Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 M. RUGPJŪČIO 19 D. NUTARIMO NR. 904 „DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2017 m. balandžio 19 d. Nr. 298

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 904 „Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. XI-1996 „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.  Patvirtinti pridedamą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą (toliau – Programa).

2.  Nustatyti, kad Programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos koordinuojamos Istorinės atminties puoselėjimo programos ir kitų teisėtai gautų lėšų.

3. Pasiūlyti:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitingoms valstybės institucijoms, įstaigoms, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir privatiems subjektams – dalyvauti įgyvendinant Programą;

3.2. savivaldybėms ir savivaldybių biudžetinėms įstaigoms – dalyvauti įgyvendinant Programą ir skirti savivaldybių biudžetų lėšų jai įgyvendinti.“

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

Kultūros ministrė                                                                            Liana Ruokytė-Jonsson

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 904
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 298
redakcija)

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMA

I SKYRIUS

ISTORINIS NARATYVAS

1.  Vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (1253–1795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.

2.  2018 m. vasario 16 d. švęsime modernios Lietuvos gimimą. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos.

3.  Valstybės atkūrimo šimtmečio (toliau – Šimtmetis) akivaizdoje praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius svarbiausius tikslus keliame sau artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui.

4.  Modernios Lietuvos šimtmetis – sėkmės istorija. Svarbiausi laimėjimai: Lietuvos valstybė tapo Europos ir pasaulio istorijos subjektu; susiformavo moderni piliečių visuomenė, suvokianti laisvės ir su laisve susijusios atsakomybės svarbą; Lietuvos valstybei ir visuomenei atvertos naujos veiklos erdvės.

5.  Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais. Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Tai – savanoriai, ūkininkai, mokytojai, architektai ir inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, įvairių konfesijų dvasininkai, Pasaulio tautų teisuoliai, partizanai, prie sovietmečio neprisitaikę asmenys, žmonės, kūrę Sąjūdį.

6.  Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvos pilietis – aktyvus XXI amžiaus Lietuvos kūrėjas, suvokiantis, kad nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi Lietuvos valstybės ir tautos istorijos įvykiai.

7.  Šalia svarbiausio Šimtmečio simbolio – tautinės vėliavos – turime Vytį, svarbiausią mūsų valstybės simbolį, parodantį senosios ir moderniosios Lietuvos jungtį.

8.  Šimtmetis atskleidė, kad mokame iš istorijos gelmės pasiimti tai, ko reikia dabarčiai; jeigu būtina, imamės atsakingo, neretai sunkaus visuomenės ir valstybės tobulinimo darbo; giname laisvę, kai šiai pamatinei vertybei iškyla pavojus; turime drąsos kurti ne tik savo, bet ir Europos bei pasaulio istoriją. Šie dalykai teikia pagrindą didžiuotis atkurtos Lietuvos laimėjimais, įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.

II SKYRIUS

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9.  Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos (toliau – Programa) tikslai:

9.1. sutelkti Lietuvos žmones švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo šalimi, būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais;

9.2. didinti Lietuvos žinomumą užsienyje.

10.  Programos uždaviniai:

10.1.    įtvirtinti Vasario 16-ąją kaip svarbiausią Šimtmečio datą ir užtikrinti, kad Lietuvos žmonės įsitrauktų į jos šventimą;

10.2.    daugiausia dėmesio skirti visuomenę buriančioms masinėms iniciatyvoms, stiprinančioms pasididžiavimą Lietuva (Vasario 16-ajai skirti renginiai, Liepos 6-osios iniciatyva „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“, Dainų šventė), ir tęstinėms visuotinėms kampanijoms;

10.3.    užtikrinti bendrą patrauklią Šimtmečio istorinio naratyvo sklaidą – kurti su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir kitais partneriais naujus projektus, įtraukti į juos anksčiau suplanuotus projektus (parodos, audiovizualinė produkcija, informacinės kampanijos ir leidiniai);

10.4.    užtikrinti pozityvios informacijos apie Lietuvą sklaidą žiniasklaidoje ir socialinėse medijose tų valstybių, kurios Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos susitarimu yra prioritetinės Lietuvai (toliau – prioritetinės užsienio valstybės).

III SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

11. Visos Šimtmečio veiklos susilieja į trispalvės gamą, tris veiklos kryptis, atspindinčias esminę Šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad Šimtmetis – tai ne konkreti data, o gyvybingi praeities, dabarties ir ateities ryšiai, reikalingi sėkmės istorijai kurti:

11.1. PAŽINK – veiklos, siejamos su raudona Trispalvės spalva, skirtos praeičiai ir dabarčiai: kviečiančios pažinti šalį, jos laimėjimus ir herojus, skleidžiančios Šimtmečio istorinį naratyvą;

11.2. ŠVĘSK – veiklos, siejamos su žalia Trispalvės spalva, skirtos dabarčiai – kviečiančios visuomenę prasmingai švęsti Vasario 16-ąją;

11.3. KURK – veiklos, siejamos su geltona Trispalvės spalva, skirtos ateičiai: skatinančios įsitraukti ir aktyviai dalyvauti kuriant dabartį ir ateitį, įprasminančios kertinę Šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad svarbiausias Šimtmečio herojus – kiekvienas kuriantis Lietuvos žmogus.

12. Programos įgyvendinimo tikslinė auditorija – Lietuvos žmonės, ypač jaunimas, taip pat prioritetinių užsienio valstybių žiniasklaida.

13. Programos įgyvendinimo veiklos pateiktos Programos 1 ir 2 prieduose.

14. Programos įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – Vyriausybės kanceliarija) kartu su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis.

15. Programą įgyvendinančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d. Vyriausybės kanceliarijai teikia duomenis apie Programos vykdymo rezultatus.

16. Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi Programą įgyvendinančių ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų pateiktus duomenis apie Programos vykdymo rezultatus, kasmet iki birželio 1 d. ir gruodžio 1 d. informuoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisiją (toliau – Komisija) apie rezultatus, teikia pasiūlymus dėl Programos įgyvendinimo tobulinimo.

17. Komisija įvertina informaciją apie Programos įgyvendinimą ir teikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o prireikus kartu teikia pasiūlymus dėl Programos ir jos įgyvendinimo tobulinimo.

IV SKYRIUS

LAUKIAMI REZULTATAI

18. Numatoma, kad įgyvendinus Programą padidės:

18.1. Vasario 16-osios, kaip reikšmingos Lietuvos žmonėms datos, svarba;

18.2. visuomenės informuotumas apie Šimtmetį ir jo laimėjimus;

18.3. Lietuvos žmonių dalyvavimas socialinėse ir pilietinėse veiklose;

18.4. Lietuvos žinomumas užsienyje.

––––––––––––––––––––

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio

minėjimo programos
1 priedas

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS VEIKLŲ PLANAS

Eil. Nr.	Pavadinimas ir aprašymas	Koordinuojančios institucijos	Vykdymo terminas
1. PAŽINK. Šimtmečio laimėjimai ir herojai
1.1.	Organizuoti akciją „Ačiū“, skatinančią Lietuvos žmones dėkoti Lietuvos laimėjimus kuriantiems piliečiams ir užsienio draugams ir jais džiaugtis	Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – Vyriausybės kanceliarija)	2017–2018 metai
1.2.	Organizuoti informacinių ir audiovizualinių produktų ir informacinių kampanijų, kurie skatintų didžiuotis valstybe, atkurtų Valstybės atkūrimo šimtmečio (toliau – Šimtmetis) laimėjimus, įtrauktų žmones į Šimtmečio šventimą ir didintų Lietuvos žinomumą užsienyje, sukūrimą	Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija)	2017 metų IV ketvirtis – 2018 metai
1.3.	Organizuoti parodas, skirtas Šimtmečiui: „Nepamirštamos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, „Lietuvos dizaino ir taikomosios dailės šimtmetis“, „Kaunas 1919–1940. A Capital City Inspired by Modernity“	Kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Užsienio reikalų ministerija	2017–2018 metai
1.4.	Organizuoti kino filmų, skirtų Šimtmečiui, sukūrimą ir pristatymą Lietuvoje ir užsienyje (ne mažiau kaip trijų)	Kultūros ministerija, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos	2017–2020 metai
2. ŠVĘSK. Šimtmečio šventės
2.1.	Organizuoti visoje Lietuvoje ir užsienyje tradicinę Lietuvos himno giedojimo šventę „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“	Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – LRT), Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos, savivaldybės	2017 m. liepos 6 d., 2018 m. liepos 6 d.
2.2.	Parengti pagrindinę Šimtmečio datą – atkurtos Lietuvos gimtadienį – įprasminančios masinės, įtraukiančios ir visą Lietuvą apimančios šventės programą	Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, savivaldybės, LRT	2018 m. vasario 16 d.
2.3.	Organizuoti prioritetinėse užsienio valstybėse Lietuvos pristatymus – ypač pabrėžti kultūros ir mokslo laimėjimus	Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Švietimo ir mokslo ministerija	2018 metai
2.4.	Organizuoti Dainų šventę „Vardan tos...“ – ypač akcentuoti Šimtmetį per atidarymo koncertą	Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija, LRT, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, užsienio lietuvių organizacijos, savivaldybės	2018 m. birželio 30 d. – liepos 6 d.
3. KURK. Lietuvos ateitį kurti skatinantys projektai
3.1.	Organizuoti akciją „Dovana Lietuvai“, jungiančią projektus, kurie telkia aktyvius piliečius kurti gražesnę, artimesnę ir stipresnę valstybę – dovanoti savo darbus Lietuvai	Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kultūros taryba, LRT, savivaldybės	2017–2018 metai
3.2.	Organizuoti Lietuvos dovanų teikimą pasauliui, kad per jas būtų perduota žinia apie Lietuvą (užsienio lietuvių bendruomenių savanoriškos veiklos ir Lietuvos dovanos užsienio valstybėms ir miestams)	Užsienio reikalų ministerija, Vyriausybės kanceliarija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos kultūros taryba, LRT, savivaldybės	2018 metų I–IV ketvirčiai
3.3.	Organizuoti nacionalinį seniūnijų konkursą „Valstybę kuriame mes“ – aktyvumą ir bendruomeniškumą skatinantį projektą, skirtą aktyviausioms ir bendruomeniškiausioms seniūnijoms įvertinti	Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, savivaldybės	2018 metai
3.4.	Organizuoti 2 forumus „Kitas 100“, skirtus ateities verslo, mokslo ir politikos tendencijoms ir projektams, kurie sujungs Lietuvą su prioritetinėmis užsienio valstybėmis	Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija	2017 metų IV ketvirtis, 2018 metų IV ketvirtis

––––––––––––––––––––

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio

minėjimo programos
2 priedas

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS RENGINIŲ GRAFIKAS

––––––––––––––––––––