Administracinė byla Nr. A-341-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05505-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinei teismų administracijai, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. Ž. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir NTA) pakeisti NTA direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 9FB-4-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo P. Ž.“ (toliau – ir Įsakymas) ir mokėti pareiškėjui 1 169,31 Eur dydžio teisėjo valstybinę pensiją; 2) priteisti iš NTA teisėjo valstybinės pensijos skirtumą tarp išmokėtos ir priklausančios išmokėti pensijos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2017 m. sausio 31 d. (5 737,62 Eur).
2. Pareiškėjas skunde nesutiko su jam paskirtos valstybinės teisėjų pensijos dydžio apskaičiavimu. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. iki atleidimo iš teisėjo pareigų 2013 m. vasario 12 d. teisėju dirbo 16 metų 5 mėnesius ir 10 dienų, todėl jam turi būti skaičiuojama pensija ne 37 proc., o 37,88 proc. (5 mėnesiai ir 10 dienų atitinka 0,88 proc.). Skundžiamu Įsakymu jam buvo paskirta akivaizdžiai sumažinta valstybinė pensija dėl to, kad atlyginimo vidurkis, kuriuo remiantis buvo paskirta valstybinė pensija, buvo apskaičiuotas ne pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme (toliau – ir TAĮ) nustatytą priklausantį atlyginimą, o pagal dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintą teisėjo atlyginimą. Atkreipia dėmesį, jog, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos neatitinka toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjo socialinio (materialių) garantijų dydis yra apskaičiuojamas pagal dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintus teisėjų atlyginimus. Teisingai apskaičiuota jo valstybinė pensija turi būti lygi 1 169,31 Eur, o ne 932,54 Eur. Pareiškėjo teigimu, NTA privalo grąžinti skirtumą tarp išmokėtos ir priklausančios išmokėti valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2017 m. sausio 31 d.
4. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir TVPĮ) 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatas pareiškėjas yra įgijęs 16 metų teisinio darbo stažą, nuo kurio ir turi būti skaičiuojama teisėjo valstybinė pensija, todėl pareiškėjui nuo paskutinių penkerių metų faktiškai gauto atlyginimo vidurkio skirta 37 proc. valstybinė pensija, t. y. teisėjo stažas yra skaičiuojamas metais. Pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 1 priede nustatytą koeficientą, pensijos suma laikinai buvo sumažinta nuo 3 219,87 Lt iki 2 575,90 Lt, tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d., vadovaujantis NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, pareiškėjui buvo perskaičiuota išmokėtina teisėjo valstybinė pensijos suma už 16 metų teisėjo darbo stažą ir ji sudarė 3 219,87 Lt. NTA nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo faktiškai gauto darbo atlyginimo dydis pasikeitė, todėl pagal esamus dokumentus NTA perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją neturėjo pagrindo. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Tačiau, gavusi duomenų apie faktiškai gauto atlyginimo pasikeitimus, NTA svarstytų galimybę pareiškėjo pensijos perskaičiavimo klausimą spręsti iš naujo. Teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, jog, vadovaujantis nauju teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui 2016 m. sausio 29 d. yra grąžintas teisėjų valstybinės pensijos dydžio skirtumas, o nuo 2016 m. sausio 1 d. mokama pagal naujus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus pareiškėjo teisėjo atlyginimo vidurkio duomenis perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo P. Ž. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. XII-143 „Dėl P. Ž. atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ pareiškėjas, sulaukęs pensinio amžiaus, buvo atleistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas NTA pateikė 2013 m. vasario 11 d. pažymą Nr. 2.18-11K-2 „Apie teisėjo P. Ž. vidutinį darbo užmokestį“, kurioje buvo nurodyta, jog pareiškėjo paskutinių 5 metų (nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 12 d.) vieno mėnesio vidutinis atlyginimas buvo 8 702,36 Lt (2 520,38 Eur), ir 2013 m. vasario 22 d. pažymą Nr. (2.18)-57-92 „Apie P. Ž. darbo stažą“, kurioje buvo nurodytą, kad pareiškėjo teisėjo darbo stažas nuo 1990 m. kovo 11 d. yra 16 metų 5 mėnesiai ir 12 dienų. Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisija, vadovaudamasi TVPĮ 5 ir 7 straipsniais, nustatė, kad pareiškėjas įgijo 16 metų teisėjo darbo stažą, nuo kurio skaičiuojama teisėjų valstybinė pensija, ir priėmė 2013 m. kovo 4 d. išvadą Nr. 15FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“, kuria rekomendavo nuo 2013 m. vasario 13 d. skirti pareiškėjui 3 219,87 Lt (932,54 Eur) teisėjo valstybinę pensiją. Atsižvelgęs į minėtą išvadą bei vadovaudamasis TVPĮ 5 straipsniu ir 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 „Dėl Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais nuostatais (toliau – ir Nuostatai), NTA direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 3 219,87 Lt teisėjų valstybinė pensija.
7. Pagal TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, asmenims, įgijusiems 15 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto atlyginimo vidurkio ir skiriama 35 proc. šio dydžio. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, inter alia, buvo pripažinta, kad TVPĮ 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir KTĮ) 72 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja įstatymams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (KTĮ 72 str. 4 d.). Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol neužpildė dėl TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, t. y. nenustatė naujo teisinio reguliavimo. Tokiu atveju teismas, nagrinėdamas individualią bylą, vadovavosi Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktu darbo stažo skaičiavimo principu, pagal kurį į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai.
8. Teismo vertinimu, NTA direktorius, patvirtindamas nurodytą teisėjų valstybinės pensijos dydžio lentelę (b. l. 180), įgyvendino Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintą teisėjų darbo stažo skaičiavimo principą, jog į teisėjų darbo stažą yra įskaičiuojami kiekvieni darbo teisėju metai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atitinkamai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu yra nuosekli. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė priešingos teismų praktikos pavyzdžių, o tik pateikė savo nuomonę, kad, apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, turi būti atsižvelgta į faktiškai išdirbtą teisėjo darbo stažą.
9. Teismas sprendė, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjo socialinėmis (materialinėmis) garantijomis nutrūkus jo įgaliojimams, yra iš esmės nustatęs tokią socialinių (materialinių) garantijų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią teisėjų valstybinės pensijos dydis yra siejamas su teisėjo gautu atlyginimu. Tai, kad pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo apskaičiuotas pagal paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų faktiškai gauto atlyginimo vidurkį, patvirtino byloje surinkti įrodymai. Kadangi toks pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimas atitiko pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvestionuoti pareiškėjui paskirto teisėjų valstybinės pensijos dydžio.
10. Teismas nustatė, kad NTA 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 4R-2127-(4.34) (b. l. 182) kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir prašė pateikti pažymas, kurios bus reikalingos teisėjų valstybinei pensijai perskaičiuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė 2015 m. spalio 29 d. pažymą Nr. (2.18)-11K-55 (b. l. 184), kurioje nurodė, kad pareiškėjo paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų (nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 12 d.) laikotarpiu vieno mėnesio vidutinis atlyginimas buvo 2 819,15 Eur. Atsižvelgęs į šią pažymą, NTA direktorius 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 9FB-89-(4.46) (b. l. 185) pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 1 d. skyrė perskaičiuotą 1 043,09 Eur teisėjų valstybinę pensiją. NTA 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. 4R-416-(1.13) (b. l. 186) informavo pareiškėją apie jam skirtos teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimą. Taip pat NTA 2016 m. spalio 20 d. raštu Nr. 4R-2587-(4.34) (b. l. 187) informavo pareiškėją, jog NTA apskaičiavo, kad pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos dydžių skirtumas, susidaręs nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., yra 3 588,10 Eur. NTA direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 9FB-51-(4.46) nurodyta išmokėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinių pensijų dydžių skirtumą. Iš byloje pateiktos NTA 2017 m.balandžio 28 d. pažymos Nr. 3R-754 (b. l. 194–196) matyti, kad pareiškėjui apskaičiuotas išmokėtinas teisėjų valstybinės pensijos skirtumas buvo išmokėtas 2016 m. gruodžio 19 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad NTA, apskaičiavusi pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją pagal paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų atlyginimo, kuris buvo neproporcingai sumažintas, vidurkį ir priėmusi skundžiamą Įsakymą, veikė pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Įstatymų leidėjui priėmus teisės aktus, pagal kuriuos buvo grąžintas susidaręs valstybinių pensijų dydžių skirtumas, NTA apskaičiavo skirtumą tarp pareiškėjui faktiškai išmokėtos ir perskaičiuotos pensijos ir jį išmokėjo 2016 m. gruodžio 19 d.
11. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, kurią sudaro skirtumas tarp teisėjų valstybinės pensijos sumos, kuri jam priklausytų, jeigu jo gautas teisėjo atlyginimas nebūtų sumažintas nei dėl koeficiento, nei dėl bazinio dydžio mažinimo, ir teisėjų valstybinės pensijos sumos, kuri buvo pareiškėjui išmokėta (įskaitant sumą, išmokėtą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas)), išmokėjus kompensuotą teisėjų valstybinės pensijos dalį pagal Grąžinimo įstatymą. Kadangi įstatymo leidėjas nesureguliavo teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarkos, teismas išaiškino, jog pareiškėjo valstybinė pensija turės būti perskaičiuota nuo to momento, kai bus atstatytas arba padidintas bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant teisėjų pareiginę algą (atlyginimą).
III.
12. Pareiškėjas P. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Įsigaliojus šiam nutarimui, Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta TVPĮ 6 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, nepaisant to, kad Seimas iki šiol neįvykdė konstitucinės pareigos atitinkamai koreguoti teisinį reguliavimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Konstitucinio Teismo suformuluota oficialiosios Konstitucinės doktrinos nuostata (3.18 punktas), bet padarė priešingą išvadą kad pagal tuo metu (pensijos skyrimo metu ir vėliau) galiojusį teisinį reglamentavimą, valstybinė pensija pagrįstai apskaičiuota pagal dėl ekonominės, finansinės padėties laikinai sumažintą atlyginimą (taikant sumažintą bazinį dydį), t. y. teismas pritaikė negaliojančią nuostatą. Pareiškėjo nuomone, teismas, taikydamas Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą, šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalį ir konstitucinės teisinės valstybės principą.
14. Atsakovas NTA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
15. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad NTA priimtas Įsakymas, kuriuo jam paskirta teisėjų valstybinė pensija yra apskaičiuota pagal faktiškai gauto (sumažinti) paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjų atlyginimo vidurkį, o ne pagal pareiškėjo atlyginimo vidurkį, kurį būtų apskaičiuotas pagal TAĮ, neatsižvelgiant į vėliaus įsigaliojusius TAĮ priedėlio pakeitimų įstatymus, kurie buvo priimti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties ir kuriais vadovaujantis buvo sumažinti teisėjų atlyginimai, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
16. Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu antikonstitucinėmis pripažino TVPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias teisėjų valstybinės pensijos diferencijavimą atsižvelgiant į penkerių teisėjo darbo stažo metų intervalą, bet ne vieną iš teisėjų valstybinių pensijų skyrimo pagrindų, sąlygų – „paskutinius penkerius metus, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkis“. Analogiška nuostata įtvirtinta ir TVPĮ 6 straipsnio 1 dalyje, kuri Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai tik ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus. Be to, Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
17. NTA nuomone, Įsakymas buvo priimtas pagal jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo priimtas naujas įsakymas, atitinkantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl teisėjų valstybinės pensijos jam skaičiavimo netinkamumo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti.
18. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai išaiškino teisėjų valstybinės pensijos perskaičiavimo pareiškėjui sąlygas ir tinkamai išsprendė reikalavimą dėl įpareigojimo NTA mokėti pareiškėjui 1 169,31 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją, todėl teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.
19. NTA neturint duomenų, kad pasikeitė pareiškėjo faktiškai gauto darbo užmokesčio dydis ar teisinis reguliavimas, pagal kurį apskaičiuojama, skiriama teisėjų valstybinė pensija, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl teisėjo valstybinės pensijos skirtumo tarp išmokėtos ir priklausančios išmokėti pensijos už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2017 m. vasario 1 d. apskaičiavimo ir išmokėjimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės teisėjų pensijos dydžio apskaičiavimo.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai vadovavosi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes ši teisės norma LR Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijai, taip pat nurodo, kad jam valstybinė pensija turėtų būti skaičiuojama ir mokama pagal dėl ekonominės, finansinės krizės nesumažintą atlyginimą.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
24. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.
26. Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai, t.y. Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68. Šių Nuostatų 19 punkte numatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Pagal Nuostatų 3.6 punktą darbo užmokesčio vidurkis apskaičiuojamas remiantis pažymomis, kurias išduoda atitinkami teismai, kuriuose paskutinius penkerius metus dirbo teisėjas.
27. LR Konstitucinio Teismo 2010m. birželio 29d. nutarimu antikonstitucinėmis buvo pripažintos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šiame nutarime LR Konstitucinis Teismas nurodė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams, sampratos.
28. LR Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime nepateikė jokios kritikos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Taip pat šiame nutarime LR Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, kurioje vėl gi yra įtvirtinta nuostata, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, atitikimo LR Konstitucijai, prieštaraujančia LR Konstitucijai pripažino tik tą įstatymo nuostatą, kuria, įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį, nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus.
29. Atsižvelgiant į nurodytas LR Konstitucinio Teismo išvadas, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog LR Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino antikonstitucinėmis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio.
30. Kita vertus sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog LR Konstitucinio Teismo 2010m. birželio 29d. nutarimu Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis buvo eliminuota iš teisės sistemos ir nuo LR Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos šį teisės norma negali būti taikoma. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime šios teisės normos, t.y. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, ir netaikė. Kaip jau minėta anksčiau, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 19 punkte yra numatyta, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Šios teisės normos nėra panaikintos, pakeistos ar pripažintos antikonstitucinėmis, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai jas nagrinėjamoje byloje aiškino ir taikė.
31. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui valstybinė pensija turėtų būti skaičiuojama ir mokama pagal dėl ekonominės, finansinės krizės nesumažintą atlyginimą, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui, taikant LR asmenų, kuriems už darbą apmokama ir valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo nuostatas ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 29 d. pateiktą pažymą Nr. (2.18)-11K-55 apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, atsakovo direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 9FB-89-(4.46) pareiškėjui paskirta perskaičiuota 1 043,09 Eur pensija bei išmokėtas 3 588,10 Eur skirtumas.
32. Kaip minėta, pareiškėjas siekia, kad jam valstybinė teisėjų pensija būtų skaičiuojama ir mokama pagal dėl ekonominės, finansinės krizės nesumažintą atlyginimą.
33. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, sprendžia, jog toks pareiškėjo reikalavimas nėra pagrįstas.
34. Kaip minėta anksčiau, pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, taip pat Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 19 punkto nuostatas, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių penkerių, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, kad pareiškėjas gavo darbo užmokestį didesnį nei yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 29 d. pateiktoje pažymoje Nr. (2.18)-11K-55. Pareiškėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 2.18-11K2 pateiktais duomenimis remtis pagrindo nėra, nes šioje pažymoje atvaizduotas ne realiai gautas pareiškėjo darbo užmokestis, o darbo užmokesčio dydis, kuris būtų buvęs, jei nebūtų buvęs sumažintas pareiginės algos bazinis dydis.
35. Tuo tarpu pasisakant dėl pareiginės algos bazinio dydžio sumažinimo teisėtumo būtina pažymėti, kad LR Konstitucinio Teismo 2013m. liepos 1d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 200 9m., gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
36. Taigi pareiginės algos bazinio dydžio mažinimas, tame tarpe taikytas ir pareiškėjo atžvilgiu, buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo darbo užmokestis buvo didesnis nei yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 29 d. pateiktoje pažymoje Nr. (2.18)-11K-55, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjui skirti 1 169,31 Eur dydžio teisėjo valstybinė pensiją.
37. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija