Administracinė byla Nr. eAS-255-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Scandex“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Maxima LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalnapilio-Tauro grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“, uždaroji akcinė bendrovė „Latlita, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“ ir kt.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-19.3-2 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo skundo padavimo Departamentas pradėjo vykdyti pareiškėjo narių (gamintojų ir importuotojų – trečiųjų suinteresuotų asmenų) patikrinimus ir priėmė sprendimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, todėl dėl ginčijamo sprendimo inicijuojant naujus teisminius ginčus patiriamos nepagrįstos ir neproporcingos ne tik trečiųjų suinteresuotų asmenų, bet ir pareiškėjo bei valstybės institucijų sąnaudos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės tais pačiais argumentais šioje byloje jau buvo pateikęs prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimis šį prašymą atmetė.

Teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu nebuvo apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, o pareiškėjas pakartotinai teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepateikė objektyvių įrodymų, kad dėl ginčijamo sprendimo galiojimo jam būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, taip pat nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, kad finansinių nuostolių nebūtų galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėjo, kad ketinimas išvengti teisminių ginčų nelaikytinas pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, nes, kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas sietinas su neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala, kurios pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-182-764/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei nurodė teismas jis šiuo metu patiria neproporcingas ir itin dideles, tame tarpe ir finansines išlaidas, nes yra įtrauktas į daugiau kaip šimtą administracinių bylų, kuriose tretieji asmenys ginčija Sprendimo pagrindu atsakovo priimtus naujus sprendimus apskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Be to, tretieji asmenys nelaukdami atsakovo atliekamų patikrinimų pabaigos ir sprendimų dėl mokėtinos mokesčio sumos paskaičiavimo, mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis jau sumokėjo, taigi tikėtina, kad tokius sprendimus priims dar daugiau trečiųjų suinteresuotų asmenų pradėjus atsakovui jų patikrinimus, kas ateityje, gali apsunkinti sąlygas tretiesiems suinteresuotiems asmenims susigrąžinti sumokėtus mokesčius (dėl mokestinės senaties už 2013 metus), visa tai skatins nepasitikėjimą valstybe. Pareiškėjo žiniomis, apie trečdalis trečiųjų suinteresuotų asmenų jau yra sumokėję mokesčius, kurie yra kylantys Sprendimo pagrindu, todėl pareiškėjas įsitikinęs, Sprendimas kelia jam neigiamas teisines pasekmes.

Pareiškėjo manymu, bet kada gali būti apribotos jo teisės disponuoti lėšomis, o tai gali sutrikdyti ir taip sudėtingoje situacijoje esantį atsiskaitymą su atliekų tvarkytojais bei finansuoti savivaldybėse komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas jo atžvilgiu yra galutinis priimtas dokumentas, o pastarojo pagrindu priimami sprendimai apskaičiuoti tretiesiems asmenims konkrečią mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą sumą jau nesuteikia galimybių pareiškėjui ginti savo interesų ir ginčyti pastaruosius sprendimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės — taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. direktoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Scandex“ prašymas panaikinti nutartį yra grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neįvertino, kad nors trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Scandex“, taip pat ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims kilusios/kilsiančios neigiamos pasekmės kyla iš atsakovo įvykdytų/vykdomų administracinių procedūrų, jos neatsiejamai susiję su skundžiamu Sprendimu. Būtent skundžiamu Sprendimu panaikinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl ko tretiesiems suinteresuotiems asmenims atsiranda mokestinė prievolė, kurios teisėtumas ginčytinas ir priklausys nuo teismo sprendimo šioje byloje.

Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi nepritaikius jų, šimtai trečiųjų suinteresuotų asmenų priversti teikti skundus administraciniame teisme dėl atsakovo sprendimų dėl mokesčio apskaičiavimo. Daugeliu atveju trečiųjų suinteresuotojų asmenų prašymu sprendžiama dėl mokestinio ginčo nagrinėjimo stabdymo iki šioje byloje bus išspręstas klausimas dėl atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo teisėtumo. Tokia situacija nagrinėjamu atveju neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto tikslo, šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso, nėra adekvati ir proporcinga, nes sudaro nepagrįstas prielaidas rastis naujiems administraciniams ginčams, kas sąlygoja itin didelius nuostolius tiek pareiškėjui, tiek atsakovui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Scandex“ nuomone, viešuoju interesu turi būti laikomas ir verslo subjekto veiklos vykdymas, jo bankroto grėsmės išvengimas, ekonomikos ir darbo rinkos stabilumas, o ne tik valstybinės institucijos galimybė atlikti mokestinį patikrinimą ir atitinkamo mokesčio į valstybės biudžetą surinkimas, kurio teisėtumas ginčytinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo VšĮ „Žaliasis taškas“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Scandex“ atskiruosius skundus dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁸⁵⁸-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-19.3-2 galiojimą.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo galiojimas, nes skundžiamu Sprendimu panaikinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl ko jiems atsiranda mokestinė prievolė, kurios teisėtumas ginčytinas ir priklausys nuo teismo sprendimo šioje byloje. Taigi, šimtai trečiųjų suinteresuotų asmenų priversti teikti skundus administraciniame teisme dėl atsakovo sprendimų dėl mokesčio apskaičiavimo, kas sudaro nepagrįstas prielaidas rastis naujiems administraciniams ginčams, kas sąlygoja itin didelius nuostolius tiek pareiškėjui, tiek atsakovui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Išanalizavusi faktinius bylos duomenis bei ištyrusi sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Be to, kaip pats pareiškėjas nurodė prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, bylos, kurių nagrinėjimas teismuose gali sukelti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, yra stabdomos, be to, pareiškėjo pozicija bylose, kurias jis įvardina, tikėtina yra vieninga, kas tiesiogiai įtakoja ir patiriamų procesinių dokumentų ruošimo išlaidas bei tam skiriamą laiką. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, kai byla yra išnagrinėta apginant jo interesus, turi galimybę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo nurodyti argumentai dėl galimų didelių, nepakeliamų nuostolių yra atmestini.

Pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 7 d. bylos Nr. eI-142-789/2019 nutartimi, kurioje teismas pareiškėjos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino ir sustabdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-82 galiojimą. Teisėjų kolegija susipažinusi su pareiškėjo prašyme nurodyta nutartimi ir jos priimto procesinio sprendimo motyvais, sutinka su pareiškėju, kad sprendžiamas klausimas abiejose byloje yra panašus, tačiau nesutinka, kad jose yra susiklosčiusi vienoda situacija, dėl ko šioje byloje pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, jo nurodytais būtinumo taikytini ją motyvais, negali būti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodytoje byloje teismas priėmė sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nes pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, iš kurių buvo matyti, kad daliai gamintojų ir (ar) importuotojų faktiškai išrašytų (popierinių) patvirtinimų numeriai ir (ar) dokumentų, kurių pagrindu išduoti patvirtinimai, numeriai nesutampa su informacinėje aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemoje pareiškėjos deklaruotų ir skundžiamu sprendimu panaikintų patvirtinimų numeriais. Pareiškėjo pateikti duomenis patvirtino, kad byloje ginčijamas sprendimas galimai ne visa apimtimi atitinka objektyvius duomenis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje tarp šalių vyksta derybos dėl taikaus susitarimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo panašių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo priežasčių nenurodo, todėl šie, skirtingose byloje kelti prašymai ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo motyvai, negali būti vertinami kaip tapatūs.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atskirųjų skundų argumentai, kad dėl skundžiamo Sprendimo bus patirti dideli finansiniai sunkumai, bus sutrikdyta arba neįmanoma juridinių asmenų veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jų patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl 2019 m. vasario 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirieji skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Scandex“ atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius