Administracinė byla Nr. eAS-627-624/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01190-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. F. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. F. skundą atsakovui Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriui, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriui dėl veiksmų teisėtumo, turtinės ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja M. F. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą pateikti duomenis apie gydytoją ir kartu su ja dirbančią slaugytoją; 2) patraukti administracinėn atsakomybėn ir nušalinti nuo pareigų gydytoją ir slaugytoją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 29 straipsnį; 3) priteisti 3 000 Eur dydžio netesybas; 4) priteisti 10 000 Eur dydžio turtinę žalą; 5) priteisti 20 000 Eur moralinę žalą pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 4 d. nutartimi M. F. skundą atsakovui Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriui, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriui dėl veiksmų teisėtumo, turtinės ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti.
Teismas susipažinęs su pareiškėjos skundu, sprendė, kad jos pareikštas reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, o iš civilinių teisinių santykių, todėl toks skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.
Teismas atkreipė dėmesį, jog M. F. neginčijo jokių viešojo administravimo institucijų priimtų administracinių aktų, o tik prašė įpareigoti VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą pateikti duomenis apie gydytoją ir kartu su ja dirbančią slaugytoją; patraukti administracinėn atsakomybėn ir nušalinti nuo pareigų minėtus asmenis pagal ATPK 29 straipsnį, priteisti netesybas, turtinę ir neturtinę žalą.
Teismas įvertinęs pareiškėjos keliamus reikalavimus skunde, pareiškėjai išaiškino, kad pareiškėja dėl duomenų apie gydytoją ir kartu su ja dirbančią slaugytoją turi kreiptis į pačią sveikatos priežiūros įstaigą, ir tik tokių duomenų negavus, sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka. Nurodė, jog pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, pareiškėja turi kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje nurodytą išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o atsisakius tokį skundą nagrinėti – kreiptis ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.
Dėl reikalavimo patraukti gydytoją ir slaugytoją administracinėn atsakomybėn ir nušalinti jas nuo pareigų pagal ATPK, teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas nėra teismingas administraciniam teismui. Teismas nurodė, jog patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygas ir tvarką numato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksas (toliau – ir ANK), o ginčus dėl administracinių nusižengimų ir administracinių nuobaudų skyrimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad keliamas ginčas neteismingas administraciniam teismui, todėl vadovaudamasis 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, skundą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis bei netesybų ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą, o jam nepateikus prašomų pateikti duomenų – į bendrosios kompetencijos teismą. Dėl reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą, teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę paduoti skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, o jai atsisakius priimti skundą – kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn pareiškėja turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną ANK nustatyta tvarka. Teismas grąžino pareiškėjai jos sumokėtą žyminį mokestį.
III.
Pareiškėja nesutikdama su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartimi padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo bylą nagrinėti iš esmės ir patenkinti jos skunde iškeltus reikalavimus arba gražinti bylą nagrinėti iš naujo. Esant abejonėms dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas turėjo atlikti veiksmus, nurodytus ABTĮ 22 straipsnyje ir CPK 36 straipsnyje.
Pareiškėjos vertinimu byla yra teisminga administraciniam teismui, nes viena iš ginčo šalių yra juridinis asmuo, kuris teikia viešąsias paslaugas.
Dėl teismo argumentų, kad pareiškėja dėl skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur netesybų sumos turėtų kreiptis tiesiogiai į atsakovą, nurodo, kad ji jau ne kartą kalbėjosi su administracija dėl prastos kokybės medicinos paslaugų ir administracija nemato nusižengimų darbuotojų veiksmuose.
Su teismo argumentais, kad dėl reikalavimų skirti administracinę nuobaudą pareiškėja turi kreiptis į bendros kompetencijos teismą, pareiškėja nesutinka ir teigia, kad skundžiamų darbuotojų veiksmai atitinka Administracinių teisių pažeidimų kodekse nurodytą administracinio teisės pažeidimo sąvoką.
Pareiškėja prašo jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau sutinka, kad jis būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, numatytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose. Be to, įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.).
Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016).
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais neteko galios 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 str. ir 7 str.). Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus, administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei administracinių nusižengimų teisena (Administracinių nusižengimų kodekso 1 str. 2 d.), nustato, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šio kodekso 589 straipsnyje numatytų institucijų pareigūnai.
VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras, t. y. sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti sveikatos priežiūros paslaugas, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl byla, kurią pareiškėja siekia inicijuoti, yra nepriskiriama administracinių teismų kompetencijai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjai papildomai išaiškintina, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys ją gauti, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Komisijai priėmus sprendimą, pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu sprendimą turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).
Be to, manydama, kad padarytas administracinis nusižengimas, dėl tokios teisenos pradėjimo pareiškėja turėtų kreiptis į Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje numatytą instituciją.
Dėl pareiškėjos prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymėtina, kad atskirieji skundai paprastai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija