Administracinė byla Nr. eA-1463-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10141-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos-Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir S. L., taip pat pareiškėjų V. L., B. L. ir K. L., atstovaujamų pagal įstatymą A. L. ir S. L., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 202 4 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir S. L., taip pat pareiškėjų V. L., B. L. ir K. L., atstovaujamų pagal įstatymą A. L. ir S. L., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai A. L. (toliau – pareiškėjas) ir S. L., taip pat pareiškėjai V. L., B. L. ir K. L., atstovaujami pagal įstatymą A. L. ir S. L. (toliau visi kartu – ir pareiškėjai ) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami : 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 23M89692 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas kilmės valstybėje buvo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo karą smerkiančiame pikete (duomenys neskelbtini) bei, neslėpdamas savo tapatybės, viešai skelbė pareiškimus prieš (duomenys neskelbtini) karinius veiksmus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Dėl pasikeitusių pažiūrų pareiškėjas pasitraukė iš „(duomenys neskelbtini)“ organizacijos, pradėjo dalyvauti „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, kur vedė paskaitas, diskusijas, buvo atsakingas už grafiką ir plakatų maketavimą. Prasidėjus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas viešai skelbė nepritarimą (duomenys neskelbtini) veiksmams socialiniuose tinkluose, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė savo kanalą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame talpino antirusišką turinį, antirusiškus įrašus talpino socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko pareiškėjo kanalas (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros sprendimu buvo užblokuotas. Pareiškėjas, būdamas Lietuvoje, toliau viešai kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmus, dėl ko jam viešai grasino žinomas, daug sekėjų socialiniuose tinkluose turintis (duomenys neskelbtini) propagandistas J. K. Pareiškėja S. L. socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ administruoja (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje viešai reiškia savo nepritarimą (duomenys neskelbtini) vykdomai vidaus ir užsienio politikai.
2.2. Sprendimas yra formalus, paremtas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. gegužės 24 d. raštu „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ Nr. 18-5698 (toliau – ir Išvada), neįsigilinus į nagrinėjamu atveju egzistuojančių aplinkybių visumą, todėl yra neteisėtas.
2.3. Pabėgėlio statuso nesuteikimas pareiškėjams yra grįstas tik atskiru įrodymu, o ne jų visuma. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, selektyviai rėmėsi atskirais faktais, kurie pareiškėjams nenaudingi. Migracijos departamentas nepateikė kitų argumentų dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo pareiškėjams, išskyrus Išvadą.
2.4. VSD neturėjo pagrindo Išvados parengimui, kadangi objektyvių aplinkybių, kurios suponuotų pareiškėjo keliamą realią (objektyvią) grėsmę, nėra. Pareiškėjas neslėpė fakto, jog buvo organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, kaip tik papasakojo visas reikšmingas aplinkybes ir pateikė turimus įrodymus. Pareiškėjas vadovaujančias pareigas organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo tik formaliai, nes organizacijoje trūko jaunimo, tačiau realių funkcijų, susijusių su vadovavimu, pareiškėjas neatliko. Pareiškėjas 2010 m. pavasarį kandidatavo rinkimuose į (duomenys neskelbtini) miesto įstatymų leidžiamąją asamblėją, buvo išrinktas nuo partijos „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu buvo suvokiama kaip opozicinė partija, todėl VSD teiginiai, kad pareiškėjas yra ilgametis (duomenys neskelbtini) režimo ir (duomenys neskelbtini) šalininkas, yra nepagrįsti.
2.5. Pareiškėjas savo priklausymą prorusiškai organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir su ja ryšius nutraukė 2018 m., kaip tik tuomet įsitraukė į antirusišką organizaciją „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė opozicinę veiklą, dėl kurios Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui realią grėsmę patirti persekiojimą, įkalinimą, kankinimus ar kitus nehumaniškus, tarptautinės teisės draudžiamus veiksmus.
2.6. Migracijos departamentas egzistuojančias aplinkybes kvalifikavo netinkamai, nes Sprendimą priėmė vien formaliu pagrindu, neįrodė pareiškėjų realios grėsmės valstybės saugumui, todėl be pagrindo pareiškėjams nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą atsakovas grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
3.1. Sprendimas nebuvo formalus, kadangi buvo atliktas visapusiškas ir kruopštus pareiškėjų pateiktų dokumentų tyrimas ir vertinimas. Pareiškėjams apklausų metu buvo užduodami klausimai apie jų faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Prieš priimant Sprendimą, pareiškėjai buvo apklausti laikantis nustatytų procedūrų, jiems paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai. Migracijos departamentas surinko bei įvertino pareiškėjų kilmės valstybės informaciją.
3.2. Sprendimas nėra paremtas vien VSD Išvada. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas patvirtino informaciją, kuria remdamasis vertinimą atliko VSD (dėl pareiškėjo priklausymo organizacijai „(duomenys neskelbtini)“ ir pareigų joje). Tyrimo metu Migracijos departamentas surinko kitą papildomą ir svarbią informaciją apie pareiškėjo ryšius su valstybinėmis, (duomenys neskelbtini) ir nacionalistinėmis struktūromis, bei jo veiklą jose (duomenys neskelbtini).
3.3. Migracijos departamentas vertino, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra pakankamai reali dėl to, kad jis viešai, savo vardu, reiškia nepritarimą (duomenys neskelbtini) valdžiai ir vykdomam karui, buvo nubaustas administracine tvarka kai išėjo piketuoti prieš karą gyvai, o jo pasisakymai socialinėje erdvėje sulaukė tiesioginio dėmesio iš teisėsaugos, kuri pareiškėjo atžvilgiu pakartotinai ėmėsi veiksmų dėl šios veiklos.
3.4. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pabėgėlio statuso suteikimo nuostatas, tačiau, remiantis Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjui, atitinkančiam Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD 2023 m. gegužės 24 d. Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
3.5. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, Migracijos departamentas atliko tinkamą ir išsamų tyrimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
3.6. Tyrimo metu Migracijos departamentas vertino ne tik pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau visą informaciją, kuri pareiškėjo ir jo šeimos narių buvo pateikta per apklausas ir susirašinėjimo su Migracijos departamentu metu. Migracijos departamentas visapusiškai įvertino visas su pareiškėju ir jo šeimos nariais susijusias aplinkybes, Sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tyrimo metu taip pat nustatyta, jog būtent pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pabėgėlio statusas jam nebuvo suteiktas. Nagrinėjamu atveju buvo priimtas bendras sprendimas, kadangi nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių galėtų kilti grėsmė prieglobsčio prašytojo interesams, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo priimti pareiškėjo ir jo šeimos narių atžvilgiu kelių skirtingų sprendimų.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. VSD atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. VSD Išvadoje pateikė pareiškėjo vertinimą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, atsakydamas į pateikto klausimyno 2 klausimą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini) visuomeninei organizacijai „ (duomenys neskelbtini)“, kurios deklaruojamas pagrindinis siekis – atkurti (duomenys neskelbtini) jos buvusiose žemėse (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) bei kitų (duomenys neskelbtini) valstybių teritorijas). Pareiškėjas, priklausydamas minėtai organizacijai, išreiškė lojalumą (duomenys neskelbtini) ir palaikė (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4.2. Priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai, administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo veiksmus bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
6.2. 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas užpildė klausimyną, kurio 2-ame klausime nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvo visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujančiuose organuose. VSD Išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užėmė pareigas vadovaujančiuose (duomenys neskelbtini) visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ organuose. Deklaruojamas organizacijos siekis – atkurti (duomenys neskelbtini) jos buvusiose žemėse (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) bei kitų (duomenys neskelbtini) valstybių teritorijas). VSD vertino, kad pareiškėjas, priklausydamas (duomenys neskelbtini) visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantiesiems organams, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui suteikus prieglobstį Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6.3. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes jis yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios dėl savo politinių įsitikinimų, t. y. pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pabėgėlio statuso suteikimo nuostatas, tačiau, remiantis Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu, prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
6.4. Sprendime, atsižvelgiant į kilmės valstybės informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), į tai, kad išsiuntimo atveju pareiškėjui gresiantis persekiojimas kilmės šalyje yra pripažintas politiškai motyvuotu, konstatuota, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjui buvo pritaikytas negrąžinimo principas, įtvirtintas Įstatymo 130 straipsnio 2 dalyje ir Migracijos departamentas nurodė, kad negali priimti sprendimo dėl jo išsiuntimo.
7. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (86 str. 1 d., 88 str. 2 d. 5 p., 90 str. 1 d. 9 p., 126 str. 1 d. 3 p., 130 str. 1 d., 2 d., 40 str. 1 d. 8 p., 35 str. 1 d. 1 p.), 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ nuostatas (1 str. A d.), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatas (2.12 p., 97 p., 99 p., 99.1.1 p., 99.1.8 p., 105 p., 109 p.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas (19 str. 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
8. Teismas padarė išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, sprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo asmeninis interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis garantijomis Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas skunde teigė, jog vadovaujančias pareigas organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo tik formaliai, nes organizacijoje trūko jaunimo, o realių vadovaujančių funkcijų neatliko, tačiau iš pareiškėjo užpildyto klausimyno nustatė, kad pareiškėjo užimamos pareigos buvo svarbios – jis organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė publicistika ir dizainu.
III.
11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui konstatuota iš esmės atsižvelgiant į VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, kas suponuoja jo galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.
11.2. Įvertinus Sprendimo turinį, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nagrinėjamu atveju vien tokio fakto konstatavimas automatiškai neleidžia daryti tokių išvadų, kurias padarė Migracijos departamentas ir VSD, t. y. kad pareiškėjas yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui, jos vykdomai politikai ir pan. Pareiškėjui pabėgėlio statusas, nors jis ir atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus, nesuteiktas remiantis jo biografiniais faktais, kurie vyko prieš daugiau nei 7 metus, tačiau visiškai nevertintos kitos Sprendime atsakovo konstatuotos aplinkybės, pagrindžiančios aiškų ir nedviprasmį pareiškėjo nusistatymą prieš (duomenys neskelbtini) rėžimą ir atitinkamai ir (duomenys neskelbtini) karinės agresijos veiksmus, vykdomus (duomenys neskelbtini) paskutinius 7 metus.
11.3. Pareiškėjas yra aiškiai ir nedviprasmiškai nusistatęs prieš (duomenys neskelbtini) rėžimą, (duomenys neskelbtini) vykdomą agresiją (duomenys neskelbtini), ir dėl jo aktyvių veiksmų jam (duomenys neskelbtini) kyla reali grėsmė patirti persekiojimo veiksmus, kas iš esmės paneigia bet kokias galimas prielaidas dėl jo lojalumo (duomenys neskelbtini) ir jos institucijoms ar pareiškėjo galimą bendradarbiavimą, nes nustatyta, kad pareiškėjas atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus būtent dėl jo priešiškumo (duomenys neskelbtini) rėžimui. Nenustačius konkrečių šiuo metu egzistuojančių veiksmų (ar bent jau veiksmų, atliktų pastaruosius kelis metus) ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui yra formali ir nepagrįsta.
11.4. Sprendime nurodytas pareiškėjo tariamos grėsmės valstybės saugumui aprašymas stokoja detalumo ir specifiškumo bei apsiriboja bendromis tezėmis, ypač pareiškėjo dabartinės veiklos kontekste. Dėl šių priežasčių pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui yra nustatyta nepagrįstai ir savavališkai, pažeidžiant EŽTT praktiką. Pareiškėjo tariamai keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pagrįsta ir pagal ESTT praktiką.
11.5. Tiek VSD, tiek atitinkamai Migracijos departamentas pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo ir nepagrindė pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui. Nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstai bei neteisėtai priimtas Sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio, grindžiant būtent pareiškėjo neva tai keliama grėsme Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
11.6. Pripažinus, kad pareiškėjas atitinka pabėgėlio sąvoką, jo šeimos nariai taip pat atitinka pabėgėlio sąvoką, tačiau, nustačius pagrindą, kad tik pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas remiantis jo konstatuota grėsme nacionaliniam saugumui, jo šeimos nariai toliau savarankiškai lieka pabėgėliais, kadangi jų atžvilgiu nenustatyti pagrindai, kuriais jiems pabėgėlio statusas negali būti suteiktas.
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžią šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi bylų aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo vadovautis joje pateiktais išaiškinimais.
12.2. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) priklausė nacionalistiniam judėjimui „(duomenys neskelbtini)“, o tai yra organizacija, neabejotinai palaikanti (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas turėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) režimui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pagrįstai buvo įvertinta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
12.3. Migracijos departamentas visapusiškai įvertino visas su pareiškėju ir jo šeimos nariais susijusias aplinkybes, tačiau ginčijamu sprendimu buvo pripažinta, kad tik pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Tokia išvada buvo padaryta, kadangi tyrimo metu nustatyti realią riziką suponuojantys veiksniai buvo individualiai susiję būtent su pareiškėju.
12.4. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo sutuoktinė būtų pateikusi prašymą suteikti jai ir jos vaikams prieglobstį, byloje nenustatyta aplinkybių (pareiškėjos veiklos), pagrindžiančių prieglobsčio pareiškėjai suteikimo svarstymą. Migracijos departamento apklausos metu ji nurodė, kad bijo dėl vyro ne dėl savęs, kad vyrui gresia persekiojimas, apie tai, kad persekiojimas kilmės valstybėje gresia pareiškėjai, ji nenurodė. Byloje yra pareiškėjo prašymas suteikti jam ir jo šeimai prieglobstį, grindžiamas pareiškėjo persekiojimu kilmės valstybėje.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjams suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, pareiškėjų skundą atmetė.
17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog nepagrįstai buvo nustatyta jo grėsmė valstybės saugumui, remiantis tik VSD Išvada, be to, atsakovas nevertino, ar egzistuoja savarankiški prieglobsčio suteikimo pareiškėjo šeimos nariams pagrindai, t. y. Migracijos departamentas neatliko visapusiško tyrimo.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu, atitinkamai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojami nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nevertinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
20. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atitinka sąlygas prieglobsčiui gauti, tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pareiškėjams Sprendimu atsisakyta suteikti prieglobstį.
21. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.
22. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas gavo VSD išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Išvadą VSD grindė tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) užėmė pareigas vadovaujančiuose (duomenys neskelbtini) visuomeninės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ organuose, deklaruojamas šios organizacijos siekis – atkurti (duomenys neskelbtini) jos buvusiose žemėse (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) bei kitų (duomenys neskelbtini) teritorijas). VSD nurodė, kad pareiškėjas, priklausydamas tokiai organizacijai, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertino, kad pareiškėjui suteikus prieglobstį Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Pažymėtina, kad ESTT praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr., 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Országos Idegenrendészeti Főigazgatóságir kt., C-159/21). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
24. Migracijos departamentas Sprendime, atsižvelgęs į Išvadą, nurodė, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas patvirtino informaciją, kuria remiantis VSD priėmė Išvadą. Migracijos departamentas, atlikdamas savarankišką tyrimą, taip pat surinko papildomą informaciją apie pareiškėjo veiklą (duomenys neskelbtini), apie pareiškėjo ryšius su valstybinėmis, nacionalistinėmis ir (duomenys neskelbtini) struktūromis, pareiškėjo veikla neapsiribojo vien naryste „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kurios tikslas – atkurti (duomenys neskelbtini) jos buvusiose žemėse (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) bei kitų (duomenys neskelbtini) teritorijas), ėjo vadovaujančias pareigas.
25. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).
26. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
27. Teisėjų kolegija nurodo, kad, nors šiuo metu nėra duomenų apie pareiškėjo veiklą nacionalistinėse, (duomenys neskelbtini) ir valstybinėse struktūrose, tačiau ryšiai, susiklostę pareiškėjui einant aukštas pareigas Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės organizacijoje, kurios siekis – atkurti (duomenys neskelbtini) jos buvusiose žemėse (įskaitant ir (duomenys neskelbtini) bei kitų (duomenys neskelbtini) teritorijas), taip pat pareiškėjo ryšiais su (duomenys neskelbtini) artimais asmenimis leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl, įvertinus bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją, šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą, todėl Migracijos departamentas, atlikęs savarankišką tyrimą, pagrįstai pritarė VSD Išvadai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
28. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad Migracijos departamentas nepagrįstai neįvertino, ar pareiškėjo šeimos nariai turi savarankiškus pagrindus gauti prieglobstį, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos (prieglobsčio prašymo, pateikto bendrai; pareiškėjo ir pareiškėjos apklausų protokolų, kuriuose grėsmė patirti persekiojimą siejama tik su pareiškėjo veikla ir tik dėl pareiškėjo veiksmų, pačiai pareiškėjai nurodžius, kad ji bijo tik dėl vyro (pareiškėjo)) matyti, kad Migracijos departamentas nenustatė savarankiškų pagrindų, kuriems esant kitiems pareiškėjams (išskyrus pareiškėją) būtų pagrindas suteikti prieglobstį.
29. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas visiškai atitinka nurodytus reikalavimus, jame išsamiai buvo aptartos visos nurodytos pareiškėjo persekiojimo baimės, tinkamai buvo įvertintos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo grėsmės, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai sprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjų A. L. ir S. L., taip pat pareiškėjų V. L., B. L. ir K. L., atstovaujamų pagal įstatymą A. L. ir S. L., apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė