VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. gruodžio 3 d. Nr. 1-2160
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 nutarimu Nr. 583 patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1-1456 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2014 m. gruodžio 3 d.
sprendimu Nr. 1-2160
mokėjimo už socialines paslaugas tvarkOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines paslaugas tvarką, nustato mokėjimo dydžius bei jų sumažinimo sąlygas, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejus ir kitas sąlygas.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Šio Aprašo septintojo skirsnio nuostatos, susijusios su mokėjimu už ilgalaikę socialinę globą, atsižvelgiant į asmens turtą, asmenims, pradėjusiems gauti ilgalaikę socialinę globą iki 2007 m. sausio 1 d., netaikomos. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu paslaugas gaunančio asmens (šeimos) lėšomis.
3. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93.
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamų socialinių paslaugų kainą kiekvienais metais iki einamųjų metų kovo 31 d., suderinęs su įstaigos veiklą kuruojančiu ir socialines paslaugas mieste organizuojančiu Savivaldybės administracijos departamentu, tvirtina socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovas. Socialinių paslaugų kaina apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas tik pinigine išraiška. Konkretus asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydis apskaičiuojamas tuo pačiu metu, kada pasirašoma socialinių paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas sutartis. Mokestis mokamas už praėjusį mėnesį suteiktas socialines paslaugas.
6. Sutartys dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas pasirašomos Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto Savivaldybės administracijos darbuotojo, socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjo ar kito asmens, kuris mokės už socialines paslaugas, ir socialinės globos įstaigos vadovo. Šioje sutartyje numatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, mokėjimo dydžiai procentine išraiška ir mokėjimo terminai. Konkretus mokėjimo dydis pinigine išraiška yra apskaičiuojamas Asmens finansinių galimybių vertinime, kuris yra neatsiejama sutarties dalis.
7. Sutartis dėl mokėjimo už kitas specialiąsias socialines paslaugas pasirašo Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti socialinių paslaugų įstaigų vadovai ir socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas ar kitas asmuo, mokėsiantis už socialines paslaugas.
8. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų teikėjas atrenkamas konkurso būdu, mokėjimo už socialines paslaugas dydis, mokėjimo tvarka ir socialinių paslaugų teikimo sąlygos bei apimtys nustatomos Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto Savivaldybės administracijos darbuotojo bei konkursą laimėjusio socialinių paslaugų teikėjo įgalioto asmens rašytinėje sutartyje.
9. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų įstaigose yra laisvų vietų, socialinės paslaugos gali būti teikiamos ir ne Vilniaus miesto gyventojams – jie moka visą nustatytą socialinės paslaugos kainą (kartu su gyvenamosios vietos savivaldybės mokama dalimi).
10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
10.1. finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas;
10.2. mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios Savivaldybės, paslaugų gavėjo ir suinteresuoto asmens susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti;
10.3. asmens pajamos – vidutinės trijų paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos;
10.4. socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma;
10.5. šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys, nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami;
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
12. Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas – ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paslaugos teikiamos Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus patvirtinta tvarka.
13. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo, asmens higienos paslaugos organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.
14. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (gaunančiai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (kurios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
15. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį.
16. Mokėjimas už transporto paslaugas, teikiamas biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – Socialinės paramos centras), pagal Departamento direktoriaus patvirtintą tvarką yra šis:
16.1. paslaugų gavėjo nuvežimas transporto priemone iki paskyrimo vietos, laukimas paskyrimo vietoje ne ilgiau kaip 1 val. ir parvežimas atgal – 2,90 Eur;
17. Periodinės (pagal patvirtintą grafiką ir maršrutą) transporto paslaugos teikiamos nemokamai, kai asmuo jas gauna ne daugiau kaip 3 kartus per mėnesį. Už transporto paslaugas (pagal patvirtintus grafikus ir maršrutus) asmenys moka:
17.1 mėnesinį transporto išlaidų tikslinės kompensacijos dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234 „Dėl Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, mokestį;
17.2. mėnesinį 80 procentų transporto išlaidų tikslinės kompensacijos dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A1-234 „Dėl Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, mokestį, jei jiems skirtos dienos socialinės globos paslaugos socialinių paslaugų įstaigoje.
18. Už taksi, pritaikyto vežti judėjimo negalią turinčius asmenis, paslaugas moka pats paslaugos gavėjas. Iš Savivaldybės biudžeto lėšų taksi paslaugų teikėjui, atrinktam konkurso būdu, apmokamas vienkartinis transporto paslaugos suteikimo mokestis, t. y. už pagalbą įsodinant ir išlaipinant iš automobilio.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
20. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo nustatyto individualaus asmens (šeimos) tos paslaugos poreikio.
22. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės už VRP dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.
23. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį.
24. Mokėjimo už apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose ir juose teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis yra:
24.1. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį – 10 proc. asmens pajamų;
24.2. kai asmens pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP trigubą dydį – 20 proc. asmens pajamų;
25. Savarankiško gyvenimo namų gyventojai, padovanoję savo būstą Savivaldybei, nuo mokėjimo už apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose yra atleidžiami. Socialinių paslaugų teikimo išlaidos dengiamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
26. Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos socialinės rizikos šeimoms ir psichikos negalią turintiems asmenims dienos centre teikiamos nemokamai.
27. Laikino apnakvindinimo paslauga (1 kartas, ne ilgiau kaip 3 paros) Vilniaus miesto nakvynės namuose (toliau – Nakvynės namai) bei Vilniaus miesto krizių centre (toliau – Krizių centras) teikiama nemokamai. Mokėjimo dydis apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotikų ir kitų toksinių medžiagų yra einamaisiais metais Nakvynės namų vadovo patvirtinta kaina.
28. Mokėjimo dydžius už pagalbą į namus nustato Pagalbos į namus teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-1662.
29. Apgyvendinimo Nakvynės namuose ir Krizių centre paslaugos pirmąsias 30 kalendorinių dienų teikiamos nemokamai.
30. Pradedant antruoju apgyvendinimo Nakvynės namuose ir Krizių centre paslaugų teikimo mėnesiu, suaugusio asmens mokėjimo dydis per mėnesį yra 20 proc. VRP ir po 10 proc. VRP už kiekvieną vaiką.
31. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas turi teisę, esant objektyvių priežasčių ir gavęs socialinės paslaugos gavėjo prašymą raštu, atidėti mokėjimą už suteiktas apgyvendinimo Nakvynės namuose ir Krizių centre paslaugas vienam mėnesiui, o, pateikus tai patvirtinančius dokumentus, atleisti nuo mokėjimo už laikotarpį, kurį asmuo gydėsi stacionariose gydymo ar reabilitacijos įstaigose.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
33. Pagalbos pinigai – tai piniginė išmoka giminystės ryšiais nesusijusius vaikus prižiūrinčiai ar globojančiai (jais besirūpinančiai) šeimai arba asmeniui.
34. Pagalbos pinigai vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriami ir panaudojimas kontroliuojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.
35. Vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) per mėnesį skiriama pagalbos pinigų suma diferencijuojama atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų skaičių:
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
36. Dienos socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Šios paslaugos teikiamos institucijoje (socialinių paslaugų įstaigoje) ar asmens namuose.
38. Mokestis už asmeniui suteiktą dienos socialinę globą asmens namuose nustatomas per mėnesį suteiktų dienos socialinės globos valandų skaičių dauginant iš patvirtintos dienos socialinės globos valandos kainos ir dauginant iš 0,5. Mokestis negali būti didesnis nei šio Aprašo 39–41 punktuose nustatytas mokėjimo dydis.
39. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 proc. asmens pajamų.
40. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 20 proc. asmens pajamų.
41. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis yra 30 proc. asmens pajamų.
42. Mokėjimo dydis už trumpiau nei visą dieną teikiamą dienos socialinę globą institucijoje yra nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
43. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei.
44. Asmenys, gaunantys dienos socialinės globos paslaugas, gali būti atleidžiami nuo mokesčio už dienos socialinę globą ar šis mokestis gali būti sumažintas atsitikus nelaimei, dėl kurios asmuo (šeima) turėjo papildomų išlaidų.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
46. Trumpalaikė tęstinė socialinė globa – asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba darbo dienomis (paromis), šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, negalintiems prižiūrėti asmens darbo dienomis. Šios paslaugos trukmė – iki 5 dienų per savaitę neterminuotai.
47. Trumpalaikė atokvėpio socialinė globa – asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ir darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai negalintiems prižiūrėti asmens. Šios paslaugos trukmė per kalendorinius metus negali viršyti 6 mėnesių.
48. Suaugusio asmens ir vaiko su negalia mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę atokvėpio socialinę globą dydis yra 80 proc. asmens pajamų, o už trumpalaikę tęstinę socialinę globą – 60 proc. asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 proc. šios kompensacijos skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau nei Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
49. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei. Jei įstaigoje, teikiančioje trumpalaikę atokvėpio socialinę globą proto negalią turintiems asmenims yra laisvų vietų, suderinus su Departamento Socialinės paramos skyriumi, ši paslauga gali būti teikiama privačiai įstaigos ir asmens (globėjo, rūpintojo) tarpusavio susitarimu, apmokant visą nustatytą paslaugos kainą.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
51. Ilgalaikė socialinė globa – tai visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
53. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 proc. šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Likusi ilgalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau nei Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
54. Jeigu suaugusio asmens turto, turėto per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo, vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
55. Per mėnesį 80 proc. asmens pajamų mokėjimo dydis už ilgalaikės socialinės globos paslaugas, neatsižvelgiant į asmens turtą, yra nustatomas asmeniui Savivaldybei perdavusiam (o Savivaldybei nusprendus priimti) jam nuosavybės teise priklausantį būstą. Likusi ilgalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš Savivaldybės biudžeto lėšų arba Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Šiems asmenims ilgalaikė socialinė globa suteikiama skubos tvarka.
56. Jeigu asmuo, gyvenantis socialinės globos įstaigoje, dienos metu gauna dienos socialinės globos paslaugas kitoje dienos socialinės globos įstaigoje, jis socialinės globos įstaigai moka nustatyto dydžio mokestį už ilgalaikę socialinę globą. Ilgalaikės socialinės globos įstaiga perveda apskaičiuoto dydžio mokestį dienos socialinės globos įstaigai už asmeniui teikiamas dienos socialinės globos paslaugas.
57. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
58. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir yra 80 proc. jo pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 proc. šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.
59. Asmenys, laikinai (iki 45 kalendorinių dienų per metus, dėl asmeniui svarbių priežasčių gali būti nustatytas ilgesnis laikotarpis) teisės aktų nustatyta tvarka išvykę svečiuotis iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 proc. jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio mokestį. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
60. Asmens išvykimo gydytis į sveikatos priežiūros įstaigą trukmė nėra ribojama – už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros asmenys moka 30 proc. jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio mokestį. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
62. Nuo skirtumo tarp įstaigos nustatytos socialinės globos kainos ir asmens mokamos dalies (kai nėra nustatytas mokestis nuo turto vertės) bei Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyto maksimalaus socialinės globos išlaidų finansavimo dydžio sumos mokėjimo Socialinės globos skyrimo komisija gali atleisti:
62.2. asmenis, kurių suaugę vaikai ir (ar) vaikaičiai yra socialinės rizikos asmenys ir atsisako jais rūpintis;
62.3. asmenis, kurių suaugusiems vaikams ir (ar) vaikaičiams reikalinga socialinė priežiūra ar globa;
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
63. Pageidaujantis gauti tas socialines paslaugas, už kurias mokėjimo dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
64. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
65. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
66. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildoma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 patvirtinta prašymo-paraiškos forma suteikti socialines paslaugas. Prašyme-paraiškoje nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
67. Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniai – asmens pajamos ir turtas, išreikštas pinigais. Kai asmens turimų pajamų ir piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu nustatomas asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų – turto perėmėjų ar būsimų paveldėtojų piniginės lėšos, kurios naudojamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
68. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina socialinių paslaugų įstaigų vadovų paskirti socialiniai darbuotojai, kurie asmeniškai atsako už finansinių galimybių mokėti vertinimo pagrįstumą ir teisingumą.
69. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. Jeigu nuo sprendimo skirti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas ir siuntimo į socialines paslaugas teikiančią įstaigą praeina daugiau nei 2 mėnesiai, asmens finansinės galimybės vertinamos ir mokėjimo dydis nustatomas iš naujo. Tuo atveju, kai kreipiamasi dėl dienos socialinės globos paslaugų skyrimo, paslaugos teikimo pradžios mėnesį pagal poreikį kartotinį asmens finansinių galimybių vertinimą atlieka socialinių paslaugų įstaigos vadovo paskirtas darbuotojas.
70. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
71. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
72. Socialinės rizikos asmenų, gaunančių apgyvendinimo Nakvynės namuose ir Krizių centre paslaugas, finansinės galimybės nevertinamos.
73. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
74. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
75. Savivaldybės administracija ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
76. Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais.
77. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pranešti socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovui apie asmens (šeimos) pajamų ir turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
78. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam valstybės remiamų pajamų dydžiui, mokėjimą už socialines paslaugas reglamentuojantiems teisės aktams, Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos dydžiui, socialinių paslaugų kainai ar asmens pajamoms, socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai asmens finansines galimybes iš naujo įvertina per 3 mėnesius nuo pasikeitimų.
79. Socialinės globos įstaigos vadovas nedelsdamas informuoja Departamentą apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius. Gavęs informaciją apie asmens turto
pokyčius, Departamento Socialinės paramos skyriaus specialistas naują asmens finansinių galimybių vertinimą atlieka ne vėliau kaip per vienus metus nuo informacijos gavimo.
80. Iš naujo įvertinus asmens finansines galimybes, asmuo už socialines paslaugas moka nuo to mėnesio, nuo kurio pasikeitė asmens (šeimos) pajamos, turtas arba teisės aktai, reglamentuojantys mokėjimą už socialines paslaugas.
81. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas atsako už teisingą mokesčių už socialines paslaugas apskaičiavimą ir mokėjimo apskaitą.
IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
83. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:
83.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
83.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamos, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
83.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
83.6. pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, užsienio valstybių pensijos);
83.7. valstybinės šalpos išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
83.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atveju;
83.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
83.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą;
83.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
84. Šio Aprašo 83 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumokami alimentai ir mokėjimai pagal vykdomuosius raštus.
85. Pajamas, numatytas šio Aprašo 83.1–83.5, 83.9–83.12 ir 83.14–83.17 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
86. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti vertinantis socialinis darbuotojas gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
87. Duomenys apie šio Aprašo 83.6, 83.8, 83.13 ir 83.18 punktuose nurodytas pajamas gaunami iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių Savivaldybės administracija ar socialinių paslaugų įstaiga nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš asmens (šeimos narių) pateiktų pažymų.
88. Duomenis apie šio Aprašo 83.7, 83.19 ir 83.20 punktuose nurodytas pajamas nurodo Socialinės paramos centras.
89. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių gautos pajamos, nurodytos šio Aprašo 83.1–83.20 punktuose.
90. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių gautos pajamos, nurodytos šio Aprašo 83.1–83.6 punktuose.
91. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių gautos pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių gautos pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
92. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
93. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
94. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
96. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
97. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas:
98. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šios tvarkos 97 punkte nurodytą turtą.
99. Tais atvejais, kai asmens turėtas turtas yra parduotas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ir lėšų (dalies lėšų) nebelikę arba gautos lėšos panaudotos socialinės globos paslaugoms pirkti, asmens prašymą atleisti nuo dalies ar viso 1 procento turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio svarsto Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Socialinės globos skyrimo komisija ir protokolą pasirašo komisijos pirmininkas.
100. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi ar socialinių paslaugų teikimo metu pakeistas į kitą kurį nors šios tvarkos 97 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 97 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Kai turtas pakeistas į pinigines lėšas, gavus asmens prašymą sumažinti mokestį už teikiamas socialinės globos paslaugas, atliekamas naujas asmens finansinių galimybių vertinimas, sumažinant mokestį per 12 mėnesių sumokėtu 1 procento turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą, mokesčio ir asmens specialiesiems globos poreikiams išleistų lėšų suma.
101. Tais atvejais, kai asmeniui šios tvarkos 97 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
102. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais (tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai – tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys) ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
103. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) finansines galimybes vertinantis darbuotojas gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo ir gavimo sutartį.
104. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti statinius), žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę) ir jų vertes Savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro.
105. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
106. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, finansines galimybes vertinantis darbuotojas gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
107. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.
108. Turto normatyvas asmeniui yra 12 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.
109. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.
______________________________________