Administracinė byla Nr. eA-105-492/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01700-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 18.4.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. (I. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kurį patikslino, prašydamas:
1.1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą
Nr. 2.5-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo, įmatuojant į minėtą žemės sklypą pareiškėjo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir vertinant (nustatant) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo planą;
1.2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir Tarnyba, ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr. 48SD-2244-(14.48.104.);
1.3. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41) patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje dalyje dėl žemės sklypų
Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) persidengimo pašalinimo, priskiriant pareiškėjui 0,30 ha ploto žemės sklypą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjui Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio
20 d. sprendimu Nr. 41-15236 buvo suteiktas 0,30 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-29959 greta pareiškėjo žemės sklypo I. Ž. buvo suteiktas lygiavertis 0,43 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įmatuojant į šį žemės sklypą penkis arus pareiškėjui beveik prieš 6 metus natūra suteikto ir faktiškai naudojamo žemės sklypo. Pareiškėjui žemės sklypas jo suteikimo metu buvo paženklintas vietoje ir iki šiol naudojamas tose ribose. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2009 m. gruodžio mėn. raštu informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jog ant pareiškėjo žemės sklypo buvo suformuotas naujas sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); kad pareiškėjas daugiau nei 10 metų naudojasi savo sklypu ir yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės. Formuojant naująjį žemės sklypą, jis nebuvo ženklinamas vietoje. Paaiškėjus šiai aplinkybei, I. Ž. 2011 m. birželio 7 d. raštu paprašė trūkstamą plotą suprojektuoti kitoje vietoje, t. y. ginčo situaciją buvo bandoma spręsti per administracinę procedūrą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad teritoriniam žemėtvarkos skyriui pateikus kadastrinių matavimų bylas, bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų patikslinimo. Tarnyba 2013 m. birželio 19 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4519 informavo pareiškėją, kad Vilniaus rajono skyrius gavo I. Ž. prašymą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29959 patikslinimo. Nurodė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė I. Ž. prašo sumažinti minėto žemės sklypo plotą ir patikslinti ribas, o trūkstamą plotą suprojektuoti sekančiame (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos projekte. Paminėjo, kad atlikus prašyme nurodytus veiksmus, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio
I. L., ribos atitiks teritorijų planavimo dokumentus ir tik tada Vilniaus rajono skyrius galės suderinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktus kadastrinius matavimus ir patikslinti nurodyto sklypo ribas. 2015 m. vasario 18 d. pareiškėjas gavo UAB „Geovisata“ 2015 m. vasario 17 d. raštą apie atliktus I. Ž. priklausančio sklypo kadastrinius matavimus ir iš pridėto plano suprato, jog ji pageidauja turėti pareiškėjo žemės sklypo dalį ir nesutinka mažinti savo sklypo ploto. Atsakydama į pareiškėjo pretenzijas, minėta bendrovė nusprendė netikslinti I. Ž. priklausančio žemės sklypo ribų. Atsakydama į pareiškėjo skundą, Tarnyba 2015 m. kovo 5 d. rašte Nr. 48SD-2244-(l4.48.104) nurodė, kad, pateikus kadastrinių matavimų bylas, jos bus derinamos galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą pareiškėjui buvo suteiktas jo faktiškai naudojamas žemės sklypas. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas netaisyklingos formos ir į jį buvo įmatuota beveik 500 m2 pareiškėjo žemės sklypo šiaurinė dalis. Formuojant žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo ribos turėjo buri derinamos su anksčiau suformuotu ir pareiškėjui natūra suteiktu žemės sklypu, tačiau tai padaryta nebuvo, nebuvo atliktas ir ženklinimas. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo žemės sklypo dalis būtų paimta visuomenės poreikiams arba pervesta į laisvą valstybinį žemės fondą, todėl privati žemė negalėjo būti suteikta trečiajam suinteresuotam asmeniui antrą kartą. Pareiškėjui žemė buvo grąžinta natūra turėtoje vietoje (Lietuvos Respublikas žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytas 1 eiliškumas), o trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suteiktas lygiavertis žemės sklypas (minėto straipsnio 9 arba 10 eilė), vadinasi, trečiajam suinteresuotam asmeniui kaip lygiavertį Tarnyba suteikė buvusio savininko B. R. (I. L. senelio) iki 1940 nacionalizacijos turėtos žemės dalį po to, kai pareiškėjui ši žemė jau buvo grąžinta.
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41, pareiškėjui buvo suprojektuotas 0,30 ha ploto žemės sklypas Nr. 129-2, į kurį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 41-15236 buvo atkurtos nuosavybės teisės. Minėtas žemės sklypas 2002 m. vasario 24 d. buvo paženklintas vietovėje, surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas ir žemės sklypų Nr. 129-1 ir Nr. 129-2 ribų vietovėje paženklinimo abrisas, parengtas žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus. Pažymėjo, kad žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 129-2 (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), abrise pažymėti vakarinės ir rytinės ribų linijų ilgiai – 100 m, šiaurinės ir pietinės ribų linijų ilgiai – 30 m, žemės sklypo plotas – 0,30 ha. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41), trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suprojektuotas 0,43 ha ploto žemės sklypas Nr. 1468-2, į kurį Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu
Nr. 2.5-41-29959 buvo atkurtos nuosavybės teisės. Minėtas žemės sklypas 2008 m. gruodžio 8 d. buvo paženklintas vietovėje, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ir žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas, parengtas žemės sklypo planas pagal preliminarius matavimus. Pažymėjo, kad I. Ž. priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 1468-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41), suprojektuotas žemės sklypo ribas. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininkas A. J. atliko pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir 2009 m. liepos 2 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą suderinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytos žemės sklypo ribos: šiaurinės ribos linijos ilgis – 24,08 m, rytinės ribos linijos ilgis – 116,04 m (24,14 m + 43,11 m + 48,79 m), pietinės ribos linijos ilgis – 25,87 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 118,49 m (18,75 m + 99,74 m). Taigi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, pailginta 16,04 m (116,04 m – 100 m), vakarinė riba, atlikus kadastrinius matavimus, pailginta 18,49 m (118,49 m – 100 m). Šie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti nebuvo. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, nustatytos atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41, suformuotų žemės sklypo ribų, šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 11 punkto, kuriame nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Pareiškėjui I. L. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. priklausančio žemės sklypo (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka dėl netinkamai, nesivadovaujant Taisyklių 11 punkte atliktų pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų. Pareiškėjui atlikus jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, laikantis teritorijų planavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41 (toliau – ir 2000 m. rugsėjo 25 d. projektas), suformuotų žemės sklypo ribų, žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimų nebūtų. Pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41, jau yra suprojektuotas 0,30 ha ploto žemės sklypas ir šis žemės sklypas nėra pakeistas, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti Tarnybą patikslinti 2000 m. rugsėjo
25 d. projektą, priskiriant pareiškėjui 0,30 ha ploto žemės sklypą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41) (toliau – ir 2008 m. spalio 31 d. projektas), o ne (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41, todėl nėra jokio pagrindo tikslinti 2000 m. rugsėjo 25 d. projektą dėl tariamai neteisingai nustatytų
I. Ž. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Atsakovas nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ neteisėti veiksmai, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, negali būti įteisinami, tikslinant 2008 m. spalio 31 d. projektą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Ž. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-29959 perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,43 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). UAB „Minorantė“ 2008 m. gruodžio 8 d. šio sklypo ribas paženklino vietovėje, laisvos žemės fonde, o 2009 m. birželio 4 d. sklypas užregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininkui patvirtinus, kad žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte suprojektuotas ribas. Esminė bylos aplinkybė yra ta, kad dėl
I. L. sklypo ribų jokių pretenzijų nekilo nei iš I. Ž., nei iš I. L. pusės, iki tol, kol 2015 m. vasario 17 d. UAB „Geovisata“, įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimui dėl gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plano registracijos panaikinimo, pradėjo žymėti I. Ž. sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Tuo metu I. L., grasindamas UAB „Geovisata“ darbuotojams, pareiškė, kad dalis I. Ž. sklypo priklauso jam. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko sprendimu trečiajam suinteresuotajam asmeniui suteiktas sklypas buvo laisvos žemės fonde, jokių duomenų apie šio sklypo ribose esančią pareiškėjo sklypo dalį nebuvo ir nėra. Pažymėjo, kad prie Vilniaus apskrities 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29959 yra pridėtas žemės sklypo planas M 1:10000, plotas 0,43 ha, kuriame yra žyma, jog žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje 2008 m. gruodžio 8 d., o ribų atitikimas patvirtintas Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo. Visi klausimai ir teiginiai dėl sklypo ribų, iškelti iki 2015 m. vasario 15 d., vienareikšmiškai susiję tik su sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vienašališkai pakeistomis ribomis, dėl ko ir sumažėjo I. Ž. sklypo plotas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu šis klausimas išspręstas pastarosios naudai.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir grąžino pareiškėjui 7 Eur žyminio mokesčio permoką.
8. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 2.5-41-29959, kuriuo I. Ž. atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone,
I. Ž. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas persidengiant su pareiškėjo žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 41-15236 pareiškėjui buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl sklypo 2002 m. vasario 24 d. buvo surašytas žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktas. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 129-2), abrise nurodyta, kad šiaurinės ir pietinės sklypo ribų ilgiai yra 30 m, vakarinės ir rytinės žemės sklypo ribų ilgiai – 100 m. Bendras sklypo plotas – 0,30 ha. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14-139-(41) I. Ž. buvo suprojektuotas 0,43 ha ploto žemės sklypas, į kurį Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-29959 buvo atkurtos nuosavybės teisės. 2008 m. gruodžio 8 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo aktas ir ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas. UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2009 m. liepos 2 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė prašymą suderinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Žemės sklypo plane nustatytos pareiškėjo žemės sklypo ribos: šiaurinės ribos linijos ilgis – 28,08 m., rytinės ribos linijos ilgis – 116,04 m, pietinės ribos linijos ilgis – 25,87 m, vakarinės ribos linijos ilgis – 118,49 m. Atlikus kadastrinius matavimus, rytinė riba prailginta 16,04 m, vakarinė riba – 18,49 m. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3D-168 redakcija), 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, tarp jų ir pareiškėjo žemės sklypas, projektinis Nr. 129-2. Taigi pareiškėjo žemės sklypo kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – 2000 m. rugsėjo 25 d. projektą. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas 0,30 ha ploto žemės sklypas (30 m x 100 m). Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumento – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kadangi, atlikus pareiškėjo sklypo kadastrinius matavimus, rytinė riba prailginta 16,04 m, vakarinė riba – 18,49 m. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 21 punkte numatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai, atlikus kadastrinius matavimus, nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas, ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju – apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių. Minėtoje teisės normoje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) ir (arba) patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-890-492/2015). Byloje nėra duomenų, kad, atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog pareiškėjo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, ir vykdytojas apie tai informavo Tarnybos teritorinį padalinį, taip pat, kad buvo surašyta išvada. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad apskritai buvo inicijuota atitinkama administracinė procedūra, kurią Tarnyba vilkina ar atsisako atlikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41) patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir
Nr. (duomenys neskelbtini) persidengimo pašalinimo. Tuo labiau, nėra teisinio pagrindo įpareigoti tikslinti pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ parengtą žemės sklypo planą. Šiuo atveju atlikti kadastriniai matavimai nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų. Teismo vertinimu, pareiškėjo žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, nurodytos šio žemės sklypo plane, parengtame UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ matininko, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų ribų. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.5-41-29959 dalyje dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo.
10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką skundžiamo akto teisėtumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar, tenkinant pareiškėjo reikalavimus, bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (2012 m. balandžio 27d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2102/2012). Nagrinėjamu atveju Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2015 m. kovo 5 d. raštu Nr. 48SD-2244-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie jo teisę raštu pateikti pastabas vykdytojui, taip pat informavo, kad pareiškėjo minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nebuvo pateiktos ir nurodė, jog skyrius, gavęs žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, patikrins vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Tarnyba skundžiamu 2015 m. kovo 5 d. raštu pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio individualaus pobūdžio akto ar atitinkamo veiksmo, kur aiškiai bei imperatyviai suformuluotos privalomos elgesio taisyklės, teisės ar pareigos. Teismas remdamasis teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A-1299-520/2016) dėl besikreipusio teisminės gynybos asmens neturėjimo materialiosios reikalavimo teisės arba tokios teisės išnykimo, atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr. 48SD-2244-(14.48.104.).
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reikšmingas šiai bylai, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Pareiškėjo pateikti reikalavimai teismui buvo grindžiami teisės aktų pažeidimais, padarytais priimant iš dalies ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.5-41-29959. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-976/2009, 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-184/2007).
12.2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d iki 2009 m. gegužės 26 d.) buvo nustatyta, kad toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas (analogiškos nuostatos galioja ir dabar). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 30 punktą (redakcija, galiojusi nuo
2007 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. rugsėjo 15 d.) piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus (analogiškos nuostatos galioja ir dabar).
Be to, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 9 d.) buvo įtvirtintos žemės reformos vykdymo sąlygos ir numatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas (4 str. 1 d.). Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 10 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.) buvo reglamentuota, kad žemės sklypų ribos turi sutapti su <...> gretimų žemės sklypų ribomis. Sistemiškai vertinant nurodytas teisės aktų nuostatas, projektuojant naujus žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte, turėjo būti atsižvelgta į jau esamas suformuotas privačias žemės valdas (žemės sklypus), šių žemės valdų ribos turėjo būti pažymėtos žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projektu gali būti projektuojama tik laisva valstybinė žemė. Tačiau I. Ž. projektuojant 0,43 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pažeistos minėtos naujų žemės sklypų projektavimo taisyklės, t. y. rengiant 2008 m. spalio 31 d. projektą, nebuvo atsižvelgta į kitame ankstesniame 2000 m. rugsėjo 25 d. projekte suformuotą privačią žemės valdą ir jos ribas, t. y.
į pareiškėjo žemės sklypą. Tokia išvada daroma palyginus nurodytų žemės reformos žemėtvarkos projektų grafinę dalį – planus.
12.3. 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto ištraukoje Nacionalinė žemės tarnyba klaidingai pažymėjo (violetine spalva) žemės sklypą (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą pareiškėjui. Tiek iš byloje esamų dokumentų (pareiškėjo 0,30 ha žemės sklypo plano (M 1:10000), Žemės sklypo Nr. 1468-2 ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso, Ištraukos iš (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41)), tiek iš Kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad iš pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo vakarinės pusės yra suprojektuotas stačiakampio formos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris savo ruožtu iš savo vakarinės pusės ribojasi su kitu netaisyklingos trikampio formos žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. pareiškėjo žemės sklypas (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir netaisyklingos trikampio formos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra besiribojantys žemės sklypai, nes tarp jų yra išsidėstęs kitas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba minėtoje 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto ištraukoje violetine spalva, kaip pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą, pažymėjo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį kitam asmeniui. Ši faktinė aplinkybė turi esminę reikšmę vertinant atsakovo Tarnybos atsisakymą derinti pareiškėjo žemės sklypo planą, parengtą atlikus kadastrinius matavimus. Taisyklių 11 punkto nuostata reiškia, jog atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus turi būti užtikrinta, kad žemės sklypų ribos, nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės reformos žemėtvarkos projekte, vietovėje nebūtų keičiamos, t. y. žemės sklypų ribos vietovėje ir žemės sklypų planuose, parengtuose atlikus kadastrinius matavimus, turi atitikti teritorijų planavimo dokumente ar žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytas žemės sklypų ribas. Atitinkamai, tikrinant kadastro duomenų bylas, pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 8.3 papunktį Nacionalinė žemės tarnyba vertina, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba klaidingai identifikavo žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dislokacijos vietą 2000 m. rugsėjo 25 d. projekte, ši institucija netinkamai ir neobjektyviai įvertino pareiškėjo žemės sklypo planą, parengtą atlikus kadastrinius matavimus, teigdama, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, pažymėtos šiame žemės sklypo plane, neatitinka šio žemės sklypo ribų, suprojektuotų 2000 m. rugsėjo 25 d. projekte.
12.4. Pirmosios instancijos teismas neatliko 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto ir 2008 m. spalio 31 d. projekto grafinės dalies palyginimo, neįsigilino į paminėtus dokumentus, kuriuose yra pažymėta žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dislokacijos vieta, o rėmėsi tik atsakovo klaidingais teiginiais ir 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto ištrauka su klaidingai pažymėta žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimo vieta. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio nuostatas.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neišnagrinėjęs bylos faktinių aplinkybių dėl pareiškėjui suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dislokacijos vietos 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto grafinėje dalyje (plane), neteisingai sprendė, kad šio žemės sklypo rytinė ir vakarinė ribos, atlikus kadastrinius matavimus, pailgintos, t. y. neatitinka 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto, ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą tikslinti 2008 m. spalio 31 d. projektą bei naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 2.5.-41-29959. Iš 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto grafinės dalies (plano) matyti, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė ir vakarinė ribos yra ilgesnės, nei minėtų iš vakarinės pusės esančių stačiakampio formos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir netaisyklingos trikampio formos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinės ir rytinės ribos, šiaurinė žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nėra viename lygyje su šių žemės sklypų šiaurinėmis ribomis, t. y. žemės sklypas (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra aukštesnis, nei nurodyti žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. spalio 31 d. projekte be jokio teisinio pagrindo buvo modifikuotos žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir konfigūracija, 2000 m. rugsėjo 25 d. projekte suprojektuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto privataus pareiškėjo žemės sklypo teritorijoje I. Ž. buvo suprojektuota 0,43 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, o vėliau ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu į šį žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės.
12.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)
4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią, išskyrus įstatymų numatytais atvejais. Tačiau šiuo atveju įstatymų saugoma pareiškėjo nuosavybės teisė yra pažeista, kadangi dalis I. Ž. perduoto neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengia su pareiškėjui natūra grąžintu žemės sklypu ir dėl šios priežasties su šia žemės dalimi negali būti atliekami jokie teisiniai ir faktiniai veiksmai bei įgyvendinamos suteiktos pareiškėjui savininko teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogišką ginčą,
2015 m. birželio 10 d. sprendime (administracinė byla Nr. A-1523-858/2015) yra pažymėjęs, kad <...> teisinėje valstybėje negali būti paliekama tokia situacija, kai nesusijusiems asmenims nuosavybės teisės buvo atkurtos į tą patį žemės plotą ir taip yra apribojami vienų iš jų poreikiai, galimybės visapusiškai naudotis žeme, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, įgyvendinti savo kaip žemės savininko teises ir pan. <...>.
12.7. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 19 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104)-4519 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovas pripažino, jog aptariamų žemės sklypų persidengimo priežastis yra netinkamas 0,43 ha žemės sklypo (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimas, kad 2008 m. spalio 31 d. projektas tikslintinas. Tačiau vėliau ši Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė kardinaliai pasikeitė ir buvo teigiama, kad atliekant pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus neatsižvelgiama į 2000 m. rugsėjo 25 d. projektą, kuriame yra suprojektuotas šis žemės sklypas. Nacionalinė žemės tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, sprendimus priimdama teisėtai bei pagrįstai. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomonės dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliekamų kadastrinių matavimų teisėtumo kardinalus pasikeitimas siejamas su netinkamu funkcijų atlikimu, dėl ko pareiškėjas beveik 10 metų negali užbaigi pradėtos kadastrinių matavimo procedūros. Tokiais, kaip nagrinėjimu atveju, atsakovo veiksmais sumenkinimas pasitikėjimas valstybės institucijoms. Todėl teismas privalėjo itin atidžiai įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus paaiškinimus dėl žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atliekamų kadastrinių matavimų teisėtumo ir spręsti dėl jų įrodomosios galios.
12.8. Ginčijamame sprendime teismas padarė dvi vienai kitai prieštaraujančias išvadas. Sprendimo 6 lape teigiama: <...> Byloje nėra duomenų, kad, atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog pareiškėjo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, ir vykdytojas apie tai informavo Tarnybos teritorinį padalinį, taip pat, kad buvo surašyta išvada. <...>. Tačiau tuo pačiu metu sprendimo 7 lape nurodoma: <...> Šiuo atveju konstatuotina, kad atlikti kadastriniai matavimai nesilaikant teritorijų planavimo dokumentų. <...>. Taigi, padaręs tokias prieštaraujančias išvadas viename sprendime, teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies nuostatas.
13. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsakovas nurodo, kad įvertinus minėtą 2000 m. planinės dalies ištrauką, kurią patvirtino Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistė ir kurioje violetine spalva yra pažymėtas žemės sklypas, nustatyta, jog pareiškėjas tinkamai pastebėjo, kad violetine spalva yra pažymėtas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne greta esantis pareiškėjo namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau ši aplinkybė, priešingai negu teigia pareiškėjas, neturi esminės reikšmės vertinant Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus atsisakymą derinti pareiškėjo žemės sklypo planą, parengtą atlikus kadastrinius matavimus. Pirma, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos netikrino ir kitų kadastro duomenų bylų netikrina specialistė, kuri patvirtino 2000 m. planinės dalies ištrauką. Antra, tiek žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) linijų ilgiai (vakarinės ir rytinės pusės) 2000 m. planinėje dalyje iš esmės yra tapatūs, todėl netinkamai nurodyta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vieta 2000 m. planinės dalies ištraukoje neturėjo suklaidinti tiek Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus tikrinant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, nors, kaip minėta, tikrina kiti specialistai, tiek teismo priimant skundžiamą sprendimą. Trečia, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, ne tik rėmėsi, kaip nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, atsakovo klaidingais teiginiais ir 2000 m. rugsėjo 25 d. projekto ištrauka su klaidingai pažymėta žemės sklypo (projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimo vieta, bet ir žemės sklypų abrisu, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ir pietinės ribų ilgiai yra 30 m, vakarinės ir rytinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ilgiai – 100 m. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 20 d. iki 2002 m. spalio 5 d.), VII skyriaus (projekto paženklinimas vietovėje) 71 punkte buvo įtvirtinta, jog visi vietovėje atliekami žemės sklypų matavimai pažymimi abrise. Taigi, vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, abrisas yra pirminis žemės sklypo dokumentas, kuriame pateikiamos tikslios, vietovėje nustatytus žemės sklypo ilgius atitinkančios žemės sklypo ribos. Abrise numatyti linijų ilgiai žymiai tiksliau leidžia įvertinti žemės sklypo ribas, šių ribų linijų ilgius, nei žemės reformos žemėtvarkos projektas ar žemės sklypo planas, parengtas pagal preliminarius matavimus, kadangi šiuose dokumentuose mastelis dažniausiai būna (1:10 000). Ketvirta, akivaizdu, jog pareiškėjas apie 2000 m. planinės dalies ištraukoje, kurią kaip priedą pateikė su savo skundu, esančią klaidą (violetine spalva buvo pažymėtas kitas žemės sklypas) galėjo žinoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas, neatskleisdamas šios klaidos pirmosios instancijos teisme, elgėsi nesąžiningai ir dabar visiškai nepagrįstai remdamasis šia klaida bando apskųsti skundžiamą sprendimą. Pažymi, kad iš 2000 m. planinės dalies matyti, jog žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė riba iš esmės yra tapačiame lygyje, todėl ir 2008 m. planinėje dalyje nurodant minėtų žemės sklypų šiaurinę ribą beveik viename lygyje nebuvo atliktas joks pažeidimas, t. y. nebuvo pakeista žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konfigūracija, sutrumpinta jo rytinė bei vakarinė riba. Be to, iš 2000 m. planinės dalies matyti, jog virš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos yra pažymėta kvadrato formos žemės sklypo dalis. Dėl šios žemės sklypo dalies ir kilo ginčas šioje byloje, kadangi pagal pareiškėją ši dalis turi priklausyti jam. Tačiau įvertinus Nekilnojamojo turto kadastre pažymėto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2000 m. planinėje dalyje vienintelis iš minėtų trijų žemės sklypų pažymėtas numeriu Nr. 141, ribas, matyti, kad šio žemės sklypo pietinė riba iš esmės yra ta pačiame lygyje, kaip žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė riba. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog šių žemės sklypų minėtos ribos yra tame pačiame lygyje, todėl ir 2000 m. planinėje dalyje šios ribos turėjo būti ir yra pažymėtos viename lygyje. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad 2000 m. planinėje dalyje virš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos pažymėta kvadrato formos žemės sklypo dalis, dėl kurios ir kilo ginčas, nebuvo suprojektuota pareiškėjui, o buvo palikta kaip laisvos valstybinės žemės sklypas, kuris 2008 m. spalio 31 d. projekte buvo suprojektuotas I. Ž.. Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime, ginčo situaciją bandė spręsti per administracinę procedūrą. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 19 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104.)-4519 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo nurodyta, kad tik patikslinus (piliečio savanorišku sutikimu) žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą ir ribas, bus galima suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Kaip matyti, jokia „<...> aptariamų žemės sklypų persidengimo priežastis <...>“ nebuvo įvardinta. Pažymi, kad teismo išvada „<...> Byloje nėra duomenų, kad, atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog pareiškėjo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, ir vykdytojas apie tai informavo Tarnybos teritorinį padalinį, taip pat, kad buvo surašyta išvada.“, teismas norėjo konstatuoti ne tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atlikus kadastrinius matavimus, atitiko teritorijų planavimo dokumentui, o tai, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus vykdytojas nekonstatavo fakto, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, ir apie tai neinformavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nepateikia jokių argumentų, prieštaravimų dėl teismo skundžiamo sprendimo dalyje esančių motyvų, kuriais vadovaujantis buvo netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr. 48SD-2244-(l4.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
16. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyką sudaro pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų metu užfiksuotų duomenų ir parengto plano atitikties teritorijų planavimo dokumentams nustatymas bei jo nuosavybės teisių, atsiradusių sprendimo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra pagrindu, gynimas.
17. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 20 d. sprendimu
Nr. 41-15236 pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,00 ha žemės, grąžinant natūra bendrą 0,30 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai) (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės sklypo plane, pridėtame prie sprendimo atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo gretimybėmis įvardyta nepaskirta valstybinė žemė, t. y. kiti žemės sklypai šalia žemės sklypo, grąžinamo pareiškėjui, nebuvo suformuoti. Sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2003 m. vasario 10 d. Žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, inv. Nr. 8993, kadastro duomenys užfiksuoti 2001 m. sausio 31 d., juridinis pagrindas – 2001 m. sausio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-13922-(30) buvo patikslinti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų metu užfiksuoti duomenys (sklypo plotas 3 000 kv. m, naudmenos – ariama žemė 941 kv. m, sodai 462 kv. m, pievos 597 kv. m, užstatyta teritorija 1 000 kv. m); kadastrinius matavimus 2007 m. gegužės 28 d. parengė UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino 2009 m. rugpjūčio 11 d. (I t., b. l. 12, 17-19). Tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. rugsėjo 22 d. Nr. KS-3930 atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodydamas, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribos dengia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, kurio ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą ir pažymėtos gavus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gegužės 28 d. raštą Nr. SR-2545-1.12 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“.
18. Trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Ž. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-29959 nuosavybės teisės į 0,43 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos perduodant nuosavybėn lygiaverte natūra žemės sklypą, suprojektuotą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 14139-(41).
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (originali redakcija, galiojusi žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu) 8 punkte buvo įtvirtinta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas suprojektuoja jame piliečių pageidaujamus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus, suderina sklypų ribas su asmenimis, pageidaujančiais juos įsigyti, ir supažindina juos su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais. Žemės reformos žemėtvarkos projektą, parengtą ir suderintą pagal šiuo nutarimu patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarką, jį rengiantis specialistas per
15 dienų nuo suderinimo pateikia apskrities viršininkui tvirtinti.
20. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (redakcija, galiojusi žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu nuo 2000 m. balandžio 15 d. iki 2001 m. liepos 20 d.) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 1.5 punkte nurodyta, kad žemės kadastro planai – žemėlapiai M 1:10 000 su pažymėtais žemės naudmenų kontūrais bei įrašytais jų plotais. Šios metodikos 10 punkte nustatyta, kad piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje, 15 punkte – kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisės atkūrimo byla, projekto autorius turi žemės sklypą paženklinti vietovėje, surašydamas šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės, miško
sklypo(-ų) ribų paženklinimo–parodymo aktą, bei parengti grąžinamo žemės, miško sklypo(-ų) planą pagal šios metodikos 8 priede pateiktą pavyzdį. Metodikos 69 punkte nustatyta žemės sklypų ženklinimo riboženkliais tvarka, visi vietovėje atliekami matavimai pažymimi abrise (71.3 p.) Projekto paženklinimo vietovėje aktą, parengtą pagal 9 priedą, pasirašo asmenys, kuriems matuojami žemės sklypai (arba jų įgalioti pagal seniūnų patvirtintus raštiškus įgaliojimus pretendentų gauti žemę grupių atstovai), ir kiti kviestiniai asmenys, paženklinimą atlikę specialistai (72 p.).
21. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu, nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 11 punkte įtvirtinta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad abrisas yra pirminis žemės sklypo dokumentas, kuriame pateikiamos tikslios, vietovėje nustatytus žemės sklypo ilgius atitinkančios žemės sklypo ribos, todėl juo, o ne žemės reformos žemėtvarkos projektu ar žemės sklypo planu, parengtu atlikus preliminarius matavimus, turi būti remiamasi sprendžiant dėl pareiškėjo atliktų kadastrinių matavimų atitikties teritorijų planavimo dokumentams. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu.
23. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga visuma duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teises į konkrečioje vietovėje esančio tam tikro ploto ir ribų žemės sklypą, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra. Byloje pateikiamas (duomenys neskelbtini) kadastro žemės sklypų Nr. 129-1 ir Nr. 129-2 abrisas patvirtina, kad 2002 m. vasario 24 d. abiejų sklypų ribos buvo pažymėtos vietovėje riboženkliais, nurodyti žemės sklypų plotai, žemės sklypo Nr. 129-2 plotas nurodytas 30 a, viena riba nurodyta 30 m, antra riba – 100 m, kitų dviejų ilgiai nenurodyti. Dokumentą pasirašė žemės sklypų savininkai ir žemės reformos projekto rengėjas. Byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjas, 2007 m. rengdamas ginčo žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus, būtų pažeidęs pažymėtas natūroje ribas ir/ ar riboženklius, nėra ginčijama jo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, natūra grąžinant 30 a žemės sklypą, taip pat nėra ginčijama aplinkybė, nurodyta žemės sklypo plane, kad žemės sklypo gretimybės – nepaskirta valstybinė žemė, todėl kvestionuoti jo atliktų kadastrinių matavimų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams remiantis išimtinai abriso duomenimis, kurie nėra išsamūs, būtų neteisinga.
24. Lietuvių kalbos terminų žodynas nurodo, kad terminas abrisas (vok. Abriss – brėžinys, planas) suprantamas kaip: 1. daikto kontūrinis brėžinys; 2. melioracijos, geodezinis vietovės planas, nubraižytas pagal horizontalių geodezinių matavimų duomenis (https://www.lietuviuzodynas.lt/). Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu galioję teisės aktai daugiau reikalavimų abriso parengimo tikslumui, išskyrus tai, kad visi vietovėje atliekami matavimai pažymimi abrise, nenustatė, todėl negalima daryti išvadas dėl atliktų kadastro duomenų tinkamumo remiantis tik abrisu. Turi būti atsižvelgiama ir į kitus sprendimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjui priėmimo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kad pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai neatitinka Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir pareiškėjui suteikto žemės sklypo Nr. 129-2 plano, kuris iš esmės yra žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka. Būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes, nes jam tenka atsakomybė tiek už tinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, tiek už tinkamą grąžinamų žemės sklypų suformavimą ir paženklinimą vietoje. Atsakovas argumentus dėl pareiškėjo atliktų kadastrinių matavimų neatitikimo galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams iš esmės grindžia jų neatitikimu vėliau Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41) patvirtintam (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, vėliau suformuotų žemės sklypų planams, tačiau niekaip neįrodinėja, kad, atliekant kadastrinius matavimus buvo nepaisyta sklypo paženklinimo vietoje, t. y. kad buvo perkelti riboženkliai, kitaip pažeistos ginčo žemės sklypo ribos, pažymėtos suformuojant jį 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Kad pareiškėjo atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atitinkantys jo suformavimo metu galiojusius teritorijų planavimo dokumentus, netiesiogiai patvirtina ir duomenys VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. KS-1623 atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi minėto žemės sklypo ribos kirto geodeziškai pamatuoto ir pažymėto laikinajame kadastro žemėlapio sluoksnyje, atlikus išankstinę patikrą, nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas.
25. Pabrėžtina, jog, sprendžiant dėl parengtų kadastrinių matavimų ir žemės sklypo plano atitikties teritorijų planavimo dokumentams, yra reikšmingi ne tik kraštinių ilgiai, bet ir sklypo plotas bei gretimybės, t. y. šalia esančių žemės sklypų ribos ir plotai. Pareiškėjo pateikiami kadastriniai matavimai yra parengti nurodant gretimybes, ir, nors linijų ilgiai skiriasi nuo nurodytų abrise, sklypo plotas sudaro 0,30 ha, t. y. atitinka nurodytą sprendime atkurti nuosavybės teises.
26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne tik kadastrinių matavimų tinkamumo klausimas, bet ir ginamos pareiškėjo nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypo, jam grąžinto atkuriant nuosavybės teises, dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodoma kadastrinių matavimų paklaida yra tokio dydžio, jog reikšminga dalimi paneigiamos pareiškėjo įgytos teisės ir be teisėto pagrindo kitam asmeniui suteikiamas prioritetas į pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises natūra grąžintą žemės sklypą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jam žemės sklypas buvo ne tik suprojektuotas ankstesniame žemės reformos žemėtvarkos projekte, bet ir suteiktas natūra turėtoje vietoje (Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytas 1 eiliškumas), tuo tarpu trečiajam suinteresuotam asmeniu žemės sklypas buvo suformuotas vėlesniame žemėtvarkos projekte perduodant lygiavertį žemės sklypą (Žemės reformos įstatymo 10 str. 9 arba 10 eilė).
27. Pareiškėjo papildomai pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos atsakovui derinti ne vieną kartą, tačiau kiekvieną kartą buvo atsisakoma tai atlikti dėl formalaus pobūdžio trūkumų (2008 m. lapkričio 27 d. raštas
Nr. SR-6174-(1.12), 2009 m. sausio 29 d. raštas Nr. SR-366-(1.12), 2009 m. gegužės 19 d.
Nr. SR-2501-1.12). Prašymas suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus vėl buvo pateiktas 2009 m. liepos 2 d.
28. Atsakovas 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SR-2545-1.12 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pasiūlė žemės sklypo, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribas pažymėti kadastro žemėlapyje, kadangi jos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41), suprojektuotas ribas, o laikinajame kadastro žemėlapio sluoksnyje pažymėto geodeziškai pamatuoto nekilnojamojo daikto (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nėra suderintos su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi.
29. Atsakovas neneigia, kad po minėto rašto pateikimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui vykdytojas UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2009 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą, prašydamas išaiškinimo dėl tolesnių veiksmų. Kreipimesi nurodyta, kad sklypu suformuotose ribose savininkas naudojasi daugiau nei 10 metų ir jos taip buvo pažymėtos grąžinant nuosavybę. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 3IN-L-750-1130, be kita ko, nurodyta, kad, remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suteiktą informaciją, pareiškėjas 2011 m. liepos
27 d. raštu Nr. 48-FB-3309 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir pateikė reikiamus dokumentus (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylas).
30. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, 2013 m. birželio 19 d. raštu
Nr. 48SD-(14.48.104)-4519 atsakydamas į pareiškėjo 2011 m. liepos 27 d. prašymą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų suderinimo ir ribų patikslinimo, nurodė, kad
VĮ Registrų centras 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. KS-3930 atsisakė įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes paaiškėjo, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos dengia žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio I. Ž., ribas. Informavo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai gali būti suderinti ir patikslintos žemės sklypo ribos, sumažinus žemės sklypo (kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, savininkės I. Ž. sutikimu.
31. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio, kadastrinių matavimų nederinimo, 2015 m. kovo 5 d. rašte Nr. 48SD-2244-(14.48.104) nurodė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktu, pareiškėjas gali raštu pateikti pastabas vykdytojui, kuris išnagrinėja pastabas ir per 5 dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo ribas vietovėje; informavo, kad iki 2015 m. kovo 2 d. minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nebuvo pateiktos skyriui; teigė, kad dėl pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų jis buvo informuotas 2013 m. birželio 19 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4519.
32. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės nesutiko derinti pareiškėjo atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nevertino jų atitikties Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3271-41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotam žemės sklypui ir nepagrįstai siūlė patikslinti jam priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje, t. y. neatliko tų pareigų, kurias jam nustato Nuostatų 21 punktas. Pirmosios instancijos teismas byloje ginčijamą atsakovo 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr. 48SD-2244-(14.48.104) vertino nesiedamas jo turinio su kitais duomenimis byloje (pareiškėjo 2008-2009 m. prašymais derinti kadastrinių matavimų bylas), neatsižvelgė į Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. birželio 19 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-4519 išdėstytus argumentus, nors šis raštas nurodomas kaip pagrindžiantis ginčijamą raštą, todėl nepagrįstai jį vertino kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių.
33. Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nenustatė teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, nagrinėjamu atveju tai neatitikimai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 14139-(41), dėl kurių trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo suprojektuotas žemės sklypas, kurio dalis persidengia su pareiškėjui ankstesniame projekte suprojektuotu ir grąžintu žemės sklypu.
34. Nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą, klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) ir (arba) patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).
35. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka tame teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kuriame šis žemės sklypas buvo projektuojamas, tačiau žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka vėliau parengto teritorijų planavimo dokumento (žemėtvarkos projekto), nes jį rengiant buvo padarytos klaidos, nulėmusios žemės sklypų persidengimą.
36. Atmestini atsakovo argumentai, kad nagrinėjamo ginčo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. balandžio 24 d.)
2.11 punkte numatyta taisyklė, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršijantis Nuostatų leistiną nustatytą matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypas (jo dalis) suformuota pagal netinkamai parengtus teritorijų planavimo dokumentus – Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl negali būti laikomos tinkamai nustatytomis.
37. Be to, byloje aptarti reikšmingi aspektai – nuosavybės teisių atkūrimo natūra būdas, žemės sklypo suformavimas ankstesniame žemės reformos žemėtvarkos projekte, eiliškumo prioritetas – nulemia, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo, turi būti išsaugomos jam atkurtos nuosavybės teisės visa Sprendime nustatyta apimtimi; formalus jam priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimas vietovėje pagal šiuo metu galiojantį teritorijų planavimo dokumentą reikštų dalies jam atkurtų nuosavybės teisių paneigimą, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes byloje, netyrė, ar pareiškėjui priklausančio ginčo žemės sklypo ribos ir plotas atitinka tą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo projektuojamas, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.). Tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio
1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo I. L. (I. L.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo I. L. (I. L.) skundą patenkinti.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-14139-(41) patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje dalyje, kurioje persidengia žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Nekilnojamojo turto projektai“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo planą.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. kovo 5 d. raštą Nr. 48SD-2244-(14.48.104.).
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo
Nr. 2.5-41-29959 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei I. Ž.“ dalį dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuria šis žemės sklypas persidengia su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė