Byla Nr. 20/2023
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO REMIGIJAUS ŽEMAITAIČIO, KURIAM PRADĖTA APKALTOS BYLA, VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2024 m. balandžio 25 d. Nr. KT37-I2/2024
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariui Arūnui Valinskui, Seimo kanceliarijos patarėjai Vitai Vaitekūnei, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresniajai patarėjai Onai Buišienei,
suinteresuotam asmeniui Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 73 straipsnio 4 punktu, Konstitucinio Teismo posėdyje 2024 m. kovo 26, 27 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą Nr. 20/2023 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XIV-2278 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ 2 straipsnyje išdėstytą paklausimą Nr. 1B-24/2023, kuriuo kreiptasi išvados, ar Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio konkretūs veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjo paklausimas
1. Pareiškėjas Seimas 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą Nr. XIV-2278 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (toliau – ir Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimas). Šiuo nutarimu Seimas pradėjo apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui (1 straipsnis) ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario R. Žemaitaičio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – ir Specialioji tyrimo komisija) išvadoje, prieštarauja Konstitucijai (2 straipsnis).
Pareiškėjo Seimo paklausimas Konstituciniame Teisme gautas 2023 m. lapkričio 27 d.
2. Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimas priimtas dėl to, kad Seimas 2023 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą Nr. XIV-2233 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ (toliau – ir Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimas).
Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo 1 straipsnyje pritarta prie nutarimo pridėtai Specialiosios tyrimo komisijos išvadai „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui“ (toliau – Specialiosios tyrimo komisijos išvada) ir 2 straipsnyje pripažinta, kad Specialioji tyrimo komisija darbą baigė.
2.1. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje konstatuota, kad:
– surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui nurodytą kaltinimą, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pagrįstumą;
– Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui pateikti kaltinimai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas pradėti šiam Seimo nariui apkaltos procesą Seime.
2.2. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje cituojami šie Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui nurodyti jo viešai paskelbti pasisakymai:
– 2023 m. gegužės 8 d. Seimo nario R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti teiginiai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS <...> Reikia tik konstatuoti, kad ši mokykla buvo pastatyta ES finansų dėka. Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką... Kas turi dar nutikti, kad Izraelis suprastų, kad tokios provokacijos ir tokie veiksmai tik dar labiau kelia pyktį ir kartu neapykantą žydams ir jų tautai“ (toliau – ir 1 pasisakymas);
– 2023 m. gegužės 8 d. Seimo nario R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti teiginiai: „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ (toliau – ir 2 pasisakymas);
– 2023 m. gegužės 9 d. naujienų portale LRT.lt paskelbti Seimo nario R. Žemaitaičio išsakyti teiginiai: „Vienas barbaras gyvena Rusijoje, dabar, pasirodo, Izraelis yra barbarai“, „Jei komunistuojanti ambasadorė labai jau atgailauja ir prašo atsiprašymo, tikiuosi, ta komunistuojanti ambasadorė viešai atsiprašys palestiniečių žmonių, palestiniečių vaikų už sugriautą mokyklą, kuri buvo pastatyta už mano pinigus ir už jūsų pinigus, nes tie pinigai buvo skirti iš Europos Sąjungos“ (toliau kartu – ir 3 pasisakymas);
– 2023 m. birželio 13 d. Seimo nario R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti teiginiai: „Šlykščiau mūsų Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė ir negalėjo nepasakyti savaitgalį būdama Izraelyje! I. Šimonytė „Premjerė susitiko su Izraelio prezidentu: mūsų istoriniai saitai ir šalių draugystė yra tai, kuo didžiuojamės.“ Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos ŽYDAI kartu su RUSAIS IŠŽUDĖ PIRČIUPŲ KAIMĄ IR TEN GYVENUSIUS ŽMONES <...> KIEK DAR ILGAI MŪSŲ POLITIKAI TOLIAU KLAUPSIS ŽYDAMS, KURIE ŽUDĖ MŪSŲ TAUTIEČIUS, PRISIDĖJO PRIE LIETUVIŲ SEKIMŲ, KANKINIMŲ IR MŪSŲ VALSTYBĖS NAIKINIMO <...> Buvo HOLOKAUSTAS ŽYDŲ, bet dar DIDESNIS HOLOKAUSTAS LIETUVIŲ BUVO LIETUVOJE!“ (toliau – ir 4 pasisakymas);
– 2023 m. birželio 14 d. Seimo nario R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti teiginiai: „Mes Lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“ (toliau – ir 5 pasisakymas).
II
Suinteresuoto asmens paaiškinimai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo nario R. Žemaitaičio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog nesutinka su tuo, kad savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
3.1. Seimo narys R. Žemaitaitis rašytiniuose paaiškinimuose kvestionavo Specialiosios tyrimo komisijos išvadą. Seimo nario R. Žemaitaičio teigimu, Specialioji tyrimo komisija Seime buvo sudaryta, taip pat jos sudėtis keičiama nesilaikant Lietuvos Respublikos Seimo statute (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) (toliau – Seimo statutas) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytų reikalavimų dėl Seimo nutarimų, kuriais sudaromos Seimo komisijos, inter alia specialiųjų tyrimų komisijos, priėmimo tvarkos, kaip antai, opozicinėms frakcijoms atsisakius deleguoti savo atstovus, Specialioji tyrimo komisija buvo patvirtinta mažesnės sudėties, nei buvo numatyta Seimui svarstyti pateiktame projekte; kandidatų į Specialiosios tyrimo komisijos narius nebuvo paklausta, ar jie sutinka dalyvauti komisijos veikloje, neperskaityti Seimo posėdyje nedalyvavusių kandidatų rašytiniai sutikimai; Seimo statute nesant numatytos specialiųjų tyrimų komisijų sudėties keitimo galimybės, užuot sudarius Specialiąją tyrimo komisiją iš naujo, pakeista Specialiosios tyrimo komisijos sudėtis ir pratęstas šios komisijos veiklos laikas. Dėl nurodytų priežasčių, suinteresuoto asmens Seimo nario R. Žemaitaičio vertinimu, Seimo sprendimų dėl Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo ir jos sudėties keitimo pagrindu atsiradę padariniai, inter alia Seimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta Specialiosios tyrimo komisijos išvada, taip pat pats apkaltos procesas yra neteisėti.
Be to, pasak Seimo nario R. Žemaitaičio, Specialioji tyrimo komisija jai pavestą tyrimą atliko neobjektyviai ir šališkai, nes darydama išvadas rėmėsi tik keturiais Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymais, komentarais, nerinko ir nevertino kitų jo pasisakymų panašiais klausimais, kurie buvo ir yra prieinami visuomenei ir kurie būtų leidę atlikti išsamų ir teisingą tyrimą dėl jo įsitikinimų, inter alia susijusių su žydų tautos asmenų vertinimu. Seimo narys R. Žemaitaitis rašytiniuose paaiškinimuose taip pat kritiškai vertino Specialiojoje tyrimo komisijoje apklaustų specialistų kompetenciją, nesutiko su jų pateiktu vertinimu, kad šios komisijos tiriami pasisakymai laikytini antisemitine, tautinę nesantaiką kurstančia kalba.
3.2. Seimo narys R. Žemaitaitis rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymėjo, kad savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtais pasisakymais, dėl kurių jam pradėtas apkaltos procesas, kritiškai, kaip ir kiti pasaulio lyderiai, vertindamas palestiniečių mokyklos nugriovimą, išsakė spėjimą, kad tokia, pasak jo, barbariška Izraelio Valstybės veikla gali sukelti konfliktą, kuriame naudojamas smurtas. Pasak Seimo nario R. Žemaitaičio, susiklosčiusios situacijos komentaru „po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai <...>“, iliustruojamu Lietuvos tautosakoje gerai žinoma skaičiuote, jis nesiekė nieko apkaltinti, kurstyti neapykantos, o tik norėjo parodyti, kad genocidas, žmonių kankinimas, civilių žmonių, vaikų žudymas, civilinės infrastruktūros objektų griovimas, bombardavimas sukels neapykantos jausmą žydų tautai. Skaičiuotė pasirinkta įgyvendinant Seimo nario teisę į saviraiškos laisvę.
Be to, Seimo narys R. Žemaitaitis pažymėjo, kad jis neneigė Holokausto, kartu pabrėždamas, kad, jo vertinimu, „nenuneigiamas faktas, kad žydai atliko tarnybą naciams ir kremliui bei viešai prieinamuose šaltiniuose yra įvardinami kaip 1940-1941 metų Lietuvos genocido organizatoriai ir vykdytojai“. Seimo narys R. Žemaitaitis savo rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad lietuvių etninis valymas, Lietuvos ir kitų šalių vėliau įvertintas kaip genocidas, yra tas pats holokaustas, besiskiriantis tik „žmogžudiškumo laipsniu“, be to, paaiškino, kad Holokaustą ir genocidą savo pasisakymuose vertino jausmingiau ir asmeniškiau, nes tai darė per tremtį patyrusios savo šeimos, tautos prizmę.
Seimo narys R. Žemaitaitis nurodė ir tai, kad savo teiginiu „komunistuojanti ambasadorė“ jis, naudodamasis Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išsakė pasipriešinimą Konstitucijos nuostatas pažeidžiančiam Izraelio Valstybės ambasadorės bandymui nurodyti, ką turi sakyti ir kalbėti Lietuvos Respublikos pilietis.
3.3. Apibendrindamas savo rašytinius paaiškinimus, Seimo narys R. Žemaitaitis pažymėjo, kad, vykdydamas savo pareigas, 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir visuomenės informavimo priemonėse jis išdėstė pagrįstą pasipiktinimą dėl tuo metu sunaikintos palestiniečių mokyklos, kad nei kaip Seimo narys, nei kaip Lietuvos Respublikos pilietis niekada nekurstė kitų visuomenės narių prieš žydų tautybės asmenis. Pasak Seimo nario R. Žemaitaičio, jo išsakyta nuomonė nepasižymi šališkumu, netolerancija ar neapykanta tam tikrai asmenų grupei, o atspindi pasaulio aktualijas ir tarptautinių organizacijų pateikiamą Izraelio Valstybės ir Okupuotosios Palestinos Teritorijos konflikto vertinimą.
Atsižvelgdamas į tai, suinteresuotas asmuo Seimo narys R. Žemaitaitis prašė pripažinti, kad Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje jam pateikti kaltinimai neturi pagrindo, o pradėtas apkaltos procesas yra neteisėtas.
III
Byloje gauta medžiaga
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauta jai aktuali medžiaga: Specialiosios tyrimo komisijos posėdžių protokolai, susirašinėjimo šios komisijos organizacinės veiklos klausimais dokumentai, kiti posėdžių rengimo dokumentai (toliau – Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga).
5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gauti Vilniaus apygardos prokuratūros pateikti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00192-23 duomenys (toliau – Ikiteisminio tyrimo medžiaga), Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektoriaus Laimučio Laužiko, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovės dr. Monikos Frėjutės-Rakauskienės, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prof. dr. Jūratės Ruzaitės, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Nerijaus Šepečio, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektoriaus dr. Lino Venclausko, taip pat Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktos rašytinės nuomonės.
IV
Konstitucinio Teismo posėdyje dalyvavę asmenys
6. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo Seimo atstovai Seimo narys A. Valinskas, Seimo kanceliarijos patarėja V. Vaitekūnė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnioji patarėja O. Buišienė savo paaiškinimus grindė Specialiosios tyrimo komisijos išvada ir palaikė joje suformuluotus kaltinimus. Seimo atstovai atsakė į užduotus klausimus.
6.1. Pareiškėjo Seimo atstovas Seimo narys A. Valinskas Konstitucinio Teismo posėdyje papildomai nurodė aplinkybes, jo teigimu, patvirtinančias, kad sudarant Specialiąją tyrimo komisiją Seimo nariui R. Žemaitaičiui buvo užtikrintos jo, kaip Seimo nario, Seimo statute įtvirtintos teisės, susijusios su Seimo nutarimo, kuriuo sudaryta ši komisija, projekto svarstymu ir priėmimu, inter alia teikti pasiūlymus, pastabas, pataisas nutarimo projektui, daryti pareiškimus, sakyti replikas, prireikus kreiptis į Seimo Pirmininką ar Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo Seimo statuto reikalavimų nesilaikymo. Seimo narys A. Valinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad Seimo narys R. Žemaitaitis, naudodamasis Seimo statute įtvirtinta replikos teise, pastabų dėl nutarimo, kuriuo sudaryta Specialioji tyrimo komisija, priėmimo tvarkos neteikė, priešingai, padėkojo už sudarytą komisiją. Atsakydamas į suinteresuoto asmens Seimo nario R. Žemaitaičio Konstituciniam Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir Konstitucinio Teismo posėdyje išsakytą argumentą, kad Specialioji tyrimo komisija netyrė Seimo nario R. Žemaitaičio viešų kalbų, kurios galimai būtų leidusios kitaip vertinti jo 1–5 pasisakymus, Seimo narys A. Valinskas pažymėjo, kad Seimo narys R. Žemaitaitis ignoravo Specialiosios tyrimo komisijos kvietimus atvykti į šios komisijos posėdžius ir (ar) pateikti paaiškinimus, inter alia jos atliekamam tyrimui galimai reikšmingą savo viešai paskelbtą informaciją ar kitą medžiagą.
Teisminiuose ginčuose Seimo narys A. Valinskas, be kita ko, pabrėžė Seimo nario, kaip Tautos atstovo, kalbos ir atsakingo jos vartojimo svarbą užtikrinant asmenų teises, valstybės reputaciją, nurodė, kad Seimo nario R. Žemaitaičio 1–5 pasisakymai negali būti laikomi aukščiausio rango politikams keliamus reikalavimus atitinkančia kalba.
6.2. Pareiškėjo Seimo atstovė Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnioji patarėja O. Buišienė pažymėjo, kad Seimo nutarimų, kuriais buvo patvirtinta Specialioji tyrimo komisija ar keičiama jos sudėtis, teisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo abejoti šios komisijos teisėtumu.
7. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Seimo narys R. Žemaitaitis iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui išdėstytus argumentus, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į užduotus klausimus.
7.1. Seimo narys R. Žemaitaitis, Konstitucinio Teismo posėdyje pakartojęs savo rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui išdėstytą poziciją dėl to, kad, pasak jo, Specialioji tyrimo komisija buvo sudaryta nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir veikė neteisėtai, nesutiko ir su šios komisijos išvadoje jam pateiktais kaltinimais, neigė kurstęs neapykantą žydų tautos atstovams, pabrėžė, kad neturi išankstinio nusistatymo prieš žydų tautybės asmenis.
Suinteresuotas asmuo Seimo narys R. Žemaitaitis kalbėdamas Konstitucinio Teismo posėdyje pažymėjo, kad, jo nuomone, apkaltos procesas jam buvo pradėtas dėl to, kad jis kelia daliai visuomenės nepatinkančius klausimus. Seimo narys R. Žemaitaitis pažymėjo, kad tokią teisę jam garantuoja Konstitucija, kad įžeidžiamo pobūdžio teiginiai savaime negali būti laikomi neapykantos kalba, nes saviraiškos laisve gali būti naudojamasi ne tik išsakant nuomonę, kuri sutinkama palankiai ar laikoma neutralia, bet ir išdėstant teiginius, kurie įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Seimo narys R. Žemaitaitis, be kita ko, pabrėžė, kad jo, naudojantis saviraiškos laisve, bet ne siekiant provokuoti, pacituota skaičiuotė, kad ir kokia nepriimtina atrodytų, negali būti laikoma kurstančia neapykantą, nes jokiais teisės aktais ji nėra pripažinta antisemitine, ji yra liaudies kūryba, viešai prieinama Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto interneto svetainėje.
Seimo narys R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo posėdyje taip pat įvardijo Izraelio Valstybės veiksmus, kurie, jo vertinimu, yra akivaizdžiai nepriimtini demokratinėje visuomenėje, citavo dėl šių veiksmų Izraelio Valstybės vadovams kitų šalių aukšto rango politikų ar tarptautinių organizacijų atstovų išsakytą kritiką. Tokiais pavyzdžiais Seimo narys R. Žemaitaitis grindė savo poziciją, kad pasisakymuose, dėl kurių jam pradėtas apkaltos procesas, jis, vykdydamas savo, kaip Tautos atstovo, pareigas, viso labo išdėstė nuomonę visuomenei rūpimais klausimais, atkreipė dėmesį į aktualias problemas, įspėjo apie galimą Izraelio Valstybės veiksmų neigiamą įtaką formuojantis požiūriui į žydų tautą. Dėl to, pasak Seimo nario R. Žemaitaičio, jo pasisakymai, kuriais jis, kaip ir kiti pasaulio politikos lyderiai, dėl agresijos, karo veiksmų inicijavimo kritikavo Izraelio Valstybę, negali būti laikomi neapykantą žydų tautai kurstančia kalba.
Seimo narys R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo posėdyje taip pat citavo, pasak jo, žydų tautos atstovų dalyvavimą sovietų vykdytose represijose, be kita ko, jų prisidėjimą prie lietuvių tautos atstovų kankinimo ir žudymo, patvirtinančius dokumentus, pažymėjo, kad jo 2023 m. birželio 13, 14 d. apie žydus išsakyti teiginiai yra paremti istoriniais faktais ir nepaneigtais bei neuždraustais šaltiniais.
Seimo narys R. Žemaitaitis Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėdamas teisminiuose ginčuose, be kita ko, pateikęs pavyzdžius, kai nevienareikšmiškai vertintini politikų pasisakymai ar politikams keliamų standartų neatitinkantys jų veiksmai, pasak Seimo nario R. Žemaitaičio, nebuvo teisiškai įvertinti, pabrėžė, kad jo elgesiui nepagrįstai keliami aukštesni reikalavimai.
8. Konstitucinio Teismo posėdyje apklausti specialistai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius L. Laužikas, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prof. dr. J. Ruzaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorius dr. L. Venclauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. N. Šepetys, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovė dr. M. Frėjutė-Rakauskienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų koordinatorė Greta Baltikauskaitė.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Seimo paklausime prašomi įvertinti Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai
9. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-257 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“, kuriuo, be kita ko, nusprendė tą pačią dieną savo interneto svetainėje paskelbti galutinius nurodytų rinkimų rezultatus (6 punktas). Šiuo sprendimu nuspręsta nustatyti pagal rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Seimo narius (4 punktas). Tokių asmenų sąrašas pateiktas šio sprendimo 4 priede „Asmenys, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą“, kuriame nustatyta, kad R. Žemaitaitis išrinktas Seimo nariu.
10. Išrinktas Seimo narys R. Žemaitaitis Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. posėdyje prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Prisiekęs jis įgijo visas Tautos atstovo teises ir pareigas.
11. Dėl Seimo nario R. Žemaitaičio socialiniame tinkle „Facebook“ ir visuomenės informavimo priemonėse viešai paskleistos informacijos 36 Seimo narių grupė 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Seimą su teikimu pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui. Teikime konstatuota, kad „yra pagrįstas pagrindas manyti, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sistemingai ir pakartotinai skleisdamas antisemitinio pobūdžio pareiškimus ir teiginius, nukreiptus prieš žydų tautą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“ (Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, Konstitucinio Teismo byla Nr. 20/2023 (toliau – KTb), t. II, l. 10).
Seimo narių grupės teikime taip pat nurodyta, kad tokius Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymus pasmerkė Izraelio Valstybės, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui, KTb, t. II, l. 7).
Šiame kontekste paminėtina, kad dėl Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų į valstybės valdžios ir teisėsaugos institucijas kreipėsi Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuriai priklauso inter alia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, į teisėsaugos institucijas – žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“, Šiaulių apskrities žydų religinė bendruomenė. Nurodytų organizacijų atstovai, be kita ko, nurodė, kad žydų bendruomenės nariai jaučiasi Seimo nario R. Žemaitaičio įžeisti, pažeminti, įskaudinti ir šokiruoti, nesaugūs (žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ pirmininkas) (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. III, l. 25); Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai kursto visuomenėje tautinę nesantaiką, kelia nesaugumo jausmą (Šiaulių apskrities žydų religinės bendruomenės vadovas) (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. III, l. 26); Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai įžeidžia ne tik Lietuvos žydus, bet visą žydų tautą, kelia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariams pažeminimo ir nesaugumo jausmus; Holokausto atminimas yra giliai įsišaknijęs Lietuvos žydų kolektyvinėje sąmonėje, o bet koks bandymas iškreipti ar neigti šią istorinę tragediją yra įžeidimas jų tapatybei ir orumui (Žmogaus teisių organizacijos koalicija) (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, KTb, t. III, l. 27–28).
12. Seimas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. XIV-2170 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ (toliau – ir Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimas) sudarė Specialiąją tyrimo komisiją iš šešių Seimo narių (1 straipsnis), priklausančių valdančiosios daugumos frakcijoms (2 straipsnis), kuriai šio nutarimo 5 straipsnyje pavedė iki 2023 m. spalio 10 d. atlikti pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui pagrįstumo tyrimą ir pateikti išvadą.
Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimas buvo keičiamas Seimo 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. XIV-2190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIV-2170 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Seimo 2023 m. spalio 10 d. nutarimas). Šiuo nutarimu pakeista Specialiosios tyrimo komisijos sudėtis, t. y. jos narių skaičius padidintas iki devynių (pakeisto Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo 1 straipsnis), papildomai paskiriant tris Seimo narius, priklausančius Seimo opozicinėms frakcijoms (pakeisto Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo 2 straipsnio 1, 6, 7 punktai), taip pat iki 2023 m. lapkričio 6 d. pratęstas Specialiosios tyrimo komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas (pakeisto Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo 5 straipsnis).
13. Specialioji tyrimo komisija 2023 m. lapkričio 6 d. priėmė išvadą (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolas, KTb, t. I, l. 135), kurioje pripažino, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui pateikti kaltinimai yra pagrįsti, ir konstatavo, kad yra pagrindas Seime pradėti šio Seimo nario apkaltos procesą.
13.1. Kaip minėta, Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje konstatuota, jog surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui nurodytą kaltinimą, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ ir visuomenės informavimo priemonėse.
13.2. Minėta ir tai, kad Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyta, kad Seimo narys R. Žemaitaitis tokiais savo veiksmais, be kita ko, galimai pažeidė Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
14. Seimas 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu pritarė Specialiosios tyrimo komisijos išvadai (1 straipsnis).
Seimas 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui (1 straipsnis) ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario R. Žemaitaičio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai (2 straipsnis).
15. Iš Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriame išdėstytas paklausimas Konstituciniam Teismui, ir Specialiosios tyrimo komisijos išvados, kuriai, kaip minėta, pritarta Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu, turinio matyti, kad Seimas prašo įvertinti, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai – Specialiosios tyrimų komisijos išvadoje nurodyti 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbti pasisakymai, kurie, Specialiosios tyrimo komisijos vertinimu, yra antisemitiniai, kurstantys tautinę nesantaiką.
II
Oficialioji konstitucinė Seimo nario konstitucinio statuso doktrina
16. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Seimą, kaip Tautos atstovybę, per kurią Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią, sudaro Seimo nariai – Tautos atstovai; kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai; atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas ir vykdo visus Seimo nario įgaliojimus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
17. Seimo narių, kaip Tautos atstovų, statusas skiriasi nuo visų kitų piliečių statuso (2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada). Seimo nario – Tautos atstovo statusas kyla iš Konstitucijos nuostatų, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis), kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (4 straipsnis), ir kt. (2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
18. Konstitucinis Teismas savo aktuose, inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d. išvadose, yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę Seimo nario konstitucinio statuso doktriną:
– pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai;
– Seimo nario konstitucinis statusas integruoja Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigas, teises ir veiklos garantijas, atsakomybę ir yra grindžiamas konstituciniu Seimo nario laisvo mandato principu;
– Seimo nario laisvas mandatas yra ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; Seimo nario laisvas mandatas turi būti naudojamas taip, kad Seimas galėtų veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę; Seimo nario pareiga veikti taip, kaip jį įpareigoja Seimo nario duota priesaika, paisant iš Konstitucijos ir Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančių reikalavimų, negali būti interpretuojama kaip reiškianti konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo ribojimą;
– eidami pareigas, įgyvendindami savo teises Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine; Seimo narys pagal Konstituciją ne tik įgyja atitinkamas teises, bet ir privalo vykdyti tam tikras pareigas, kylančias iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų; Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.
19. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.
19.1. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje:
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
19.2. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad:
– prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių; taigi Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada); iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija (inter alia 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 22 d., 2023 m. gruodžio 5 d. išvados);
– iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys elgtųsi sąžiningai, vengtų elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados);
– iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantys reikalavimai gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą, lemia ir pareigą gerbti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas žmogaus teises, nesinaudoti savo, kaip Tautos atstovo, konstituciniu statusu kitų asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms pažeisti (2017 m. gruodžio 19 d. išvada);
– Seimo, kaip valstybės valdžios institucijos, per kurią Tauta vykdo aukščiausią suverenią galią, konstitucinė prigimtis ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio statuso, kuris, kaip minėta, skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso, ypatumai lemia tai, kad Seimo nario veiksmais, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės teisės ar laisvės, ypač jeigu jie atliekami naudojantis Seimo nario konstituciniu statusu, nepriklausomai nuo to, ar toks Seimo nario elgesys yra susijęs su jo parlamentine veikla, gali būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika, žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas (2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
20. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Seimo nario konstitucinis statusas ir iš jo kylantys reikalavimai aiškintini atsižvelgiant, be kita ko, į Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, sudarančias informacijos laisvės konstitucinį pagrindą.
20.1. Konstitucijos 25 straipsnyje inter alia nustatyta:
Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
20.2. Aiškindamas, be kita ko, šias Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad:
– Konstitucijoje yra įtvirtinta informacijos laisvė, kuri neatsiejama nuo žmogaus įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, yra jos sąlyga; ši laisvė yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų (inter alia 2005 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai); kiekvienas žmogus turi savo pažiūras ir įsitikinimus, o nevaržoma galimybė juos reikšti yra elementari prielaida jam bendrauti su kitais žmonėmis; laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos tautos valios formavimą; būtent dėl to informacijos laisvė yra pamatinis pliuralistinės demokratijos elementas (1997 m. vasario 13 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada);
– laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama; įsitikinimų turinys – žmogaus privatus reikalas (2000 m. birželio 13 d. nutarimas); laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti (2004 m. sausio 26 d. nutarimas); Konstitucija apibrėžia informacijos laisvės įgyvendinimo ribas (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2006 m. gruodžio 23 d. nutarimai);
– Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, negalima aiškinti kaip leidžiančios informacijos laisve naudotis taip, kad būtų pažeistos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje minimos vertybės: žmogaus sveikata, garbė ir orumas, privatus gyvenimas, dorovė ar konstitucinė santvarka (2004 m. sausio 26 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai); Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytų saugomų konstitucinių vertybių sąrašas negali būti aiškinamas kaip išsamus, baigtinis, taigi kaip neleidžiantis laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas); konstitucinė informacijos laisvės (kaip ir įsitikinimų raiškos laisvės) samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai; draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus (2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai); Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostatos, inter alia formuluotės „nusikalstami veiksmai“, negalima aiškinti vien lingvistiškai, t. y. kaip reiškiančios, esą konstitucinė laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama tik su tokiais veiksmais, už kuriuos įstatymuose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė; pagal Konstituciją laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su bet kokiais teisei priešingais veiksmais, kuriais kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (2005 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai);
1. informacijos laisvės įgyvendinimo ribos apibrėžtos inter alia Konstitucijos 28 straipsnyje, pagal kurį įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis – taigi ir informacijos laisve – žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (inter alia 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai);
– Konstitucijoje yra įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra (2002 m. spalio 23 d. nutarimas); pareiga nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių – pagrindinė iš kiekvieno žmogaus pareigų visuomenei (2000 m. gegužės 8 d., 2023 m. spalio 4 d. nutarimai).
21. Taigi, Seimo nario konstitucinį statusą ir iš jo kylančius reikalavimus aiškinant Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją kontekste pažymėtina, kad naudojimasis informacijos laisve (kaip ir įsitikinimų raiškos laisve) sietinas su pareigomis ir atsakomybe. Kartu pažymėtina, kad Seimo nario, kaip profesionalaus politiko, vykdančio konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, konstitucinio statuso, kuris, kaip minėta, skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso, ypatumai, inter alia jo žinomumas, galimybė daryti įtaką rinkėjams, jų pažiūroms, tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti juos atlikti kokius nors veiksmus, įpareigoja Seimo narį itin atsakingai naudotis įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve.
21.1. Seimo nario laisvo mandato principą aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintos pliuralistinės demokratijos sampratos kontekste, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją Seimo narys gali turėti ir laisvai reikšti kitokius nei daugumos Seimo narių įsitikinimus; inter alia Seimo narys neprivalo laikytis tokios pačios, kaip daugumos Seimo narių, valstybės interesų sampratos (2017 m. gruodžio 22 d. išvada).
21.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimo narys, kaip Tautos atstovas, taip pat gali turėti ir laisvai reikšti kitokias nei daugumos visuomenės narių pažiūras ir įsitikinimus apie tam tikrus Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse ir jose kylančias problemas, inter alia susijusias su Lietuvos teritorijoje gyvenančių tautinių bendruomenių, įvairių tautų žmonių tarpusavio santykiais, tačiau, atsižvelgiant į inter alia iš Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančius reikalavimus, Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, Seimo narys, kaip Tautos atstovas, reikšdamas savo pažiūras ir įsitikinimus, skleisdamas informaciją turi veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmus grįsti pagarba Konstitucijai ir jos saugomoms bei ginamoms vertybėms, inter alia nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, neskatinti visuomenės nesantaikos, tarpusavio nepakantumo ir netolerancijos.
22. Seimo nario konstitucinio statuso ir iš jo kylančio reikalavimo Seimo nariui gerbti ir puoselėti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas bei ginamas vertybes kontekste paminėtina šiai konstitucinės justicijos bylai aktuali Konstitucijos preambulėje įtvirtinta nuostata, pagal kurią lietuvių tauta puoselėja savo žemėje tautinę santarvę. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, lietuvių tautos gyvensena nuo seno buvo grindžiama lietuvių tautos ir kitų Lietuvos teritorijoje gyvenančių tautinių bendruomenių taikiu sugyvenimu, įvairių tautų žmonių pakantumu ir tolerancija vienų kitiems atžvilgiu; tautinės santarvės puoselėjimas Lietuvos žemėje – istorinė Lietuvos valstybės tradicija (2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad Konstitucijos preambulėje įtvirtintas tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvas, Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalys suponuoja siekį užtikrinti, kad bet kurios tautybės asmuo, kiekviena tautinė bendruomenė ir visa visuomenė būtų apsaugota nuo tokių veiksmų, kuriais mažinamas tarpusavio pakantumas ir tolerancija, inter alia skleidžiant mintis, pažiūras ar kitą informaciją, kuria kurstoma tautinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys dėl jų tautybės ar atskiroms tautoms būdingų bruožų, kaip antai kalba, tikėjimas, yra šmeižiami, kitaip pažeidžiamos Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos asmenų teisės ir laisvės. Pažymėtina ir tai, kad asmenų tarpusavio pakantumas ir tolerancija neatsiejami nuo tarpusavio pagarbos, t. y. pagarbos kiekvieno žmogaus orumui.
22.1. Šiame kontekste paminėtina Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtintas inter alia draudimas žeminti žmogaus orumą. Kaip yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas, tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine (inter alia 2017 m. gruodžio 19 d. išvada, 2019 m. sausio 11 d. nutarimas, 2024 m. kovo 14 d. išvada); valstybės institucijos ir pareigūnai turi pareigą gerbti žmogaus orumą kaip ypatingą vertybę (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); tai, be kita ko, reiškia, kad valstybės institucijos ir pareigūnai negali žmogaus traktuoti vien kaip subjekto, priklausančio tam tikrai socialinei, ekonominei, profesinei ar kitokiai kategorijai; kiekvienu atveju į žmogų turi būti žvelgiama kaip į laisvą asmenybę, kurios žmogaus orumas yra gerbtinas (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados); žmogaus orumas vertintinas kaip ypatinga konstitucinė vertybė (inter alia 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada); orumas būdingas kiekvienam žmogui – nesvarbu, kaip jis pats save ar kiti žmonės jį vertina (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinės žmogaus orumo apsaugos elementu laikytinas ir iš Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, kylantis draudimas diskriminuoti asmenis dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; visi žmonės iš prigimties laikytini lygiais savo orumu ir teisėmis; pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamu diskriminavimu tada, kai žmogaus teisės varžomos dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kartu žeminamas ir diskriminuojamo žmogaus orumas (2017 m. gruodžio 19 d. išvada).
22.2. Taigi, šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 25 straipsnio garantuojama laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją negali būti aiškinama kaip leidžianti informacijos laisve naudotis taip, kad būtų kėsinamasi ne tik į Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje minimas, bet ir kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintas vertybes, inter alia, viešai reiškiant tokias mintis, pažiūras, įsitikinimus ar skleidžiant kitokią informaciją, kuria niekinant, išjuokiant ar kitaip žeminant asmenis demonstruojama neapykanta šiems asmenims ar jų grupei dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat dėl kitų požymių; tokie veiksmai, kai viešai skleidžiamos mintys, pažiūros, įsitikinimai ar kitokia informacija, kuria demonstruojamas nepakantumas asmeniui ar asmenų grupei dėl jų tautybės ar atskiroms tautoms būdingų bruožų, kaip antai kalba, tikėjimas, priskirtini prie veiksmų, kurie neleistini pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, taip pat nesuderinami su Konstitucijos pagal 21 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 29 straipsnį saugomomis vertybėmis.
23. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad iš Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinio statuso, kuris, kaip minėta, skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso, kylantis atsakingo naudojimosi Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve reikalavimas Seimo narį įpareigoja vadovautis, be kita ko, tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvu, konstituciniais nediskriminavimo, pagarbos žmogaus orumui ir jo teisėms principais, vengti nepakantumą tarp asmenų ar jų grupių skatinančių minčių, pažiūrų, įsitikinimų raiškos ar kitokios panašios informacijos sklaidos.
24. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, ir visos tautos valios formavimą; pagal Konstituciją Seimo narys, kaip Tautos atstovas, gali turėti ir laisvai reikšti kitokias nei daugumos visuomenės narių pažiūras ir įsitikinimus. Minėta ir tai, kad atsižvelgiant į iš Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančius reikalavimus, Seimo narys, kaip Tautos atstovas, turi itin atsakingai naudotis įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve, be kita ko, reikšdamas savo pažiūras ir įsitikinimus turi veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmus grįsti pagarba Konstitucijai ir jos saugomoms bei ginamoms vertybėms, inter alia, nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, neskatinti visuomenės nesantaikos, tarpusavio nepakantumo ir netolerancijos. Nesilaikant šių reikalavimų, t. y. Seimo nariui piktnaudžiaujant įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve, ja naudojantis neatsakingai, inter alia taip, kad būtų pakenkta Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ar kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms, ar naudojantis informacijos laisve taip, kaip tai draudžiama daryti pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, be kita ko, demonstruojant neapykantą asmenims dėl jų tautybės ir taip kėsinantis į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes – žmogaus orumą, asmenų lygiateisiškumą, būtų žeminami Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas, be kita ko, sudaromos prielaidos mažinti asmenų tarpusavio pakantumą ir toleranciją, taip prisidedant prie atskiriems asmenims ar jų grupėms, inter alia tautinėms bendrijoms, priešiškos, juos žeminančios ar žeidžiančios, grėsmę, be kita ko, tautinei santarvei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai keliančios aplinkos kūrimo.
III
Oficialioji konstitucinė apkaltos proceso doktrina
25. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimą (inter alia 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados). Tam, kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada).
26. Viena iš šios viešos demokratinės kontrolės formų yra konstitucinis apkaltos institutas (inter alia 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).
Jis įtvirtintas Konstitucijos 74 straipsnyje, kurio 1 dalyje inter alia nustatyta: „Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.“
26.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą; konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo minėtų aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo besąlygiškai vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią (inter alia 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).
26.2. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys apkaltos proceso tvarka gali būti pašalinti iš pareigų (jiems gali būti panaikintas Seimo nario mandatas) už veiksmus, nustatytus Konstitucijoje, inter alia šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą (inter alia 2004 m. balandžio 15 d., 2017 m. vasario 24 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada).
26.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).
27. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad, pagal Konstitucijos 74 straipsnį, apkaltos proceso tvarka Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali panaikinti Seimo nario mandatą.
Konstitucijos 107 straipsnio (2019 m. kovo 21 d. redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
27.1. Pažymėtina, jog aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimuose, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d., 2023 m. gruodžio 5 d. išvadose yra konstatavęs, kad:
– pagal Konstituciją, įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas; Konstitucijoje jokioms kitoms valstybės valdžios institucijoms apkaltos procese įgaliojimai nenumatyti;
– kiekvienai iš šių valstybės valdžios institucijų Konstitucijoje yra nustatyti jos funkcijas apkaltos procese atitinkantys įgaliojimai: apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu (iniciatyva); išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, teikia Konstitucinis Teismas; jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, gali panaikinti jo Seimo nario mandatą;
– įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas; Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė priesaiką), yra galutinė; jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas tokios Konstitucinio Teismo išvados pakeisti ar panaikinti negali;
– jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis.
27.2. Pagal Konstituciją Konstituciniam Teismui nustatyta konstitucinė pareiga ištirti, ar Seimo narys atliko konkrečius veiksmus, nurodytus paklausime Konstituciniam Teismui, ir įvertinti, ar šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai. Tirdamas, ar Seimo nario konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo paklausime, prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tiek kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateiktus įrodymus, tiek visus kitus bylą nagrinėjant Konstituciniame Teisme gautus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad Seimo narys atliko paklausime nurodytus konkrečius veiksmus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir kad Konstitucija yra pažeista šiurkščiai (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).
28. Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi teisę ir iš jo priesaikos kylančią priedermę dalyvauti apkaltos procese; Seimo narys ar valstybės pareigūnas, davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, privalo gerbti valstybės valdžios institucijas; Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi priedermę kviečiamas atvykti į valstybės valdžios institucijas, turinčias konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, ir pateikti paaiškinimus dėl veiksmų, kurie yra šių institucijų tyrimo ir vertinimo dalykas (inter alia 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados);
28.1. 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje aiškindamas iš Konstitucijos kylančius tinkamo proceso reikalavimus, taikytinus apkaltos procesui, Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, kad:
– apkaltos procesas pagal Konstituciją prasideda tik Seimui priėmus nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios; veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant tokį nutarimą (inter alia Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), nėra apkaltos proceso stadija;
– veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios (inter alia Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), yra parlamentinė procedūra, kuri negali būti laikoma teisiniu procesu stricto sensu, jos metu sprendžiama ne dėl asmens konstitucinės atsakomybės taikymo, o tik tai, ar yra pagrindas pradėti apkaltą;
– ši procedūra turi būti reglamentuojama taip, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas, inter alia tai reiškia, jog asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi turėti realią galimybę žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus Seimui, šiam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančiai Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui, Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama, ar pradėti apkaltą, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami šiam asmeniui pateikti kaltinimai;
– pagal Konstituciją, užtikrinant, kad apkaltos procesas, kaip visuma, atitiktų teisingo teisinio proceso reikalavimus, ypatingą reikšmę turi procesas Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą, ar asmens, kuriam vykdoma apkalta, veiksmai prieštarauja Konstitucijai; apkaltos procesas, kaip visuma, laikytinas teisingu ir tinkamu, jeigu, laikantis teisingo teisinio proceso reikalavimų, Seimo nariui, kurio konstitucinės atsakomybės klausimas sprendžiamas, ir (ar) jo atstovams sudaromos sąlygos ginti savo interesus tiek Konstitucinio Teismo posėdyje, tiek Seimo statute nustatyta tvarka Seime tęsiant apkaltos procesą įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kad asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai; asmens, kuriam pradėta apkalta, teisės tinkamai užtikrinamos Konstitucinio Teismo posėdyje, vykstančiame laikantis teisės į gynybą, rungimosi, šalių lygybės principų, suteikiant galimybę asmeniui, kuriam pradėta apkalta, ir (ar) jo atstovams išsakyti argumentus dėl visų reikšmingų sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą įrodymų vertinimo, sudarant sąlygas naudotis kitomis suinteresuotam asmeniui ir jo atstovams numatytomis teisėmis.
28.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi priedermę dalyvauti ir parlamentinėje procedūroje prieš pradedant apkaltą (inter alia tiriant Seimo narių pateiktų kaltinimų pagrįstumą Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), kviečiamas atvykti į šią procedūrą vykdančios Seimo komisijos ar kito Seimo struktūrinio padalinio posėdžius ir pateikti paaiškinimus dėl tiriamų veiksmų; tinkamo teisinio proceso reikalavimas šioje parlamentinėje procedūroje pagal Konstituciją suponuoja tokį procesą, kurio metu Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, galėtų veiksmingai naudotis minėtomis teisėmis, be kita ko, žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai (2017 m. gruodžio 22 d. išvada).
Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu pažymėtina, kad nurodytos priedermės dalyvauti ir pateikti paaiškinimus dėl tiriamų veiksmų nevykdymas, kai asmuo yra tinkamai informuotas apie vykstančią parlamentinę procedūrą, nėra kliūtis Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui, turintiems įstatymo nustatytus įgaliojimus šioje parlamentinėje procedūroje, vykdyti savo įgaliojimus ir priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus.
29. Kaip minėta, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas; pagal Konstitucijos 74 straipsnį, apkaltos proceso tvarka Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš pareigų, ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2022 m. balandžio 15 d. nutarimai); pagal Konstituciją asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, gali užimti tokias Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų (2023 m. gruodžio 5 d. išvada).
IV
Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualūs tarptautiniai
ir europiniai žmogaus teisių apsaugos standartai
30. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad draudimas skatinti neapykantą, diskriminaciją yra įtvirtintas daugelyje tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos, kaip antai:
– 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje nustatyta, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis (1 straipsnis); visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo (7 straipsnis);
– 1966 m. Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, pagal kurio 20 straipsnio 2 dalį, kiekvienas tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas įstatymu;
– 1965 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, pagal kurios 1 straipsnį, sąvoka „rasinė diskriminacija“ apima skirtumų, išimčių, apribojimų darymą ar pranašumo teikimą, pagrįstą inter alia tautybės ar etninės kilmės požymiais, ir kurioje, be kita ko, nurodyta, kad valstybės dalyvės smerkia visokią propagandą ir visas organizacijas, kurios remiasi vienos rasės ar tam tikros odos spalvos ar tautybės žmonių grupės pranašumo idėjomis ar [teorijomis] arba bando pateisinti ar skatinti rasinę neapykantą ir diskriminaciją, nesvarbu, kokios formos jos būtų; jos įsipareigoja imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių prieš bet kokį tokios diskriminacijos kurstymą ar diskriminacinius veiksmus (4 straipsnis);
– 1995 m. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, pagal kurios 6 straipsnį, šią konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigoja skatinti pakantumą ir dialogą tarp kultūrų, imtis veiksmingų priemonių, kurios skatintų abipusę pagarbą, supratimą ir bendradarbiavimą visų asmenų, kurie gyvena jų teritorijose, nepriklausomai nuo tų asmenų etninio, kultūrinio, kalbinio ar religinio savitumo (1 dalis), taip pat imtis reikiamų priemonių apsaugoti asmenis, kuriems gali būti grasinama arba grėsti diskriminacija, priešiškumas ar smurtas dėl jų etninio, kultūrinio, kalbinio ar religinio savitumo (2 dalis).
31. Apibendrinant nurodytuose tarptautinės teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad, vadovaujantis jame įtvirtintais standartais, netoleruotini jokie veiksmai, kuriais pateisinama ar skatinama neapykanta, diskriminacija dėl etninio, kultūrinio, kalbinio, religinio ar kitokio savitumo.
32. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualus ir aptarto draudimo skatinti neapykantą, diskriminaciją santykis su tarptautinės teisės garantuojama teise į saviraiškos laisvę.
32.1. Šiame kontekste paminėtina 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Pažymėtina, kad, pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos dėl inter alia visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises.
32.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2019 m. sausio 11 d., 2023 m. birželio 7 d. nutarimai), todėl šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiais aspektais būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotus minėtų Konvencijos nuostatų taikymo principus:
– Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio nuostatas, ne kartą pažymėjo, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pamatų ir viena pagrindinių jos pažangos ir kiekvieno asmens savirealizacijos sąlygų; ji taikytina ne tik „informacijai“ ir „idėjoms“, kurios priimamos palankiai ar vertinamos kaip neįžeidžiančios ar nekeliančioms jokių emocijų, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo; tai būtina siekiant puoselėti pliuralizmą, toleranciją ir plačias pažiūras, be kurių „demokratinė visuomenė“ neįmanoma (pvz., 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 5493/72, 49 punktas);
– Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad saviraiškos laisvei gali būti taikomos tam tikros išimtys, tačiau jos turi būti griežtai apibrėžtos, įvertinta ribojimų būtinybė (pvz., 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01, 75 punktas); kurstymas diskriminuoti yra netolerancijos skatinimas, kuris kartu su kurstymu smurtauti ir neapykantos kurstymu yra viena iš tų ribų, kuri niekada neturėtų būti peržengta naudojantis saviraiškos laisve (pvz., 2022 m. gruodžio 20 d. Zemmour prieš Prancūziją, peticijos Nr. 63539/19, 50 punktas);
– nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą buvo pabrėžta ypatinga parlamento narių, kaip rinkėjams atstovaujančių, jų problemas sprendžiančių ir interesus ginančių asmenų, saviraiškos laisvės užtikrinimo svarba (pvz., 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karácsony ir kt. prieš Vengriją, peticijų Nr. 42461/13, 44357/13, 137 punktas), taip pat buvo pažymėta, jog labai svarbu, kad politikai vengtų komentarų, kurie galėtų skatinti netoleranciją, ir elgtųsi ypač atidžiai siekdami apginti demokratiją ir jos principus (pvz., 2023 m. birželio 27 d. sprendimo byloje Zhablyanov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 36658/18, 125 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad dėl savo padėties ir statuso visuomenėje politikams labiau būdinga daryti įtaką rinkėjams ar netgi tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti juos užimti tam tikras pozicijas ar atlikti veiksmus, kurie galėtų būti pripažinti neteisėtais (pvz., 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Sanchez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 45581/15, 187 punktas);
1. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs ir tai, kad parlamento narių pareiškimams, kurie nesuderinami su Konvencijoje įtvirtintomis demokratinėmis vertybėms, netaikoma arba taikoma tik minimali apsauga (pvz., 2021 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Budinova ir Chaprazov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 12567/13, 90 punktas); be kita ko, pažymėjęs, kad tolerancija ir pagarba lygiam visų žmonių orumui yra demokratinės ir pliuralistinės visuomenės pagrindas, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta apsauga netaikoma pareiškimams, kuriais siekiama skleisti, kurstyti ar pateisinti netolerancija grindžiamą neapykantą (pvz., 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Sanchez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 45581/15, 149, 156 punktai);
2. Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, politinis diskursas, kuriame religiniu, etniniu ar kultūriniu pagrindu kurstoma neapykanta, kelia pavojų socialinei taikai ir politiniam stabilumui demokratinėse valstybėse; šiame kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad neapykantos kurstymas nebūtinai turi būti siejamas su skatinimu imtis tam tikrų smurto veiksmų ar kitų nusikalstamų veikų; išpuolių, kuriais įžeidžiama, išjuokiama ar šmeižiama tam tikra gyventojų dalis ar gyventojų grupė, skatinama diskriminacija, pakanka, kad valdžios institucijos kovai su tokia kalba teiktų pirmenybę neatsakingo naudojimosi saviraiškos laisve, galinčio pakenkti minėtų gyventojų grupių orumui ar net saugumui, atžvilgiu (2009 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Feret prieš Belgiją, peticijos Nr. 15615/07, 73 punktas);
3. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pareiškimai, kuriuose išsakomos abejonės dėl istorikų diskusijų objektu nelaikytino, nes yra aiškiai nustatytas, Holokausto tikrumo ir jo masto, nesuderinami su demokratinėmis vertybėmis, žmogaus teisių apsauga, tokiais pareiškimais niekinamos Holokausto aukos (2015 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Perinçek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, 209-212 punktai);
4. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neapykantos kalba nebūtinai visada atvirai išsakoma; ji gali būti išreikšta įvairiomis formomis – tiek akivaizdžiai agresyviomis ir įžeidžiančiomis pastabomis, kuriomis sąmoningai pažeidžiamos tolerancijos, socialinės taikos ir nediskriminavimo vertybės, tiek numanomais pareiškimais, kuriais, net jei jie išreikšti saugantis arba hipotetiškai, taip pat demonstruojama neapykanta (2023 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Sanchez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 45581/15, 157 punktas);
– Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad politinis turinys, kuris, pateikus jį tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, dažnai ignoruojamas, internetu išplatinamas dideliam skaičiui naudotojų, kurie vėliau gali peržiūrėti informaciją, ja dalytis ir komentuoti; rizika, kad pranešimai ir turinys internete gali pakenkti žmogaus teisių ir laisvių, ypač teisės į privataus gyvenimo gerbimą, įgyvendinimui ir naudojimuisi jomis, taip pat kur kas didesnė nei spaudos keliama rizika (pvz., 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo byloje Sanchez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 45581/15, 160–162 punktai).
33. Šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat aktualios Europos Tarybos aktuose įtvirtintos nuostatos, susijusios su neapykantą kurstančios kalbos draudimu:
– Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2021 m. liepos 21 d. rezoliucijoje Nr. 2381 (2021) pabrėžta politikų žodžio laisvės tiek pasisakant parlamente, tiek bendraujant su savo rinkėjais viešuose susitikimuose ar per žiniasklaidą, įskaitant socialinius tinklus, aukšto lygio apsaugos svarba demokratijai (1 punktas). Šioje rezoliucijoje taip pat nurodyta, kad žodžio laisvė nėra neribota ir turėtų būti įgyvendinama užtikrinant pagarbą teisinės valstybės principui; neapykantą kurstančios kalbos, pateisinančios smurtą prieš tam tikrus žmones ar žmonių grupes dėl rasės, kilmės, religijos ar politinių pažiūrų, nėra saugomos; politikams dėl jų žinomumo tenka didesnė atsakomybė susilaikyti nuo piktnaudžiavimo šia laisve (3 punktas);
– Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2022 m. gegužės 20 d. rekomendacijoje Nr. CM/Rec (2022) 16 „Dėl kovos su neapykantos kalba“, be kita ko, nurodyta, kad parlamentai, kiti renkami organai ir politinės partijos turėtų būti skatinami įgyvendinti kovos su neapykantą kurstančia kalba politiką; jie turėtų vengti bet kokios saviraiškos, kuri galėtų skatinti netoleranciją, taip pat turėtų atvirai smerkti neapykantą kurstančią kalbą (priedo 29 punktas). Paminėtina, kad šioje rekomendacijoje neapykantos kalba apibrėžta kaip visų formų raiška, kurstanti, skatinanti, skleidžianti ar pateisinanti smurtą, neapykantą ar diskriminaciją arba menkinanti asmenį ar asmenų grupę dėl jiems būdingų ar priskiriamų asmeninių bruožų ar statuso, tokių kaip rasė, odos spalva, kalba, religija, tautybė, tautinė ar etninė kilmė, amžius, negalia, lytis, lytinė tapatybė ar seksualinė orientacija (priedo 2 punktas);
– Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2004 m. vasario 12 d. priimtoje deklaracijoje „Dėl politinių debatų žiniasklaidoje“, be kita ko, pabrėžta, kad politinių debatų laisvė nereiškia laisvės reikšti rasistines pažiūras ar nuomones, kuriomis kurstoma neapykanta, ksenofobija, antisemitizmas ar bet kokio pobūdžio netolerancija.
34. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiais aspektais apibendrinant minėtuose tarptautinės teisės aktuose, taip pat Europos Tarybos priimtuose aktuose įtvirtintas nuostatas, pažymėtina, kad pagal jas:
– negali būti toleruojami jokie veiksmai, kuriais pateisinamas ar skatinama neapykanta, diskriminacija dėl etninio, kultūrinio, kalbinio, religinio ar kitokio savitumo;
– asmens teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas, nesuderinama su įsitikinimų ar pažiūrų, kuriomis skatinama neapykanta, ksenofobija ar bet kokio pobūdžio netolerancija, raiška;
– renkami politikai, atsižvelgiant į specifinį jų statusą ir žinomumą, ne tik įpareigojami vengti bet kokią netoleranciją skatinančios saviraiškos, bet ir skatinami įgyvendinti kovos su neapykantą kurstančia kalba politiką.
V
Tinkamo teisinio proceso reikalavimų užtikrinimas
35. Suinteresuotas asmuo Seimo narys R. Žemaitaitis paaiškinimuose Konstituciniam Teismui nurodė ir kalbėdamas Konstitucinio Teismo posėdyje teigė, kad Specialioji tyrimo komisija Seime buvo sudaryta, taip pat jos sudėtis keičiama nesilaikant Seimo statute įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytų reikalavimų dėl Seimo komisijų, inter alia specialiųjų tyrimų komisijų sudarymo, todėl, suinteresuoto asmens Seimo nario R. Žemaitaičio vertinimu, Seimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta Specialiosios tyrimo komisijos išvada, taip pat pats apkaltos procesas yra neteisėti. Tokią savo išvadą Seimo narys R. Žemaitaitis grindžia nurodydamas, pasak jo, sudarant Specialiąją tyrimo komisiją, taip pat keičiant jos sudėtį padarytus pažeidimus, kaip antai, opozicinėms frakcijoms atsisakius deleguoti savo atstovus, Specialioji tyrimo komisija buvo patvirtinta mažesnės sudėties, nei buvo numatyta Seimui svarstyti pateiktame projekte; kandidatų į Specialiosios tyrimo komisijos narius nebuvo paklausta dėl sutikimo dalyvauti komisijos veikloje, neperskaityti Seimo posėdyje nedalyvavusių kandidatų rašytiniai sutikimai; Seimo statute nesant numatytos specialiosios tyrimo komisijų sudėties keitimo galimybės, užuot sudarius Specialiąją tyrimo komisiją iš naujo, pakeista Specialiosios tyrimo komisijos sudėtis ir pratęstas šios komisijos veiklos laikas (KTb, t. II, l. 91–106).
36. Šiame kontekste pažymėtina, kad, aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra atskleidęs iš jos kylančios teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2011 m. spalio 25 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai).
36.1. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 2 dalį, vada nagrinėti bylą dėl teisės akto, inter alia Seimo nutarimo, atitikties Konstitucijai yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos prašymo padavimas Konstituciniam Teismui.
Pažymėtina ir tai, kad toks prašymas Konstituciniam Teismui nebuvo pateiktas. Taigi, Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, Seimo 2023 m. spalio 10 d. nutarimo ir Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo atitiktis Konstitucijai Konstituciniame Teisme nebuvo tirta.
36.2. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo buvo sudaryta Specialioji tyrimo komisija, ir Seimo 2023 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo keista jos sudėtis, taip pat Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo pritarta Specialiosios tyrimo komisijos išvadai, teisėtumo prezumpcija nėra paneigta.
Kartu pažymėtina, kad suinteresuoto asmens Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytos aplinkybės, kad sudarant Specialiąją tyrimo komisiją ir keičiant jos sudėtį galimai nebuvo laikomasi Seimo statute įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytų procedūrinio pobūdžio reikalavimų dėl nutarimų, kuriais sudaromos Seimo komisijos, priėmimo tvarkos, nėra tokios, kad savaime sudarytų prielaidas kvestionuoti Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimo tiek, kiek juo pritarta Specialiosios tyrimo komisijos išvadoms, konstitucingumą, ar savaime keltų abejonių dėl Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo, kuriuo Seimas pradėjo apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atitikties Konstitucijai.
37. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją apkaltos procesas prasideda tik Seimui priėmus nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios, taigi veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant tokį nutarimą (inter alia Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje specialiojoje tyrimo komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), nėra apkaltos proceso stadija; tai yra parlamentinė procedūra, kuri negali būti laikoma teisiniu procesu stricto sensu, jos metu sprendžiama ne dėl asmens konstitucinės atsakomybės taikymo, o tik tai, ar yra pagrindas pradėti apkaltą; tam, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas šioje procedūroje, asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi turėti realią galimybę žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus Seimui, šiam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančiai Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui, Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama, ar pradėti apkaltą, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami šiam asmeniui pateikti kaltinimai.
37.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo narys R. Žemaitaitis dalyvavo ir pasisakė Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. rytiniame posėdyje, kuriame buvo pateiktas, apsvarstytas ir priimtas Seimo nutarimas Nr. XIV-2170 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ (Seimo VII (rudens) sesijos 2023 m. rugsėjo 19 d. rytinio posėdžio Nr. 302 stenograma, šio posėdžio Seimo narių lankomumo sąrašas, viešai paskelbti Seimo interneto svetainėje), taip pat dalyvavo Seimo 2023 m. spalio 10 d. rytiniame ir vakariniame posėdžiuose, kuriuose buvo pateiktas, apsvarstytas ir priimtas Seimo nutarimas Nr. XIV-2190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIV-2170 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų pasiūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ (Seimo VII (rudens) sesijos 2023 m. spalio 10 d. rytinio posėdžio Nr. 310, vakarinio posėdžio Nr. 311 Seimo narių lankomumo sąrašai, viešai paskelbti Seimo interneto svetainėje).
Paminėtina, kad Seimo posėdyje svarstant nurodytų Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, Seimo 2023 m. spalio 10 d. nutarimo projektus, R. Žemaitaitis, kaip Seimo narys, turėdamas Seimo statute įtvirtintas teises, inter alia, teikti pasiūlymus, pastabas, pataisas (9 straipsnio 3 punktas), daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros (9 straipsnio 8 punktas), klausimų dėl jo rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui nurodytų galimų Seimo statuto reikalavimų pažeidimų nekėlė. Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat nesinaudojo Seimo statute įtvirtinta Seimo nario teise kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo jo teisių, nustatytų Seimo statute, pažeidimo (78 straipsnio (2011 m. spalio 13 d. redakcija) 1 dalies 12 punktas).
Paminėtina ir tai, kad siūlymo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui pagrįstumą tiriant Specialiojoje tyrimo komisijoje buvo imtasi priemonių pranešti Seimo nariui R. Žemaitaičiui apie vykstantį procesą ir sudaryti galimybę jam pateikti paaiškinimus (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, KTb, t. II, l. 41–48, 68, t. I, l. 56).
37.2. Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat dalyvavo ir pasisakė Seimo 2023 m. lapkričio 16 d. rytiniame posėdyje, kuriame buvo svarstytas ir priimtas Seimo nutarimas Nr. XIV-2233 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ (Seimo VII (rudens) sesijos 2023 m. lapkričio 16 d. rytinio posėdžio Nr. 322 stenograma, šio Seimo posėdžio Seimo narių lankomumo sąrašas, viešai paskelbti Seimo interneto svetainėje), ir Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. vakariniame posėdyje, kuriame buvo svarstytas ir priimtas Seimo nutarimas Nr. XIV-2278 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (Seimo VII (rudens) sesijos 2023 m. lapkričio 21 d. rytinio posėdžio Nr. 325 stenograma, šio Seimo posėdžio Seimo narių lankomumo sąrašas, viešai paskelbti Seimo interneto svetainėje).
38. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo Seimo narys R. Žemaitaitis iki Seimui priimant nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime turėjo galimybę žinoti, kuo yra kaltinamas, be to, tiek svarstant Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui, kurio pagrindu, kaip minėta, buvo nuspręsta sudaryti Specialiąją tyrimo komisiją, tiek Specialiojoje tyrimo komisijoje, tiek Seimo posėdyje svarstant Seimo nutarimo, kuriuo nuspręsta pradėti apkaltos procesą, projektą galėjo pateikti savo paaiškinimus ir atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai.
39. Kaip minėta, pagal Konstituciją, užtikrinant, kad apkaltos procesas, kaip visuma, atitiktų teisingo teisinio proceso reikalavimus, ypatingą reikšmę turi procesas Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą, ar asmens, kuriam vykdoma apkalta, veiksmai prieštarauja Konstitucijai; apkaltos procesas, kaip visuma, laikytinas teisingu ir tinkamu, jeigu, laikantis teisingo teisinio proceso reikalavimų, Seimo nariui, kurio konstitucinės atsakomybės klausimas sprendžiamas, ir (ar) jo atstovams sudaromos sąlygos ginti savo interesus tiek Konstitucinio Teismo posėdyje, tiek Seimo statute nustatyta tvarka Seime tęsiant apkaltos procesą įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kad asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai; asmens, kuriam pradėta apkalta, teisės tinkamai užtikrinamos Konstitucinio Teismo posėdyje, vykstančiame laikantis teisės į gynybą, rungimosi, šalių lygybės principų, suteikiant galimybę asmeniui, kuriam pradėta apkalta, ir (ar) jo atstovams išsakyti argumentus dėl visų reikšmingų sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą įrodymų vertinimo, sudarant sąlygas naudotis kitomis suinteresuotam asmeniui ir jo atstovams numatytomis teisėmis.
Pažymėtina, kad Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą dėl Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmų atitikties Konstitucijai, suinteresuoto asmens Seimo nario R. Žemaitaičio teisė į teisminę gynybą buvo užtikrinta suteikus galimybę suinteresuotam asmeniui naudotis inter alia teise susipažinti su konstitucinės justicijos bylos medžiaga (KTb, t. II, l. 77–78, t. III, l. 189, t. IV, l. 13, 23), teise būti išklausytam ir pateikti paaiškinimus byloje (KTb, t. II, l. 77–78, 91–160), teise teikti prašymus, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus specialistams, dalyvauti teisminiuose ginčuose, tarti baigiamąjį žodį. Vadinasi, apkaltos procesas Konstituciniame Teisme nagrinėjant bylą, ar Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, atitiko teisingo teisinio proceso reikalavimus.
40. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Seimo nutarimo, kuriuo pradėtas apkaltos procesas, teisėtumo prezumpcija nėra paneigta, ir kad esminiai reikalavimai dėl tinkamo teisinio proceso užtikrinimo atliekant veiksmus Seime iki Seimui priimant nutarimą pradėti apkaltą nebuvo pažeisti, taip pat į tai, kad Konstitucinio Teismo posėdyje buvo užtikrinta Seimo nario R. Žemaitaičio teisė į gynybą, nėra pagrindo teigti, kad atliekant veiksmus Seime iki Seimui priimant nutarimą pradėti apkaltą, ir, atitinkamai, šių veiksmų pagrindu pradėtame apkaltos procese Konstituciniam Teismui nagrinėjant bylą dėl Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmų atitikties Konstitucijai nebuvo užtikrintas tinkamas teisinis procesas.
VI
Seimo nario R. Žemaitaičio, kuriam pradėta apkaltos byla,
veiksmų atitikties Konstitucijai vertinimas
41. Kaip minėta, Seimas 2023 m. lapkričio 21 d. nutarime išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai – 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbti pasisakymai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje.
42. Minėta ir tai, kad iš Seimo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo ir Specialiosios tyrimo komisijos išvados matyti, jog Seimas prašo įvertinti, ar Konstitucijai prieštarauja šie Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai, kurie, Specialiosios tyrimo komisijos nuomone, yra antisemitiniai, kurstantys tautinę nesantaiką.
42.1. „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS <...> Reikia tik konstatuoti, kad ši mokykla buvo pastatyta ES finansų dėka. Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką... Kas turi dar nutikti, kad Izraelis suprastų, kad tokios provokacijos ir tokie veiksmai tik dar labiau kelia pyktį ir kartu neapykantą žydams ir jų tautai“ (1 pasisakymas);
42.2. „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ (2 pasisakymas);
42.3. „Vienas barbaras gyvena Rusijoje, dabar, pasirodo, Izraelis yra barbarai“, „Jei komunistuojanti ambasadorė labai jau atgailauja ir prašo atsiprašymo, tikiuosi, ta komunistuojanti ambasadorė viešai atsiprašys palestiniečių žmonių, palestiniečių vaikų už sugriautą mokyklą, kuri buvo pastatyta už mano pinigus ir už jūsų pinigus, nes tie pinigai buvo skirti iš Europos Sąjungos“ (3 pasisakymas);
42.4. „Šlykščiau mūsų Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė ir negalėjo nepasakyti savaitgalį būdama Izraelyje! I. Šimonytė „Premjerė susitiko su Izraelio prezidentu: mūsų istoriniai saitai ir šalių draugystė yra tai, kuo didžiuojamės.“ Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos ŽYDAI kartu su RUSAIS IŠŽUDĖ PIRČIUPŲ KAIMĄ IR TEN GYVENUSIUS ŽMONES <...> KIEK DAR ILGAI MŪSŲ POLITIKAI TOLIAU KLAUPSIS ŽYDAMS, KURIE ŽUDĖ MŪSŲ TAUTIEČIUS, PRISIDĖJO PRIE LIETUVIŲ SEKIMŲ, KANKINIMŲ IR MŪSŲ VALSTYBĖS NAIKINIMO <...> Buvo HOLOKAUSTAS ŽYDŲ, bet dar DIDESNIS HOLOKAUSTAS LIETUVIŲ BUVO LIETUVOJE!“ (4 pasisakymas);
42.5. „Mes Lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“ (5 pasisakymas).
Tokie Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje įvertinti kaip šiurkštus Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio 4 dalies, pažeidimas ir Seimo nario priesaikos sulaužymas.
43. Seimo narys R. Žemaitaitis nepateikė jokių paaiškinimų Specialiajai tyrimų komisijai. Kalbėdamas Konstitucinio Teismo posėdyje Seimo narys R. Žemaitaitis nurodė, kad jis nedalyvavo šios komisijos posėdžiuose ir atsisakė pateikti paaiškinimus dėl tiriamų veiksmų, kadangi, jo nuomone, Specialioji tyrimo komisija buvo sudaryta nesilaikant Seimo statuto reikalavimų, taigi, Seimo nario R. Žemaitaičio vertinimu, veikė neturėdama tam teisinio pagrindo.
Seimo narys R. Žemaitaitis rašytiniuose paaiškinimuose, Konstituciniame Teisme gautuose rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui, taip pat kalbėdamas Konstitucinio Teismo posėdyje nesutiko su jam suformuluotais kaltinimais. Nors pripažino, kad 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbė inter alia Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodytus pasisakymus, Seimo narys R. Žemaitaitis nesutiko su Specialiosios tyrimo komisijos jam suformuluotuose kaltinimuose pateiktu vertinimu, kad šie jo pasisakymai yra antisemitiniai ar kurstantys tautinę nesantaiką, taip pat su kaltinimu, kad tokiais viešai paskelbtais savo pasisakymais jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką (KTb, t. II, l. 135).
44. Šioje konstitucinės justicijos byloje, remiantis inter alia Seimo nario R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtų įrašų nuotraukomis, pridėtomis prie Seimo narių grupės kreipimosi į Seimą su teikimu pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui (KTb, t. II, l. 89–90), Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais dokumentais (KTb, t. III, l. 4, 29–34, 45–51, 115, 120–124), nustatyta:
44.1. Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 8 d. jam priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, reaguodamas į naujienų portale 15min.lt paskelbtą straipsnį „Izraelis nugriovęs palestiniečių mokyklą sulaukė ES priekaištų“, paskelbė du komentarus, kurių viename, be kita ko, išdėstytas 1 pasisakymas, kitame – 2 pasisakymas.
44.2. Seimo narys R. Žemaitaitis duodamas interviu naujienų portalui LRT.lt, kurio publikacija buvo paskelbta 2023 m. gegužės 9 d., kaip reakciją į Izraelio Valstybės ambasadorės Lietuvoje pareiškimą, kuriuo, buvo pasmerkti jo 2023 m. gegužės 8 d. viešai paskelbti pasisakymai, be kita ko, išsakė 3 pasisakymo teiginius. Paminėtina, kad Izraelio Valstybės ambasadorė Lietuvoje Seimo nario R. Žemaitaičio 1, 2 pasisakymus įvertino kaip siekiančius „legitimuoti antisemitines nuostatas bei susidorojimą su žydais“.
44.3. Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 m. birželio 13 d. jam priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, komentuodamas Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės susitikime su Izraelio Valstybės vadovu išsakytus žodžius, be kita ko, išdėstė, 4 pasisakymo teiginius.
44.4. Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 m. birželio 14 d., jam priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, be kita ko, nurodęs, kad „1941 m. Birželio 14-oji TURI BŪTI MINIMA KAIP LIETUVIŲ TAUTOS HOLOKAUSTO DIENA“, taip pat pateikęs nuorodą į savo paties naujienų portale Delfi.lt publikuotą straipsnį „Remigijus Žemaitaitis. Aleksandras Slavinas – „lietuvių antisemitizmo“ režisierius“ apie konkretaus, kaip nurodė, Lietuvos žydo A. Slavino galimą prisidėjimą prie lietuvių trėmimo ir žudymo 1940–1943 metais, išdėstė 5 pasisakymą.
45. Paminėtina, kad dėl, inter alia, šių Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“ (2022 m. balandžio 28 d. redakcija) 2 dalį.
46. Kaip minėta, Seimo narys R. Žemaitaitis neneigė, kad 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbė 1–5 pasisakymus, tačiau jis nesutiko, kad nurodyti pasisakymai gali būti vertinami kaip antisemitiniai ar kurstantys tautinę nesantaiką.
47. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotų kaltinimų Seimo nariui R. Žemaitaičiui pagrįstumas vertintinas remiantis, inter alia, šia byloje gauta medžiaga.
48. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos įvairių sričių specialių žinių (kalbos, istorijos, sociologijos, žmogaus teisių apsaugos) turinčių asmenų rašytinės nuomonės dėl Seimo nario R. Žemaitaičio 1–5 pasisakymų.
48.1. Pažymėtina, kad Seimo nario R. Žemaitaičio 1–5 pasisakymai šiems specialistams įvertinti buvo pateikti tame kontekste, kuriame jie buvo viešai paskelbti, t. y. specialistai susipažino ir teikė rašytines nuomones dėl visos apimties informacijos, užfiksuotos Seimo nario R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. paskelbtų įrašų nuotraukose, pridėtose prie minėto Seimo narių grupės kreipimosi į Seimą su teikimu pradėti apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui, taip pat dėl informacijos, paskelbtos Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodomame viešai publikuojamame naujienų portalo LRT.lt 2023 m. gegužės 9 d. paskelbtame straipsnyje, kuriame, be kita ko, cituojamas 3 pasisakymas.
Rašytines nuomones Konstituciniam Teismui teikę specialistai taip pat apklausti Konstitucinio Teismo posėdyje.
48.2. Paminėtina, kad Seimo narys R. Žemaitaitis kalbėdamas Konstitucinio Teismo posėdyje teisminiuose ginčuose išsakė abejones dėl šioje byloje apklaustų specialistų kompetencijos, tačiau nenurodė teisinių argumentų, nepateikė įrodymų savo išsakytoms abejonėms pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytos aplinkybės, kaip antai specialistų atsisakymas pateikti atsakymus į su jų atliktu 1–5 pasisakymų vertinimu nesusijusius klausimus, nurodyti jų teismuose atliktų ekspertizės aktų skaičių, savaime nepaneigia šių asmenų kompetencijos jų veiklos srityje.
Konstatuotina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje nekyla abejonių dėl byloje apklaustų specialistų patikimumo, jų pateikta informacija gali būti remiamasi sprendžiant, ar Seimo narys R. Žemaitaitis savo veiksmais pažeidė Konstituciją.
49. Nurodyti specialistai, be kita ko, pateikė tokius Seimo nario R. Žemaitaičio 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbtos informacijos inter alia 1–5 pasisakymų vertinimus.
49.1. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lektorius L. Laužikas savo rašytinėje nuomonėje dėl teksto supratimo, kurios rašytinį patikslinimą pateikė Konstitucinio Teismo posėdyje (KTb, t. III, l. 170–177, t. IV, l. 62), taip pat kalbėdamas šiame teismo posėdyje, atsakydamas į Konstitucinio Teismo teisėjų, byloje dalyvaujančių asmenų klausimus, be kita ko, paaiškino, kad aptariamuose pasisakymuose pagal tam tikrus požymius gana nuosekliai stengiamasi išskirti aptariamas žmonių grupes arba minimus konkrečius asmenis (pvz., „komunistuojanti ambasadorė“ (3 pasisakymas)), tokiu būdu pasisakymų turinio nesiejant su visais žydais ar rusais kaip žmonių grupėmis dėl jų tautybės; tekstuose nėra tiesiogiai išreikšto neapykantos skatinimo (kurstymo), bet siekiama paaiškinti savo supratimą apie su tautų santykiais Lietuvoje susijusius įvykius, plačiai paskleisti šią informaciją; aptariamuose pasisakymuose nuomonė ir informacija dažniausiai formuluojama pakankamai korektiškai; pacituotą praeityje populiarią smurtą prieš žydus skatinančią vaikišką skaičiuotę (1, 2 pasisakymai) galima laikyti retorine ir politine provokacija; kita vertus, jos citavimas nėra stilistiškai neutralus, pasisakymų autorius nuo konkrečių minimų veiksmų kaltininkų (Izraelio Valstybės ir jos pajėgų (1, 3 pasisakymai)) pasmerkimo ir nuoseklios atskirų žydų skirties (agresyvūs Izraelio žydai, žydų ar rusų tautybės banditai pokario metais ir t. t. (1, 2, 4, 5 pasisakymai)) norom ar nenorom krypsta į plačius apibendrinimus – kalba apie visus žydus kaip žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, toks citatos pateikimas nėra adekvatus ar korektiškas, daliai visuomenės, pirmiausia žydų tautybės asmenims, atrodo įžeidžiamas, primenantis lyg ir ilgametę neapykantą jiems.
49.2. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prof. dr. J. Ruzaitė, atlikusi, kaip nurodo, Seimo nario R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtų komentarų (inter alia, juose išdėstytų 1, 2, 4, 5 pasisakymų) lingvistinę analizę, savo rašytinėje nuomonėje (KTb, t. III, l. 180–188), taip pat kalbėdama Konstitucinio Teismo posėdyje, paaiškino, kad tekstų autoriaus skleidžiamais pasisakymais raginama diskriminuoti tam tikrai grupei priklausančius asmenis (šiuo atveju – žydus), kurstoma tautinė nesantaika, skatinama neapykanta ir pateisinamas smurtas prieš grupę. Tokią savo nuomonę specialistė grindė, be kita ko, tuo, kad Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymuose vartojami menkinantys įvardijimai ir apibūdinimai, kaip antai „žydukai“ (neapykantos raiškai būdinga, kad reikšmė „mažo dydžio“ transformuojama į „mažos/nereikšmingos vertės“) (1, 2 pasisakymai), įžeidžios etiketės, nužmoginančios metaforos (žydai ir (ar) Izraelis metaforiškai įvardijami „gyvuliais“ (1 pasisakymas)); visą tautą kaltinantis apibendrinimas ir raginimas prieš ją veikti cituojant gerai žinomą ketureilį priskirtinas neapykantos raiškai (1, 2 pasisakymai); Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymuose kuriama priešprieša tarp tautinių grupių: „Mes Lietuvių tauta“ priešpastatoma žydams ir rusams, o žydai kaltinami dėl lietuvių (mūsų) naikinimo (4, 5 pasisakymai); Seimo narys R. Žemaitaitis teigia, kad lietuvių naikinimas sovietmečiu buvo didesnis nei žydų, ir taip sumenkina Holokausto tragediją (4 pasisakymas); Seimo nario R. Žemaitaičio teiginiai dažniausiai formuluojami tiesmukai, be užuolankų, vartojant ekspresyvią leksiką ir kitas priemones teiginiams pabrėžti, pvz., išryškinant tam tikrus fragmentus didžiosiomis raidėmis, vartojant šauktukus, pasitelkiant perdėtus apibendrinimus.
49.3. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorius dr. L. Venclauskas, savo teiktoje rašytinėje nuomonėje (KTb, t. III, l. 166–169) ir Konstitucinio Teismo posėdyje, be kita ko, paaiškino, kad Lietuvos ir kitų šalių istorikų apibendrinta išvada teigtų, jog žydų tautinė grupė niekaip ypatingai neprisidėjo prie Lietuvos sovietinės okupacijos, nekolaboravo daugiau nei kitos grupės; antisemitizmo logika ir siekis yra sukurti įmanomai didesnę distanciją tarp žydų ir ne žydų, istoriškai šiam tikslui buvo pasitelkiami patys įvairiausi vaizdiniai; kaip ir įprasta antisemitinėje tradicijoje, Seimo nario R. Žemaitaičio „argumentų“ esmė nukreipta į pastangas parodyti, kad žydai pirmieji pradėjo destruktyvius veiksmus, organizuotai ir vieningai netinkamai elgėsi (4, 5 pasisakymai); nors pasisakymuose pavojus, destrukcija ir netoleruotinas elgesys priskiriamas lyg ir Izraelio Valstybei, tačiau reikėtų suprasti, kad žydams bendrai (1 pasisakymas); Seimo narys R. Žemaitaitis pasirenka bene radikaliausią „žydų klausimo“ sprendimo variantą, cituodamas gana žinomą ketureilį (1, 2 pasisakymai); antisemitinėje tradicijoje tokiais atvejais beveik visada tokių pasisakymų autorius aiškina, kad tai ne jo mintys, jis tik cituoja.
49.4. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. N. Šepetys, susipažinęs su rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui jam pateikta vertinti informacija, apimančia inter alia
1–5 pasisakymus, savo rašytinėje nuomonėje (KTb, t. III, l. 178–179), taip pat kalbėdamas Konstitucinio Teismo posėdyje, be kita ko, paaiškino, kad Seimo nario R. Žemaitaičio teiginiai nėra tinkami vertinti pagal jų atitiktį ar ne istoriniams faktams; tai yra politiniai ir
ideologiniai–propagandiniai teiginiai, kuriuose susipina visiškai išgalvoti dalykai, iškraipyti istorinių įvykių vaizdiniai, faktinė informacija ir dabarties politinės išvados; pasisakymuose vartojama aiški nacionalsocialistinio formato propagandinė klišė „[K]as turi dar nutikti, kad Izraelis suprastų, kad tokios provokacijos ir tokie veiksmai tik dar labiau kelia pyktį ir kartu neapykantą žydams ir jų tautai“ (1 pasisakymas), leidžianti suprasti, kad neapykanta (kurią siekiama sukelti) jau ir taip yra, o bjaurūs veiksmai tik dar labiau ją stiprina; į tą patį apeliuoja ir antisemitinės skaičiuotės citavimas (1, 2 pasisakymai); pasitelkiamas istorijos peraiškinimas arbitraliai, chaotiškai išgalvojant įvykius („lietuvių holokaustas“, 4 pasisakymas), apgręžiant jų kryptį, faktinį turinį pakeičiant melagingu ir dar ideologizuotai išplečiant („žydai kartu su rusais išžudė“, 4 pasisakymas).
49.5. Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus vadovė dr. M. Frėjutė-Rakauskienė, vadovaudamasi, kaip pati nurodė, studijomis ir sociologiniais tyrimais, analizuojančiais antisemitizmą, jo raiškos formas ir paplitimą Lietuvos visuomenėje, savo rašytinėje nuomonėje (KTb, t. III, l. 156–159), taip pat kalbėdama Konstitucinio Teismo posėdyje, be kita ko, paaiškino, kad Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymuose neapykanta nukreipta į žydų asmenis; tekstuose vartojami paniekinami epitetai „gyvuliai“ (1 pasisakymas), „žydukai“ (1, 2 pasisakymai), teigiama, kad žydai ir rusai „aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naikinimo“ (5 pasisakymas); Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymuose matomi antisemitizmui būdingi teiginiai, kai žydai sutapatinami su Izraelio Valstybe, be kita ko, nurodant, kad Izraelio Valstybės veiksmai „kelia pyktį ir kartu neapykantą žydams ir jų tautai“ (1 pasisakymas).
49.6. Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktoje rašytinėje nuomonėje (KTb, t. III,
l. 160–165) nurodyta, taip pat Konstitucinio Teismo posėdyje šio instituto Teisės programų koordinatorė G. Baltikauskaitė, be kita ko, paaiškino, kad Seimo narys R. Žemaitaitis viešai vadina Izraelio žydų bendruomenę „gyvuliais“ (1 pasisakymas), Izraelio Valstybės ambasadorę Lietuvoje „komunistuojančia“ (3 pasisakymas), suponuoja visos žydų tautos atsakomybę už Izraelio Valstybės veiksmus, sakydamas, kad „tokios provokacijos ir tokie veiksmai tik dar labiau kelia pyktį ir kartu neapykantą žydams ir jų tautai“ (1 pasisakymas); tokie teiginiai niekina ir kursto žydų tautos diskriminaciją; dėl tokių pasisakymų nukenčia ne tik tam tikra asmenų grupė, bet ir visuomenė, kurioje įsivyrauja nesaugumo atmosfera, priešiškos nuotaikos.
50. Šiame kontekste paminėtini ir Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiose teismo lingvistinių ekspertizių, atliktų dėl Seimo nario R. Žemaitaičio 1, 4 pasisakymų, išvadose (KTb, t. III, l. 35–37, 52–58) pateikti, be kita ko, šie vertinimai: kalbėtojas pacituoja antisemitinį folklorą (skaičiuotę, kurioje komiškai vaizduojamas smurtas prieš žydų tautybės asmenį) ir išsako mintį, kad toks reiškinys (antisemitiniai pasisakymai) yra normali Izraelio Valstybės veiksmų išdava (1 pasisakymas); tokiu būdu antisemitizmas normalizuojamas; antisemitizmo normalizavimo idėja kartu su pacituota antisemitine skaičiuote yra žeminanti žydų tautybės asmenis; apibendrintu kaltinimu, kad žydai kaip tautinė grupė vaidino reikšmingą vaidmenį sovietų vykdytose represijose prieš lietuvius, propaguojamas priešiškumas žydams, propaguojama idėja, kad žydai kaip tautinė grupė yra atsakingi už sovietų vykdytas represijas, žydai yra žeminami (4 pasisakymas).
51. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Seimo nario R. Žemaitaičio paskleista informacija Lietuvoje gyvenančių žydų bendruomenių narius įžeidė, dėl paskleistos informacijos jie jautėsi pažeminti, įskaudinti, nesaugūs.
52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Seimo narys R. Žemaitaitis:
– 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai jam priklausančioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė keturis komentarus, kuriuose, be kita ko, išdėstė 1, 2, 4, 5 pasisakymų teiginius;
5. 2023 m. gegužės 9 d. žodžiu, duodamas interviu dėl minėtų savo 2023 m. gegužės 8 d. pasisakymų ir reakcijos į juos naujienų portalui LRT.lt, t. y. suprasdamas, kad jo išsakyti teiginiai galimai bus viešai paskelbti internete, be kita ko, išsakė 3 pasisakymo teiginius;
– savo pasisakymuose, pradėdamas nuo kritikos Izraelio Valstybei ar konkretiems asmenims, pereidavo į apibendrinimus – kalbėjo apie žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu (1, 2, 4 pasisakymai); citavo išjuokiamai smurtą prieš žydus vaizduojančią skaičiuotę, citatą papildydamas komentaru, kuriuo, paminėjus negatyvius Izraelio Valstybės veiksmus, pateisinamas skaičiuotės vartojimas: „nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai“ (1, 2 pasisakymai); kalbėdamas apie Izraelio Valstybę ir (ar) žydus vartojo menkinančius apibūdinimus, kaip antai „žydukas“ (1, 2 pasisakymai), įžeidžias etiketes, kaip antai „komunistuojanti ambasadorė“, „barbarai“ (3 pasisakymas), nužmoginančias metaforas, kaip antai „gyvuliai“ (1 pasisakymas); kūrė priešpriešą tarp lietuvių („Mes Lietuvių tauta“) ir kitoms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų – „žydų ir rusų“ (5 pasisakymas), apibendrintai kaltindamas juos reikšmingai prisidėjus prie inter alia lietuvių žudymo, tautos ir valstybės naikinimo (4, 5 pasisakymai) ir ragindamas jų (žudžiusių) nepamiršti (5 pasisakymas); kalbėdamas apie išgalvotą įvykį „lietuvių holokaustasׅ“ teigė, kad jis buvo didesnis nei žydų Holokaustas ir taip sumenkino Holokausto tragediją (4 pasisakymas);
– tokiu būdu paskleidė informaciją, kuri Lietuvoje gyvenančių žydų bendruomenių atstovų buvo įvertinta kaip įžeidžianti, žeminanti, skaudinanti, kelianti nesaugumo jausmą šių bendruomenių nariams.
53. Vertinant Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytų pasisakymų visumos turinį, pažymėtina, kad juose vartojami inter alia tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančius asmenis niekinantys, jų orumą žeminantys apibūdinimai, kaip antai „gyvuliai“, „barbarai“, „komunistuojanti ambasadorė“, cituojama skaičiuotė (nurodžius, kad jos vartojimas nekelia nuostabos), kurioje vaizduojamas smurtas prieš žydų tautybės asmenis juos išjuokiant. Pažymėtina, kad tokiais pasisakymais buvo žeminamas žmogaus orumas. Kartu pažymėtina, kad vartotais žmogaus orumą žeminančiais apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais („kiek dar ilgai mūsų politikai toliau klaupsis žydams, kurie žudė mūsų tautiečius“, „mes lietuvių tauta niekada neturi pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų tautos naikinimo“), taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija („buvo holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje“), buvo demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei.
Pažymėtina ir tai, kad nurodytos informacijos pateikimo forma – vartojant ekspresyvią leksiką ir kitas rašytinės raiškos priemones teiginiams pabrėžti (pvz., išryškinant tam tikrus fragmentus didžiosiomis raidėmis, vartojant šauktukus, pasitelkiant perdėtus apibendrinimus), taip pat aplinkybė, kad panašaus turinio informacija buvo skelbiama sistemingai, leidžia spręsti, kad ši informacija buvo paskleista apgalvotai. Net jeigu kuris nors iš Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų atskirai galėtų būti vertinamas kaip spontaniška, neapgalvota reakcija į tam tikrą įvykį, jo 1–5 pasisakymai, kaip visuma, negali būti vertinami kitaip, nei akivaizdžiai sąmoningi, tikslingi ir sistemingi veiksmai.
Kartu pažymėtina, kad Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymuose išdėstyti teiginiai, kuriais demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei, dėl ypatingo Seimo nario, kaip renkamo, Tautai atstovaujančio asmens, statuso, Seimo nario R. Žemaitaičio žinomumo, taigi ir galimybės pasiekti didelę skaitytojų auditoriją, taip pat dėl interneto, kaip visuomenės informavimo priemonės, ypatumų, t. y. galimybės neribotą laiką peržiūrėti informaciją, ja dalytis ir komentuoti, buvo paskleisti itin greitai ir daugeliui žmonių.
54. Vertinant Seimo nario R. Žemaitaičio paaiškinimus, kad jis „neturi išankstinio nusistatymo prieš žydų tautybės asmenis“, kad Specialiosios tyrimų komisijos išvada nepagrįsta, nes priimta inter alia neištyrus Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų, kurie leistų objektyviai įvertinti jo įsitikinimus, pažymėtina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje sprendžiama dėl konkrečių Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmų – 1–5 pasisakymų – turinio, t. y. Seimo nario R. Žemaitaičio viešai paskleistos informacijos, o ne siekiama nustatyti, kokie yra šią informaciją paskleidusio Seimo nario R. Žemaitaičio įsitikinimai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, skirtingai nuo laisvės reikšti įsitikinimus, laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama; įsitikinimų turinys – žmogaus privatus reikalas.
Vertinant Seimo nario R. Žemaitaičio paaiškinimus, kuriuose jis savo pasisakymus lygino su kitų pasaulio šalių politikų ar tarptautinių organizacijų atstovų išsakytomis pozicijomis, pažymėtina, kad Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai iš jo cituotų kitų asmenų kritiškų komentarų išsiskyrė pasirinkta vartoti niekinančia, išjuokiančia, taigi žmogaus orumą žeminančia ir taip neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančia kalba. Pažymėtina ir tai, kad Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytais Izraelio Valstybės veiksmais, istoriniais įvykiais negali būti pateisinama tokių minčių, pažiūrų, įsitikinimų raiška, kuria kartu su nurodytų veiksmų ir (ar) įvykių neigiamu vertinimu demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei, inter alia cituojant ar kitaip skleidžiant informaciją, kurios autorius nėra pats Seimo narys ir kuri, nors nėra uždrausta, tačiau yra akivaizdžiai niekinamo, išjuokiančio ar kitaip žeminančio žmogaus orumą turinio.
55. Taigi remiantis tuo, kas nustatyta šioje konstitucinės justicijos byloje, konstatuotina, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d., socialiniame tinkle „Facebook“ ir visuomenės informavimo priemonėse, t. y. viešai, paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims.
56. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
56.1. Pažymėtina ir tai, kad valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus ir reikalavimų pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, pagal kurio 4 straipsnį, Seimo narys, kaip valstybės politikas, viešajame gyvenime privalo vadovautis inter alia tokiais elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, sąžiningumu, padorumu, pavyzdingumu, atsakomybe.
56.2. Konstitucinis Teismas, 2017 m. gruodžio 19 d. nutarime aiškindamas nurodytus principus Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtinantį teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pagal jį Seimo narys, vykdydamas savo funkcijas, savo veikloje, nesusijusioje su jo privačiu gyvenimu, privalo, be kita ko, vadovautis Konstitucija ir teise, gerbti žmogaus teises ir laisves bei jas užtikrinti (inter alia gerbti žmogaus orumą), didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, kai Seimo nario elgesys kenktų jo ar Seimo reputacijai ir autoritetui, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.
56.3. Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmus vertinant Valstybės politikų elgesio kodekso kontekste, konstatuotina, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai (2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d.) socialiniame tinkle „Facebook“ ir visuomenės informavimo priemonėse viešai paskelbdamas
1–5 pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą, taip demonstruodamas neapykantą šiems asmenims, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą gerbti žmogaus teises ir laisves bei jas užtikrinti (inter alia gerbti žmogaus orumą), taigi ir reikalavimus didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, kai Seimo nario elgesys kenktų jo ar Seimo reputacijai ir autoritetui, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.
57. Vertinant Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmus – viešai paskelbtus pasisakymus
(1–5 pasisakymai) – atitikties Konstitucijai požiūriu, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą;
6. Konstitucijos 25 straipsnio garantuojama laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją negali būti aiškinama kaip leidžianti informacijos laisve naudotis taip, kad būtų kėsinamasi ne tik į Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje minimas, bet ir kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintas vertybes, inter alia, viešai reiškiant tokias mintis, pažiūras, įsitikinimus ar skleidžiant kitokią informaciją, kuria niekinant, išjuokiant ar kitaip žeminant asmenis demonstruojama neapykanta šiems asmenims ar jų grupei dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat dėl kitų požymių;
– Seimo nario, kaip profesionalaus politiko, vykdančio konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, konstitucinio statuso, kuris skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso, ypatumai, inter alia jo žinomumas, galimybė daryti įtaką rinkėjams, jų pažiūroms, tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti juos atlikti kokius nors veiksmus, įpareigoja Seimo narį itin atsakingai naudotis įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve;
– atsižvelgiant į inter alia iš Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančius reikalavimus, Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, Seimo narys, kaip Tautos atstovas, reikšdamas savo pažiūras ir įsitikinimus, skleisdamas informaciją turi veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmus grįsti pagarba Konstitucijai ir jos saugomoms bei ginamoms vertybėms, inter alia nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, neskatinti visuomenės nesantaikos, tarpusavio nepakantumo ir netolerancijos;
– Seimo nariui piktnaudžiaujant įsitikinimų raiškos ir informacijos laisve, ja naudojantis neatsakingai, inter alia taip, kad būtų pakenkta Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ar kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms, ar naudojantis informacijos laisve taip, kaip tai draudžiama daryti pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, be kita ko, demonstruojant neapykantą asmenims dėl jų tautybės ir taip kėsinantis į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes – žmogaus orumą, asmenų lygiateisiškumą, būtų žeminami Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas, be kita ko, sudaromos prielaidos mažinti asmenų tarpusavio pakantumą ir toleranciją, taip prisidedant prie atskiriems asmenims ar jų grupėms, inter alia tautinėms bendrijoms, priešiškos, juos žeminančios ar žeidžiančios, grėsmę, be kita ko, tautinei santarvei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai keliančios aplinkos kūrimo;
7. ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti inter alia veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų pakartotinumą, kitas reikšmingas aplinkybes; šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
58. Šioje išvadoje konstatuota, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d., socialiniame tinkle „Facebook“ ir visuomenės informavimo priemonėse, t. y. viešai, paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims.
Vadinasi, minėtais pasisakymais demonstruodamas neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausantiems asmenims, Seimo narys R. Žemaitaitis nesilaikė iš Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalių kylančio reikalavimo nepakenkti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ar kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms, nesinaudoti informacijos laisve taip, kaip tai draudžiama daryti pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, nepaisė Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo žeminti žmogaus orumą, iš Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo kylančio draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų tautybės.
Tokiais savo veiksmais Seimo narys R. Žemaitaitis pažeidė Konstituciją, inter alia jos 21 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 3, 4 dalių, 29 straipsnio nuostatas.
59. Vertinant, ar minėtais Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmais Konstitucija buvo pažeista šiurkščiai, atsižvelgtina, be kita ko, į tai, kad minėtais pasisakymais demonstruojant neapykantą asmeniui ar asmenų grupei dėl jų tautybės, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, kaip antai žmogaus orumą, asmenų lygiateisiškumą, taip sudarant prielaidas mažinti asmenų, be kita ko, įvairių tautų žmonių, tarpusavio pakantumą ir toleranciją, kartu prisidedant prie atskiriems asmenims ar jų grupėms priešiškos, juos žeminančios ar žeidžiančios, inter alia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai keliančios, aplinkos kūrimo. Taip pat atsižvelgtina į Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmų – viešų pasisakymų (1–5 pasisakymai) – pobūdį, kitas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad ir kilus neigiamai reakcijai dėl pirmų dviejų jo pasisakymų, Seimo narys R. Žemaitaitis toliau vartojo pasirinką neapykantą asmenims dėl jų tautybės demonstruojančią retoriką.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Seimo narys R. Žemaitaitis viešai, t. y. socialiniame tinkle „Facebook“ ir visuomenės informavimo priemonėmis, sąmoningai, tikslingai, sistemingai, t. y. 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d., skleidė niekinamo, išjuokiamo, taigi žmogaus orumą žeminančio turinio informaciją, kuria demonstravo neapykantą asmenims dėl jų tautybės, taigi nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančios Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus, paisyti Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo žeminti žmogaus orumą, nesilaikė iš Konstitucijos 25 straipsnio 3, 4 dalių kylančio reikalavimo nepakenkti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje ar kitose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms, nesinaudoti informacijos laisve taip, kaip tai draudžiama daryti pagal Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, taip pat paisyti iš Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo kylančio draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų tautybės.
60. Konstatuotina, kad taip elgdamasis Seimo narys R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, konstitucinio Seimo nario statuso kylančių reikalavimų gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą, nepažeisti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių, eidamas Seimo nario pareigas nesivadovavo Konstitucija ir jos saugomomis vertybėmis. Taigi Seimo narys R. Žemaitaitis neveikė taip, kaip įpareigoja duota Seimo nario priesaika, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.
61. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai – 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbti pasisakymai – prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
62. Minėta, kad apkaltos proceso tikslas – išspręsti konstitucinės atsakomybės klausimą. Pagal Konstituciją apkalta nėra baudžiamosios atsakomybės taikymas, nors kai kada tie patys neteisėti veiksmai gali užtraukti ir konstitucinę, ir kitokią teisinę atsakomybę, pvz., baudžiamąją; ar, be konstitucinės atsakomybės, jie užtraukia dar ir kitokią teisinę atsakomybę, priklauso nuo to, ar teisės sistemoje pripažįstama, kad tais pačiais neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiamos ne tik Konstitucijos saugomos, bet ir kitais teisės aktais ginamos teisinės vertybės.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog ši Konstitucinio Teismo išvada, kad Seimo narys R. Žemaitaitis savo viešai paskelbtais pasisakymais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ipso facto nesuponuoja kitokios nei konstitucinė teisinės atsakomybės (inter alia baudžiamosios) už šiuos veiksmus taikymo Seimo nariui R. Žemaitaičiui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73, 83 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
teikia išvadą:
Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai – 2023 m. gegužės 8 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2023 m. birželio 14 d. viešai paskelbti pasisakymai, nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateikto siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Ši Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama.