LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 133 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2021 m. birželio 10 d. Nr. XIV-387

Vilnius

 

1 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

133 straipsnis. Užstatas

1. Užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams.

2. Užstato dydį ir jo sumokėjimo terminą nustato šią kardomąją priemonę skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes. Tuo atveju, kai iki nutarimo ar nutarties skirti užstatą priėmimo dienos įtariamasis ar užstato davėjas nėra į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėjęs piniginės įmokos, kuri būtų pakankama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, užstatą skiriantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nustato trijų dienų terminą nutarime ar nutartyje nustatyto dydžio užstatui sumokėti. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties ar nutarimo skirti užstatą įteikimo įtariamajam dienos. Prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, nustatydamas mokėtino užstato dydį, privalo įvertinti įtariamojo ar užstato davėjo į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą savanoriškai sumokėtas pinigines įmokas. Nutarimu paskirtas užstatas sumokamas į prokuratūros depozitinę sąskaitą, o nutartimi paskirtas užstatas – į teismo depozitinę sąskaitą. Įtariamasis ar užstato davėjas, per nutarime ar nutartyje numatytą terminą sumokėjęs nustatyto dydžio užstatą į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti užstatą paskyrusį prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą ir pateikti įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą).

3. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas nesumokamas dėl objektyvių priežasčių, įtariamasis turi teisę kreiptis į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją, ar teismą su prašymu nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą. Įvertinęs įtariamojo prašyme nurodytas aplinkybes, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas turi teisę nustatyti naują užstato sumokėjimo terminą, kuris negali būti ilgesnis negu trys dienos. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma nustatyti ilgesnį užstato sumokėjimo terminą, yra neskundžiami. Tuo atveju, kai nustatyto dydžio užstatas į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą nesumokamas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą ar naujai nustatytą terminą, prokuroras priima nutarimą pakeisti užstatą kita kardomąja priemone arba šio Kodekso nustatytais atvejais kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją ar teismą dėl griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo.

4. Priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė.

5. Nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje pažymima, kokioje banko įstaigoje įtariamasis ar užstato davėjas sumokėjo nustatyto dydžio piniginę įmoką, arba nurodoma prokuratūros ar teismo depozitinė sąskaita, į kurią per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi būti sumokėtas nustatyto dydžio užstatas. Įmokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudžiamosios bylos. Įtariamajam ir užstato davėjui pasirašytinai įteikiamas nutarimo ar nutarties skirti kardomąją priemonę – užstatą nuorašas.

6. Jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Dėl to, kad kaip užstatas sumokėta piniginė įmoka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai pažymima nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Prokuroro nutarimas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėjo ar teismo nutartis – aukštesniajam teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos.

7. Kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Užstato davėjo ir įtariamojo sutikimu sumokėta užstato suma gali būti panaudota paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti.“

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda