herbas-L_spalvotas

LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

NUTARIMAS

DĖL Lietuvos banko organizuojamo ir (ar) atliekamo kredito unijų ir centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo aprašo patvirtinimo

 

2016 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 03-121

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 3 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2566 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti Lietuvos banko organizuojamo ir (ar) atliekamo kredito unijų ir Centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo aprašą (pridedama).

 

 

 

Valdybos narys,

pavaduojantis Valdybos pirmininką                                                                Tomas Garbaravičius


 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2016 m. rugpjūčio 17 d.

nutarimu Nr. 03-121

 

 

LIETUVOS BANKO organizuojamo ir (ar) ATLIEKAMO KREDITO UNIJŲ IR CENTRINĖS KREDITO UNIJOS TURTO KOKYBĖS VERTINIMO APRAŠAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Lietuvos banko organizuojamo ir (ar) atliekamo kredito unijų turto kokybės vertinimo apraše (toliau – Aprašas) nustatytos Lietuvos banko išduotą licenciją turinčių kredito unijų ir Centrinės kredito unijos (toliau – kredito unijos) turto kokybės vertinimo proceso dalyvių pareigos ir atsakomybė, kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso eiga, kontrolės priemonės ir ataskaitų rengimo tvarka.

2.  Kredito unijų turto kokybės vertinimui atlikti Lietuvos bankas pasitelkia audito įmones, turto vertintojus arba kitus tinkamą kvalifikaciją turinčius asmenis (toliau – išorės vertintojai).

3.  Kredito unijų turto kokybės vertinimo tikslas – siekti, kad į centrinių kredito unijų ir jų narių kredito unijų mokumo užtikrinimo sistemas susijungtų finansiškai patikimos kredito unijos.

 

II SKYRIUS

KREDITO UNIJŲ TURTO KOKYBĖS VERTINIMO PROCESO DALYVIAI, JŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

4.  Kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso dalyviai yra Lietuvos bankas, kredito unijos ir išorės vertintojai.

5.  Lietuvos bankas užtikrina, kad kredito unijų turto kokybės vertinimo procesas vyks visoje kredito unijų sistemoje taikant vienodus vertinimo principus. Tuo tikslu Lietuvos bankas:

5.1. parengia standartizuotas renkamų duomenų formas ir kitus tinkamam kredito unijų turto kokybės vertinimui atlikti reikalingus metodinius dokumentus;

5.2. teikia reikalingą metodinę pagalbą kitiems proceso dalyviams;

5.3. atlieka kredito unijų ir išorės vertintojų pateiktų duomenų peržiūrą ir kokybės kontrolę.

6.    Kredito unijos yra atsakingos, kad kitiems proceso dalyviams būtų teikiama teisinga informacija ir sudaromos tinkamos sąlygos kredito unijų turto kokybės vertinimui atlikti. Tuo tikslu kredito unijos:

6.1. užpildo Lietuvos banko parengtas standartizuotas duomenų formas ir kitus kredito unijų kokybės vertinimui atlikti reikalingus dokumentus ir teikia juos Lietuvos bankui jo nurodytais terminais ir tvarka;

6.2. teikia paaiškinimus su kredito unijų turto kokybės vertinimu susijusiais klausimais, jeigu yra Lietuvos banko arba išorės vertintojų prašymas, arba papildomus paaiškinimus savo iniciatyva, jeigu yra poreikis;

6.3. teikia su kredito unijų turto kokybės vertinimo procesu susijusią informaciją išorės vertintojams (paskolų bylas, duomenis iš informacinių sistemų ir pan.) ir:

6.3.1.   užtikrina, kad paskolos byloje (popierinėje ir (arba) elektroninėje) bus visa informacija apie paskolos gavėją (susijusių asmenų grupę) ir jam suteiktas paskolas, kaip tai nurodyta Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 03-25 „Dėl Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų patvirtinimo“, 37 punkte;

6.3.2.   pateikia paskolų gavėjų, kuriems suteiktos paskolos atrenkamos kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso metu, visų kredito unijoje turimų sąskaitų išrašus (popierinius ir (arba) elektroninius) per laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki paskolų peržiūros pradžios;

6.3.3.   dėl kiekvienos paskolos, kai užfiksuotas nuostolio įvykis, pateikia:

6.3.3.1.   nuostolio įvykio pagrindimą;

6.3.3.2.   nustatytos rizikos grupės pagrindimą;

6.3.3.3.   neapdraustosios paskolos dalies apskaičiavimą;

6.3.3.4.   vertės sumažėjimo apskaičiavimą;

6.3.4.   dėl kiekvieno už skolas perimto turto objekto pateikia:

6.3.4.1.   balansinę vertę pagrindžiančius dokumentus (turto vertinimo ataskaitas ir pan.);

6.3.4.2.  informaciją apie kredito unijos atliktus ir (ar) planuojamus atlikti veiksmus, susijusius su už skolas perimto turto objekto administravimu ir realizavimu;

6.4. sudaro sąlygas išorės vertintojams apžiūrėti ir įvertinti už vertinamas paskolas įkeistą ir (ar) už skolas perimtą turtą;

6.5. vykdo kitus Lietuvos banko nurodymus, susijusius su kredito unijų turto kokybės vertinimo procesu.

7.    Atlikdami kredito unijų turto kokybės vertinimą išorės vertintojai:

7.1. nustatytais terminais atsiskaito Lietuvos bankui apie kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso eigą, teikia paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu;

7.2. parengia kredito unijų turto kokybės vertinimo ataskaitas ir atsako už kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatų teisingumą;

7.3. užtikrina kredito unijų turto kokybės vertinimo metu iš proceso dalyvių gautos informacijos konfidencialumą įstatymų nustatyta tvarka ir pagal sutartinius įsipareigojimus Lietuvos bankui;

7.4. vykdo kitus Lietuvos banko nurodymus, susijusius su kredito unijų turto kokybės vertinimo procesu.

 

III SKYRIUS

KREDITO UNIJŲ TURTO KOKYBĖS VERTINIMO EIGA

 

8.  Kredito unijų, išskyrus Centrinę kredito uniją, turto kokybės vertinimo metu tikrinami šie kredito unijos balansinės ataskaitos (7051 forma) turto (aktyvų) straipsniai:

8.1.  „2. Lėšos bankuose“;

8.2.  „4. Lėšos centrinėje kredito unijoje“;

8.3.  „5. Lėšos kredito unijose“;

8.4.  „6. Suteiktos paskolos“;

8.5.  „8. Investicijos į vertybinius popierius“;

8.6.  „10. Ilgalaikis turtas (likutinė vertė)“;

8.7.  „11. Už skolas perimtas turtas“;

8.8. „12. Kitas turtas (aktyvai)“ (pozicijos, susijusios su kredito rizika, detalizuota Lietuvos banko valdybos 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 03-160 „Dėl Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo“ patvirtintos ataskaitos „Informacija apie kredito uniją“ (7025 forma) G lentelės „Papildoma informacija apie balansinius ir nebalansinius straipsnius“ 1.8.2 eilutėje „Kitas turtas, susijęs su kredito rizika“);

8.9. „12. Kitas turtas (aktyvai)“ (pozicijos, nenusijusios su kredito rizika, detalizuota ataskaitos „Informacija apie kredito uniją“ (7025 forma) G lentelės „Papildoma informacija apie balansinius ir nebalansinius straipsnius“ 1.8.1 eilutėje „Kitas turtas, nesusijęs su kredito rizika“).

9.  Centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo metu tikrinami šie Centrinės kredito unijos balansinės ataskaitos (forma „F 01.01 Balansinė ataskaita. Turtas“) turto (aktyvų) straipsniai:

9.1.  „010. Grynieji pinigai, lėšos centriniuose bankuose ir kiti indėliai iki pareikalavimo“;

9.2.  „140. Parduoti laikomas finansinis turtas“;

9.3.  „180. Paskolos ir gautinos sumos“;

9.4.  „210. Iki termino laikomos investicijos“;

9.5.  „270. Materialusis turtas“;

9.6.  „360. Kitas turtas“.

10.  Lietuvos bankas turi teisę atlikti ir kitų kredito unijų turto (aktyvų) straipsnių patikrinimą, jei paaiškėja aplinkybės, kurios gali turėti esminės reikšmės Lietuvos banko rengiamoms kredito unijų turto kokybės vertinimo išvadoms.

11.  Lietuvos bankas išorės vertintojus pasitelkia Aprašo 8.4, 8.7 ir 8.8 papunkčiuose nurodyto kredito unijų turto kokybės vertinimui atlikti.

12.  Aprašo 8.6, 8.9, 9.5 ir 9.6 papunkčiuose nurodyto kredito unijų turto kokybės vertinimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu kiekvienas iš jų atskirai sudaro reikšmingą kredito unijos turto balansinės vertės dalį. Reikšmingą kredito unijos turto balansinės vertės dalį sudarančiu laikytinas kredito unijos turtas, kurio bendra balansinė vertė yra didesnė kaip 5 proc. kredito unijos turto balansinės vertės arba sudaro 50 tūkst. eurų ir didesnę sumą.

13.  Konkrečių kredito unijų balansinės ataskaitos turto straipsnių pozicijų atranką atlieka Lietuvos bankas jo nustatyta tvarka.

14.  Išorės vertintojai, atlikdami kredito unijų, išskyrus Centrinę kredito uniją, turto kokybės vertinimą, atlieka šias užduotis:

14.1.    įvertina kredito unijų suteiktų paskolų priskyrimo rizikos grupėms atitiktį Kredito unijų paskolų vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2009 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl Kredito unijų paskolų vertinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Paskolų vertinimo taisyklės) reikalavimams;

14.2.    įvertina kredito unijų atliktą paskolų vertės sumažėjimo sumos apskaičiavimo atitiktį Paskolų vertinimo taisyklių bei Kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų reikalavimams, verslo apskaitos standartams ir pateikia šių paskolų bei paskolų, kurioms nuostolio įvykis nustatomas peržiūros metu, vertės sumažėjimo įvertinimą.

14.3.    Išorės vertintojai, vertindami paskolas, privalo:

14.3.1. nustatyti, ar buvo nuostolio įvykių ir ar surinkti tinkami ir pakankami įrodymai nuostolio įvykiams pagrįsti;

14.3.2. įvertinti, ar paskolos tinkamai priskirtos rizikos grupėms;

14.3.3. įvertinti pinigų srautus, gautinus realizavus užtikrinimo priemones;

14.3.4. apskaičiuoti paskolų balansinės vertės sumažėjimą.

15.  Išorės vertintojai, vertindami pinigų srautus, gautus realizavus užtikrinimo priemones, ir už skolas perimtą turtą, turi:

15.1.  įvertinti, ar atsižvelgiant į esminių turto vertei nustatyti naudotų prielaidų sąlygas, paskolos vertės sumažėjimui apskaičiuoti naudojama užtikrinimo priemonės vertė arba už skolas perimto turto vertė yra pagrįsta;

15.2.  įvertinti už skolas perimto turto apskaitinės vertės atitiktį verslo apskaitos standartams;

15.3.  atlikti pakartotinį turto vertinimą rinkos vertės pagrindu lyginamuoju metodu (angl. sales comparison approach) arba pajamų metodu (angl. income capitalisation approach), jei paskolos vertės sumažėjimui apskaičiuoti naudojama užtikrinimo priemonės ar už skolas perimto turto vertė yra nepagrįsta. Turto vertinimas gali būti atliekamas nerengiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančios turto vertinimo ataskaitos, taip pat neatliekant detalios vertinamo turto vidaus ir išorės apžiūros, tačiau įsitikinus turto egzistavimu.

16.  Atliekant Aprašo 9.3 papunktyje nurodyto turto kokybės vertinimą, įvertinamas Centrinės kredito unijos atlikto paskolų vertės sumažėjimo sumos apskaičiavimo atitiktis Minimalių paskolų vertinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2005 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 114 „Dėl Minimalių paskolų vertinimo reikalavimų patvirtinimo“, bei Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“, reikalavimams, tarptautiniams finansinės atskaitomybės standartams ir pateikiamas šių paskolų bei paskolų, kurioms nuostolio įvykis nustatomas peržiūros metu, vertės sumažėjimo įvertinimas.

17.  Atliekant Aprašo 8.1, 8.2, 8.3, 8.5, 9.1, 9.2 ir 9.4 papunkčiuose nurodyto kredito unijų turto kokybės vertinimą, įvertinama, ar balanse parodyta šio turto vertė yra teisinga, ir patikrinama, ar kredito unijos teisės į šį turtą nėra suvaržytos.

18.  Atlikdamas Aprašo 8.6, 8.9, 9.5 ir 9.6 papunkčiuose nurodyto kredito unijų turto kokybės vertinimą, Lietuvos bankas:

18.1.  nustatęs, kad Aprašo 8.6 ir 9.5 papunkčiuose nurodyto turto balansinė vertė sudaro reikšmingą kredito unijos turto balansinės vertės dalį, įvertina didžiausių šių straipsnių pozicijų vertę. Jeigu, Lietuvos banko vertinimu, pozicijos vertė gali reikšmingai (daugiau kaip 10 proc.) skirtis nuo kredito unijos balansinės vertės, šio turto vertinimui atlikti gali būti pasitelkti turto vertintojai;

18.2.  nustatęs, kad Aprašo 8.9 ir 9.6 papunkčiuose nurodyto turto balansinė vertė sudaro reikšmingą kredito unijos turto balansinės vertės dalį, atrankos būdu įvertina šių turto straipsnių pozicijų vertės pagrįstumą.

 

IV SKYRIUS

KREDITO UNIJŲ TURTO KOKYBĖS VERTINIMO KONTROLĖ

 

19.  Organizuodamas kredito unijų turto kokybės vertinimą, Lietuvos bankas turi teisę:

19.1.  patikrinti, ar proceso dalyviai pateikė visus kredito unijų turto kokybės vertinimui reikalingus duomenis Apraše nustatyta tvarka;

19.2.  patikrinti, ar proceso dalyvių pateikti duomenys atitinka Lietuvos banko turimus duomenis (pvz.: Lietuvos bankui teikiamas finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, Paskolų rizikos duomenų bazės duomenis, kredito unijų inspektavimų metu gautus duomenis).

20.  Aprašo 19 punkte nurodytų duomenų patikrinimą Lietuvos bankas atlieka atrankos būdu.

21.  Jeigu Lietuvos bankas, atlikęs kredito unijų turto kokybės vertinimo kontrolę, nustato, kad kredito unijų ir (arba) išorės vertintojų pateikti kredito unijų turto kokybės vertinimui reikalingi duomenys yra neišsamūs ir (ar) neteisingi, apie tai informuojami atitinkami proceso dalyviai ir nustatomas terminas, per kurį proceso dalyviai privalo trūkumus ištaisyti.

22.  Siekiant užtikrinti kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatų teisingumą, atliekama kredito unijų vidaus dokumentų, reglamentuojančių paskolų vertinimą, peržiūra. Tuo tikslu:

22.1.  kredito unijos įvertina vidaus dokumentų atitiktį Lietuvos banko teisės aktų reikalavimams pagal Lietuvos banko parengtą ir joms turto kokybės vertinimo metu pateiktą klausimyną (toliau – klausimynas);

22.2.  Lietuvos bankas atlieka kredito unijų užpildytų klausimynų peržiūrą;

22.3.  Lietuvos bankas supažindina išorės vertintojus, iki jiems pradedant atlikti kredito unijų turto kokybės vertinimą, su apibendrintais klausimynų peržiūros rezultatais.

23.  Išorės vertintojai ne rečiau kaip kas dvi savaites Lietuvos bankui teikia informaciją apie kredito unijų turto kokybės vertinimo proceso eigą. Lietuvos bankas galutinius kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatus (esant poreikiui ir tarpinius) aptaria su išorės vertintojais.

 

V SKYRIUS

KREDITO UNIJŲ TURTO KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI

 

24.  Aprašo 8.4, 8.7 ir 8.8 papunkčiuose nurodyto kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatus išorės vertintojai Lietuvos bankui pateikia Lietuvos banko parengtoje standartizuotoje formoje ir savo parengtoje kredito unijų turto kokybės vertinimo ataskaitoje.

25.  Išorės vertintojų kredito unijų turto kokybės vertinimo ataskaita turi apimti mažiausiai šias sudedamąsias dalis:

25.1.  įžangą ir turinį;

25.2.  darbų apimtį ir ataskaitos parengimo tikslą;

25.3.  pagrindinius analizės ir vertinimo apribojimus;

25.4.  taikytą metodologiją ir prielaidas;

25.5.  rezultatų apibendrinimą (atskleidžiant tai, kas neatitinka teisės aktų, verslo apskaitos standartų ir kredito unijos vidaus taisyklių reikalavimų);

25.6.  detalius kiekvienos atliktos užduoties rezultatus.

26.  Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į atlikto kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatus, parengia kredito unijų turto kokybės vertinimo išvadas.

27.  Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į kredito unijų turto kokybės vertinimo išvadas, priima Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme arba Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme nurodytus sprendimus.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

28.  Lietuvos bankas supažindina kredito unijas su kredito unijų turto kokybės vertinimo išvadomis iki 2017 m. sausio 31 d.

29.  Lietuvos bankas kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatus naudoja vertindamas, kaip centrinės kredito unijos nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdydamos veiklą tenkins reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2566.

30.  Už Aprašo nuostatų pažeidimą kredito unijos ir išorės vertintojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

_____________________