Administracinė byla Nr. A-1001-602/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00643-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Damivita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-87 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją išdėstyti pareiškėjo turimą nepriemoką bei leisti ją sumokėti dalimis pareiškėjo prašyme nurodyta tvarka.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos. Skundžiamas Sprendimas priimtas formaliai, neatsižvelgus į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo veikla yra sezoninė ir pagrindinės pardavimo pajamos būna lapkričio–sausio mėnesiais, dalis pajamų – vasaros mėnesiais, o sausio–birželio mėnesio ir rugsėjo–spalio laikotarpiai būna nuostolingi. Aplinkybę, kad pareiškėjas pajėgus dalimis sumokėti nepriemoką, pagrindžia atsakovo turimi duomenys, kad 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. vasarą pareiškėjas realizavo daug prekių, tačiau yra klientų, kurie su pareiškėju nėra atsiskaitę dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir blogos realizacijos. Pareiškėjas pateikė išsamų ir įrodymais pagrįstą prašymą, nurodydamas aplinkybes, dėl kurių mokestinės nepriemokos neišdėstymas jo finansinę būklę padarytų kritišką, o išdėstymas suteiktų galimybę ją stabilizuoti. Inspekcija taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo teisinius ginčus su akcine bendrove (toliau – ir AB) DNB banku.
4. Nurodė, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Įvertinusi UAB „Damivita“ pateiktus dokumentus, Inspekcija padarė išvadą, kad Bendrovei jau buvo suteikta galimybė sureguliuoti pinigų srautus pagal 2012 ir 2013 metais su Inspekcija sudarytas mokestinės paskolos sutartis, tačiau ji savo įsipareigojimų nevykdė ir mokestinės paskolos sutartys buvo nutrauktos. Nagrinėjamu atveju prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2013 metų sausio ir tai atsakovui leidžia daryti išvadą, jog įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra laikinas finansinis sunkumas, kurį nedelsiant sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė. Bendrovė 2014 metais ir 2015 metų III ketvirtį dirbo nuostolingai, nenurodė akcininko indėlio, kuriuo numatytų investicijas ir lėšų gavimo šaltinius, kad būtų stabilizuota jos ekonominė būklė, nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėjas taip pat nepateikė bankų sąskaitų išrašų, nors Inspekcija apie šį reikalavimą jį buvo informavusi. Be to, nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. Bendrovė su tiekėjais bei darbuotojais atsiskaitė pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcijoje 2015 m. lapkričio 3 d. gautas UAB „Damivita“ prašymas leisti susidariusią 145 716,72 Eur mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis iki 2019 m. sausio 31 d. pagal pareiškėjo pateiktą grafiką, motyvuojant veiklos sezoniškumu, klientų neatsiskaitymu, teisminiais ginčais su AB DNB banku, kartu su prašymu pareiškėjas pateikė mokestinės nepriemokos išdėstymo grafiką, verslo planą, kreditorių ir debitorių sąrašus; Inspekcija 2015 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-40380 pareiškėją informavo, kad jo prašymas neatitinka reikalavimų ir paprašė pateikti papildomus dokumentus (sutartis, ketinimo protokolus, ir kitus dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas; preliminarų bendrovės balansą, 2015 m. 9 mėn. pelno (nuostolio) ataskaitą; kreditorių sąrašą pagal paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenis, nurodant kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; debitorių sąrašą pagal paskutinio ketvirčio paskutinės dienos duomenis, nurodant debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; turimų sutarčių su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis, juridiniais bei fiziniais asmenimis dėl gautų ar suteiktų kreditų kopijas; informaciją apie juridinio asmens, prašančio išdėstyti arba atidėti mokestinę nepriemoką, suteiktas paskolas ir šių paskolų sutarčių kopijas; Citadele banke, AB Danske banke A/S, DNB NORD banke, AB SEB banke, AB Swedbank turimų sąskaitų išrašus, kasos knygos, avansinių apyskaitų kopijas, duomenis apie atskaitingų asmenų įsiskolinimą; nurodyti mokestinės nepriemokos dydį (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumas); Bendrovė 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Inspekcijai paaiškino, jog mokestinė skola susidarė, nes AB DNB bankas nekreipė dėmesio į daugkartinius prašymus išdėstyti mokėjimo grafikus ir nutraukė kreditavimo sutartis, dėl to visas jos turtas yra areštuotas, kartu su prašymu Bendrovė pateikė nepriemokos sumokėjimo išdėstymo grafiką, kreditorių ir debitorių sąrašus, preliminarų balansą, preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą, 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. apyvartos žiniaraščius, 2015 m. rugpjūčio 1 d. – 2015 m. lapkričio 1 d. avanso apyskaitas; Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamentas 2016 m. sausio 11 d. parengė išvadą Nr. (23.31-08)-326-147, kurioje siūlė neišdėstyti UAB „Damivita“ 145 709,78 Eur mokestinės nepriemokos; Inspekcijos viršininkas Sprendimu netenkino UAB „Damivita“ prašymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo.
7. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Inspekcijos viršininko 2014 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. VA-184 patvirtintų Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, ne tik įvertina aplinkybę, ar, mokesčių mokėtojui nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, jo finansinė būklė taptų kritiška, ar jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat ar mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas suteiktų jam galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir minėtą mokestinę nepriemoką sumokėti, bet ir tai, ar mokesčių mokėtojas sugebės atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį. Todėl prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą mokesčių mokėtojas turi pridėti dokumentus, patvirtinančius minėtas aplinkybes, t. y. būtent mokesčių mokėtojui yra nustatyta pareiga teikti jo nurodomas aplinkybes dėl negalėjimo iš karto sumokėti visą mokesčių nepriemoką, taip pat galimybes atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį patvirtinančius dokumentus, įrodymus, pagrindžiančius, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas stabilizuotų mokesčių mokėtojo ekonominę būklę, bei kitus Taisyklėse ir Apraše nurodytus dokumentus, o šių dokumentų nepateikimas yra pagrindas prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą laikyti nepaduotu. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą, tačiau esminis kriterijus, kurį kiekvienu atveju turi įvertinti mokesčių administratorius, yra įmonės mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pareiškėjas Inspekcijai nepateikė visų Taisyklėse bei Apraše nurodytų dokumentų ar kitų duomenų, įrodančių, jog, sumokėjus mokestinę nepriemoką, Bendrovės finansinė būklė taptų kritiška, ji turėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat tai, kad ji sugebės atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį, o mokestinės nepriemokos išdėstymas leis stabilizuoti jos finansinę padėtį. Todėl mokesčių administratorius, įvertinęs Bendrovės mokestinės nepriemokos dydį ir finansinę padėtį (t. y. tai, kad pareiškėja jau 2012 ir 2013 metais buvo pasirašiusi mokestinės paskolos sutartis, tačiau šių sutarčių nevykdė, jos buvo nutrauktos; prašoma išdėstyti mokestinė nepriemoka susidarė vėliau – nuo 2013 metų sausio mėnesio; 2014 metais ir 2015 metų III ketvirtį Bendrovė dirbo nuostolingai; 2015 m. rugpjūčio 1 d. kasos pinigų likutis buvo 20 703,72 Eur, o 2015 m. lapkričio 30 d. likutis buvo 6 215,76 Eur, į kasą įplaukė 34 717,74 Eur, išmokėta – 49 205,70 Eur, kuriais buvo atsiskaitoma su tiekėjais, darbuotojais; minėtu laikotarpiu Bendrovė į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo ar iš jos buvo išieškota 3 558,29 Eur mokesčių, tuo pažeistas Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas; pareiškėjas nepateikė turimų banko sąskaitų išrašų, todėl nėra galimybės tiksliai įvertinti jos finansinės padėties), pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad išdėsčius mokestinės nepriemokos mokėjimą bus stabilizuota jos ekonominė būklė ir kad ji turės realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį.
9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl veiklos sezoniškumo, tam tikrų laikotarpių nuostolingumo bei tariamai kritinės finansinės būklės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien tik aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nes, kaip minėta, mokesčių mokėtojas privalo pateikti įrodymus, jog turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Iš pateiktų įrodymų teismas sprendė, kad iki prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pateikimo Bendrovės veikla buvo nuostolinga, jos turimas turtas yra areštuotas dėl teisminių ginčų, anksčiau Bendrovės sudarytos mokestinės paskolos sutartys yra nutrauktos, nes ji jų nevykdė, todėl Bendrovė turi nevykdomų įsipareigojimų valstybės biudžetui, o jos verslo plane pateikta informacija apie planuojamą veiklą yra abstraktaus pobūdžio (nurodyta, kad Bendrovė 2015 metais planuoja gauti 10 tūkst. Eur pelną, jokių kitų rodiklių ir vėlesnių prognozių nepateikta, nors mokestinę nepriemoką prašoma išdėstyti iki 2019 m. sausio 31 d.), nepagrįsta objektyviais duomenimis. Duomenys, kad 2014 metų pabaigoje ir 2015 metų vasarą Bendrovė realizavo daug prekių, savaime nepagrindžia, jog UAB „Damivita“ būtų pajėgi dalimis susimokėti nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuo prašymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pateikimo pareiškėjas būtų ėmęsis priemonių mokestinės nepriemokos sumažinimui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtinta Inspekcijos išvadą, kad prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikimo metu pareiškėjas neturėjo realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu ir kad mokestinės nepriemokos išdėstymas savaime turėtų įtakos jo ekonominės padėties stabilizavimui.
III.
10. Pareiškėjas UAB „Damivita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos dvi mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo sąlygos: 1) kai nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė; 2) mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pirmosios instancijos teismas vertino ne minėtų sąlygų egzistavimą, o tai, kad pareiškėjas Inspekcijai nepateikė tam tikrų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai nagrinėjo pareiškėjo skundą, akcentuodamas tik Inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus. Teismas privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėjas neturi galimybės iškart sumokėti visą mokestinę nepriemoką, nes jo finansinė situacija taptų kritine ir kad vien dėl to Inspekcija turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo. Be to, pareiškėjas Inspekcijai ir teismui pateikė informaciją apie tai, kad išdėsčius mokestinės nepriemokos mokėjimą, pareiškėjas būtų pajėgus ją sumokėti, šią aplinkybę pagrindžia pareiškėjo nurodyti duomenys, kad 2014 metų pabaigoje ir 2015 metų vasarą Bendrovė realizavo daug prekių, tačiau yra vis dar neatsiskaičiusių klientų.
12. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
13. Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo netenkintas UAB „Damivita“ prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, teisėtumo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad išdėsčius mokestinės nepriemokos mokėjimą bus stabilizuota jos ekonominė būklė ir kad ji turės realių galimybių atsiskaityti su biudžetu per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo laikotarpį, o aplinkybė, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
15. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad sumokėjus mokestinę nepriemoką jo finansinė situacija taptų kritine ir kad ši aplinkybė pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalį yra pakankama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, esą MAĮ (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1454 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine, yra pakankama sprendimui dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo priimti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos pareiškėjo teiginius paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo suformuota praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 88 straipsnio 2 dalies nuostatas (sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau), ne kartą yra nurodęs, jog vien tik aplinkybės konstatavimas, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, kadangi mokesčių mokėtojas yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo instituto paskirtis yra užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą, todėl esminis kriterijus, kurį turi įvertinti mokesčių administratorius yra įmonės mokumo palaikymas, kuris vėliau leistų įmonei visiškai įvykdyti mokestinę prievolę (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-876-556/2018 ir kt.).
18. Įrodinėjimas ne teismo administraciniame procese priklauso nuo ginčo santykių pobūdžio, nuo teisinio minėto santykio reglamentavimo. Tokiais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas fizinio ar juridinio asmens prašymas, kuriuo prašoma taikyti jų atžvilgiu tam tikras išimtis, paprastai įrodinėjimo pareiga tenka prašymą teikiančiam asmeniui. Teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-220/2014). Mokesčių mokėtojas, teikiantis mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pagal MAĮ 88 straipsnį, prašo taikyti jo atžvilgiu tam tikrą išimtį iš mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principo, kuriuo remiantis kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 str.). Prašymą taikyti išimtį – leisti vykdyti mokestinę prievolę, kurios mokėjimo terminas pasibaigęs, vėliau negu tai yra įtvirtina įstatyme, mokesčių mokėtojas privalo pagrįsti, tai ir yra aiškiai įtvirtinta MAĮ 88 straipsnį įgyvendinančiame teisės akte (Taisyklėse).
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl pareiškėjo mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo atsakovas pagal MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje (taip pat Taisyklėse bei Apraše) jam suteiktą diskreciją privalėjo įvertinti ir duomenis, ar Bendrovė, išdėsčius jos mokestinės nepriemokos mokėjimą, bus pajėgi atsiskaityti per 2015 m. lapkričio 3 d. prašyme nurodytą laikotarpį. Kaip minėta, pareiga pagrįsti šią aplinkybę tenka pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas Inspekcijos veiksmų priimant skundžiamą Sprendimą teisėtumą, pagrįstai vertino ir aplinkybę, ar pareiškėjas pateikė 2015 m. lapkričio 3 d. prašyme nurodytas aplinkybes apie prastą finansinę būklę bei galimybes atsiskaityti su biudžetu patvirtinančius dokumentus. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindžiančių dokumentų vertinimas yra ne formalumas, o sudėtinė tokio prašymo nagrinėjimo procedūros dalis.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jis Inspekcijai ir teismui pateikė informaciją apie tai, kad išdėsčius mokestinės nepriemokos mokėjimą, Bendrovė būtų pajėgi ją sumokėti. Šią aplinkybę esą pagrindžia duomenys, kad 2014 metų pabaigoje ir 2015 metų vasarą Bendrovė realizavo daug prekių, tačiau už dalį jų vis dar nėra atsiskaityta. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi vien tik dalies prekių itin trumpais laikotarpiais realizavimo už jas netgi neatsiskaitant aplinkybė nepatvirtina realios galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką per jos išdėstymo laikotarpį. Be to, šią aplinkybę paneigia ir byloje surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad Bendrovės veikla iki prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo pateikimo buvo nuostolinga, jos turtas areštuotas, mokestinės nepriemokos suma yra didelė, Bendrovė savo mokestinės nepriemokos nevykdo ilgą laiką, su ja anksčiau jau buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys, kurios nebuvo vykdomos, o Bendrovės pateiktame verslo plane pateikta informacija apie planuojamą veiklą yra abstraktaus pobūdžio, be objektyviais duomenimis pagrįstų detalesnių prognozių prašomam mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas net ir po to, kai Inspekcija 2015 m. lapkričio 5 d. raštu papildomai prašė dokumentų apie Bendrovės finansinę būklę bei nurodė konkrečius dokumentus, kuriuos reikia pateikti, tokių dokumentų nepateikė, nors, kaip minėta, pats mokesčių mokėtojas turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius galimybę atsiskaityti būtent per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį, t. y. duomenų, sudarančių tinkamą pagrindą mokesčių administratoriui išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, turi pakakti dar iki prasidedant prašomam mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiui.
21. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, nepažeidė bendrųjų teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, todėl tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė MAĮ 88 straipsnyje 2 dalyje nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs teisės aktų nuostatas ir išnagrinėjęs bylos duomenis, teisingai sprendė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, tinkamai įgyvendino savo diskreciją išspręsti klausimą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Damivita“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.