Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2018 M. SPALIO 3 D. NUTARIMO NR. 996 „DĖL VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2018–2023 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. spalio 14 d. Nr. 1131

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“:

1. Pakeisti 19.2.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„19.2.5. atlikti Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių (įskaitant mikrošiukšles) monitoringą;“.

2. Papildyti 19.2.6 papunkčiu:

„19.2.6. atlikti Baltijos jūros antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo monitoringą;“.

3. Pakeisti priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                                       Saulius Skvernelis

Aplinkos ministras                                                                                             Kęstutis Mažeika

Valstybinės aplinkos monitoringo

2018–2023 metų programos

priedas

VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2018–2023 METŲ PROGRAMOS tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo

kriterijų sąrašas

Eil. Nr.	Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos (toliau – programa) tikslo ir uždavinio pavadinimas Vertinimo kriterijaus pavadinimas	Vertinimo kriterijaus reikšmė	Už įgyvendinimą atsakingi asignavimų valdytojai
I SKYRIUS APLINKOS ORO, KLIMATO, OZONO SLUOKSNIO IR RADIOLOGINĖS BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS
1.	Tikslas – vertinti aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose (labiausiai urbanizuotose zonos teritorijose), prognozuoti aplinkos oro kokybę, vertinti šalies klimato pokyčius (Programos 12.1 p.)
1.1.	surenkama kiekvieno matuojamo aplinkos oro komponento (išskyrus ozoną) patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
1.2.	surenkama patikimų metinių ozono duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose	ne mažiau kaip 75 proc.	Aplinkos ministerija
2.	Uždaviniai
2.1.	atlikti aplinkos oro kokybės monitoringą (rodiklių matavimus ir kitus tyrimus, reikalingus aplinkos oro kokybei įvertinti) aglomeracijose ir zonose (Programos 12.1.1 p.)
2.1.1.	nustatyta sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NO, NO2, NOx), ozono (O3), anglies monoksido (CO), benzeno koncentracija ir meteorologiniai parametrai^1	ne mažiau kaip 2 stotyse kiekvienoje aglomeracijoje (Vilniaus aglomeracija: Žirmūnų, Lazdynų OKTS; Kauno aglomeracija: Petrašiūnų, Noreikiškių OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.2.	nustatyta kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija	ne mažiau kaip 3 stotyse (KD10 ir KD2,5 stebėjimo vietų suma) kiekvienoje aglomeracijoje (Vilniaus aglomeracija: Žirmūnų, Lazdynų OKTS; Kauno aglomeracija: Petrašiūnų, Noreikiškių OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.3.	nustatyta sunkiųjų metalų (švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni)), policiklinių aromatinių angliavandenilių (toliau – PAA)^2 ir KD10 koncentracija	ne mažiau kaip 1 stotyje kiekvienoje aglomeracijoje (Vilniaus aglomeracija: Žirmūnų OKTS; Kauno aglomeracija: Petrašiūnų OKTS) 72 valandų KD10 bandiniai	Aplinkos ministerija
2.1.4.	nustatyta azoto oksidų (NO, NO2, NOx), kietųjų dalelių (KD10) koncentracija, meteorologiniai parametrai	ne mažiau kaip 2 papildomose stotyse Vilniaus aglomeracijoje (Senamiestis (teritorija įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą) ir Savanorių pr. OKTS (pramonės teritorija sostinėje), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.5.	nustatyta sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) koncentracija	ne mažiau kaip 1 papildomoje stotyje Vilniaus aglomeracijoje (Savanorių pr. OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.6.	nustatyta ozono pirmtakų^3 koncentracija	ne mažiau kaip 1 priemiesčio arba miesto foninėje stotyje Lietuvos teritorijoje (Vilniaus aglomeracija: Lazdynų OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.7.	nustatyta kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracija, meteorologiniai parametrai	ne mažiau kaip 8 stotyse (Klaipėdoje (Centro ir Šilutės pl. OKTS), Šiaulių, Naujosios Akmenės, Mažeikių, Panevėžio Centro, Jonavos, Kėdainių OKTS) (KD10 ir KD2,5 koncentracijos stebėjimo vietų suma) zonoje	Aplinkos ministerija
2.1.8.	nustatyta sieros dioksido (SO2) koncentracija	ne mažiau kaip 5 stotyse zonoje (Kėdainių, Klaipėdos Centro, Šiaulių, Naujosios Akmenės, Mažeikių OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.9.	nustatyta azoto oksidų (NO, NO2, NOx) koncentracija	ne mažiau kaip 7 stotyse zonoje (Kėdainių, Jonavos, Klaipėdos Centro, Klaipėdos Šilutės pl., Šiaulių, Panevėžio Centro, Mažeikių OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.10.	nustatyta ozono (O3) koncentracija	ne mažiau kaip 6 stotyse zonoje (Kėdainių, Jonavos, Klaipėdos Šilutės pl., Šiaulių, Panevėžio Centro, Mažeikių OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.11.	nustatyta anglies monoksido (CO) koncentracija	ne mažiau kaip 4 stotyse zonoje (Klaipėdos Centro, Klaipėdos Šilutės pl., Šiaulių, Panevėžio Centro OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.12.	nustatyta benzeno koncentracija	ne mažiau kaip 2 stotyse zonoje (Kėdainių, Klaipėdos Centro OKTS), nuolat	Aplinkos ministerija
2.1.13.	nustatyta sunkiųjų metalų (švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni) ), PAA, KD10 koncentracija	ne mažiau kaip 2 stotyse zonoje (Šiaulių, Klaipėdos Centro OKTS), 72 valandų KD10 bandiniai	Aplinkos ministerija
2.1.14.	nustatyta (gravimetriniu metodu) kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija vidutinio poveikio rodikliui (VPR) įvertinti	ne mažiau kaip 1 miesto foninėje stotyje kiekvienoje aglomeracijoje (Vilniaus aglomeracija: Lazdynų OKTS; Kauno aglomeracija: Noreikiškių OKTS) ir zonoje (Naujosios Akmenės OKTS) (savaitiniai bandiniai)	Aplinkos ministerija
2.1.15.	nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis zonose ir aglomeracijose, kitimo tendencijos ir priežastys siekiant įvertinti poreikį patikslinti zonų ir aglomeracijų sąrašą	zonoje ne mažiau kaip 131 vietoje, kiekvienoje aglomeracijoje ne mažiau kaip po 35 vietas, kas 5 metai	Aplinkos ministerija
2.2.	vykdyti klimato monitoringą (Programos 12.1.2 p.)
2.2.1.	išmatuota oro temperatūra, drėgnumo ir vėjo charakteristikos, atmosferos slėgis	ne mažiau kaip 22 meteorologijos stotyse, kas 1 valandą	Aplinkos ministerija
2.2.2.	išmatuotas kritulių kiekis	ne mažiau kaip 20 meteorologijos / agrometeorologijos stotyse, kas 1 valandą	Aplinkos ministerija
2.2.3.	išmatuota bendroji saulės spinduliuotė	ne mažiau kaip 7 meteorologijos stotyse, kas 1 valandą	Aplinkos ministerija
2.2.4.	atliktas atmosferos radiozondavimas	1 meteorologijos stotyje, ne mažiau kaip 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
2.2.5.	atlikti atmosferos stebėjimai meteorologiniais radiolokatoriais	visoje Lietuvos teritorijoje 2 meteorologiniais radiolokatoriais, nuolat	Aplinkos ministerija
2.2.6.	registruoti žaibų išlydžiai tarp debesies ir žemės	visoje Lietuvos teritorijoje ne mažiau kaip 3 žaibų aptikimo jutikliais, nuolat	Aplinkos ministerija
2.2.7.	išmatuota dirvožemio temperatūra po natūralia danga	ne mažiau kaip 9 meteorologijos stotyse įvairiuose (0,2-3,2 m) gyliuose, 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
2.2.8.	išmatuota dirvožemio temperatūra purenamame ruože	ne mažiau kaip 12 meteorologijos stočių 0,05 m ir 0,2 m gylyje, 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
2.2.9.	išmatuotas išgaravimas iš vandens paviršiaus	ne mažiau kaip 1 meteorologijos stotyje šiltojo sezono metu, 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
2.2.10.	išmatuotas išgaravimas iš dirvožemio	ne mažiau kaip 12 meteorologijos stočių, 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
3.	Tikslas – vertinti ozono sluoksnio pokyčius (Programos 12.2 p.)
3.1.	surenkama patikimų metinių duomenų apie ozono sluoksnio ir ultravioletinės saulės spinduliuotės pokyčius, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
4.	Uždavinys
4.1.	vykdyti bendrojo ozono kiekio ir ultravioletinės A saulės spinduliuotės (UVA) ir ultravioletinės B saulės spinduliuotės (UVB) monitoringą (Programos 12.2 p.)
4.1.1	nustatytas bendras ozono kiekis	1 stotyje, 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
4.1.2.	nustatytas UVA kiekis	1 meteorologijos stotyje, 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
4.1.3.	nustatytas UVB kiekis	ne mažiau kaip 2 meteorologijos stotyse, 1 kartą per parą	Aplinkos ministerija
5.	Tikslas – vertinti teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui (Programos 12.3 p.)
5.1.	surenkama patikimų metinių foninio oro kokybės duomenų ir informacija apie teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
6.	Uždaviniai
6.1.	atlikti foninį oro monitoringą (Programos 12.3.1 p.)
6.1.1.	nustatyta sieros dioksido (SO2), aerozolinių sulfatų (SO4^2-), azoto dioksido (NO2), aerozolinių nitratų ir azoto rūgšties (NO3^-+HNO3), aerozolinio amonio ir amoniako (NH3+NH4^+) koncentracija	EMEP stotyje (Preilos), paros koncentracijos	Aplinkos ministerija
6.1.2.	nustatyta ozono (O3) koncentracija (papildo oro ir kritulių sąlygiškai natūraliose miško ekosistemose monitoringą (Programos 34.1.1 p.) ir aplinkos oro monitoringą (Programos 12.1.1p.))	ne mažiau kaip 4 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Preilos), nuolat	Aplinkos ministerija
6.1.3.	nustatyta azoto oksidų (NOx) koncentracija kritiniam taršos lygiui įvertinti	ne mažiau kaip 1 stotyje, nuolat	Aplinkos ministerija
6.1.4.	nustatyta dujinių amoniako (NH3), azoto rūgšties (HNO3) ir druskos rūgšties (HCl) koncentracija ore, Na^+, K^+, Ca^2+, Mg^2+ koncentracija aerozolio dalelėse	ne mažiau kaip 1 EMEP stotyje (Preila), paros bandiniai	Aplinkos ministerija
6.1.5.	nustatyta sunkiųjų metalų (švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni)), PAA koncentracija aplinkos ore (papildo oro ir kritulių sąlygiškai natūraliose miško ekosistemose monitoringą (Programos 34.1.1 p.) ir aplinkos oro monitoringą (Programos 12.1.1 p.))	ne mažiau kaip 1 kaimo foninėje stotyje Lietuvos teritorijoje (Aukštaitijos), 72 valandų KD10 bandiniai	Aplinkos ministerija
6.1.6.	nustatyta kietųjų dalelių (KD2,5) cheminė sudėtis ir masės koncentracija (papildo aplinkos oro monitoringą (Programos 12.1.1 p.))	ne mažiau kaip 1 kaimo foninėje stotyje Lietuvos teritorijoje (Aukštaitijos), savaitiniai bandiniai	Aplinkos ministerija
6.1.7.	nustatyta gyvsidabrio (Hg) koncentracija aplinkos ore (papildo oro ir kritulių sąlygiškai natūraliose miško ekosistemose monitoringą (Programos 34.1.1 p.) ir aplinkos oro monitoringą (Programos 12.1.1 p.))	ne mažiau kaip 1 kaimo foninėje stotyje Lietuvos teritorijoje (Aukštaitijos), indikatoriniai matavimai	Aplinkos ministerija
6.1.8.	nustatytas polichlorintų bifenilų grupės (PCB) teršalų, heksachlorbenzeno (HCB) kiekis	ne mažiau kaip 1 stotyje (Žemaitijos), 3 mėnesių bandiniai	Aplinkos ministerija
6.1.9.	nustatyta dioksinų ir furanų koncentracija aplinkos ore	ne mažiau kaip 1 stotyje, 4 skirtingų sezonų bandiniai	Aplinkos ministerija
6.2.	atlikti foninį atmosferos kritulių monitoringą (Programos 12.3.2 p.)
6.2.1.	nustatytas kritulių kiekis; rūgštingumas (pH); ištirpusių nitratų (NO3^-), amonio (NH4^+), sulfatų (SO4^2-), chloro (Cl), šarminių metalų (K^+, Na^+, Ca^2+, Mg^2+) kiekis, specifinis elektros laidumas	EMEP stotyje (Preila) – paros mėginiai	Aplinkos ministerija
7.	Tikslas – nustatyti radioaktyviųjų medžiagų ore šaltinius, vertinti dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo į aplinką išmetamų radioaktyviųjų medžiagų sklaidą aplinkoje, jų poveikį aplinkai, nustatyti radioaktyviųjų medžiagų pernašą iš kitų valstybių (Programos 12.4 p.)
7.1.	surenkama patikimų metinių radionuklidų ore sklaidos duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
8.	Uždaviniai
8.1.	atlikti oro radiologinį monitoringą Vilniaus mieste (Programos 12.4.1 p.)
8.1.1.	nustatyta technogeninių ir gamtinių radionuklidų aktyvumo koncentracija (alfa, beta ir gama spinduolių)	ne mažiau kaip 1 stotyje, nuolat	Aplinkos ministerija
8.2.	atlikti oro radiologinį monitoringą tiesioginio Ignalinos atominės elektrinės poveikio zonoje (Programos 12.4.2 p.)
8.2.1.	paimti mėginiai radionuklidų aktyvumo koncentracijai oro aerozoliuose nustatyti, nustatyta technogeninių ir gamtinių radionuklidų aktyvumo koncentracija	ne mažiau kaip 1–2 stotyse, 1–2 kartus per savaitę	Aplinkos ministerija
8.3.	atlikti iškritų radiologinį monitoringą (Programos 12.4.3 p.)
8.3.1.	paimti mėginiai radionuklidų aktyvumo koncentracijai iškritose nustatyti, nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija iškritose	ne mažiau kaip 3 meteorologijos stotyse, kas 5 dienos	Aplinkos ministerija
9.	Tikslas – fiksuoti radiologinę būklę Lietuvoje tiesioginiu režimu, vertinti lygiavertės dozės galios pokyčius (Programos 12.5 p.)
9.1.	surenkama patikimų metinių radiologinės būklės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
10.	Uždavinys
10.1.	vykdyti radioaktyvaus užteršimo pavojaus ankstyvojo susekimo ir jonizuojančiosios spinduliuotės lygio kitimo išplėstinio stebėjimo monitoringą (Programos 12.5 p.)
10.1.1.	nustatyta lygiavertės dozės galia, gama spektras	ne mažiau kaip 40 stočių, nepertraukiamai	Aplinkos ministerija
11.	Tikslas – vertinti Lietuvos teritorijoje į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (Programos 12.6 p.)
11.1.	vykdoma Lietuvos teritorijoje išmetamų į atmosferą teršalų ir išmetamų bei absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita pagal ūkio sektorius, atnaujinami taršos šaltinių ir taršos masto duomenys	ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
12.	Uždaviniai
12.1.	vykdyti išmetamų į atmosferą teršalų monitoringą – nacionalinę į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitą (Programos 12.6.1 p.)
12.1.1.	nustatytas (siekiant naudoti 2 arba aukštesnio lygio (išsamesnę) metodiką) nacionaliniu mastu išmestas antropogeninės kilmės sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), bendras suspenduotų dalelių kiekis (BSDK), amoniako (NH3), nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), juodosios anglies (angl. black carbon (BC)), anglies monoksido (CO), sunkiųjų metalų – švino (Pb), arseno (As), kadmio (Cd), nikelio (Ni), gyvsidabrio (Hg), chromo (Cr), vario (Cu), seleno (Se), cinko (Zn) ir jų junginių kiekis, patvariųjų organinių teršalų (POT) – benzo(a)pireno, benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, indeno(1,2,3-cd)pireno kiekis ir bendras policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) kiekis, dioksinų ir furanų, polichlorintų bifenilų (PCB), heksachlorobenzeno (HCB) kiekis, nustatytos šio kiekio kitimo, palyginus su ataskaitiniais metais, tendencijos, įvertintas prognozuojamas išmesti šių teršalų kiekis	ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
12.2.	vykdyti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringą – nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitą (Programos 12.6.2 p.)
12.2.1.	nustatytas nacionaliniu mastu išmestas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų anglies dioksido (CO2), metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluorangliavandenilių (HFCS), perfluorangliavandenilių (PFCS), azoto trifluorido (NF3) ir sieros heksafluorido (SF6) kiekis, žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties pasikeitimo ir miškininkystės išmetamų ir absorbuotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2, CH4, N2O) kiekis	ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
II SKYRIUS VANDENS BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS
13.	Tikslas – vertinti požeminio vandens telkinių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius (Programos 19.1 p.)
13.1.	surenkama patikimų metinių požeminio vandens kokybės duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, leidžiančių nustatyti kiekvieno požeminio vandens baseino vandens kokybę, kiekį ir jų pokyčius	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija
14.	Uždavinys
14.1.	atlikti požeminio vandens priežiūros monitoringą (Programos 19.1 p.)
14.1.2.	atlikti požeminio vandens lygio matavimai	ne mažiau kaip 65 vietose, 1 kartą per parą, ne mažiau kaip 30 vietų, 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
14.1.3.	nustatyta bendroji cheminė sudėtis (permanganato indeksas, bendrasis kietumas, savitasis elektros laidis, cheminis deguonies sunaudojimas, pH, chloridas, sulfatas, hidrokarbonatas, natrio jonas, kalio jonas, kalcio jonas, magnio jonas)	ne mažiau kaip 120 vietų, gruntiniame sluoksnyje įrengtuose gręžiniuose – 1 kartą per metus; ne mažiau kaip 80 vietų, spūdiniame sluoksnyje įrengtuose gręžiniuose – kas antri metai	Aplinkos ministerija
14.1.4.	nustatytos maistingosios medžiagos (azoto ir fosforo junginiai)	ne mažiau kaip 120 vietų, gruntiniame sluoksnyje įrengtuose gręžiniuose – 1 kartą per metus; ne mažiau kaip 80 vietų, spūdiniame sluoksnyje įrengtuose gręžiniuose – kas antri metai	Aplinkos ministerija
14.1.5.	nustatyti metalai (arsenas, chromas, cinkas, selenas, stroncis, nikelis, švinas, varis, gyvsidabris ir kadmis)	ne mažiau kaip 200 vietų, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
14.1.6.	nustatyti POT – perfluoroktansulfonrūgštis (PFOS), polibrominti difenileteriai (BDE), heksabromciklododekanas HBCDD ir kt., kaip nurodyta Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2017–2025 m. programoje	ne mažiau kaip 30 vietų, 1 kartą per 6 metus, nustačius reikšmingas koncentracijas, pakartotinai dar 1 kartą tik tuose taškuose	Aplinkos ministerija
14.1.7.	nustatyti pesticidai, taip pat ir POT	ne mažiau kaip 60 vietų, 1 kartą per 6 metus, nustačius reikšmingas koncentracijas, pakartotinai dar 1 kartą tik tuose taškuose	Aplinkos ministerija
14.1.8.	nustatyti organiniai junginiai (daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai, halogeniniai angliavandeniliai)	ne mažiau kaip 60 vietų, 1 kartą per 6 metus, nustačius reikšmingas koncentracijas, pakartotinai dar 1 kartą tik tuose taškuose	Aplinkos ministerija
15.	Tikslas – įvertinti Baltijos jūros priekrantės ir tarpinių vandens telkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros aplinkos būklę ir antropogeninės taršos poveikį (Programos 19.2 p.)
15.1.	surenkami stebėsenos duomenys, leidžiantys patikimai įvertinti Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių marių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius, išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros aplinkos būklę ir antropogeninės taršos poveikį	ne mažiau kaip 85 proc.	Aplinkos ministerija
16.	Uždaviniai
16.1.	atlikti Baltijos jūros išskirtinės ekonominės zonos monitoringą (Programos 19.2.1 p.)
16.1.1.	nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra	ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
16.1.2.	nustatyta zooplanktono sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 5 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus, ne mažiau kaip 3 vietose – 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.1.3.	nustatyta fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – 2 kartus per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.1.4.	nustatytas chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 5 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus, ne mažiau kaip 3 vietose – 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.1.5.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.1.6.	nustatyti fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 5 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus, ne mažiau kaip 3 vietose – 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.1.7.	nustatytas sieros vandenilis (H2S)	ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus, kitose vietose jei nustatytas deguonies trūkumas	Aplinkos ministerija
16.1.8.	nustatyti hidrometeorologiniai rodikliai	ne mažiau kaip 5 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose – 2 kartus per metus, ne mažiau kaip 3 vietose – 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.1.9.	nustatyti specifiniai teršalai^5 vandenyje	metalai (chromas (Cr), varis (Cu), vanadis (V), cinkas (Zn)) – ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose 1 kartą per metus kasmet, alavas (Sn) ir aliuminis (Al) – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose 1 kartą per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.1.10.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 vandenyje	metalai – ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose 1 kartą per metus kasmet; ftalatai, PAA, PFOS – ne mažiau kaip 2 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje 2 kartus per metus kas 2 metus, ne mažiau kaip 1 vietoje 1 kartą per metus kas 2 metus; LOJ – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; fenoliai – ne mažiau kaip 2 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje 2 kartus per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 1 vietoje 1 kartą per metus kas 3 metus; pesticidai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 6 metus (chlororganiniai pesticidai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus); BDE ir PCB – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; C10-C13 – ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus kas 6 metus; HBCDD – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.1.11.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 ir specifiniai teršalai^5 dugno nuosėdose	naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 2 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje 1 kartą per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; metalai – ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; PAA – ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; ftalatai, BDE, dioksinai ir dioksinų tipo junginiai, PCB, C10-C13, fenoliai, HBCDD, tributilalavas, PFOS, pesticidai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; LOJ, chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.1.12.	nustatyta radionuklidų aktyvumo koncentracija vandenyje ir dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.1.13.	nustatyta organinė anglis dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus	Aplinkos ministerija
16.2.	atlikti Baltijos jūros priekrantės ir teritorinės jūros veiklos monitoringą (Programos 19.2.2 p.)
16.2.1.	nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra	ne mažiau kaip 15 vietų, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.2.	įvertinti bangų rodikliai	ne mažiau kaip 14 vietų – 4 kartus per metus kasmet; ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų/matavimų postuose, kasdien	Aplinkos ministerija
16.2.3.	nustatytas vandens lygis	ne mažiau kaip 2 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien	Aplinkos ministerija
16.2.4.	nustatyta srovių kryptis ir greitis	ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.5.	nustatyta zooplanktono sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 9 vietose: ne mažiau kaip 8 vietose, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.6.	nustatyta fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 9 vietose: ne mažiau kaip 3 vietose – iki 7 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 4 vietose – 3 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.2.7.	nustatytas chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 14 vietų: ne mažiau kaip 3 vietose – iki 7 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje – 5 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 8 vietose – 4 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.8.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 14 vietų: ne mažiau kaip 9 vietose, 1 kartą per metus kasmet; ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus kasmet; ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kas 6 metus; ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus	Aplinkos ministerija
16.2.9.	nustatyta makrodumblių ir gaubtasėklių taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 3 vietose, ne mažiau kaip 1 kartą per 2 metus	Aplinkos ministerija
16.2.10.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa, biomasė ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 4 vietose, 2 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.2.11.	nustatyti fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 14 vietų: ne mažiau kaip 3 vietose – iki 7 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje – 5 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 6 vietose – 4 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 3 vietose – 4 kartus per metus kas 6 metus; vandens temperatūra – ne mažiau kaip 4 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien; vandens druskingumas – ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien	Aplinkos ministerija
16.2.12.	nustatytos suspenduotos (skendinčios) medžiagos	ne mažiau kaip 5 vietose, 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.2.13.	nustatyti meteorologiniai rodikliai	ne mažiau kaip 15 vietų: ne mažiau kaip 3 vietose – iki 7 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje – 5 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 7 vietose – 4 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje – 4 kartus per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 3 vietose – 4 kartus per metus kas 6 metus, taip pat ne mažiau kaip 4 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien; ledo stebėjimai šaltuoju metų laikotarpiu ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien	Aplinkos ministerija
16.2.14.	nustatyti specifiniai teršalai^5 vandenyje	metalai (chromas (Cr), varis (Cu), vanadis (V), cinkas (Zn)) – ne mažiau kaip 6 vietose, 4 kartus per metus kasmet, alavas (Sn), arsenas (As) ir aliuminis (Al) – ne mažiau kaip 4 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metus; naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 7 vietose, 4 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.15.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 vandenyje	metalai – ne mažiau kaip 6 vietose, 4 kartus per metus kasmet; ftalatai, PFOS, PAA – ne mažiau kaip 4 vietose, 4 kartus per metus kas 2 metus; LOJ, BDE, tributilalavas – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; fenoliai – ne mažiau kaip 4 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metus PCB – ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; pesticidai – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kas 6 metus (chlororganiniai pesticidai – ne mažiau kaip 3 vietose, 3 kartus per metus kas 3 metus); C10-C13 – ne mažiau kaip 4 vietose, 4 kartus per metus kas 6 metus; HBCDD – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.16.	nustatyta organinė anglis dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.17.	nustatyti specifiniai teršalai^5 dugno nuosėdose	naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; metalai, išskyrus arseną (As), – ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus (aliuminį (Al) – ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus)	Aplinkos ministerija
16.2.18.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 dugno nuosėdose	metalai – ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; PAA – ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; ftalatai, BDE, dioksinai ir dioksinų tipo junginiai, PCB, C10-C13, fenoliai, HBCDD, tributilalavas, PFOS, pesticidai – ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus; LOJ , chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromdifenilas – ne mažiau kaip 6 vietose, 1 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.19.	nustatytos pavojingos medžiagos^6, kiti specifiniai teršalai^5 ir lipidų kiekis biotoje (žuvyse ir moliuskuose)	metalai (gyvsidabris (Hg), kadmis (Cd), varis (Cu), cinkas (Zn), švinas (Pb)) – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kasmet; pesticidai – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus (chlororganiniai pesticidai – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kasmet); PAA, HBCDD, PFOS, PCB, lipidai – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; BDE, dioksinai ir dioksinų tipo junginiai – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.2.20.	nustatyti radionuklidai biotoje	ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.2.21.	nustatyti radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 2 vietoje, 3–4 kartus per metus	Aplinkos ministerija
16.3.	atlikti Kuršių marių veiklos monitoringą (Programos 19.2.3 p.)
16.3.1.	nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra	ne mažiau kaip 13 vietų, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
16.3.2.	nustatytas gėlo vandens nuotėkis	ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.3.3.	nustatyta srovių kryptis ir greitis	ne mažiau kaip 11 vietų – 8 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.4.	nustatyti bangų rodikliai	ne mažiau kaip 11 vietų – 8 kartus per metus kasmet, taip pat ne mažiau kaip 2 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien	Aplinkos ministerija
16.3.5.	nustatytas vandens lygis	ne mažiau kaip 4 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien	Aplinkos ministerija
16.3.6.	nustatyta zooplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 7 vietose, 7 kartus per metus	Aplinkos ministerija
16.3.7.	nustatyta fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 5 vietose: ne mažiau kaip 3 vietose – 10 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose, 5–8 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.8.	nustatytas chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 11 vietų: ne mažiau kaip 6 vietose – 10 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 3 vietose – 8 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.9.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 12 vietų, 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.3.10.	nustatyta makrodumblių ir gaubtasėklių taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 7 vietose, 1 kartą per 2 metus	Aplinkos ministerija
16.3.11.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa, biomasė ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 6 vietose, 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
16.3.12.	nustatyti fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 6 vietose – 10 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 4 vietose – 8 kartus per metus kasmet; vandens temperatūra – ne mažiau kaip 4 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien, vandens druskingumas – ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien, ištirpusio deguonies kiekis – ne mažiau kaip 1 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų poste, kasdien	Aplinkos ministerija
16.3.13.	nustatytas biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras	ne mažiau kaip 12 vietų: ne mažiau kaip 6 vietose – 10 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus, ne mažiau kaip 4 vietose – 8 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.14.	nustatytos suspenduotos (skendinčios) medžiagos	ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 5 vietose – 10 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 8 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.15.	nustatytos sintetinės veikliosios paviršinės medžiagos (anijoninės)	ne mažiau kaip 4 vietose, 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.16.	nustatytas vandens kietumas ir tirpinio organinis anglingumas	ne mažiau kaip 7 vietose 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.17.	nustatyti meteorologiniai rodikliai	ne mažiau kaip 13 vietų: ne mažiau kaip 6 vietos – 10 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 5 vietose – 8 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 5 kartus per metus kasmet; taip pat ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose, kasdien, ledo stebėjimai šaltuoju metų laikotarpiu ne mažiau kaip 3 pakrantės hidrometeorologinių stebėjimų / matavimų postuose – kasdien	Aplinkos ministerija
16.3.18.	nustatytos maistingosios medžiagos ir organinė anglis dugno nuosėdose	maistingosios medžiagos – ne mažiau kaip 2 vietose, 2 kartus per metus kasmet; organinė anglis – ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 7 vietose, 1 kartą per metus kas 2 metus, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.3.19.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 ir specifiniai teršalai^5 vandenyje	metalai, išskyrus alavą (Sn), aliuminį (Al) ir arseną (As) – ne mažiau kaip 7 vietose, 4 kartus per metus kasmet; alavas (Sn), arsenas (As) ir aliuminis (Al) – ne mažiau kaip 7 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metus; ftalatai, PFOS – ne mažiau kaip 5 vietose, 4 kartus per metus kas 2 metus; PAA – ne mažiau kaip 6 vietose, 4 kartus per metus kas 2 metus; fenoliai – ne mažiau kaip 5 vietose, 2 kartus per metus kas 2 metus; C10-C13, HBCDD – ne mažiau kaip 6 vietose, 2 kartus per metus kas 3 metus; LOJ, BDE, PCB – ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; tributilalavas – ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 2 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; pesticidai – ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metai (chlororganiniai pesticidai – ne mažiau kaip 5 vietose, 4 kartus per metus kas 3 metus); naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 7 vietose, 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.3.20.	nustatyti specifiniai teršalai^5 dugno nuosėdose	naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose, 3 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 3 vietose, 2 kartus per metus kasmet; metalai – ne mažiau kaip 8 vietose: ne mažiau kaip 7 vietose, 3 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.3.21.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 dugno nuosėdose	metalai – ne mažiau kaip 8 vietose: ne mažiau kaip 4 vietose, 3 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 3 vietose, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus; PAA– ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 6 vietose, 1 kartą per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus; tributilalavas – ne mažiau kaip 6 vietose: ne mažiau kaip 3 vietose, 3 kartus per metus kas 3 metus, ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; ftalatai, BDE, dioksinai ir dioksinų tipo junginiai, PCB, C10-C13, fenoliai, HBCDD, PFOS, pesticidai – ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; LOJ, chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 5 vietose, 1 kartus per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.3.22.	nustatyti radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 1 vietoje, 3–4 kartus per metus	Aplinkos ministerija
16.3.23.	nustatytos pavojingos medžiagos^6, specifiniai teršalai^5 ir lipidų kiekis biotoje (žuvys ir / ar moliuskai)	metalai (gyvsidabris (Hg), kadmis (Cd), varis (Cu), cinkas (Zn), švinas (Pb)) – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kasmet; pesticidai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus (chlororganiniai pesticidai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kasmet); PAA, HBCDD, PFOS, PCB – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; lipidai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kasmet; BDE, dioksinai ir dioksinų tipo junginiai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 3 metus; chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.4.	atlikti Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonos veiklos monitoringą (Programos 19.2.4 p.)
16.4.1.	nustatytos morfologinės sąlygos: gylis ir jo kaita, dugno substrato struktūra	ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
16.4.2.	nustatyti bangų rodikliai	ne mažiau kaip 3 vietose, 4 kartus per metus	Aplinkos ministerija
16.4.3.	nustatyta zooplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 3 vietose, 2 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.4.4.	nustatyta fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 3 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.4.5.	nustatytas chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.4.6.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	ne mažiau kaip 3 vietose, 1 kartą per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.4.7.	nustatyta makrodumblių ir gaubtasėklių taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 2 metus	Aplinkos ministerija
16.4.8.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa, biomasė ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 3 vietose, 2 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.4.9.	nustatyti fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus kasmet, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.4.10.	nustatyta organinė anglis dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus	Aplinkos ministerija
16.4.11.	nustatytos suspenduotos (skendinčios) medžiagos	ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus	Aplinkos ministerija
16.4.12.	nustatyti hidrometeorologiniai rodikliai	ne mažiau kaip 3 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje – iki 7 kartų per metus, ne mažiau kaip 2 vietose – 4 kartus per metus	Aplinkos ministerija
16.4.13.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 ir specifiniai teršalai^5 vandenyje	metalai, išskyrus alavą (Sn), aliuminį (Al) ir arseną (As), – ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kasmet; alavas (Sn), arsenas (As) ir aliuminis Al – ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kas 3 metus; ftalatai, PFOS, PAA – ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kas 2 metus; fenoliai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kas 3 metus; C10-C13 – ne mažiau kaip 1 vietoje,4 kartus per metus kas 6 metus; LOJ, BDE, tributilalavas, PCB – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; HBCDD – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus; pesticidai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus (chlororganiniai pesticidai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 3 kartus per metus kas 3 metus); naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 4 kartus per metus kasmet	Aplinkos ministerija
16.4.14.	nustatyti specifiniai teršalai^5 dugno nuosėdose	naftos angliavandeniliai – ne mažiau kaip 2 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; metalai – ne mažiau kaip 2 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus (aliuminis (Al) – ne mažiau kaip 7 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus)	Aplinkos ministerija
16.4.15.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 dugno nuosėdose	metalai – ne mažiau kaip 2 vietose: ne mažiau kaip 1 vietoje, 2 kartus per metus kasmet, ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; PAA – ne mažiau kaip 1 vietoje 1 kartą per metus kasmet; ftalatai, BDE, dioksinai ir dioksinų tipo junginiai, PCB, C10-C13, fenoliai, HBCDD, tributilalavas, PFOS, pesticidai – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 3 metus; LOJ, chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 1 vietoje, 1 kartą per metus kas 6 metus	Aplinkos ministerija
16.5.	atlikti Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių (įskaitant mikrošiukšles) monitoringą (Programos 19.2.5 p.)
16.5.1.	nustatytas Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių (įskaitant mikrošiukšles) kiekis ir sudėtis	ne mažiau kaip 4 paplūdimių ir paviršinio vandens stebėjimo ir tyrimų vietos, ne mažiau kaip 2 dugno nuosėdų tyrimų vietos, ne mažiau kaip 3 kartus per metus	Aplinkos ministerija
16.6.	atlikti Baltijos jūros antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo monitoringą (Programos 19.2.6 p.)
16.6.1.	nustatyti antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo lygiai ir kaitos tendencijos	ne mažiau kaip 2 stotys teritorinėje jūroje ir Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje	Aplinkos ministerija
17.	Tikslas – įvertinti ežerų ir tvenkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius (Programos 19.3 p.)
17.1.	surenkami ežerų ir tvenkinių stebėsenos duomenys, leidžiantys patikimai įvertinti vandens telkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio pokyčius	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
18.	Uždaviniai
18.1.	atlikti ežerų ir tvenkinių priežiūros intensyvųjį monitoringą (Programos 19.3.1 p.)
18.1.1.	nustatytas hidrologinis režimas – vandens lygis	ne mažiau kaip 12 vandens telkinių, 1 kartą per parą, kasmet	Aplinkos ministerija
18.1.2.	nustatytos morfologinės sąlygos – vyraujantis gruntas priekrantėje	ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.1.3.	nustatyta fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa, biomasė, chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 6 kartus per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
18.1.4.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
18.1.5.	nustatyta makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 8 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
18.1.6.	nustatyta fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
18.1.7.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
18.1.8.	nustatyti fizikinių–cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 9 vandens telkiniuose, 7 kartus per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
18.1.9.	nustatyti specifiniai teršalai^5	ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 7 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
18.1.10.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 vandenyje	sunkieji metalai, ftalatai, BDE, fenoliai, PFOS, PAA, pesticidai – ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 7 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
18.1.11.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 dugno nuosėdose	sunkieji metalai, BDE, C10-C13, ftalatai, HBCDD, tributilalavas, PFOS, PAA, LOJ, pesticidai ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per 3 metus, chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.1.12.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 biotoje (žuvyse)	sunkieji metalai, BDE, dioksinai ir jų tipo junginiai, HBCDD, PFOS, PAA, LOJ, pesticidai – ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per 3 metus, chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.1.13.	nustatyti radionuklidai vandenyje	ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 6 kartus per metus, kasmet, ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 2 kartus per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
18.1.14.	nustatyti radionuklidai dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 2 kartus per metus, kasmet, ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
18.2.	atlikti ežerų ir tvenkinių priežiūros ekstensyvųjį monitoringą (Programos 19.3.2 p.)
18.2.1.	nustatytos morfologinės sąlygos – vyraujantis gruntas priekrantėje	ne mažiau kaip 205 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.2.2.	nustatyta fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa, biomasė, chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 205 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, kas 6 metus	Aplinkos ministerija
18.2.3.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 198 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.2.4.	nustatyta makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 198 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.2.5.	nustatyta fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 205 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.2.6.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 198 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.2.7.	nustatyti fizikinių–cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 205 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, kas 6 metus	Aplinkos ministerija
18.2.8.	nustatyti radionuklidai vandenyje ir dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 4 kartus per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
18.2.9.	nustatyti radionuklidai biotoje (augmenijoje)	ne mažiau kaip 1 vandens telkinyje, 1 kartą per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
18.3.	atlikti ežerų ir tvenkinių veiklos monitoringą (Programos 19.3.3 p.)
18.3.1.	nustatytos morfologinės sąlygos – vyraujantis gruntas priekrantėje	ne mažiau kaip 143 vandens telkiniuose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.3.2.	nustatyta fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa, biomasė, chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 143 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
18.3.3.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 140 vandens telkinių, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.3.4.	nustatyta makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 140 vandens telkinių, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.3.5.	nustatyta fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 143 vandens telkiniuose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
18.3.6.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 140 vandens telkinių, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
18.3.7.	nustatyti fizikinių–cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 143 vandens telkiniuose, 4 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
19.	Tikslas – įvertinti upių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio ir kiekio pokyčius, teršiančių medžiagų apkrovą (Programos 19.4 p.)
19.1.	surenkami upių stebėsenos duomenys, leidžiantys patikimai įvertinti vandens telkinių ekologinę, cheminę ir radiologinę būklę, vandens lygio ir kiekio pokyčius, teršalų apkrovą pagrindinėms upėms ir teršalų, patenkančių per vandens telkinius, apkrovą Lietuvai iš kaimyninių šalių	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
20.	Uždaviniai
20.1.	atlikti upių priežiūros intensyvųjį monitoringą (Programos 19.4.1 p.)
20.1.1.	nustatytas hidrologinis režimas: vandens lygis ir temperatūra, debitas ir srovės greitis	vandens lygis ir temperatūra – ne mažiau kaip 81 vietoje, 1 kartą per parą, kasmet; debitas ir srovės greitis – ne mažiau kaip 36 vietose, 12 kartų per metus, kasmet, ne mažiau kaip 14 vietų, 24 kartus per metus, kasmet, ne mažiau kaip 9 vietose, 36 kartus per metus, kasmet, ne mažiau kaip 15 vietų, 48 kartus per metus, kasmet, ne mažiau kaip 3 vietose, 60 kartų per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.1.2.	nustatytos morfologinės sąlygos: upių dugno substratas, upės vagos skersinis profilis, grunto sudėtis	upių dugno substratas, upės vagos skersinis profilis – ne mažiau kaip 67 vietose, 1 kartą per metus, kasmet; grunto sudėtis – ne mažiau kaip 54 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.1.3.	nustatyta fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa, biomasė, chlorofilas „a“	ne mažiau kaip 4 vietose, 6 kartus per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.1.4.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 49 vietose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
20.1.5.	nustatyta fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 54 vietose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
20.1.6.	nustatyta makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 32 vietose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
20.1.7.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 45 vietose, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
20.1.8.	nustatyti fizikinių–cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 54 vietose, 12 kartų per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.1.9.	nustatyti pagrindiniai jonai^7	ne mažiau kaip 54 vietose, 4 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
20.1.10.	nustatyti specifiniai teršalai^5	ne mažiau kaip 6 vietose, 12 kartų per metus, kasmet, ne mažiau kaip 4 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 6 vietose, 12 kartų per metus, kas 3 metus, ne mažiau kaip 22 vietose, 4 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
20.1.11.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 vandenyje	sunkieji metalai – ne mažiau kaip 6 vietose, 12 kartų per metus, kasmet, ne mažiau kaip 4 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 6 vietose, 12 kartų per metus, kas 3 metus; LOJ – ne mažiau kaip 8 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 3 vietose, 12 kartų per metus, kas 3 metus; BDE, PAA – ne mažiau kaip 9 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 6 vietose, 12 kartų per metus, kas 3 metus; C10-C13, HBCDD – ne mažiau kaip 8 vietose, 12 kartų per metus, kas 6 metus; ftalatai – ne mažiau kaip 9 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 3 vietose, 12 kartų per metus, kas 3 metus; fenoliai – ne mažiau kaip 10 vietų, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 4 vietose, 12 kartų per metus, kas 3 metus; tributilalavas – ne mažiau kaip 8 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 1 vietoje, 12 kartų per metus, kas 3 metus; PFOS, pesticidai – ne mažiau kaip 10 vietų, 12 kartų per metus, kas 2 metus, ne mažiau kaip 6 vietose, 12 kartų per metus, kas 3 metus; PCB – ne mažiau kaip 8 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus	Aplinkos ministerija
20.1.12.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 dugno nuosėdose	sunkieji metalai, BDE, C10-C13, ftalatai, HBCDD, tributilalavas, PFOS, PAA, LOJ, pesticidai – ne mažiau kaip 12 vietų, 1 kartą per 3 metus; chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 12 vietų, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.1.13.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 biotoje (žuvyse)	sunkieji metalai, BDE, dioksinai ir jų tipo junginiai, HBCDD, PFOS, PAA, LOJ, pesticidai – ne mažiau kaip 9 vietose, 1 kartą per 3 metus, chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 9 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.1.14.	nustatytos Stebėsenos sąrašo medžiagos^8	ne mažiau kaip 4 vietose, 1 kartą per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.1.15.	nustatyti radionuklidai vandenyje	ne mažiau kaip 5 vietose, 4 kartus per metus, kasmet, 1 vietoje Baltarusijos pasienyje, ne mažiau kaip 12 kartų per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.1.16.	nustatyti radionuklidai dugno nuosėdose	ne mažiau kaip 5 vietose, 2 kartus per metus, kasmet, 1 vietoje Baltarusijos pasienyje, ne mažiau kaip 4 kartus per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.1.17.	nustatyti radionuklidai biotoje (žuvyse)	1 vietoje Baltarusijos pasienyje, ne mažiau kaip 1 kartą per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.2.	atlikti upių priežiūros ekstensyvųjį monitoringą (Programos 19.4.2 p.)
20.2.1.	nustatytas hidrologinis režimas – debitas ir srovės greitis	ne mažiau kaip 99 vietose, 4 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
20.2.2.	nustatytos morfologinės sąlygos – grunto sudėtis	ne mažiau kaip 140 vietų, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.2.3.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 140 vietų, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
20.2.4.	nustatyta fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 140 vietų, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
20.2.5.	nustatyta makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 48 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.2.6.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 116 vietų, 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
20.2.7.	nustatyti fizikinių–cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 140 vietų, 4 kartus per metus, kas 3 metus	Aplinkos ministerija
20.3.	atlikti upių veiklos monitoringą (Programos 19.4.3 p.)
20.3.1.	nustatytas hidrologinis režimas – debitas ir srovės greitis	ne mažiau kaip 246 vietose, 4 kartus per metus, kas 3 metus, ne mažiau kaip 65 vietose, 4 kartus per metus, kas 6 metus, ne mažiau kaip 15 vietų, 12 kartų per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.3.2.	nustatytos morfologinės sąlygos – grunto sudėtis	ne mažiau kaip 384 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.3.	nustatyta zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 316 vietų, 1 kartą per 3 metus, ne mažiau kaip 65 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.4.	nustatyta fitobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 316 vietų, 1 kartą per 3 metus, ne mažiau kaip 65 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.5.	nustatyta makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa	ne mažiau kaip 73 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.6.	nustatyta ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra	ne mažiau kaip 244 vietose, 1 kartą per 3 metus, ne mažiau kaip 8 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.7.	nustatyti fizikinių–cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai^4	ne mažiau kaip 319 vietų, 4 kartus per metus, kas 3 metus, ne mažiau kaip 65 vietose, 4 kartus per metus, kas 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.8.	nustatyti specifiniai teršalai^5	ne mažiau kaip 2 vietose, 12 kartų per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
20.3.9.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 vandenyje	sunkieji metalai – ne mažiau kaip 2 vietose, 12 kartų per metus, kasmet; LOJ, BDE, ftalatai, fenoliai, tributilalavas, PFOS, PAA, pesticidai, PCB – ne mažiau kaip 2 vietose, 12 kartų per metus, kas 2 metus; C10-C13, HBCDD – ne mažiau kaip 2 vietose, 12 kartų per metus, kas 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.10.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 dugno nuosėdose	sunkieji metalai, BDE, C10-C13, ftalatai, HBCDD, tributilalavas, PFOS, PAA, LOJ, pesticidai – ne mažiau kaip 2 vandens telkiniuose 1 kartą per 3 metus; chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromobifenilas – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
20.3.11.	nustatytos pavojingos medžiagos^6 biotoje (žuvyse)	sunkieji metalai, BDE, dioksinai ir jų tipo junginiai, HBCDD, PFOS, PAA, LOJ, pesticidai – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per 3 metus, chlordanas, mireksas, toksafenas, chlordekonas, heksabromdifenilas – ne mažiau kaip 2 vietose, 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
III SKYRIUS DIRVOŽEMIO BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS
21.	Tikslas – vertinti laukų svarbiausių dirvožemio kokybės rodiklių – bendrųjų savybių, organinės medžiagos būklės ir rūgštingumo parametrų – pokyčius (Programos 23.1 p.)
21.1.	Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų, suderintų su ES reikalavimais duomenų apie laukų dirvožemio būklę, ir sudarytos sąlygos šalies dirvožemių geocheminės būklės žemėlapiams atnaujinti	ne mažiau kaip 75 proc.	Aplinkos ministerija
22.	Uždavinys
22.1.	atlikti dirvožemio būklės monitoringą (Programos 23.1 p.)
22.1.1.	įvertinti dirvožemio organinės medžiagos būklę – bendros organinės anglies, bendro organinio azoto kiekį, kaitinimo nuostolį (LOI); nustatyti dirvožemio rūgštingumo parametrus: rūgštingumą (pHH2O, pHKCL), kalcio (Ca^2+), magnio (Mg^2+), kalio (K^+), natrio (Na^+), geležies (Fe^3+), aliuminio (Al^3+), mangano (Mn^2+) mainų katijonus arba katijonų mainų gebą (CEC)	ne mažiau kaip 71 laukų dirvožemio aikštelėje (ne didesnėse kaip 250 m^2) stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose – humusingajame ir dirvodaros, 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
23.	Tikslas – vertinti dirvožemio pasklidosios taršos iš žemės ūkio veiklos mastą, atsižvelgiant į grėsmę, kad suintensyvėjus žemės ūkio veiklai gali padidėti užterštumas pesticidų likučiais ir azoto junginiais, taip pat į vietinę ir regioninę taršą iš stambių ūkio subjektų ypač pavojingomis medžiagomis, nustatyti dirvožemio praradimo dėl urbanizacijos laipsnį ir greitį (Programos 23.2 p.)
23.1.	Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkti patikimus, suderintų su ES reikalavimais duomenis apie poveikį miško ir lauko dirvožemio būklei	ne mažiau kaip 75 proc.	Aplinkos ministerija
24.	Uždavinys
24.1.	atlikti pasklidosios dirvožemio taršos monitoringą (Programos 23.2 p.)
24.1.1.	nustatytas arseno (As), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), gyvsidabrio (Hg), vanadžio (V), nikelio (Ni), švino (Pb), seleno (Se), cinko (Zn), fosforo (P), sieros (S) kiekis aqua regia ištraukoje	ne mažiau kaip 71 aikštelėje (tose pačiose kaip dirvožemio būklės monitoringui, stebėjimai ne mažiau kaip 2 gyliuose, papildomai – ne mažiau kaip 10 proc. apimties privalomųjų dublikatų), 1 kartą per 5  metus	Aplinkos ministerija
IV SKYRIUS GYVOSIOS GAMTOS BŪKLĖS STEBĖJIMO SRITIS
25.	Tikslas – vertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių ir Lietuvos Respublikos saugomų rūšių būklės pokyčius, natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, sudaryti sąlygas priimti tinkamiausius sprendimus dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, dėl buveinių ir rūšių apsaugos ir atkūrimo (Programos 29.1 p.)
25.1.	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, apie Europos Bendrijos svarbos buveinių būklę	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija
25.2	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, apie Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių būklę	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija
25.3.	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, apie kitų Europos Bendrijos svarbos ir Lietuvos Respublikos saugomų rūšių būklę	ne mažiau kaip 75 proc.	Aplinkos ministerija
26.	Uždaviniai
26.1.	atlikti Europos Bendrijos svarbos buveinių monitoringą (Programos 29.1.1 p.)
26.1.1.	nustatyti rifų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 3 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
26.1.2.	nustatyti upių žiočių ir lagūnų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 4 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.3.	nustatyti pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai:  arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 13 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.4.	nustatyti ežerų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 48 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.5.	nustatyti upių buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai:  arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 16 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.6.	nustatyti viržynų ir krūmynų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 17 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.7.	nustatyti pievų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 340 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.8.	nustatyti pelkių buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 89 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.9.	nustatyti atodangų ir olų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 7 vietose, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.1.10.	nustatyti miškų buveinių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo ir buveinės ploto pokytis, buveinės struktūra ir funkcijos, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės	ne mažiau kaip 850 vietų, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus	Aplinkos ministerija
26.2.	atlikti Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas (išskyrus paukščių), monitoringą (Programos 29.1.2 p.)
26.2.1.	nustatyti Europos Bendrijos svarbos žinduolių rūšių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės, populiacijos dalis Natura 2000 tinkle	ne mažiau kaip 8 teritorijose lūšių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus ne mažiau kaip 30 teritorijų ūdrų populiacijos būklei stebėti (derinant su invazinės rūšies – kanadinės audinės – stebėjimais), ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus ne mažiau kaip 18 teritorijų šikšnosparnių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per sezoną kas 3 metai	Aplinkos ministerija
26.2.2.	nustatyti Europos Bendrijos svarbos roplių ir varliagyvių rūšių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės, populiacijos dalis Natura 2000 tinkle	ne mažiau kaip 10 teritorijų roplių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus ne mažiau kaip 35 teritorijose varliagyvių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
26.2.3.	nustatyti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių, išskyrus lašišų, apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės, populiacijos dalis Natura 2000 tinkle	ne mažiau kaip 46 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
26.2.4.	nustatyti Europos Bendrijos bestuburių rūšių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės, populiacijos dalis Natura 2000 tinkle	ne mažiau kaip 115 teritorijų vabzdžių populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, išskyrus: niūriaspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio ir Šneiderio kirmvabalio populiacijų būklei stebėti ne mažiau kaip 29 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus; šarvuotosios skėtės ir pleištinės skėtės populiacijos būklei stebėti ne mažiau kaip 38 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus) ne mažiau kaip 26 teritorijose moliuskų populiacijos būklei stebėti, ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
26.2.5.	nustatyti Europos Bendrijos augalų rūšių apsaugos būklę lemiantys parametrai: arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės, populiacijos dalis Natura 2000 tinkle	ne mažiau kaip 67 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
26.3.	atlikti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, monitoringą (Programos 29.1.3 p.)
26.3.1.	įvertinti globaliai nykstančių perinčių paukščių rūšių apsaugos būklę lemiantys parametrai: populiacijos dydis, populiacijos pokytis, perėjimo paplitimo plotas, perėjimo paplitimo ploto pokytis, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės, populiacijos dalis Natura 2000 tinkle	ne mažiau kaip 9 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
26.3.2.	nustatytas migruojančių vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų maksimalus sezono metu užregistruotų atskirų rūšių individų skaičius ir vietos savybių išsaugojimo laipsnis	ne mažiau kaip 15 teritorijų, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
26.3.3.	nustatyti perinčiųjų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių apsaugos būklę lemiantys parametrai: populiacijos dydis, populiacijos pokytis, perėjimo paplitimo plotas, perėjimo paplitimo ploto pokytis, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės, populiacijos dalis Natura 2000 tinkle	ne mažiau kaip visose nustatytose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, 1 kartą per 2–3 metus (kas 2 metus – ne mažiau kaip 4 teritorijose žalvarniams, ne mažiau kaip 7 teritorijose kurtiniams, ne mažiau kaip 3 teritorijose stulgiams, ne mažiau kaip 1 teritorijoje rudėms, ne mažiau kaip 3 teritorijose jūriniams ereliams, ne mažiau kaip 16 teritorijų upinėms, mažosioms, baltaskruostėms ir juodosioms žuvėdroms, mažiesiems kirams)	Aplinkos ministerija
26.3.4.	nustatytas paukščių migracijos srautų susiliejimo vietų per sezoną užregistruotų individų ir rūšių skaičius ir vietos savybių išsaugojimo laipsnis	ne mažiau kaip 3 teritorijose (Kuršių nerijoje ir Nemuno deltoje), ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
26.3.5.	nustatyti skirtingų žiemojančių jūroje vandens paukščių rūšių gausumo ir pasiskirstymo parametrai	visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje esančiose Natura 2000 teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, kasmet – ne mažiau kaip 1 teritorijoje sibirinėms gagoms	Aplinkos ministerija
26.3.6.	nustatyti jūros pakrantėje rastų žuvusių vandens paukščių rūšinę sudėtį, gausumą (tankius) bei susitepusių naftos produktais paukščių dalį skirtinguose pakrantės ruožuose.	ne mažiau kaip 3 pakrantės ruožuose, ne rečiau kaip 3 kartus kas 2  metus	Aplinkos ministerija
26.4	atlikti perinčių didžiųjų kormoranų monitoringą (Programos 29.1.4 p.)
26.4.1.	nustatyti perinčių kormoranų porų gausumo parametrai	Kuršių nerijoje, žemyninės dalies pajūrio juostoje, Nemuno deltoje ir kitose kormoranų kolonijose Lietuvos sausumos teritorijose ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
26.5.	atlikti kitų Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurioms nesteigiamos Natura 2000 teritorijos, ir Lietuvos Respublikos saugomų rūšių monitoringą (29.1.5)
26.5.1.	nustatyta vilkų gausumo kitimo tendencija	valstybiniuose miškuose ir rezervatuose ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
26.5.2.	nustatyti bebrų gausumo ir paplitimo parametrai (remiamasi medžioklės plotų naudotojų pateiktais duomenimis)	Lietuvos teritorijoje ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
26.5.3.	nustatyti laisvosios stumbrų bandos gausumo ir paplitimo parametrai (remiamasi medžioklės plotų naudotojų pateiktais duomenimis)	Lietuvos teritorijoje ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
26.5.1.	nustatyti paprastojo griciuko, raudonkojo tuliko, pempės apsaugos būklę lemiantys parametrai (arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės)	ne mažiau kaip 6 teritorijose, derinant su gaiduko ir stulgio monitoringu	Aplinkos ministerija
26.5.4.	nustatyti didžiosios kuolingos apsaugos būklę lemiantys parametrai (arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės)	ne mažiau kaip 7 teritorijose, derinant su dirvinio sėjiko ir tikučio monitoringu	Aplinkos ministerija
26.5.5.	Buveinių direktyvos IV priedo rūšių, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, apsaugos būklę lemiantys parametrai (arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės)	ne mažiau kaip 60 teritorijų ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
26.5.6.	renkama Buveinių direktyvos IV priedo rūšių, neįtrauktų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, žūčių ir sugavimų statistika	nėra vertinimo kriterijų	Aplinkos ministerija
26.5.7.	nustatytos Buveinių direktyvos V priedo rūšių populiacijų išteklių naudojimo apimtys	nėra vertinimo kriterijų	Aplinkos ministerija
26.6.	atlikti aplinkos kokybės biologinių indikatorių būklės monitoringą (Programos 29.1.6 p.)
26.6.1.	nustatyti Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše įrašytų pievų ir smėlynų drugių rūšių apsaugos būklę lemiantys parametrai (arealo pokytis, rūšies populiacijos dydis, rūšies buveinės dydis ir kokybė, pagrindiniai poveikiai ir grėsmės)	ne mažiau kaip 20 teritorijų ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus	Aplinkos ministerija
26.6.2.	nustatyti kaimo paukščių populiacijų indeksą, atliekant 14 paukščių rūšių populiacijų monitoringą	ne mažiau kaip 100 teritorijų ne rečiau 1 kartą per metus	Žemės ūkio ministerija
27.	Tikslas – operatyviai vertinti miškų būklės kaitą erdvės ir laiko atžvilgiu dėl oro teršalų ir kitų stresinių veiksnių poveikio (Programos 29.2 p.)
27.1.	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, reikalingų įvertinti miškų būklę europiniu ir regioniniu lygiu	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija
28.	Uždavinys
28.1.	atlikti I lygio miškų būklės monitoringą (Programos 29.2 p.)
28.1.1.	nustatyti (metinių duomenų, numatytų „ICP Forests“ programos uždavinių įgyvendinimo planuose (pagal ICP Forests Manual Part IV Visual Assessment of Crown Condition and Damaging Agents) medžių lajos būklės (defoliacija, dechromacija) ir kitų medžių pažeidimų parametrai, dirvožemio cheminės, granuliometrinės sudėties ir dirvožemio sudėties parametrai	Europiniu lygiu: ne mažiau kaip 80 monitoringo vietų (iš jų ne mažiau kaip apie 10 proc. patenka į rezervą ir nematuojami, kol susiformuoja naujas medynas): 1 kartą per metus – medžių lajos būklės ir kitų medžių pažeidimų parametrai, ne rečiau 1 kartą per 6 metus – dirvožemio cheminės ir granuliometrinės sudėties parametrai. Steigiant monitoringo vietą ar įvykus pakitimų – bendrieji medyno ir medžio parametrai. Nacionaliniu lygiu: ne mažiau kaip 800 monitoringo vietų (nuolatinių Nacionalinės miškų inventorizacijos apskaitos barelių tinkle): 1 kartą per metus – medžių lajos būklės ir kitų medžių pažeidimų parametrai	Aplinkos ministerija
29.	Tikslas – vertinti teršalų ir kitų stresinių veiksnių poveikį (pagal „ICP Forests“ programą ir metodiką) labiausiai paplitusioms (būdingoms) miško ekosistemoms (Programos 29.3 p.)
29.1.	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų „ICP Forests“ programos uždavinių įgyvendinimo planuose, reikalingų įvertinti stresinių veiksnių poveikį būdingoms miško ekosistemoms	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija
30.	Uždavinys:
30.1.	atlikti II lygio intensyvųjį miškų būklės monitoringą (Programos 29.3 p.)
30.1.1.	nustatyti medyno ir medžio (būklės ir prieaugio rodikliai); lajos būklės (lajų defoliacija ir lapijos dechromacija) ir vizualiai nustatomų medžių pažeidimų įvertinimas; (pagal ICP Forests Manual. Part IV. Visual Assessment of Crown Condition and Damaging Agents); atlikti medžių prieaugio matavimai (kamieno diametras, medžių aukštis, lajos plotis ir aukštis; medžio padėties barelyje santykinės koordinatės (pagal ICP Forests Manual. Part V. Tree growth)); nustatyti medynų tūrio ir prieaugio rodikliai, nustatant atkrintamąją ir priaugančiąją dalį; atlikti medynų vystymosi ir rūšių kaitos stebėjimai ir nustatyti medžių iškritimo, atsikūrimo ir prieaugio rodikliai	ne mažiau kaip 9 monitoringo vietose: būklės vertinimas – 1 kartą per metus; medžių ir medyno prieaugio matavimas – 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
30.1.2.	nustatyti dirvožemio cheminės ir granuliometrinės sudėties rodikliai: nustatytos bendrosios dirvožemio savybės – dirvožemio profilio aprašymas, dirvožemio tipas pagal FAO-UNESCO klasifikaciją, dirvodarinė uoliena, aikštelės charakteristikos, mineralinio dirvožemio tankis, granuliometrinė sudėtis (molio, dumblo ir smėlio daleles bei skeletą), miško paklotės masė; nustatyti dirvožemio cheminiai rodikliai: rūgštumas (pHKCl2, suminė anglis, suminis azotas, bendrasis fosforas ir siera, mainų katijonai (kalcis (Ca), magnis (Mg), kalis (K), natris (Na), geležis (Fe), aliuminis (Al), manganas (Mn)); vandenilio jonų koncentracija (pagal ICP Forests Manual. Part X. Sampling and analysis of soil);	ne mažiau kaip 9 monitoringo vietose dirvožemio tyrimai (cheminės ir granuliometrinės sudėties parametrai) – 1 kartą per 10 metų 4 dirvožemio profilio gyliuose ir miškų paklotėje	Aplinkos ministerija
30.1.3.	nustatyti dirvožemio vandens cheminiai rodikliai: rūgštumas (pH); specifinis elektros laidis; šarmingumas (kuomet pH>5), nitratų (NO3^-), amonio (NH4^+), sulfatų (SO4^2-), chloro (Cl^-), kalio (K^+), natrio (Na^+), kalcio (Ca^2+), magnio (Mg^2+), tirpiosios organinės anglies (C); bendro aliuminio (Al) (pagal ICP Forests Manual. Part XI. Soil solution colection and analysis),	ne mažiau kaip 3 monitoringo vietose rodikliai nustatomi lizimetriniais metodais, aktyviosios vegetacijos periodo metu (ne mažiau 6 kartus metuose), 0,20 ir 0,50 cm dirvožemio gyliuose	Aplinkos ministerija
30.1.4.	atlikta tyrimo barelyje dominuojančios medžių rūšies lapijos cheminė analizė; nustatomi 100 lapų ar 1000 spyglių masė; lapijos cheminės sudėties (azoto (N), fosforo (P), kalio (K), kalcio (Ca), magnio (Mg), sieros (S) rodikliai pagal (pagal ICP Forests Manual. Part XII. Sampling and analysis of needles and leaves);	ne mažiau kaip 9 monitoringo vietose lapijos cheminė analizė 1 kartą per 2 metus, spygliuočiams vertinant 1 ir 2 metų spyglius; ėminius imant ne mažiau iš 5 modelinių medžių	Aplinkos ministerija
30.1.5.	atlikta augalijos dangos apskaita ir duomenų analizė; atlikti žolinės ir sumedėjusios augalijos, samanų ir kerpių stebėjimai (rūšių įvairovės, dažnumo, ir padengimo parametrai), nustatyti įvairovės ir gausos indeksai (pagal ICP Forests Manual. Part VII. Biological diversity – Assessment of ground vegetation);	ne mažiau kaip 9 monitoringo vietose – 1 kartą per 5 metus; nustatoma 4 augalijos ardų visų augalijos rūšių gausumas (projekcinis padengimas)	Aplinkos ministerija
30.1.6.	įvertinti pažemio ozono sukelti lapijos pažeidimai; vertintos augalų rūšys, galimai ozono sukeltų lapijos pažeidimų gausa (pagal ICP Forests Manual. Part VIII. Assessment of ozone injury);	ne mažiau kaip 9 monitoringo vietose 1 kartą per metus ant priežeminės augalijos lapijos; 1 kartą per 2 metus ant medyno ardo lapijos	Aplinkos ministerija
30.1.7.	nustatytos polajinių ir atviros vietos kritulių kiekis (mm), cheminės sudėties (pH, ištirpusių nitratų (NO3-N) ir amonio (NH4-N), sieros (SO4-S), chloro (Cl), kalio (K), natrio (Na), kalcio (Ca), magnio (Mg) koncentracijos bei šių teršalų iškritos (pagal ICP Forests Manual. Part XIV. Sampling and analysis of deposition);	ne mažiau kaip 3 monitoringo vietose 12 kartų metuose, 1 kartą per mėnesį	Aplinkos ministerija
30.1.8.	nustatoma oro tarša pasyvaus kaupimo metodu (SO2, NH3 ir NO2) (pagal ICP Forests Manual. Part XV. Monitoring of air quality);	ne mažiau kaip 3 monitoringo vietose aktyviosios vegetacijos periodo metu (ne mažiau 6 kartus metuose)	Aplinkos ministerija
30.1.9.	nustatyti medžių nuokritų fiziniai parametrai (masė pagal nuokritų frakcijas), nuokritų cheminė sudėtis; nustatomi 100 lapų ar 1000 spyglių masė; nuokritų cheminės sudėties (azoto (N), fosforo (P), kalio (K), kalcio (Ca), magnio (Mg), sieros (S) rodikliai pagal (pagal ICP Forests Manual. Part XIII. Sampling and analysis of litterfall);	ne mažiau kaip 3 monitoringo vietose 12 kartų metuose, 1 kartą per mėnesį, ne mažiau kaip 4 nuokritų frakcijoms (lapai–spygliai, šakelės, kankorėžiai, kitos nuokritos)	Aplinkos ministerija
30.1.10.	meteorologiniai parametrai (oro temperatūra ir drėgnis, kritulių kiekis, saulės spinduliuotės intensyvumas, vėjo greitis ir kryptis) (pagal ICP Forests Manual. Part IX. Meteorological measurements);	ne mažiau kaip 1 monitoringo vietoje (iš anksčiau nurodytų 9 monitoringo vietų): meteorologijos stebėjimų parametrai fiksuojami – 10 minučių intervalu ištisus metus	Aplinkos ministerija
31.	Tikslas – rinkti ir vertinti informaciją, kad būtų užtikrinta tinkama medžiojamųjų gyvūnų bei žuvų išteklių apsauga ir tvarus naudojimas (Programos 29.4 p.)
31.1.	Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie medžiojamųjų limituojamų kanopinių žvėrių būklę, sudarytos sąlygos įvertinti išduotų licencijų sumedžioti elninius žvėris skaičiaus pagrįstumą	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija
31.2.	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, reikalingų įvertinti praeivių žuvų ir kitų žuvų išteklių būklei, kad būtų pagrindžiamos lašišinių žuvų žvejybos kvotos ir įvertintas priemonių gerinti praeivių žuvų migracijos kelius efektyvumas, ir nustatyti žuvų užkrečiamųjų ligų paplitimo mastą	ne mažiau kaip 85 proc.	Aplinkos ministerija
32.	Uždaviniai
32.1.	atlikti limituojamų medžiojamųjų kanopinių žvėrių monitoringą (Programos 29.4.1 p.)
32.1.1.	nustatyti tauriųjų elnių, stirnų, briedžių gausumo ir paplitimo parametrai (remiamasi medžioklės plotų naudotojų pateiktais duomenimis)	Lietuvos teritorijoje ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
32.2.	vertinti praeivių žuvų būklę (Programos 29.4.2 p.)
32.2.1.	nustatyti lašišų ir šlakių populiacijos ir paplitimo parametrai	ne mažiau kaip 50 teritorijų ne rečiau kaip 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
33.	Tikslas – įvertinti invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimo pokyčius Lietuvoje (Programos 29.5 p.)
33.1.	Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie invazinių augalų ir gyvūnų rūšių paplitimą, leidžiančių įvertinti jų plitimo pokyčius Lietuvos teritorijoje ir prognozuoti žalos biologinei įvairovei ir ekonomikai dydžius	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija
34.	Uždaviniai
34.1.	atlikti invazinių augalų rūšių, kurios įrašytos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, monitoringą (Programos 29.5.1 p.)
34.1.1.	nustatyti invazinių augalų rūšių populiacijų paplitimo duomenys	ne mažiau kaip po 30 poligonų kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytoms rūšims); ne mažiau kaip po 20 poligonų kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytoms rūšims)	Aplinkos ministerija
34.2.	atlikti invazinių gyvūnų rūšių, kurios įrašytos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, monitoringą (Programos 29.5.2 p.)
34.2.1.	nustatyti invazinių gyvūnų rūšių populiacijų paplitimo duomenys	ne mažiau kaip 20 teritorijų ar vektorių (žuvų ir vėžių rūšims) kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytoms rūšims); ne mažiau kaip po 10 teritorijų kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytoms rūšims) ne mažiau kaip 5 teritorijos raštuotajam vėžliui ir apželtkojui krabui ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus	Aplinkos ministerija
V SKYRIUS SĄLYGIŠKAI NATŪRALIŲ MIŠKO EKOSISTEMŲ BŪKLĖS KOMPLEKSINIO STEBĖJIMO SRITIS
35.	Tikslas – nustatyti ir prognozuoti pagal ICP IM sąlygiškai natūralių miško ekosistemų būklę bei jos ilgalaikius pokyčius, vertinant oro teršalų (ypač sieros ir azoto junginių) pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautų, pažemio ozono ir sunkiųjų metalų kaitą ir poveikį biologiniams ir geocheminiams procesams vykstantiems ekosistemose, atsižvelgiant į regioninius ir klimato pokyčius (Programos 34.1 p.)
35.1.	Programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie oro teršalų, jų iškritų, pažemio ozono, meteorologinių sąlygų kaitą pagrindinių maistinių ir taršos elementų balansą bei jų tarpusavio sąsajas, taip pat apie kompleksišką poveikį miškų biotos būklei ir produktyvumui, biotos komponentų rūšių įvairovei ir gausai, išaiškinant pagrindinius priežastinius ryšius ir naujas grėsmes	ne mažiau kaip 80 proc.	Aplinkos ministerija
36.	Uždaviniai
36.1.	atlikti oro ir kritulių sąlygiškai natūraliose miško ekosistemose monitoringą, veiksnių, sąlygojančių ekosistemų būklę, kaitai įvertinti (Programos 34.1.1 p.)
36.1.1.	atlikti fizikiniai ir meteorologiniai matavimai, saulės aktyvumo fizikiniai matavimai (momentinis kritulių kiekis; oro ir dirvos temperatūra; atmosferos slėgis; santykinis drėgnumas; vėjo kryptis; vėjo greitis; bendroji saulės spinduliuotė; fotosintetinis saulės aktyvumas; UVA ir UVB saulės spinduliuotė (papildo klimato monitoringą (Programos 12.1.2 p.), foninį oro monitoringą (Programos 12.3.1 p.), bendrojo ozono kiekio ir ultravioletinės A saulės spinduliuotės (UVA) ir ultravioletinės B saulės spinduliuotės (UVB) monitoringą (Programos 12.2 p.))	2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), nuolat	Aplinkos ministerija
36.1.2.	šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dvideginio (CO2), metano (CH4) ir azoto suboksido (N2O) – koncentracijų matavimas virš miško dangos (rezultatai būtų naudojami oro taršos neigiamo poveikio ekosistemoms vertinimui, papildytų išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringą)	1 stotyje (Aukštaitijos), nuolat	Aplinkos ministerija
36.1.3.	atlikti oro cheminiai matavimai (papildo foninį oro monitoringą (Programos 12.3.1 p.)) – sieros dioksido (SO2), aerozolinių sulfatų (SO4^2-), azoto dioksido (NO2), aerozolinių nitratų ir azoto rūgšties (NO3^-+HNO3), aerozolinio amonio ir amoniako (NH4^++NH3) kiekis	2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), savaitės mėginiai	Aplinkos ministerija
36.1.4.	atlikti kritulių ir polajinių kritulių cheminiai matavimai (papildo foninį atmosferos kritulių monitoringą (Programos 12.3.2 p.))– nustatytas kritulių kiekis, rūgštingumas (PH); ištirpusių nitratų (NO3^-), amonio (NH4^+), sulfatų (SO4 ^2-), chloro (Cl^-), šarminių metalų (kalcis (K^+), natris (Na^+), kalcis (Ca^2+), magnis (Mg^2+)) kiekis, specifinis elektros laidumas. Atlikti sunkiųjų metalų (kadmis (Cd), varis (Cu), švinas (Pb), nikelis (Ni), manganas (Mn), feležis (Fe), chromas (Cr), cinkas (Zn), arsenas (As) ir gyvsidabris (Hg)) ir patvariojo organinio teršalo (POT) benzo(a)pireno tyrimai krituliuose (papildo aplinkos oro monitoringą (Programos 12.1.1 p.))	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), kritulių cheminė analizė – kas savaitę, polajinių kritulių cheminė analizė, sunkieji metalai ir benzo(a)pirenas – kas mėnesį	Aplinkos ministerija
36.1.5.	įvertintas klimato kaitos poveikis oro teršalų (ypač sieros ir azoto junginių bei sunkiųjų metalų) pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautams bei procesams, vykstantiems ekosistemose, atsižvelgiant į regioninius ypatumus	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.1.6.	įvertintas klimato kaitos poveikis pažemio ozono ir ultravioletinės saulės spinduliuotės kaitai miško ekosistemose (papildo bendrojo ozono kiekio ir ultravioletinės A saulės spinduliuotės (UVA) ir ultravioletinės B saulės spinduliuotės (UVB) monitoringą (Programos 12.2 p.) ir foninį oro monitoringą (Programos 12.3.1 p.)	ozono – ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), ir papildomoje stotyje (Dzūkijos), UVA ir UVB – ne mažiau kaip 1 stotyje (Aukštaitijos), 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.2.	atlikti dirvožemio ir vandens būklės sąlygiškai natūraliose miško ekosistemose monitoringą pagrindinių maistinių medžiagų ir teršiančiųjų komponenčių balansui nustatyti, atsižvelgiant į jų patekimo, transformacijų ekosistemoje ir išplovimo iš jos procesų intensyvumą (pagal poreikį gali papildyti vandens ir dirvožemio būklės monitoringo sritį) (Programos 34.1.2 p.)
36.2.1.	nustatyti dirvožemio rūgštingumo parametrai: rūgštingumas, mainų katijonai (kalcis (Ca), magnis (Mg), kalis (K), natris (Na), geležis (Fe), aliuminis (Al), manganas (Mn)); nustatytos bendrosios dirvožemio savybės – dirvožemio profilio aprašymas, dirvožemio tipas, dirvodarinė uoliena, aikštelės charakteristikos, tankis, granuliometrija (įskaitant skeletą); įvertinta dirvožemio organinės medžiagos būklė – bendros organinės anglies (Cbendras), bendro organinio azoto (Nbendras), bendrojo fosforo (Pbendras), bendrosios sieros (Sbendras) kiekis; nustatyta sunkiųjų metalų (kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio Ni, švino (Pb), cinko (Zn)) koncentracija; nustatyti dirvožemio pedobiontų rūšinės sudėties parametrai; rūšių tankumo ir dominavimo parametrai; įvairovės indeksai.	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), 1 kartą per 5 metus, 5 gyliuose: 0-5 cm, 5-10 cm, 10-20 cm, 20-40 cm, 40 – 80 cm; dirvožemio pedobiontų gausumas ir rūšių įvairovė – 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.2.2.	nustatyti dirvožemio vandens rūgštingumo parametrai, teršalų ir bioelementų koncentracija: pH; specifinis elektros laidumas; šarmingumas; ištirpusių nitratų (NO3^-), amonio (NH4^+), bendro azoto (Nbendras), aerozolinio sulfato (SO4^2-), silicio dioksido (SiO2), chloro (Cl^-), šarminių metalų (K^+, Na^+, Ca^2+, Mg^2+), ištirpusios organinės anglies (C); bendro aliuminio (Albendras), mangano (Mn), geležies (Fe), fosfatų (PO4^3-), bendro fosforo (Pbendras); dirvožemio drėgmė; dirvožemio vandens srautas; kadmis (Cd), švinas (Pb), nikelis (Ni), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu)	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), sunkieji metalai – 3 kartus per metus (IV, VII, X mėn.); kiti parametrai – kas mėnesį (IV–XI mėn.)	Aplinkos ministerija
36.2.3.	nustatyti gruntinio vandens rūgštingumo ir dirvodaros procesų greičio parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija: gruntinio vandens gylis; pH; specifinis elektros laidumas; šarmingumas; ištirpusių nitratų (NO3^-), amonio (NH4^+), bendro azoto (Nbendras), aerozolinio sulfato (SO4^2-), silicio dioksido (SiO2), chloro (Cl^-), šarminių metalų (K^+, Na^+, Ca^2+, Mg^2+), ištirpusios organinės anglies (C); bendro aliuminio (Albendras), mangano (Mn), geležies (Fe), fosfatų (PO4^3-), bendro fosforo (Pbendras); kadmis (Cd), švinas (Pb), nikelis (Ni), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu)	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), sunkieji metalai – 3 kartus per metus (IV, VII, X mėn.); kiti parametrai – kas 2  mėnesiai (I, III, V, VII, IX mėn.)	Aplinkos ministerija
36.2.4.	nustatyti upelių vandens rūgštingumo ir debito parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija: nuotėkis; vandens temperatūra; pH; specifinis elektros laidumas; šarmingumas; ištirpusių nitratų (NO3^-), amonio (NH4^+), bendro azoto (Nbendras), sulfato (SO4^2-), silicio dioksido (SiO2), chloro (Cl^-), šarminių metalų (K^+, Na^+, Ca^2+, Mg^2+), ištirpusios organinės anglies (C); bendro aliuminio (Albendras), mangano (Mn), geležies (Fe), fosfatų (PO4^3-), bendro fosforo (Pbendras); kadmis (Cd), švinas (Pb), nikelis (Ni), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu)	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), sunkieji metalai – 4 kartus per metus (I, IV, VII, X mėn.); kiti parametrai – kas mėnesį	Aplinkos ministerija
36.2.5.	nustatyti upelių bentofaunos rūšinės sudėties parametrai; rūšių tankumo parametrai; Šenono-Vienerio įvairovės ir biotinis indeksai; biomasė, pagrindinės upelių mikrobuveinės	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos, Žemaitijos), 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį) kas 5 metus	Aplinkos ministerija
36.3.	atlikti augalijos (įvairių biotos komponenčių) būklės sąlygiškai natūraliose miško ekosistemose monitoringą klimato kaitos, tolimųjų oro teršalų pernašų srautų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų  bei pažemio ozono kompleksiškam poveikiui nustatyti ir bendram miško ekosistemų tvarumui, prisitaikant ir švelninant globalios klimato kaitos grėsmes, įvertinti (Programos p. 34.1.3 p.)
36.3.1.	atlikti sumedėjusios augalijos medžių būklės stebėjimai ir nustatyti medžių pažeidimų ir lajos būklės parametrai: kamieno diametras; medžių aukštis, lajos plotis ir aukštis; lajų padengimas; medžių pažeidimai; lajos defoliacija, dispigmentacija; ozono poveikio sukelti pažeidimai; ozono kritiniai lygiai ir apkrovos, fotosintetinis saulės aktyvumas (FAR) po medžių lajomis ir lajų paviršiaus indeksas (LAI)	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos), 1 kartą per metus; ozono poveikio sukelti pažeidimai, FAR ir LAI – 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.3.2.	atlikti medynų vystymosi eigos stebėjimai ir nustatyti medžių iškritimo, atsikūrimo ir prieaugio parametrai	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos), 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.3.3.	nustatyta medynų biomasė ir atlikti bioelementų kiekio matavimai, nustatyti rūšinės sudėties, amžiaus ir tankumo parametrai	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos), 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.3.4.	nustatyti lapijos fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija: 1000 spyglių/100 lapų masė; bendras azotas (Nbendras), bendras fosforas (Pbendras), kalis (K), kalcis (Ca), magnis (Mg); natris (Na), cinkas (Zn), manganas (Mn), geležis (Fe), varis (Cu), chloras (Cl), kadmis (Cd), švinas (Pb), bendras aliuminis (Albendras), chromas (Cr), nikelis (Ni)	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos) – 1 kartą per metus	Aplinkos ministerija
36.3.5.	nustatyti nuokritų fiziniai parametrai, bioelementų ir teršalų koncentracija, nuokritų destrukcijos greitis: nuokritų kiekis; bendras azotas (Nbendras), bendras fosforas (Pbendras), kalis (K), kalcis (Ca), magnis (Mg); natris (Na), cinkas (Zn), manganas (Mn), geležis (Fe), varis (Cu), chloras (Cl), kadmis (Cd), švinas (Pb), bendras aliuminis (Albendras), chromas (Cr), nikelis (Ni)	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos), nuokritų kiekis – kas mėnesį (IV-XI mėn.), cheminiai matavimai – kasmet 5 kartus per metus, destrukcija – 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.3.6.	atlikti žolinės augalijos, samanų ir kerpių stebėjimai (rūšių įvairovės, dažnumo, derėjimo ir padengimo parametrai), nustatyti įvairovės ir gausos indeksai, ir atlikti sunkiųjų metalų: cinkas (Zn), manganas (Mn), varis (Cu), kadmis (Cd), švinas (Pb), chromas (Cr), nikelis (Ni), geležis (Fe) koncentracijos samanose matavimai	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos), 1 kartą per 5 metus upelio baseine (kasmet intensyvaus stebėjimo laukeliuose); sunkieji metalai samanose – 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
36.3.7.	nustatyti epifitinių kerpių rūšinės įvairovės, gausumo ir būklės bei bendrijų vystymosi parametrai: rūšinė sudėtis; dažnumas, padengimas; maksimalus ilgis; gyvybingumas; bendrijos sudėties pokytis, augimo greitis, medžio rūšis, medžio kamieno skersmuo	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos), rūšinė įvairovė, gausumas ir būklė upelio baseino teritorijoje, 1 kartą per 5 metus; intensyvių stebėjimų poligone, kasmet	Aplinkos ministerija
36.3.8.	nustatyti sausumos žaliadumblių gausumo parametrai: eglių spyglių amžius; spyglių kiekis; spyglių padengimas dumbliais; medžio kamieno skersmuo	ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos), kasmet	Aplinkos ministerija
36.3.9.	nustatyta sąlygiškai natūralių miško ekosistemų įvairių jos biotos komponentų būklė bei įvertinti ilgalaikiai pokyčiai, atsižvelgus į oro teršalų (ypač sieros ir azoto junginių) pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautų, pažemio ozono, ultravioletinės saulės spinduliuotės ir sunkiųjų metalų kaitą bei jų poveikį procesams, vykstantiems ekosistemose skirtinguose Lietuvos klimatiniuose regionuose.	tiriamų komponenčių būklė ir jos kaitos ypatumai ilgalaikių pokyčių atžvilgiu - ne mažiau kaip 2 stotyse (Aukštaitijos ir Žemaitijos) kasmet, kompleksiškas klimato ir oro teršalų poveikis būklės kaitai, 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
VI SKYRIUS KRAŠTOVAIZDžio būklės stebėjimo SRITIS
37.	Tikslas – nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais nustatyti žemės dangos klasių pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir nustatyti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais (Programos 39.1 p.)
37.1.	įvertinti kraštovaizdžio struktūros pokyčiai nacionaliniu, regionų ir vietos lygiais, sudarant sąlygas teritorijoms planuoti, siektiniems kraštovaizdžio kokybės tikslams nustatyti, kraštovaizdžio struktūros pokyčių pasekmes geosistemų stabilumui prognozuoti ir kraštovaizdžio degradacijos tendencijas vertinti	ne rečiau kaip 1 kartą per Programos įgyvendinimo laikotarpį	Aplinkos ministerija
38.	Uždaviniai
38.1.	atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių nacionaliniu ir regionų lygiais monitoringą (Programos 39.1.1p.)
38.1.1.	Corine LandCover duomenų, palydovinių vaizdų analizės (M1:100 000) pagrindu nustatytas 44 žemės dangos klasių užimamas plotas (hektarais, proc.), jo pokyčiai (hektarais, proc.) ir išanalizuotas žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis	visoje teritorijoje, ne mažiau kaip 7 žemėvaizdžių tipuose nacionaliniu ir regionų lygiais, 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
38.2.	atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių vietos lygiu monitoringą (Programos 39.1.2 p.)
38.2.1.	Corine LandCover duomenų, palydovinių vaizdų, ortofotografinių planų, žemės fondo duomenų analizės pagrindu nustatytas 32 žemės dangos klasių užimamas plotas (hektarais, proc.), jo pokyčiai (hektarais, proc.) ir išanalizuotas žemės dangos klasių teritorinis pasiskirstymas, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis	ne mažiau kaip 100 etalonų (teritorijų), 1 kartą per 5 metus	Aplinkos ministerija
39.	Tikslas – įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą (Programos 39.2 p.)
39.1.	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, apie krantų pokyčius pajūrio probleminiame areale.	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
40.	Uždavinys
40.1.	atlikti krantų pokyčių monitoringą (Programos 39.2 p.)
40.1.1.	nustatytas vandens lygis, bangavimo elementai	žemyno jūrinė pakrantė: vandens lygis – ne mažiau kaip 2 stebėjimo vietos (Klaipėdos sąsiauris – uosto vartai, Palangos tiltas), bangavimo elementai – ne mažiau kaip 2 stebėjimo vietos (ties Klaipėda, ties Palanga); Kuršių marių vakarinė ir rytinė pakrantė: ne mažiau kaip 2 stebėjimo vietos (Nida, Ventė) – ryto ir vakaro vandens lygio ir bangos parametrai (nustatomi pagal hidrometeorologinių postų stebėjimų ir matavimų planą) yra analizuojami dvi dienas prieš atliekant krantų matavimus	Aplinkos ministerija
40.1.2.	nustatyta vėjo kryptis ir greitis, oro temperatūra	žemyno jūrinė pakrantė: ne mažiau kaip 1 stebėjimo vieta (ties Klaipėda) – ryto ir vakaro meteorologiniai parametrai (nustatomi pagal hidrometeorologinių postų stebėjimų ir matavimų planą) yra analizuojami dvi dienas prieš atliekant krantų matavimus	Aplinkos ministerija
40.1.3.	atlikti grunto granuliometrinės sudėties tyrimai	intensyviausiai lankomuose paplūdimiuose ir intensyviai ardomose kranto zonose, 1 kartą per 3 metus krantų matavimo profiliuose, paplūdimio viduryje ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdėje. Taip pat paplūdimio maitinimo smėliu vietose (prieš maitinimą ir po maitinimo) ir po stiprių audrų ar uraganų	Aplinkos ministerija
40.1.4.	įvertinti paplūdimių ir krantų ardos ar sąnašavimo pokyčiai išilgai jūros ir marių krantų	žemyno jūrinė pakrantė: Būtingės geomorfologinis draustinis, 1,9 km – ne mažiau kaip 4 profiliai; Šventosios rekreacinė zona, 8 km – ne mažiau kaip 15 profilių, Palangos rekreacinė zona, 10,2 km – ne mažiau kaip 31 profilis, Pajūrio regioninis parkas, 12,3 km – ne mažiau kaip 33 profiliai, Girulių rekreacinė zona, 1,4 km – ne mažiau kaip 4 profiliai, Melnragės rekreacinė zona, 3,5 km – ne mažiau kaip 12 profilių, Klaipėdos uosto zona, 0,5 km – ne mažiau kaip 2 profiliai. Tyrimai atliekami 1 kartą per metus pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) ir rudenį (po rekreacinio sezono pabaigos) prie vandens lygio ne didesnio nei ±10 cm Baltijos sistemoje ir bangos aukščio ne didesnio nei 1 m ir pakartotinai po stiprių audrų ar uraganų; Kuršių nerijos jūrinė pakrantė: Kopgalio zona, 2,3 km – ne mažiau kaip 6 profiliai, Smiltynės zona, 4,6 km – ne mažiau kaip 7 profiliai, Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona, 11,8 km – ne mažiau kaip 16 profilių, Juodkrantės zona, 4,2 km – ne mažiau kaip 7 profiliai, Naglių rezervato zona, 9,4 km – ne mažiau kaip 18 profilių, Pervalkos zona, 2 km – ne mažiau kaip 4 profiliai, Karvaičių kraštovaizdžio draustinio zona, 10 km – ne mažiau kaip 21 profilis, Nidos zona, 3,5 km – ne mažiau kaip 8 profiliai, Grobšto rezervato zona, 1,3 km – ne mažiau kaip 5 profiliai. Tyrimai atliekami 1 kartą per metus pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) ir rudenį (po rekreacinio sezono pabaigos) prie vandens lygio ne didesnio nei ±10 cm Baltijos sistemoje ir bangos aukščio ne didesnio nei 1 m ir pakartotinai – po stiprių audrų ar uraganų; Kuršių marių vakarinė pakrantė: Lapnugario kraštovaizdžio draustinio zona, 14,2 km – ne mažiau kaip 10 profilių, Naglių rezervato zona, 11,3 km – ne mažiau kaip 12 profilių, Karvaičių kraštovaizdžio draustinio zona, 17,1 km – ne mažiau kaip 22 profiliai;	Aplinkos ministerija
		Parnidžio kraštovaizdžio draustinio – Grobšto rezervato zona, 2,8 km – ne mažiau kaip 3 profiliai. Tyrimai atliekami 1 kartą per metus ir pakartotinai – po stiprių audrų. Tyrimai atliekami pavasarį (po ledonešio) ir vasarą prie vandens lygio ne didesnio nei ±10 cm Baltijos sistemoje ir bangos aukščio ne didesnio nei 0,5 m; Kuršių marių rytinė pakrantė: Smeltės pusiasalio zona, 1 km – ne mažiau kaip 2 profiliai, Nemuno deltos regioninis parkas, 0,5 km – ne mažiau kaip 1 profilis. Tyrimai atliekami tik ypatingais atvejais, po uraganų	Aplinkos ministerija
40.1.5.	nustatyta specifinė augalija, sauganti krantus nuo išpustymo ir nuardymo	visuose ruožuose, kuriuose atliekami krantų pokyčių tyrimai, 1 kartą per 3 metus (vasaros pabaiga, rudens pradžia) ir, esant poreikiui, po stiprių audrų ir uraganų	Aplinkos ministerija
40.1.6.	atlikti batimetriniai matavimai	žemyno jūrinėje priekrantėje: ne mažiau kaip 10 stebėjimo vietų (Šventosios zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Palangos zona – ne mažiau kaip 6 profiliai, Pajūrio regioninio parko zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Girulių rekreacinė zona – ne mažiau kaip 1 profilis, I–II Melnragės rekreacinė zona – ne mažiau kaip 1 profilis); Kuršių nerijos jūrinėje priekrantėje: ne mažiau kaip 5 stebėjimo vietos (Kopgalio zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Smiltynės zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Juodkrantės zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Pervalkos zona – ne mažiau kaip 1 profilis, Nidos zona – ne mažiau kaip 1 profilis). Matavimai atliekami 1 kartą per metus (ir po uraganų), iki 20 m gylio izobatos. Paplūdimio maitinimo smėliu vietose atlikti matavimus prieš maitinimą ir po jo	Aplinkos ministerija
41.	Tikslas – stebėti valstybinių parkų kraštovaizdžio būklę, vertinti žemėnaudos kaitą, estetinę parkų būklę, pažeistų ir atkurtų teritorijų plotus, nustatyti paveldo objektų būklę, įvertinti lankomų teritorijų apkrovas ir poveikį joms, nustatyti teritorijų pritaikymo lankymui laipsnį (Programos 39.3 p.)
41.1.	visuose valstybiniuose parkuose ir rezervatuose surenkama patikimų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, duomenų apie natūralių procesų ir antropogeninių apkrovų kraštovaizdžio elementams pokyčius, leidžiančių parinkti veiksmingas saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemones	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
42.	Uždavinys
42.1.	atlikti valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringą (Programos 39.3 p.)
42.1.1.	įvertinti valstybinių parkų žemėnaudos struktūros pokyčiai	ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus (vertinimas atliekamas naudojant ortofotografines nuotraukas)	Aplinkos ministerija
42.1.2.	įvertinti kraštovaizdžio vizualiniai pokyčiai nuo regyklų, reprezentuojančių valstybinių parkų kraštovaizdį	pasirinktose ne mažiau kaip 2 vietose (didesnę kraštovaizdžio įvairovę turinčiuose valstybiniuose parkuose – ne mažiau kaip 3 vietose) ne mažiau kaip 1 kartą per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
42.1.3.	įvertinta kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui svarbių atvirų erdvių būklė ir plotai (hektarais)	prieš ir po tvarkymo darbų	Aplinkos ministerija
42.1.4.	nustatytas pažeistų teritorijų plotas (hektarais)	ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus visame valstybiniame parke	Aplinkos ministerija
42.1.5.	nustatytas atkurtų (renatūralizuotų) teritorijų skaičius (vienetais) ir plotas (hektarais)	ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus visame valstybiniame parke	Aplinkos ministerija
42.1.6.	nustatytas aplinką darkančių (apleistų, nenaudojamų, kitokių) statinių skaičius (vienetais)	ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus visame valstybiniame parke	Aplinkos ministerija
42.1.7.	įvertinta užstatytų teritorijų ploto kaita kraštovaizdžio draustiniuose (hektarais)	ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus tik valstybinio parko kraštovaizdžio draustiniuose	Aplinkos ministerija
42.1.8.	nustatytas gamtos stichijos paveiktų teritorijų skaičius (vienetais) ir plotas (hektarais)	prireikus	Aplinkos ministerija
42.1.9.	nustatytas gamtos paveldo objektų skaičius (vienetais) ir jų būklė	ne rečiau kaip 1 kartą per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
42.1.10.	įvertintas lankytojų poveikis ekologiniu požiūriu jautriausioms valstybinių parkų dalims	ne mažiau kaip 1 kartą per metus pasirinktose vietose	Aplinkos ministerija
42.1.11.	nustatytas lankymui pritaikytų objektų skaičius (vienetais) ir plotas (hektarais) (gamtos ir kultūros objektai, įrengta rekreacinė infrastruktūra)	ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus	Aplinkos ministerija
43.	Tikslas – inventorizuoti regionų lygiu naujus karstinius reiškinius Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, įvertinti klimato kaitos įtaką gipso cheminės denudacijos intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir kraštovaizdžio pokyčiams (Programos 39.4 p.)
43.1.	surenkama patikimų metinių duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, inventorizuojant smegduobes, kitus karstinius reiškinius urvai, plyšiai, įdubos) ir nustatant gipso denudacijos intensyvumą ir jo kaitą	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
44.	Uždavinys
44.1.	atlikti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringą (Programos 39.4 p.)
44.1.1.	įvertinti smegduobių ir kitų reiškinių morfometriniai duomenys, smegduobių užimamas plotas (km^2) ir jo pokyčiai (km^2) labiausiai sukarstėjusiose teritorijose	smegduobės ir kiti reiškiniai ne mažiau kaip 2-uose labiausiai sukarstėjusiuose plotuose Biržų regioninio parko teritorijoje (Karajimiškio ir Mantagailiškio kaimų apylinkėse) – 2 kartus per metus, kasmet (II ir IV ketvirčiais); visame karstiniame regione smegduobių ir kitų reiškinių inventorizacija – 1 kartą per metus, kasmet	Aplinkos ministerija
44.1.2.	nustatytas gipso, išnešamo su karstinių indikatorinių upių nuotėkiu (kub. metrais 1-ame kv. kilometreper metus), kiekis	ne mažiau kaip 8 vietose, vandens mėginiai cheminei analizei – kasmet 2 kartus per ketvirtį; upių debitas ir vandens lygis – kasdien	Aplinkos ministerija
45.	Tikslas – nuolatinio Lietuvos teritorijos natūralaus (gamtinio) bei antropogeninio seisminio aktyvumo Lietuvoje stebėjimo užtikrinimas ir Lietuvos teritorijos seisminio pavojingumo, lokalių seisminių įvykių įtakos aplinkos, kraštovaizdžio ir ūkinės veiklos pokyčiams seismogeninėse zonose vertinimas (Programos 39.5 p.)
45.1.	surenkama patikimų seisminių stebėjimų duomenų, numatytų Programos uždavinių įgyvendinimo planuose, registruojant seisminius virpesius seisminio monitoringo tinklo stotyse, identifikuojant seisminius įvykius	ne mažiau kaip 90 proc.	Aplinkos ministerija
46.	Uždavinys
46.1.	atlikti valstybinį seismologinį monitoringą (Programos 39.5 p.)
46.1.1.	realiu laiku registruoti Lietuvos seismologinio monitoringo tinklo seisminių stebėjimų duomenys, seisminių stebėjimų centre sukaupti ir saugomi seisminių stebėjimų duomenys	ne mažiau kaip 2-jose labai plataus diapazono seisminių stebėjimų stotyse (Paburgės, Plungės r. ir Paberžės, Kėdainių r.) seisminių stebėjimų duomenys registruojami ir nepertraukiamai teikiami į seisminių stebėjimų centrą	Aplinkos ministerija
46.1.2.	identifikuoti vietiniai, regioniniai ir teleseisminiai natūralūs (gamtiniai) žemės drebėjimai seisminiai, įvertinti jųparametrai: lokacija, epicentro ir / ar hipocentro gylis, stiprumas (magnitudėmis)	įvykus seisminiam įvykiui Lietuvos ir / ar gretimose Baltijos regiono teritorijose	Aplinkos ministerija
46.1.3.	seisminių stebėjimų duomenis ir seisminių įvykių charakteristikas apibendrinantys mėnesiniai ir metininiai seismologiniai biuleteniai, seismologinio monitoringo ataskaitos	ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį mėnesiniame seismologiniame biuletenyje pateikiant neapdorotus pirminius seisminių stebėjimų duomenis; ne rečiau kaip 1 kartą per metus seismologiniame biuletenyje pateikiant išanalizuotus ir apibendrintus seisminių stebėjimų duomenis; ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus parengti išsamią seismologinio monitoringo ataskaitą	Aplinkos ministerija
47.	PASTABOS
47.1.	^1 Meteorologiniai parametrai: oro temperatūra, vėjo greitis, vėjo kryptis, santykinis drėgnumas, atmosferos slėgis.
47.2.	^2 PAA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai): benzo(a)pirenas (B(a)P), benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, dibenz(a,h)antracenas.
47.3.	^3 Ozono pirmtakai: pagal Direktyvos 2008/50/EB X priedo B dalyje nurodytą rekomenduojamų matuoti lakiųjų organinių junginių sąrašą, pateiktą Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“: etanas, metilenas, acetilenas, propanas, propenas, n-butanas, i-butanas, 1-butenas, trans-2-butenas, cis-2-butenas, 1,3-butadienas, n-pentanas, i-pentanas, 1-pentenas, 2-pentenas, izoprenas, n-heksanas, i-heksanas, n-heptanas, n-oktanas, i-oktanas, benzenas, toluenas, etilbenzenas, m + p-ksilenas, o-ksilenas, 1,2,3-trimetilbenzenas, 1,2,4-trimetilbenzenas, 1,2,5-trimetilbenzenas, formaldehidas, nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) suma.
47.4.	^4 Fizikinių–cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai: Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – skaidrumas, temperatūra, prisotinimas deguonies, druskingumas, rūgštingumas (pH), maistingosios medžiagos (bendras azotas (Nb), amonio azotas (NH4-N), nitratų azotas (NO3-N), nitritų azotas (NO2-N), bendras fosforas (Pb), fosfatų fosforas (PO4-P), silicis (Si); ežeruose ir tvenkiniuose (įskaitant ežerus ir tvenkinius, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ir karjerus) – skaidrumas, temperatūra*, rūgštingumas (pH)*, suspenduotos (skendinčios) medžiagos, deguonis ištirpęs*, šarmingumas, savitasis elektrinis laidis*, maistingosios medžiagos (azotas bendras (Nb), amonio azotas (NH4-N), nitratų azotas (NO3-N), nitritų azotas (NO2-N), fosforas bendras (Pb)*, fosfatų fosforas (PO4-P)), organinės medžiagos (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7)) (* pažymėtų rodiklių matavimai stratifikuotuose (2 tipo) ir giliuose stratifikuotuose (3 tipo) vandens telkiniuose liepos-rugsėjo mėn. atliekami ne tik paviršiniame vandens sluoksnyje, bet taip pat aukščiau ir žemiau stratifikacijos zonos, priedugnėje); upėse (įskaitant upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių ir kanalų) – temperatūra, suspenduotos (skendinčios) medžiagos, deguonis ištirpęs, savitasis elektrinis laidis, rūgštingumas (pH), šarmingumas, maistingosios medžiagos (azotas bendras (Nb), amonio azotas (NH4-N), nitratų azotas (NO3-N, nitritų azotas (NO2-N), fosforas bendras (Pb), fosfatų fosforas (PO4-P), organinės medžiagos (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) – bichromatinė oksidacija).
47.5.	^5 Specifiniai teršalai: sunkieji metalai – aliuminis (Al), arsenas (As), chromas (Cr), varis (Cu), vanadis (V), cinkas (Zn), alavas (Sn); papildomai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – naftos angliavandeniliai.
47.6.	^6 Pavojingos medžiagos – prioritetinės medžiagos, nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, ir patvarieji organiniai teršalai (toliau – POT), nurodyti Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2017–2025 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-396 „Dėl Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2017–2025 m. programos patvirtinimo“ ir (arba) įtraukti į Stokholmo konvencijos A, B ir C priedus ir Reglamento (EB) Nr. 850/2004 I ir III priedus, taip pat kietumas karbonatinis, tirpinio organinis anglingumas, kurie reikalingi metalų bioprieinamų koncentracijų apskaičiavimui. Pavojingos medžiagos vandenyje – ftalatai (1 priede Nr. 14), BDE (1 priede Nr. 6), C10-C13 (1 priede Nr. 11), LOJ (1 priede Nr. 5 ir 2 priedo A dalyje Nr. 3, 4, 9, 10, 20, 21, 22, 23), fenoliai (1 priede Nr. 9 ir 2 priedo A dalyje Nr. 17, 18), HBCDD (1 priede Nr. 20), tributilalavas (1 priede Nr. 7), PFOS (1 priede Nr. 17), PAA (1 priede Nr. 8, 10 ir 2 priedo A dalyje Nr. 12, 15), sunkieji metalai (1 priede Nr. 1, 2 ir 2 priedo A dalyje Nr. 14, 16), pesticidai (1 priede Nr. 3, 4, 12, 13, 15, 16, 18, 21 ir 2 priedo A dalyje Nr. 1, 2, 5, 6, 7, 8, 11, 13, 19, 24, 25, 26, 27, 28, 29), PCB (PCB 28, PCB 52, PCB 101, PCB 118, PCB 138, PCB 153, PCB 180); dugno nuosėdose – ftalatai (1 priede Nr. 14), BDE (1 priede Nr. 6), C10-C13 (1 priede Nr. 11), tributilalavas (1 priede Nr. 7), HBCDD (1 priede Nr. 20), PFOS (1 priede Nr. 17), PAA (1 priede Nr. 8, 10 ir 2 priedo A dalyje Nr. 12, papildomai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 2 priedo A dalyje Nr. 15, benz(a)antracenas, chrizenas, pirenas, fenantrenas), sunkieji metalai (1 priede Nr. 1, 2 ir 2 priedo A dalyje Nr. 14, papildomai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 2 priedo A dalyje Nr. 16), LOJ (1 priede Nr. 5), fenoliai (1 priede Nr. 9 ir 2 priedo A dalyje Nr. 17, 18), pesticidai (1 priede Nr. 3, 4, 13, 16, 18, 21, papildomai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 1 priede Nr. 12 ir 2 priedo A dalyje Nr. 7, 8), PCB (PCB 28, PCB 52, PCB 101, PCB 118, PCB 138, PCB 153, PCB 180), chlordanas (CAS Nr. 57-74-9), mireksas (CAS Nr. 2385-85-5), toksafenas (CAS Nr. 8001-35-2), chlordekonas (CAS Nr. 143-50-0), heksabromobifenilas (CAS Nr. 36355-01-8); biotoje – dioksinai ir dioksinų tipo junginiai (1 priede Nr. 19); BDE (1 priede Nr. 6), HBCDD (1 priede Nr. 20), PFOS (1 priede Nr. 17), PAA (1 priede Nr. 8 ir 2 priedo A dalyje Nr. 12), sunkieji metalai (1 priede Nr. 1, papildomai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 1 priede Nr. 2 ir 2 priedo A dalyje Nr. 14), LOJ (1 priede Nr. 5), pesticidai (1 priede Nr. 4, 16, 21, papildomai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose – 1 priede Nr. 3, 12, 13 ir 2 priedo A dalyje Nr. 7, 8), PCB (PCB 28, PCB 52, PCB 101, PCB 118, PCB 138, PCB 153, PCB 180), chlordanas (CAS Nr. 57-74-9), mireksas (CAS Nr. 2385-85-5), toksafenas (CAS Nr. 8001-35-2), chlordekonas (CAS Nr. 143-50-0), heksabromobifenilas (CAS Nr. 36355-01-8).
47.7.	^7 Pagrindiniai jonai – chloridai (Cl^-), sulfatai (SO4^2-), natris (Na^+), kalis (K^+), manganas (Mg^2+), kalcis (Ca^2+).
47.8.	^8Stebėsenos sąrašo medžiagos, nurodytos 2018 m. birželio 5 d. Europos Komisijos įgyvendinamajame sprendime (ES) 2018/840, kuriuo sudaromas medžiagų, stebėtinų Sąjungos mastu vykdant vandens politiką pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/105/EB, sąrašas ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/495, ir/arba atitinkamai Komisijos atnaujintas Stebėsenos sąrašas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio nuostatas.
47.9.	^9 Hidrometeorologiniai matavimai – vandens temperatūra, vandens laidumas (druskingumas), vandens lygis, bangos aukštis ir periodas, oro temperatūra, vėjo greitis ir kryptis, oro drėgnumas, oro slėgis, matomumas. Šie matavimai atliekami automatinėse stotyse.

_________________