PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-41

1 punktu

palangos miesto SAVIVALDYBĖS TARYBOS veiklos
Reglamentas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos (toliau – Taryba) darbo tvarką ir formą.

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei vietos savivaldos ir kitais principais.

3. Taryba, įgyvendindama savarankiškąsias Savivaldybės funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę, yra atsakinga už jų vykdymą ir jas vykdo pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams.

4. Taryba, įgyvendindama valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos Savivaldybei įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai pritaria Taryba.

5. Savivaldybės vardu sutartys rengiamos ir sudaromos vadovaujantis Savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašu. Tarybos sprendimų, Savivaldybės mero (toliau – Meras) potvarkių, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektai rengiami vadovaujantis šiuo Reglamentu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintomis Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų tvarkymo taisyklėmis.

II SKYRIUS

TARYBOS NARIAI

6. Kiekvienas Tarybos narys atstovauja visai Savivaldybės bendruomenei. Visi Tarybos nariai yra lygūs. Tarybos narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Tarybos narių įgaliojimų laikas. Tarybos narys visas valstybės politiko ir Savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

7. Tarybos narių įgaliojimai.

7.1. Tarybos narių statusas, įgaliojimai, teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Vietos savivaldos įstatyme, kituose įstatymuose, šiame Reglamente ir kituose teisės aktuose.

7.2. Tarybos narys turi teisę:

7.2.1. rinkti ir būti išrinktas į pareigas Tarybos struktūriniuose padaliniuose (komitetuose, komisijose ir pan.) Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;

7.2.2. dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;

7.2.3. teisės aktų ir Reglamento nustatyta tvarka gauti iš Mero, vicemero, Savivaldybės administracijos ar kitų Savivaldybės įstaigų, organizacijų bei Savivaldybės valdomų įmonių visą Tarybos nario veiklai reikalingą su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti siūlymus, pastabas, pataisas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais;

7.2.4. rengti ir teikti svarstyti Tarybos sprendimų projektus;

7.2.5. Tarybos, Tarybos kolegijos (toliau – Kolegija), komitetų, komisijų posėdžių metu klausti pranešėjų ir pasisakyti Reglamento nustatyta tvarka;

7.2.6. jungtis į Tarybos narių frakcijas ir Tarybos narių grupes šio Reglamento nustatyta tvarka;

7.2.7. gauti iš Savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą Tarybos nario įgaliojimams vykdyti;

7.2.8. savo įgaliojimų laikotarpiu turėti ne daugiau kaip 1 visuomeninį padėjėją. Tarybos nario visuomeniniai padėjėjai Tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją, taip pat vykdydami Tarybos nario pavedimus turi teisę: 1) organizuoti Tarybos nario susitikimus su rinkėjais; 2) dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose stebėtojų teisėmis; 3) teikti Tarybos nariui paaiškinimus, padėti Tarybos nariui pasiruošti Tarybos ir komitetų posėdžiams. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat kuris įstatymų nustatyta tvarka yra uždraustos organizacijos narys. Tarybos narys, įvertinęs asmens tinkamumą būti visuomeniniu padėjėju ir paskyręs jį savo visuomeniniu padėjėju, apie tai per 2 darbo dienas privalo raštu informuoti Tarybos posėdžių sekretorių (toliau – Sekretorius), nurodydamas asmens vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą, paskyrimo datą. Duomenis apie visuomeniniu padėjėju paskirtą asmenį (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data) Sekretorius paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Šie duomenys skelbiami tol, kol asmuo eina visuomeninio padėjėjo pareigas. Tarybos narys per 2 darbo dienas privalo raštu informuoti Sekretorių pasibaigus visuomeninio padėjėjo pareigoms, nurodydamas atšaukimo datą;

7.3. Tarybos nariai į Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegiją ir įstatymų nustatytas komisijas deleguojami bei įgaliojimai jiems suteikiami Tarybos sprendimais.

8. Tarybos narių dalyvavimas posėdžiuose.

8.1. Tarybos narys privalo dalyvauti Tarybos, taip pat Tarybos komiteto (-ų) (toliau – komitetas) ir Tarybos komisijos (-ų) (toliau – komisija), kurių narys jis yra, posėdžiuose.

8.2. Jeigu Tarybos narys negali dalyvauti Tarybos, komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, – ne vėliau nei likus 24 val. iki posėdžio privalo pranešti Tarybos posėdžių sekretoriui arba Savivaldybės administracijos paskirtam valstybės tarnautojui ar darbuotojui (toliau – Sekretoriui), nurodydamas nedalyvavimo priežastis.

8.3. Nedalyvavimo Tarybos, komiteto ar komisijos posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Tarybos nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės. Jei Tarybos narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

8.4. Sekretorius fiksuoja Tarybos narių pranešimus apie nedalyvavimą Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose. Ši informacija kartu su nedalyvavimą posėdyje pateisinančiais dokumentais Etikos komisijos pirmininko prašymu turi būti pateikta Etikos komisijai per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

8.5. Tarybos narys taip pat privalo dalyvauti Kolegijos, Tarybos sudarytų darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Jeigu Tarybos narys negali dalyvauti posėdyje, jis turi raštu pranešti Kolegijos, ar darbo grupės pirmininkui ir Sektoriui bei nurodyti nedalyvavimo priežastis.

8.6. Tarybos narys, kuris 3 kartus iš eilės be pateisinamos priežasties nedalyvavo komisijos, tarybos, Tarybos sudarytos darbo grupės, kurios narys jis yra, posėdžiuose komisijos, Tarybos, Tarybos sudarytos darbo grupės pirmininko siūlymu Tarybos sprendimu gali būti pakeistas kitu Tarybos nariu.

8.7. Sekretorius, pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams, susistemina Tarybos narių dalyvavimo posėdžiuose informaciją ir iki kovo 30 d. paskelbia ją Savivaldybės interneto svetainėje. Nurodoma, kiek Tarybos, Tarybos komitetų, Kolegijos, komisijų, Tarybos sudarytų darbo grupių posėdžių vyko, kiek iš jų Tarybos narys dalyvavo, kiek praleido ir ar buvo Reglamento nustatyta tvarka pranešta apie nedalyvavimą.

9. Tarybos nario darbas su Savivaldybės nuolatiniais gyventojais ir pareiga atsiskaityti.

9.1. Tarybos narys turi priimti Savivaldybės nuolatinius gyventojus, informuoti juos apie savo veiklą.

9.2. Iki kiekvienų metų kovo 15 dienos Tarybos narys privalo pateikti savo veiklos ataskaitą ir jos skaitmeninę versiją Sekretoriui. Tarybos narių pateiktos jų veiklos ataskaitos ne vėliau kaip per vieną darbo dieną skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos narys gali atsiskaityti Savivaldybės nuolatiniams gyventojams ir kitu jam priimtinu būdu.

10. Tarybos nario atlyginimas.

10.1. Tarybos nariams už darbo laiką atliekant Tarybos nario pareigas yra apmokama – kartą per mėnesį mokamas Tarybos nario atlyginimas. Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą paskutinio Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Valandos atlyginimas apskaičiuojamas, vadovaujantis paskelbtu 1 VMDU dydžiu (bruto, be individualių įmonių) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro einamiesiems metams patvirtintu vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiumi, esant penkių darbo dienų savaitei.

10.2. Tarybos opozicijos lyderio, Tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų (Etikos, Antikorupcijos ir kt. Vietos savivaldos įstatyme numatytų) pirmininkų atlyginimas apskaičiuojamas 0,2 VMDU didesniu dydžiu, o Tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojų – 0,1 VMDU didesniu dydžiu nei Tarybos narių nustatytas atlyginimas. Jeigu Tarybos narys eina ne vieną šių pareigų, jo atlyginimas apskaičiuojamas pagal didžiausią VMDU dydį, taikytiną vienai iš atliekamų pareigų.

10.3. Tarybos nario faktiškai dirbtas laikas – tai laikas, atliekant Tarybos nario pareigas Tarybos, jos komitetų, Kolegijos, Tarybos sudarytų nuolatinių ir laikinųjų komisijų, darbo grupių, Tarybos narių frakcijų, grupių ir mišrios grupės posėdžiuose pagal jų protokoluose fiksuotą laiką, taip pat laikas, praleistas tarnybinėse komandiruotėse, priimant savivaldybės nuolatinius gyventojus reglamento nustatyta tvarka. Pagal pateiktus protokolus ir kitus Tarybos narių darbo laiką patvirtinančius dokumentus, kuriuos atsakingi asmenys pateikia Sekretoriui ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę darbo dieną, Sekretorius užpildo ir pasirašo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, apvalindamas darbo laiką iki sveiko valandų skaičiaus. Sekretorius žiniaraštį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio trečios dienos pateikia Savivaldybės administracijos Buhalterijai. Tarybos nariams apmokama pagal Sekretoriaus pateiktą žiniaraštį.

10.4. Tarybos narys turi teisę atsisakyti atlyginimo, raštu pateikdamas prašymą Sekretoriui dėl Tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai. Tokiu atveju atlyginimas neskaičiuojamas nuo po prašymo pateikimo einančios dienos. Tarybos narys, atsisakęs atlyginimo, turi teisę prašyti mokėti atlyginimą, raštu pateikdamas prašymą Sekretoriui dėl Tarybos nario pareigų atlikimo atlygintinai. Tokiu atveju atlyginimas skaičiuojamas nuo po prašymo pateikimo einančios dienos.

10.5. Tarybos, komitetų, komisijų ir Kolegijos posėdžių laiku, taip pat kitais šio Reglamento nustatytais atvejais Tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.

10.6. Sekretorius, pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams, susistemina informaciją apie Tarybos narių faktiškai dirbtą laiką bei išmokėtą Tarybos nariams atlyginimą ir iki kovo 30 d. paskelbia ją Savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat skelbiami duomenys apie Tarybos narius, atsisakiusius atlyginimo ir pareigas atliekančius neatlygintinai.

11. Tarybos nario veiklos aprūpinimas. Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms šiame Reglamente numatytoms išlaidoms, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama 0,4 VMDU (bruto, be individualių įmonių) išmoka (toliau – Išmoka), už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Išmokos skyrimo ir atsiskaitymo už ją tvarka yra nustatyta Tarybos patvirtintoje Išmokos, skirtos paslaugoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo ir atsiskaitymo tvarkoje.

12. Tarybos nario drausmė.

12.1. Tarybos narys privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų principų ir nuostatų, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vengti interesų konflikto.

12.2. Tarybos narys Tarybos, komiteto, Kolegijos, komisijos ar darbo grupės posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti Tarybą, komitetą, Kolegiją, komisiją ar darbo grupę apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti Tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Klausimą dėl Tarybos nario pareikšto nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo Tarybos posėdžio metu balsavimui teikia posėdžio pirmininkas. Balsavimas dėl Tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris Tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.

12.3. Jeigu Tarybos posėdžio metu Tarybos narys nesilaiko Reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja Tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo Tarybai dirbti, posėdžio pirmininkas jį įspėja, o prireikus paveda Tarybos nario elgesį svarstyti Etikos komisijai.

13. Tarybos narių paklausimai.

13.1. Tarybos nario paklausimu yra laikomas Savivaldybės institucijai, kitai Savivaldybės įstaigai, įmonei ar organizacijai, taip pat valstybės institucijai, kuri veikia Savivaldybės teritorijoje, pateiktas Tarybos nario klausimas, susijęs su Tarybos nario įgaliojimų vykdymu.

13.2. Tarybos nario paklausime turi būti aiškiai suformuluotas klausimas.

13.3. Tarybos nario paklausimas teikiamas raštu, elektroniniu paštu ar kitokiomis ryšio priemonėmis, jeigu galima aiškiai identifikuoti paklausimą pateikusį asmenį. Elektroniniu paštu pateiktas Tarybos nario kreipimasis turi būti išsiųstas iš oficialaus Tarybos nariui priskirto elektroninio pašto (vardas.pavardė@palanga.lt).

13.4. Savivaldybės institucijai teikiamus paklausimus registruoja Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kuris gautą paklausimą užregistruoja ir organizuoja jo įteikimą Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Palangos miesto savivaldybės administracijos dokumentų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.

13.5. Į Tarybos narių paklausimus turi būti atsakyta per 20 darbo dienų nuo jų gavimo.

III SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS INSTITUCIJOS IR JŲ KOMPETENCIJA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

14. Taryba.

14.1. Taryba yra Savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti Savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus.

14.2. Taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų Savivaldybės bendruomenės atstovų – Tarybos narių.

14.3. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams pirmininkauja Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Tarybos komitetuose, komisijose, darbo grupėse, Tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, taip pat Tarybos nariams priimant Savivaldybės nuolatinius gyventojus šio Reglamento nustatyta tvarka.

14.4. Tarybai teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, atstovauja Meras arba Mero įgaliotas asmuo.

14.5. Savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė), Savivaldybės valdomų įmonių ir organizacijų vadovai kasmet iki balandžio 1 dienos Savivaldybės merui teikia metines veiklos ataskaitas už praėjusius metus. Meras pateiktas ataskaitas kartu su Tarybos sprendimų projektais, kuriuos rengia Savivaldybės administracija, teikia svarstyti komitetams pagal kompetenciją. Komitetai, susipažinę su pateiktomis ataskaitomis, joms gali pritarti arba motyvuotai nepritarti. Komitetui nepritarus pateiktai ataskaitai, ją teikęs įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas gali būti įpareigotas ataskaitą pakoreguoti. Taryba dėl ataskaitų priima sprendimus.

14.6. Taryba gali priimti sprendimą išklausyti valstybės institucijas dėl Savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų padalinių veiklos ir, esant poreikiui, teikti pasiūlymus dėl šių institucijų padalinių veiklos gerinimo.

14.7. Taryba prižiūri Merą ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas.

14.8. Taryba sprendimu gali pavesti paprastąja kompetencija numatytus konkrečius įgaliojimus vykdyti Merui. Jeigu Meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali vykdyti nustatytų ir Tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo Taryba.

15. Meras.

15.1. Meras yra Savivaldybės vykdomoji institucija (Savivaldybės vadovas), turinti Savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus.

15.2. Išrinktas Meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti mero pareigas po to, kai prisiekia Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

15.3. Meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, Tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Meras yra atskaitingas Tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą.

15.4. Meras savo įgaliojimų laikui Vietos savivaldos įstatymo ir šio Reglamento nustatyta tvarka skiria Savivaldybės administracijos direktorių ir vicemerus. Vicemerų skaičius gali būti ne daugiau kaip du.

16. Tarybos komitetai ir komisijos.

16.1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš savo narių sudaro komitetus. Komitetai pagal šiame Reglamente nustatytas veiklos kryptis preliminariai nagrinėja Tarybai teikiamus klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus, kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Vyriausybės nutarimai, Tarybos bei Mero sprendimai.

16.2. Taryba privalo sudaryti Kontrolės komitetą.

16.3. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Taryba gali sudaryti ir kitas nuolatines arba laikinas komisijas. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

17. Tarybos narių frakcijos ir grupės.

17.1. Tarybos nariai turi teisę jungtis į frakcijas ar grupes šio Reglamento ir Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.

17.2. Tarybos nariai, nesusivieniję į Tarybos narių frakciją ar grupę, laikomi mišria Tarybos narių grupe.

17.3. Frakcijos ir grupės nusistato darbo tvarką pačios. Frakcijų ir grupių darbo tvarka negali prieštarauti Vietos savivaldos įstatymo ir šio Reglamento nuostatoms.

17.4. Šio Reglamento nustatyta tvarka įkurtoms grupėms suteikiamos visos frakcijoms Reglamente nustatytos teisės.

18. Kolegija.

18.1. Tarybos įgaliojimų laikui iš Mero, vicemerų, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio Tarybos sprendimu sudaroma Kolegija.

18.2. Kolegija yra Tarybos patariamasis organas.

18.3. Kolegijos darbo ir posėdžių organizavimo tvarka nustatoma šiame Reglamente.

ANTRASIS SKIRSNIS

MERAS IR VICEMERAI

19. Mero įgaliojimai.

19.1. Meras turi įgaliojimus, įtvirtintus Vietos savivaldos įstatyme ir šiame Reglamente. Vykdydamas įgaliojimus, Meras leidžia potvarkius. Be kitų įgaliojimų, Meras:

19.1.1. šaukia Tarybos ir Kolegijos posėdžius, sudaro jų darbotvarkių projektus ir pirmininkauja posėdžiams;

19.1.2. pasirašo Tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

19.1.3. skelbia vietos gyventojų apklausą;

19.1.4. atstovauja Savivaldybei arba raštu įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Tarybos įgaliojimo;

19.1.5. teikia Tarybai vicemerų kandidatūras;

19.1.6. nustato vicemerų funkcijas;

19.1.7. vykdo kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytas mero funkcijas.

19.2. Savivaldybės merui, kaip Savivaldybės vadovui, formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus padeda mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Meras teikia Tarybai siūlymus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo.

19.3. Meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia Tarybai svarstyti ir tvirtinti Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį. Informacija apie mero veiklos rezultatus įtraukiama į Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys pateikiamas raštu, pristatomas Tarybai ir paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys pateikiamas ne vėliau nei iki einamųjų metų gegužės 1 d.

19.4. Meras organizuoja gyventojų priėmimą. Savivaldybės administracija padeda organizuoti gyventojų priėmimą ir tvarko gautus gyventojų prašymus, skundus ar pasiūlymus, adresuotus Merui. Gautus gyventojų prašymus, skundus ar pasiūlymus Meras gali nagrinėti pats arba perduoti nagrinėti vicemerams arba Savivaldybės administracijos direktoriui.

19.5. Meras skelbia vietos gyventojų apklausą (toliau – apklausa), kontroliuoja jos organizavimą ir vykdymą. Apklausa inicijuojama ir vykdoma vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo, Palangos miesto savivaldybės vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo ir šio Reglamento nuostatomis.

19.6. Meras saugo ir naudoja mero antspaudą.

20. Mero pavadavimas, laikinas mero pareigų ėjimas

20.1. Merą pavaduoja jo paskirtas vicemeras, kai:

20.1.1. meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;

20.1.2. mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi.

20.2. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose. Vicemerui pavaduojant Merą, Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba, o šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

20.3. Reglamento 20.2 papunktyje numatytais atvejais mero įgaliojimus, nustatytus Vietos savivaldos įstatyme, vykdo laikinai Tarybos paskirtas tarybos narys. Tarybos dauguma teikimu Tarybai pateikia ne mažiau kaip 3 Tarybos narių kandidatūras, kurie gali būti paskiriami laikinai vykdyti mero įgaliojimus. Vienam Tarybos nariui negalint eiti mero pareigų, jas eina kitas Tarybos narys pagal sąrašą.

20.4. Mero pareigas laikinai eina Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma paskirtas Tarybos narys, kai:

20.4.1. mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui;

20.4.2. išrinktas neprisiekęs meras netenka mandato ar mero rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais.

20.5. Tarybos nariui laikinai einant mero pareigas jo kaip Savivaldybės tarybos nario teisės ir pareigos laikinai sustabdomos.

20.6. Mero pareigas laikinai einančio Tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.

21. Mero fondo lėšų naudojimo tvarka. Mero fondo lėšos gali būti naudojamos Tarybos sprendimo nustatyta tvarka.

22. Vicemerai.

22.1. Meras savo įgaliojimų laikui skiria ne daugiau kaip du vicemerus. Sprendimus dėl pavadavimo priima Meras. Vicemerų veiklos sritis nustato Meras ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje.

22.2. Vicemerai, vykdydami funkcijas priskirtose srityse, derina Tarybos sprendimų projektus, Mero potvarkių projektus, nagrinėja ir rengia atsakymus į pateiktus prašymus, skundus ar pasiūlymus, vadovauja arba dalyvauja komisijų ir darbo grupių veikloje, priima gyventojus, teikia nuomonę ir siūlymus dėl veiklos gerinimo, vykdo kitus Mero pavedimus.

22.3. Meras teikia Tarybai kandidatūras į vicemerų pareigas. Jeigu Taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, Meras turi teisę savo sprendimu Tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Jeigu Meras, Tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, Meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš Tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas.

22.4. Merui ir vicemerams atostogos suteikiamos, komandiruotės ir kitos įstatymuose numatytos garantijos įforminamos Mero potvarkiu.

22.5. Vicemerų skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

22.6. Tarybos nariai ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą vicemeru (-ais). Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių.

TREČIASIS SKIRSNIS

KOMITETAI IR KOMISIJOS

23. Komitetų sąrašas.

23.1. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro šiuos komitetus:

23.1.1. Kontrolės komitetą;

23.1.2. Ekonomikos ir finansų komitetą;

23.1.3. Statybos ir miesto ūkio komitetą;

23.1.4. Švietimo, kultūros ir sporto komitetą;

23.1.5. Turizmo, sveikatos ir socialinių reikalų komitetą.

24. Komitetų sudarymas.

24.1. Komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip 3 Tarybos narių Tarybos sprendimu. Taryba tvirtina vardinį komiteto narių sąrašą. Tarybos komiteto, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininką ir jo pavaduotoją iš komiteto narių komiteto siūlymu skiria savivaldybės Taryba.

24.2. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Tarybos narių frakcijų, Tarybos narių grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų Tarybos narių skaičius. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus Tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

25. Komitetų pirmininkų skyrimas ir įgaliojimai.

25.1. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja Tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui. Tarybos opozicijos atstovas Tarybos posėdžio metu iki darbotvarkės patvirtinimo po dalyvaujančių posėdyje asmenų pasisakymo paskelbia Tarybos opozicijos raštą, pasirašytą daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių dėl deleguojamo Tarybos nario į Kontrolės komiteto pirmininką ir viešai jį įteikia Tarybos posėdžio pirmininkui, o posėdžiui vykstant nuotoliniu būdu – pateikia elektroniniu būdu Sekretoriatui ir posėdžio pirmininkui ne vėliau kaip iki posėdžio darbotvarkės patvirtinimo. Kartu su raštu Tarybos opozicijos atstovas Tarybos posėdžio pirmininkui pateikia pretendento tapti Kontrolės komiteto pirmininku Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją. Jeigu Tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko arba deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 11straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką skiria Taryba iš komiteto narių. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją iš komiteto narių (Tarybos daugumos) skiria Taryba.

25.2. Komiteto pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje, Tarybos narys. Tarybos narys, pretenduojantis tapti Tarybos sudaromo komiteto pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama Merui ir skelbiama viešai Savivaldybės interneto svetainėje tol, kol Tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

25.3. Komiteto pirmininkas komiteto narių siūlymu komiteto sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

25.4. Jeigu Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas Tarybos opozicijos, jis prieš terminą netenka savo įgaliojimų opozicijai jį atšaukus. Tarybos opozicijos deleguoto Tarybos nario atšaukimo iš Kontrolės komiteto pirmininko pareigų procedūra vyksta Reglamento 25.1 papunktyje nustatyta tvarka. Jeigu artimiausiame Tarybos posėdyje Tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Tarybos nario ar deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo priima Taryba. Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, Kontrolės komiteto pirmininkas Reglamento 25.1 papunktyje nustatyta tvarka turi būti deleguotas arba paskirtas per 2 mėnesius nuo įgaliojimų nutrūkimo dienos.

25.5. Komiteto pirmininkas:

25.5.1. šaukia komiteto posėdžius;

25.5.2. pirmininkauja posėdžiams, sudaro posėdžio darbotvarkę ir užtikrina reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą ir pateikimą;

25.5.3. kviečia dalyvauti posėdžiuose reikalingus asmenis;

25.5.4. informuoja komiteto narius apie sprendimų ir rekomendacijų vykdymą;

25.5.5. už komiteto veiklą atsiskaito Tarybai. Kontrolės komiteto veiklos ataskaitą pirmininkas privalo pristatyti Tarybai iki kitų metų balandžio 1 d.

25.5.6. komiteto vardu atsako pareiškėjui, turėdamas komiteto konsoliduotą nuomonę dėl komitete priimtų sprendimų;

25.5.7. turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar Savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar Savivaldybės valdomų įmonių.

26. Komiteto nario teisės ir pareigos.

26.1. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komiteto svarstomais klausimais.

26.2. Komiteto narys turi teisę:

26.2.1. siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos ruošiant, susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus – jais naudotis savo darbe, siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis; komiteto nario siūlymu komiteto sprendimu klausimas įrašomas į kito (artimiausio) posėdžio darbotvarkę.

26.2.2. pareikšti atskirą nuomonę.

26.3. Komiteto nariai privalo dalyvauti komiteto posėdžiuose. Nedalyvauti gali tik dėl pateisinamų priežasčių ir privalo iš anksto pranešti šio Reglamento nustatyta tvarka.

27. Komitetų darbo tvarka, posėdžiai ir sprendimai.

27.1. Komitetai dirba pagal šį Reglamentą. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.

27.2. Pagrindinė komitetų veiklos forma yra posėdžiai. Gali būti organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai. Posėdžiai yra atviri. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Asmenys, kurie trukdo komiteto posėdžiui, posėdžio pirmininko siūlymu komiteto sprendimu gali būti pašalinti iš posėdžio.

27.3. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu.

27.4. Organizacinį ir informacinį komitetų aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija. Komitetų posėdžių darbotvarkės kartu su numatytų svarstyti klausimų medžiaga paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio pradžios. Apie komiteto posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu pranešama visiems komiteto nariams ir suinteresuotiems asmenims. Komiteto posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista komiteto sprendimu.

27.5. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus pranešama per trumpesnį, negu nustatyta šio Reglamento 27.4 papunktyje, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.

27.6. Posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko pavaduotojas pagal komitetų patvirtintą darbo grafiką. Jis privalo sušaukti posėdį per 5 darbo dienas ir tuo atveju, jeigu trys komiteto nariai reikalauja ir raštu pateikia darbotvarkę.

27.7. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Sprendimai, pasiūlymai ir išvados priimami dalyvavusių posėdyje komiteto narių balsų dauguma. Balsavimo būdą nustato komitetas.

27.8. Sprendimai, pasiūlymai ir išvados įrašomi į posėdžio protokolą, kurį pasirašo pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui. Protokolas turi būti parašytas per 3 darbo dienas nuo posėdžio dienos, o pasirašytas – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo posėdžio dienos.

27.9. Komitetų sekretorių pareigas atlieka Savivaldybės administracijos atsakingi specialistai. Protokolai saugomi Savivaldybės administracijoje. Pasirašyti protokolai publikuojami Savivaldybės interneto svetainėje kitą dieną po jų pasirašymo.

27.10. Transliuotų komitetų posėdžių įrašai vieną mėnesį skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos nariai su šių įrašų archyvu gali susipažinti metus laiko nuo jų paskelbimo.

27.11. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti jungtinius posėdžius. Jungtiniam posėdžiui vadovauja vienas iš komitetų pirmininkų, išrinktas balsavimo būdu. Posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja visų dalyvaujančių komitetų narių dauguma. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Posėdžio sprendimą ir protokolą pasirašo posėdyje dalyvavusių komitetų pirmininkai ir posėdžio sekretorius. Protokolas turi būti parašytas per 3 darbo dienas nuo posėdžio dienos, o pasirašytas – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo posėdžio dienos. Jungtinio komiteto parengtais klausimais komitetai gali daryti bendrus pranešimus arba atskirai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus.

28. Komitetų veiklos kryptys.

28.1. Bendri komitetų įgaliojimai:

28.1.1. pagal priskirtas veiklos sritis savo iniciatyva arba Tarybos pavedimu rengia ir teikia Tarybos sprendimų projektus, svarsto Tarybai pateiktų sprendimų projektus, teikia pasiūlymus ir išvadas dėl jų;

28.1.2. svarsto Savivaldybės biudžeto projektą;

28.1.3. pagal priskirtas veiklos sritis kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Vyriausybės nutarimai, Tarybos ir Mero sprendimai;

28.1.4. nagrinėja kitus komiteto veiklos krypčiai priskirtus klausimus;

28.1.5. pagal komiteto veiklos sritį nagrinėja piliečių bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus, prašymus, skundus, ir, jei reikia, su atitinkamais rekomendaciniais sprendimais gali juos perduoti pagal kompetenciją svarstyti Savivaldybės administracijos direktoriui, Merui, Kolegijai;

28.2. Kontrolės komiteto kompetenciją nustato Vietos savivaldos įstatymas.

28.3. Meras komitetams pagal kompetenciją nukreipia svarstytinus Tarybos sprendimo projektus atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme Savivaldybei priskirtas savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.

29. Komisijos, jų sudarymas ir darbo tvarka.

29.1. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Etikos ir Antikorupcijos komisijų kompetenciją nustato Vietos savivaldos įstatymas. Šios komisijos sudaromos laikantis proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijų sudėtis, išlaikant proporcinio Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo.

29.2. Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šių komisijų narių – Tarybos narių – deleguoja Tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Tarybos posėdžio pirmininkui. Jeigu Tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja šių komisijų pirmininkų arba deleguoja Tarybos narius, neatitinkančius Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Tarybos opozicija, Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininką Taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šių komisijų narių – Tarybos narių mažumos. Jeigu visi Tarybos nariai sudaro Tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš Tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol Taryboje susidaro Tarybos mažuma ar Tarybos opozicija. Šių komisijų pirmininkų pavaduotojus komisijos narių siūlymu iš šių komisijų narių – Tarybos narių daugumos – skiria Taryba.

29.3. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje, Tarybos narys. Tarybos narys, pretenduojantis tapti Tarybos sudaromos komisijos pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama Merui ir skelbiama viešai Savivaldybės interneto svetainėje tol, kol Tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

29.4. Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas komisijos siūlymu Tarybos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu Etikos ar Antikorupcijos pirmininkas buvo deleguotas Tarybos opozicijos, jis prieš terminą netenka savo įgaliojimų opozicijai jį atšaukus. Tarybos opozicijos deleguoto Tarybos nario atšaukimo iš Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų procedūra vyksta Reglamento 27.1 papunktyje nustatyta tvarka. Jeigu artimiausiame Tarybos posėdyje Tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito atitinkamos komisijos pirmininko ar deleguoja Tarybos narį, neatitinkantį Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko ar Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo atitinkamos komisijos pirmininko skyrimo priima Taryba.

29.5. Įstatymų nustatytais atvejais arba Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.

29.6. Komisijos pirmininkas komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji komisijų pirmininkai.

29.7. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atlieka Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai arba darbuotojai.

29.8. Komisijų posėdžiai protokoluojami. Pasirašyti protokolai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Transliuotų komisijos posėdžių įrašai vieną mėnesį skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos nariai su šių įrašų archyvu gali susipažinti metus laiko nuo jų paskelbimo. Antikorupcijos komisijai šio papunkčio nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip.

29.9. Komisijų sudarymo ir darbo tvarka reglamentuojama komisijų nuostatuose, išskyrus, kai ji reglamentuota kituose teisės aktuose. Komisijos nuostatus tvirtina Taryba. Komisijos nuostatuose turi būti nustatyta komisijos sudėties formavimo, pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus skyrimo arba rinkimo tvarka, komisijos narių įgaliojimų nutrūkimo tvarka, komisijos narių ir pirmininko teisės bei pareigos, balsavimo ir sprendimų priėmimo bei darbo organizavimo tvarka.

29.10. Komisijos nuostatus pagal kompetenciją rengia Savivaldybės administracija. Jeigu nuostatuose nėra išsamiai reglamentuota komisijos darbo tvarka, nereglamentuoti klausimai sprendžiami vadovaujantis šiame Reglamente nustatyta komitetų darbo tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

FRAKCIJOS IR GRUPĖS

30. Jungimasis į frakcijas ir grupes.

30.1. Tarybos nariai laisva valia gali jungtis į frakcijas ir grupes. Frakciją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, o grupę – ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai, nepriklausantys frakcijai. Frakcijos ir grupės gali jungtis į koalicijas.

30.2. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, grupę arba sudaryti koaliciją, teikia Tarybos posėdžio pirmininkui pareiškimą su savo parašais. Pareiškime turi būti nurodytas frakcijos ar grupės pavadinimas, pirmininko bei pavaduotojo (jeigu toks skiriamas) vardai ir pavardės. Viešą pareiškimą apie vienijimąsi į frakciją ar grupę perskaito frakcijos ar grupės įgaliotas asmuo Tarybos posėdyje. Viešas pareiškimas įrašomas į Tarybos posėdžio protokolą.

30.3. Frakcijos ar grupės pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas narys turi teisę atstovauti Taryboje savo frakcijai ar grupei.

30.4. Apie frakcijos ar grupės pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, veiklos nutraukimą raštu pranešama Merui, apie tai paskelbiama artimiausiame Tarybos posėdyje.

31. Tarybos opozicijos ir opozicijos lyderio paskelbimas.

31.1. Tarybos mažumai priklausanti Tarybos narių frakcijų, Tarybos narių grupių, į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių Tarybos narių visuma, pirmajame ar kitame Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, gali pasiskelbti Tarybos opozicija.

31.2. Tarybos nariai (frakcija, grupė, į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję Tarybos nariai), siekiantys opozicijos statuso, turi pateikti savo veiklos kryptis.

31.3. Ne mažiau kaip pusė Tarybos narių, priklausančių Tarybos opozicijai, Tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, gali paskirti Tarybos opozicijai atstovaujantį Tarybos narį – opozicijos lyderį. Opozicijos lyderis atlieka Vietos savivaldos įstatymu ir šiuo Reglamentu jam pavestas funkcijas, turi šiame įstatyme ir Reglamente nustatytas teises.

PENKTASIS SKIRSNIS

KOLEGIJA

32. Kolegijos įgaliojimai.

32.1. Pagrindinės Kolegijos veiklos sritys:

32.1.1. analizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus Tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;

32.1.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimo;

32.1.3 svarsto klausimus dėl Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;

32.1.4. numato Mero ir Tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);

32.1.5. susipažįsta su specialiųjų ir detaliųjų planų projektais, dėl jų gali teikti rekomendacijas Merui;

32.1.6. svarsto Savivaldybės įstaigų metinių ataskaitų rinkinius ir Savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, metinius pranešimus ir (arba) veiklos ataskaitas;

32.1.7. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Tarybos posėdžių darbotvarkių papildymo;

32.1.8. teikia Tarybos sprendimų projektus;

32.2. Mero sprendimu Kolegijai svarstyti gali būti teikiami kiti klausimai.

32.3. Kolegijos sprendimai yra rekomendaciniai.

33. Kolegijos sudarymas.

33.1. Kolegija sudaroma Tarybos įgaliojimų laikotarpiui. Kolegijos nariai pagal pareigas yra Meras, vicemerai, Savivaldybės administracijos direktorius, visų komitetų pirmininkai, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir opozicijos lyderis.

33.2. Kolegijos nario statusas prarandamas šiais atvejais:

33.3. nutrūkus Kolegijos nario įgaliojimams prieš terminą;

33.4. Kolegijos nariui pateikus Tarybai prašymą dėl įgaliojimų nutraukimo;

33.5. kitais įstatymų numatytais atvejais.

33.6. Už Kolegijos veiklą Meras atsiskaito pateikdamas Savivaldybės ir Mero veiklos ataskaitą.

34. Kolegijos darbo tvarka.

34.1. Kolegija sprendimus priima posėdžiuose. Kolegijos sprendimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį pasirašo Kolegijos posėdžio pirmininkas ir rengėjas.

34.2. Kolegijos posėdžius šaukia ir posėdžio darbotvarkės projektą sudaro Meras, o kai jo nėra, – Merą pavaduojantis vicemeras. Kolegijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Kolegijos narių.

34.3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki Kolegijos posėdžio dienos privalo svarstytinus klausimus, Tarybos sprendimų projektus ir kitą posėdžio medžiagą paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir pranešti Kolegijos nariams, asmenims, kurie Kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato Kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į Kolegijos posėdį.

34.4. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Kolegijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Balsuojama atvirai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA, SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

35. Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių Mero teikimu tvirtina ir keičia Taryba, o pareigybes tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.

36. Savivaldybės administracijai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai Merui atsako už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Vyriausybės, Tarybos, Mero sprendimų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.

37. Savivaldybės administracijos direktorių skiria ir atleidžia Meras. Savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero įgaliojimų laikui. Savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

38. Tarybos nariai ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą Savivaldybės administracijos direktoriumi. Teikimą dėl nepasitikėjimo turi pasirašyti ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių;

39. Tarybos posėdžius, komitetus, Merą, kiek jo veikla susijusi su Tarybos posėdžiais, aptarnauja, taip pat Tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl Tarybos sprendimų projektų rengia Sekretorius.

IV SKYRIUS

TARYBOS POSĖDŽIAI

40. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai posėdžiuose. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 11 Tarybos narių (kvorumas). Tarybos veikla tarp posėdžių tęsiama komitetuose, komisijose, darbo grupėse, Tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, taip pat Tarybos nariams priimant Savivaldybės nuolatinius gyventojus.

41. Tarybos posėdžių vieta ir laikas. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta paskutinį kiekvieno mėnesio ketvirtadienį Tarybos posėdžių salėje. Posėdžiai vyksta valstybine kalba. Posėdžio trukmę nustato Taryba, tvirtindama darbotvarkę.

42. Tarybos posėdžio metu turi būti laikomasi Reglamente nustatytos tvarkos.

43. Tarybos narių darbo vietas Tarybos posėdžių salėje nustato Meras.

44. Pirmasis Tarybos posėdis.

44.1. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko po to, kai Savivaldybėje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 14 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys. Apie pirmojo Tarybos posėdžio sušaukimo laiką ir vietą Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos Tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šiame punkte nustatyto termino pabaigos, suėjus nustatytam terminui, Tarybos posėdį ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas šaukia Vyriausioji rinkimų komisija. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.

44.2. Pirmam ir kitiems išrinktos naujos Tarybos posėdžiams, iki prisiekia išrinkti Tarybos nariai ir Meras, pirmininkauja 44.1 papunktyje nustatyti asmenys. Prisiekus Tarybos nariams ir Merui, toliau posėdžiui pirmininkauja Meras.

44.3. Patalpas posėdžiui parengia Savivaldybės administracija. Turi būti parengtos vietos naujai išrinktiems Tarybos nariams bei kitiems posėdžio dalyviams, posėdžio patalpa aprūpinta garso bei įrašų aparatūra. Atsakingas už tinkamą pasirengimą pirmajam posėdžiui yra Savivaldybės administracijos direktorius.

44.4. Posėdį pradeda Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas. Jis skelbia naujai išrinktų Tarybos narių registraciją ir tęsia posėdį, jeigu dalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos narių.

44.5. Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje:

44.5.1. prisiekia Tarybos nariai;

44.5.2. prisiekia Meras;

44.5.3. posėdžio pirmininkui gali būti įteikiami vieši pareiškimai dėl Tarybos narių vienijimosi į frakcijas ir (ar) grupes, dėl Tarybos daugumos ir Tarybos opozicijos sudarymo;

44.5.4. gali būti priimami kiti sprendimai, užtikrinantys Savivaldybės institucijų ir Tarybos sudaromų komitetų, komisijų veiklą.

45. Jeigu pirmajame Tarybos posėdyje Meras neprisiekia, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos.

46. Tarybos nario ir Mero priesaika.

46.1. Nustatomas toks išrinkto Tarybos nario ir Mero priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių Savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“

46.2. Prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio.

46.3. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:

46.3.1. Tarybos nario priesaiką priima Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Savivaldybės rinkimų komisijos narys;

46.3.2. Tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, perskaito priesaikos tekstą;

46.3.3. prisiekęs Tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

46.3.4. priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Tarybos narys neprisiekė;

46.3.5. vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia Tarybos narių, įgijusių visas Tarybos nario teises ir pareigas, vardus ir pavardes. Vardiniai priesaikos lapai kartu su posėdžio medžiaga perduodami saugoti Savivaldybės administracijai.

46.3.6. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po Tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai Tarybos narys prisiekia ne pirmajame Tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

46.4. Mero priesaikos priėmimo tvarkai mutatis mutandis taikomos normos, nustatančios Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarką.

46.5. Tarybos narys ar Meras, Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka Tarybos nario ar atitinkamai Mero mandato. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

46.6. Prisiekusiam Tarybos nariui priesaiką priėmęs asmuo įteikia Tarybos nario pažymėjimą. Prisiekusiam Merui priesaiką priėmęs asmuo įteikia Savivaldybės mero pažymėjimą.

46.7. Vadovaudamasi Tarybos sprendimais, Savivaldybės administracija informuoja kompetentingas institucijas apie Mero, Mero pareigas laikinai einančio Tarybos nario darbo pradžią darbo įstatymų nustatyta tvarka.

47. Tarybos posėdžių šaukimas.

47.1. Tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, šaukia Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys.

47.2. Ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai gali raštu pareikalauti sušaukti Tarybos posėdį. Tokiu atveju Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys, privalo sušaukti Tarybos posėdį ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo.

47.3. Jeigu per nustatytą laiką Meras ar laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 7 Tarybos nariai.

48. Tarybos posėdžio darbotvarkė.

48.1. Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą sudaro Meras, darbotvarkę tvirtina Taryba posėdžio pradžioje posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio šio Reglamento nustatyta tvarka parengtus, suderintus, paviešintus, įregistruotus ir apsvarstytus komitetuose sprendimų projektus Meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkės projektą.

48.2. Meras, atsižvelgdamas į sprendimo projekto svarbą gali į Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą įtraukti sprendimo projektą, kuris nebuvo apsvarstytas komitetuose, jeigu yra galimybė iki Tarybos posėdžio dienos sprendimo projektą apsvarstyti komitetuose ir tai nepažeistų kitų teisės aktų reikalavimų. Nauji papildomai svarstytini klausimai gali būti įtraukti į darbotvarkę, jeigu dėl jų sprendimo projektai yra Reglamento nustatyta tvarka suderinti ir įregistruoti Savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su vicemero (-ų), Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo vicemeru, Savivaldybės administracijos direktoriumi, Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkais pareiškimu.

48.3. Kartą per pusę metų į vieną Tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimus turi teisę Tarybos mažuma. Į darbotvarkę privalomai įtraukiami ir svarstomi visi Tarybos mažumos siūlomi klausimai, atitinkantys 48.1 papunktyje nustatytus reikalavimus. Jeigu Tarybos posėdis baigiasi anksčiau, negu apsvarstomi visi Tarybos mažumos pateikti sprendimų projektai, neapsvarstyti Tarybos mažumos projektai turi būti įtraukiami į kito artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę.

48.4. Tarybos posėdžio metu, tvirtinant posėdžio darbotvarkę, parengtas Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas gali būti papildytas ar pakeistas Tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos, grupės, mišrios grupės, Kolegijos, opozicijos lyderio ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jeigu dėl siūlomų papildomai įtraukti klausimų sprendimų projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

48.5. Apie Tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir šio Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys šio Reglamento nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios elektroniniu paštu praneša visiems Tarybos nariams, seniūnaičiui (kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene) ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (atstovams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų). Gyventojams šiame papunktyje nurodyta informacija ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios turi būti paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje ir/arba vietinės spaudos leidinyje.

48.6. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais Mero sprendimu Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas gali būti sudaromas ir Savivaldybės interneto svetainėje paskelbiamas, taip pat šio Reglamento 48.5 papunktyje nurodytiems asmenims pranešama trumpesniais, negu nustatyta Reglamento 48.1 ir 48.5 papunkčiuose, terminais, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios.

48.7. Tarybos posėdžių techninį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija.

49. Tarybos posėdžių atvirumas.

49.1. Tarybos posėdžiai yra atviri. Tarybos posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami tiesiogiai per Savivaldybės interneto svetainę. Kai posėdyje svarstomas klausimas, kuriame yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ar su asmens duomenimis ir (ar) privačiu gyvenimu susijęs klausimas, Taryba juos nagrinėja uždarame posėdyje. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai yra vieši ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos posėdžių garso ir vaizdo įrašai neskelbiami viešai, kai tai gali atskleisti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį, pažeisti fizinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į asmens duomenų apsaugą. Transliuotų Tarybos posėdžių įrašai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

49.2. Asmenys, pageidaujantys dalyvauti Tarybos posėdyje, turi užsiregistruoti Savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje. Posėdžio dalyvių registravimo tvarką tvirtina Meras.

49.3. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Tarybos posėdžiai negali vykti Tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, Tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. Nuotoliniu būdu priimant Tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas Tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

50. Pirmininkavimas posėdžiams.

50.1. Tarybos posėdžiui pirmininkauja Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra – laikinai Tarybos paskirtas Tarybos narys.

50.2. Tarybos posėdžio pradžioje ir vykstant posėdžiui posėdžio pirmininkas turi užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami esant kvorumui. Kvorumas nustatomas elektroninės registracijos būdu, o kai nėra galimybės naudoti elektroninę registraciją, Sekretorius Tarybos narius registruoja raštu. Tarybos narys posėdžio metu prieš balsuojant gali prašyti nustatyti kvorumą.

50.3. Posėdžio pirmininkas:

50.3.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką. 1/3 Tarybos narių prašymu skelbia ne ilgesnę kaip 10 minučių pertrauką;

50.3.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;

50.3.3. stebi, kad būtų laikomasi šio Reglamento taisyklių;

50.3.4. suteikia žodį Tarybos nariams bei kitiems asmenims, stebi pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali kalbą nutraukti. Jeigu Tarybos nariai neprieštarauja, gali pratęsti pasisakymui skirtą laiką;

50.3.5. įspėja pasisakantį asmenį, jeigu nukrypstama nuo svarstomo klausimo esmės. Gali nutraukti pasisakymą, jeigu kalbama ne tuo klausimu, dėl kurio buvo suteiktas žodis;

50.3.6. skelbia balsavimo pradžią, balsavimo pabaigą ir balsavimo rezultatus;

50.3.7. pasiūlo Tarybai priimti sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie triukšmauja, kitaip trukdo posėdžiauti ir (ar) kitaip pažeidinėja Reglamentą;

50.3.8. reiškia Tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio Reglamento, triukšmauja, kitaip trukdo posėdžiauti ir (ar) kitaip pažeidinėja Reglamentą, o prireikus paveda jų elgesį svarstyti Etikos komisijai;

50.3.9. pasirašo Tarybos posėdžio protokolą, posėdyje priimtus sprendimus ir kitus dokumentus;

50.3.10. atlieka kitus šiame Reglamente numatytus veiksmus.

50.4. Jeigu tam tikri posėdžio procedūriniai klausimai įstatymuose ir šiame Reglamente neaptarti, jie sprendžiami vadovaujantis demokratijos, protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir kitais principais.

51. Tarybos posėdžių protokolai.

51.1. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs Meras arba Tarybos paskirtas Tarybos narys, taip pat Sekretorius.

51.2. Tarybos posėdžio protokole nurodoma: posėdžio vieta ir laikas, posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių skaičius, posėdžio pirmininko vardas ir pavardė, posėdžio darbotvarkė, posėdyje kalbėjusiųjų asmenų vardai, pavardės, pareigos ir pasisakymo esmė, balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai. Prie posėdžio protokolo pridedama: posėdyje nedalyvavusių Tarybos narių sąrašas, posėdžio dalyvių sąrašas.

51.3. Pasirašyti Tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai Savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po Tarybos posėdžio.

51.4. Už posėdžių protokolų sudarymą atsako Sekretorius.

52. Dalyvaujančių posėdyje asmenų pasisakymai.

52.1. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, gyventojai, žiniasklaidos priemonių atstovai. Gyventojai, valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, pageidaujantys kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, turi ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki Tarybos posėdžio pateikti prašymą administracijos Bendrajam skyriui. Gauti prašymai, prieš pradedant posėdį, pateikiami posėdžio pirmininkui. Gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai gali kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.

52.2. Po 52.1 papunktyje nurodytų asmenų pasisakymų gali pasisakyti Tarybos nariai. Informacija apie ketinimą pasisakyti turi būti pateikta Sekretoriui raštu ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki Tarybos posėdžio. Vieno Tarybos nario pasisakymo trukmė negali viršyti 5 minučių. Pasisakančiųjų eiliškumas nustatomas pagal informacijos apie ketinimą pasisakyti gavimo Savivaldybės administracijoje laiką.

52.3. Meras gali į Tarybos posėdį pakviesti užsienio valstybės ar Lietuvos institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovus ar fizinius asmenis pristatyti Palangos miestui aktualų klausimą.

52.4. Pakviestas svečias klausimą pristato posėdžio pradžioje, prieš tvirtinant darbotvarkę. Tarybos sutikimu, svečio klausimo pristatymas gali būti išklausomas ir kitu laiku.

52.5. Kai svarstomas sprendimo projektas dėl konkrečių asmenų teisių apribojimo, rengėjas jiems praneša apie Tarybos posėdžio datą, laiką ir vietą. Taryba gali leisti tokiems asmenims pasisakyti svarstomu klausimu.

53. Tarybos mažumos valanda.

53.1. Ne rečiau kaip kartą per pusę metų vieno iš Tarybos posėdžių pabaigoje yra organizuojama Tarybos mažumos valanda. Jos metu Tarybos mažumos atstovai turi teisę užduoti klausimų Merui, vicemerui (-ams), Savivaldybės administracijos direktoriui, komitetų pirmininkams, komisijų pirmininkams ir gauti į juos atsakymus. Jeigu posėdžio dieną nurodyti asmenys eina pareigas, jie Tarybos mažumos valandoje privalo dalyvauti ir atsakyti į jiems užduotus klausimus, kurie per Sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio.

53.2. Tarybos mažumos valanda trunka vieną valandą. Pirmiausia teisę užduoti iki dviejų klausimų turi opozicijos lyderis, po to – kiti Tarybos mažumos atstovai. Tarybos mažumos atstovams uždavus visus klausimus, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip, sudaroma galimybė Tarybos daugumos atstovams užduoti klausimų.

V SKYRIUS

TARYBOS TEISĖKŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

54. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina priimdama sprendimus. Tarybos priimami sprendimai pagal turinį gali būti norminiai arba individualūs (teisės taikymo aktai). Norminiams ir teisės taikymo aktams inicijuoti, rengti, skelbti ir registruoti taikomi skirtingi reikalavimai.

ANTRASIS SKIRSNIS

TARYBOS SPRENDIMŲ PROJEKTŲ RENGIMAS

55. Sprendimų projektus rengiantys subjektai. Tarybos sprendimų projektus rengia ir teikia Tarybos komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Savivaldybės kontrolierius, Meras (toliau – sprendimo projekto rengėjas). Tarybos sprendimų projektus taip pat rengia Savivaldybės administracija.

56. Reikalavimai sprendimo projektui.

56.1. Tarybos sprendimų projektai rengiami vadovaujantis tikslumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, aiškumo ir sistemiškumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, keliamais reikalavimais.

56.2. Sprendimo projektą sudaro Mero potvarkiu nustatytos formos lydraštis, užregistruotas Savivaldybės administracijoje, sprendimo ir jo priedų projektai. Sprendimo projekto lydimąją (rengimo) medžiagą sudaro sprendimo projekto aiškinamasis raštas, lyginamasis variantas (jeigu teikiamas sprendimo pakeitimo projektas). Aiškinamajame rašte nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai.

56.3. Rengiant Tarybos sprendimus asmens duomenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Jeigu Tarybos sprendimo projekte yra asmens duomenų, kurie neskirti skelbti viešai, sprendimo projekto rengėjas parengia sprendimo projekto nuasmenintą variantą, kuris skelbiamas viešai.

57. Tarybos sprendimu, Mero potvarkiu, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma darbo grupė. Darbo grupė sudaroma, kai teisės akto projektui parengti reikalingos specialios ir mokslinės žinios, išsami esamos padėties ir užsienio šalių praktikos analizė ir šių žinių ir gebėjimų neturi ir reikiamos analizės atlikti negali sprendimo projekto rengėjas.

58. Sprendimo projekto derinimas.

58.1. Tarybos sprendimų projektai Savivaldybėje derinami naudojantis elektronine dokumentų valdymo sistema. Tarybos sprendimų projektų derinimo tvarką nustato Savivaldybės administracijos direktorius. Sprendimo projekto derinimo patvirtintas išrašas pridedamas kaip sprendimo projekto lydimasis dokumentas.

58.2. Jeigu sprendimo projektas parengtas ne Savivaldybės administracijoje, sprendimo projekto rengėjas parengtą sprendimo projektą teikia derinti Savivaldybės administracijai per Sekretorių. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo projekto gavimo derinimui dienos pateikia išvadą dėl teikiamo sprendimo projekto (suderina arba nurodo nederinimo motyvus). Jeigu sprendimo projektas didelės apimties, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu išvados pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų. Derinant sprendimo projektą pagal poreikį turi būti atliktas antikorupcinis vertinimas. Prireikus Savivaldybės administracija koreguoja sprendimo projekto tekstą pagal teisės aktų reikalavimus nekeisdama sprendimo projekto esmės ir perduoda jį Sekretoriui. Apie gautą Savivaldybės administracijos išvadą projekto rengėją tą pačią dieną informuoja Sekretorius. Pakartotinis sprendimo projekto derinimas atliekamas ta pačia tvarka.

58.3. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais gali būti nesilaikoma šiame Reglamente nustatytos projektų teikimo ir derinimo tvarkos ir terminų, bet visais atvejais projektas turi būti suderintas su Savivaldybės administracija.

59. Sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas.

59.1. Sprendimo projekto antikorupcinį vertinimą atlieka sprendimo projekto vertintojas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu sprendimo projektas parengtas ne Savivaldybės administracijoje, jo antikorupcinį vertinimą atlieka Savivaldybės administracija per 4 darbo dienas nuo sprendimo projekto gavimo vertinimui dienos. Tokiu atveju sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas ir derinimas Savivaldybės administracijoje atliekamas vienu metu. Apie atliktą antikorupcinį vertinimą projekto rengėją tą pačią dieną informuoja Sekretorius.

59.2. Atlikti vertinimai pridedami prie sprendimo projekto lydimosios (rengimo) medžiagos.

60. Sprendimo projekto viešinimas ir konsultavimasis su visuomene. Siekiant užtikrinti sprendimų projektų rengimo atvirumą ir skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, komiteto siūlymu ir (ar) Mero pavedimu gali būti konsultuojamasi su bendruomene vadovaujantis Vietos savivaldos įstatyme nustatytais konsultavimosi su vietos gyventojais reikalavimais. Konsultavimąsi Mero nurodytu būdu organizuoja Savivaldybės administracija.

61. Sprendimo projekto pateikimas ir registravimas.

61.1. Sprendimo projekto rengėjas parengtus, suderintus ir įvertintus (kai vertinimas atliekamas) sprendimų projektus, dėl kurių konsultuotasi su visuomene (kai atliekamas konsultavimasis), teikia Tarybai svarstyti per Sekretorių, kuris, įvertinęs teikiamo sprendimo projekto atitiktį visiems keliamiems reikalavimams, nedelsdamas jį registruoja. Jeigu teikiamas sprendimo projektas neatitinka jam keliamų reikalavimų, Sekretorius grąžina jį rengėjui koreguoti. Sprendimo projekto rengėjo inicijuotiems papildymams ir pataisymams galioja tie patys rengimo, derinimo, vertinimo, svarstymo ir kiti reikalavimai, kaip ir sprendimo projektui, išskyrus šiame Reglamente nustatytas išimtis.

61.2. Tarybai svarstyti teikiamas sprendimo projektas turi būti pasirašytas sprendimo projekto rengėjo. Sprendimo projekto rengėjas iki sprendimo projekto įtraukimo į darbotvarkę elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje nurodo Savivaldybės administracijai, kurio mėnesio Tarybos posėdžio svarstymui pageidauja teikti sprendimo projektą. Sprendimų projektai pateikiami Sekretoriui likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki Tarybos posėdžio.

61.3. Parengti, suderinti nuasmeninti sprendimų projektai, jų gavimo Savivaldybės administracijoje dieną registruojami elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. Po registracijos, nenuasmeninti sprendimo projektai ir jų priedai pateikiami Tarybos nariams. Nenuasmeninti sprendimo projektai ir jų priedai skirti tik Tarybos nariams.

61.4. Sprendimo projekto rengėjas iki sprendimo projekto patvirtinimo Tarybos posėdžio darbotvarkėje gali atsiimti sprendimo projektą.

TREČIASIS SKIRSNIS

SVARSTYMAS IR BALSAVIMAS

62. Sprendimų projektų svarstymas komitetuose.

62.1. Tarybai svarstyti pateikti ir užregistruoti sprendimų projektai ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos perduodami Merui. Gavęs įregistruotą sprendimo projektą Meras nusprendžia, kuriuose komitetuose pagal kompetenciją turi būti svarstomas sprendimo projektas. Sprendimų projektų svarstymas komitete nėra privalomas nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti Savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius Savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams . Apie komitetams priskirtus nagrinėti klausimus ir svarstymo komitetuose laiką Sekretorius informuoja sprendimo projektą parengusį subjektą.

62.2. Komitetai pritaria svarstomam sprendimo projektui arba nepritaria, nurodydami nepritarimo motyvus, kurie fiksuojami komiteto posėdžio protokole. Komitetai gali teikti siūlymus svarstomam sprendimo projektui. Komitetų siūlymai papildyti ir (ar) pakeisti jau pateiktą svarstyti sprendimo projektą įrašomi į komiteto posėdžio protokolą. Komiteto posėdžio protokole pateiktus siūlymus Sekretorius perduoda susipažinti sprendimo projekto rengėjui ir įvertinti Savivaldybės administracijai, kuri šio Reglamento nustatyta tvarka siūlymus įvertina ir pateikia nuomonę, prireikus parengia siūlomo pakeitimo tekstą pagal teisės aktų reikalavimus nekeisdama pasiūlymo esmės ir perduoda jį Sekretoriui.

63. Svarstymas Tarybos posėdžiuose.

63.1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal kompetenciją komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Tarybai patvirtinus posėdžio darbotvarkę, posėdžio pirmininkas pradeda pateiktų sprendimų projektų svarstymą eilės tvarka.

63.2. Tarybos sprendimo projektą Tarybos posėdyje gali pristatyti projekto rengėjas, teikėjas arba Mero paskirtas pranešėjas (toliau – pranešėjas). Pranešėjas trumpai (iki 3 minučių) pristato projektą.

63.3. Po sprendimo projekto pristatymo pranešėjas atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos narys gali pateikti pranešėjui du klausimus. Vieną klausimą galima pateikti frakcijos vardu. Klausimui pateikti skiriama iki 2 minutės, atsakymui – iki 2 minučių.

63.4. Pranešėjui atsakius į klausimus, Tarybos narys turi teisę pasisakyti svarstomu klausimu. Tarybos nario pasisakymui skiriama iki 3 minučių. Svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vieną kartą. Pasisakymui frakcijos vardu skiriama iki 3 minučių. Opozicijos lyderis turi pirmumo teisę užduoti klausimus ir pasisakyti tarybos posėdyje svarstomais klausimais.

63.5. Diskusijos nutraukiamos, kai to pageidauja Tarybos nariai ir nusprendžia Taryba. Tarybos nariai, ketinę pasisakyti, bet negavę žodžio dėl laiko stokos, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais gali pateikti raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo.

63.6. Pasibaigus diskusijoms Tarybos narių pasisakymams ir pasiūlymams įvertinti ir apibendrinti pranešėjas turi teisę baigiamajam žodžiui – iki 2 minučių.

63.7. Taryba gali atidėti sprendimo projekto svarstymą, jeigu yra pateikta pataisų ar alternatyvių pasiūlymų ir perduoti sprendimo projektą svarstyti atitinkamam komitetui pagal kompetenciją.

63.8. Prieš balsavimą posėdžio pirmininkas gali pareikalauti neeilinės, ne ilgesnės kaip 10 minučių pertraukos.

63.9. Po Tarybos narių pasisakymų vyksta balsavimas dėl svarstomo sprendimo projekto. Po balsavimo Tarybos nariai gali pasisakyti ir replikuoti vieną kartą. Pasisakymams ir replikoms po balsavimo skiriama iki 2 minučių.

63.10. Balsuojant Savivaldybės elektroninio balsavimo sistemoje, balsavimą galima vieną kartą pakartoti, jeigu Tarybos narys pareiškia balsavimo metu suklydęs. Balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, tam pritaria posėdžio pirmininkas ir bendru sutarimu pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių.

64. Svarstymo atidėjimas.

64.1. Kai Tarybos narys, komitetas, frakcija ir (ar) Tarybos narių grupė sprendimo projekto svarstymo metu pasiūlo atidėti sprendimo svarstymą dėl to, kad reikalingi papildomi pagrindimai, skaičiavimai, paaiškinimai ar kita informacija, taip pat kai reikia daugiau diskusijų ar dėl kitų priežasčių, Taryba gali atidėti sprendimo projekto svarstymą kitam arba vėlesniam Tarybos posėdžiui. Tarybos narys, frakcija ir (ar) Tarybos narių grupė, siūlantys atidėti sprendimo projekto svarstymą, turi nurodyti konkretų terminą ar aplinkybę, iki kada sprendimo projekto svarstymas atidedamas. Sprendimo projekto svarstymas atidedamas Tarybos nariams balsuojant.

64.2. Atlikus veiksmus ar suėjus nurodytam terminui, apie tai sprendimo projekto rengėjas informuoja Merą, kuris įtraukia sprendimo projektą į artimiausio posėdžio darbotvarkės projektą.

64.3. Jeigu sprendimo projektą rengiantis subjektas nusprendžia pakoreguoti sprendimo projektą, kurio svarstymas buvo atidėtas, apie tai raštu arba elektroniniu paštu informuoja Sekretorių, ir pateiktas sprendimo projektas toliau nebesvarstomas. Pakoreguotas sprendimo projektas rengiamas ir teikiamas svarstyti Tarybai iš naujo bendra tvarka.

64.4. Siūlymai nebalsuoti svarstomu klausimu ir grąžinti jį tobulinti nagrinėjami šio Reglamento nustatyta tvarka išbraukiant sprendimo projekto svarstymą iš darbotvarkės. Tarybos posėdžio protokole gali būti nurodoma, kurios sprendimo projekto nuostatos turi būti koreguojamos. Tokiu atveju pateiktas sprendimo projektas toliau nebesvarstomas ir grąžinamas rengėjui. Pakoreguotas gali būti teikiamas svarstyti Tarybai iš naujo.

65. Sprendimų projektų taisymas ir pildymas svarstymo metu.

65.1. Sprendimo projekto svarstymo metu sprendimo projekto keitimai ir (ar) papildymai negalimi, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus.

65.2. Meras, Komitetai, Tarybos nariai, Savivaldybės kontrolierius ir administracijos direktorius gali pateikti Tarybos sprendimo projekto pataisas. Jei pataisos yra esminės, jas privalu teikti suderintas su Savivaldybės administracijos Juridiniu ir personalo skyriumi bei Bendrojo skyriaus savivaldybės kalbos tvarkytoju iki Tarybos posėdžio pradžios. Dėl pataisos esmingumo, prieš teikiant dėl jos balsuoti, sprendžia posėdžio pirmininkas. Pataisos teikėjui suteikiamas žodis pataisai pagrįsti. Už kiekvieną pataisą balsuojama atskirai. Pirmiausia balsuojama dėl komitetų ir sprendimo projekto rengėjo siūlymų sprendimo projektui. Jeigu sprendimo projekto rengėjo siūlymai buvo apsvarstyti komitetuose, balsuojama dėl viso sprendimo projekto su sprendimo projekto rengėjo siūlymais.

66. Balsavimas Tarybos posėdžiuose.

66.1. Po Tarybos narių pasisakymų posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžią. Tarybos posėdžiuose balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai sprendžiamas Tarybos nario, Mero įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ar nepasitikėjimo vicemeru, Savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas.

66.2. Atvirai balsuojama naudojant atviro balsavimo elektroninę sistemą, išimtiniais atvejais (sugedus elektroninei sistemai, dingus elektrai ir kt.) – rankos pakėlimu. Tokiu atveju balsus skaičiuoja Tarybos sudaryta balsų skaičiavimo komisija arba posėdžio pirmininkas: perskaitoma kiekvieno Tarybos nario pavardė ir Tarybos narys atsako, kaip jis balsuoja, tai yra, už, prieš ar susilaiko. Balsavimo rezultatus posėdžio pirmininkui praneša komisijos pirmininkas (jei balsus skaičiuoja komisija) arba Tarybos posėdžių sekretorius (jei vyksta vardinis balsavimas). Tuo atveju, kai atvirai balsuojant naudojama atviro balsavimo elektroninė sistema, kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatai parodomi ekrane. Duomenys apie kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatus yra vieši ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai. Kiekvieno Tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose.

66.3. Balsuojant slaptai posėdžio pirmininkas pateikia Tarybai tvirtinti slapto balsavimo biuletenio pavyzdį. Už slapto balsavimo organizavimą yra atsakinga Tarybos išrinkta balsų skaičiavimo komisija, į kurią kiekviena frakcija ar Tarybos narių grupė gali deleguoti savo atstovą. Balsų skaičiavimo komisijos nariai išsirenka šios komisijos pirmininką. Komisijos pirmininkas skelbia slapto balsavimo pradžią.

66.4. Slaptai balsuojama balsavimo biuleteniais, kuriuos balsų skaičiavimo komisija antspauduoja ir išduoda Tarybos nariams. Tarybos nariai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape. Slapto balsavimo metu balsavimo vietoje turi būti vieta slaptam balsavimui ir balsadėžė. Balsavimo kabinoje užpildytus balsavimo biuletenius Tarybos nariai sumeta į balsadėžę. Pasibaigus balsuoti skirtam laikui, balsų skaičiavimo komisija išima balsavimo biuletenius iš balsadėžės, suskaičiuoja balsus, užpildo balsų skaičiavimo protokolą. Negaliojančiais pripažįstami neužpildyti ar neantspauduoti balsavimo biuleteniai, taip pat balsavimo biuleteniai, kuriuose Tarybos nario valia pažymėta kitokiu negu nustatyta ženklu ar neįmanoma nustatyti balsavusiojo valios. Apie slapto balsavimo rezultatus balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas informuoja Tarybą. Taryba patvirtina slapto balsavimo rezultatus.

66.5. Sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsuojama trečią kartą. Jeigu balsavus trečią kartą balsai pasiskirto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Užbaigus balsavimo procedūrą ir suskaičiavus balsavimo rezultatus, posėdžio pirmininkas juos paskelbia ir praneša apie sprendimo priėmimą arba nepriėmimą.

67. Tarybos priimto teisės akto grąžinimas pakartotinai svarstyti, jo svarstymas ir priėmimas.

67.1. Meras turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas motyvuotai grąžinti Tarybos priimtus teisės aktus Tarybai pakartotinai svarstyti. Meras, motyvuotai grąžinęs Tarybai jos priimtą teisės aktą pakartotinai svarstyti, šaukia Tarybos posėdį šio Reglamento nustatyta tvarka.

67.2. Mero motyvuotai grąžintą teisės aktą Taryba pakartotinai svarsto iš naujo arba priima sprendimą laikyti jį nepriimtą.

67.3. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama, ar priimti teisės aktą su Mero teikiamomis pataisomis, ar be pakeitimų. Pakartotinai Tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu su Mero teikiamomis pataisomis, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Pakartotinai Tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu be Mero teikiamų pataisų, jeigu už jį balsavo daugiau kaip 1/2 visų Tarybos narių.

68. Biudžeto projekto teikimas Tarybai ir gyventojams bei jo svarstymas.

68.1. Biudžeto projektą teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia Tarybai svarstyti Meras.

68.2. Savivaldybės biudžeto projekto svarstymo procedūros pradedamos Merui parengtą Savivaldybės biudžeto projektą raštu pateikus komitetams.

68.3. Informacija apie parengtą Savivaldybės biudžeto projektą paskelbiama vietinėje spaudoje ir Savivaldybės interneto svetainėje miesto bendruomenės svarstymui.

68.4. Komitetai, išskyrus Ekonomikos ir finansų komitetą, gavę biudžeto projektą, privalo per 10 (dešimt) kalendorinių dienų jį išnagrinėti, suformuluoti pasiūlymus ir pateikti juos Ekonomikos ir finansų komitetui. Komitetai, siūlydami atskiroms programoms didinti asignavimus, privalo nurodyti ir jų finansavimo šaltinius. Siūlymai mažinti atskiroms programoms ar priemonėms asignavimus gali būti teikiami tik išklausius atitinkamos programos koordinatoriaus ar priemonės vykdytojo informaciją apie galimybę pasiekti programos ar priemonės tikslus ir įvykdyti numatytus uždavinius, esant mažesniam finansavimui.

68.5. Savivaldybės gyventojai pasiūlymus dėl biudžeto projekto gali teikti Savivaldybės administracijai 7 (septynias) kalendorines dienas nuo informacijos vietinėje spaudoje paskelbimo.

68.6. Savivaldybės administracijos Biudžeto skyrius per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyventojų siūlymų pateikimo termino pabaigos apibendrina miesto bendruomenės siūlymus ir pateikia juos Ekonomikos ir finansų komitetui.

68.7. Ekonomikos ir finansų komitetas biudžeto projekto svarstymą pradeda gavęs kitų komitetų raštiškus pasiūlymus ir apibendrintą gyventojų pasiūlymų informaciją. Ekonomikos ir finansų komitetas ne vėliau kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo komitetų pasiūlymų dėl biudžeto projekto teikimo termino pabaigos įvertina gautus pasiūlymus ir pastabas bei parengia išvadas, kurios pridedamos prie Tarybos sprendimo projekto dėl Savivaldybės biudžeto tvirtinimo rengimo medžiagos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPRENDIMŲ PASIRAŠYMAS, VIEŠINIMAS, ĮSIGALIOJIMAS

69. Sprendimų pasirašymas.

Tarybos priimtus sprendimus per 5 darbo dienas pasirašo posėdžiui pirmininkavęs Meras, jeigu nepasinaudoja teise grąžinti Tarybai pakartotinai svarstyti Tarybos priimtą teisės aktą, arba Tarybos paskirtas Tarybos narys.

70. Sprendimų registravimas ir viešinimas.

70.1. Pasirašytus Tarybos sprendimus Sekretorius tą pačią dieną registruoja Savivaldybės registre.

70.2. Tarybos priimti norminiai teisės aktai oficialiai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

70.3. Svarbūs miestui sprendimai papildomai gali būti skelbiami žiniasklaidoje.

71. Sprendimų įsigaliojimas.

71.1. Tarybos priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus teisės aktus ir jais patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, kurie įsigalioja kitą dieną po įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu teisės akte dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

71.2. Teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai), kurie nėra Teisės aktų registro objektai, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teisės taikymo aktai, kurie yra Teisės aktų registro objektai, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

71.3. Paprasta rašytine forma pasirašyti Tarybos sprendimai ir išspausdinti elektroniniu parašu pasirašytų sprendimų egzemplioriai saugomi Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

____________________

Eil. Nr.	Dokumento išrašymo data	Dokumento (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kvito, bankinio pavedimo kopijos) serija ir Nr., kasos aparato kvito (čekio) Nr.	Prekių, paslaugų pavadinimas	Suma Eur (patvirtinta apmokėjimo dokumentu)













			IŠ VISO: