Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-146-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02376-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. K. ir V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. K. ir V. T. (V. T.) skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjai padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1016 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-1016) ir 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1019 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-1019) (toliau kartu – ir Įsakymai). Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

1.1. Ginčijamais Įsakymais jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos: Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos (toliau – ir VTT) areštinės (toliau – ir Areštinė) vyriausiajam postiniui B. K. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; Areštinės vyriausiajam postiniui V. T. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ginčijami Įsakymai priimti remiantis Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-110 „Dėl areštinės pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Pagrindu pradėti tarnybinį patikinimą buvo Areštinės specialisto A. Ž. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešta, jog 2016 m. balandžio 14 d., 12.20 val., Areštinės kameroje Nr. 14 rastas pasikoręs suimtasis.

1.2. Išvadoje nurodyta, kad B. K. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybos metu, eidamas Areštinės trečiojo posto postinio pareigas, nuo 7 val. iki 12.30 val. nevykdė policijos Areštinėje laikomų asmenų apsaugos – periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose, ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo policijos Areštinės budėtojo, savavališkai pasitraukė iš posto ir ilgą laiką jame nebuvo, nedalyvavo budėtojų padėjėjams atidarant posto kamerų duris. Konstatuota, kad minėtais veiksmais (neveikimu) B. K. sąmoningai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 38, 42, 92.3 ir 95.1 punktus bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas. Tačiau B. K. posto savavališkai nepaliko, nes nėra apibrėžtų posto kontrolės ribų, kuri būtų patvirtinta įsakymu. Posto teritorija suprantama kaip visos Areštinės patalpos. Areštinės budėtojų padėjėjų pareigybių nėra, visi yra vyriausieji postiniai, todėl Areštinės aukštai be priežiūros palikti nebuvo. Incidento metu vyko naujų asmenų priėmimas ir išleidimas, konvojavimas į rajonų policijos komisariatus. Per stebėjimo kamerų monitorius buvo visą laiką stebimi koridoriai ir iš kiemo pusės kamerų langai.

1.3. Išvadoje nurodyta, kad V. T. 2016 m. rugpjūčio 14 d. tarnybos metu, eidamas Areštinės budėtojo padėjėjo pareigas, išvedant ir įvedant Areštinėje laikomus asmenis į kameras, duris atrakino nedalyvaujant postiniui. Konstatuota, kad minėtais veiksmais (neveikimu) V. T. sąmoningai pažeidė Instrukcijos 42 punkto reikalavimus bei aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Tačiau Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad V. T. 2016 m. rugpjūčio 14 d. ėjo budėtojo padėjėjo pareigas – Areštinėje dirba specialistai ir postiniai. Budėtojo pareigybės Areštinėje nėra, pagal savo užimamas pareigas V. T. yra Areštinės postinis ir vykdo Areštinės postinio funkcijas. Areštinėje trūksta pareigūnų ir dėl šios priežasties vienas iš postinių papildomai turi vykdyti budėtojo padėjėjo pareigas, kurių funkcijų apimtis neaiški. V. T. 2016 m. rugpjūčio 14 d. vykdė postinio pareigas, o pamainos metu buvo pavaldus Areštinės specialistui (budėtojui), kurio nurodymus turėjo vykdyti. Tai, kad Areštinės kameras atrakina vienas asmuo, yra nusistovėjusi praktika, apie kurią žino Areštinės viršininkas. Pareigos atrakinti kameras, padėti nuvežti maistą, vedžioti Areštinėje laikomus asmenis nepatenka į postinio funkcijas, tačiau V. T. turėjo jas atlikti, kad būtų užtikrintas Areštinės pamainos sklandus ir nepertraukiamas funkcijų atlikimas.

1.4. Pamainos metu postiniams pavedama vykdyti jiems nepriskirtas funkcijas – pildyti pristatytų asmenų registracijos žurnalus, atlikti šių asmenų apžiūrą, lydėti maistą pristatantį asmenį, vedžioti Areštinėje laikomus asmenis, todėl postinis ne visada gali kas 30 min. pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose. Instrukcijos nuostatų pažeidimus sąlygojo pareigūnų trūkumas. Kai pamainos sudėtį sudaro tik specialistas ir keturi postiniai, Instrukcijos nuostatų pažeidimas neišvengiamas, nes trys iš jų turi pagal Instrukciją nuolat stebėti kameras. Areštinės pareigūnai taip pat turi priimti sulaikytuosius-suimtuosius, organizuoti jų pristatymą į tardymo kabinetus, organizuoti jų pasivaikščiojimą, kamerų tikrinimą, laikomų asmenų maitinimą. Tai yra žinoma Areštinės viršininkui, policijos komisariato administracijai, tačiau iki įvykusio incidento niekas nekreipdavo dėmesio.

1.5. Pareiškėjo B. K. padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio. Pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma. Padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių. B. K. stažas vidaus tarnyboje yra daugiau kaip 20 metų, per kuriuos jis daug kartų skatintas. B. K. galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, jam buvo paskirta aiškiai per griežta, neproporcinga tarnybinė nuobauda, kuri gali būti pakeista į švelnesnę nuobaudą – pastabą.

2. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su Klaipėdos AVPK VTT areštinės tarnybos knyga nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 14 d. Areštinės apsaugos budinčioje pamainoje dirbo pareiškėjai. Minėti pareigūnai pasirašė minėtoje tarnybos knygoje, todėl darytina išvada, jog su savo pamainos pareigomis susipažino ir žinojo, kokias funkcijas, numatytas Instrukcijoje, jie privalėjo vykdyti eidami šias pareigas. Su Instrukcija B. K. pasirašytinai susipažino 2015 m. kovo 19 d., o V. T. – 2015 m. kovo 1 d.

2.2. Iš vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad B. K., kuriam buvo paskirta dirbti trečiajame poste, didžiąją tikrinamojo laiko dalį praleido ne jam paskirtame poste, o Areštinės pirmajame aukšte esančioje budėtojų dalyje. B. K. periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro kamerų durų stebėjimo langelius nepatikrino asmenų, esančių kamerose bei apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo Areštinės budėtojo. Todėl pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 14 d., nuo 7.30 val. iki 12.30 val., nevykdė pagrindinės funkcijos – Areštinėje laikomų asmenų apsaugos. Taip pat iš vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad V. T., kuris tikrinamos pamainos metu vykdė budėtojo padėjėjo funkcijas, išvesdamas ir įvesdamas Areštinėje laikomus asmenis į kameras, duris atrakindavo nedalyvaujant postiniui. V. T., dirbdamas budėtojo padėjėju, turėjo teisę atrakinti kameros duris, tačiau atrakinant jas privalėjo dalyvauti ir vidaus posto pareigūnas. V. T. vykdė būtent budėtojo padėjėjo pareigas.

2.3. Įvertinus pareiškėjų padarytų pažeidimų visumą, jų intensyvumą, pačių pareigūnų neatsakingą požiūrį į jiems pavestų funkcijų vykdymą, pripažintina, jog paskirtos tarnybinės nuobaudos yra pagrįstos ir teisėtos. Areštinėje neužpildyta tik 1 pareigybė (darbuotojo dirbančio pagal darbo sutartį – maisto išdavėjo).

II.

3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – pakeitė pareiškėjui B. K. skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – ir skyrė švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo. Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymu Nr. 30-TE-1016 pareiškėjui B. K., Areštinės vyriausiajam postiniui, skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymu Nr. 30-TE-1019 pareiškėjui V. T., Areštinės vyriausiajam postiniui, skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

5. Įvertinęs tai, kad pareiškėjai pasirašė Areštinės tarnybos knygoje, teismas padarė išvadą, jog jie su savo pamainos pareigomis susipažino ir žinojo, kokias funkcijas pagal Instrukciją jie privalėjo vykdyti eidami šias pareigas. Su Instrukcija B. K. pasirašytinai susipažino 2015 m. kovo 19 d., o V. T. – 2015 m. kovo 1 d.

6. Išanalizavus Instrukcijos 38, 42, 92.3, 95.1 punktuose nustatytus reikalavimus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, akivaizdu jog pareiškėjas B. K. privalėjo periodiškai, ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose ir apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu informuoti policijos Areštinės budėtoją, tačiau savavališkai nei trečiajame aukšte, nei kur kitur to nedarė; taip pat pareiškėjas bet kokiu atveju neturėjo teisės kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidarinėti vienas. Todėl Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas minėtais savo veiksmais sąmoningai pažeidė šiuos reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad B. K. vidaus tarnyboje dirba nuo 1995 m. liepos 3 d., galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojamas iš esmės gerai. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes ir įvertinęs B. K. padaryto pažeidimo pobūdį, jo mastą, tai, kad pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymu Nr. 30-TE-1017 buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju yra pagrindas ją švelninti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 28 d.) (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti ar išvis neskirti tarnybinės nuobaudos, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas bei jo atstovas.

8. Išanalizavęs Instrukcijos 42 punkte nustatytus reikalavimus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas pabrėžė, kad akivaizdu, jog pareiškėjas V. T. bet kokiu atveju neturėjo teisės kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaryti vienas, todėl Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas minėtais savo veiksmais sąmoningai pažeidė šiuos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad V. T. vidaus tarnyboje dirba nuo 1992 m. sausio 27 d., galiojančių drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojamas iš esmės gerai. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių, teismas konstatavo, kad pareiškėjui ginčijamu Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymu Nr. 30-TE-1019 buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcinga, t. y. švelniausia iš numatytų, tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindo išvis neskirti tarnybinės nuobaudos, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas bei jo atstovas.

III.

9. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Pareiškėjas V. T. 2012 m. vasario 14 d. buvo pasirašytinai supažindintas su Klaipėdos AVPK 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-V-463 patvirtintu Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro (toliau – ir VTB) areštinės vyresniojo postinio pareigybės aprašymu, o pareiškėjas B. K. raštiškai supažindintas su minėtu pareigybės aprašymu buvo 2013 m. gegužės 26 d. Pareiškėjai įvykio dieną užėmė vyriausiojo postinio pareigas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. Klaipėdos AVPK VTB areštinė buvo reorganizuota į Klaipėdos AVPK VTT areštinę ir Klaipėdos AVPK viršininkas 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-1053 patvirtino Klaipėdos AVPK VTT areštinės specialisto bei vyriausiojo postinio pareigybės aprašymus, su kurias iki šiol nė vienas Areštinės pareigūnas nesupažindintas, o minėtas Areštinės vyresniojo postinio pareigybės aprašymas, su kuriuo buvo susipažinę pareiškėjai, buvo panaikintas. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad Areštinėje nėra įsteigtos budėtojo, budėtojo padėjėjo pareigybės. Atitinkamai nėra patvirtinti budėtojo ir budėtojo padėjėjo pareigybės aprašymai ir nė vienas iš Areštinės specialistų nežino, kokie reikalavimai keliami Areštinės budėtojui ir budėtojo padėjėjui, kokias funkcijas jie turi vykdyti. Teismo posėdžio metu paaiškėjo ir tai, kad įvykio dieną Klaipėdos AVPK galiojo Klaipėdos AVPK viršininko 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-V-463 patvirtintos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės budėtojų ir postinių pareigūnų darbo organizavimo vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 3 punkte išdėstyta pamainos sudėtis (specialistas, postiniai, išvežiotojas), o 4 punkte nurodyta, kad pamainos tarnyba organizuojama vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų areštinės apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357. Minėta instrukcija ginčo metu jau nebegaliojo.

9.2. Pareiškėjai B. K. ir V. T., vykdydami Klaipėdos AVPK VTT areštinės vyriausiojo postinio pareigas, nebuvo su jomis supažindinti, privalėjo vykdyti Taisyklių reikalavimus, kurie ginčo metu prieštaravo galiojusiems teisės aktams. Pareiškėjas V. T. nebuvo supažindintas su Klaipėdos AVPK VTT areštinės budėtojo padėjėjo funkcijomis. Pareiškėjų B. K. ir V. T. pareigybės aprašymai nereglamentavo jiems atsakovo priskirtų funkcijų atlikimo. Pats atsakovas nesiėmė veiksmų, kad supažindintų pareiškėjus su nauju pareigybės aprašymu, nesirūpino tuo, kad Taisyklės neprieštarautų teisės aktams, nesiėmė tinkamai organizuoti pamainos pareigūnų darbą. Todėl paties atsakovo neveikimas buvo tarnybos drausmės nesilaikymo priežastis. Dėl šios priežasties kaltinimai, kad pareiškėjai sąmoningai pažeidė Instrukcijos reikalavimus ir aplaidžiai atliko tarnybines pareigas, pareikšti nepagrįstai. Pareiškėjų tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių Klaipėdos AVPK. Atsižvelgiant į nedidelį nusižengusių asmenų kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą padaryti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai, už kuriuos tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neproporcingas.

10. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnyje yra išvardytos pagrindinės policijos atliekamos funkcijos, tarp jų ir funkcija – nustatyta tvarka užtikrinti policijos įstaigose laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą. (6 str. 1 d. 18 p.). Į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarka nustatyta Instrukcijoje. Su šia Instrukcija pasirašytinai V. T. buvo supažindintas 2015 m. kovo 1 d., o B. K.– 2015 m. kovo 19 d. Šie duomenys akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjams tikrai buvo žinoma, kaip jie turi elgtis darbo pamainos metu. B. K. Areštinėje dirba nuo 2013 m. gegužės 26 d., o V. T. – nuo 2002 m. rugsėjo 24 d. Tai patvirtina, kad pareiškėjai turi pakankamai tarnybinės patirties dirbant užimamose pareigose. Tai reiškia, kad pareiškėjai jiems inkriminuotus tarnybinius nusižengimus padarė sąmoninga tyčia, o ne dėl nežinojimo ar dėl negalėjimo elgtis, kaip nustato teisės aktai. Klaipėdos AVPK nuomone, teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, o ginčo teisiniams santykiams aktuali 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 28 d.

13. Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.). Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁹²-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

14. LVAT teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁹²-577/2013, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). Formuodamas administracinių teismų praktiką, LVAT yra ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²-845/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-1457/2010, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁶³-2967/2011 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-27/2010, 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A¹⁴³-2512/2012 ir kt.).

15. Pagal Statuto 33 straipsnio 7 dalį, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas.

16. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis, tai šiuo atveju iš esmės ir buvo padaryta ir dėl to ginčo nėra.

17. Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog pareiškėjai (apeliantai) įvykio dieną užėmė vyriausiojo postinio pareigas, tačiau tvirtinama, jog dėl pasikeitusio reguliavimo bei nesupažindinimo su juo (teisiniu reguliavimu), nežinojo, kokie reikalavimai keliami Areštinės budėtojui ir budėtojo padėjėjui, kokias funkcijas jie turi vykdyti. Be to, mano, kad pareiškėjų padaryta teisei priešinga veika buvo išimtinai formalaus pobūdžio, už ką taikytos poveikio priemonės neproporcingos.

18. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia apčiuopiamą (juntamą) žalą. Formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁴⁹²-1736/2014).

19. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodyta, kad priežastinio ryšio tarp Areštinėje laikyto asmens mirties ir Areštinės pamainos pareigūnų veiksmų tarnybos metu nebuvo nustatyta, todėl šiuo atveju akivaizdu, kad buvo inkriminuotas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas tiek vienam, tiek kitam pareigūnui.

20. B. K., kaip Areštinės posto postiniui, inkriminuotas Instrukcijos 38 punkte, 42 punkte, 92.3 punkte, 95.1 punkte numatytų reikalavimų nesilaikymas – teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta pagrįstai, išskyrus dėl Instrukcijos 42 punkto.

21. B. K., kaip Areštinės postinis (dėl ko ginčo nėra – pripažįsta ir pats; Instrukcijos 3 p.), neatliko periodinės Areštinėje laikomų asmenų apsaugos (Instrukcijos 38 p.) ir ne rečiau kaip kartą, kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius netikrino asmenų, esančių kamerose, bei apie atliktą patikrinimą vietinio ryšio telefonu neinformavo Areštinės budėtojo (Instrukcijos 92.3 p.), taip pat dalį tarnybos laiko būdamas budėtojų dalyje, nesilaikė ir Instrukcijos 95.1 punkto – postiniui draudžiama savavališkai palikti postą.

22. Instrukcija buvo galiojanti, B. K. su ja supažindintas, o tas teisinis reguliavimas, kuris nurodomas apeliaciniame skunde, apeliantui nebuvo inkriminuotas, todėl šios nutarties 21 punkte minimų reikalavimų nesilaikymas, nukreiptas į Areštinės posto postinį, kuriuo ir buvo B. K., turint omenyje ir jo paties paaiškinimus, abejonių nekelia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.). Pagrįstai pripažinta, jog padarytas formalaus pobūdžio teisės pažeidimas, už kurį paskirta nuobauda – griežtas papeikimas – pirmosios instancijos teismo pakeista į papeikimą.

23. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų atlikta teisinė korektūra dėl tarnybinės nuobaudos rūšies pakeitimo atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

24. Tvirtinant aptariamo apelianto padarytą teisės pažeidimą iš kaltinimo turinio šalintinas Instrukcijos 42 punkto nuostatų nepaisymas, nes tarp B. K. veiksmų (neveikimo) ir Instrukcijos 42 punkte keliamų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta Išvadoje (B. K. statusas tarnybos metu, pavestos funkcijos), nėra tarpusavio ryšio.

25. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės vyriausiajam postiniui V. T. (V. T.) paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, už tai, jog jis nepaisė Instrukcijos 42 punkte išdėstytų nuostatų.

26. Instrukcijos 42 punkte numatyta, kad kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės viršininkas, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigūnui.

27. Iš ką tik pacituotos taisyklės galima daryti išvadą, kad kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris gali atidaryti tik tie pareigūnai, kurie įvardyti Instrukcijos 42 punkte, ir, be kita ko, tik dalyvaujant vidaus posto pareigūnui, t. y. atidarant kamerų duris turi dalyvauti du pareigūnai. Kad V. T. (nebėra teisinės prasmės vertinti, ar pareiškėjo užimamos pareigos atitiko nors vieną iš minimų Instrukcijos 42 p., nes kamerų durys atidarinėtos apskritai vieno asmens/pareigūno) nepaisė šios nuostatos ginčo nėra, tačiau būtina pastebėti, jog pastarajam pareigūnui inkriminuota teisei priešinga veika yra itin formalaus pobūdžio. Nepaneigta ir ta aplinkybė, jog tai buvo nusistovėjusi praktika, kuri, kaip galima suprasti, yra atsiradusi dėl Areštinės pareigūnų stokos, ko atsakovas iš principo neginčijo.

28. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo V. T. nusižengimas iš tikro nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui, nusižengusio asmens kaltės laipsnis nebuvo didelis, o tokio pobūdžio teisei priešinga veika vertintina kaip mažareikšmė, už kurios padarymą tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra aiškiai neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda). Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶-359/2007 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija, laikydamasis konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus), turėdama omenyje šios nutarties 27 ir 28 punktuose išdėstytas nuostatas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas vis dėlto netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei vertino aplinkybes, dėl ko priimtas sprendimas dėl Įsakymo Nr. 30-TE-1019 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 30-TE-1019 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui V. T. (V. T.) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjo B. K. apeliacinį skundą atmesti ir kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius