir siekiant išvengti funkcijų dubliavimosi, nustatyti griežtą proceso dalyvių hierarchiją, kiekvienam jų priskiriant aiškias funkcijas, finansiniais įsipareigojimais pagrįstą atskaitomybę;
1.3. inicijuoti kultūros paveldo objektų (registrinių, galimai vertingų neregistrinių, esančių savivaldybių dispozicijoje, nykstančių ir jau sunykusių) tyrimų sąvado parengimą topografiniu (pagal vietą ar adresą) principu; sąvado sutrumpintame variante pateikti trumpas tyrimų dokumentų anotacijas ir nurodyti jų saugojimo vietas, išplėstiniame – prieigas prie galimai platesnės informacijos per esamas sąsajas į pagrindines duomenų bazes;
1.4. Kultūros paveldo centrą pertvarkyti arba reorganizuoti į kultūros paveldo tyrimų ir dokumentavimo centro – apskaitos dokumentų ir tyrimų sąvado valdytojo funkcijas atliekančią įstaigą, kaupiančią duomenų banką, kurio informacija skirta Kultūros vertybių registro ir inventorizavimo fondo sudarymui ir viešinimui (šias funkcijas realizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos). Institucija turi būti įpareigota rinkti ir pagal bylų nomenklatūrą archyvuoti tyrėjų asmeninių archyvų, reorganizuojamų paveldotvarkos įstaigų, be valdytojų likusių fondų, iki skaitmeninio laikotarpio sukurtą tyrimų ir restauravimo darbų medžiagą. Dokumentų sąvado kūrimui ir valdymui bei kitų, centrui naujai priskirtų funkcijų vykdymui, turi būti skiriamas pastovus ilgalaikis programinis finansavimas;
1.5. Formuojant paveldo dokumentų skaitmeninimo politiką nustatyti prioritetą pagal tai, kaip medžiaga atitinka autentišką objekto išsaugojimą ateities kartoms užtikrinančių specialistų, sprendimus priimančių subjektų bei paveldo naudotojų poreikius.
1.6. suformuoti tarpdisciplininę darbo grupę, susidedančią iš Kultūros paveldo departamento, Kultūros paveldo centro, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos dailės istorikų draugijos, Restauravimo tarybos, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų ir kitų suinteresuotų institucijų atstovų, skirtos Kultūros paveldo tyrimų dokumentų kaupimo, archyvavimo ir viešo pasiekiamumo poįstatyminių teisės aktų sukūrimui bei kreiptis į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, kad teiktų pasiūlymus ir padėtų suformuoti paveldo apskaitos, tyrimų ir restauravimo dokumentų kaupimo ir valdymo praktiką[3].
2. Rekomenduoti Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos mokslo tarybai numatyti, kad jeigu šių įstaigų lėšomis bus finansuojami kultūros paveldo moksliniai tyrimai ar projektai, susiję su kultūros paveldo srities tyrimais, sutartyse su tyrimų ar projektų vykdytojais būtų numatyta procedūra tokių tyrimų dokumentacijos kopiją teikti archyvuoti kultūros paveldo tyrimų ir dokumentavimo centro – apskaitos dokumentų ir tyrimų sąvado valdytojo funkcijas atliekančiai įstaigai.
3. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui skirti esminį dėmesį kultūros paveldo tyrimų dokumentacijos saugojimo, archyvavimo ir prieinamumo užtikrinimui, atkreipiant dėmesį į dokumentacijos saugojimo problemas teritoriniuose skyriuose, taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-1374 patvirtinto „2020–2024 metų Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos veiksmų plano“ nuostatoms įgyvendinti. Viešinimo prasme – ypač svarbu rasti resursų ir imtis veiksmų Kultūros paveldo registro sąsajai su E. paveldas duomenų baze sukurti.